Civilinė byla Nr. e2-587-841/2020

Teisminio proceso Nr. 2-70-3-07437-2019-5

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.39.2.6.1; 3.2.3.1; 3.2.6.1

 (S)

ŠIAULIŲ APYLINKĖS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. lapkričio 17 d.

Šiauliai

Šiaulių

sekretoriaujant Ramonai Subačienei,

dalyvaujant atsakovės atstovui R. J.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės AB „Lietuvos draudimas“ ieškinį atsakovei UAB „Talša“, trečiajam asmeniui V. V. dėl dalies išmokėtos draudimo išmokos priteisimo.

Teismas

n u s t a t ė:

Ieškovė AB „Lietuvos draudimas“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė priteisti iš atsakovės UAB „Talša“ 2723,56 Eur dalį draudimo išmokos, 153,12 Eur kompensacinių palūkanų, 6 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.

Ieškovės atstovė į teismo posėdį neatvyko, prašė bylą nagrinėti jai nedalyvaujant, pateiktame prašyme palaikė ieškinio reikalavimus ir prašė juos tenkinti. Ieškovės procesiniuose dokumentuose nurodoma, kad 2018-09-18 Prancūzijoje įvyko eismo įvykis, kurį sukėlė atsakovei priklausančios transporto priemonės „DAF“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairuotojas V. V.. Ieškovė AB „Lietuvos draudimas“ ir atsakovė UAB „Talša“ buvo sudariusios minėtos transporto priemonės valdytojų civilinės atsakomybės draudimo sutartį. 2018-09-18 įvykusios avarijos metu nukentėjusiojo turtui padarytai žalai atlyginti ieškovė draudimo sutarties pagrindu išmokėjo 13617,80 Eur draudimo išmoką. Ieškovė mano, kad turi teisę į 20 proc. sumokėtos draudimo išmokos atgręžtinį reikalavimą, nes atsakovė neįvykdė pareigos informuoti draudiką apie įvykį. Taip pat prašo priteisti kompensacines palūkanas už priteistą sumą, nes atsakovė praleido prievolės įvykdymo terminą.

Atsakovės atstovas R. J. su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti, teismo prašė taikyti ieškinio senatį, nes pagal LR CK iš draudimo teisinių santykių atsirandantiems reikalavimams turi būti taikomas sutrumpintas vienerių metų ieškinio senaties terminas. Draudiminis įvykis įvyko 2018-09-18, ieškovė ieškinį teismui pateikė tik 2019-11-20, todėl mano, kad yra suėjęs ieškinio senaties terminas. Atsakovės atstovas taip pat teigė, kad pagal į bylą pateiktus įrodymus žala yra atlyginta ne tam asmeniui, kuriam ji buvo padaryta, nes banko pavedime nurodytas ne tas gavėjas. Byloje nėra nustatyta atsakovės civilinės atsakomybės sąlygų. Civilinės atsakomybės paskirtis - kompensuoti nukentėjusiojo patirtą žalą, tai yra asmuo turi būti grąžinamas į tokią turtinę padėtį, kokioje jis buvo iki žalos jam padarymo. Tuo pačiu žalą padaręs asmuo, apdraudęs transporto priemonę privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu, neturi patirti papildomų neigiamų finansinių pasekmių. Vien tik formalus Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 12 straipsnyje numatytų draudėjo pareigų nevykdymas, nesukėlęs draudimo kompanijai jokių finansinių nuostolių, negali būti teisėtu pagrindu reikalauti iš draudėjo dalies nukentėjusiajam asmeniui išmokėtos draudimo išmokos kompensacijos. Draudimo žalų administravimas yra tiesioginė ieškovės veikla, kurios sąnaudas ji apmoka iš privalomojo transporto priemonių draudimo įmokų, todėl ieškovė neturi teisės reikalauti iš atsakovės jas atlyginti. Draudimo bendrovei neturi būti sudarytos sąlygos neteisėtai praturtėti (sutaupyti) klientų draudimo įmokų sąskaita, realiai nepatyrus jokių kaštų. Bet kuriuo atveju draudikas, gavęs pranešimą apie draudiminį įvykį iš draudėjo, susisiekia su nukentėjusiojo asmens draudimo kompanija ir pačiu nukentėjusiuoju. Draudimo bendrovė nepateikė jokių duomenų, kokio konkretaus dydžio papildomus nuostolius realiai sukėlė draudėjo nepranešimas apie draudiminį įvykį. Be to, ieškovė materialinei žalai kompensuoti yra sumokėjusi 11940 Eur, o išmokėtos išmokos dydis nurodomas 13617,80 Eur, minėta suma nepagrįsta, nes ieškovė nepateikė jokių įrodymų dėl 1677,80 Eur išmokėjimo. Ieškovė ieškiniu prašo priteisti iš atsakovės tam tikrą sumą „kompensacinių palūkanų“, tačiau tokių kompensacinių palūkanų nenumato Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas, tokios „kompensacinės palūkanos“ nepaminėtos ir ieškovės nurodytoje teismų praktikoje, todėl akivaizdu jog ieškovė savo pramanytu teiginiu „kompensacinės palūkanos“ siekia suklaidinti teismą ir piktnaudžiauja procesinėmis teisėmis. Todėl remiantis CPK 95 straipsniu, prašo skirti AB „Lietuvos draudimas“ 5000,00 Eur baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis, pusę baudos sumos skiriant valstybei, kitą pusę - atsakovei.

Tretysis asmuo apie teismo posėdį informuotas tinkamai, atsiliepimo į ieškinį nepateikė, bylos nagrinėjimo atidėti neprašė, savo pozicijos dėl ieškinio reikalavimų neišsakė, byla nagrinėtina jam nedalyvaujant.

Ieškinys tenkintinas.

Iš byloje esančių dokumentų, byloje dalyvaujančių asmenų paaiškinimų nustatyta, kad atsakovė UAB „Talša“, su ieškove 2018-09-07 sudarė Įprastinės transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartį, pagal kurią transporto priemonė DAF FT XF valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) buvo apdrausta Įprastinės transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu AB „Lietuvos draudimas“, draudimo galiojimo laikotarpis nuo 2018-09-10 iki 2019-09-09. Ieškovė 2018-10-05 išsiuntė atsakovei raštą, kuriuo prašė padėti išsiaiškinti 2018-09-18 įvykio aplinkybes. Ieškovė 2018-11-19 išmokėjo gavėjui E. F. 13617,80 Eur draudimo išmoką dėl žalos, patirtos 2018-09-18 įvykio metu. Ieškovė 2018-11-19 raštu informavo atsakovę apie išmokėtą draudimo išmoką bei pareikalavo per 15 dienų pervesti 20 proc. nuostolio į ieškovės atsiskaitomąją sąskaitą. Žalą sureguliavusi Prancūzijos bendrovė InterEurope AG pateikė ieškovei galutinę sąskaitą, pagal kurią visos patirtos išlaidos sudaro 13617,80 Eur, iš jų- materialinė -žala- 11940,00, išlaidos ekspertams 245,00 Eur, pritaikyta mokesčių bazė- 12 proc. Kaip matyti iš eismo įvykio dokumentų, vairuotojas V. V., važiuodamas automobiliu DAF FT XF valst. Nr. (duomenys neskelbtini) atbuline eiga, atsitrenkė ir apgadino automatizuotus teritorijos vartus. Uždaroji akcinė bendrovė „Talša“ yra ribotos civilinės atsakomybės privatusis juridinis asmuo, pagal savo prievoles atsakantis jai nuosavybės teise priklausančiu turtu. 2018-09-07 UAB „Talša“ generalinio direktoriaus įsakymu „Dėl vykimo į tarnybinę komandiruotę“ Nr. 1/760  V. V. išsiųstas į tarnybinę komandiruotę nuo 2018-09-10, jos metu pervežė krovinius užsienio šalyse, tarp jų ir Prancūzijoje, kur buvo ir 2018-09-18. Atsakovė į darbą V. V. priėmė 2018-09-07, sudaryta darbo sutartis Nr. 1417, V. V. įdarbintas vairuotojo ekspeditoriaus pareigose, darbo sutartis nutraukta 2019-01-07 LR Darbo kodekso 55 straipsnio 1 dalies 1 punkto pagrindu. Eismo įvykio metu transporto priemonė DAF FT XF valst. Nr. (duomenys neskelbtini) buvo apdrausta Sausumos transporto priemonių, išskyrus geležinkelio transporto priemones, draudimu nuo nelaimingų atsitikimų. R. P. nuo 2017-07-14 iki 2019-07-12 pagal darbo sutartį dirbo UAB „Talša“ technikos direktoriumi. Draudimo brokeriui UADBB „Jūsų patarėjas“ nebuvo pranešta apie 2018-09-18 eismo įvykį Prancūzijoje su transporto priemone DAF, valst. Nr. (duomenys neskelbtini).

Byloje sprendžiamas šalių ginčas dėl draudiko, išmokėjusio nukentėjusiam asmeniui draudimo išmoką už eismo įvykio metu padarytą žalą, teisės reikalauti dalį išmokėtos sumos iš apdrausto civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu asmens, nes transporto priemonės valdytojas (atsakovė) nevykdė pareigos per 3 darbo dienas nuo eismo įvykio dienos raštu pranešti draudikui, apdraudusiam jo civilinę atsakomybę, apie eismo įvykį, dėl kurio yra atsakingas atsakovės darbuotojas, draudikui prašant nepadėjo aiškintis eismo įvykio aplinkybių ir nepateikė turimos informacijos apie eismo įvykį (Lietuvos Respublikos Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo (toliau - TPVCAPDĮ) 22 straipsnio 2 dalis, 12 straipsnio 1 dalies 5 punktas). Be to, atsakovas prašė taikyti ieškinio senatį bei ieškovei skirti baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis.

Dėl ieškinio senaties taikymo

Ieškinio senatis yra laiko tarpas, per kurį valstybė garantuoja asmeniui jo pažeistos teisės gynimą, jeigu per šį laiko tarpą suinteresuotas asmuo kreipėsi į teismą su ieškiniu apginti pažeistą teisę (CK 1.124 straipsnis). Regresinėms prievolėms yra taikoma CK 1.127 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta taisyklė, kad iš regresinių prievolių atsirandančių reikalavimų ieškinio senaties terminas prasideda nuo pagrindinės prievolės įvykdymo momento. Nagrinėjamoje byloje atveju teismas sprendžia, kad tarp ginčo šalių susiklostė regreso prievolė, todėl turėtų būti taikomas sutrumpintas vienų metų ieškinio senaties terminas. Draudimo teisinių santykių situacijose negalima teigti, kad draudikas patiria žalą jau draudiminio įvykio metu. Visų pirma, draudikui reikalinga nustatyti, ar įvykis draudiminis, po to išmokėti draudimo išmoką, ir tik šią išmoką išmokėjęs draudikas patiria pinigų netektį, t. y. žalą. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes ieškinio senaties terminas skaičiuotinas ne nuo draudiminio įvykio dienos, o nuo žalos atlyginimo dienos. Nagrinėjamoje byloje ieškovė draudimo išmoką išmokėjo įvykį administravusiai bendrovei užsienyje - žalą atlygino 2018-11-19, ieškinys per EPP įkeltas 2019-11-19, teisme užregistruotas 2019-11-20, o priimtas 2019-12-02, ieškinys yra paduotas laiku, ieškovė vienerių metų senaties termino nepraleido, todėl atsakovės prašymas taikyti ieškinio senatį atmestinas.

Dėl reikalavimo dalies išmokėtos sumos iš apdraustojo civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu asmens, jeigu jis nevykdė pareigos pranešti ir teikti informaciją

Byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, kad atsakovė 2018-09-07 su ieškove sudarė įprastinę transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartį. Dėl atsakovei priklausančios transporto priemonės vairuotojo kaltės 2018-09-18 Prancūzijoje eismo įvykio metu buvo apgadintas kitam asmeniui priklausantis turtas. Ieškovė 2018-10-05 raštu „Dėl papildomos informacijos“ informavo atsakovę apie įvykį, prašė užpildyti pateiktus dokumentus, pateikti turimą eismo įvykio deklaracijos egzempliorių, tačiau atsakovė nebendradarbiavo, ieškovei informacijos ir duomenų neteikė. Ieškovė AB „Lietuvos draudimas“ atlygino žalą įvykį reguliavusiai bendrovei užsienyje E. F. 2018-11-19, išmokėjo 13617,80 Eur draudimo išmoką. Samdantis darbuotojus asmuo privalo atlyginti žalą, atsiradusią dėl jo darbuotojų, einančių savo darbines (tarnybines) pareigas, kaltės (CK 6.264 straipsnio 1 dalis). Nors dėl eismo įvykio kaltu pripažintas atsakovės UAB „Talša“ darbuotojas – vairuotojas V. V., tačiau pareigą pranešti apie eismo įvykį ieškovei turėjo atsakovė.

Lietuvos A. T. praktikoje konstatuota, kad draudėjas, sudarydamas privalomojo civilinės atsakomybės draudimo sutartį, prisiima tam tikrus įsipareigojimus. Be draudimo įmokos mokėjimo, jis taip pat įsipareigoja draudžiamojo įvykio atveju bendradarbiauti su draudiku, jį apie įvykį informuoti nustatytais terminais, teikti visą jam prieinamą ir draudikui reikalingą informaciją. Taigi draudėjas nuo sutarties sudarymo momento žino, kad jis dalyvauja draudimo teisiniuose santykiuose, pagal kuriuos jis įgyja ne tik garantiją, kad jam sukėlus eismo įvykį jo sukelta žala bus atlyginta, bet ir pareigų, kurias jis taip pat įsipareigoja vykdyti pagal draudimo sutartį. Draudėjas nesirūpina, kaip ir kokiu būdu draudikas atlygins žalą už eismo įvykį, įvykusį ne toje valstybėje narėje, kurioje jis gyvena, arba tuo atveju, jei eismo įvykio metu jo nuolatinės gyvenamosios vietos valstybėje nukentėtų asmuo iš kitos ES valstybės narės; šios žalos administravimas ir atlyginimas yra draudiko pareiga. Tačiau tuo atveju, kai draudikas nustato, kad draudėjas nesilaikė savo pareigų pagal privalomojo civilinės atsakomybės draudimo sutartį, jis taip pat įgyja teisę reikalauti atlyginti žalą (grąžinti dalį draudimo išmokos) iš draudėjo (LAT 2012-11-28 nutartis c.b. Nr. 3K-3-499/2012). Draudėjo prievolė grąžinti draudikui eismo įvykio metu nukentėjusiam asmeniui išmokėtos draudimo išmokos dalį atsiranda transporto priemonės draudimo sutarčiai taikytinos teisės pagrindu, nagrinėjamos bylos atveju – pagal Lietuvos Respublikos teisę. Ieškovė šioje byloje siekia išreikalauti išmokėtų draudimo išmokų dalį iš transporto priemonės valdytojo, remdamasi TPVCAPDĮ 12 straipsnio 1 dalies 5 punktu, 22 straipsnio 2 dalimi.

TPVCAPDĮ 16 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad atsakingas draudikas arba Biuras moka išmoką, jeigu transporto priemonės valdytojui dėl padarytos žalos nukentėjusiam trečiajam asmeniui atsiranda civilinė atsakomybė. TPVCAPDĮ 22 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad jei apdraustos transporto priemonės valdytojas nevykdė ar netinkamai vykdė šio įstatymo 12 straipsnyje nustatytas pareigas ar padidino žalą dėl savo kaltės, draudikas turi teisę reikalauti grąžinti išmokėtą sumą ar jos dalį iš valdytojo. Jei draudėjas nevykdė ar netinkamai vykdė draudimo sutartyje nustatytas pareigas, draudikas turi teisę reikalauti, kad draudėjas grąžintų išmokėtą sumą ar jos dalį. Draudiko reikalaujamos grąžinti sumos dydis nustatomas atsižvelgiant į nustatytų pareigų pažeidimą, priežastinį ryšį su eismo įvykiu, dėl pažeidimo ar pareigų nevykdymo atsiradusios žalos dydį, kitas reikšmingas aplinkybes ir į Vyriausybės nustatytą Žalos nustatymo ir išmokų mokėjimo tvarką. Pagal kasacinio teismo praktiką vien šios aplinkybės, kad atlyginta padaryta žala, pakanka konstatuoti faktui, jog egzistuoja regresinio reikalavimo sąlyga. Regresinėje prievolėje kreditorius yra asmuo, kuris turi reikalavimo teisę; tai asmuo, kuris yra sumokėjęs kito asmens padarytus nuostolius ir taip įgijęs reikalavimo teisę; reikalavimui atsirasti yra svarbios dvi aplinkybės: 1) padaryti nuostoliai (išlaidos, negautos pajamos ir kt.); 2) jų atlyginimas nukentėjusiajam ar kitam reikalavimo teisę į žalos (nuostolių) atlyginimą turinčiam asmeniui (LAT 2009-10-16 nutartis, c.b. Nr. 3K-3-439/2009). TPVCAPDĮ įtvirtina pagrindinį tikslą – garantuoti dėl šiuo draudimu apdraustos transporto priemonės poveikio eismo įvykio metu nukentėjusių ir patyrusių žalą trečiųjų asmenų nuostolių atlyginimą. Išimtys, kada draudikas, sumokėjęs išmoką, turi teisę reikalauti, kad sumokėtas dėl padarytos žalos sumas grąžintų atsakingas už žalos padarymą asmuo, nurodytos TPVCAPDĮ 22 straipsnyje ir tokių išimčių sąrašas yra baigtinis. Vadovaudamasi TPVCAPDĮ 22 straipsnio 2 dalimi, 12 straipsnio 1 dalies 5 punktu bei Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. birželio 23 d. nutarimo Nr. 795 „Dėl eismo įvykio metu padarytos žalos administravimo ir draudimo išmokos mokėjimo taisyklių ir indeksuotų draudimo sumų dydžių patvirtinimo“ (toliau – Taisyklės) 60.3 punktu, ieškovė prašo 20 procentų jos išmokėtos draudimo išmokos priteisti iš atsakovės, kaip iš atsakingo už žalos padarymą asmens (kaip darbdavio, kurio darbuotojas (vairuotojas) yra kaltas dėl įvykusio eismo įvykio ir žalos atsiradimo), kuri nevykdė TPVCAPDĮ 12 straipsnyje nustatytų pareigų. Lietuvos A. T. yra suformavęs praktiką, kad atgręžtinis draudiko reikalavimas atsakingam už žalą asmeniui TPVCAPDĮ 22 straipsnio pagrindu yra regresas. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad TPVCAPDĮ 22 straipsnyje įtvirtinti atvejai, kada draudikas gali reikalauti grąžinti sumokėtas išmokas, yra bendrosios taisyklės išimtys, t. y. TPVCAPDĮ 22 straipsnio normos yra lex specialis CK 6.1015 straipsnio atžvilgiu (LAT 2016-03-04 nutartis, c.b. Nr. e3K-3-135-421/2016).

TPVCAPDĮ 12 straipsnio 1 dalies 5 punkte nustatyta, jog įvykus eismo įvykiui, su juo susijęs transporto priemonės valdytojas privalo per 3 darbo dienas nuo eismo įvykio dienos pranešti draudikui, apdraudusiam jo civilinę atsakomybę, apie eismo įvykį, dėl kurio jis yra atsakingas, išskyrus atvejus, kai pranešti apie eismo įvykį jis negali dėl svarbių priežasčių, taip pat pateikti draudikui eismo įvykio dalyvių pasirašytą deklaraciją ar kitą eismo įvykio dalyvių pasirašytą dokumentą apie įvykio aplinkybes. Pagal TPVCAPDĮ 12 straipsnio 2 dalį su eismo įvykiu susijęs transporto priemonės valdytojas ir pretenziją dėl padarytos per eismo įvykį žalos teikiantis asmuo privalo pateikti draudikui arba Biurui turimus eismo įvykio ir žalos įrodymus, padėti jiems nustatyti įvykio aplinkybes ir žalos dydį, laikytis draudiko ar Biuro nurodymų, jeigu jie buvo duoti, leisti draudikui ar Biurui ištirti per eismo įvykį padarytos žalos priežastis ir nustatyti jos dydį. Pagal TPVCAPDĮ 22 straipsnio 2 dalį, jei apdraustos transporto priemonės valdytojas nevykdė ar netinkamai vykdė šio įstatymo 12 straipsnyje nustatytas pareigas ar padidino žalą dėl savo kaltės, draudikas turi teisę reikalauti grąžinti išmokėtą sumą ar jos dalį iš valdytojo. Jei draudėjas nevykdė ar netinkamai vykdė draudimo sutartyje nustatytas pareigas, draudikas turi teisę reikalauti, kad draudėjas grąžintų išmokėtą sumą ar jos dalį. Draudiko reikalaujamos grąžinti sumos dydis nustatomas atsižvelgiant į nustatytų pareigų pažeidimą, priežastinį ryšį su eismo įvykiu, dėl pažeidimo ar pareigų nevykdymo atsiradusios žalos dydį, kitas reikšmingas aplinkybes ir į Vyriausybės nustatytą Žalos nustatymo ir išmokų mokėjimo tvarką. Šios teisės normos imperatyviai nustato transporto priemonės valdytojo atsakomybę už pareigos pranešti draudikui apie eismo įvykį per 3 darbo dienas nevykdymą ar netinkamą vykdymą. TPVCAPDĮ 12 straipsnio 1 dalyje yra apibrėžtos draudėjo pareigos, kurios apima ir bendrus reikalavimus imtis transporto priemonės valdytojui prieinamų, protingų priemonių galimai žalai sumažinti, ir tiksliai apibrėžtus imperatyvius reikalavimus per nustatytą laiko tarpą pranešti draudikui apie eismo įvykį ar pareikštą pretenziją. Todėl nurodytas teisinis reguliavimas teisę reikalauti išmokėtos sumos ar jos dalies grąžinimo sieja tik su bendradarbiavimo pareigos nevykdymu, o ne su žalos draudikui atsiradimu, ir tik nustatant grąžintinos sumos dydį atsižvelgiama į įstatyme įtvirtintų aplinkybių visumą (nustatytų pareigų pažeidimą, priežastinį ryšį su eismo įvykiu, atsiradusios žalos dydį ir kt. aplinkybes).

Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad 2018-09-18 Prancūzijoje įvyko eismo įvykis, kurio metu atsakovei UAB „Talša“ priklausantis sunkvežimis DAF, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), vairuojamas atsakovės darbuotojo-vairuotojo V. V., važiuodamas atbuline eiga, atsitrenkė į slenkamus įvažiavimo į teritoriją vartus, kurie buvo stipriai apgadinti. Vairuotojas V. V. yra atsakingas už eismo įvykį ir žalos padarymą, todėl atsakovė, kaip darbdavys ir transporto priemonės draudėjas bei valdytojas turėjo pareigą raštu per 3 darbo dienas pranešti ieškovei apie eismo įvykį ir pateikti visą su tuo susijusią informaciją. Iš byloje esančių dokumentų ir šalių atstovų paaiškinimų nustatyta, kad atsakovė šios pareigos neįvykdė. UAB „Talša“ vairuotojas V. V. nepranešė draudimo bendrovei, neinformavo atsakovės. Teismo posėdyje apklaustas liudytojas R. P., kuris nuo 2017-07-17 iki 2019-07-12 dirbo UAB „Talša“ technikos direktoriumi, teigė, kad V. V. jam apie eismo įvykį taip pat nepranešė. UADBB „Jūsų patarėjas“ taip pat pranešimo apie autoįvykį negavo. Atsakovė neginčija, kad eismo įvykis įvyko, tačiau teigia, kad nedetalizuota žalos suma, be to, draudimo išmoka išmokėta ne ją patyrusiam asmeniui. Tačiau atsakovės atstovas neteikė į bylą savo paskaičiavimų, o iš byloje esančių dokumentų matyti, kad draudimo išmoka yra išmokėta ją atlyginusiai bendrovei E. F., kuri administravo žalos bylą, todėl teismas laiko tiek nurodytą išmokos sumą, tiek pinigų gavėją nurodytus teisingai.

Pažymėtina, kad atsakovės atstovas teismo posėdžio metu paaiškino, kad bendrovėje nėra reglamentuota, kaip ir kada, kokiu būdu vairuotojas po eismo įvykio privalo pranešti darbdaviui apie eismo įvykį. Atsakovės atstovas teigė, kad V. V. vairuojama transporto priemonė buvo drausta kasko draudimu, tačiau jis to nežinojo, atsakovė prarado galimybę gauti iš ieškovės kasko išmoką. Teismo posėdyje atsakovės atstovas tvirtino, kad atsakovė negavo raštų iš ieškovės, kad į bylą pateikti raštai egzistuoja tik pas ieškovę, o atsakovei nebuvo siunčiami, nes raštams nėra suteiktas joks numeris. Ieškovės atstovė yra paaiškinusi, kad tokie raštai, kaip siųsti atsakovei yra išsiunčiami automatiškai, juos suformuoja ir išsiunčia sistema,  jie buvo siunčiami bendrovės adresu. Pažymėtina, kad bendrovė adreso nekeitė, teismo siunčiamą korespondenciją nurodytu adresu gauna visada, todėl  teismas laiko, kad labiau tikėtina, kad atsakovė raštus gavo, tačiau į juos nereagavo.

Esant tokiai situacijai, kai atsakovė nėra reglamentavusi pranešimų apie įvykius tvarkos, ji turi pati prisiimti neigiamas pasekmes dėl pareigos pranešti ir bendradarbiauti nevykdymo.  Pažymėtina, kad pats nepranešimo faktas neturi įtakos žalai, nes eismo įvykio aplinkybės aiškios, žalos dydis žinomas, nustatytas ekspertų, todėl pranešus ieškovei ir užvedus abiejose valstybėse žalos bylas, žalos dydis dar būtų padidėjęs.

Lietuvos A. T. yra išaiškinęs, kad eismo įvykio metu nukentėjusiam asmeniui išmokėjęs draudimo išmoką draudikas turi atgręžtinio reikalavimo teisę dėl išmokėtos draudimo išmokos tik tada, jei draudėjas dėl savo kaltės neįvykdė ar netinkamai vykdė Privalomojo draudimo taisyklėse (dabar – Eismo įvykio metu padarytos žalos nustatymo ir draudimo išmokos mokėjimo taisyklėse) nustatytas pareigas (LAT 2007-10-26 nutartis, c.b. Nr. 3K-3-433/2007). Reikalavimas pranešti apie įvykį yra svarbus dėl to, kad, įvykus eismo įvykiui, kuo operatyviau ir objektyviau būtų išsiaiškintos eismo įvykio aplinkybės, dalyviai, asmeniui ir (ar) turtui padarytos žalos dydis bei civilinės atsakomybės už ją apimtis. Nagrinėjamu atveju atsakovė nenurodė jokių priežasčių, galinčių paneigti jos kaltę dėl pareigos laiku informuoti draudiką nevykdymo, ar paaiškinti minėtos pareigos nevykdymo aplinkybes, todėl atsakovės pasyvumas ir savo pareigos neatlikimas nulėmė tai, jog išmokėdama draudimo išmoką ieškovė turėjo remtis vien tik nukentėjusiojo asmens pateikta informacija per Prancūzijos draudimo bendrovę, taigi nurodytos aplinkybės suteikia ieškovei teisę reikalauti žalos atlyginimo regreso teise.

Pagal TPVCAPDĮ ir Eismo įvykio metu padarytos žalos nustatymo ir draudimo išmokos mokėjimo taisyklių nuostatas ieškovas, reikšdamas reikalavimą dėl 20 procentų draudimo išmokos grąžinimo, turi įrodyti tik patį nepranešimo apie eismo įvykį per 3 darbo dienas faktą. Tuo tarpu atsakovė, siekdama paneigti savo civilinę atsakomybę, pagal Taisyklių 60.3 punktą privalo įrodyti, kad apie draudžiamąjį įvykį atsakingas draudikas sužinojo laiku arba, kad nepranešimas apie draudžiamąjį įvykį neturėjo įtakos atsakingo draudiko pareigai išmokėti draudimo išmoką. Atsakovė bylos nagrinėjimo teisme metu, atsiliepime nenurodė jokių aplinkybių bei nepateikė jokių duomenų, galinčių patvirtinti, kad ieškovė apie eismo įvykį sužinojo per tris dienas ar, kad nepranešimas apie draudžiamąjį įvykį neturėjo įtakos ieškovės pareigai išmokėti draudimo išmoką, priešingai – patvirtino, jog ji apie eismo įvykį ieškovei nepranešė, nes jai jos darbuotojas nepranešė. Nors atsakovės atstovas teigė, kad nepranešimas apie draudžiamąjį įvykį neturėjo įtakos atsakingo draudiko pareigai išmokėti draudimo išmoką, atitinkamų įrodymų savo nurodomai aplinkybei pagrįsti nepateikė, o tokios aplinkybės nagrinėjamu atveju galėjo būti nustatytos tik išanalizavus ir atsakingo už eismo įvykį asmens veiksmus, jo nurodomas įvykio ir žalos padarymo trečiajam asmeniui aplinkybes. Šiuo konkrečiu atveju atsakovės nepranešimas apie įvykį užkirto kelią ieškovei dalyvauti nustatant žalos dydį. Teismas, atsižvelgdamas į aukščiau išdėstytas aplinkybes, į pažeidimo pobūdį ir reikšmingumą, į išmokėtos draudimo išmokos dydį, konstatuoja, jog nagrinėjamos bylos aplinkybių kontekste nuostolių atlyginimo dydis, lygus 20 procentų ieškovės išmokėtos draudimo išmokos, yra teisingas, protingas bei proporcingas įstatymo bei sutarties pažeidimui, iš atsakovės teisėtai yra prašoma priteisti maksimalią 20 procentų dydžio draudimo išmokos sumą, todėl ieškovės ieškinys šioje dalyje tenkintinas, dalis išmokėtos draudimo išmokos – 2723,56 Eur priteistina iš atsakovės ieškovei.

Dėl kompensacinių palūkanų

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad ieškovė 2018-11-19 raštu „Dėl skolos išieškojimo“ pareikalavo atsakovės įvykdyti prievolę - paragino per 15 dienų pervesti ieškovei 2723,56 Eur sumą, tačiau atsakovė į ieškovės raginimą nereagavo ir sumos nesumokėjo, todėl jai turi būti skaičiuojamos kompensacinės palūkanos. Atsakovės atstovas teigia, kad ir šio rašto negavo. Ieškovė yra į bylą pateikusi automatizuotos sistemos ataskaitą, iš kurios matyti, kad laiško gavėjui UAB „Talša“ , kurio adresas Tilžės g. 156, Šiauliai 2018-11-20 buvo išsiųstas 2018-11-19 sukurtas dokumentas „Dėl išmokos išieškojimo“. Pagal formuojamą teismų praktiką skolininko prievolė mokėti kreditoriui kompensacinę funkciją atliekančias palūkanas tampa vykdytina tik po pareikalavimo ją įvykdyti, nagrinėjamu atveju minėta automatizuotos sistemos ataskaita patvirtina, kad atsakovė pareikalavimą gavo, apie jį žinojo, nors tą faktą ginčija, kaip ginčija ir kitų raštų ar pretenzijų gavimą. Laikantis nuoseklios pozicijos, kad ieškovės adresas nesikeitė, kad teismo siunčiamus dokumentus atsakovė gauna, teismas laiko labiau tikėtina, kad atsakovė gavo ir šį ieškovės siųstą raštą, o neigimas yra atsakovės pasirinkta gynybos pozicija šioje byloje. Vadovaujantis aukščiau išdėstytais argumentais, ieškovės reikalavimas tenkintinas, ieškovei iš atsakovės priteistina 153,12 Eur kompensacinių palūkanų.

Dėl procesinių palūkanų

CK 6.37 straipsnio 2 dalis numato skolininko pareigą mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Kai abi sutarties šalys yra verslininkės ar privatūs juridiniai asmenys, tai už termino praleidimą mokamos šešių procentų dydžio metinės palūkanos, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio (CK 6.210 straipsnio 2 dalis). Šioje byloje abi šalys yra verslininkės, ieškovei iš atsakovės priteistinos 6 procentų dydžio palūkanos už priteistą 2876,68 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos 2019-11-20 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Dėl baudos už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis

Teismui tenkinus ieškovės reikalavimą priteisti iš atsakovės kompensacines palūkanas, t.y. patenkinus atsakovės manymu nepagrįstą reikalavimą, teismas laiko, kad ieškovės prašymo priteisti kompensacines palūkanas laikyti piktnaudžiavimu procesinėmis teisėmis nėra pagrindo, toks atsakovės prašymas atmestinas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos iš antrosios šalies (CPK 93 straipsnis). Ieškovė šioje byloje yra sumokėjusi 65,00 Eur žyminio mokesčio, taip pat pateikti dokumentai apie patirtas išlaidas teisinei pagalbai- 455,58 Eur už ieškinio parengimą, 211,79 Eur vertimo išlaidų, 50,33 Eur atstovės vykimo į teismo posėdžius išlaidų. Kadangi ieškinys iš esmės patenkinamas, t.y. yra visiškai tenkinamas pagrindinis ieškinio reikalavimas, ieškovei iš atsakovės priteistinos visos ieškovės patirtos bylinėjimosi išlaidos- 782,70 Eur.

Ieškinį patenkinus, iš atsakovės valstybei priteistinos teismo patirtos procesinių dokumentų siuntimo išlaidos, kurios šioje byloje sudaro 11,62 Eur.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 260 straipsniu, 263-267 straipsniais, 268-270 straipsniais, teismas

n u s p r e n d ž i a:

Ieškinį tenkinti.

Priteisti ieškovei AB „Lietuvos draudimas“, juridinio asmens kodas 110051834, buveinė J. B. g. 12, LT-03600 Vilnius, a.s. Nr.(duomenys neskelbtini), iš atsakovės UAB „Talša“, juridinio asmens kodas 144806535, buveinė Tilžės g. 156, LT-76351 Šiauliai, a.s. Nr.(duomenys neskelbtini) Swedbank, AB, 2723,56 Eur (du tūkstančius septynis šimtus dvidešimt tris eurus 56 ct) dalį draudimo išmokos, 153,12 Eur (šimtą penkiasdešimt tris eurus 12 ct) kompensacinių palūkanų, 6 (šešių)  procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 2876,68 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2019-11-20 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 782,70 Eur (septynis šimtus aštuoniasdešimt du eurus, 70 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti valstybei iš atsakovės UAB „Talša“, juridinio asmens kodas 144806535, 11,62 Eur (vienuolika eurų, 62 ct) procesinių dokumentų siuntimo išlaidų, pinigus pervedant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įmonės kodas 188659752, į bet kurią biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660.  

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmus.

Teisėja                                                        Gražina Mataitienė