Civilinė byla Nr. 2-1776-186/2015
Teisminio proceso Nr. 2-57-3-00952-2010-6
Procesinio sprendimo kategorija 3.5.1.6.
(S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2015 m. gruodžio 17 d.
Vilnius
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Egidijus Žironas,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės ,,Stalakta“ atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2015 m. liepos 22 d. nutarties, kuria atidėtas sprendimo vykdymas, priimtos civilinėje byloje Nr. 2-117-538/2014 pagal ieškovo Klaipėdos apygardos vyriausiojo prokuroro ieškinį atsakovams Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, Lietuvos Respublikai, bankrutuojančiai uždarajai akcinei bendrovei „Stalakta“, R. J., A. R., M. Z., V. B., V. K., D. Ž., M. M. U., G. K., A. K., O. P., tretiesiems asmenims Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijai, Kretingos rajono 2-ojo notarų biuro notarei J. N., Klaipėdos miesto 1-ojo notarų biuro notarui M. S., Palangos miesto 1-ojo notarų biuro notarams R. S. ir A. B., Kretingos rajono 2-ojo notarų biuro notarei S. N., AB DnB NORD bankui, G. Z., VĮ Kretingos miškų urėdijai, Palangos miesto savivaldybės administracijai dėl administracinių teisės aktų, paveldėjimo teisės liudijimų, pirkimo–pardavimo sutarčių, perdavimo–priėmimo akto, turto pasidalijimo, mainų sutarties, hipotekos lakšto pripažinimo negaliojančiais, hipotekos registracijos panaikinimo bei restitucijos taikymo.
Išnagrinėjęs bylą pagal atskirąjį skundą,
teismas n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
Ieškovas Klaipėdos apygardos prokuratūra pareiškė ieškinį atsakovams dėl administracinių teisės aktų, paveldėjimo teisės liudijimų, pirkimo – pardavimo akto, turto pasidalijimo, mainų sutarties, hipotekos lakšto pripažinimo negaliojančiais, hipotekos registracijos panaikinimo bei restitucijos taikymo. Klaipėdos apygardos teismo 2014 m. gegužės 8 d. sprendimu ieškinys patenkintas visiškai. Lietuvos apeliacinis teismas 2015 m. kovo 26 d. nutartimi Klaipėdos apygardos teismo 2014 m. gegužės 8 d. sprendimą paliko nepakeistą.
Klaipėdos apygardos teisme 2015 m. birželio 16 d. buvo atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos prašymas atidėti teismo sprendimo vykdymą dvylikai mėnesių, t. y. 2016 m. biudžetiniams metams. Atsakovas prašyme nurodė, kad neatsisako ir nevengia vykdyti pirmosios instancijos teismo sprendimo, tačiau dėl objektyvių priežasčių negali jo įvykdyti, kadangi Nacionalinės žemės tarnybos patvirtintame biudžete nėra sprendimu priteistos 454 877 Eur sumos. Patvirtintame 2015 m. veiklos plane numatyta, kad teismų sprendimams vykdyti 2015 m. skirtina 868 862 Eur suma. Atsakovas teigė, kad kasmet dalyvauja 2 000 – 3 000 įvairių administracinių bei civilinių bylų procesuose, yra nuolat vykdomi mokėjimai iš priemonei „Teismų sprendimų, nutarčių ir nutarimų vykdymas“ skirtų lėšų, kurių likutis nuolat mažėja, todėl 2015 metais įvykdyti sprendimo atsakovas neturi objektyvių galimybių.
Atsakovas BUAB „Stalakta“, atstovaujama bankroto administratorės UAB „Įmonių bankroto administravimo ir teisinių paslaugų biuras“, pateikė atsiliepimą į atsakovo prašymą, prašė atmesti Nacionalinės žemės tarnybos prašymą. Nurodė, kad atsakovas nepateikė jokių įrodymų, kad dėjo pastangas įvykdyti teismo sprendimą, teikdamas motyvuotus prašymus kitiems biudžetiniams metams formuojamam biudžeto projektui dėl asignavimų padidinimo, atsakovas nesistengia padengti bent dalies priteistos sumos ir taip įvykdyti bent dalį sprendimo, todėl yra pažeidžiami išieškotojo interesai. Nurodė, kad išieškotojas yra bankrutuojanti įmonė, vertinant lygiateisiškumo ir teisėtų lūkesčių principus, turi būti atsižvelgiama į bankroto byloje dalyvaujančių kreditorių interesus, bankroto proceso tikslus, bankroto proceso trukmę.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Klaipėdos apygardos teismas 2015 m. liepos 22 d. nutartimi prašymą dėl sprendimo įvykdymo atidėjimo tenkino ir atidėjo Klaipėdos apygardos teismo 2014 m. gegužės 8 d. sprendimo įvykdymą iki 2016 m. liepos 22 d.
Pirmosios instancijos teismas iš byloje esančių duomenų nustatė, kad Lietuvos valstybei atstovaujančios Nacionalinės žemės tarnybos direktoriaus 2015 m. kovo 23 d. įsakymu Nr. 1P-84-(1.3) patvirtintame Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2015 metų veiklos plane numatyta, kad teismų sprendimams vykdyti 2015 metams skirta 868 862 Eur. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad Klaipėdos apygardos teismo 2014 m. gegužės 8 d. sprendimu ieškovui BUAB „Stalakta“ priteista didelė suma, bei į tai, kad Nacionalinė žemės tarnyba kasmet dalyvauja 2000–3000 įvairių administracinių bei civilinių bylų procesuose ir nuolat juose vykdo mokėjimus iš priemonei „Teismų sprendimų, nutarčių ir nutarimų vykdymas“ skirtų lėšų, padarė išvadą, kad Nacionalinė žemės tarnyba neturi galimybės šiais metais įvykdyti Klaipėdos apygardos teismo sprendimą dėl jos išskirtinės turtinės padėties – Nacionalinė žemės tarnyba neturėtų galimybės vykdyti įsipareigojimų, numatytų teisės aktuose, vykdyti kitų teismų sprendimų kitose bylose, o tai pažeistų valstybės interesus bei užkirstų kelią veikti pagal jai suteiktą kompetenciją valstybės vardu. Taip pat pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad nors ieškovas yra bankrutuojanti įmonė ir sprendimo atidėjimas metams galėtų pažeisti jo kreditorių interesus, tačiau LR CPK 284 straipsnio 1 dalis numato, kad jei iš Lietuvos valstybės priteistos mokėtinos sumos, o įvykdyti reikalingos sumos nenumatytos patvirtintame valstybės biudžete, šio sprendimo įvykdymas atsakovo prašymu gali būti atidėtas kitiems biudžetiniams metams. Teismas konstatavo, kad sprendimas nėra vykdytinas skubos tvarka, todėl atidėjimas yra galimas.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Apeliantas (atsakovas) BUAB ,,Stalakta“ atskirajame skunde prašo Klaipėdos apygardos teismo 2015 m. liepos 22 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – atmesti prašymą dėl teismo sprendimo įvykdymo atidėjimo.
Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
- Atsakovas Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos nededa maksimalių pastangų įvykdyti teismo sprendimą. Bylos nagrinėjimas pirmosios instancijos teisme truko penkerius metus, sprendimas priimtas 2014 m. birželio 25 d., o atsakovo biudžetiniai metai prasideda atitinkamų metų sausio 1 d. ir baigiasi gruodžio 31 d., atsakovas galėjo teikti paraišką dėl kitų metų jam skiriamų lėšų arba kreiptis dėl biudžeto padidinimo einamaisiais metais.
- Pirmosios instancijos teismas neįvertino aplinkybės, jog atsakovas, kurio naudai priteista žymi pinigų suma, yra bankrutuojanti įmonė ir, kad teismo sprendimo įvykdymas yra reikšmingas ne tik atsakovui, bet ir jo kreditoriams. Bankroto byla atsakovui iškelta prieš ketverius metus, atidėjus teismo sprendimo vykdymą, procesas truktų dar bent metus, tokiu būdu būtų didinamos bankroto administravimo išlaidos.
- Teismas neįvertino aplinkybės, kad patenkinus atsakovo prašymą apeliantas turėtų nedelsiant grąžinti valstybei žemės sklypo dalį, tuo tarpu priteista pinigų suma būtų sumokėta tik po metų, tokiu būdu pažeidžiamas šalių lygiateisiškumo principas.
- Iš atsakovo prašymo turinio matyti, jog jis turėjo galimybė sumokėti dalį priteistos sumos, teismas nepagrįstai konstatavo, jog atsakovas dėl savo finansinės padėties negali iš karto sumokėti visos sumos.
Atsakovas Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos atsiliepime į atskirąjį skundą prašo apelianto skundą atmesti ir Klaipėdos apygardos teismo 2015 m. liepos 22 d. nutartį palikti nepakeistą.
Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:
- Apelianto argumentai, jog atsakovas nedėjo maksimalių pastangų sprendimui įvykdyti yra nepagrįsti. Atsakovas 2015 m. birželio 3 d. raštu kreipėsi į Žemės ūkio ministeriją dėl lėšų skyrimo iš Vyriausybės rezervo, 2015 m. liepos 7 d. raštu Finansų ministerija informavo, jog skirti papildomų Vyriausybės rezervo lėšų šiais metais nėra galimybės.
- Neatidėjus sprendimo vykdymo nukentėtų valstybės teisėti interesai, kadangi nesant sprendimui vykdyti reikalingų lėšų atsakovas negalės vykdyti įsipareigojimų, numatytų teisės aktuose, bei jam priskirtų funkcijų.
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria buvo atidėtas teismo sprendimo įvykdymas, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
CPK 18 straipsnyje yra įtvirtintas vienas pagrindinių civilinių proceso teisės principų, jog įsiteisėjęs teismo sprendimas yra privalomas visiems fiziniams ir juridiniams asmenims ir turi būti vykdomas visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje. Įsiteisėjęs teismo sprendimas įgyja vykdytinumo savybę – jis turi būti besąlygiškai įgyvendinamas, o skolininkui pačiam geruoju nevykdant sprendimo, jis (sprendimas) gali būti vykdomas priverstinai. Kartu įstatymų leidėjas yra suteikęs teisę teismui dalyvaujančių byloje asmenų prašymu ar savo iniciatyva, atsižvelgiant į turtinę abiejų šalių padėtį ar kitas aplinkybes, teismo sprendimo įvykdymą atidėti ar išdėstyti, taip pat pakeisti sprendimo vykdymo tvarką (CPK 284 str. 1 d.). Sprendžiant dėl teismo sprendimo įvykdymo atidėjimo, aktualūs yra CK 1.2 straipsnio 1 dalyje įtvirtinti civilinių santykių subjektų lygiateisiškumo, taip pat teisinio apibrėžtumo, proporcingumo ir teisėtų lūkesčių principai. Šių civilinių teisinių santykių teisinio reglamentavimo principų taikymas reikalauja, kad, nagrinėjant teismo sprendimo įvykdymo atidėjimo klausimą, būtų atsižvelgta į abiejų bylos šalių interesus, į tai, ar atidėjus teismo sprendimo vykdymą, bus užtikrintas tinkamas jo įvykdymas, ar nebus iš esmės paneigtas teismo sprendimas ir pažeisti šalies, kurios naudai jis priimtas, lūkesčiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. lapkričio 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-594/2006). Kadangi CPK 284 straipsnio nuostatų įgyvendinimas reiškia nukrypimą nuo bendros teismo sprendimo vykdymo tvarkos, tai teismo sprendimo įvykdymas gali būti atidedamas ar išdėstytas tik išimtiniais atvejais, atsižvelgiant į šalių turtinę padėtį arba kai susidaro labai nepalankios aplinkybės jį įvykdyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. spalio 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2004; 2006 m. lapkričio 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-594/2006). Spręsdamas dėl teismo sprendimo vykdymo atidėjimo ar išdėstymo, teismas turi atsižvelgti į abiejų šalių turtinę padėtį, taip pat į kitas svarbias aplinkybes, į tai, kad sprendimo vykdymo atidėjimas neturi suteikti nepagrįstą pranašumą skolininkui, o išieškotojas neturi patirti nepagrįstų nuostolių, siekti išlaikyti išieškotojo ir skolininko teisėtų interesų pusiausvyrą, vadovautis bendraisiais teisės principais - teisingumo, protingumo ir sąžiningumo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. balandžio 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-61/2011).
CPK 284 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta sprendimo įvykdymo atidėjimą ir išdėstymą reglamentuojanti teisės norma buvo papildyta nuostata, nustatant, jog tuo atveju, kai teismo sprendimui, kuriuo iš Lietuvos valstybės priteistos mokėtinos sumos, įvykdyti reikalingos sumos nenumatytos patvirtintame valstybės biudžete, šio sprendimo įvykdymas atsakovo prašymu gali būti atidėtas kitiems biudžetiniams metams (2013 m. gruodžio 3 d. LR Civilinio proceso kodekso 284 straipsnio pakeitimo įstatymas Nr. XII-633, įsigaliojęs nuo 2013 m. gruodžio 14 d.). Šios nuostatos tikslas – tiesiogiai įtvirtinti teismo sprendimo, kuriuo iš Lietuvos valstybės priteistos mokėtinos sumos, įvykdymo atidėjimo galimybę, o tokio įvykdymo atidėjimo taikymo teisinis pagrindas – sprendimo įvykdymui reikalingos sumos nenumatymas patvirtintame valstybės biudžete tarp išlaidų, reikalingų einamųjų biudžetinių metų įsipareigojimams vykdyti. Pakeitus CPK 284 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos teisės normos turinį ir pastarąją aplinkybę įstatymų leidėjui įtvirtintus kaip objektyvią galimo teismo sprendimo įvykdymo atidėjimo sąlygą, teismui buvo suteiktas teisinis pagrindas iš Lietuvos valstybės priteistų mokėtinų sumų įvykdymo galimybę įvertinti, atsižvelgiant į valstybės biudžeto sudarymo ir vykdymo taisykles, o konstatavus tokio įvykdymo negalimumą dėl lėšų teismo sprendimo įvykdymui nenumatymo patvirtintame einamųjų metų valstybės biudžete, priimti įstatymų leidėjo valią atitinkantį procesinį sprendimą dėl teismo sprendimo įvykdymo atidėjimo šiuo pagrindu.
Pažymėtina, jog teismo sprendimo, kuriuo iš Lietuvos valstybės priteistos mokėtinos sumos, įvykdymui reikalinga pinigų suma priskirtina prie valstybės išlaidų. Tuo atveju, kai reikalavimas pareikštas valstybės institucijai dėl valstybės jai pavestų funkcijų vykdymo, teismo sprendimas vykdomas iš jai skirtų asignavimų, o jei ji nėra asignavimų valdytoja – iš asignavimų valdytojo, paskirstant jam skirtus asignavimus pavaldžioms biudžetinėms įstaigoms, gautų asignavimo lėšų. Biudžeto asignavimų valdytojams pavaldžių biudžetinių įstaigų ir kitų subjektų asignavimų panaudojimo teisinis pagrindas yra asignavimų valdytojų patvirtintos šių įstaigų programų sąmatos (LR Biudžeto sandaros įstatymo 8 str. 3 d.).
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2001 m. birželio 14 d. įsakymu Nr. 194 patvirtintais Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos nuostatais, Nacionalinė žemės tarnyba yra biudžetinė įstaiga, finansuojama iš Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto, kuri dalyvauja formuojant ir įgyvendina valstybės politiką žemės tvarkymo ir administravimo, žemės reformos, žemėtvarkos planavimo, nekilnojamojo turto kadastro, apskaitos, geodezijos, kartografijos, valstybinių georeferencinių erdvinių duomenų rinkinių rengimo bei Lietuvos erdvinės informacijos infrastruktūros kūrimo srityje (Nuostatų 1, 5 p.).Nacionalinė žemės tarnyba nėra subjektas, kurio vadovas (direktorius) yra savarankiškas valstybės biudžeto asignavimų valdytojas. Valstybės biudžeto asignavimai yra skiriami Žemės ūkio ministerijai, kuri juos paskirsto pavaldžioms biudžetinėms įstaigoms, šiuo atveju – Nacionalinei žemės tarnybai.
Remiantis bylos duomenimis nustatyta, jog skundžiama nutartimi buvo sprendžiamas Klaipėdos apygardos teismo 2014 m. gegužės 8 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. 2-117-538/2014 (įsiteisėjo 2015 m. kovo30 d. jį peržiūrėjus apeliacine tvarka), įvykdymo atidėjimo klausimas. Minėtu sprendimu, be kita ko, atsakovui BUAB ,,Stalakta“ iš Lietuvos valstybės priteista 445 519,58 Eur (VIII t., b. l. 82-91). Atsakovas Nacionalinė žemės tarnyba savo prašymą dėl teismo sprendimo įvykdymo atidėjimo grindė teismo sprendimo įvykdymui reikalingų sumų nenumatymu 2015 metų plane.
Apeliacinės instancijos teismas pripažįsta, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė CPK 284 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą teisės normą, reglamentuojančią teismo sprendimo įvykdymo atidėjimą, nepažeisdamas kasacinio teismo formuojamos šios teisės normos aiškinimo praktikos.
Remiantis Nacionalinės žemės tarnybos pirmosios bei apeliacinės instancijos teismams pateiktais įrodymais, nustatyta, jog pagal Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos direktoriaus 2015 m. kovo 23 d. įsakymu Nr. 1P-84-(1.3) patvirtintą 2015 metų veiklos planą teismų sprendimų vykdymui skirta 868 862 Eur (IX t., b. l. 138-142). 2015 m. birželio 3 d. raštu dėl teismų sprendimo vykdymo ir lėšų skyrimo atsakovas Nacionalinė žemės tarnyba kreipėsi į Žemės ūkio ministeriją su prašymu skubiai kreiptis į Vyriausybę dėl lėšų skyrimo iš Vyriausybės rezervo (X t., b. l. 13-14), 2015 m. birželio 15 d. raštu Žemės ūkio ministerija kreipės į Finansų ministeriją (X t., b. l. 10-11), kuri 2015 m. liepos 7 d. raštu nurodė, kad skirti papildomų lėšų iš Vyriausybės rezervo nėra galimybės (X t., b. l. 12).Šie rašytiniai įrodymai patvirtina atsakovo prašyme nurodytas aplinkybes, jog iš valstybės biudžeto lėšų nebuvo skirta pakankama pinigų suma, todėl nėra realios galimybės įvykdyti teismo sprendimą bei paneigia apelianto teiginius, jog atsakovas nedėjo pastangų bei nesiėmė veiksmų teismo sprendimui įvykdyti. Taip pat pažymėtina, jog egzistuojantis įstatyme įtvirtintas valstybės biudžeto sudarymo ir vykdymo teisinis reglamentavimas ir tai, jog atsakovo pareiga įvykdyti įsiteisėjusį teismo sprendimą atsirado 2015 m. kovo30 d., o iki to laiko tarp šalių buvo kilęs ginčas, sudaro pagrindą pripažinti, jog šios išlaidos neturėjo ir negalėjo būti numatytos sudarant 2015 m. valstybės biudžetą. Atsakovas, siekdamas įvykdyti teismo sprendimą, kreipėsi dėl papildomų lėšų skyrimo, tačiau jo prašymas nebuvo patenkintas. Byloje nėra įrodymų, patvirtinančių, jog atsakovas, panaudodamas asignavimų valdytojo išlaidoms skirtus asignavimus, turi finansinių galimybių įvykdyti Klaipėdos apygardos teismo 2015 m. gegužės 8 d. sprendimą, neatidedant jo įvykdymo.
Apeliantas skunde nurodė, jog atidėjus teismo sprendimo vykdymą nukentės bankrutuojančios įmonės kreditoriai, užsitęs bankroto procesas. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog netenkinus atsakovo pareikšto prašymo dėl teismo sprendimo įvykdymo atidėjimo, nagrinėjamu atveju būtų neproporcingai pažeistas ne tik Nacionalinės žemėstarnybos, bet ir viešasis interesas, kadangi pradėjus priverstinio išieškojimo veiksmus galimai sutriktų ne tik atsakovo atsiskaitymas su darbuotojais, bet ir valstybės jam pavestų funkcijų vykdymas, kuris, be kita ko, sietinas ir su pačios įstaigos tinkamu materialiniu techniniu aprūpinimu. Sutiktina su apelianto pozicija, jog atidėjus teismo sprendimo vykdymą įmonės bankroto procesas galimai pailgės, tačiau neatidėjus teismo sprendimo vykdymo būtų pažeistas viešasis interesas, sustabdytas valstybės institucijos veikla. Sprendimo vykdymo atidėjimas turėtų ženkliai mažiau neigiamų padarinių nei neatidėjimas. Todėl darytina išvada, jog priimta nutartis atitinka šalių interesų pusiausvyros, teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, jog skundžiama Klaipėdos apygardos teismo 2015 m. liepos22 d. nutartis yra pagrįsta ir teisėta, dėl ko ją keisti ar naikinti atskirojo skundo argumentais nėra teisinio pagrindo. Todėl atskirasis skundas atmestinas, o skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
n u t a r i a :
Klaipėdos apygardos teismo 2015 m. liepos 22 d. nutartį palikti nepakeistą.
Teisėjas Egidijus Žironas