Civilinė byla Nr. e2-742-370/2025

Teisminio proceso Nr. 2-55-3-01376-2023-9

Procesinio sprendimo kategorija 3.1.7.6

(S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2025 m. spalio 9 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Danguolė Martinavičienė,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Transtira transport“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2025 m. gegužės 21 d. galutinio sprendimo dalies, kuria paskirstytos bylinėjimosi išlaidos, civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Transtira transport“ ieškinį atsakovams likviduojamai dėl bankroto uždarajai akcinei bendrovei „Baltic line“ ir M. J. dėl reikalavimo uždrausti nesąžiningos konkurencijos veiksmus, komercinės paslapties naudojimą, žalos atlyginimo, įpareigojimo nutraukti dalykinius santykius su klientais, procesinių palūkanų priteisimo,

nustatė:

I. Ginčo esmė

1.       Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Transtira transport“ (toliau – ir ieškovė) kreipėsi į teismą su ieškiniu į teismą, kuriuo prašė: 1) uždrausti atsakovams likviduojamai dėl bankroto uždarajai akcinei bendrovei (toliau – ir LUAB) „Baltic Line“ (toliau – ir atsakovė) ir M. J. (toliau – ir atsakovas) siūlyti ieškovės darbuotojams nutraukti darbo sutartis ar neatlikti visų ar dalies savo darbo pareigų, sudaryti darbo sutartis su atsakove; 2) įpareigoti atsakovę visa apimtimi nutraukti dalykinius santykius su įmonėmis C. H. ROBINSON, TRANSPED EUROPE GmbH, KUEHNE+NAGEL SA, IQ SPED GmbH trejų metų laikotarpiui nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos; 3) priteisti iš atsakovės 15 498,80 Eur atlyginimą (žalą) nuostolių, patirtų dėl ieškovės darbuotojų nuviliojimo ir viliojimo; 4) priteisti solidariai iš atsakovų 71 358 Eur atlyginimą nuostolių, patirtų dėl ieškovės klientų nuviliojimo; 5) priteisti solidariai iš atsakovų 25 000 Eur atlyginimą nuostolių, patirtų dėl ieškovės komercinės paslapties neteisėto pasisavinimo; 6) priteisti iš atsakovės 6 procentų ir atsakovo 5 procentų dydžių palūkanas už teismo priteistas sumas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos; 7) priimti sprendimą dėl ieškinio pagrindo; 8) priteisti bylinėjimosi išlaidas.

2.       Vilniaus apygardos teismas Vilniaus apygardos teismas 2024 m. rugsėjo 19 d. sprendimu dėl ieškinio pagrindo atmetė ieškovės ieškinio dalį ir nustatė, kad atsakovai neprivalo atsakyti pagal ieškovės reikalavimus, taip pat atmetė ieškovės reikalavimus: 1) uždrausti atsakovei siūlyti ieškovės darbuotojams nutraukti darbo sutartis ar neatlikti visų ar dalies savo darbo pareigų, sudaryti darbo sutartis su atsakove; 2) įpareigoti atsakovę visa apimtimi nutraukti dalykinius santykius su Ispanijos krypties įmonėmis klientėmis trejų metų laikotarpiui nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos. Teismas nusprendė bylos dalį dėl ieškinio dydžio ir bylinėjimosi išlaidų paskirstymo nagrinėti įsiteisėjus sprendimui dėl ieškinio pagrindo.

3.       Lietuvos apeliacinis teismas 2025 m. balandžio 29 d. nutartimi civilinėje byloje
Nr. e2A-134-798/2025 Vilniaus apygardos teismo 2024 m. rugsėjo 19 d. sprendimą paliko nepakeistą.

4.       Vilniaus apygardos teismas 2025 m. gegužės 8 d. nutartimi atnaujino bylos nagrinėjimą ir paskyrė bylą dėl ieškinio dydžio bei bylinėjimosi išlaidų nagrinėti teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka 2025 m. gegužės 21 d., 9.00 val.

5.       Ieškovė 2025 m. gegužės 19 d. pateikė prašymą atidėti bylos nagrinėjimą iki ne anksčiau kaip 2025 m. rugpjūčio 15 d. Nurodė, kad šiuo metu rengia kasacinį skundą dėl Lietuvos apeliacinio teismo 2025 m. balandžio 29 d. nutarties.

6.       Ieškovė 2025 m. gegužės 20 d. pateikė rašytinius paaiškinimus dėl atsakovės bylinėjimosi išlaidų dydžio. Nurodė, kad reikšminga dalis atsakovės bylinėjimosi išlaidų susidarė dėl to, kad atsakovė vilkino bylos nagrinėjimą, todėl teismas, priteisdamas bylinėjimosi išlaidas atsakovei, turi įvertinti šias aplinkybes ir sumažinti atsakovės patirtas bylinėjimosi išlaidas.

II. Pirmosios instancijos teismo galutinio sprendimo esmė

7.       Vilniaus apygardos teismas 2025 m. gegužės 21 d. galutiniu sprendimu ieškinį atmetė, netenkino ieškovės prašymo dėl posėdžio atidėjimo, priteisė iš ieškovės atsakovei 9 790,63 Eur, atsakovui 10 918,85 Eur bylinėjimosi išlaidų, iš ieškovės valstybei priteisė 33,35 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidų.

8.       Pirmosios instancijos teismo vertinimu, aplinkybė, kad ieškovė ketina pateikti kasacinį skundą dėl Lietuvos apeliacinio teismo 2025 m. balandžio 29 d. nutarties, nesudaro pagrindo atidėti bylos nagrinėjimą. Lietuvos apeliacinio teismo 2025 m. balandžio 29 d. nutartis yra įsiteisėjusi, todėl likusi bylos dalis gali būti išnagrinėjama.

9.       Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl ieškinio dydžio, konstatavo, kad nenustačius atsakovų civilinės atsakomybės sąlygų, klausimas dėl žalos dydžio tampa neaktualus, todėl ieškinį atmetė kaip nepagrįstą.

10.       Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimą, nustatė, kad atsakovei atstovavo advokatė A. A., kuri rengė atsiliepimą į ieškinį, tačiau Vilniaus apygardos teismo 2024 m. kovo 25 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-1590-432/2024, atsakovei buvo iškelta nemokumo (bankroto) byla ir paskirta nemokumo administratorė nusprendė pakeisti atstovą byloje į advokatą M. M.. Teismo vertinimu, atstovo pakeitimas procese pats savaime nėra nesąžiningas elgesys, todėl nėra teisinio pagrindo nukrypti nuo bendrųjų bylinėjimosi paskirstymo taisyklių.

11.       Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad atsakovė bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu patyrė 10 269,79 Eur bylinėjimosi išlaidų už advokato suteiktas teisines paslaugas. Teismo vertinimu, atsakovė į bylinėjimosi išlaidas nepagrįstai įtraukė 479,16 Eur (su pridėtinės vertės mokesčiu (toliau – PVM)) už bylos medžiagos analizę, situacijos vertinimą. Teismo vertinimu, kitos bylinėjimosi išlaidos neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakyme Nr. 1R-85 „Dėl Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio patvirtinimo“ (toliau – Rekomendacijos) nustatytų maksimalių priteistinų sumų. Todėl sumažino atsakovės bylinėjimosi išlaidas iki 9 790,63 Eur (10 269,79 Eur - 479,16 Eur) ir priteisė jas iš ieškovės.

12.       Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad atsakovas bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu patyrė 9 067,95 Eur bylinėjimosi išlaidų už advokato suteiktas teisines paslaugas, taip pat bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme metu patyrė 3 339,20 Eur bylinėjimosi išlaidų už advokato suteiktas teisines paslaugas, iš viso – 12 407,15 Eur bylinėjimosi išlaidų. Teismo vertinimu, atsakovas į bylinėjimosi išlaidas nepagrįstai įtraukė 850 Eur be PVM (1 028,50 Eur su PVM) už susitikimą su klientu, konsultaciją telefonu ir elektroniniu paštu, bylos medžiagos analizę (2024 m. sausio 17 d.) bei 380 Eur be PVM (459,80 Eur su PVM) už susipažinimą su teismo sprendimu, ieškovės apeliaciniu skundu ir jo analizę. Teismas nusprendė sumažinti atsakovo patirtas bylinėjimosi išlaidas iki 10 918,85 Eur (12 407,15 Eur – (1 028,50 Eur + 459,80 Eur).

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

13.       Ieškovė apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2025 m. gegužės 21 d. galutinio sprendimo dalį dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo ir dėl šios dalies priimti naują galutinį sprendimą – atmesti atsakovų prašymus dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo arba sumažinti jas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 93 straipsnio 4 dalies nustatyta tvarka. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

13.1.                      Pirmosios instancijos teismas objektyviai neįvertino aplinkybės, kad atsakovės netinkamas procesinis elgesys pasireiškė atstovų byloje keitimu, fragmentišku įrodymų teikimu į bylą, esminių bylai reikšmingų dokumentų neperdavimu nemokumo administratoriui bei tuo nulemtu poreikiu rinkti įrodymus ne iš pačios įmonės, o iš valstybinių institucijų.

13.2.                      Pirmosios instancijos teismas, priteisdamas atsakovui bylinėjimosi išlaidas, objektyviai neįvertino atsakovo netinkamą procesinį elgesį, t. y. aplinkybės, kad atsakovas bylos nagrinėjimo metu keitė poziciją, teikė byloje sunkiai įskaitomus įrodymus nevalstybine kalba.

13.3.                      Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atmetė ieškovės prašymą atidėti teismo posėdį, kuriame būtų nagrinėjama bylos dalis dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo. Ieškovė 2025 m. birželio 5 d. pateikė kasacinį skundą dėl Lietuvos apeliacinio teismo 2025 m. balandžio 29 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2A-134-798/2025 ir Vilniaus apygardos teismo 2024 m. lapkričio 7 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-1317-1187/2024, todėl Lietuvos Aukščiausiajam Teismui priėmus ieškovės kasacinį skundą ir jį patenkinus, bylinėjimosi išlaidos turės būti perskirstytos iš naujo.

14.       Atsakovė atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti ir Vilniaus apygardos teismo 2025 m. gegužės 21 d. galutinį sprendimą palikti nepakeistą. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas objektyviai įvertino bei tinkamai išsprendė bylinėjimosi išlaidų paskirstymo tarp bylos šalių klausimą, taip pat pažymi, jog aplinkybė, kad atsakovė, po bankroto bylos iškėlimo bei nemokumo administratoriaus paskyrimo, nutarė pasirinkti kitą jos interesams teisme atstovausiantį advokatą, negali būti prilyginama nesąžiningam bylos šalies elgesiui.

15.       Atsakovas atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti ir Vilniaus apygardos teismo 2025 m. gegužės 21 d. galutinį sprendimą palikti nepakeistą. Nurodo, kad atsakovas, bylą nagrinėjant tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teismuose, nekeitė pozicijos dėl ieškinio reikalavimų ir nevilkino bylos proceso, todėl nėra pagrindo mažinti atsakovo patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Teismas

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

16.       Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Šioje byloje nei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nei pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas nenustatyta, todėl byla nagrinėjama neperžengiant apeliacinio skundo ribų.

17.       Nagrinėjamu atveju apeliacijos dalyką sudaro pirmosios instancijos teismo galutinio sprendimo dalies, kuria paskirstytos bylinėjimosi išlaidos, teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas. Kai apeliaciniu skundu skundžiama tik teismo sprendimo dalis dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo ar kitų teismo sprendimu išspręstų procesinių klausimų, toks apeliacinis skundas nagrinėjamas mutatis mutandis (su būtinais (atitinkamais) pakeitimais) taikant atskirųjų skundų nagrinėjimo taisykles (CPK 321 straipsnio 3 dalis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

18.       Nuspręsdamas dėl šalių patirtų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad ieškinį atmetus, bylinėjimo išlaidos atlygintinos atsakovams. Įvertinęs prašomų atlyginti teisinio atstovavimo išlaidų dydį, atsižvelgdamas į Rekomendacijose nustatytus priteistinus maksimalius užmokesčio advokatams už suteiktas teisines paslaugas dydžius bei laikydamasis teisingumo ir protingumo principų, teismas sumažino atsakovei iš ieškovės priteistinų atstovavimo išlaidų atlyginimą iki 9 790,63 Eur, atsakovui – iki 10 918,85 Eur.

19.       Su pirmosios instancijos teismo sprendimu dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo nesutinka ieškovė, kurios teigimu, teismas, spręsdamas bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimą, turėjo atsižvelgti į atsakovų nesąžiningą procesinį elgesį (bylos vilkinimą, nepagrįstų procesinių prašymų teikimą ir kt.). Atsakovai įrodinėja, kad neatliko neteisėtų veiksmų, nevilkino byloje proceso, todėl teismas teisingai išsprendė bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimą.

20.       Bendrosios bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklės apibrėžtos CPK 93 straipsnio 1–3 dalyse. Pagal šio straipsnio 1 dalį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą; straipsnio 2 dalyje įtvirtinta bylinėjimosi išlaidų paskirstymo proporcingumo patenkintų ir atmestų reikalavimų daliai (kai ieškinys tenkinamas iš dalies) taisyklė; straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad nurodytos išlaidų paskirstymo taisyklės taip pat taikomos paduodant apeliacinius ir kasacinius skundus, prašymus dėl proceso atnaujinimo.

21.       CPK 93 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad teismas gali nukrypti nuo šio straipsnio 1–3 dalyse nustatytų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos. Šalies procesinis elgesys laikomas tinkamu, jeigu ji sąžiningai naudojosi procesinėmis teisėmis ir sąžiningai atliko procesines pareigas.

22.       Ieškovė apeliaciniame skunde teigia, kad atsakovai vilkino bylos procesą, teikė nepagrįstus procesinius prašymus, dėl to bylos nagrinėjimo metu jų patirtos bylinėjimosi išlaidos turėtų būti nepriteisiamos arba jų atlyginimas mažinamas.

23.       CPK 93 straipsnio 4 dalyje išskirti du kriterijai, nuo kurių įvertinimo priklauso, ar byloje būtina nukrypti nuo bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, nurodytų CPK 93 straipsnio 1–3 dalyse. Tai – šalių procesinis elgesys bei bylinėjimosi išlaidų susidarymo priežastys. Šalies procesinis elgesys – jos veiksmai (neveikimas) bylos nagrinėjimo teisme metu. Elgesys laikytinas tinkamu tuomet, kai proceso šalis sąžiningai naudojasi savo procesinėmis teisėmis ir vykdo įstatymo bei teismo nustatytas procesines pareigas. Šalių pareiga elgtis sąžiningai ir tokio elgesio standartas apibrėžti CPK 42 straipsnio 5 dalyje: šalys joms priklausančiomis procesinėmis teisėmis privalo naudotis sąžiningai, turi veikti siekdamos, kad byla būtų išnagrinėta greitai ir teisingai, domėtis nagrinėjamos bylos eiga, pasirūpinti tinkamu atstovavimu, pateikti įrodymus, pranešti teismui apie ketinimą nedalyvauti teismo posėdyje ir nurodyti nedalyvavimo priežastis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-175-248/2017).

24.       Ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas ir ar bylinėjimosi išlaidų susidarymo priežastys yra tokios, dėl kurių reikėtų nukrypti nuo išlaidų paskirstymo bendrųjų taisyklių, kiekvieną kartą individualiai pagal konkrečią faktinę situaciją sprendžia bylą nagrinėjantis teismas. Spręsdamas dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių išimties, nustatytos CPK 93 straipsnio 4 dalyje, taikymo teismas turi laikytis ir bendrųjų teisingumo, protingumo, sąžiningumo principų, nepažeisti teisingos šalių interesų pusiausvyros (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. birželio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-226-248/2018).

25.       Apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su civilinės bylos, išnagrinėtos pagal ieškovės ieškinį atsakovams dėl reikalavimo uždrausti nesąžiningos konkurencijos veiksmus, komercinės paslapties naudojimą, žalos atlyginimo, įpareigojimo nutraukti dalykinius santykius su klientais, procesinių palūkanų priteisimo, medžiaga, neturi pagrindo sutikti su ieškovės apeliacinio skundo argumentais. Byloje nenustatyta, kad atsakovų procesinis elgesys buvo nesąžiningas ar netinkamas, ieškovė tokių aplinkybių objektyviai nepagrindė ir apeliaciniame skunde. Atsakovų prašomos atlyginti bylinėjimosi išlaidos susidarė dėl ieškovės inicijuoto teisminio ginčo, kuris išspręstas jos nenaudai, todėl, teismo vertinimu, šiuo konkrečiu atveju pagal ieškovės skunde išdėstytus argumentus nebuvo pagrindo nukrypti nuo bendrųjų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių.

26.       Apeliacinės instancijos teismas taip pat atkreipia dėmesį, kad pagrindiniai (iš esmės – vieninteliai) argumentai, kuriais ieškovė grindžia atsakovų nesąžiningą procesinį elgesį, paremti tuo, kad jie vilkino bylos nagrinėjimą (atsakovė bylos nagrinėjimo metu keitė atstovą, atsakovas – bylos nagrinėjimo metu keitė poziciją, teikė byloje sunkiai įskaitomus įrodymus nevalstybine kalba). Teismas pažymi, kad bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, ieškovė neteikė prašymo skirti atsakovams baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis, t. y. ieškovei nebuvo kilusios pagrįstos abejonės dėl netinkamo atsakovų elgesio procese, tokias abejones ieškovė išdėstė tik 2025 m. gegužės 20 d. rašytiniuose paaiškinimuose (procesinio dokumento registracijos Nr. DOK-18771). Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas padarė teisingą išvadą, kad byloje neegzistuoja CPK 93 straipsnio 4 dalyje nustatytos išimtys nukrypti nuo bendrųjų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, todėl pagrįstai nusprendė dėl atsakovų teisės į patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

27.       Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu, gali būti pripažintos teisminėmis išlaidomis, jeigu jos yra realios, būtinos ir pagrįstos (CPK 88 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gegužės 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-916/2017). Visais atvejais, priteisiant tokių išlaidų atlyginimą, yra taikomas realumo kriterijus, kuris reiškia, kad turi būti nustatyta, ar bylą laimėjusi šalis patyrė atstovavimo civiliniame procese išlaidas bei įstatymo nustatyta tvarka teismui pateikė tai patvirtinančius įrodymus (CPK 98 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. sausio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-7-687/2017).

28.       Taigi, atsakovams pateikus prašymą atlyginti bylos nagrinėjimo metu patirtas bylinėjimosi išlaidas ir tokį prašymą pagrindus įrodymais, teismas pagrįstai ir teisėtai nusprendė dėl jų išlaidų, patirtų viso teisminio proceso metu, atlyginimo. Ieškovei nenurodžius kitų nesutikimo su skundžiamu teismo galutiniu sprendimu argumentų bei neginčijant už atskiras suteiktas teisines paslaugas teismo priteistų atlyginti išlaidų dydžių, apeliacinės instancijos teismas atmeta ieškovės apeliacinį skundą kaip nepagrįstą.

29.       Į esminius apeliacinio skundo argumentus atsakyta, kiti apeliacinio skundo argumentai, susiję su pirmosios instancijos teismo sprendimu atmesti ieškovės prašymą atidėti teismo posėdį, kuriame būtų nagrinėjama bylos dalis dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo, neaktualūs ir apeliacinės instancijos teismas dėl jų plačiau nepasisako, nes Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2025 m. rugpjūčio 5 d. nutartimi kasacinį skundą atsisakė priimti. Pažymėtina, kad tiek Europos Žmogaus Teisių Teismas, tiek kasacinis teismas savo praktikoje laikosi pozicijos, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o apeliacinės instancijos teismas, atmesdamas apeliacinį skundą, gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. gruodžio 9 d. sprendimas byloje Ruiz Torija prieš Ispaniją, peticijos Nr. 18390/91; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 24 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-380-690/2018 22–26 punktai; 2022 m. birželio 23 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-180-403/2022 29 punktas).

Dėl procesinės bylos baigties ir bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme

30.       Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes, nagrinėjamam klausimui aktualų teisinį reglamentavimą bei aptartą teismų praktiką, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teisingai įvertino bylos aplinkybes, nenukrypo nuo formuojamos teismų praktikos, todėl tinkamai įvertino bylinėjimosi išlaidų susidarymo priežastis ir pagrįstai paskirstė bylinėjimosi išlaidas. Pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą bei pagrįstą galutinį sprendimą, kurio apeliacinio skundo argumentais naikinti ar keisti nėra nei faktinio, nei teisinio pagrindo, todėl ieškovės apeliacinis skundas atmetamas, o Vilniaus apygardos teismo 2025 m. gegužės 21 d. galutinis sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

31.       Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.

32.       Kadangi ieškovės apeliacinis skundas atmestas, jos apeliaciniame procese patirtos bylinėjimosi išlaidos už apeliacinio skundo parengimą neatlyginamos.

33.       Nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme atsakovė patyrė 2 178 Eur bylinėjimosi išlaidas už atsiliepimo į ieškovės apeliacinio skundo parengimą.

34.       Šios nutarties 17 punkte nurodyta, kad kai apeliaciniu skundu skundžiama tik teismo sprendimo dalis dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo ar kitų teismo sprendimu išspręstų procesinių klausimų, toks apeliacinis skundas nagrinėjamas mutatis mutandis (su būtinais (atitinkamais) pakeitimais) taikant atskirųjų skundų nagrinėjimo taisykles (CPK 321 straipsnio 3 dalis). Rekomendacijų 8.16 papunktyje nurodyta, kad už dokumentą, kuriame pareikštas prašymas, reikalavimas, atsikirtimai ar paaiškinimai, sudaro 0,4 Valstybės duomenų agentūros skelbiamo užpraėjusio ketvirčio vidutinio mėnesinio bruto darbo užmokesčio šalies ūkyje (be individualių įmonių). Apskaičiavus aukščiau nurodytų teisinių paslaugų dydį pagal tuo metu aktualius Valstybės duomenų agentūros skelbiamo užpraėjusio ketvirčio (2025 m. I ketvirčio) vidutinio mėnesinio bruto darbo užmokesčio šalies ūkyje (be individualių įmonių) duomenis, nustatyta, kad rekomenduojamas priteisti maksimalus užmokesčio dydis už atsiliepimą į apeliacinį skundą, jeigu advokatas dalyvavo pirmosios instancijos teisme, sudaro 935,08 Eur (2 337,70 Eur x 0,4). Atsakovės prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos viršija rekomenduojamą priteisti maksimalų užmokesčio už tokio pobūdžio teisines paslaugas dydį (Rekomendacijų 8.16 papunktis), todėl mažintinos iki 935,08 Eur ir priteisiamos iš ieškovės.

35.       Atsakovo prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos (822 Eur) neviršija rekomenduojamą priteisti maksimalų užmokesčio už tokio pobūdžio teisines paslaugas dydį (Rekomendacijų 8.16 papunktis), todėl šios bylinėjimosi išlaidos priteisiamos atsakovui iš ieškovės.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu,

nutaria:

Vilniaus apygardos teismo 2025 m. gegužės 21 d. galutinį sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti atsakovei likviduojamai dėl bankroto uždarajai akcinei bendrovei „Baltic line“, juridinio asmens kodas 300612897, iš ieškovės uždarosios „Transtira transport“, juridinio asmens kodas 304612396, 935,08 Eur (devynis šimtus trisdešimt penkis eurus ir aštuonis centus) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, atlyginimą.

Priteisti atsakovui M. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš ieškovės uždarosios „Transtira transport“, juridinio asmens kodas 304612396, 822,80 Eur (aštuonis šimtus dvidešimt du eurus ir aštuoniasdešimt centų) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, atlyginimą.

Teisėja                                                                Danguolė Martinavičienė