Baudžiamoji byla Nr. 1S-111-387/2021

Teisminio proceso Nr. 1-01-2-00028-2019-6

Procesinio sprendimo kategorijos:

2.1.16.1.2.1.1.; 2.1.16.1.2.1.3

                                                        (S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 2021 m. gegužės 11 d.

 Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Justo Namavičiaus, Lino Šiukštos ir Algimanto Valantino (kolegijos pirmininko ir pranešėjo),

sekretoriaujant Agatai Minkel,

dalyvaujant prokurorui Zdzislavui Tuliševskiui,        

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo kaltinamojo G. J. gynėjų advokatų Ričardo Girdziušo ir Lino Belevičiaus skundus dėl Kauno apygardos teismo 2021 m. balandžio 15 d. nutarties, kuria kaltinamajam G. J. paskirtos kardomosios priemonės ‑ suėmimo terminas pratęstas trims mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo 2021 m. balandžio 17 d.

Teisėjų kolegija,

n u s t a t ė :

I.                      Priimto sprendimo esmė

1.       G. J. kaltinamas tuo, kad veikdamas organizuota grupe su T. G., G. Ž., G. B., R. B., A. J., D. Č., A. O., D. Č. (kuriam ikiteisminis tyrimas atskirtas dėl paieškos), M. N., E. M., J. J., A. Z. (kuriam ikiteisminis tyrimas nutrauktas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 391 straipsnio pagrindu), dėl savanaudiškų paskatų ‑ turėdamas tikslą palaikyti savo ir bendrininkų autoritetą tarp nusikalstamo pasaulio atstovų ir nubausti K. B. už šio autoriteto nepaisymą, nustatytų taisyklių bei drausmės nesilaikymą, ketinimą nusikaltimus daryti kitos Kauno mieste veikiančios nusikalstamos grupuotės sudėtyje, organizavo neteisėtą K. B. laisvės atėmimą panaudojant smurtą, nesunkų K. B. sveikatos sutrikdymą kankinant ir itin žiauriai, neturėdamas leidimo disponavo šaunamaisiais ginklais, t. y.:

1.1.                      2010 m. vasarą A. O. iš K. B. sužinojo apie pastarojo ketinimą tęsti savo nusikalstamą veiką nebe su T. G., G. J., G. Ž., G. B., R. B., A. J., D. Č. ir kitais jų bendrininkais, o kitoje Kauno miesto nusikalstamoje grupuotėje. Apie tai A. O. pranešė organizuotos grupės lyderiams D. Č. ir T. G., tuo metu besislapstančiam nuo teisėsaugos pareigūnų Nyderlandų Karalystėje, Roterdamo mieste. T. G. nurodė A. Z. ir A. O. Lietuvoje susisiekti su kitais organizuotos grupės lyderiais G. J., G. Ž., G. B., R. B., A. J., kad šie parinktų ir paskirtų nusikalstamos veikos bendrininkus bei nurodė K. B. stipriai sumušti už savo ir bendrininkų kriminalinio autoriteto nepaisymą, nustatytų taisyklių bei drausmės nesilaikymą, ketinimą nusikaltimus daryti kitos Kauno mieste veikiančios nusikalstamos grupuotės sudėtyje. A. O. ir A. Z. 2010 m. vasarą, bet ne vėliau kaip iki 2010 m. rugsėjo 21 d., degalinėje „Lukoil“, esančioje Kaune, Karaliaus Mindaugo gatvėje, susitiko su D. Č. ir A. J., kurie paskyrė A. O., A. Z., D. Č., M. N., E. M. ir J. J. būti atsakingais už nusikaltimo parengimą bei padarymą, nurodė šiems paimti organizuotos grupės dalyvių be leidimo laikytą šaunamąjį ginklą ‑ 7,62 mm kalibro 1930/33 m. pavyzdžio Tokarevo konstrukcijos pistoletą „TT“, K. B. surasti, atimti laisvę ‑ sučiupti ir nuvežti į nuošalią vietą, ten stipriai sumušti, sulaužyti rankas, kojas ir perduoti organizuotos grupės lyderių žinią, kad niekas iš jų grupuotės į kitą gaują pereiti negali.

1.2.                      Vykdydami nurodymą, 2010 m. rugsėjo 21 d. apie 18-19 val. A. Z., D. Č., M. N., E. M., J. J. ir A. O. pastarojo vairuojamu automobiliu „VW Caravelle“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) atvykę į aikštelę Kaune, Ašigalio gatvėje, netoli degalinės „Skulas“, užpuolė automobilyje „Audi A4“ sėdėjusius pistoletais ginkluotus K. B. ir P. R.. A. O. likus automobilyje „VW Caravelle“ už vairo, E. M., D. Č. ir J. J. bandė K. B. ištraukti iš automobilio, bet šis pasipriešino ir vieną kartą šovė iš be leidimo turėto 7,62 mm kalibro pistoleto „TT“ Nr. 30024746 E. M. į galvą, tačiau kulka šį kliudė nežymiai, o M. N. tuo metu iš automobilio „Audi A4“ ištraukė P. R.. A. Z., nukreipęs be leidimo turimą 7,62 mm kalibro pistoletą „TT“ į gulintį ant žemės P. R., saugojo bendrininkus nuo galimo P. R. ginkluoto pasipriešinimo, kai tuo tarpu E. M., J. J., M. N. ir D. Č. ištraukė K. B. iš automobilio „Audi A4“, sudavė šiam rankomis ir kojomis bendrai ne mažiau kaip 20 smūgių į įvairias kūno vietas, nunešė į automobilį „VW Caravelle“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) į kurį įsėdo ir A. Z., po ko visi nuvažiavo į Vaišvydavos mišką. A. O. vairuojamu automobiliu vežant ant grindų paguldytą K. B., J. J. laužė pastarajam rankų pirštus, o atvežus į mišką, esantį Kaune, Piliuonos gatvėje, netoli Vaišvydavos, ir ištraukus K. B. iš automobilio, paguldžius šį ant žemės, taip atėmus nukentėjusiajam laisvę, A. O. ir A. Z. stebint, M. N., J. J. ir E. M. rankomis ir kojomis sudavė ne mažiau kaip po 3-4 smūgius ir laužtuvais ne mažiau 10 smūgių į kojas ir rankas, bendrai suduodami nukentėjusiajam ne mažiau 24 smūgių į galvą, veidą, rankas, kojas, padarydami K. B. žaizdas nosies nugarėlėje ir jos šone, galvos plaukuotoje srityje, dešinėje plaštakoje, dešinėje blauzdoje, kairėje blauzdoje, paviršines žaizdas kairėje blauzdoje, plėštinę žaizdą dešiniame delne, odos nubrozdinimus dešiniame delne, dešiniame kelyje, poodines kraujosruvas apie kairę akį, kairiame žaste, kairėje alkūnėje, nosies kaulų lūžimą, dešinės plaštakos ketvirto delnakaulio lūžimą ir kairio blauzdikaulio kūno lūžimą, durtinius ir pjautinius sužalojimus kaktoje, skruoste, viršutinėje lūpoje, kairiame žaste, kairėje alkūnėje, kairėje plaštakoje, t. y. nesunkų sveikatos sutrikdymą. Vykdydami T. G., G. J., G. Ž., G. B., R. B., A. J., D. Č. nurodymą, mušdami K. B. jie perdavė pastarajam organizuotos grupės lyderių žodžius, kad „niekas į kitą gaują pereiti negali“, po ko įkėlė K. B. į mikroautobusą bei nuvežę į Kauną, prie Masiulio g. 10, paliko gulėti viešojo transporto stotelėje. A. O., A. Z., E. M., J. J., M. N. ir D. Č. K. B. sužalojimo metu, neturėdami leidimo 2010 m. rugsėjo 21 d. įgijo ‑ pagrobė nukentėjusiojo neteisėtai įgytą ir laikytą 7,62 mm kalibro 1930/33 m. pavyzdžio Tokarevo konstrukcijos pistoletą TT Nr. 30024746, kurį nuo įgijimo iki 2017 m. sausio 23 d. organizuotos grupės lyderių nurodymu ir žinia neturėdamas leidimo E. M. laikė sandėliuke, esančiame Kaune, (duomenys neskelbtini), kol šį šaunamąjį ginklą ir šaudmenis, atliekant kratą, rado ir paėmė policijos pareigūnai. Tokiu būdu G. J., veikdamas organizuota grupe su T. G., G. Ž., G. B., R. B., A. J., D. Č., A. O., D. Č. (kuriam ikiteisminis tyrimas atskirtas dėl paieškos), M. N., E. M., J. J., A. Z. (kuriam ikiteisminis tyrimas nutrauktas BK 391 straipsnio pagrindu), dėl savanaudiškų paskatų organizavo neteisėtą K. B. laisvės atėmimą panaudojant smurtą, nesunkų K. B. sveikatos sutrikdymą kankinant ir itin žiauriai, neturėdamas leidimo Lietuvos Respublikos teritorijoje 2010 m. rugsėjo 21 d. įgijo ir iki 2017 m. sausio 23 d. laikė šaunamąjį ginklą ‑ 7,62 mm kalibro 1930/33 m. pavyzdžio Tokarevo konstrukcijos pistoletą TT Nr. 30024746. Šiais savo veiksmais G. J. kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas BK 25 straipsnio 3 dalyje, 146 straipsnio 2 dalyje, 138 straipsnio 2 dalies 6, 9 punktuose, 253 straipsnio 1 dalyje.

2.       Taip pat G. J. kaltinamas tuo, kad veikdamas organizuota grupe su T. G., G. Ž., G. B., R. B., A. J., D. Č., A. O., R. J., T. G., E. M., M. L., E. M. (kuriam ikiteisminis tyrimas atskirtas dėl paieškos), G. S. (kuriam ikiteisminis tyrimas atskirtas dėl paieškos) ir A. Z. (kuriam ikiteisminis tyrimas nutrauktas BK 391 straipsnio pagrindu), dėl savanaudiškų paskatų ‑ turėdamas tikslą įtvirtinti ir palaikyti savo autoritetą tarp Lietuvos ir Kauno nusikalstamo pasaulio atstovų, nubausti M. P. ir R. M. už G. J. giminaičio sumušimą ir nesiskaitymą su G. J., T. G., G. Ž., G. B.,     R. B., A. J. bei D. Č., kaip grupuotės lyderių, pozicijomis Kauno nusikalstamame pasaulyje, organizavo pasikėsinimą sunkiai sutrikdyti R. M. sveikatą visuotinai pavojingu būdu ir sunkų M. P. sveikatos sutrikdymą visuotinai pavojingu būdu, šaunamųjų ginklų ir šaudmenų įgijimą, laikymą, gabenimą ir realizavimą, jų kontrabandą, t. y.:

2.1.                      2011 metais M. P. ir R. M. konflikto dėl narkotinių ir psichotropinių medžiagų metu sumušus E. B. (G. J. giminaitį) ir apie tai sužinojus G. J., pastarasis bei R. B., G. B., D. Č., G. Ž., A. J., T. G., dėl savanaudiškų paskatų ‑ siekdami įtvirtinti savo autoritetą tarp Lietuvos ir Kauno nusikalstamo pasaulio atstovų bei nubausti M. P. ir R. M. už G. J. giminaičio sumušimą ir nesiskaitymą su T. G., G. J., G. Ž., G. B., R. B., A. J. bei D. Č., kaip grupuotės lyderių, pozicijomis Kauno nusikalstamame pasaulyje, organizavo M. P. ir R. M. sunkų sveikatos sutrikdymą. Tuo tikslu 2011 m. vasarą, bet ne vėliau kaip 2011 m. liepos 7 d., G. J., R. B., G. B., D. Č., G. Ž., A. J. pakvietė į susitikimą prie prekybos centro „Molas“, esančio Kaune, K. B. g. 66A, A. Z., A. O., R. J., T. G., E. M., E. M. ir M. L., nurodė šiems vykti į Nyderlandų Karalystę, Hagos mieste surasti M. P. ir R. M. bei stipriai juos sužaloti, o M. P. dar ir sulaužyti rankas, peršauti kojas ir stuburo slankstelius bei nupjauti ausį; perdavė duomenis apie M. P. ir R. M. gyvenamąją vietą Nyderlandų Karalystėje, Hagos mieste; T. G. kelionių išlaidoms padengti davė 3 000 – 4 000 eurų; nurodė T. G. ir R. J. nusikaltimo metu panaudoti organizuotai grupei priklausančius šaunamuosius ginklus ‑ du „Taurus“ „80“ modelio .38 „Special“ kalibro revolverius bei šaudmenis šiems ginklams, paminėtus ginklus ir šaudmenis į Nyderlandų Karalystę gabenant kontrabandos būdu. Vykdydami nurodymus, A. Z., A. O., R. J. ir T. G. automobiliu „VW Golf Plus“, o M. L., E. M., E. M. ir G. S. automobiliu „VW Passat“, 2011 m. vasarą, bet ne vėliau kaip 2011 m. liepos 7 d., Kauno mieste, pasiėmę radijo ryšio priemones, skirtas nusikaltimo darymo metu ryšiui tarp bendrininkų palaikyti, taip pat be leidimo iki 2011 m. liepos Lietuvos Respublikos teritorijoje įgytus ir laikomus šaunamuosius ginklus ‑ du „Taurus 80“ modelio .38 „Special“ kalibro revolverius bei ne mažiau kaip keturis šaudmenis šiems ginklams, paslėpę revolverius su šoviniais automobilyje „VW Golf Plus“, neturėdami leidimo gabeno minėtus šaunamuosius ginklus ir šaudmenis iš Kauno per Lietuvos Respublikos teritoriją iki Lietuvos Respublikos valstybės sienos, kontrabandos būdu pergabeno du „Taurus 80“ modelio .38 „Special“ kalibro revolverius bei ne mažiau kaip 4 šaudmenis šiems ginklams per Lietuvos Respublikos valstybės sieną su Lenkijos Respublika, nepateikiant muitinės kontrolei ir jos išvengiant ‑ slepiant automobilyje „VW Golf Plus“, neturėdami leidimo pergabeno šaunamuosius ginklus ir šaudmenis per Europos Sąjungos valstybių teritorijas iki Nyderlandų Karalystės Roterdamo miesto, kur neturėdami leidimo laikė iki 2011 m. liepos 6 d. nenustatytame bute, kuriame apsigyveno ir rengėsi nusikaltimo padarymui. A. Z., A. O., R. J., T. G., M. L., E. M., E. M. ir G. S. Roterdamo miesto parduotuvėje įsigijo kriketo lazdas, drabužius, avalynę, kepures, iš kurių pasigamino kaukes, kelias dienas iš eilės automobiliais „VW Golf Plus“ ir „VW Passat“ vyko į Hagos miestą, kur stebėjo M. P. ir R. M. gyvenamąją vietą bei juos pačius, siekdami išsiaiškinti pastarųjų naudojamus automobilius, dienotvarkę ir parinkti tinkamą nusikaltimo padarymui laiką, parengė nusikaltimo padarymo planą, pagal kurį ketino įsiveržti į M. P. ir R. M. gyvenamąją vietą ir ten juos sunkiai sužaloti. Atlikę nukentėjusiųjų stebėjimą ir nustatę, jog įsiveržimas į pastarųjų butą yra neįmanomas, nusikaltimo vykdytojai parengė naują planą, pagal kurį M. P. ir R. M. turėjo būti užpulti gatvėje. Šio plano įgyvendinimui pakakus mažesnio vykdytojų skaičiaus, E. M., M. L., E. M. ir G. S. buvo išsiųsti į Lietuvos Respubliką, kur išvyko automobiliu „VW Passat“. Pagal naujai parengtą planą A. Z. ir T. G. turėjo stebėti aplinką ir laukti link gyvenamosios vietos ar iš jos einančių M. P. ir R. M. bei radijo ryšio priemone apie tai pranešti A. O. ir R. J., kurie tuo metu už namo turėjo laukti ateinančių M. P. ir R. M. bei pastaruosius gatvėje užpulti ir apšaudyti turimais šaunamaisiais ginklais. 2011 m. liepos 6 d. vakare A. Z., A. O., R. J. ir T. G., persirengę specialiai nusikaltimo padarymui įgytais drabužiais, apsiginklavę dviem revolveriais ir ne mažiau kaip 4 šoviniais, automobiliu „VW Golf Plus“ iš Roterdamo miesto nuvyko į Hagos miestą, kur (duomenys neskelbtini) pastatė automobilį bei veikė pagal sutartą planą. A. Z. ir T. G. stovėjo (duomenys neskelbtini) sankryžoje ir stebėjo (duomenys neskelbtini) esančio namo laiptinę, o A. O. ir R. J., iš automobilio „VW Golf Plus“ pasiėmę šaunamuosius ginklus ‑ du „Taurus 80“ modelio .38 „Special“ kalibro revolverius, užtaisytus ne mažiau kaip keturiais .38 „Special“ kalibro šoviniais, laukė M. P. ir R. M. (duomenys neskelbtini), t. y. pasikėsino padaryti sunkų M. P. ir R. M. sveikatos sutrikdymą visuotinai pavojingu būdu, tačiau nusikaltimo nebaigė dėl nuo jų valios nepriklausančių priežasčių, nes į gatvę iš namo išėjo tik vienas M. P., o R. M. nepasirodė. 2011 m. liepos 7 d. apie 1 val. M. P. išėjus iš gyvenamojo namo, esančio Hagos mieste, (duomenys neskelbtini), laiptinės ir einant link (duomenys neskelbtini) stovinčio automobilio, A. Z. ir T. G. radijo ryšio priemone apie tai pranešė R. J. ir A. O. bei pasišalino iš įvykio vietos. A. O. ir R. J. Hagos mieste, (duomenys neskelbtini) iš turimų šaunamųjų ginklų šovė ne mažiau kaip keturis šūvius į prisiartinantį    M. P., padarydami nukentėjusiajam sėklidžių dešinės pusės, kairės kirkšnies, kairės šlaunies, kairio šono, kairio sėdmens, juosmens dešinės pusės šautinius sužalojimus, o jų kanalų eigoje pilvo ertmės ir užpilvaplėvinio tarpo organų ‑ pilvaplėvės, gaubtinės žarnos kylančiosios dalies, dešiniojo šlapimtakio sužalojimus, t. y. sunkų sveikatos sutrikdymą. Siekdami sunaikinti nusikaltimo įrankius ir priemones, A. O. ir R. J. šaunamuosius ginklus ‑ du „Taurus 80“ modelio .38 „Special“ kalibro revolverius iš karto po nusikaltimo padarymo, iš įvykio vietos bėgdami link automobilio, išmetė į vandens kanalą, esantį ties Linnaeusstraat ir Bragastraat gatvių sankirta, Hagos mieste, o grįžę į Roterdamo miestą A. Z., T. G., A. O. ir R. J. drabužius, avalynę, kepures, radijo ryšio priemones sunaikino, išmesdami į šiukšlių konteinerį. A. Z. ir A. O. grįžę po nusikaltimo padarymo į Lietuvą, apie padarytą nusikalstamą veiką atsiskaitė R. B. ir G. B., o vėliau ir T. G. su G. J., kurie padėkojo už atliktą darbą. Tokiu būdu G. J., veikdamas organizuota grupe su T. G., G. Ž., G. B., R. B., A. J., D. Č., A. O., R. J., T. G., E. M.,  M. L., E. M. (kuriam ikiteisminis tyrimas atskirtas dėl paieškos), G. S. (kuriam ikiteisminis tyrimas atskirtas dėl paieškos) ir A. Z. (kuriam ikiteisminis tyrimas nutrauktas BK 391 straipsnio pagrindu), dėl savanaudiškų paskatų organizavo pasikėsinimą sunkiai sutrikdyti R. M. sveikatą visuotinai pavojingu būdu ir sunkų M. P. sveikatos sutrikdymą visuotinai pavojingu būdu, šaunamųjų ginklų ir šaudmenų ‑ ne mažiau kaip dviejų „Taurus 80“ modelio .38 „Special“ kalibro revolverių, užtaisytų ne mažiau kaip keturiais .38 „Special“ kalibro šoviniais, įgijimą, laikymą, gabenimą neturint leidimo, jų kontrabandą per Lietuvos Respublikos valstybės sieną. Kaltinamajame akte nurodyta, kad šiais savo veiksmais G. J. kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas BK 25 straipsnio 3 dalyje, 22 straipsnio 1 dalyje ir 135 straipsnio 2 dalies 5, 7, 9 punktuose, 135 straipsnio 2 dalies 7, 9 punktuose, 253 straipsnio 1 dalyje, 199 straipsnio 4 dalyje.

3.       Be to, G. J. kaltinamas tuo, kad, veikdamas organizuota grupe su T. G., D. Č., A. G., E. M., E. M., A. Z. (kuriam ikiteisminis tyrimas nutrauktas BK 391 straipsnio pagrindu), organizavo A. P. turto bei dokumentų grobimą panaudojant fizinį smurtą, t. y.:

3.1.                      2011 m. lapkritį, iki 2011 m. lapkričio 22 d., Kauno mieste T. G. nurodė A. Z., jog reikia sumušti ir apiplėšti A. P.. Tuo tikslu T. G. su A. Z. nuvažiavo prie Kaune, (duomenys neskelbtini) esančio daugiabučio, kur T. G. parodė A. Z. nusikaltimo padarymo vietą bei pateikė duomenis apie tai, jog A. P. važinėja pilkos spalvos automobiliu „Audi A8“. Nusikaltimo padarymui T. G. davė A. Z. naudotis Nyderlandų Karalystėje vogtu juodos spalvos automobiliu „VW Golf IV“. Tuo pat metu G. J. nurodė A. G., E. M. ir E. M. užpulti, sumušti ir apiplėšti A. P.. Kad būtų suderintas nusikaltimo padarymo planas ir padalinti vaidmenys, G. J., T. G. ir D. Č. 2011 m. lapkritį, iki 2011 m. lapkričio 22 d. sukvietė   A. Z., A. G. ir E. M. į susitikimą, vykusį netoli A. P. gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini). Susitikimo metu G. J., išreikšdamas bendrą savo, T. G. bei D. Č. poziciją, dėl savanaudiškų tikslų nurodė kuo greičiau A. P. stipriai sumušti ir apiplėšti, paimant daiktus, laikrodį ir grandinėlę. Kelių dienų laikotarpiu po susirinkimo, 2011 m. lapkričio antroje pusėje, iki 2011 m. lapkričio 22 d., A. Z., E. M., A. G. ir E. M., vykdydami jiems duotus nurodymus, pasiėmė iš kiemo, esančio (duomenys neskelbtini), T. G. duotą automobilį „VW Golf IV“, uždėjo ant jo vogtus valstybinius numerius, pasiėmė kaukes, radijo stotis, po ko nuvyko prie A. P. namų Kaune (duomenys neskelbtini). Ten A. Z., A. G., E. M., sustoję netoli laiptinės, kurioje gyveno A. P., durų, užsidėję ant veidų kaukes ir turėdami radijo stotį, laukė automobilyje, o E. M. su kita radijo stotimi buvo kitoje gatvės pusėje ir stebėjo, kada į netoliese esančią aikštelę prie restorano (duomenys neskelbtini), esančio  (duomenys neskelbtini), kurioje nukentėjusysis statydavo automobilį, atvažiuos A. P.. A. Z., E. M., A. G. ir E. M. kelias dienas iš eilės iki 2011 m. lapkričio 22 d. laukė progos užpulti A. P., tačiau nukentėjusysis nuolat išeidavo iš namų ir grįždavo su savo drauge. 2011 m. lapkričio 22 d. apie 20–21.30 val. E. M. pranešus per radijo ryšį, jog A. P. atvažiavo vienas, automobilį „Audi A8“ pasistatė aikštelėje prie restorano (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), ir nešdamas sportinį krepšį ateina link namų laiptinės, A. Z., E. M. ir A. G., užsidėję ant veidų kaukes, išlipo iš automobilio „VW Golf IV“ ir puolė A. P. prie namo (duomenys neskelbtini) laiptinės. A. Z. su E. M. griebė A. P. už striukės, sudavė kiekvienas po vieną smūgį kumščiais į veidą ir parvertė nukentėjusįjį ant žemės. Gulinčiam A. P. A. Z., E. M. ir A. G. sudavė kiekvienas ne mažiau kaip po 5 smūgius į veidą ir pilvą, dėl ko A. P. buvo padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas, pasireiškęs poodinėmis kraujosruvomis galvoje, muštine kairės ausies žaizda ir plaštakų odos nubrozdinimais. A. P. šaukiant pagalbos, A. Z., E. M. ir A. G. apieškojo nukentėjusįjį, tačiau neradę nei laikrodžio, nei grandinėlės, paėmė sportinį krepšį ir rankinę, kartu su E. M. sėdo į automobilį „VW Golf IV“ ir išvažiavo, pagrobdami sportinį krepšį, 100 eurų vertės, sportbačius „Nike“, 100 eurų vertės, šortus ir sportinius marškinėlius „Nike“, bendros 500 eurų vertės, rankšluostį, be vertės, odinę rankinę „Armani“, 200 eurų vertės, joje buvusią piniginę, be vertės, ir 3 100 litų (897,82 eurų) joje, A. P. vardu išduotą vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini), A. P. vardu išduotą asmens tapatybės kortelę Nr. (duomenys neskelbtini), automobilio „Audi A8“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) transporto priemonės registracijos liudijimą Nr. (duomenys neskelbtini), draudimo liudijimą, techninės apžiūros rezultatų kortelę, šio automobilio raktelį su imobilaizeriu, 1 400,28 Lt (405,55 eurų) vertės, mobiliojo ryšio telefoną „Nokia“, be vertės. A. Z., E. M., A. G. ir E. M. automobiliu „VW Golf IV“ atvykę į Kauną, (duomenys neskelbtini), pasidalino lygiomis dalimis pagrobtus pinigus, o krepšį, rankinę ir jose buvusius daiktus, išskyrus telefoną ir sportinę aprangą, sudegino, automobilį „VW Golf IV“ pastatė į garažą Kaune, (duomenys neskelbtini). Kitą dieną, 2011 m. lapkričio 23 d., A. Z. pranešė T. G. apie atliktą užduotį, už ką pastarasis pagyrė ir pavaišino pietumis. Tokiu būdu   G. J., veikdamas organizuota grupe su T. G., D. Č., A. G., E. M., E. M., A. Z. (kuriam ikiteisminis tyrimas nutrauktas BK 391 straipsnio pagrindu), organizavo A. P. bendros 2 203,37 eurų vertės turto bei dokumentų ‑ vairuotojo pažymėjimo Nr. (duomenys neskelbtini), asmens tapatybės kortelės Nr. (duomenys neskelbtini), transporto priemonės registracijos liudijimo Nr. (duomenys neskelbtini), draudimo liudijimo, techninės apžiūros rezultatų kortelės, grobimą panaudojant fizinį smurtą, dėl ko nukentėjusiajam padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas. Šiais savo veiksmais G. J. kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas BK 25 straipsnio 3 dalyje, 180 straipsnio 3 dalyje, 302 straipsnio 1 dalyje.

4.       Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 140 straipsnyje nustatyta tvarka G. J. 2018 m. balandžio 17 d. buvo laikinai sulaikytas. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. balandžio 17 d. nutartimi G. J. paskirta kardomoji priemonė ‑ suėmimas, kurio terminas vėlesnėmis šio teismo bei Vilniaus apygardos teismo ir Kauno apygardos nutartimis buvo tęsiamas. Skundžiama Kauno apygardos teismo 2021 m. balandžio 15 d. nutartimi kaltinamajam G. J. kardomosios priemonės ‑ suėmimo terminas pratęstas trims mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo 2021 m. balandžio 17 d. Teismas padarė išvadą, kad yra pagrindas pagrįstai manyti, jog būdamas laisvėje, G. J. gali bėgti (slėptis) nuo teismo (BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punktas) ir gali daryti naujus BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytus nusikaltimus (BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

II.                      Skundų argumentai ir prašymai

5.       Kaltinamojo G. J. gynėjas advokatas Ričardas Girdziušas skunde prašo G. J. paskirtą kardomąją priemonę – suėmimą pakeisti į švelnesnę (ar kelias švelnesnes) kardomąją priemonę.   

5.1.                      Nesutikdamas su skundžiamoje nutartyje nustatytu suėmimo skyrimo (jo termino pratęsimo) pagrindu, numatytu BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte (kaltinamasis bėgs (slėpsis) nuo teismo), gynėjas nurodo, kad G. J. iki paskiriant jam suėmimą dirbo UAB „Saulės šiluma plius“, turi nuolatinę gyvenamąją vietą, jis yra vedęs, su sutuoktine S. J. turi du sūnus, taip pat G. J. palaiko glaudžius santykius su ankstesnėje santuokoje gimusiais dviem pilnamečiais sūnumis. Pasak gynėjo, šie turimi socialiniai ryšiai yra pakankami išvadai, kad G. J. nebėgs (nesislėps) nuo teismo, ir baudžiamojo proceso įstatymas nenumato kokių nors kitų ypatingų socialinių ryšių, į kuriuos turi būti atsižvelgta, sprendžiant klausimą dėl minėto suėmimo skyrimo pagrindo buvimo. Skunde nurodoma ir tai, kad G. J. gresianti griežta laisvės atėmimo bausmė taip pat nėra pagrindas išvadai, kad, būdamas laisvėje, kaltinamasis bėgs (slėpsis) nuo teismo.

5.2.                      Gynėjas pažymi, kad G. J. inkriminuotos nusikalstamos veikos padarytos 2010 m. –2011 m. laikotarpiu. Be to, nors skundžiamoje nutartyje pabrėžiama, kad kaltinamasis galimai padarė 5 apysunkius, 2 sunkius ir 2 labai sunkius nusikaltimus, tačiau iš esmės jam inkriminuojamos veikos yra susijusios su trimis byloje nagrinėjamais epizodais, ir byloje nėra duomenų, kad po šių nusikalstamų veikų padarymo G. J. veikla buvo nusikalstama. Gynėjas teigia manantis, kad įvertinus itin ilgą laiko tarpą nuo nusikalstamų veikų padarymo, yra didelė tikimybė, kad G. J. nebus paskirtos griežtos laisvės atėmimo bausmės. Todėl nėra realu, kad esant tokiai situacijai, paleidus G. J. iš suėmimo, šis paliktų šeimą, nutrauktų turimus ryšius ir slapstytųsi.

5.3.                      Gynėjas kritiškai vertina ir skundžiamos nutarties išvadą, kad G. J. nuo 2010 m. spalio mėnesio iki 2017 m. vasario mėnesio nedirbo. Skunde atkreipiamas dėmesys, kad 2009 m. G. J. nustatyta sunki nepagydoma onkologinė liga, jam buvo atlikta operacija ir pašalintas plautis.

5.4.                      Skunde atkreipiamas dėmesys, kad Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje ilgas suėmimo taikymo terminas yra pateisinamas bylose, susijusiose su nusikalstamomis veikomis, padarytomis dalyvaujant nusikalstamo susivienijimo veikloje. Nagrinėjamu atveju G. J. kaltinamas prieš dešimt metų padaręs nusikalstamas veikas, veikdamas organizuota grupe. Gynėjas pažymi, kad skundžiamoje nutartyje nėra įtikinamų argumentų, kad tik suėmimo taikymas yra patikima priemonė be kurios taikymo negali būti pasiekti baudžiamojo proceso tikslai. Kaltinamojo slėpimosi pavojus negali būti konstatuotas, vertinant vien tik gresiančios bausmės griežtumą, o argumentai taikyti suėmimą negali būti bendro ir abstraktaus pobūdžio. Europos Žmogaus Teisių Teismas 2016 m. sausio 5 d. sprendime byloje Suveges prieš Vengriją konstatavo, kad suėmimas neturi būti taikomas remiantis stereotipinėmis formuluotėmis, jis turi atspindėti besivystančią situaciją, turi būti tikrinama, ar suėmimo pagrindai vis dar yra pakankami, nusveriantys teisę į baudžiamosios bylos nagrinėjimą per protingą laiką arba paleidimą iš suėmimo dar neišnagrinėjus bylos.

5.5.                      Gynėjas teigia, kad skundžiamoje nutartyje nepagrįstai akcentuojami G. J. turimi ryšiai užsienyje, taip pat ir Nyderlandų Karalystėje. Gynėjui nesuprantama, kaip G. J. galėtų pasinaudoti tariamais ryšiais, kad būtų nepasiekiamas Lietuvos teisėsaugos institucijoms, įvertinus ir kaltinamajam nustatytą sunkią onkologinę ligą, ir kitose šalyse veikiančias Europos arešto orderio nuostatas.

5.6.                      Skunde nesutinkama ir su kitu Kauno apygardos teismo nustatytu suėmimo taikymo pagrindu, numatytu BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punkte, kad kaltinamasis gali daryti naujus nusikaltimus. Gynėjas dar kartą nurodo, kad G. J. iki sulaikymo dirbo ir turėjo pragyvenimo lėšų, baudžiamojoje byloje nėra duomenų, kad, paleistas į laisvę, jis ketina daryti naujus nusikaltimus. Gynėjui nesuprantama, kodėl skundžiamoje nutartyje atsižvelgta į tai, kad G. J., būdamas nepilnametis, buvo teistas už chuliganizmą, taip pat į tai, kad G. J. Kauno apygardos teismo 2011 m. balandžio 29 d. nuosprendžiu buvo pripažintas kaltu pagal BK 181 straipsnio 1 dalį. Gynėjas atkreipia dėmesį, kad G. J. yra gimęs 1975 m. gruodžio 19 d., jam yra 45 metai; bausmės, paskirtos pagal minėtą Kauno apygardos teismo 2011 m. balandžio 29 d. nuosprendį, vykdymas buvo atidėtas, o atidėjimo laikas jau yra pasibaigęs. Skunde nurodoma, kad G. J., vadovaujantis BK 97 straipsniu, yra neteistas. Gynėjas nesutinka ir su kitu skundžiamos nutarties argumentu, kuris grindžiamas kitu dėl G. J. vykstančiu ikiteisminiu tyrimu baudžiamojoje byloje Nr. 23-1-00696-10. Pasak gynėjo, šis ikiteisminis tyrimas nėra baigtas ir negalima prognozuoti jo baigties.  

5.7.                      Skunde nesutinkama su Kauno apygardos teismo išvada, kad tik kardomasis kalinimas gali garantuoti, jog bus pasiekti BPK 119 straipsnyje nurodyti tikslai. Gynėjas nurodo, kad G. J., kuriam yra pašalintas vienas plautis, ilgą laikotarpį būdamas suimtas, patiria dideles kančias. Nepaisant to, kad pagal Suėmimo vykdymo įstatymo 45 straipsnį, suimtiesiems turi būti užtikrintas tokios pat kokybės ir lygio gydymas kaip ir laisvėje esantiems asmenims, gynėjo teigimu, tardymo izoliatoriuje esančios sąlygos yra itin nepalankios žmogui, sergančiam tokia liga, kokia yra nustatyta G. J.. Skunde nurodoma, kad G. J. nustatyta onkologinė liga eliminuoja net mažiausią tikimybę, kad, paleistas iš suėmimo, G. J. pabėgtų ir pasislėptų, nes jis kažkuriuo momentu privalėtų kreiptis į gydymo įstaigą, kur jis būtų lengvai identifikuotas.

5.8.                      Esant šioms aplinkybėms, gynėjas nurodo, kad G. J. turėtų būti paskirta viena ar kelios kitos švelnesnės kardomosios priemonės.

6.       Kaltinamojo G. J. gynėjas advokatas Linas Belevičius skunde prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2021 m. balandžio 15 d. nutartį ir paskirti G. J. bet kurią kitą švelnesnę kardomąją priemonę ar jų kompleksą.

6.1.                      Skunde cituojama Europos Žmogaus Teisių Teismų praktika dėl suėmimo taikymo bei proporcingumo principo įgyvendinimo (sprendimai Jėčius prieš Lietuvą, Letellier prieš Prancūziją, Ilijkov prieš Bulgariją, Clooth prieš Belgiją, Miuler prieš Prancūziją, Bykov prieš Rusiją, Tomasi prieš Prancūziją, Borzhonov prieš Rusiją, Smirnov prieš Rusiją, Udaltsov prieš Rusiją, Ignatov prieš Ukrainą ir kt.), Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2002 m. kovo 14 d., 2004 m. gruodžio 29 d. nutarimai, Lietuvos apeliacinio teismo nutartis byloje Nr. 1S-267/2014 ir nurodoma, kad G. J. skundžiama nutartimi pratęsiant taikomo suėmimo terminą nebuvo laikomasi nacionalinėje ir tarptautinėje teismų praktikoje nustatytų imperatyvių reikalavimų, buvo pažeistas ir proporcingumo principas. Gynėjas nurodo, kad skundžiamoje nutartyje yra tik perrašyti ankstesnių nutarčių argumentai ir visiškai neįvertinta byloje pasikeitusi situacija, t. y., kad baudžiamoji byla pirmosios instancijos teisme jau yra baigiamajame etape, šiuo metu jau yra apklausti beveik visi liudytojai, taip pat ir pagrindiniai liudytojai A. Z. ir H. B.. Teismas, spręsdamas klausimą dėl ilgalaikio suėmimo taikymo, negali apsiriboti savo ankstesniais procesiniais sprendimais, o turi įvertinti realią būtinybę ir realų suėmimo pagrindų egzistavimą konkretaus sprendimo priėmimo metu. Nagrinėjamu atveju šių reikalavimų nebuvo laikomasi, nes nebuvo įvertinta, jog dalis pagrindų jau yra išnykę, taip pat nebuvo įvertinta, ar BPK 119 straipsnyje numatyti tikslai gali būti užtikrinti švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis.

6.2.                      Pasak gynėjo, sprendžiant klausimą dėl BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatyto suėmimo skyrimo pagrindo, išimtinis dėmesys buvo skiriamas kaltinamajam inkriminuojamų nusikaltimų sunkumui bei gresiančios bausmės griežtumui. Skundžiamoje nutartyje nurodyta, kad G. J. yra susaistytas tampriais socialiniai ryšiais (jis turi nuolatinę gyvenamąją vietą, yra vedęs, turi išlaikytinių, iki suėmimo dirbo), tačiau konstatuota, kad šie socialiniai ryšiai nėra pakankami tam, kad minimalizuotų pabėgimo galimybę. Gynėjas pažymi, kad G. J. gręsiančios bausmės griežtumas nėra pakankama sąlyga taikyti suėmimą, o kitos skundžiamoje nutartyje nurodytos aplinkybės apskritai neleidžia daryti išvados, kad G. J. bent turėtų ketinimą bėgti (slėptis) nuo teismo: G. J. su Lietuva sieja visi įmanomi pozityvūs socialiniai ryšiai, užsienyje jis tokių ryšių neturi, ir ta aplinkybė, kad viena iš nusikalstamų veikų buvo padaryta Nyderlandų Karalystėje, niekaip nepatvirtina, kad jis šioje šalyje, į kurią pats išvykęs net nebuvo, turi kokių nors ryšių.

6.3.                      Gynėjas nesutinka ir su kitu nustatytu suėmimo skyrimo pagrindu, numatytu BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punkte. Gynėjas cituoja skundžiamos nutarties motyvą dėl G. J. inkriminuojamų nusikalstamų veikų padarymo veikiant organizuota grupe ir nurodo, kad tai jog kaltinimą surašiusio prokuroro manymu veikas reikia kvalifikuoti kaip padarytas veikiant organizuota grupe, dar nereiškia, kad konkretus kaltinamasis yra linkęs daryti nusikalstamas veikas. Pasak gynėjo, byla dar nėra išnagrinėta, todėl dar nenustatyta, ar inkriminuojamos nusikalstamos veikos buvo apskritai padarytos, o jei ir padarytos – tai kokia bendrininkavimo forma buvo veikiama. Skunde nesutinkama ir su teismo motyvais dėl ankstesnių G. J. teistumų. Gynėjas paaiškina, kad G. J. teistumai yra išnykę. Be to, absoliučiai jokios teisinės reikšmės neturi prieš 27 metus G. J. padaryta nusikalstama veika, kai jam tuo metu buvo tik 17 metų. Per tokį ilgą laiko tarpą asmens elgesys ir moralinės nuostatos gali pasikeisti iš esmės. Kitų duomenų, kad paleistas iš įkalinimo įstaigos, G. J. gali daryti naujas nusikalstamas veikas, byloje nėra.         

6.4.                      Gynėjas atkreipia dėmesį, kad sprendžiant klausimą dėl suėmimo termino pratęsimo G. J., itin didelis dėmesys turėtų būti kreipiamas į jo sveikatos būklę. Skunde nurodoma, kad kaltinamasis yra itin sunkus ligonis, neturinti galimybių gyventi pilnavertiško gyvenimo, nes jam yra būtinos išskirtinės gyvenimo ir priežiūros sąlygos, o to įgyvendinti tardymo izoliatoriuje (buvimas gryname ore, vengimas kontaktų su aplinkiniais ir pan.) nėra galimybių. Gynėjas pažymi, kad jau daugiau kaip 36 mėnesiai G. J. nėra atliekami tyrimai, jo išgyvenimo tikimybė nėra didelė. Esant tokiai sveikatos būklei, kokia yra nustatyta G. J., ilgalaikis kalinimas tardymo izoliatoriuje gali būti prilygintas nežmoniškam elgesiui ir kankinimui. Be to, būdamas tokios sveikatos būklės, G. J., būdamas laisvėje, negalės bėgti (slėptis) nuo teismo ar daryti naujų nusikaltimų.

6.5.                      Skunde pažymima, kad tiek teorinę pabėgimo, tiek naujų nusikaltimų darymo riziką gali visiškai eliminuoti itin efektyvi kardomoji priemonė intensyvi priežiūra, kuri taikoma ir dėl sunkesnių nusikaltimų. Ši kardomoji priemonė itin reikšmingai apriboja kaltinamojo laisvę ir leidžia jį visiškai kontroliuoti. Ši priemonė, nustačius tinkamas jos taikymo sąlygas, būtų adekvati kaltinamajam inkriminuojamų nusikalstamų veikų sunkumui ir pavojingumui, nevaržytų kaltinamojo teisių labiau nei tai yra būtina proceso tikslams pasiekti. Skundžiamoje nutartyje, pasak gynėjo, teismas realiai nenagrinėjo kitų kardomųjų priemonių taikymo galimybės vien tik formaliai nurodydamas, kad kardomųjų priemonių tikslus galima pasiekti tik taikant suėmimą.

6.6.                      Skunde taip pat atkreipiamas dėmesys, kad įsiteisėjus skundžiamai nutarčiai, G. J. suėmimas būtų taikomas virš trijų metų, tačiau vadovaujantis Europos Žmogaus Teisių Teismo išaiškinimais, suėmimo tęsimas negali būti naudojamas taip, kad iš anksto pakeistų galimą paskirti bausmę. Gynėjas pažymi, kad pirmus šešis kardomosios priemonės taikymo mėnesius kaltinamajam nebuvo leidžiama skambinti, susirašinėti su šeimos nariais ir artimaisiais; šiuo metu dėl COVID-19 pandemijos suimtiesiems taip pat yra uždrausta turėti kontaktinius pasimatymus su artimaisiais. Tokios aplinkybės, gynėjo teigimu, iš esmės neproporcingai apriboja G. J. privatų gyvenimą, jo socialinius ryšius.    

6.7.                      Gynėjas cituoja Europos Žmogaus Teisių Teismo išaiškinimus sprendimuose dėl ilgo suėmimo termino taikymo ir kompetentingų nacionalinių institucijų baudžiamajame procese gebėjimo dirbti su „deramu stropumu“ ir nurodo, kad įsiteisėjus skundžiamai nutarčiai, G. J. suėmimo taikymo terminas sieks 39 mėnesius, ir toks terminas gali būti vertinamas kaip per ilgas net ir sudėtingoje su organizuotu nusikalstamumu susijusioje byloje. Esant išdėstytoms aplinkybės, skunde teigiama, kad nagrinėjamu atveju pačios griežčiausios kardomosios priemonės taikymas nėra būtinas ir neišvengiamas, nes proceso tikslai gali būti pasiekti, taikant ir kitas kardomąsias priemones.

7.       Teismo posėdyje prokuroras prašė kaltinamojo G. J. gynėjų advokatų R. Girdziušo ir L. Belevičiaus skundus atmesti.

III.                      Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

8.       Kaltinamojo G. J. gynėjų advokatų Ričardo Girdziušo ir Lino Belevičiaus skundai atmetami.

9.       Kauno apygardos teismas 2021 m. balandžio 15 d. nutartimi pagrįstai pratęsė G. J. taikomos kardomosios priemonės suėmimo terminą.  

10.       Kardomosios priemonės ‑ suėmimo skyrimo ar jos termino pratęsimo būtina sąlyga yra duomenų, leidžiančių pagrįstai manyti, kad kaltinamasis galėjo padaryti nusikalstamas veikas, pakankamumas (BPK 121 straipsnio 2 dalis). Baudžiamojoje byloje yra duomenų, leidžiančių daryti pagrįstą išvadą, kad G. J. galėjo padaryti jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas. Tokie duomenys yra liudytojų, iš dalies nukentėjusiojo parodymai, įvykio vietos apžiūros, daiktų apžiūros, parodymų patikrinimo vietoje, specialisto išvados, pagal išduotą Europos tyrimo orderį iš Nyderlandų karalystės Hagos apygardos prokuratūros gauti duomenys bei kita baudžiamosios bylos medžiaga.

11.       Kauno apygardos teismas kaltinamajam G. J. kardomąją priemonę ‑ suėmimą pratęsė, nustatęs BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktuose numatytus pagrindus, t. y. kad, būdamas laisvėje, kaltinamasis gali bėgti (slėptis) nuo teismo ir daryti BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytus naujus nusikaltimus.

12.       Kai pagrįstai manoma, kad kaltinamasis bėgs (slėpsis) nuo teismo (BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punktas), suėmimas gali būti paskirtas (ar pratęstas suėmimo taikymo terminas), atsižvelgiant į kaltinamojo šeiminę padėtį, nuolatinę gyvenamąją vietą, darbo santykius, sveikatos būklę, ryšius užsienyje bei kitas aplinkybes.

13.       G. J. kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, priskiriamas apysunkių, sunkių ir labai sunkių nusikaltimų kategorijoms (BK 11 straipsnio 4, 5, 6 dalys). Už jam inkriminuojamų sunkių ir labai sunkių nusikaltimų padarymą baudžiamasis įstatymas numato laisvės atėmimo bausmes, tarp kurių ir laisvės atėmimo bausmę iki 12 metų. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su skunduose nurodytais teiginiais, susijusiais su G. J. socialiniai ryšiais ‑ jis yra vedęs, turi vaikų, iki suėmimo dirbo, turi gyvenamąją vietą. Tačiau šios aplinkybės, priešingai nei teigia gynėjai, savaime neleidžia padaryti išvados, jog saistomi socialiniai ir šeiminiai ryšiai galėtų paneigti prognozuojamo bėgimo nuo teismo tikimybę, nes šios aplinkybės yra vertinamos kartu su kitomis faktinėmis bylos aplinkybėmis, pagrindžiančiomis (arba ne) manymą, kad asmuo bėgs (slėpsis) nuo teismo. Nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje G. J. kaltinamas tuo, kad jis, veikdamas organizuota grupe dėl savanaudiškų paskatų organizavo neteisėtą K. B. laisvės atėmimą panaudojant smurtą, nesunkų sveikatos sutrikdymą kankinant ir itin žiauriai, disponavo šaunamaisiais ginklais, neturėdamas tam leidimo, dėl savanaudiškų paskatų organizavo pasikėsinimą sunkiai sutrikdyti R. M. sveikatą visuotinai pavojingu būdu ir sunkų M. P. sveikatos sutrikdymą visuotinai pavojingu būdu, šaunamųjų ginklų ir šaudmenų įgijimą, laikymą, gabenimą ir realizavimą, jų kontrabandą. Taip pat G. J. kaltinamas tuo, kad organizavo A. P. turto bei dokumentų grobimą, panaudojant fizinį smurtą. Taigi, įvertinus kaltinamojo galimai padarytų nusikaltimų pobūdį bei padarymo aplinkybes, galima teigti, kad galimai padaryti nusikaltimai buvo ne atsitiktiniai, bet iš anksto suplanuoti, gerai organizuoti, galimai padaryti ir dėl savanaudiškų paskatų, veikiant su kitais asmenimis. Pagal pareikštus kaltinimus taip pat galima teigti, kad G. J. vaidmuo nusikalstamų veikų daryme nebuvo antraeilis, jis galimai buvo vienas iš organizuotos grupės lyderių. Atsakant į skundo argumentus, susijusius su galimais G. J. ryšiais užsienyje, teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad BPK 122 straipsnio 2 dalyje nedetalizuojama, kokio pobūdžio turi būti asmens ryšiai užsienyje, kuriems esant, galima spręsti apie bėgimo (slėpimosi) tikimybę. Pagal kaltinime nurodytas aplinkybes, dalis G. J. inkriminuotų nusikaltimų veikiant organizuota grupe taip pat buvo padaryta ir užsienio valstybėje, ir tai leidžia pagrįstai manyti, kad G. J. turi ryšių užsienyje, tad paleistas į laisvę galėtų slapstytis nuo teismo ir už Lietuvos Respublikos ribų. Taigi skunduose nurodyti G. J. turimi socialiniai ir šeiminiai ryšiai, juos vertinant kartu su nusikaltimų, dėl kurių galimo padarymo jam yra pareikšti kaltinimai, tarptautiniu pobūdžiu, pavojingumu, sunkumu ir gresiančia griežta laisvės atėmimo bausme, neeliminuoja galimo kaltinamojo bėgimo (slėpimosi) nuo teismo tikimybės. Todėl apygardos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad būdamas laisvėje ir siekdamas išvengti baudžiamosios atsakomybės, kaltinamasis, nepaisant turimų socialinių ryšių Lietuvoje, gali bėgti (slėptis) nuo teismo (BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Pažymėtina ir tai, kad turimi socialiniai ryšiai nesulaikė G. J. nuo galimo tyčinių nusikaltimų, kuriais kėsinamasi į žmogaus sveikatą ir laisvę, padarymo. Teisėjų kolegija taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad G. J. yra kaltinamas galimai padaręs net devynias tyčines nusikalstamas veikas 2010 – 2011 metais, t. y. tuo metu, kai bylos duomenimis jam jau buvo diagnozuota sunki onkologinė liga ir pašalintas dešinys plautis (2009 m. lapkričio 5 d.). Todėl galima teigti, kad nuo galbūt visuomenei pavojingo neteisėto aktyvaus elgesio kaltinamojo nesulaikė ne tik minėti socialiniai ryšiai, bet ir nustatytas susirgimas. Pažymėtina, kad baudžiamosios bylos medžiagoje nėra duomenų, kad G. J. dėl turimų sveikatos problemų nėra galimybės užtikrinti jam būtinų medicinos paslaugų, ir dėl to jam negali būti taikomas suėmimas.

14.       BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodytu pagrindu suėmimas gali būti skiriamas arba jo terminas pratęsiamas, jeigu asmuo įtariamas (kaltinamas) bent vieno iš BPK 122 straipsnio               4 dalyje nurodytų nusikaltimų padarymu, iki nuosprendžio priėmimo gali padaryti naujų labai sunkių, sunkių ar minėtame straipsnyje nurodytų apysunkių nusikaltimų. Pagrįstą manymą, kad asmuo gali padaryti bent vieną iš BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytų nusikaltimų, gali patvirtinti informacija apie to asmens teistumą, jo vaidmenį padarant nusikaltimus, įtarimas kelių nusikaltimų padarymu, pragyvenimo lėšų gavimas iš nusikalstamos veiklos bei kiti duomenys.

15.       Skundą nagrinėjančios teisėjų kolegijos vertinimu, Kauno apygardos teismas pratęsdamas suėmimo terminą kaltinamajam G. J., pagrįstai nustatė BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytą suėmimo pagrindą.

16.       G. J. kaltinamas padaręs ir sunkius bei labai sunkius nusikaltimus, kurie patenka į BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytų nusikaltimų sąrašą. Kaltinamojo G. J. galimai padaryti nusikaltimai buvo ne atsitiktiniai, jie buvo gerai organizuoti, dalis inkriminuojamų nusikalstamų veikų galimai padarytos dėl savanaudiškų paskatų, o G. J. galimai buvo vienas iš nusikalstamų veikų organizatorių. Šios aplinkybės, teisėjų kolegijos vertinimu, atspindi G. J. vertybines nuostatas bei požiūrį į nustatytų taisyklių laikymąsi. Nors G. J. iki suėmimo dirbo, tačiau įvertinus nusikalstamų veikų, kurių dalį jis galimai organizavo, mastą, pobūdį (jis galimai organizavo ir padarė A. P. turto plėšimą), yra pagrindo manyti, kad lėšos, gautos iš nusikaltimų, galėjo būti vienas iš G. J. pragyvenimo šaltinių. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad apygardos teismas padarė pagrįstą išvadą, jog G. J., būdamas neizoliuotas nuo visuomenės, gali daryti naujus nusikaltimus, todėl BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytas suėmimo taikymo pagrindas skundžiamoje nutartyje nurodytas pagrįstai.

17.       Jau ankstesnėse apeliacinės instancijos teismo nutartyse buvo pasisakyta dėl apygardos teismo sprendimo atsižvelgti į ankstesnius G. J. teistumus, kurie yra išnykę, taip pat pasisakyti dėl kito dėl G. J. atliekamo ikiteisminio tyrimo. Teisėjų kolegija dar kartą pažymi, kad išnykęs teistumas nesukelia asmeniui teisinių padarinių, tačiau nustatant BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodyto pagrindo buvimą, į ankstesnius asmens patraukimo baudžiamojon atsakomybėn faktus, taip pat ir į vykstantį kitą ikiteisminį tyrimą atsižvelgiama kaip į papildomą kriterijų, vertinant G. J. asmenybės pavojingumą. Be to, iš bylos medžiagos matyti, kad G. J. buvo teistas ne tik būdamas 17 metų, bet ir 2011 m. pagal BK 181 straipsnio 1 dalį (turto prievartavimas), ir šios aplinkybės neleidžia daryti išvados, kad G. J. elgesys ir moralinės nuostatos per ilgą laikotarpį nuo 17 metų keitėsi teigiama linkme. Priešingai, šioje byloje G. J. inkriminuojamos nusikalstamos veikos yra daug pavojingesnės ir sunkesnės už praeityje jo įvykdytus nusikaltimus. Nurodytos aplinkybės neigiamai charakterizuoja kaltinamojo asmenybę bei rodo, jog jis yra linkęs nusikalsti.

18.       Skunduose gynėjai pagrįstai nurodo, kad kuo ilgiau tęsiasi suėmimo terminas, tuo kruopščiau teismas turėtų svarstyti galimybę, net ir esant visiems formaliems suėmimo taikymo pagrindams, vietoj suėmimo taikyti kitą kardomąją priemonę. Tačiau Europos Žmogaus Teisių Teismas ne kartą yra pabrėžęs, kad baudžiamosios bylos dėl organizuotos nusikalstamos grupuotės padarytų nusikalstamų veikų savaime yra sudėtingesnės, nes dažniausiai tiriamos (nagrinėjamos) tokių veikų padarymo aplinkybės, kurios savo mastu ir dalyvių skaičiumi negali lygintis su pavienių nusikaltimų nagrinėjimo ypatumais. Tokios veikos dažniausiai būna gerai suplanuotos, trunka ilgą laiko tarpą, įtariamieji būna pasiskirstę vaidmenimis. Tokio pobūdžio nusikalstamų veikų tyrimas paprastai užtrunka ilgiau, kadangi tiek ikiteisminio tyrimo institucijoms, tiek teismui reikia nustatyti visas faktines nusikalstamų veikų padarymo aplinkybes, surinkti bei ištirti įrodymus ir nustatyti kiekvieno nusikalstamos grupuotės nario atsakomybės ribas. Kadangi tokią bylą nagrinėjančiam teismui reikia ištirti daug įrodymų, išklausyti daug liudytojų, akivaizdu, kad bylos nagrinėjimas gali užsitęsti. Todėl tokio pobūdžio bylose, ilgesnis kaltininkų izoliavimas vienas nuo kito, siekiant išvengti jų slėpimosi nuo tyrimo, dažniau nei kitais atvejais, gali būti pripažintas pateisinamu Konvencijos 5 straipsnio 3 dalies prasme (sprendimas Bąk prieš Lenkiją, pareiškimo Nr. 7870/04, sprendimas Wrona prieš Lenkiją, pareiškimo Nr. 29345/09). Svarbu yra tai, kad pagal BPK 127 straipsnio 11 dalį suėmimas negali viršyti 2/3 didžiausios laisvės atėmimo bausmės, nustatytos už sunkiausią nusikaltimą, dėl kurio nagrinėjama byla. 

19.       Teisėjų kolegijos vertinimu, atsižvelgiant į realias galimybes, susijusias su COVID-19 pandemija, Kauno apygardos teismas deda visas pastangas, kad bylos nagrinėjimas vyktų sklandžiai ir kuo sparčiau, tad nėra pagrindo pripažinti, kad procesas yra vilkinamas. Pažymėtina, kad Europos Žmogaus Teisių Teismas priimtuose sprendimuose kaip Konvencijos 5 straipsnio pažeidimas dėl pernelyg ilgos suėmimo taikymo trukmės yra pripažinti ir tokie atvejai, kai pareiškėjai suėmime buvo laikomi trumpesnį laiką nei nagrinėjamu atveju suėmime yra laikomas G. J. (pavyzdžiui, sprendimai Bykov prieš Rusiją, Ignatov prieš Ukrainą, Ramkovski prieš Makedoniją), ir priešingai ‑ minėtas pažeidimas nebuvo nustatytas tais atvejais, kai pareiškėjams suėmimo terminas buvo tęsiamas ilgą laiką (pavyzdžiui, sprendimai Luković prieš Serbiją, Štvrteck? prieš Slovakiją, kai pareiškėjai suėmime išbuvo daugiau nei 3,5 metų). Visais atvejais, sprendžiant klausimą dėl suėmimo taikymo termino pagrįstumo, svarbu ne pats laikotarpis, kurį asmuo yra laikomas suimtas, o byloje esantys faktiniai duomenys, patvirtinantys, kad suėmimo taikymas net ir ilgą laikotarpį yra būtinas. Nagrinėjamu atveju – bylos sudėtingumas (kaltinimai pareikšti 17 asmenų, inkriminuota daug nusikalstamų veikų, padarytų galimai veikiant organizuota grupe, nusikalstamos veikos buvo galimai daromos ne tik Lietuvos Respublikos teritorijoje), didelė jos apimtis (baudžiamąją bylą sudaro 78 tomai) bei pagrįstas manymas, kad G. J., paleistas iš suėmimo, bėgs (slėpsis) nuo teismo bei darys naujus nusikaltimus, yra tie duomenys, kuriems esant kardomosios priemonės ilgalaikis taikymas G. J. yra pateisinamas tiek nacionalinių teisės aktų, tiek Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikos kontekste.

20.       Išdėstytos aplinkybės neleidžia daryti išvados, kad G. J. turi būti paleistas iš suėmimo, jam paskiriant kitas švelnesnes skunduose nurodytas kardomąsias priemones. Pratęsta kardomoji priemonė – suėmimas yra adekvati G. J. galimai padarytų nusikalstamų veikų pavojingumui, jo teisės suvaržytos nepažeidžiant proporcingumo principo. Šiuo metu netaikant griežčiausios kardomosios priemonės, nebūtų įmanoma pasiekti BPK 119 straipsnyje numatytų tikslų, nes egzistuoja realus pavojus, kad, paleistas iš suėmimo, kaltinamasis gali bėgti (slėptis) nuo teismo bei daryti naujus nusikaltimus.

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 130 straipsnio 2 dalimi,

n u t a r i a :

kaltinamojo G. J. gynėjų advokatų Ričardo Girdziušo ir Lino Belevičiaus skundus atmesti ir Kauno apygardos teismo 2021 m. balandžio 15 d. nutartimi kaltinamajam G. J. trims mėnesiams pratęstą suėmimo terminą palikti galioti.

Nutartis yra galutinė ir neskundžiama.

       Teisėjai                                          Justas Namavičius

                                        Linas Šiukšta

                                        Algimantas Valantinas