Administracinė byla Nr. eAS-405-968/2025

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00149-2025-6

Procesinio sprendimo kategorija 49

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

2025 m. kovo 19 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ryčio Krasausko (pranešėjas), Ivetos Pelienės ir Skirgailės Žalimienės (kolegijos pirmininkė),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Lideres“ atskirąjį skundą dėl Regionų administracinio teismo 2025 m. vasario 4 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Lideres“ skundą atsakovui Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (tretieji suinteresuoti asmenys – K. B., V. P., S. K.) dėl įsakymo dalies panaikinimo.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I.

Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Lideres“ su skundu kreipėsi į teismą ir prašė panaikinti Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir Tarnyba) direktoriaus 2024 m. gruodžio 13 d. įsakymo Nr. V4-117 (toliau – ir Įsakymas) dalį, kuria UAB „Lideres“ skirta Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo (toliau – ir JANĮ) 136 straipsnio 3 dalies 2 punkte numatyta poveikio priemonė – teisės būti paskirtam nemokumo administratoriumi administruojant naujų juridinių asmenų bankroto procesus apribojimą 2 metams.

Pareiškėjas taip pat prašė taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę, t. y. sustabdyti Įsakymo dalies, kuria UAB „Lideres“ skirta JANĮ 136 straipsnio 3 dalies 2 punkte numatyta poveikio priemonė – teisės būti paskirtam nemokumo administratoriumi administruojant naujų juridinių asmenų bankroto procesus apribojimą 2 metams, vykdymą iki galutinio teismo sprendimo šioje byloje įsiteisėjimo dienos.

Pareiškėjas prašymą taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę motyvavo tuo, kad skunde pateikti argumentai sudaro pagrindą prima facie (iš pirmo žvilgsnio) skundžiamą Įsakymą ginčyti kaip neteisėtą, todėl pirmoji būtinoji reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo sąlyga yra įvykdyta.

Pareiškėjas dėl antrosios būtinosios reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo sąlygos ir būtinumo sureguliuoti teisinę padėtį, susijusią su ginčytinais teisiniais santykiais, nurodė, kad Tarnyba, atlikdama neplaninį veiklos patikrinimą, ne tik pažeidė imperatyvias JANĮ bei Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) nuostatas, tačiau taip pat veikė ultra vires (viršijant įgaliojimus), priėmė neteisėtą skundžiamą Įsakymą, kuriuo atliekama intervencija į Lietuvos teismams pagal Lietuvos Respublikos Konstitucijos 109 straipsnį suteiktą teisingumo vykdymo kompetenciją. Skundžiamo Įsakymo pagrindu dėl pareiškėjo yra priimtas skubaus vykdymo procesinis sprendimas, kuriuo remiantis bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės (toliau – ir BUAB) „Nekilnojamojo turto valdymas“ (toliau – ir Bendrovė) bankroto byloje jau inicijuotas klausimo nagrinėjimas dėl Bendrovės nemokumo administratoriaus UAB „Lideres“ (toliau – ir Administratorius) atstatydinimo ir naujo administratoriaus skyrimo, dėl ko kyla grėsmė, kad pareiškėjas, išimtinai tik skundžiamo Įsakymo pagrindu, bus priverstinai pašalintas iš Bendrovės nemokumo administratoriaus pareigų bei kyla objektyvi grėsmė pareiškėjui būti pašalintam iš kitų administruojamų nemokumo procesų. Pareiškėją atstatydinus iš nemokumo procesų (JANĮ 39 str. 1 d. 2 p.), galimybės būti sugrąžintam į tuos pačius nemokumo procesus objektyviai nebebūtų – Administratoriaus pakeitimas į kitą nemokumo administratorių yra negrįžtama procedūra, todėl jeigu šis pareiškėjo skundas būtų patenkintas, pareiškėjas nebegalėtų būti grąžintas administruoti nemokumo procesų, iš kurių administravimo buvo atstatydintas. Pareiškėjas šiai dienai administruoja UAB „SLM group“ ir UAB „Giantus finance“ nemokumo procesus. Nagrinėjamu atveju žala pasireikš ir Bendrovės bankroto procesui, kartu būtų pažeidžiamas ir bankroto procese vyraujantis viešasis interesas. Suinteresuota Bendrovės kreditorių grupė siekia bet kokiomis priemonėmis apsunkinti Administratoriui vykdyti JANĮ nustatytas funkcijas ir atstatydinti jį, veikia prieš kitų kreditorių interesus, tarp jų kredito įstaigų, valstybinių subjektų (Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos). Be to, skundžiamu Įsakymu yra priimtas prejudicinę galią turintis procesinis sprendimas, kuriuo sieks pasinaudoti kreditoriai inicijuojant prieš Administratorių civilines bylas ir kitus procesus, kuriuose bus siekiama supaprastinta tvarka (išvengiant kreditoriams tenkančios įrodinėjimo pareigos) prisiteisti iš Administratoriaus Tarnybos neteisėtai nustatytą žalą. Kreditoriai veikia vieningu ir bendru sutarimu, siekdami apsaugoti buvusius Bendrovės valdymo organus ir jų narius nuo galimos jų atsakomybės už netinkamą Bendrovės valdymą ir kitiems kreditoriams sukeltą žalą. Nagrinėjamu atveju būtų sukurtas precedentas Bendrovės kreditorių grupei bei apskritai kreditoriams, bet kada, kai tik nepatiks nemokumo administratorius ir (ar) jo atliekami veiksmai, pateikti begalę skundų Tarnybai dėl nemokumo administratoriaus, o Tarnyba, atlikusi paviršutinišką ir neišsamų patikrinimą, priims sprendimą taikyti nemokumo administratoriui griežčiausias poveikio priemones. Pareiškėjas taip pat pažymėjo, kad 2 metų laikotarpiui apribojus teisę administruoti nemokumo procesus – jis neteks darbinių pajamų, kas turės tiesioginę neigiamą įtaką tiek pareiškėjo ūkinei veiklai, tiek ir trečiųjų asmenų (darbuotojų, paslaugų teikėjų ir kt. asmenų) interesams. Esant tokiai situacijai, kai dėl viešojo administravimo subjekto neteisėto veikimo gali kilti didelis skaičius neigiamų padarinių (įvairių teisminių procesų inicijavimas, teisės vykdyti nemokumo administratoriaus veiklą netekimas ateinančių 2 metų laikotarpiui, administruojamų nemokumo bylų išbalansavimas ir nemokumo procesų operatyvumo pažeidimas, kartu ir viešojo intereso pažeidimas (administruojamose nemokumo bylose tektų skirti naujus nemokumo administratorius, kurie turėtų iš naujo susipažinti su visa nemokumo bylų medžiaga, įvertinti visus atliktus administravimo veiksmus bei nusistatyti naujus veiksmų planus bei juos suderinti su kreditoriais), administraciniai teismai privalo užkirsti šių neigiamų veiksmų atsiradimui kelią dar iki jų pradžios. Priešingu atveju būtų sudaromos sąlygos nepagrįstai apkrauti teismų sistemą papildomais teisminiais ginčais, būtų pažeisti teisinio tikrumo ir teisingumo principai, o kilę neigiami padariniai nebegalėtų būti ištaisomi iki galo. Susidariusioje situacijoje kiltų žala, kurią būtų sunku atitaisyti, dėl ko pareiškėjo prašoma taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonė šiuo atveju yra adekvati siekiamam tikslui, nepažeidžia proporcingumo ir proceso šalių interesų pusiausvyros principų bei viešojo intereso. Prašoma taikyti priemonė reikalavimui užtikrinti yra proporcinga prašomam sureguliuoti klausimui, o jos taikymas nesukeltų žalos jokiems asmenims.

Atsakovas Tarnyba nuomonėje dėl reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo nurodė, kad pareiškėjo prašymas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę yra nepagrįstas, nes sprendžiant reikalavimo užtikrinimo priemonių klausimą byla iš esmės nėra nagrinėjama, o būtent tokie pareiškėjo argumentai pateikiami kaip skundo teisinis pagrindas, kuriais vadovaujantis pareiškėjas prašo panaikinti skundžiamą Įsakymą. Pareiškėjo argumentai iš esmės yra siejami ne su būsimo teismo sprendimo įvykdymo pasunkėjimo aplinkybėmis, o su ginčo išsprendimu iš esmės, todėl tai nesudaro teisinio pagrindo taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę. Tarnyba reaguodama į pareiškėjo pateiktus argumentus, kuriais jis siekia įrodyti, jog egzistuoja neatitaisomos arba sunkiai atitaisomos žalos grėsmė, nes žala pasireikš ir Bendrovės bankroto procesui, kartu pažeidžiant ir bankroto procese vyraujantį viešąjį interesą, pažymėjo, kad pareiškėjo minėti argumentai yra pagrįsti tik prielaidomis be faktinių įrodymų, todėl nesudaro pagrindo taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę. Tarnyba reaguodama į pareiškėjo pateiktus argumentus, kuriais pareiškėjas siekia įrodyti, jog egzistuoja neatitaisomos arba sunkiai atitaisomos žalos grėsmė, nes Įsakymu yra priimtas prejudicinę galią turintis procesinis sprendimas, kuriuo sieks pasinaudoti kreditoriai inicijuojant prieš pareiškėją civilines bylas ir kitus procesus, kuriuose bus siekiama supaprastinta tvarka (išvengiant kreditoriams tenkančios įrodinėjimo pareigos) prisiteisti iš Tarnybos neteisėtai nustatytą žalą, pažymėjo, kad tokie argumentai yra hipotetinio pobūdžio, paremti pareiškėjo prielaidomis, o ne faktiniais įrodymais. Tarnyba reaguodama į pareiškėjo pateiktus argumentus, kuriais pareiškėjas siekia įrodyti, jog egzistuoja neatitaisomos arba sunkiai atitaisomos žalos grėsmė, nes būtų sukurtas precedentas Bendrovės kreditorių grupei bei apskritai kreditoriams, bet kada, kai tik nepatiks nemokumo administratorius ir (ar) jo atliekami veiksmai, pateikti begalę skundų Tarnybai dėl nemokumo administratoriaus, o Tarnyba, atlikusi paviršutinišką ir neišsamų patikrinimą, priimtų sprendimą taikyti nemokumo administratoriui griežčiausias poveikio priemones, pažymėjo, kad visi kreditorių skundai ir įtarimai dėl nemokumo administratoriaus veiksmų nagrinėjami teisės aktų nustatyta tvarka, tokiu būdu užkertant kelią paviršutiniškam ar neteisėtam patikrinimui. Kiekvienas skundas ir jo nagrinėjimas vertinami individualiai, atsižvelgiant į konkrečias aplinkybes ir teisės aktų nuostatas. Nemokumo administratoriaus veiksmų priežiūra ir stebėsena yra būtinas procesas siekiant užtikrinti teisingą ir skaidrų nemokumo procesą, o galimybė taikyti griežtas poveikio priemones atsiranda tik tada, kai yra objektyvių įrodymų dėl netinkamo administratoriaus elgesio ar pažeidimų. Todėl nėra pagrindo manyti, kad nepagrįsti skundai galėtų sukelti nekontroliuojamą poveikio priemonių taikymą, nes kiekvienas atvejis vertinamas pagal konkrečius faktus teisės aktų nustatyta tvarka.

Tarnyba reaguodama į pareiškėjo pateiktus argumentus, kuriais pareiškėjas siekia įrodyti, jog egzistuoja neatitaisomos arba sunkiai atitaisomos žalos grėsmė, nes pareiškėjui 2 metų laikotarpiui apribojus teisę administruoti nemokumo procesus – pareiškėjas nebeteks darbinių pajamų, kas turės tiesioginę neigiamą įtaką tiek pareiškėjo ūkinei veiklai, tiek ir trečiųjų asmenų (darbuotojų, paslaugų teikėjų ir kt. asmenų) interesams, pažymėjo, kad jie yra nepagrįsti. Pareiškėjui nepanaikinta teisė administruoti nemokumo procesus, jis gali gauti pajamas iš jau vykdomų UAB „SLM group“ ir UAB „Giantus finance“ nemokumo administravimo procesų, kuriuos pareiškėjas paskirtas administruoti. Be to, atsakovas pažymėjo, tai, kad tokia poveikio priemonė savaime neįrodo objektyvios grėsmės, kad pareiškėjas bus atstatydintas iš UAB „SLM group“ ir UAB „Giantus finance“ procesų. Atsakovas atkreipė dėmesį, kad tarp JANĮ 39 straipsnio 1 dalyje išvardintų pagrindų, kuriems esant teismas atstatydina nemokumo byloje paskirtą nemokumo administratorių, nėra nurodytas pagrindas, jog nemokumo administratorius atstatydinamas, kai yra paskirta poveikio priemonė teisės būti paskirtam nemokumo administratoriumi administruojant naujų juridinių asmenų nemokumo procesus apribojimas.

Atsakovas nurodė, kad aplinkybė, jog pareiškėjas gali patirti tam tikrų neigiamų (finansinių) pasekmių, pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) formuojamą praktiką savaime nėra pagrindas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones: galima žala ir pareiškėjo galimi materialiniai nuostoliai, atsiradę dėl ginčijamo administracinio akto priėmimo, iš esmės gali būti atlyginami įstatymų nustatyta, tačiau pareiškėjas nepateikė jokių argumentų ir įrodymų, kad materialiniai nuostoliai, atsiradę dėl ginčijamo administracinio akto priėmimo, iš esmės negalėtų būti atlyginami įstatymų nustatyta tvarka, jei teismas, išnagrinėjęs bylą iš esmės, priimtų sprendimą panaikinti Įsakymą. Tarnyba reaguodama į pareiškėjo pateiktus argumentus, kuriais pareiškėjas siekia įrodyti, jog egzistuoja neatitaisomos arba sunkiai atitaisomos žalos grėsmė, nes pareiškėjas anksčiau nėra Tarnybos baustas už nemokumo procesų vykdymą, pareiškėjui jokios asmeninės sankcijos ir/ar nuobaudos nebuvo pritaikytos, todėl visiškai nepagrįstai Įsakymu pritaikyta griežčiausia poveikio priemonė, pažymėjo, kad vien faktas, jog pareiškėjui nebuvo anksčiau skirta jokių poveikio priemonių už nemokumo procesų vykdymą, nesudaro pagrindo taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę. Be to, ir JANĮ numatytos poveikio priemonės skyrimas už konstatuotus pažeidimus, įvertinus JANĮ nustatytų reikalavimų pažeidimo reikšmingumą, trukmę bei atsakomybę sunkinančias arba lengvinančias aplinkybes, pats savaime nesudaro pagrindo taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę, jeigu neįrodoma, kad bus padaryta neatitaisoma ar sunkiai atitaisoma žala. O argumentų ir įrodymų, kad šiuo atveju pareiškėjui bus padaryta neatitaisoma ar sunkiai atitaisoma žala, pareiškėjas prašyme dėl reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo nepateikė.

II.

Regionų administracinis teismas 2025 m. vasario 4 d. nutartimi netenkino pareiškėjo prašymo dėl reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo.

Teismas, įvertinęs Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 70 straipsnio nuostatas dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių ir aptaręs aktualią LVAT praktiką, padarė išvadą, kad pareiškėjas neįrodė reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo tikslingumo, nepagrindė, jog prašoma taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonė yra adekvati siekiamam tikslui, nepažeidžia proporcingumo principo, taip pat nepateikė pakankamų argumentų, kurie sudarytų pagrindą spręsti, kad būtent tokios reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymas, kurios siekia pareiškėjas, padės išvengti neatitaisomos arba sunkiai atitaisomos didelės žalos.

Vertindamas pareiškėjo pateiktus argumentus, kad egzistuoja neatitaisomos arba sunkiai atitaisomos žalos grėsmė, nes pareiškėjui 2 metų laikotarpiui apribojus teisę administruoti nemokumo procesus – pareiškėjas nebeteks darbinių pajamų, kas turės tiesioginę neigiamą įtaką tiek pareiškėjo ūkinei veiklai, tiek ir trečiųjų asmenų (darbuotojų, paslaugų teikėjų ir kt. asmenų) interesams, teismas pripažino pagrįstomis Tarnybos nurodytas aplinkybes, kad pareiškėjui nepanaikinta teisė administruoti nemokumo procesus, jis gali gauti pajamas iš jau vykdomų UAB „SLM group“ ir UAB „Giantus finance“ nemokumo administravimo procesų, kuriuos pareiškėjas paskirtas administruoti. Be to, tokia poveikio priemonė savaime neįrodo objektyvios grėsmės, kad pareiškėjas bus atstatydintas iš UAB „SLM group“ ir UAB „Giantus finance“ procesų. Be to, pareiškėjo nurodoma aplinkybė, jog jis gali patirti tam tikrų neigiamų (finansinių) pasekmių, pagal LVAT formuojamą praktiką savaime nėra pagrindas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones, nes galima žala ir pareiškėjo galimi materialiniai nuostoliai, atsiradę dėl ginčijamo administracinio akto priėmimo, iš esmės gali būti atlyginami įstatymų nustatyta tvarka. Tuo metu pareiškėjas nepateikė jokių argumentų ir įrodymų, kad materialiniai nuostoliai, atsiradę dėl ginčijamo administracinio akto priėmimo, iš esmės negalėtų būti atlyginami įstatymų nustatyta tvarka, jei teismas, išnagrinėjęs bylą iš esmės, priimtų sprendimą panaikinti skundžiamą Įsakymą.

Atsižvelgdamas į tai, kad reikalavimo užtikrinimo priemonės gali būti taikomos, jei yra prima facie argumentų dėl skundžiamo akto galiojimo ir administracinio akto vykdymas sukels didelę žalą, kurios atitaisymas (kompensavimas) būtų sudėtingas, teismas nusprendė, jog šioje proceso stadijoje nurodytų aplinkybių nėra nustatyta, be to, yra pakankamas pagrindas pripažinti, kad, teikdamas prašymą taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę ir sustabdyti Tarnybos priimto Įsakymo galiojimą, pareiškėjas jau šioje bylos stadijoje netiesiogiai siekia ne tik bylą išspręsti iš esmės, bet ir išvengti pritaikytos poveikio priemonės.

III.

Pareiškėjas atskirajame skunde prašo panaikinti Regionų administracinio teismo 2025 m. vasario 4 d. nutartį ir pareiškėjo prašymą dėl reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo tenkinti – sustabdyti Įsakymo dalies, kuria pareiškėjui UAB „Lideres“ skirta JANĮ 136 straipsnio 3 dalies 2 punkte numatyta poveikio priemonė – teisės būti paskirtam nemokumo administratoriumi administruojant naujų juridinių asmenų bankroto procesus apribojimą 2 metams, vykdymą iki galutinio teismo sprendimo šioje byloje įsiteisėjimo dienos. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

1. Pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė proceso teisės normas, nepakankamai išsamiai išnagrinėjo pareiškėjo nurodytas aplinkybes, kuriomis jis grindė prašymą taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę, o dėl dalies pareiškėjo nurodytų aplinkybių apskritai nepasisakė.

2. Nagrinėjamu atveju nekilo ginčo dėl to, kad pareiškėjo reikalavimas panaikinti Įsakymą yra prima facie pakankamai pagrįstas.

3. Teismas nepagrįstai vadovavosi Tarnybos nurodytomis aplinkybėmis, kad pareiškėjui nepanaikinta teisė administruoti nemokumo procesus, jis gali gauti pajamas iš jau vykdomų BUAB „SLM group“ ir BUAB „Giantus finance“ nemokumo administravimo procesų, kuriuos pareiškėjas paskirtas administruoti. Šiai dienai jau yra pabaigtas BUAB „SLM group“ nemokumo procesas teismui 2024 m. gruodžio 30 d. priėmus sprendimą dėl įmonės pabaigos nemokumo byloje Nr. eB2-15-803/2024 (sprendimas įsiteisėjo 2025 m. sausio 30 d.). Šio skundo padavimo dienai pareiškėjas administruoja tik vieną likusį BUAB „Giantus finance“ nemokumo procesą ir kitų naujų nemokumo procesų administruoti negali.

4. Pareiškėjui 2 metų laikotarpiui apribojus teisę administruoti nemokumo procesus – pareiškėjas nebeteks darbinių pajamų, kas turės tiesioginę neigiamą įtaką tiek pareiškėjo ūkinei veiklai, tiek ir trečiųjų asmenų (darbuotojų, paslaugų teikėjų ir kt. asmenų) interesams.

5. Skundo tenkinimo atveju būtų iš esmės neįmanoma tiksliai apskaičiuoti ir kompensuoti pareiškėjui padarytos turtinės žalos (negautų pajamų), kadangi niekas negali tiksliai nurodyti, kiek įmonių pareiškėjui būtų buvę pavesta administruoti, ir kiek būtų buvę gauta pajamų iš kiekvieno nemokumo proceso administravimo, kai pareiškėjui galiojo poveikio priemonė. Analogiškos pozicijos yra laikomasi ir LVAT praktikoje sprendžiant nemokumo administratorių prašymus dėl reikalavimo užtikrinimo ginčuose su Tarnyba (žr., pvz., 2020 m. rugsėjo 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-598-502/2020).

6. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra išaiškinęs, kad Konstitucijoje įtvirtintas teisinės valstybės principas yra neatsiejamas nuo teisingumo imperatyvo. Pareiškėjo skundu, neabejotina, jog yra keliamas klausimas dėl Tarnybos priimto Įsakymo neteisėtumo bei veikimo ultra vires. Aptartas teisinės valstybės principas ir teisingumas apskritai reikalauja, kad ne tik kuriant, bet ir įgyvendinant teisę, būtų vadovaujamasi šiuo pamatiniu Konstitucijoje įtvirtintu principu.

7. Esant tokiai situacijai, kai dėl viešojo administravimo subjekto neteisėto veikimo gali kilti didelis skaičius neigiamų padarinių (įvairių teisminių procesų inicijavimas, teisės vykdyti nemokumo administratoriaus veiklą netekimas ateinančių 2 metų laikotarpiui, administruojamų nemokumo bylų išbalansavimas ir nemokumo procesų operatyvumo pažeidimas, kartu ir viešojo intereso pažeidimas (administruojamose nemokumo bylose tektų skirti naujus nemokumo administratorius, kurie turėtų iš naujo susipažinti su visa nemokumo bylų medžiaga, įvertinti visus atliktus administravimo veiksmus bei nusistatyti naujus veiksmų planus bei juos suderinti su kreditoriais), administraciniai teismai privalo užkirsti šių neigiamų veiksmų atsiradimui kelią dar iki jų pradžios. Priešingu atveju būtų sudaromos sąlygos nepagrįstai apkrauti teismų sistemą papildomais teisminiais ginčais, būtų pažeisti teisinio tikrumo ir teisingumo principai, o kilę neigiami padariniai nebegalėtų būti ištaisomi iki galo.

8. Taigi, susidariusioje situacijoje kiltų žala, kurią būtų sunku atitaisyti, dėl ko pareiškėjo prašoma taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonė šiuo atveju yra adekvati siekiamam tikslui, nepažeidžia proporcingumo ir proceso šalių interesų pusiausvyros principų bei viešojo intereso. Prašoma taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonė yra proporcinga prašomam sureguliuoti klausimui, o jos taikymas nesukeltų žalos jokiems asmenims.

Atsakovas Tarnyba atsiliepime į atskirąjį skundą prašo jį atmesti, o pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą.

Atsakovas atsiliepime nurodo, kad pareiškėjui paskirta poveikio priemonė – teisės būti paskirtam nemokumo administratoriumi administruojant naujų juridinių asmenų bankroto procesus apribojimą 2 metams, savaime neįrodo objektyvios grėsmės, jog pareiškėjas bus atstatydintas iš UAB „Giantus finance“ proceso. Atsakovas akcentuoja, kad tarp JANĮ 39 straipsnio 1 dalyje išvardintų pagrindų, kuriems esant teismas atstatydina nemokumo byloje paskirtą nemokumo administratorių, nėra nurodytas pagrindas, jog nemokumo administratorius atstatydinamas, kai yra paskirta poveikio priemonė teisės būti paskirtam nemokumo administratoriumi administruojant naujų juridinių asmenų nemokumo procesus apribojimas. Atsižvelgiant į tai, minėto pareiškėjo argumentai nesudaro pagrindo taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę. Pareiškėjui nepanaikinta teisė administruoti nemokumo procesus, jis gali gauti pajamas iš vykdomo UAB „Giantus finance“ nemokumo administravimo proceso, kurį pareiškėjas paskirtas administruoti. Pareiškėjas nepateikė jokių argumentų ir įrodymų, kad materialiniai nuostoliai, atsiradę dėl ginčijamo administracinio akto priėmimo, iš esmės negalėtų būti atlyginami įstatymų nustatyta tvarka, jei teismas, išnagrinėjęs bylą iš esmės, priimtų sprendimą panaikinti skundžiamą Įsakymą. Tarnybos įsitikinimu, pareiškėjas reikalavimo užtikrinimo priemonių mechanizmu siekia išspręsti ginčą iš esmės, nors LVAT yra konstatavęs, kad, sprendžiant reikalavimo užtikrinimo priemonių klausimą, byla iš esmės nėra nagrinėjama.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV.

Nagrinėjamo atskirojo skundo dalykas – Regionų administracinio teismo 2025 m. vasario 4 d. nutarties, kuria netenkintas pareiškėjo UAB „Lideres“ prašymas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę – sustabdyti Įsakymo dalies, kuria UAB „Lideres“ skirta JANĮ 136 straipsnio 3 dalies 2 punkte numatyta poveikio priemonė – teisės būti paskirtam nemokumo administratoriumi administruojant naujų juridinių asmenų bankroto procesus apribojimą 2 metams, vykdymą iki galutinio teismo sprendimo šioje byloje įsiteisėjimo dienos, pagrįstumas ir teisėtumas.

Iš bylos duomenų nustatyta, kad šioje byloje priimtas nagrinėti pareiškėjo skundo reikalavimas panaikinti Įsakymo dalį, kuria UAB „Lideres“ skirta JANĮ 136 straipsnio 3 dalies 2 punkte numatyta poveikio priemonė – teisės būti paskirtam nemokumo administratoriumi administruojant naujų juridinių asmenų bankroto procesus apribojimą 2 metams.

Pirmosios instancijos teismas netenkino pareiškėjo prašymo taikyti minėtą reikalavimo užtikrinimo priemonę, nenustatęs šioje proceso stadijoje ABTĮ 70 straipsnio 1 dalyje nurodytų sąlygų, reikalingų taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę.

Pareiškėjas, atskirajame skunde laikydamasis pozicijos, kad jo prašymas dėl reikalavimo užtikrinimo priemonės turėjo būti patenkintas, teigia, jog teismas nepakankamai išsamiai išnagrinėjo pareiškėjo nurodytas aplinkybes, kuriomis jis grindė prašymą taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę, o dėl dalies pareiškėjo nurodytų aplinkybių apskritai nepasisakė.

Teisėjų kolegija, tikrindama pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria netenkintas prašymas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę, pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausia pažymi, kad ABTĮ 70 straipsnio 1 dalyje, be kita ko, yra nustatyta, jog reikalavimas gali būti užtikrinamas bet kurioje proceso stadijoje, jeigu proceso dalyvis tikėtinai pagrindžia reikalavimo pagrįstumą ir nesiėmus užtikrinimo priemonių gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala; jeigu yra šioje dalyje nurodyti pagrindai, reikalavimo užtikrinimo priemonės gali būti taikomos ir tais atvejais, kai būtina laikinai sureguliuoti padėtį, susijusią su ginčytinais teisiniais santykiais.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, aiškindamas šią teisės normą, yra pripažinęs, kad reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymui būtina nustatyti dvi sąlygas: 1) proceso dalyvis tikėtinai pagrindžia, t. y. prima facie, reikalavimo pagrįstumą; 2) nesiėmus užtikrinimo priemonių, gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala, t. y. kurios atitaisymas (kompensavimas) būtų sudėtingas (žr., pvz., 2016 m. spalio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-899-575/2016, 2019 m. rugpjūčio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-564-556/2019). Nesant bent vienos iš nurodytų sąlygų, reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymas pagal ABTĮ 70 straipsnį negalimas, o pareiga pagrįsti šios priemonės taikymo būtinumą tenka proceso dalyviui, prašančiam taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę (-es), t. y. jis privalo nurodyti aplinkybes, sudarančias reikalavimo užtikrinimo priemonės (-ių) pagrindą ir pateikti šias aplinkybes patvirtinančius įrodymus (žr., pvz., LVAT 2016 m. spalio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-900-662/2016, 2023 m. birželio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-382-1047/2023, 2023 m. rugpjūčio 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-473-968/2023).

LVAT praktikoje pažymėta, kad administracinėje byloje gali būti taikomos tik tokios užtikrinimo priemonės, kurios yra reikalingos tam, jog būtų užtikrintas byloje pareikštas konkretus reikalavimas(-ai), o ne tam, kad būtų sprendžiami ir užtikrinami apskritai tarp proceso šalių susiklostę teisiniai santykiai (žr., pvz., 2019 m. rugsėjo 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-603-520/2019, 2021 m. gruodžio 1 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-772-789/2021, 2024 m. liepos 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-471-968/2024). Reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymas taip pat turi būti adekvatus siekiamam tikslui, nepažeisti proporcingumo ir proceso šalių interesų pusiausvyros principų bei viešojo intereso (žr., pvz., 2018 m. liepos 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-518-662/2018). Reikalavimo užtikrinimo priemonėmis, kaip įstatymu suteikta teise, turi būti naudojamasi protingai ir sąžiningai, negalima ja piktnaudžiauti, naudotis ja ne pagal paskirtį (žr., pvz., LVAT 2018 m. lapkričio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-751-442/2018, 2019 m. sausio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-60-525/2019). Pagrindas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones turi būti realus, o ne pagrįstas prielaidomis apie galimas kilti neigiamas pasekmes ateityje; be to, prielaida, jog pareiškėjas gali patirti tam tikrų neigiamų pasekmių, savaime nėra pagrindas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones, tuo labiau, jeigu pareiškėjas neįrodo, kad tokių neigiamų pasekmių pašalinimas būtų neįmanomas ar sudėtingas (žr., pvz., LVAT 2017 m. liepos 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-662-756/2017, 2024 m. gruodžio 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-886-520/2024).

Įvertinusi pareiškėjo skundo ir atskirojo skundo argumentus, kuriais grindžiama reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo būtinybė, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai padarė išvadą, jog nagrinėjamu atveju pareiškėjas nepagrindė reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo būtinybės.

Visų pirma, akcentuotina, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir teisėtai pasisakė, jog pareiškėjas teikdamas prašymą taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę (sustabdyti Įsakymo dalies galiojimą) jau šioje bylos stadijoje netiesiogiai siekia ne tik bylą išspręsti iš esmės, bet ir išvengti pritaikytos poveikio priemonės.

Pareiškėjas atskirajame skunde tvirtina, kad jam 2 metų laikotarpiui apribojus teisę administruoti nemokumo procesus – pareiškėjas nebeteks darbinių pajamų, kas turės tiesioginę neigiamą įtaką tiek pareiškėjo ūkinei veiklai, tiek ir trečiųjų asmenų (darbuotojų, paslaugų teikėjų ir kt. asmenų) interesams. Pareiškėjas taip pat akcentuoja, kad skundo tenkinimo atveju būtų iš esmės neįmanoma tiksliai apskaičiuoti ir kompensuoti pareiškėjui padarytos turtinės žalos (negautų pajamų), kadangi niekas negali tiksliai nurodyti, kiek įmonių pareiškėjui būtų buvę pavesta administruoti, ir kiek būtų buvę gauta pajamų iš kiekvieno nemokumo proceso administravimo, kai pareiškėjui galiojo poveikio priemonė. Pareiškėjas atkreipia dėmesį, kad analogiškos pozicijos laikosi LVAT 2020 m. rugsėjo 2 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. eAS-598-502/2020.

Teisėjų kolegija, įvertinusi ginčo esmę, pareiškėjo prašomo užtikrinti reikalavimo pobūdį, nurodomą jo faktinį pagrindą, pareiškėjo argumentus dėl galbūt kilsiančios neatitaisomos žalos, sutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, kad pareiškėjas nepagrindė būtinosios sąlygos prašomai reikalavimo užtikrinimo priemonei taikyti – neatitaisomos arba sunkiai atitaisomos didelės žalos. Pareiškėjui nepanaikinta teisė administruoti nemokumo procesus, jis gali gauti pajamas iš vykdomo UAB „Giantus finance“ nemokumo administravimo proceso, kurį, kaip atskirajame skunde nurodo pareiškėjas, šiai dienai administruoja. 

Pažymėtina, jog prašymai taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones panašaus pobūdžio bylose ir panašiomis aplinkybėmis buvo atmesti ir kitose LVAT išnagrinėtose bylose (žr., pvz., 2025 m. vasario 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-317-662/2025; 2025 m. vasario 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-342-492/2025), nuo kurių nėra pagrindo nagrinėjamu atveju nukrypti.

Teisėjų kolegija pažymi, jog LVAT, spręsdamas dėl Įsakymu paskirtos analogiškos poveikio priemonės teisinių padarinių, yra nurodęs, kad nors žalos atsiradimo galimybė, taikant tokio pobūdžio poveikio priemones turto administratoriams, visada yra, teisės aktai nenumato, jog skundo dėl akto, kuriuo taikyta tokia poveikio priemonė, padavimas stabdytų jo vykdymą. Tokio akto galiojimo sustabdymas galimas atvejais, kai ginčą dėl tokio akto nagrinėjantis teismas nusprendžia, kad, nesiėmus užtikrinimo priemonių, gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala. Aplinkybė, jog pareiškėjas gali patirti tam tikrų neigiamų (finansinių) pasekmių, savaime nėra pagrindas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones: galima žala ir pareiškėjo galimi materialiniai nuostoliai, atsiradę dėl ginčijamo administracinio akto priėmimo, iš esmės gali būti atlyginami įstatymų nustatyta tvarka. Be to, atsakant į pareiškėjo argumentus dėl netektų pajamų, pažymėta, jog Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje laikomasi nuoseklios pozicijos, kad negautos pajamos kaip nuostoliai yra asmens pagrįstai tikėtinos gauti lėšos, kurias asmuo būtų gavęs iš teisėtos veiklos, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Kasacinio teismo praktikoje įtvirtinti šie negautų pajamų nustatymo kriterijai: 1) ar pajamos buvo numatytos gauti iš anksto; 2) ar pagrįstai tikėtasi jas gauti esant normaliai veiklai; 3) ar šių pajamų negauta dėl neteisėtų skolininko veiksmų. Nukentėjęs asmuo privalo įrodyti nuostolių, patirtų negautos naudos forma, realumą, dydį ir priežastinį ryšį su neteisėtais kalto asmens veiksmais. Patirti netiesioginiai nuostoliai turi būti pagrįsti realiomis, įrodytomis, o ne tikėtinomis pajamomis (žr., pvz., 2006 m. lapkričio 6 d. nutarimą civilinėje byloje Nr. 3K-P-382/2006, 2012 m. balandžio 11 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-116/2012, 2021 m. birželio 23 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-191-611/2021).

Teisėjų kolegija dar kartą atkreipia dėmesį, kad ginčijamu Įsakymu pareiškėjui UAB „Lideres“ nustatytas apribojimas taikomas tik sprendžiant dėl naujų juridinių asmenų nemokumo administravimo procesų, o Bendrovės nemokumo administravimas jau yra vykdomas ir tai nėra naujo juridinio asmens nemokumo administravimas, taip pat ir dėl kitų jau vykdomų nemokumo procesų.

Dėl LVAT 2020 m. rugsėjo 2 d. nutarties administracinėje byloje Nr. eAS-598-502/2020, kuria, pareiškėjo vertinimu, turėtų būti remiamasi ir nagrinėjamoje byloje, teisėjų kolegija pažymi, jog aptariamoje byloje buvo sprendžiama dėl reikalavimo užtikrinimo priemonės (įsakymo, kuriuo buvo paskirta poveikio priemonė – teisės administruoti nemokumo procesus panaikinimas ir išbraukimas iš nemokumo administratorių sąrašo) taikymo. Nagrinėjamu atveju skiriasi pati paskirta poveikio priemonė – nurodytoje byloje paskirtas teisės administruoti nemokumo procesus panaikinimas, nagrinėjamoje byloje – teisės būti paskirtam nemokumo administratoriumi administruojant naujų juridinių asmenų bankroto procesus apribojimas 2 metams, todėl, teisėjų kolegijos vertinimu, nėra pagrindo remtis pareiškėjo UAB „Lideres“ nurodyta LVAT nutartimi, kadangi aptartos ir nagrinėjamos bylos faktinės aplinkybės skiriasi.

Pažymėtina, kad pareiškėjas nenurodė jokių išskirtinių aplinkybių (argumentų), be kita ko, nepateikė jokių įrodymų, kurie patvirtintų, jog priimtas Įsakymas ir jo dalies, kuria UAB „Lideres“ skirta JANĮ 136 straipsnio 3 dalies 2 punkte numatyta poveikio priemonė, vykdymas tiek pareiškėjo ūkinei veiklai, tiek ir trečiųjų asmenų interesams padarys neatitaisomą arba sunkiai atitaisomą didelę žalą.

Teisėjų kolegijos vertinimu, byloje surinkti duomenys sudaro pagrindą spręsti, kad pareiškėjo prašomos reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymas – Įsakymo dalies vykdymo sustabdymas – šiuo metu nebūtų proporcingas, neatitiktų reikalavimo užtikrinimo priemonės paskirties ir jos taikymo sąlygų, numatytų ABTĮ 70 straipsnio 1 dalyje.

Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas priėmė pagrįstą ir teisėtą nutartį, kurią nėra pagrindo keisti arba naikinti atskirajame skunde nurodytais argumentais. Todėl pareiškėjo atskirasis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Lideres“ atskirąjį skundą atmesti.

Regionų administracinio teismo 2025 m. vasario 4 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai                                Rytis Krasauskas

Iveta Pelienė

Skirgailė Žalimienė