(S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS
S P R E N D I M A S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2020 m. liepos 3 d.
Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Kristina Lysionok,
sekretoriaujant Anetai Jankovskai,
dalyvaujant ieškovės atstovei advokato padėjėjai Ingridai Varanavičei,
atsakovės atstovui advokatui Mansurui Muksinovui,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės Akcinės bendrovės „Lietuvos draudimas“ ieškinį atsakovei Uždarajai akcinei bendrovei „JAPE LT“ dėl žalos atlyginimo, su trečiuoju asmeniu byloje Uždarąja akcine bendrove „Sostinės parkas“.
Teismas
n u s t a t ė:
ieškovė AB „Lietuvos draudimas“ 2020 m. kovo 3 d. patikslintu ieškiniu kreipėsi į teismą, prašydama priteisti iš atsakovės 7 844,20 Eur žalos atlyginimą, 6 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.
Ieškovė ieškinyje nurodė, kad 2018 m. balandžio 3 d. Savanorių pr. 174 A, Vilnius, atsakovės UAB „JAPE LT“ darbuotojams vykdant statybinius darbus (dažymo darbus) buvo apgadinti (apipurkšti) automobiliai t. y. buvo apgadinti automobiliai Škoda Yeti, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) Mercedes Benz E350, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) ir BMW 3, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) kurie buvo apdrausti transporto priemonių savanoriškuoju draudimu (KASKO). Paaiškino, kad dėl minėto įvykio metu padarytos žalos išmokėjo iš viso 7 844,20 Eur dydžio draudimo išmoką, t. y. už transporto priemonei Škoda Yeti, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) padarytą žalą pagal UAB „ARX Autoservisas“ pateiktą sąskaitą faktūrą Nr. 000694 buvo išmokėta 5 385,79 Eur draudimo išmoka, už transporto priemonei Mercedes Benz E350, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), padarytą žalą pagal UAB „Silberauto“ pateiktą sąskaitą faktūrą Nr. 701MA317596 buvo išmokėta 1 372,11 Eur draudimo išmoka ir už transporto priemonei BMW 3 318D, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) padarytą žalą buvo išmokėta 1 086,30 Eur dydžio išmoka. Kiekvienu atveju išmokos dydis buvo apskaičiuotas vadovaujantis Audatex kompiuterine programa. Nurodė, jog draudikui, išmokėjusiam draudimo išmoką, pereina teisė reikalauti išmokėtų sumų iš atsakingo už padarytą žalą asmens.
Atsakovė pateikė atsiliepimą, kuriame prašė ieškinį atmesti. Paaiškino, kad 2018 m. balandžio 3 d. vykdant statybos - remonto darbus Savanorių pr. 174a Vilniuje, buvo apgadinti šalia esantys automobiliai. Nurodė, kad UAB „Vingės investicija“ 2018 m. balandžio 3 d. atsakydama į UAB „Eden Springs Lietuva“ pretenziją sutiko iki 2018 m. balandžio 6 d. pašalinti dėl jos t. y. UAB „Vingės investicija“ kaltės atsiradusius automobilių pažeidimus, o tai reiškia, kad ji sutiko su kalte ir su nurodytu terminu trūkumams pašalinti, be to šis sutikimas buvo patvirtintas UAB „Vingės investicija“ vadovo E. I. parašu. Pažymėjo, kad UAB „Vingės investicija“ pasirašė įsipareigojimą dėl žalos atlyginimo ir šio įsipareigojimo nevykdė, todėl mano, jog minėta įmonė yra atsakinga ne tik dėl delikto, bet sutarties įsipareigojimo nevykdymo. Nurodė, kad UAB „Vingės investicija“ yra padidinto pavojaus šaltinio (statybos darbų) valdytoja, ji buvo ir yra pastato, kuriame buvo vykdomi statybos darbai savininkė, todėl kaip pastato savininkas organizavo - samdė rangovą šiems darbams atlikti, tuo tarpu jos atstovas E. I., priimdamas nukentėjusiųjų pretenziją ir įsipareigodamas atlyginti žalą, patvirtino, jog jis yra statybų objekto valdytojas. Paaiškino, kad atsižvelgdama į minėtas aplinkybės, mano, jog ieškovės ieškinys jos atžvilgiu turi būti atmestas.
Trečiasis asmuo UAB „Sostinės parkas“ pateikė atsiliepimą, kuriame nurodė, jog ieškinio pagrįstumo klausimą prašo spręsti teismo nuožiūra. Paaiškino, jog 2017 m. spalio 2 d. su UAB „Vingės investicijos“ pasirašė tiekimo sutartį Nr. 20101002/01, pagal kurios nuostatas įsipareigojo organizuoti statybinių medžiagų tiekimą pagal UAB „Vingės investicijos“ užsakymą į objektą, esantį Savanorių pr. Nr. 174 P, Vilniuje, o UAB „Vingės investicijos“ atsiskaityti už šias medžiagas sutartyje numatytais terminais ir tvarka. Nurodė, jog 2017 m. gruodžio 4 d. šalys sudarė susitarimą prie 2017 m. spalio 2 d. tiekimo sutarties Nr. 20171002/01, pagal kurį ji įgijo teisinį pagrindą organizuoti statybinių medžiagų tiekimą, organizuoti rangos darbus bei gauti už juos šalių sutartą atlygį. Paaiškino, kad, 2018 m. kovo 21 d. su atsakove buvo sudaryta paslaugų teikimo sutartis Nr. 20180321/1, kuria atsakovė įsipareigojo atlikti dažymo darbus objekte, esančiame Savanorių pr. Nr. 174 P, šių darbų metu buvo apgadinti automobiliai, kurių savininkams patirtą žalą atlygino ieškovė. Pažymėjo, kad atsakovė, atlikdama dažymo darbus pagal Paslaugų teikimo sutartį, turėjo ne tik laikytis šios sutarties nuostatų, tačiau, kaip profesionalus dažymo paslaugas teikiantis asmuo, rūpestingai elgtis atliekant dažymo darbus bei juos atlikti taip, kad darbų metu nebūtų padaroma žala trečiųjų asmenų turtui. Paaiškino, jog įstatymas numato, kad jeigu sutartis nenustato ko kita, rangovas darbus atlieka savo rizika ir savarankiškai nustato užsakovo užduoties įvykdymo būdus. Nurodė, jog atsakovė kaip rangovas pati privalėjo įvertinti darbo atlikimo būdus ir parinkti tokias priemones, kurios užtikrintų darbų atlikimą tokiu būdu, kad nebūtų pakenkta trečiųjų asmenų turtui.
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020 m. balandžio 24 d. nutartimi nutarė pasirengimą bylos nagrinėjimui vykdyti paruošiamųjų dokumentų būdu.
Ieškovė pateikė dubliką, kuriame nurodė, jog nesutinka su atsakovės pozicija, jog dėl žalos atsiradimo yra atsakinga UAB „Vingės investicija“. Paaiškino, kad 2018 m. balandžio 3 d. atsakovei UAB „JAPE LT“, vykdant darbus Savanorių pr. 174 P, Vilniuje, sunkiosiomis grunto dalelėmis buvo apgadintos transporto priemonės, tarp kurių buvo ir ieškovės apdrausti automobiliai „Mercedes Benz“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), „Škoda Yeti“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) bei „BMW 3“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) Atsakovė įvykio metu buvo apdraudusi savo civilinę atsakomybę draudimo bendrovėje AAS „BTA Baltic Insurance Company“ Lietuvos filiale (toliau – BTA). Atsakovės civilinės atsakomybės draudikas, atlikdamas žalos administravimo veiksmus, nustatė, kad darbų vykdymo metu atviros angaro sienos nebuvo uždengtos, todėl papūtus vėjui angare susidarė skersvėjis, kuris išnešė dalį dažų dalelių į angaro išorę. Įvykio vietos apžiūros metu buvo nustatyta, kad siena, esanti į aikštelės, kurioje stovėjo transporto priemonės, pusę yra uždara, tačiau įvykio metu dalis sienos buvo atvira ir padarė išvadą, kad pro tą angą tikėtina ir pateko dažai ant tretiesiems asmenims priklausančių transporto priemonių. Atkreipė dėmesį, kad BTA draudimas šį įvykį pripažino draudžiamuoju ir atlygino žalą tiesiogiai nukentėjusiems asmenims, tačiau jos kompensuotos žalos atlyginimui tiesiog nebeužteko draudimo sumos pagal draudimo sutartį, sudarytą tarp atsakovės ir BTA. Pažymėjo, kad atsakovė tokio BTA sprendimo, t. y. pripažinti įvykį draudžiamuoju ir išmokėti draudimo išmoką nukentėjusiems asmenims, neginčijo, todėl laiko, kad atsakovės argumentai, kad už žalą turėtų būti atsakinga UAB „Vingės investicija“ yra nepagrįsti ir atmestini.
Atsakovė teismo nustatytu terminu tripliko nepateikė.
Trečiasis asmuo UAB „Sostinės parkas“ pateikė papildomus paaiškinimus (tripliką) ir nurodė, kad palaiko savo prieš tai byloje išdėstytą poziciją. Papildomai pažymėjo, kad jo nuomone automobilio Škoda Yeti remonto darbai, kurių vertė iš esmės tapati paties automobilio rinkos kainai, prieštarauja visiškam žalos atlyginimo principui ir buvo atlikti neįvertinus, ar šiuo atveju tikrai buvo būtina sumontuoti visiškai naujas automobilio detales bei atlikti automobilio remonto darbus UAB „ARX autoservisas“.
Bylos nagrinėjimo iš esmės metu ieškovės atstovė ieškinio reikalavimus palaikė pilnai. Papildomai paaiškino, jog nors atsiliepime į ieškinį atsakovė atlygintos žalos dydžio klausimo nekėlė, o tripliko iš vis nepateikė, tačiau reaguodama į trečiojo asmens triplike nurodytas aplinkybes apie automobilio Škoda Yeti remonto išlaidas, paaiškina, jog draudimo išmoka už šiam automobiliui padarytą žalą buvo išmokėta už faktiškai atliktus remonto darbus. Remonto išlaidas sudaro apgadintų automobilio detalių dažymo darbai ir tam tikrų detalių, kaip pavyzdžiui veidrodėliai, stiklo valytuvai ir kt. pakeitimo naujomis kainos, nes jų dažymas nubuvo galimas. Paaiškino, jog nors automobilio savininkui buvo pilnai padengtos automobilio remonto išlaidos, iš atsakovės yra prašoma priteisti suma sumažinta 597,22 Eur, kas sudaro naujai pakeistų detalių nusidėvėjimą. Atkreipė dėmesį, jog nuo dažymo darbų nusidėvėjimas nėra skaičiuojamas, tik nuo naujomis pakeistų detalių. Nurodė, jog automobilio „Mercedes Benz“ atveju buvo atliekami tik dažymo darbai, todėl nusidėvėjimas nebuvo skaičiuojamas; tuo tarpu automobilis „BMW 3“ nebuvo remontuotas, valdytojas išreiškė norą gauti draudimo išmoką, faktiškai neatliekant remonto darbų, todėl draudimo išmoką paskaičiavo ieškovės ekspertas.
Atsakovės atstovas bylos nagrinėjimo metu nurodė, jog palaiko atsiliepime išdėstytą poziciją. Atkreipė dėmesį, jog byloje nėra jokių įrodymų apie tai, jog už padarytą žalą yra atsakinga būtent atsakovė. Paaiškino, jog bendrovė pripažįsta, jog žalos atsiradimo dieną vykdė dažymo darbus, tačiau be jos objekte buvo ir kitų rangovų, tad žala galėjo atsirasti ir dėl kitų asmenų veiksmų. Mano, jog atsakovės vadovo raštas negali būti vertinamas kaip atsakomybės prisiėmimas. Taip pat mano, jog trečiasis asmuo tinkamai pastebėjo, jog automobilio Škoda Yeti remonto išlaidos yra neprotingai didelės. Pastebėjo, jog XIX amžiuje yra daug įvairių priemonių ir būdų padarytiems defektams pašalinti, tačiau byloje nėra jokių duomenų ar buvo bandyta pažeistas vietas nuplauti ar kitokiu fiziniu ar cheminiu būdu pašalinti dažus. Nurodė, jog kaip taisyklė dažai lengvai nusiplauna, todėl kyla abejonių ar buvo būtina automobilio detales dažyti. Dėl kitų dviejų automobilių draudimo išmokų dydžio ginčo atsakovė nekelia, nes nurodyti nuostoliai atrodo protingi.
Trečiojo asmens atstovas į bylos nagrinėjimą teismo posėdyje neatvyko, jokių prašymų dėl bylos nagrinėjimo atidėjimo negauta. Dėl minėto, nesant duomenų apie trečiojo asmens neatvykimo į teismo posėdį priežastis, byla išnagrinėta iš esmės trečiajam asmeniui nedalyvaujant (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso, toliau – CPK, 247 straipsnio 2 dalis).
Ieškinys tenkintinas.
Iš byloje dalyvaujančių asmenų paaiškinimų ir byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad 2018 m. balandžio 3 d. adresu Savanorių pr. 174 P, Vilnius, dėl vykdomų statybinių darbų dažais buvo aptaškytos ir apgadintos ieškovės AB „Lietuvos draudimas“ transporto priemonių savanoriškuoju draudimu (KASKO) apdrausti automobiliai: Škoda Yeti, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) Mercedes Benz E350, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) ir BMW 3, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) Kadangi žala automobiliams padaryta galiojant draudiminei apsaugai, ieškovė automobilių Škoda Yeti ir Mercedes Benz valdytojams apmokėjo automobilių remonto išlaidas: už Škoda Yeti remontą UAB ARX Autoservisus išmokėta 5 983,01 Eur draudimo išmoka, už Mercedes Benz remontą UAB „Silberauto“ sumokėta 1 711,28 Eur išmoka, BMW 3 valdytojas nepageidavo automobilį remontuoti, todėl jam buvo išmokėta ieškovės eksperto paskaičiuota automobiliui padarytos žalos suma – 1 086,30 Eur.
Ieškovė minėtiems automobiliams išmokėtas draudimo išmokas sumažino naujai pakeistų detalių kainų automobilių nusidėvėjimo procentu ir ieškiniu prašo už Škoda Yeti padarytą žalą priteisti 5 385,79 Eur, už „Mercedes Benz“ – 1 372,11 Eur, už BMW 3 – 1 086,30 Eur.
Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.1015 straipsnio 1 dalį, draudikui, išmokėjusiam draudimo išmoką, pereina teisė reikalauti išmokėtų sumų iš atsakingo už padarytą žalą asmens, jeigu draudimo sutartis nenustato ko kita. CK 6.1015 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad reikalavimo teisė, perėjusi draudikui, įgyvendinama laikantis taisyklių, nustatančių draudėjo ir už žalą atsakingo asmens santykius. Tai reiškia, kad žalos padarymo draudėjo turtui atveju draudikui perėjusi reikalavimo teisė įgyvendinama pagal deliktinę civilinę atsakomybę reglamentuojančias CK šeštosios knygos III dalies XXII skyriaus normas, pagal kurias tam, kad atsirastų civilinės atsakomybės teisiniai santykiai, būtina nustatyti visų atsakomybės sąlygų – neteisėtų veiksmų, žalos, priežastinio ryšio tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos, bei kaltės – buvimą.
Iš byloje esančių apgadintų automobilių apžiūros aktų ir jų valdytojų paaiškinimų matyti, jog automobiliai buvo apgadinti dažais stovėjimo aikštelėje prie pastato esančio, Savanorių pr. 174 P, Vilniuje, kuris nuosavybės teisėmis valdomas UAB „Vingės investicija“. Byloje nustatyta, jog automobilių apgadinimo dieną dažymo darbus minėtu adresu atliko atsakovės UAB „JAPE LT“ darbuotojai. Atsakovę, kaip subrangovą minėtiems darbams atlikti pasitelkė trečiasis asmuo UAB „Sostinės parkas“, kuris sutartinių santykių su UAB „Vingės investicija“ (Teikimo sutarties, el. b. t. I, l. 176) pagrindu, organizavo rangos darbų atlikimą ginčo objekte.
UAB „JAPE LT“ direktorius 2018 m. balandžio 4 d. atsakydamas į pareikštas pretenzijas dėl automobilių apgadinimų nurodė, jog dėl įvykusio incidento apgailestauja ir kad jau ėmėsi veiksmų padariniam šalinti: automobiliai bus plaunami, nuo jų bus pašalinti grunto taškeliai ir automobiliai bus poliruojami; atsakydamas į 2018 m. balandžio 12 d. pretenziją vadovas paaiškino, jog nors darbo metu buvo imtasi visų saugumo priemonių, tačiau dėl nenumatytų aplinkybių – stipraus vėjo ir susidariusio skersvėjo, sunkios grunto dalelės nedideliu sluoksniu nusėdo ant automobilių paviršių; taip pat nurodė, jog žalos atlyginimas yra sprendžiamas BTA draudimo specialistų (el. b. t. I, l. 103, 107).
Iš AAS „BTA Baltic Insurance Company“ filialo Lietuvoje pateiktų rašytinių paaiškinimų ir prie jų pateiktų rašytinių įrodymų nustatyta, jog ši draudimo bendrovė buvo apdraudusi UAB „JAPE LT“ civilinę atsakomybę laikotarpiu nuo 2018 m. balandžio 5 d. iki 2018 m. balandžio 24 d. 10 000 Eur sumai, su besąlygine išskaita – 150 Eur. Draudikui buvo pranešta apie įvykį, kurio metu draudėjui vykdant dažymo darbus pusiau atvirame angare, dažais buvo aptaškytos transporto priemonės; darbų vykdymo metu atviros angaro sienos nebuvo uždengtos, todėl papūtus vėjui angare susidarė skersvėjis, kuris išnešė dalį dažų dalelių į angaro išorę; įvykio vietos apžiūros metu nustatyta, kad siena, esanti į aiktelės, kurioje stovėjo transporto priemonės, pusę yra uždara, tačiau įvykio metu dalis sienos (apie 18 kv. m) buvo atvira, pro tą angą tikėtina ir pateko dažai ant tretiesiems asmenims priklausančių transporto priemonių. Draudikas įvykį pripažino draudžiamuoju ir išmokėjo visą draudimo sumą apgadintų transporto priemonių valdytojams, atlyginti nagrinėjamoje byloje apgadintų automobilių valdytojams padarytą žalą draudimo sumos neužteko (el. b. t. II, l. 130-132).
Įvertinus nustatytas aplinkybes, t. y. tai, jog byloje nustatyta ir ginčo dėl to nėra, kad atsakovė ginčo objekte atliko pastato išorės dažymo darbus, ginčo automobiliai buvo sugadinti dažų dalelėmis, atsakovės draudikas įvykį pripažino draudžiamuoju ir pats atsakovės vadovas pripažino, jog žala automobiliams padaryta dėl atsakovės darbuotojų veiksmų, konstatuotina, jog atsakovei kilo prievolė atlyginti dėl jos neteisėtų veiksmų – nepakankamai apdairaus elgesio atliekant dažymo darbus, atsiradusią žalą.
Žala (nuostoliai) civilinės atsakomybės atveju gali būti turto sugadinimas. Ją patvirtina turtui pataisyti reikalingos lėšos, kurios gali būti išlaidos, jeigu remontas jau atliktas, arba būsimo remonto kaštai (sąnaudos), jeigu remontas dar neatliktas. Lėšų panaudojimas turi būti susijęs su sugadinimų pašalinimu, todėl pagal pateiktas remonto sąmatas ar skaičiavimus teismas gali reikalauti papildomų įrodymų, patvirtinančių, kad visi sąmatoje nurodyti darbai yra susiję su sugadinimų pašalinimu.
Nagrinėjamu atveju dviem automobiliams buvo atlikti remonto darbai, vienam išmokėta būsimo remonto draudimo išmoka. Nors atsiliepime į ieškinį atsakovė žalos dydžio nekvestionavo, bylos nagrinėjimo teismo posėdyje metu atsakovės atstovas nurodė, jog palaiko trečiojo asmens UAB „Sostinės parkas“ poziciją, mano, jog Škoda Yeti atlyginti nuostoliai yra nepagrįstai dideli, kitų dviejų automobilių nuostoliai jam nekelia abejonių.
CPK 178 straipsnyje nustatyta, kad šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai remiamasi aplinkybėmis, kurių CPK nustatyta tvarka nereikia įrodinėti. Šioje įstatymo normoje įtvirtinta bendroji įrodinėjimo pareiga – ji nustatyta tam asmeniui, kuris teigia, o ne tam, kuris neigia. Ieškovė savo reikalavimus byloje grindė automobilių apžiūros aktais ir atliktomis nuostolių įvertinimo sąmatomis. Atsakovės atstovas nors ir nesutiko su ieškovės išmokėtomis draudimo išmokomis, tačiau jokių rašytinių ar kitų leistinų įrodymų savo pozicijai pagrįsti nepateikė.
Bylos nagrinėjimo metu teismas ne kartą nurodė, jog neturi specialių žinių įvertintini atlikto remonto pagrįstumą ir pasiūlė atlikti teismo ekspertizę, tačiau atsakovė tokio prašymo nepareiškė, taip pat nepageidavo papildyti medžiagą kitais savo poziciją pagrindžiančiais įrodymais.
Teismas turi teisę rinkti įrodymus ex officio tik konkrečiais CPK ir kitų įstatymų numatytais atvejais. Nagrinėjamoje byloje teismas neturi nei pareigos nei teisės rinkti įrodymus savo iniciatyva, todėl šalims nepareiškus noro teikti papildomų įrodymų, teismas rėmėsi tais įrodymais, kurie buvo pateikti į bylą. Pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažinta, kad civiliniame procese įrodymų pakankamumo klausimas sprendžiamas vadovaujantis tikimybių pusiausvyros principu (tikimybių balansu). Tai reiškia, kad nėra reikalaujama absoliutaus teismo įsitikinimo. Išvadai apie fakto buvimą padaryti įrodymų pakanka, jeigu byloje esantys įrodymai leidžia padaryti labiau tikėtiną išvadą, kad tas faktas buvo, negu kad jo nebuvo. Kartu Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad įrodymų pakankamumo klausimas turi būti sprendžiamas atsižvelgiant į bylos kategoriją, jos pobūdį ir kitas svarbias aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 1999 m. kovo 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-31/1999).
Nagrinėjamu atveju ieškovės prašomos priteisti draudimo išmokos pagrįstos į bylą pateiktais rašytiniais įrodymais apie automobilių valdytojams sumokėtas draudimo išmokas, išmokėtas draudimo išmokas ieškovės sumažino, atžvelgusi į automobilių nusidėvėjimo procentą. Atsakovė nesutikdama su prašoma atlyginti žala jokių įrodymų, paneigiančių prašomos priteisti žalos realumą ir atitikimą rinkos kainoms, nepateikė, taip pat nenurodė savo žalos įvertinimo, todėl remiantis ieškovės pateiktais ir nenuginčytais rašytiniais įrodymais, ieškinys tenkintinas pilnai, priteisiant ieškovei iš atsakovės 7 844,20 Eur žalos atlyginimą.
CK 6.37 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad skolininkas privalo mokėti įstatymo nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Pagal CK 6.210 straipsnio 2 dalį, kai abi sutarties šalys yra verslininkai ar privatūs juridiniai asmenys, terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti 6 procentų dydžio metines palūkanas, jei įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Tokios palūkanos vadinamos procesinėmis. Procesinių palūkanų paskirtis – skatinti skolininką kuo greičiau įvykdyti prievolę, be to, jos atlieka kompensacinę funkciją – procesinės palūkanos yra skolininko kreditoriui mokamas atlyginimas už naudojimąsi kreditoriaus lėšomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. birželio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-283/2012). Remiantis minėtu reglamentavimu ieškovei priteistinos 6 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos atsakovės atžvilgiu iškėlimo teisme dienos – 2020 m. kovo 4 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
Pagal CPK 93 straipsnį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies.
Ieškovė byloje patyrė 198 Eur žyminio mokesčio, 455,58 Eur bylinėjimosi išlaidų už ieškinio parengimą ir atstovavimą bei 20,37 Eur kuro išlaidas už atstovės atvykimą į teismą iš Kauno.
Vertindamas byloje šalių patirtų bylinėjimosi išlaidų dydį teismas vadovaujasi Rekomendacijomis dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio, patvirtintomis Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 (toliau – Rekomendacijos). Atsižvelgdamas į tai, jog atstovės teisinės pagalbos išlaidos neviršija rekomenduotinų, yra minimalios, teismas jas laiko būtinomis ir protingomis, todėl pagrįstomis.
Atskirai pasisakytina dėl atstovės atvykimo į teismą išlaidų.
Rekomendacijų 3 punkte nustatyta, kad advokato dėl atvykimo teikti teisines paslaugas į kitą vietovę, negu registruota advokato darbo vieta, turėtos išlaidos, taip pat gyvenamosios patalpos nuomos ir kelionės išlaidos atlyginamos papildomai pagal teisės aktus, reglamentuojančius tarnybines komandiruotes Lietuvos Respublikos teritorijoje. Šios išlaidos iš šalies priteisiamos, jeigu advokatas vyksta teismo iniciatyva, dėl teismingumo ypatumų, kai reikiamos specializacijos advokato teismo vietovėje nėra ir kitais atvejais, kai advokato iš kitos vietovės dalyvavimas byloje būtinas. Nagrinėjamoje byloje minėtos aplinkybės nenustatytos, todėl nėra pagrindo atlyginti turėtas išlaidas už atstovo vykimą į teismo posėdį. Iš viso ieškovei atlygintina 653,58 Eur bylinėjimosi išlaidų (198 + 455,58).
Šioje byloje procesinių dokumentų siuntimo išlaidos buvo apmokėtos iš valstybės biudžeto. Procesinių dokumentų siuntimo išlaidos iš šalių nepriteisiamos jei jos neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 (keistu 2020 m. sausio 13 d. įsakymu Nr. 1R-19/1K-2) nustatytos minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos (5 Eur). Nuo bylos atsakovei iškėlimo teisme dienos (2020 m. kovo 4 d.) byloje patirtos 5,51 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidos, jos priteistinos iš atsakovės. Iki 2020 m. kovo 4 d. (iki patikslinto ieškinio pateikimo) byloje patirtos – 17,99 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidos priteistinos iš ieškovės.
Remdamasis išdėstytu ir vadovaudamasis CPK 265-270 straipsniais, teismas
n u s p r e n d ž i a:
ieškinį patenkinti.
Priteisti ieškovei AB „Lietuvos draudimas“, juridinio asmens kodas 110051834, iš atsakovės UAB „JAPE LT“, juridinio asmens kodas 302569836, 7 844,20 Eur (septynis tūkstančius aštuonis šimtus keturiasdešimt keturis eurus ir 20 euro centų) nuostolių atlyginimo, 6 procentų metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme 2020 m. kovo 4 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 653,58 Eur (šešis šimtus penkiasdešimt tris eurus ir 58 euro centus) bylinėjimosi išlaidų.
Priteisti valstybės naudai iš ieškovės AB „Lietuvos draudimas“, juridinio asmens kodas 110051834, 17,99 Eur (septyniolika eurų ir 99 euro centus), o iš atsakovės UAB „JAPE LT“, juridinio asmens kodas 302569836, 5,51 Eur (penkis eurus ir 51 euro centą) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Išaiškinti, jog valstybės naudai priteistos bylinėjimosi išlaidos (procesinių dokumentų siuntimo išlaidos) turi būti sumokėtos Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (juridinio asmens kodas 188659752) į vieną iš biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų, įmokos kodas 5660. Mokėjimo kvitus/pavedimus reikia pateikti į bylą.
Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.
Teisėja Kristina Lysionok