Civilinė byla Nr. 3K-3-219/2010
Procesinio
sprendimo kategorija
44.5.2.5 (S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS
RESPUBLIKOS VARDU
2010 m. gegužės 24 d.
Vilnius
Lietuvos
Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš
teisėjų: Gražinos Davidonienės, Birutės Janavičiūtės (pranešėja) ir Vinco
Versecko (kolegijos pirmininkas),
rašytinio proceso tvarka teismo
posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo
Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų
tarnybos ir Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros kasacinius
skundus dėl Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų
skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gruodžio 15 d. nutarties peržiūrėjimo
civilinėje byloje pagal ieškovo A. Š. ieškinį atsakovui
Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos,
Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros ir Lietuvos Respublikos specialiųjų
tyrimų tarnybos, dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo.
Teisėjų
kolegija
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
Ieškovas A. Š. patikslintu ieškiniu
prašė priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos
Respublikos teisingumo ministerijos, Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros
ir Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybos (toliau - STT), 25 040
Lt (12 040 Lt negauto darbo užmokesčio
ir 13 000 Lt išlaidos advokato
pagalbai apmokėti) turtinės ir
200 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo.
Byloje
nustatyta, kad A. Š., įtariant jį nusikalstamos veikos,
numatytos BK 225 straipsnio 2 dalyje, padarymu, 2006 m. vasario 27 d. buvo
sulaikytas, o kovo 1 d. – paleistas iš Vilniaus miesto VPK areštinės, paskyrus
kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti. Jis buvo laikinai
nušalintas nuo Vilniaus miesto VPK KP Ekonomių nusikaltimų tyrimo skyriaus
tyrėjo pareigų nuo 2006 m. kovo 1 d. iki rusėjo 17 d. Vilniaus miesto 3-iasis
apylinkės teismas 2007 m. gegužės 3 d. nuosprendžiu pagal BK 228 straipsnio 1,
2 dalis ir 300 straipsnio 1 dalį nuteisė A. Š. ir,
subendrinęs bausmes, paskyrė trejų metų laisvės atėmimo bausmę, jos vykdymą
atidedant trejiems metams, įpareigojant nuteistąjį per bausmės vykdymo
atidėjimo laikotarpį be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą,
sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip 7 paroms. Apeliacinės
instancijos teismas 2007 m. spalio 3 d. nutartimi nuosprendį paliko nepakeistą.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus išplėstinė teisėjų
kolegija 2008 m. balandžio 29 d. nutartimi panaikino nurodytus nuosprendį ir
nutartį bei nutraukė baudžiamąją bylą, motyvuodama tuo, kad duomenų rinkimo
procesas nuo pat pradžių buvo neteisėtas, todėl jo metu gauta informacija
neturi jokios įrodomosios vertės. Kolegija konstatavo, kad byloje išnaudotos
teisėtos galimybės nustatyti tikrąsias faktines įvykio aplinkybes, nėra
priemonių gauti daugiau įrodymų, kurių pagrindu būtų galima priimti
išteisinamąjį ar apkaltinamąjį nuosprendį byloje, todėl baudžiamoji byla dėl
esminių Baudžiamojo proceso kodekso pažeidimų nutraukta.
Ieškovo manymu, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m.
balandžio 29 d. nutartis reiškia iki tol buvusių baudžiamųjų procesinių
sprendimų neteisėtumą. Joje pažymėta, kad
kompetentinga valstybės institucija, kuriai atstovavo STT pareigūnai, apribojo
ieškovo teisę į susižinojimo ir privataus gyvenimo slaptumo gerbimą. Taip pat konstatuota, jog duomenų rinkimo procesas nuo pat pradžių
buvo neteisėtas, todėl jo metu gauta informacija neturi įrodomosios vertės.
Visi ieškovui taikyti baudžiamieji procesiniai sprendimai yra neteisėti. Be šių
neteisėtų veiksmų padaryta ir kitų pagrindinių žmogaus teisių ir laisvių
pažeidimų: judėjimo laisvės, darbo ir kt. STT inicijuojant ikiteisminį tyrimą
buvo pažeista ieškovo teisė į privatų gyvenimą, tai taip pat lėmė neturtinės
žalos atsiradimą. Dėl neteisėtai skirtos
procesinės prievartos priemonės – laikinojo nušalinimo nuo pareigų ieškovas
nurodė negavęs 12 040 Lt darbo užmokesčio, be to, baudžiamajame
procese turėjo 13 000 Lt išlaidų
už advokato teisinę pagalbą. Dėl
neteisėtų ikiteisminio tyrimo (STT), prokuratūros bei teismų institucijų
veiksmų ieškovas patyręs didelių neigiamų dvasinių išgyvenimų bei sukrėtimų, nepatogumų, negalėjo išvykti į Rusiją ir aukštojoje mokykloje
ginti magistro darbo. Tokiais
neteisėtais veiksmais jis buvo pažemintas, įžeistas, pablogėjo jo reputacija,
neturėjo galimybės įsidarbinti valstybės tarnyboje, kurį laiką jam nebuvo
skirta ir mokama VRM sistemos
pareigūnų pensija.
II. Pirmosios ir
apeliacinės instancijos teismų sprendimo ir nutarties esmė
Vilniaus
apygardos teismas 2009 m. gegužės 26 d. sprendimu ieškovo ieškinį patenkino iš
dalies - priteisė iš atsakovo Lietuvos
valstybės, atstovaujamos Teisingumo ministerijos, Generalinės
prokuratūros bei Specialiųjų tyrimų tarnybos, 12 000 Lt turtinės ir 10 000 Lt neturtinės žalos
atlyginimą; kitą ieškinio dalį atmetė.
Teismas
nurodė, kad priimtas apkaltinamasis nuosprendis, kuriuo ieškovas nuteistas
kriminaline bausme, buvo panaikintas kaip neteisėtas, tai leidžia konstatuoti
neteisėtų ikiteisminio tyrimo institucijų bei teismo veiksmų nuteisiant ieškovą
buvimą ir ieškovo teisės į žalos atlyginimą atsiradimą. Ieškovo negautas darbo
užmokestis negali būti priteisiamas kaip žalos atlyginimas iš valstybės, o turi
būti išmokamas darbdavio – Vilniaus miesto VPK, todėl ši ieškinio dalis
netenkinta. Byloje pateikti pinigų priėmimo kvitai patvirtina, kad 2006 m.
lapkričio 20 d. ir 2007 m. liepos 10 d. ieškovas sumokėjo advokatui už gynimą baudžiamojoje byloje 12 000 Lt. Teismas
sprendė, kad nurodytos išlaidos nelaikytinos didelėmis ir neprotingomis, todėl
iš atsakovo ieškovo naudai priteisė 12 000 Lt advokato pagalbai apmokėti.
Pasisakydamas dėl neturtinės žalos atlyginimo, teismas nurodė, kad ieškovas
ikiteisminio tyrimo atlikimo metu mokėsi Maskvos naujojo teisės instituto
Teisės fakultete. Dėl paskirto rašytinio
pasižadėjimo neišvykti ieškovui buvo apribota judėjimo laisvė. Teismo
manymu, ieškovas dėl neteisėtai pradėto ikiteisminio tyrimo, neteisėto
nušalinimo nuo pareigų bei apkaltinamojo teismo nuosprendžio priėmimo patyrė
neigiamų dvasinių išgyvenimų bei sukrėtimų, nepatogumų, informacija apie
ieškovo nuteisimą pasklido visuomenės informacijos priemonėse, todėl teismas
konstatavo, kad ieškovas patyrė neturtinę žalą. Spręsdamas dėl neturtinės žalos atlyginimo dydžio teismas pažymėjo,
jog Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartimi ieškovas nebuvo išteisintas
reabilituojančiais pagrindais. Teismas, įvertinęs nurodytas aplinkybes bei
atsižvelgdamas į neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymo praktiką šios
kategorijos bylose, kompensacinę instituto paskirtį, priteisė ieškovui iš Lietuvos
valstybės 10 000 Lt neturtinės žalos atlyginimą.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų
kolegija 2009 m. gruodžio 15 d. nutartimi pakeitė Vilniaus apygardos
teismo 2009 m. gegužės 26 d. sprendimą: priteisė ieškovui iš
Lietuvos valstybės 12 040 Lt negautą darbo užmokestį kaip turtinės žalos
atlyginimą; kitą teismo sprendimo dalį paliko nepakeistą.
Kolegija
nesutiko su STT motyvu, kad ikiteisminis tyrimas buvo pradėtas ir procesiniai
veiksmai atlikti teisėtai, nes kasacinio teismo 2008 m. balandžio 29 d.
nutarties turinys leidžia daryti išvadą apie viso baudžiamojo proceso
neteisėtumą nuo pat jo pradžių. Kolegija taip pat nesutiko su argumentu, kad
ieškovo elgesys lėmė žalos jam atsiradimą, nes byloje nėra tai patvirtinančių
procesinio sprendimo ar kitokių įrodymų. Teisėjų kolegija nesutiko su pirmosios
instancijos teismo motyvais, kurių pagrindu atmestas ieškovo reikalavimas dėl
negauto darbo užmokesčio priteisimo iš atsakovo Lietuvos valstybės ir priteisė
šį užmokestį ieškovui. Kolegija sprendė, kad, baudžiamąją bylą nutraukus dėl
esminių BPK pažeidimų, gynybai nuo tokio neteisėto proceso panaudotos ieškovo
išlaidos turi būti atlygintos.
III. Kasacinio skundo ir atsiliepimų į jį teisiniai argumentai
Kasaciniu skundu atsakovui Lietuvos
valstybei atstovaujanti Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnyba prašo panaikinti Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų
kolegijos 2009 m. gruodžio 15 d. nutartį ir perduoti bylą nagrinėti iš
naujo apeliacinės instancijos teismui. Kasatorius savo prašymą motyvuoja šiais
argumentais:
1. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo
Teismo suformuotą praktiką (2006 m. vasario 27 d. nutartis, priimta civilinėje
byloje S. B. v. Lietuvos Respublika, bylos Nr.
3K-3-150/2006; 2006 m. kovo 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje S. R. v. Lietuvos Respublika, bylos Nr.
3K-3-215/2006) baudžiamosios bylos nutraukimas ar išteisinamojo nuosprendžio
priėmimas savaime nereiškia iki tol buvusių baudžiamųjų procesinių sprendimų
neteisėtumo, jeigu jie buvo priimti laikantis proceso normų. Kasacinis teismas
2008 m. balandžio 29 d. nutartyje konstatavo, kad tam tikri reikšmingi įrodymai
baudžiamojoje byloje gauti neteisėtu būdu, tačiau tai nereiškia viso
baudžiamojo proceso neteisėtumo. Pagal BPK 2 straipsnį ir 171 straipsnio 1 dalį
ikiteisminis tyrimas turi būti pradedamas esant pagrindui manyti, kad buvo
padaryta nusikalstama veika. D. Š. pareiškimas apie
reikalaujamą kyšį, nepriklausomai nuo garso įrašo, buvo pakankamas pagrindas
pradėti ikiteisminį tyrimą. Be to, ieškovas buvo teisiamas ne tik dėl galimo
neteisėtai priimto 1000 Lt atlygio, kurį įrodinėjant konstatuota proceso teisės
pažeidimų, bet ir dėl galimo dokumento suklastojimo fakto bei su tuo susijusiu
galimu piktnaudžiavimu tarnybine padėtimi. Teismai neatsižvelgė į įrodymus
apibrėžiantį BPK 20 straipsnį, pažeidė CPK 185 straipsnį, todėl netinkamai
nustatė neteisėtų veiksmų apimtį, konstatuodami viso baudžiamojo proceso
neteisėtumą. Dėl to nustatant žalos dydį netinkamai taikyta CK 6.250 straipsnio
2 dalis ir 272 straipsnis.
2. Pirmosios instancijos
teismas, nustatydamas ieškovui atlygintinos žalos dydį, nevertino ieškovo
bendro pobūdžio pareigos elgtis atidžiai, rūpestingai ir atsargiai, CK
6.253 straipsnio 5 dalies ir 6.282 straipsnio 1 dalies aspektais bei
nenurodė argumentų, kodėl atmetė atsakovų argumentus, kuriais pasisakoma apie
ieškovo kaltę dėl atsiradusios žalos (CPK 185 straipsnio 1 dalis,
320 straipsnis). Ieškovas pripažino, kad paėmė 1000 Lt kaip atlyginimą už
konsultacijas, patarimus, kad šiais veiksmais jis pažeidė teisės aktų
reikalavimus. Šie duomenys patvirtina ieškovo veiksmų neteisėtumą ir jo didelį
neatsargumą civilinės teisės prasme, taigi jis prisiėmė šių veiksmų negatyvių
padarinių riziką. Baudžiamojoje ir civilinėje bylose įrodinėtinos aplinkybės
gali nesutapti, veiksmų neteisėtumas, kaltė vertinami pagal skirtingus
kriterijus. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus
išplėstinės teisėjų kolegijos 2003 m. gegužės 8 d. nutartį, priimtą civilinėje
byloje J. S. v. Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų
tarnyba, bylos Nr. 3K-7-381/2003, svarbu įvertinti ne tik ikiteisminio
tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo, bet ir paties ieškovo veiksmus. Teismai
nevertino nurodytų baudžiamosios bylos duomenų, pažeisdami CPK 185 straipsnį.
3. Baudžiamojon atsakomybėn
traukiamo asmens išlaidos, turėtos už savo iniciatyva kviesto advokato
atstovavimą baudžiamojoje byloje, savo prigimtimi yra baudžiamojo proceso
išlaidos. Teismas, priteisdamas ieškovo išlaidas už advokato atstovavimą
baudžiamojoje byloje iš atsakovo, neatsižvelgė į BPK 103 straipsnio 6 punktą ir
104 straipsnio 2 dalį. Pagal šias teisės normas ieškovas baudžiamojoje byloje
turėjo teisę reikalauti išlaidų baudžiamajame procese atlyginimo. Tai, kad
ieškovas neprašė tokių išlaidų atlyginti baudžiamojoje byloje, nesudaro
teisinio pagrindo reikalauti tokių išlaidų atlyginimo civilinio proceso tvarka,
nes subjektinė ieškovo teisė kilusi ne iš civilinių teisinių santykių. Teismas
nepagrįstai neatsižvelgė į BPK 103 straipsnio 6 punktą ir 104
straipsnio 2 dalį, nukrypo nuo formuojamos teismų praktikos (Lietuvos
Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m.
lapkričio 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Panevėžio apygardos prokuratūra
ir kt. v. A. L.,
bylos Nr. 3K-3-458/2006; 2008 m. birželio 13 d. nutartis, priimta civilinėje
byloje L. B. ir kt. v. G. Č., bylos Nr. 3K-3-331/2008).
Kasaciniu
skundu atsakovui Lietuvos valstybei atstovaujanti Lietuvos Respublikos generalinė
prokuratūra prašo panaikinti Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų
kolegija 2009 m. gruodžio 15 d. nutartį ir perduoti bylą nagrinėti iš
naujo apeliacinės instancijos teismui, nurodydama argumentus, kurie iš esmės
atitinka argumentus, išdėstytus Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų
tarnybos kasaciniame skunde.
Atsakovui Lietuvos valstybei atstovaujanti Lietuvos Respublikos
teisingumo ministerija pareiškė prisidėjimą prie kasacinių skundų.
Atsakovui Lietuvos valstybei atstovaujanti Lietuvos Respublikos specialiųjų
tyrimų tarnyba pareiškė prisidėjimą prie Lietuvos Respublikos generalinės
prokuratūros kasacinio skundo.
Atsiliepimais į kasacinius skundus ieškovas A. Š. prašo
skundus atmesti ir priteisti iš kasatorių bylinėjimosi išlaidas, nurodydamas
šiuos argumentus:
1. Kasacinio teismo 2008 m. balandžio 29 d. nutartimi nustatyta, kad
baudžiamasis procesas dėl ieškovo pradėtas neteisėtai, jo metu gauta
informacija neturi įrodomosios vertės, todėl vėliau tas pats procesas ar jo
atskiri veiksmai ir jų metu gauta informacija netapo teisėti ir jais vadovautis
nėra teisinio pagrindo. Kasatorius Baudžiamojo proceso kodekse įtvirtintą
teisę gintis nuo neteisėtai pareikštų
įtarimų nepagrįstai traktuoja kaip neteisėtus veiksmus civilinės teisės prasme.
Ieškovo nuomone, jo veiksmus vertinti pagal rūpestingo, apdairaus ir protingo
žmogaus elgesio kriterijus būtų galima, jei baudžiamasis procesas būtų pradėtas
teisėtai. Pirmosios instancijos teismo nustatytas neturtinės žalos atlyginimo
dydis atitinka teismų praktiką.
2. Baudžiamojon atsakomybėn
traukiamo asmens išlaidų, turėtų už savo iniciatyva kviesto advokato
atstovavimą baudžiamojoje byloje, įstatymas nelaiko proceso išlaidomis ir
nereglamentuoja jų atlyginimo net tais atvejais, kai išteisinamuoju
nuosprendžiu kaltinamasis išteisinamas (BPK 103 straipsnis). Kadangi
kasatoriaus inicijuotas baudžiamasis procesas buvo neteisėtas, tai išlaidos,
turėtos advokato pagalbai apmokėti, turėtų būti atlyginamos konstatavus proceso
prieš ieškovą pažeidimo faktą.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u
o j a :
IV. Kasacinio teismo
argumentai ir išaiškinimai
Dėl civilinės atsakomybės pagal CPK 6.272
straipsnį taikymo sąlygų
Ieškovo
reikalavimas atlyginti nuostolius grindžiamas CK 6.272 straipsnio 1 dalimi. CK 6.272 straipsnio 1 dalyje
nustatyta, kad žalą, atsiradusią dėl neteisėto nuteisimo, neteisėto
suėmimo kardomosios priemonės taikymo tvarka, neteisėto sulaikymo, neteisėto
procesinės prievartos priemonių pritaikymo, neteisėto administracinės
nuobaudos – arešto – paskyrimo, atlygina valstybė visiškai, nepaisant
ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuratūros pareigūnų ir teismo kaltės. Taigi,
šioje normoje nustatytas specialus civilinės deliktinės atsakomybės atvejis –
valstybės atsakomybė už žalą, atsiradusią dėl neteisėto procesinio veiksmo
baudžiamajame ir administraciniame procese. Įstatymo nustatyta, kad valstybės
atsakomybė atsiranda nepaisant ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuratūros
pareigūnų ir teismo kaltės; tai reiškia, kad civilinės atsakomybės teisiniam
santykiui atsirasti pakanka trijų sąlygų: neteisėtų veiksmų, žalos fakto ir
priežastinio ryšio (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus
teisėjų kolegijos 2008 m. liepos 8 d. nutartis, priimta civilinėje
byloje V. G. v. Lietuvos valstybė, bylos
Nr. 3K-3-364/2008; 2010 m. gegužės 3 d. nutartis civilinėje byloje R. P., R. P. v. Lietuvos
valstybė, bylos Nr. 3K-3-200/2010; kt.). Kadangi prievolės atlyginti žalą
dėl ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro, teisėjo ar teismo neteisėtų
veiksmų atsiradimo viena iš būtinų sąlygų yra neteisėtų veiksmų konstatavimas, tai
svarbu nustatyti, kokie veiksmai pripažintini neteisėtais, kokie neteisėtumo konstatavimo
kriterijai.
Kasacinio
teismo praktikoje ne kartą akcentuota, kad neteisėti veiksmai, su kuriais
įstatyme siejama valstybės prievolė atlyginti žalą (neteisėtas nuteisimas,
neteisėtas suėmimas, neteisėtas sulaikymas, neteisėtas procesinės prievartos
priemonių pritaikymas, neteisėtas administracinis areštas) yra procesiniai
teisiniai veiksmai, tiesiogiai reglamentuojami baudžiamojo proceso ir
administracinės teisės normų. Tuo tarpu iš šių veiksmų kilusi valstybės
deliktinė atsakomybė yra civilinės teisės institutas. Tai lemia, kad civilinės
atsakomybės taikymo atveju teisėsaugos institucijų veiksmų teisėtumo vertinimas
nėra tapatus tų pačių veiksmų vertinimui baudžiamosios procesinės ar
administracinės teisės požiūriu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų
skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. gegužės 8 d. nutartis civilinėje byloje J. S. v. Lietuvos
Respublikos specialiųjų tyrimų tarnyba, bylos Nr. 3K- 7- 381/2003; 2006 m. birželio 7 d. nutartis
civilinėje byloje UAB „Naujapilė“ v.
Lietuvos valstybė, bylos Nr. 3K-7-183/2006; kt.).
Esminiai
kriterijai, pagal kuriuos turi būti vertinamas ikiteisminio tyrimo pareigūnų,
prokuroro, teisėjo ar teismo veiksmų teisėtumas sprendžiant dėl valstybės
prievolės atlyginti žalą, yra suformuluoti Lietuvos Aukščiausiojo Teismo
praktikoje ir, kiek tai susiję su Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių
apsaugos konvencijoje (toliau – Konvencija) garantuojamų teisių apsauga,
Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo
praktikoje laikosi principinių nuostatų, kad išteisinamojo nuosprendžio
priėmimas ar baudžiamosios bylos nutraukimas savaime nėra pagrindas
preziumuoti, kad baudžiamosios bylos iškėlimas ir visi su baudžiamuoju
persekiojimu susiję procesiniai veiksmai buvo neteisėti. Sprendžiant dėl
valstybės civilinės atsakomybės už teisėsaugos pareigūnų veiksmus, kiekvienu
atveju reikia išsiaiškinti, ar konkretaus asmens baudžiamasis persekiojimas
buvo pradėtas esant pakankamai duomenų, leidžiančių įtarti, kad jis padarė
nusikaltimą; civilinės atsakomybės požiūriu reikšminga aplinkybė yra
ikiteisminio tyrimo ar baudžiamosios bylos nutraukimo, asmens išteisinimo
pagrindas; reikšminga ir tai, kaip įvertintas baudžiamųjų ar administracinių
procesinių veiksmų teisėtumas baudžiamojo proceso teisės normų nustatyta
tvarka; visą šią informaciją laikydamasis civilinių procesinių įrodinėjimo ir
įrodymų vertinimo taisyklių, civilinę atsakomybę reglamentuojančių teisės normų
požiūriu turi įvertinti civilinę bylą dėl žalos atlyginimo nagrinėjantis
teismas ir padarytų teisinių išvadų pagrindu spręsti apie pareikšto ieškinio
dėl žalos atlyginimo pagrįstumą. Teismas, sprendžiantis dėl valstybės civilinės
atsakomybės, gali prieiti prie priešingos išvados dėl tam tikrų procesinių
veiksmų teisėtumo, negu padarytoji baudžiamajame procese (pavyzdžiui, Lietuvos
Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2003
m. gegužės 8 d. nutartis civilinėje byloje
J. S. v. Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnyba,
bylos Nr. 3K- 7- 381/2003; 2008 m.
liepos 8 d. nutartis, civilinėje
byloje V. G. v. Lietuvos valstybė, bylos Nr.
3K-3-364/2008; 2009 m. vasario 4 d. nutartis civilinėje byloje M. T., UAB „Drevida“ v. Lietuvos valstybė,
bylos Nr. 3K-3-5/2009; kt.).
Šią bylą nagrinėję pirmosios ir apeliacinės
instancijų teismai, remdamiesi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų
skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. balandžio 29 d. nutartimi, priimta
baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-141/2008, kuria baudžiamoji byla A.
Š. nutraukta, konstatavo, kad ikiteisminis tyrimas buvo pradėtas
neteisėtai, todėl neteisėti ir visi kiti po to sekę procesiniai veiksmai, taip
pat ir tie, kuriuos ieškovas nurodo kaip žalos atsiradimo pagrindą (kardomosios
priemonės- rašytinio pasižadėjimo neišvykti skyrimas, laikinas nušalinimas nuo
pareigų) ir šių procesinių veiksmų teisėtumo netyrė. Teisėjų kolegija pažymi,
kad nurodytoje 2008 m. balandžio 29 d. nutartyje išvados, kad ikiteisminis
tyrimas pradėtas neteisėtai, nėra. Nutartyje konstatuota, kad duomenų
rinkimo procesas nuo pat pradžių buvo neteisėtas, suvaržantis žmogaus teises
(Konvencijos 8 straipsnis) ir pažeidžiantis BPK 20 straipsnio 4 dalies
reikalavimus, todėl jo metu gauta informacija neturi jokios įrodomosios vertės.
Nutartyje taip pat pažymėta, kad byloje išnaudotos teisėtos galimybės nustatyti
tikrąsias faktines įvykio aplinkybes, nes nėra priemonių gauti daugiau įrodymų,
kurių pagrindu būtų galima priimti išteisinamąjį ar apkaltinamąjį nuosprendį
byloje. Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija baudžiamąją bylą dėl esminių BPK
pažeidimų nutraukė. Baudžiamąją bylą nagrinėjusi kolegija vertino įrodymų
rinkimo teisėtumą ir teisėtai surinktų įrodymų pakankamumą apkaltinamajam ar
išteisinamajam nuosprendžiui, kitaip tariant, asmens veiksmus tyrė ir vertino
baudžiamojo proceso ir baudžiamųjų įstatymų taikymo aspektu. Minėta, kad
įrodinėjimo dalykai baudžiamojoje ir civilinėje bylose paprastai yra skirtingi.
Teismas, sprendžiantis dėl valstybės civilinės atsakomybės, bylai reikšmingas
aplinkybes turi įvertinti civilinę atsakomybę reglamentuojančių teisės normų
požiūriu pagal civilinio proceso normų nustatytas įrodinėjimo ir įrodymų
vertinimo taisykles.
Sprendžiant
dėl valstybės civilinės atsakomybės už teisėsaugos pareigūnų veiksmus, kiekvienu
atveju reikia išsiaiškinti, ar konkretaus asmens baudžiamasis persekiojimas
buvo pradėtas esant pakankamai duomenų, leidžiančių įtarti, kad jis padarė
nusikaltimą. Nagrinėjamoje byloje teismas,
spręsdamas dėl įtarimo, kad ieškovas galėjo būti padaręs nusikaltimą,
pagrįstumo, turėjo vertinti visą baudžiamosios bylos medžiagą, taip pat ir D. Š. pranešimą apie iš jo reikalaujamą kyšį, o ne tik
kasacinės instancijos teismo nutartį, ir
dėl visų veikų, kurių padarymu jis buvo įtariamas. Be to, vertinant pastarąją
nutartį turi būti atsižvelgta į visus bylos nutraukimo motyvus, išdėstytus
nutartyje.
Jei būtų nustatyta, kad asmens baudžiamasis
persekiojimas buvo pradėtas esant pakankamai duomenų, leidžiančių įtarti, jog
jis padarė nusikaltimą, ir kad ikiteisminio tyrimo pradžios momentu nebuvo
aplinkybių, nurodytų BPK 168 straipsnio 1 dalyje bei 3 straipsnio 1 dalyje,
teismas turėtų aiškintis, ar teisėtai skirtos kardomosios priemonės ir kitos
procesinės prievartos priemonės, ar jų skyrimas atitiko bendrąsias šių
priemonių skyrimo nuostatas, nustatytas BPK. Turi būti įvertinta ir tai,
ar asmuo pasinaudojo galimybe
baudžiamojo proceso tvarka skųsti procesinius dokumentus, kuriais skirtos
kardomosios ar kitos procesinės prievartos priemonės, t. y. ar jis išnaudojo
visas gynybos priemones. Tuo atveju, jei šių priemonių taikymo teisėtumas baudžiamojoje byloje buvo
tikrinamas instancine tvarka, civilinę
bylą nagrinėjantis teismas privalo padaryti dėl šios aplinkybės atitinkamas
teisines išvadas. Pažymėtina, kad, sprendžiant dėl asmeniui paskirtos
kardomosios priemonės ar pritaikytos kitokios procesines prievartos priemonės
teisėtumo, būtina įvertinti ir šių priemonių skyrimo tikslą: jas skiriant
asmens kaltumo klausimas nesprendžiamas, o siekiama užtikrinti įtariamojo
dalyvavimą procese, netrukdomą ikiteisminio tyrimo atlikimą ir teisminį
nagrinėjimą.
Bylą nagrinėję
teismai prieš tai nutartyje nurodyta apimtimi netyrė ir nevertino duomenų
ikiteisminiam tyrimui pradėti pakankamumo, taip pat baudžiamosios bylos duomenų, atskleidžiančių kardomosios priemonės
(rašytinio pasižadėjimo neišvykti) ir laikino nušalinimo nuo pareigų skyrimo
pagrindą, tai reiškia, kad nepakankamai tyrė ir vertino valstybės
civilinei atsakomybei atsirasti būtiną sąlygą – neteisėtus veiksmus.
Dėl nukentėjusio asmens veiksmų įtakos
valstybės atsakomybei pagal CK 6.272 straipsnį
Nustatyti
teisingą kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus,
parenkant tokią piniginę satisfakciją, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų
nukentėjusiojo neturtinėms vertybėms padarytą žalą, yra teismo pareiga
(Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. lapkričio 23 d. nutartis civilinėje byloje K. R. v.
Lietuvos Respublika, bylos Nr. 3K-3-604/2005).
Teisėjų
kolegija nepasisako dėl konkretaus atlygintinos žalos dydžio, nes jis be kita
ko, sietinas su nustatytais neteisėtais veiksmais (jei tokie bus nustatyti) ir jų padariniais,
tačiau kasaciniuose skunduose keliamas klausimas dėl CK 6.282 straipsnio
taikymo, nustatant atlygintinos žalos, atsiradusios dėl ikiteisminio tyrimo
pareigūnų, prokuroro, teisėjo ir teismo neteisėtų veiksmų, dydį.
Padarytos ir
atlygintinos žalos dydis valstybės deliktinės atsakomybės dėl neteisėtų
teisėsaugos institucijų veiksmų atveju nustatomas pagal bendrąsias civilinės
atsakomybės taisykles. Dėl to atlygintinos žalos dydis gali būti mažinamas tuo
pagrindu, kad paties nukentėjusio asmens didelis neatsargumas padėjo žalai
atsirasti ar jai padidėti (CK 6.282 straipsnio 1 dalis). Nukentėjusio asmens dideliu
neatsargumu gali būti pripažįstamas toks nukentėjusiojo elgesys, kai jis dėl
savo nerūpestingumo, neatidumo ar aplaidumo sudarė prielaidas baudžiamajam persekiojimui prasidėti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo
Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos
2006 m. birželio 7 d. nutartis civilinėje byloje UAB „Naujapilė“ v. Lietuvos valstybė, bylos Nr. 3K-7-183/2006;
2008 m. liepos 8 d. nutartis, civilinėje byloje V. G. v. Lietuvos
valstybė, bylos Nr. 3K-3-364/2008). Elgdamasis
nerūpestingai ar aplaidžiai asmuo iš dalies prisiima negatyvių padarinių,
galimų patenkant į atitinkamą situaciją, riziką. Kartu pažymėtina, kad,
sprendžiant klausimą, ar pats nukentėjusysis savo veiksmais neprisidėjo prie
žalos atsiradimo ar jos padidinimo, būtina nustatyti šių veiksmų tiesioginį ar
netiesioginį ryšį su žala.
Nagrinėjamos
bylos kontekste taip pat svarbi kasacinio teismo formuojama praktika, kad kai
kurie teismo nuosprendžiu nustatyti faktai turi ribotą prejudicinę galią
civilinėje byloje, nes, minėta, baudžiamojoje byloje asmens veiksmai vertinami
baudžiamosios atsakomybės požiūriu, o civilinėje byloje – civilinių padarinių
aspektu. Dėl to įrodinėjimo dalykas baudžiamojoje ir civilinėje bylose
paprastai yra skirtingas, asmens
veiksmai vertinami pagal skirtingus kriterijus. Tai reiškia, kad asmens
veiksmai gali nesukelti baudžiamojoje teisėje nurodytų teisinių padarinių,
tačiau gali sukelti civilinius teisinius padarinius (Lietuvos Aukščiausiojo
Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. balandžio 7 d.
nutartis civilinėje byloje S. U. ir kt. v. D. N. ir kt., byla Nr. 3K-3-215/2008; 2008 m. lapkričio
4 d. nutartis civilinėje byloje AB „Turto
bankas“ ir A. Č. v. A. M., byla Nr. 3K-3-554/2008; 2001 m. lapkričio
15 d. nutartis civilinėje byloje N. ir A. K. v. D. P. ir kt., byla
Nr. 3K-7-874/2001). Dėl to ir sprendžiant dėl nukentėjusio asmens didelio
neatsargumo jo veiksmai turi būti vertinami pagal civilinio proceso ir
civilinių įstatymų reikalavimus.
Bylą nagrinėję
teismai neatliko išsamaus ieškovo veiksmų vertinimo pagal civilinio proceso taisykles civilinių
teisės normų (CK 6.282 straipsnio) aspektu: pirmosios instancijos teismas dėl
galimybės taikyti CK 6.282 straipsnį iš viso nepasisakė, o apeliacinės
instancijos teismas konstatavo, kad nėra procesinio sprendimo, kurio turinio
pagrindu būtų galima teigti, kad ieškovo
veiksmai galėjo turėti įtakos žalai jam pačiam atsirasti, nėra įrodymų apie
paties ieškovo veiksmų neteisėtumą. Pažymėtina, kad klausimas dėl paties
ieškovo veiksmų, galinčių turėti reikšmės nustatant atlygintinos žalos dydį,
kasatorių procesiniuose dokumentuose buvo keliamas nuo pat proceso pradžios, nurodant
konkrečius veiksmus, kurie, jų manymu, vertintini kaip neatsargus elgesys,
tačiau teismas šių veiksmų ir su tuo susijusių įrodymų netyrė ir
nevertino. Apeliacinės instancijos
teismo išvada, kad atsakovo atstovo Specialiųjų tyrimų tarnybos paduotame
apeliaciniame skunde pateikta faktinių aplinkybių interpretacija neatitinka CK
6.282 straipsnio 1 dalies normos turinio, teisiškai neargumentuota.
Kolegija sutinka su kasatoriaus atstovo Lietuvos Respublikos generalinės
prokuratūros argumentu, kad ieškovo elgesys turi būti vertinamas taikant
valstybės pareigūnų elgesiui nustatytą standartą, nes veiksmai, tapę
ikiteisminio tyrimo objektu, atlikti vykdant tarnybos pareigas.
Teisėjų
kolegija konstatuoja, kad bylą nagrinėję teismai netinkamai aiškino ir taikė CK
6.282 straipsnį, CPK 182 straipsnio 3 dalį, pažeidė CPK 185 straipsnio
reikalavimus.
Kolegija
sprendžia, kad išdėstyti argumentai sudaro pagrindą naikinti skundžiamą apeliacinės instancijos
teismo nutartį ir pirmosios instancijos teismo sprendimą. Kasacinis teismas yra
konstatavęs, kad svarbiausių faktinių ir teisinių aplinkybių neišaiškinimas
reiškia, kad teismai neatskleidė bylos esmės ir dėl to galėjo būti neteisingai
išspręsta byla (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos
2009 m. balandžio 20 d. nutartis civilinėje byloje UAB „Vaivorykštė“ v. UAB
„Revinė“, bylos Nr.3K-3-121/2009; 2010
gegužės 7 d. nutartis civilinėje byloje Policijos departamentas prie Vidaus reikalų ministerijos v. A. R., bylos Nr.3K-3-213/2010; kt.), todėl byla
grąžintina iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui (CPK 346 straipsnio 2 dalies
1 punktas, 359 straipsnio 1 dalies 5 punktas).
Dėl prieštaravimo teismų praktikai
Valstybės
atstovo Specialiųjų tyrimų tarnybos kasaciniame skunde, be kita ko, nurodoma,
kad teismas, kaip žalos atlyginimą priteisdamas ieškovui jo patirtas išlaidas
advokato darbui apmokėti, nukrypo nuo Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės
taikymo ir aiškinimo praktikos.
Lietuvos
Respublikos Konstitucinis Teismas 2007 m. spalio 24 d. nutarime
pasisakė, kad teismai turi vadovautis tokia atitinkamų teisės nuostatų (normų,
principų) turinio, taip pat šių teisės nuostatų taikymo samprata, kokia buvo
suformuota ir kokia buvo vadovaujamasi taikant tas nuostatas (normas,
principus) ankstesnėse bylose, inter alia
anksčiau sprendžiant analogiškas bylas, ir kad teismams sprendžiant bylas
precedento galią turi tik tokie ankstesni teismų sprendimai, kurie buvo sukurti
analogiškose bylose, t. y. precedentas taikomas tik tose bylose, kurių
faktinės aplinkybės yra tapačios arba labai panašios į tos bylos, kurioje buvo
sukurtas precedentas, faktines aplinkybes ir kurioms turi būti taikoma ta pati
teisė, kaip toje byloje, kurioje buvo sukurtas precedentas.
Aukščiausiasis Teismas taip pat ne kartą
akcentavo, kad nagrinėdamas bylas teismas aiškina ir taiko teisės normas ne a priori, o kiekvienoje byloje
atsižvelgdamas į konkrečias faktines aplinkybes ir jas siedamas su taikytina
teisės norma. Dėl šios priežasties kiekvienas teismo pateiktas teisės
aiškinimas gali ir turi būti suprantamas ir aiškinamas tik konkrečios bylos
kontekste. Dėl to Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimai taikytini tik
nagrinėjant panašias savo faktinėmis aplinkybėmis bylas į tą bylą, kurią
nagrinėdamas Aukščiausiasis Teismas išaiškino atitinkamą teisės normą (Lietuvos
Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m.
balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Kaišiadorių rajono vyriausiasis prokuroras, ginantis viešąjį interesą
v. AB „VST“, bylos Nr. 3K-186/2009; 2009 m. birželio
8 d. nutartis civilinėje byloje AB
„If draudimas“ v. Vilniaus miesto savivaldybė, UAB „Statybinių
konstrukcijų laboratorija“, bylos Nr. 3K-3-252/2009; 2009 m. birželio
8 d. nutartis civilinėje byloje S. V. J. v. Alytaus apskrities viršininko administracija,
Alytaus miesto savivaldybė, UAB „Alytaus prekyba“, bylos Nr. 3K-3-230/2009; kt.).
Kasatoriaus nurodomos Aukščiausiojo Teismo civilinės bylos ir nagrinėjama
byla skiriasi savo faktinėmis aplinkybėmis: Lietuvos Aukščiausiojo
Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. lapkričio 6 d.
nutartimi, priimta civilinėje byloje Panevėžio apygardos prokuratūra ir kt.
v. A. L.,
bylos Nr. 3K-3-458/2006, buvo sprendžiamas valstybės išlaidų, atsiradusių dėl
asmens baudžiamojo persekiojimo (susijusių su ekstradicija), išieškojimo
klausimas iš šio asmens; civilinėje
byloje L. B. ir kt. v. G. Č., bylos Nr. 3K-3-331/2008), spręstas
reikalavimas išlaidų advokato darbui apmokėti baudžiamajame procese, pradėtame
tik pagal nukentėjusiojo pareiškimą, atlyginimo klausimas, todėl šiose
nutartyse suformuota teismo praktika netaikytina kaip precedentas nagrinėjamoje
byloje.
Lietuvos
Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi
CPK 360, 362 straipsniais,
n u t a r i a :
Lietuvos
apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gruodžio
15 d. nutartį ir Vilniaus apygardos teismo 2009 m. gegužės 26 d. sprendimą
panaikinti ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui.
Ši
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja
nuo priėmimo dienos.
Teisėjai Gražina Davidonienė
Birutė Janavičiūtė
Vincas
Verseckas