Civilinė
byla Nr. 3K-3-245/2011
Teisminio
proceso Nr. nesuteiktas
Procesinio
sprendimo kategorija 36.2
(S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS
VARDU
2011 m. gegužės 17 d.
Vilnius
Lietuvos
Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš
teisėjų: Birutės Janavičiūtės, Gintaro Kryževičiaus (pirmininkas) ir Sigitos
Rudėnaitės (pranešėja),
rašytinio
proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovų V. V. ir A. V. kasacinį
skundą dėl Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos
2010 m. lapkričio 9 d. sprendimo peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovo
AB DnB NORD banko ieškinį atsakovams V. B., V. V., A. V., dalyvaujant tretiesiems
asmenims V. B., BUAB „BVSI“, dėl skolos priteisimo, ir
trečiojo asmens su savarankiškais reikalavimais V. B. ieškinį
dėl laidavimo sutarties pripažinimo negaliojančia.
Teisėjų
kolegija
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
Byloje keliami
laidavimo pabaigos, piniginių prievolių valiutos ir teisminio precedento
taikymo klausimai.
Ieškovas AB DnB
NORD bankas prašė priteisti solidariai iš atsakovų V. B., V. V., A. V. 86 685,13 Lt skolos, 426,62
Lt palūkanų ir 162,83 Lt delspinigių, iš viso – 91 109,58 Lt, taip pat 5 proc.
metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo
sprendimo visiško įvykdymo. Ieškovas nurodė, kad 2005 m. balandžio 27
d. sudarė su UAB „BVSI“ kredito linijos sutartį Nr. 7507, pagal kurią šiai
bendrovei buvo suteikta 26 065 eurų kredito linija iki 2007 m. balandžio 30 d. apyvartinėms
lėšoms papildyti. 2005 m. balandžio 27 d. ieškovas sudarė su atsakovais laidavimo
sutartis, pagal kurias šie įsipareigojo atsakyti bankui visu savo turtu ta
pačia apimtimi kaip ir UAB „BVSI“, jei bendrovė neįvykdys savo prievolių pagal 2005 m. balandžio
27 d. kredito linijos sutartį Nr. 7507. 2007 m. lapkričio 20 d.
Kauno apygardos teismas iškėlė UAB „BVSI“ bankroto bylą. Ieškovas pareiškė UAB „BVSI“
bankroto byloje 26 387,16 euro (91 109,58 Lt) reikalavimą, kuris patvirtintas
Kauno apygardos teismo 2008 m. sausio 24 d. nutartimi. Tačiau pagal CK 6.81
straipsnį atsakovai kaip laiduotojai solidariai su BUAB „BVSI“ atsakingi dėl prievolės
neįvykdymo, todėl bendrovės negrąžinta skola priteistina iš atsakovų.
Trečiasis asmuo su
savarankiškais reikalavimais V. B. prašė teismo pripažinti
negaliojančia jos sutuoktinio atsakovo V. B. ir ieškovo
2005 m. balandžio 27 d. laidavimo sutartį Nr. 1804, kaip sudarytą be
sutuoktinio sutikimo, laiduojant už UAB „BVSI“ prievolių įvykdymą visu turtu
(CK 3.92 straipsnio 4, 6 dalys).
II.
Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimų esmė
Kauno miesto
apylinkės teismas 2010 m. kovo 30 d. sprendimu ieškinius atmetė.
Teismas
nustatė, kad pagal 2005 m. balandžio 27 d. kredito linijos sutarties
Nr. 7507 4 punktą BUAB „BVSI“ išduoto kredito grąžinimo terminas – 2007 m.
balandžio 30 d., t. y. šalys susitarė dėl terminuotos prievolės. Pagal CK 6.88
straipsnio 1 dalį ieškovas privalėjo pareikšti ieškinį atsakovams iki 2007 m.
liepos 30 d., tačiau į teismą kreipėsi tik 2007 m. gruodžio 29 d., praleidęs
ieškinio senaties terminą.
Dėl V. B. reikalavimo teismas nurodė, kad ieškovas ginčijamos
laidavimo sutarties pagrindu pareiškė reikalavimą tik atsakovui V.
B., todėl laidavimo sutartis, pasirašyta be sutuoktinės sutikimo, šiai nesukėlė
neigiamų padarinių.
Kauno apygardos
teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2010 m. lapkričio 9 d.
sprendimu panaikino Kauno miesto apylinkės teismo 2010 m. kovo 30 d. sprendimo dalį,
kuria ieškovo AB DnB NORD banko ieškinys atmestas, ir jį tenkino – priteisė ieškovui
solidariai iš atsakovų V. V. ir A. V. 25
105,45 euro negrąžinto kredito, 1 234,25 euro nesumolėtų palūkanų ir 47,16 euro
delspinigių, iš viso – 26 378,16 euro, 5 proc. metinių palūkanų nuo bylos iškėlimo
teisme dienos (2008 m. vasario 26 d.) iki visiško teismo sprendimo įvykdymo. Likusią
sprendimo dalį teismas paliko nepakeistą.
Apeliacinės
instancijos teismas sprendė, kad atsakovai solidariai su BUAB „BVSI“ yra atsakingi
už bendrovės prievoles 2005 m. balandžio 27 d. laidavimo sutarčių
pagrindu. Teismas nustatė, kad pagal ieškovo ir atsakovų V. V.
bei A. V. 2005 m. balandžio 27 d. laidavimo
sutarčių 4.2 punktą sutartis įsigalioja nuo jos pasirašymo momento ir galioja
iki visiško skolininko prievolių įvykdymo. Iki šiol BUAB „BVSI“ nėra grąžinusi
skolos ieškovui. Kai paskolos ar kreditavimo sutartyje nustatytu terminu prievolė
neįvykdyta, o laiduotojas ir kreditorius yra susitarę, jog laidavimas galioja
iki visiško paskolos grąžinimo, tai CK 6.88 straipsnio 1 dalyje nustatytas
laidavimo pabaigos terminas netaikomas (CK 1.136, 6.3 straipsniai, 6.70
straipsnio 1 dalis, 6.156 straipsnio 4, 5 dalys) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo
Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2009 m. gegužės 18 d.
nutartis, priimta civilinėje byloje AB „Swedbank“ v. P.
B., D. B., bylos Nr. 3K-7-229/2009).
Kauno apygardos
teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2011 m. kovo 16 d. papildomu
sprendimu priteisė ieškovui iš atsakovo V. B. 25 105,45
euro negrąžinto kredito, 1 234,25 euro nesumokėtų palūkanų ir 47,16 euro
delspinigių, iš viso 26 378,16 euro, 5 proc. metinių palūkanų nuo bylos iškėlimo
teismo dienos (2008 m. vasario 26 d.) iki visiško teismo sprendimo įvykdymo, ir
nustatė, kad ši skola yra solidari visų trijų atsakovų V. B.,
V. V. ir A. V. skola ieškovui, taip
pat ir Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m.
lapkričio 9 d. sprendimo atžvilgiu.
Apeliacinės
instancijos teismas nurodė, kad Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus
teisėjų kolegija 2010 m. lapkričio 9 d. sprendimu AB DnB NORD banko ieškinį
tenkino visiškai, tačiau neišsprendė pareikštų reikalavimų atsakovui V. B., nors teisės taikymo klausimu pasisakė, o ieškovas teikė
įrodymus ir davė paaiškinimus dėl šio reikalavimo. Dėl to CPK 277 straipsnio 1
dalies 1 punkto pagrindu priimtinas papildomas sprendimas. Kauno apygardos
teismas ieškinį tenkino visiškai dėl visų atsakovų, todėl papildomu sprendimu
priteistina iš atsakovo V. B. ieškovui 26 378,16 euro skolos,
5 proc. metinių palūkanų, nustatant, kad atsakovų skola ieškovui yra solidari.
III.
Kasacinio skundo, pareiškimo dėl prisidėjimo prie kasacinio skundo ir
atsiliepimo
į kasacinį skundą argumentai
Kasaciniu skundu (skundas
paduotas iki apeliacinės instancijos teismo 2011 m. kovo 16 d. papildomo
sprendimo priėmimo) atsakovai V. V. ir A.
V. prašo panaikinti Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų
kolegijos 2010 m. lapkričio 9 d. sprendimą ir palikti galioti Kauno miesto
apylinkės teismo 2010 m. kovo 30 d. sprendimą, priteisti bylinėjimosi išlaidas.
Nurodomi šie argumentai:
1. Dėl CK 6.88
straipsnio pažeidimo. Nagrinėjamu atveju prievolės įvykdymo terminas
2005 m. balandžio 27 d. kredito linijos sutartimi Nr. 7507 yra nustatytas
2007 m. liepos 30 d., taigi ieškovas į teismą turėjo kreiptis iki 2007 m.
spalio 30 d., o ieškovas į teismą kreipėsi tik 2007 m. gruodžio 29
d., pažeisdamas CK 6.88 straipsnio 2 dalyje nustatytą imperatyvųjį naikinamąjį
procesinį terminą. Ieškovo su atsakovais sudarytose laidavimo sutartyse nenustatyta
termino kreiptis į teismą, todėl galioja CK 6.88, 6.89 straipsnyje nustatyti
terminai, ir šalys galėjo įgyvendinti savo teises bei vykdyti pareigas iki naikinamojo
termino pabaigos.
2. Dėl teisminio
precedento taikymo. Apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai rėmėsi
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų
kolegijos 2009 m. gegužės 18 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje
AB „Swedbank“ v. P. B., D. B.,
bylos Nr. 3K-7-229/2009, nes skiriasi bylų ratio decidendi. Nurodytoje
kasacinėje byloje atsakovai buvo pripažinti solidariaisiais skolininkais, kurie
laidavo už savo pačių prievoles, taigi nuo pat pradžių buvo asmenų sutapimas prievolėje.
Šioje byloje skolininkas, už kurį laiduojama, yra juridinis asmuo, kuriam buvo suteiktas
ne kreditas, o apyvartinių lėšų kredito linija.
3. Dėl CPK 263
straipsnio 1 dalies, 265 straipsnio 2 dalies pažeidimo. CPK 263 straipsnio
1 dalyje nustatyta, kad teismo sprendimas turi būti teisėtas ir pagrįstas, o
265 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas turi priimti sprendimą dėl visų
ieškovo, atsakovo ir trečiojo asmens pareikštų reikalavimų, išskyrus atvejus,
kai priimamas dalinis sprendimas. Ne visų byloje pareikštų reikalavimų išsprendimas
laikytinas CPK 265 straipsnio 2 dalies pažeidimu. Apeliacinės instancijos
teismas sprendime pasisakė ir nusprendė tik dėl ieškovo reikalavimų atsakovams V. V. ir A. V., tačiau nepriėmė
sprendimo dėl ieškovo reikalavimo solidariajam atsakovui V. B..
Apeliacinės instancijos teismas padarė proceso teisės normų pažeidimą, priskiriamą
prie absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 329 straipsnio 2 dalies
7 punktas).
4. Dėl priteistos
sumos valiutos. Ieškovas 2008 m. liepos 14 d. patikslintu ieškiniu prašė
priteisti 91 109,58 Lt skolos. Apeliacinės instancijos teismas priteisė iš
atsakovų 26 378,16 euro, nenurodydamas motyvų, kodėl ieškovo prašomą priteisti
skolą nacionaline valiuta priteisė eurais. Atsakovų nuomone, taip teismas pažeidė
jų teises ir CPK 331 straipsnio 4 dalį.
Pareiškimu dėl
prisidėjimo prie kasacinio skundo atsakovas V. B. prašo
tenkinti atsakovų kasacinį skundą, nurodo, kad sutinka su jame išdėstytais
motyvais.
Atsiliepimu į
kasacinį skundą ieškovas prašo kasacinį skundą atmesti. Nurodomi šie
argumentai:
1. Dėl CK
6.88 straipsnio pažeidimo. Nagrinėjamoje byloje ieškovo ir atsakovų
2005 m. balandžio 27 d. laidavimo sutartyse nustatyta, kad jos
įsigalioja nuo pasirašymo momento ir galioja iki visiško skolininko BUAB „BVSI“
prievolių įvykdymo (sutarčių 4.2 punktas). Kadangi BUAB „BVSI“ iki šiol nėra
įvykdžiusi savo prievolių ieškovui, tai laidavimas nepasibaigęs ir ieškovas
neturėjo pareigos per tris mėnesius nuo prievolės įvykdymo termino suėjimo
pareikšti ieškinį laiduotojams. Tokia nuostata atitinka ir kasacinio teismo
praktiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės
teisėjų kolegijos 2009 m. gegužės 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje AB
„Swedbank“ v. P. B., D. B.,
bylos Nr. 3K-7-229/2009).
2. Dėl CPK 263
straipsnio 1 dalies, 265 straipsnio 2 dalies pažeidimo. CPK 277 straipsnyje
nustatyta, kad teismas, priėmęs byloje sprendimą, dalyvaujančių byloje asmenų
pareiškimu ar savo iniciatyva gali priimti papildomą sprendimą, jeigu kuris nors
reikalavimas, dėl kurio šalys pateikė įrodymus ir davė paaiškinimus, sprendime neišspręstas.
Dėl papildomo sprendimo yra kreiptasi į Kauno apygardos teismą, 2011 m. kovo 15
d. įvyko teismo posėdis. Ieškovo nuomone, šiuo atveju galimi CPK 263 straipsnio
1 dalies ir 265 straipsnio 2 dalies pažeidimai nėra kasacijos dalykas.
3. Dėl teismo
priteistos sumos valiutos. Ieškovas prašė priteisti skolą eurais, taip pat
prievolė turėjo būti įvykdyta eurais, todėl teismas pagrįstai neatsižvelgė į
tai, kad viename iš procesinių dokumentų prašoma priteisti suma nurodyta
litais.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a :
IV. Kasacinio teismo
argumentai ir išaiškinimai
Dėl teisminio
precedento taikymo
Kasatoriai,
nesutikdami su apeliacinės instancijos teismo išvadomis, nurodo, kad teismas,
netaikydamas ginčo atveju terminuoto laidavimo pabaigą reglamentuojančio CK
6.88 straipsnio nuostatų ir nepagrįstai remdamasis Lietuvos Aukščiausiojo
Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2009 m. gegužės 18
d. nutartimi, priimta civilinėje byloje AB „Swedbank“ v. P. B., D. B., bylos Nr.
3K-7-229/2009, priėmė neteisėtą sprendimą. Teisėjų kolegija laiko šiuos
kasacinio skundo argumentus nepagrįstais.
Visų pirma,
pasisakydama dėl teisminio precedento taikymo, teisėjų kolegija nurodo, kad pagal kasacinio teismo formuojamą praktiką tam, kad būtų teisinis
pagrindas atsižvelgti į ankstesnėse bylose suformuluotas teisės aiškinimo ir
taikymo taisykles, nebūtina, kad visiškai sutaptų gretinamų bylų faktinių
aplinkybių visuma, pakanka, kad būtų tapačios arba esminių panašumų turėtų
būtent tos aplinkybės, kurios buvo suformuluotų teisės aiškinimo ir taikymo
taisyklių ratio decidendi, t. y. kad būtų tapačios arba esminių
panašumų turėtų (tik) tos teisiškai reikšmingos aplinkybės, kurių pagrindu ir
buvo suformuluota atitinkama taisyklė. Tuo tarpu tapatumo arba esminio panašumo
reikalavimai netaikytini toms teisiškai nereikšmingoms bylos aplinkybėms,
kurios neturėjo teisinės reikšmės ir (arba) įtakos formuluojant atitinkamą teisės
aiškinimo ir taikymo taisyklę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų
skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2009 m. gegužės 25 d.
nutartis, priimta civilinėje byloje pagal R. Z. skundą,
bylos Nr. 3K-7-162/2009; teisėjų kolegijos 2011 m. kovo 28 d. nutartis,
priimta civilinėje byloje Ž. B. v. UAB „JG
Property developments“, bylos Nr. 3K-3-137/2011; kt.)
Nagrinėjamos bylos
ir kasaciniame skunde nurodomos civilinės bylos AB „Swedbank“ v. P. B., D. B., bylos Nr.
3K-7-229/2009, kurioje priimta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų
skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2009 m. gegužės 18 d. nutartis,
aplinkybės, kaip pagrįstai teigia kasatoriai, skiriasi. Tačiau, atkreiptinas
dėmesys į tai, kad nurodytoje kasacinio teismo nutartyje pateikti CK 6.88
straipsnio taikymo išaiškinimai nebuvo siejami su konkrečiomis bylos faktinėmis
aplinkybėmis. Išplėstinė teisėjų kolegija nurodytoje byloje konstatavo, kad
laidavimo teisiniai santykiai tarp šalių nesusiklostė, tačiau pasisakė dėl laidavimo
civilinių teisinių santykių atsižvelgdama į kasacinio teismo pagrindinę funkciją
užtikrinti vienodą teisės aiškinimą ir taikymą bei siekdama užtikrinti vienodą
teismų praktiką aiškinant ir taikant CK 6.88 straipsnį, kuriame reglamentuojama
terminuoto laidavimo pabaiga. Dėl nurodytos priežasties teisėjų kolegija
sprendžia, kad apeliacinės instancijos teismas pagrįstai rėmėsi nurodytoje
kasacinio teismo nutartyje išdėstytais CK 6.88 straipsnio taikymo išaiškinimais
(CPK 4 straipsnis).
Dėl laidavimo pabaigos
Pagal CK 6.76
straipsnio 1 dalį laidavimo sutartimi laiduotojas už atlyginimą ar
neatlygintinai įsipareigoja atsakyti kito asmens kreditoriui, jeigu tas asmuo,
už kurį laiduojama, neįvykdys visos ar dalies savo prievolės. Bendrasis
principas yra tas, kad laidavimas pasibaigia tuo pačiu metu, kada pasibaigia
juo užtikrinta prievolė (CK 6.76 straipsnio 2 dalis, 6.87 straipsnio 1 dalis).
CK 6.88 ir 6.89 straipsniuose nustatyti terminuoto ir neterminuoto laidavimo
pabaigos terminai. CK 6.88 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kai buvo laiduota
tik tam tikram laikui arba užtikrinta terminuota prievolė, laidavimas baigiasi,
jeigu kreditorius per tris mėnesius nuo tos dienos, kurią suėjo laidavimo
terminas ar prievolės įvykdymo terminas, nepareiškia laiduotojui ieškinio. Tačiau
CK nedraudžiama šalių susitarimu pakeisti nurodytus terminus. Dėl to, kai
paskolos ar kreditavimo sutartyje nustatytu terminu prievolė neįvykdyta, o
laiduotojas ir kreditorius yra susitarę, jog laidavimas galioja iki visiško
paskolos grąžinimo, tai CK 6.88 straipsnio 1 dalyje nustatytas laidavimo
pabaigos terminas netaikomas. Tokia laidavimo sutartyje nustatyta sąlyga
neprieštarauja CK nuostatoms, yra teisėta, todėl, atsižvelgiant į sutarties
laisvės ir šalių dispozityvumo principą, sutarties šalims sukuria atitinkamas
teises ir pareigas (CK 1.136, 6.3 straipsniai, 6.70 straipsnio 1 dalis,
6.156 straipsnio 4, 5 dalys). Be to, laidavimo galiojimo iki visiško
užtikrintos prievolės įvykdymo nustatymas atitinka laidavimo kaip aksesorinės (papildomos,
šalutinės ir nuo pagrindinės prievolės priklausančios) prievolės pobūdį.
Aptariama sutarties sąlyga vertintina kaip įstatymo neuždraustas kitoks šalių susitarimas.
Šiuo atveju CK 6.88 straipsnio 1 dalyje nustatytas prievolės pabaigos
terminas nebus taikomas, bet prievolės įvykdymo užtikrinimo priemonė galios
tol, kol bus grąžinta visa paskola, nes laiduotojas laisva valia siekė tokių
teisinių padarinių. Šalių susitarimas, kad laidavimas galioja iki visiško
prievolės įvykdymo, turi būti išreikštas aiškiai ir nedviprasmiškai, nes
kiekvienu atveju laiduotojas turi žinoti, kokią atsakomybę jis prisiima
suteikdamas kito asmens kreditoriui laidavimą ir užtikrindamas skolininko
prievolę. Atitinkamai ir kreditorius žino, kokia apimtimi ir terminais atsako
laiduotojas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų
kolegijos 2009 m. liepos 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. A. v. UAB „Vilsima“, UAB „Čilija“, bylos Nr.
3K-3-261/2009; išplėstinės teisėjų kolegijos 2009 m. gegužės 18 d. nutartis,
priimta civilinėje byloje AB „Swedbank“ v. P. B., D. B., bylos Nr. 3K-7-229/2009).
Nagrinėjamoje
byloje nustatyta, kad 2005 m. balandžio 27 d. ieškovas ir UAB „BVSI“ sudarė kredito
linijos sutartį Nr. 7507, kurios pagrindu UAB „BVSI“ buvo suteikta 26 065 eurų kredito
linija apyvartinėms lėšoms papildyti. Sutarties 4 punkte nustatyta, kad 2007 m. balandžio 30 d.
sugrąžinami visi iš kredito linijos paimti ir negrąžinti kreditai, o kredito
linijos limito galiojimas pasibaigia. 2005 m. balandžio 27 d. ieškovas ir
kasatoriai V. V., A. V. ir atsakovas V. B. sudarė laidavimo sutartis, pagal kurias laiduotojai
įsipareigojo atsakyti ieškovui visu savo turtu, jeigu skolininkė UAB „BVSI“
neįvykdys visų, dalies arba įvykdys netinkamai prievoles pagal 2005 m.
balandžio 27 d. kredito linijos sutartį Nr. 7507. Laidavimo sutarčių 4.2 punkte
nustatyta, kad sutartis įsigalioja nuo jos pasirašymo momento ir galioja iki
visiško skolininko prievolių įvykdymo. Taigi nors ieškovas ir UAB „BVSI“ 2005 m. balandžio
27 d. kredito linijos sutartyje Nr. 7507 nustatė prievolės įvykdymo terminą,
tačiau laidavimo sutartimis ieškovas su laiduotojais aiškiai ir nedviprasmiškai
susitarė, kad laidavimas galios iki visiško skolininkės UAB „BVSI“ prievolių
įvykdymo. Ir toks susitarimas, minėta, neprieštarauja laidavimą
reglamentuojančioms CK teisės normoms. Tokiu atveju CK 6.88 straipsnio 1
dalyje nustatytas prievolės pabaigos trijų mėnesių terminas netaikytinas, laidavimas
galios tol, kol bus grąžinta visa paskola, nes kasatoriai laisva valia siekė
tokių teisinių padarinių. Teisėjų kolegija nurodo, kad byloje nėra duomenų,
paneigiančių šią išvadą, t. y. kad kasatoriai, sudarydami laidavimo sutartis su
ieškovu ir taip užtikrindami UAB „BVSI“ prievolių pagal 2005 m. balandžio 27 d.
kredito linijos sutartį įvykdymą, siekė susitarti dėl terminuoto laidavimo (CK
6.193 straipsnis, CPK 185 straipsnis). Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad,
sprendžiant ginčus, kylančius iš sutartinių santykių, negalima ignoruoti
sutarties šalių valios ir vadovautis vien įstatymo nuostatomis. Teismas,
spręsdamas sutartinių ginčų klausimus, nuo sutarties sąlygų turinio gali (ir
privalo) nukrypti ir vadovautis teisės normomis tik tada, kai šalių sutartis
prieštarauja bendriesiems teisės principams (CK 1.5 straipsnis), viešajai
tvarkai (CK 1.81 straipsnis) ar imperatyviosioms įstatymo nuostatoms (CK
6.157 straipsnis). Esant šalių sutartiniams santykiams turi būti taikoma šalių
sutartis, kiek ji neprieštarauja imperatyviosioms įstatymų normoms, o jeigu
šalys konkrečiu klausimu nesudarė susitarimo, tai taikomos įstatymo nuostatos
(Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų
kolegijos 2010 m. rugsėjo 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB
„ŽVC“ v. AB „Pineka“, bylos Nr. 3K-7-262/2010). Taigi, esant nurodytam
šalių susitarimui, t. y. kad laidavimas galios tol, kol bus grąžinta visa
paskola, ir nustačius, kad šis susitarimas neprieštarauja laidavimą
reglamentuojančioms CK teisės normoms, kreditoriaus ir laiduotojų ginčas dėl BUAB
„BVSI“ skolos grąžinimo turi būti sprendžiamas remiantis šia jų sudarytų
laidavimo sutarčių 4.2 punkte įtvirtinta nuostata. Dėl to teisėjų kolegija sprendžia,
kad CK 6.88 straipsnio 1 dalyje nustatytas trijų mėnesių terminas nagrinėjamu
atveju netaikytinas, už prievolės neįvykdymą – negrąžintą 26 065 eurų kreditą kasatoriai
solidariai atsakingi ieškovui kartu su BUAB „BVSI“, už kurią kasatoriai laidavo
ieškovui (2005 m. balandžio 27 d. laidavimo sutarčių 1.1 punktas).
Dėl piniginių
prievolių valiutos
CK 6.36
straipsnio, reglamentuojančio piniginių prievolių valiutą, 1 dalyje nustatyta,
kad piniginės prievolės turi būti išreiškiamos ir apmokamos valiuta, kuri pagal
galiojančius įstatymus yra teisėta atsiskaitymo priemonė Lietuvos Respublikoje.
Pinigų išleidimo įstatymo 2 straipsnyje nustatyta, kad, išleidus nacionalinius
pinigus, litai ir centai Lietuvos Respublikoje tampa vienintele teisėta
atsiskaitymo ir mokėjimo priemone. Užsienio valiuta gali būti naudojama tik
šalių susitarimu mokėjimams ir atsiskaitymams negrynaisiais pinigais, o Europos
Sąjungos valiuta euras – ir grynaisiais pinigais (Užsienio valiutos Lietuvos
Respublikoje įstatymo 3 straipsnio 3 dalis). Tais atvejais, kai ieškinys
pareikštas Lietuvos Respublikoje dėl užsienio valiuta išreikštos pinigų sumos
priteisimo, kreditorius savo pasirinkimu gali reikalauti jam priteisti šią sumą
užsienio valiuta arba Lietuvos Respublikos nacionaline valiuta pagal valiutų
kursą, galiojantį mokėjimo dieną (CK 6.36 straipsnio 3 dalį). Pinigų
įstatymo 4 straipsnio 1, 2 dalyse nustatyta, kad oficialus lito kursas
nustatomas pasirinktos bazine valiutos atžvilgiu; bazinę valiutą ir oficialų
lito kursą nustato Lietuvos bankas Lito patikimumo įstatymo nustatyta tvarka. Lietuvos
banko valdybos 2002 m. vasario 1 d. nutarimo Nr. 15 „Dėl bazinės
valiutos ir oficialaus lito kurso“ 1 punkte nustatyta, kad nuo 2002 m. vasario
2 d. bazinė valiuta yra euras; oficialus lito kursas – 3,4528 Lt už eurą.
Minėta, kad
pagal 2005 m. balandžio 27 d. kredito linijos sutartį Nr. 7507 ieškovas suteikė
UAB „BVSI“ 26 065 eurų kredito liniją apyvartinėms lėšoms papildyti. Būtent 26
065 eurų grąžinimas buvo užtikrintas ir ieškovui su kasatoriais 2005 m.
balandžio 27 d. pasirašius laidavimo sutartis. Pirminiai ieškovo reikalavimai
buvo reiškiami eurais, tik patikslinus ieškinio reikalavimus, ši suma buvo
prašoma priteisti litais. Pagal atsiliepime į kasacinį skundą išdėstytą
poziciją ieškovas sutinka su apeliacinės instancijos teismo sprendimu, kuriuo iš
kasatorių skola priteista eurais. Remiantis nurodyta CK 6.36 straipsnio 3
dalimi būtent kreditoriui įstatymo leidėjas suteikė teisę nuspręsti, kokia
valiuta teismo tvarka bus išreikalauta skola. Nors, minėta, ieškovas, patikslinęs
savo reikalavimus, prašė teismo priteisti skolą iš atsakovų litais, tačiau,
teismui priteisus skolą eurais, nelaiko, kad jo teisės yra pažeistos, nurodo,
kad tai atitinka jo interesus. Teisėjų kolegija taip pat neturi pagrindo
spręsti, kad priteisus ieškovui skolą eurais yra pažeistos kasatorių teisės,
nes pagal Lietuvos banko valdybos 2002 m. vasario 1 d. nutarimo Nr. 15 „Dėl
bazinės valiutos ir oficialaus lito kurso“ 1 punktą euras yra bazinė valiuta
Lietuvoje, nustatytas oficialus lito ir euro kursas. Be to, minėta, 2005 m.
balandžio 27 d. kredito linijos sutarties Nr. 7507 dalykas – kredito suma šalių
susitarimu buvo išreikšta eurais. Taigi sutarties šalys ieškovas ir UAB „BVSI“
tarėsi dėl užsienio valiuta išreikšto kredito, kurio grąžinimas buvo
užtikrinamas ieškovo su atsakovais sudarytomis laidavimo sutartimis. Dėl nurodytų
priežasčių teisėjų kolegija sprendžia, kad nėra pagrindo keisti apeliacinės
instancijos teismo sprendimą dėl ne litais, o eurais ieškovui priteistos iš
kasatorių BUAB „BVSI“ skolos.
Teisėjų
kolegija nepasisako dėl kasacinio skundo argumentų, susijusių su apeliacinės
instancijos teismo neišspręstu reikalavimu solidariajam atsakovui V. B., nes Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus
teisėjų kolegijos 2011 m. kovo 16 d. papildomu sprendimu dėl šio reikalavimo
pasisakyta – ieškovo reikalavimas atsakovui V. B. tenkintas.
Taigi kasacinio skundo argumentai dėl CPK 265 straipsnio 2 dalies pažeidimo
nebeturi reikšmės šios bylos išsprendimo teisinam rezultatui.
Nurodytais
argumentais teisėjų kolegija sprendžia, kad pagrindo keisti ar naikinti
apeliacinės instancijos teismo sprendimą nenustatyta (CPK 346 straipsnis).
Dėl bylinėjimosi
išlaidų priteisimo
Pagal Lietuvos
Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gegužės 17 d. pažymą apie išlaidas, susijusias su
procesinių dokumentų įteikimu, kasacinis teismas patyrė 113,33 Lt tokių
išlaidų. Teisėjų kolegijai nusprendus kasacinio skundo netenkinti, šios išlaidos
į valstybės biudžetą priteistinos iš kasatorių (CPK 79 straipsnis, 88
straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92 straipsnis, 96 straipsnis).
Lietuvos
Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi
Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 1
punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,
n u t a r i a :
Kauno apygardos
teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. lapkričio 9 d. sprendimą
palikti nepakeistą.
Priteisti valstybei
iš kasatorių V. V. ir A. V. po 56,67
Lt (penkiasdešimt šešis Lt 67 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų
įteikimu kasaciniame teisme.
Ši Lietuvos
Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo
priėmimo dienos.
Teisėjai Birutė
Janavičiūtė
Gintaras
Kryževičius
Sigita
Rudėnaitė