Civilinė byla Nr. 2-156/2012
Procesinio sprendimo kategorija 126.8
LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2012 m. sausio 27 d.
Vilnius
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Audronės Jarackaitės, Vyto Miliaus ir Nijolės Piškinaitės (pirmininkė ir pranešėja), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo trečiojo asmens G. P. atskirąjį skundą dėl Šiaulių apygardos teismo 2011 m. spalio 6 d. nutarties, kuria netenkintas prašymas dėl bankroto pripažinimo tyčiniu uždarosios akcinės bendrovės „Naktinis angaras“ bankroto byloje Nr. B2-2900-232/2011,
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
Vilniaus apygardos teismo 2010 m. gegužės 28 d. nutartimi UAB „Naktinis angaras“ iškelta bankroto byla, administratoriumi paskirtas UAB ,,Ius Positivum“. 2011 m. balandžio 11 d. nutartimi įmonė pripažinta bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto.
Kreditorius G. P. kreipėsi į teismą su prašymu pripažinti UAB „Naktinis angaras“ bankrotą tyčiniu, prašymą grindžia aplinkybėmis, jog bendrovės turtas nuo 2009 metų iki 2010 metų sumažėjo nuo 278 421 iki 65 110 Lt. Vien bendrovės transporto priemonių vertė, nuo 2009 m. iki 2010 m. sumažėjo 72 676 Lt, kitos įrangos prietaisų ir įrenginių vertė sumažėjo beveik 6 993 Lt. Todėl kreditoriaus teigimu galimai specialiai prieš skelbiant bendrovei bankrotą buvo siekiama parduoti ar kitaip perleisti vertingą įmonės turtą ir išvengti įsipareigojimų kreditoriams vykdymo. Administratorius veiklos atskaitoje nurodė keletą sandorių, kurie galimai pažeidžia kitų bendrovės kreditorių interesus ir kurie buvo sudaryti prieš pat bendrovės bankroto bylos iškėlimą. Šių sandorių bankroto administratorius neginčijo dėl sąlyginai nedidelės sumos. Kreditoriaus teigimu, šie faktai patvirtina kreditoriaus pagrįstus įtarimus, kad bendrovė buvo sudariusi sandorių pažeidžiančių kitų kreditorių interesus. Kreditoriaus nuomone, viena iš priežasčių inicijuoti tyčinį bankrotą yra ta, kad buvo siekiama išvengti atsiskaitymo su kreditoriumi, kadangi kreditorius buvo pareiškęs ieškinį atsakovui dėl atlikėjo teisių pažeidimo ir netinkamo sutarčių vykdymo. Kreditorius prašo įvertinti 2006 m. rugsėjo 6 d. negyvenamųjų patalpų subnuomos sutarties sudarymo aplinkybes ir įtaką bendrovės veiklai. Nurodė, jog Ž. Ž. finansinės lizingo sutarties pagrindu mokėjo lizingui nuo 3000 Lt mėnesines įmokas, tuo tarpu subnuomos sutartimi sudaryta su atsakovu, atsakovas įsipareigojo mokėti Ž. Ž. 5 987,66 mėnesines įmokas, t. y. dvigubai didesnę sumą. Ieškinį atsakovui pareiškė UAB ,,Tyliaus grafika“, kuri su atsakovu susijusi ilgalaikiais verslo ryšiais, bendrovės įsikūrusios vienoje vietoje, todėl kreditoriaus teigimu bankroto bylos iškėlimas buvo inicijuotas specialiai, siekiant išvengti prievolės atsiskaityti su bendrovės kreditoriais. Vienas didžiausių atsakovo kreditorių yra VĮ ,,Renginių arena“, šios įmonės adresas yra lygiai toks pats kaip ir atsakovo, šios įmonės direktoriaus pareigas nuo 2008 m. birželio 20 d. iki 2010 m. gegužės 24 d. ėjo Ž. Ž. .
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Šiaulių apygardos teismas 2011 m. spalio 6 d. nutartimi netenkino kreditoriaus G. P. pareiškimo pripažinti UAB ,,Naktinis angaras“ bankrotą tyčiniu. Teismas nurodė, kad įmonės bankroto administratorius, patikrinęs įmonės sandorius nenustatė tokių įmonės sandorių, kurių pagrindu būtų galima pripažinti, kad įmonės valdymo organai turtą perleido ar išvaistė ir dėl tokių veiksmų įmonė tapo nemokia. Nei vienas iš įmonės sudarytų sandorių nėra ginčijamas teismine tvarka. Teismas atkreipė dėmesį, kad nors bankroto administratorius veiklos ataskaitoje nurodė keletą sandorių, kurie galimai pažeidžia kitų bendrovės kreditorių interesus, tačiau vadovaudamasis ekonomiškumo ir protingumo principais ir dėl šių sandorių sąlyginai nedidelės sumos, jų neginčijo. Kaip matyti iš bylos medžiagos tokiai administratoriaus pozicijai pritarė 2011 m. kovo 29 d. kreditorių susirinkimas. Teismas konstatavo, kad byloje pateikti rašytiniai įrodymai patvirtina, jog I. S. už bendrovės jos nuosavybėn perleistus automobilius su įmone atsiskaitė, pervedė atitinkamas pinigų sumas į įmonės kasą. Iš pateiktų rašytinių įrodymų matyti, jog automobiliai I. S. buvo parduoti už didesnę kainą nei automobilių likutinė vertė. Byloje nėra duomenų, kad jog ginčijamais pirkimo-pardavimo sandoriais automobiliai I. S. būtų perleisti už žemesnę nei reali jų vertė ir tokiu būdu padaryta įmonei žala, tai įmanoma patikrinti tik nagrinėjant kiekvieno tokio sandorio teisėtumą ieškininės teisenos tvarka. Teismo nuomone, tokius sandorius bankroto administratorius turi teisę nuginčyti ieškinine tvarka. Be to kreditorius teigdamas, jog ilgalaikis turtas (automobiliai, prietaisai ir įrenginiai) sumažėjo, neatsižvelgė į turto nusidėvėjimą/amortizaciją. Balanso duomenimis, bendrovės turtas ir ilgalaikis turtas sumažėjo, bet kartu sumažėjo ir mokėtinos sumos bei bendrovės įsipareigojimai (nuo 744 806 Lt 2009 m. gruodžio 31 d. iki 567 636 Lt 2010 m. gruodžio 31 d.). Atsižvelgiant į nurodyta nenustatytas tyčinio bankroto požymis, kad turtas buvo išvaistytas arba perleistas kitiems asmenims, siekiant išvengti skolų padengimo bei parduotas žema kaina. Teismas atkreipė dėmesį, kad iš bylos medžiagos matyti, jog patalpas, kuriose buvo įsikūrusi bankrutuojanti įmonė, adresu Vilkpedės g. 20, Vilniaus m., ji subnuomojosi iš Ž. Ž. , kuris savo ruožtu šias patalpas, buvo išsinuomojęs pagal 2006 m. birželio 20 d. finansinio lizingo sutartį, sudarytą su UAB „Swedbank lizingas“. Kreditoriaus teigimu Ž. Ž. pagal finansinio lizingo sutartį įsipareigojo mokėti lizingui nuo 3 000 Lt mėnesines įmokas, bendrovė įsipareigojo mokėti 5 987,66 Lt mėnesines įmokas Ž. Ž. , t. y. dvigubai didesnę sumą nei mokėjo pats Ž. Ž. , todėl toks sandoris kreditoriaus teigimu pažeidžia įmonės interesus, be to sudarytas su fiziniu asmeniu, kuris yra atsakovo direktorės ir akcininkės sutuoktinis, 2011 m. vasario 3 d. nutartimi patvirtintą Ž. Ž. reikalavimą sudaro reikalavimas kylantis iš minėtos subnuomos sutarties. Teismas konstatavo, jog iš pateiktos lizingo sutarties, jos priedų, matyti, jog Ž. Ž. laikotarpiu nuo 2006 m. gruodžio 30 d. iki 2007 m. sausio 30 d. mokėjo vidutiniškai lizingui 4 923,56 Lt mėnesines įmokas, nuo 2007 m. sausio 30 d. šios įmokos padidėjo, kadangi sudarytos sutartys dėl papildomo finansavimo bei susitarimai dėl papildomo finansavimo mokėjimų grafikų, mėnesinė įmoka iki 2010 m. rugpjūčio 30 d. sudarė virš šešių tūkstančių litų. Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, teismas sprendė, kad nėra pagrindo išvadai, jog Ž. Ž. minėtų sutarčių pagrindu pasipelnė ar turėjo iš to naudos. Teismo nuomone, byloje nėra jokių duomenų, kad atsakovas savo veiklai reikalingas patalpas būtų galėjęs nuomotis mažesnėmis kainomis, nei nustatyta subnuomos sutartimi. Teismo nuomone, vien tai, kad 2011 m. vasario 3 d. nutartimi buvo patvirtintas Ž. Ž. kreditorinis reikalavimas neleidžia vertinti minėtų sandorių sudarymą kaip tyčinio bankroto požymį. G. P. 2010 m. gegužės 17 d. nutartimi į bylą įtrauktas bendraieškiu, 2011 m. kovo 7 d. nutartimi patvirtintas jo kreditorinis reikalavimas, todėl jis turėjo teisę ginčyti Ž. Ž. kreditorinį reikalavimą, o ta aplinkybė, kad sandoris sudarytas su artimais ryšiais susijusiais asmenimis, nereiškia, jog tokie sandoriai patys savaime neteisėti. Teismas atmetė kaip nepagrįstus pareiškėjo argumentus, jog bankroto bylos iškėlimas buvo inicijuotas specialiai, siekiant išvengti prievolės atsiskaityti su bendrovės kreditoriais, nes pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo pateikė UAB „Tyliaus grafika“, kuri su UAB „Naktinis angaras“ buvo susijusi ilgalaikias verslo ryšiais, taip pat pareiškėjo argumentus, jog vieno iš didžiausių trečios eilės kreditorių VĮ „Renginių arena“ buveinės adresas yra lygiai toks pat kai ir atsakovo – Vilkpedės g. 20, Vilniaus m., šios įmonės direktoriaus pareigas ėjo Ž. Ž. , kuris yra atsakovo direktorės ir akcininkės sutuoktinis, todėl tai kelia pagrįstų abejonių kreditoriui dėl šios įstaigos kreditorinio reikalavimo atsiradimo aplinkybių. Teismas sprendė, kad kreditorius savo teiginiams pagrįsti įrodymų nepateikė, be to, net jeigu tie ryšiai ir būtų laikytini ilgalaikiais, savaime nereiškia tyčinio bankroto, o vien tai, kad įmonių veiklos adresai sutampa negalima daryti išvados, jog kreditoriaus finansinis reikalavimas yra nepagrįstas. Kreditoriaus teigimu, siekiant išvengti atsiskaitymo su kreditoriumi buvo pasirinkta inicijuoti bendrovės bankroto procesą. Teismas atkreipė dėmesį, kad minėtas argumentas yra abstraktaus pobūdžio, paremtas prielaidomis ir nepagrįstas jokiais įrodymais, be to prieštarauja paties kreditoriaus veiksmams, nes 2011 m. kovo 7 d. nutartimi į BUAB „Naktinis nagaras“ kreditorių sąrašą įtrauktas G. P. ir patvirtintas jo kreditorinis reikalavimas 25 296,88 Lt sumai. Nuo likusio kreditorinio reikalavimo dalies pareikšto minėtoje byloje G. P. atsisakė.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Atskiruoju skundu kreditorius G. P. prašo panaikinti šią teismo nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – patenkinti kreditoriaus prašymą BUAB ,,Naktinis angaras“ bankrotą pripažinti tyčiniu. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
- Teismas tik formaliai įvertino bendrovės turto perleidimo sandorius ir neįsigilino į aplinkybes, turinčias tyčinio bankroto požymius. T.y. nesigilino į faktus: kad didžioji dalis bendrovės turto buvo perleista prieš pat bendrovės bankroto bylos iškėlimą, t. y. nuo 2010 m. vasario iki 2010 m. balandžio; kad didžiąją dalį bendrovės turto supirko jos akcininkė ir vadovė I. S. (CK 6.67 str. 3 d.); kad bendrovei priklausiusią transporto priemonę WV Transporter Multinan už 45 000 Lt nusipirko I. S., nors jo tikroji vertė pardavimo dieną, pasak bankroto administratoriaus, sudarė tik 28 194,94 Lt, tuo tarpu iš bankroto administratoriaus pateiktų dokumentų matyti, kad pradinė automobilio vertė sudarė 145 000 Lt, todėl abejotina, ar per nepilnus 5 metus, automobilio vertė pagrįstai buvo nuvertinta šimtu tūkstančiu litų, o vėliau parduota už didesnę nei rinkos kainą, galimai sudarant teisėtumo įspūdį; nėra aiškios automobilio Mercedes Benz 1617 įsigijimo aplinkybės, kurį I. S. nusipirko už didesnę vertę, nei jis buvo pirktas 2002 metais, kas prieštarauja protingumo ir logikos principams; abejonių kelia ir automobilio WV LT35 nusidėvėjimo apskaičiavimas, nes nurodoma, kad 2006 m. vasario mėnesį automobilis įsigytas už 27 542 Lt, tuo tarpu 2010 m. vasario mėnesį jo likutinė vertė sudarė tik 1 litą, nors I. S. už jį sumokėjo net 10 000 Lt; I. S. nuo 2010 m. balandžio 16 d. prisiėmė visus Lizingo sutarties Nr. LT061380, pagal kurią bendrovė įgijo teisę valdyti ir naudotis automobiliu Toyota Land Cruiser, įsipareigojimus. Šių įsipareigojimų perėmimo pagrindu buvo atliktas įskaitymas - piniginiu ekvivalentu pinigai bendrovei nebuvo sumokėti.
- Teismas nepagrįstai neatsižvelgė į susiklosčiusią teismų praktiką, kurioje konstatuojama, jog bankrotui pripažinti tyčiniu nebūtina nustatyti konkretaus veiksmo, kuris sukėlė įmonės bankrotą, tačiau turi būti vertinama aplinkybių visuma.
- Iš pateiktų bendrovės balanso duomenų matyti, kad bendrovės turtas nuo 2009 metų iki 2010 metų sumažėjo nuo 278 421 Lt iki 65 110 Lt. Teismas tik formaliai pasisakė dėl šių sandorių sudarymo aplinkybių ir neįsigilino į juos.
- Subnuomos sutarties Nr. ZR 06 09 06-1, kurią 2006 m. rugsėjo 6 d. buvo sudariusi bendrovė ir Ž. Ž. , sąlygos yra galimai pažeidžiančios pačios bendrovės ir kitų kreditorių interesus.
- Bankroto administratorius 2011 m. kovo 29 d. veiklos ataskaitoje nurodė ne vieną sandorį, kurie galimai pažeidžia kitų bendrovės kreditorių interesus ir kurie buvo sudaryti prieš pat bendrovės bankroto bylos iškėlimą.
- Vilniaus apygardos teismui 2010 m. balandžio 8 d. ieškinį dėl bankroto bylos iškėlimo bendrovei pareiškė UAB „Tyliaus grafika“, kuri buvo susijusi ilgalaikiais verslo ryšiais, be to, abi bendrovės buvo įsikūrusios vienoje vietoje - Vilkpėdės g. 20, Vilnius. Taip pat atkreiptinas teismo dėmesys, kad UAB „Tyliaus grafika“ ir bendrovė, teikdama atskiruosius skundus dėl Vilniaus apygardos teismo 2010 m. gegužės 28 d. iškelti bankroto bylą bendrovei, nurodė beveik identiškus argumentus, abi bendrovės prašė bankroto administratoriumi paskirti tą pačią įmonę, taip pat akivaizdžiai matosi, kad abu skundai buvo ruošti vieno asmens. Tai leidžia daryti išvadą, kad UAB „Tyliaus grafika“ ir bendrovės veiksmai buvo koordinuojami.
- Vienas iš didžiausių trečios eilės kreditorių, be I. S. ir Ž. Ž. , yra VĮ „Renginių arena“. Šios viešosios įstaigos buveinės adresas yra lygiai toks pats kaip ir bendrovės - Vilkpėdės g. 20, Vilnius. Be to, įmonės direktoriaus pareigas nuo 2008 m. birželio 20 d. iki 2010 m. gegužės 24 d. ėjo Ž. Ž. , kuris yra bendrovės direktorės ir akcininkės sutuoktinis.
- Teismas nebuvo pakankamai aktyvus, kaip tai reikalaujama nagrinėjant prašymus dėl bankroto pripažinimo tyčiniu, nepakankamai įsigilino į kreditoriaus nurodytas aplinkybes bei formaliai pasirėmė tik bankroto administratoriaus nurodytais argumentais, nors to reikalauja suformuota teismų praktika.
- Teismas nepagrįstai nurodė, kad prieš pat bendrovės bankroto bylos iškėlimą sudarytų automobilių pirkimo-pardavimo sandoriais galimai padaryta žala gali būti nustatyta tik nagrinėjant kiekvieno tokio sandorio teisėtumą ieškininės teisenos tvarka. Pažymėtina, kad kilus abejonių dėl tokiais sandoriais parduotų automobilių tikrosios vertės galima skirti ekspertizę ar išreikalauti papildomų įrodymų.
Atsiliepimu į atskirąjį skundą atsakovo BUAB ,,Naktinis angaras“ administratorius prašo jį atmesti. Nurodo, kad nenustatė, požymių, jog įmonė galėjo būti privesta prie bankroto tyčia. Tokių įrodymų nepateikia ir ieškovas – prašymas dėl tyčinio bankroto paremtas prielaidomis, nenurodant konkrečių faktų, kurie leistų konstatuoti, kad BUAB „Naktinis angaras“ bankrotas pripažintinas tyčiniu. Atsakovo nuomone, apeliantas ignoravo faktą, jog pagal BUAB „Naktinis angaras“ finansinius dokumentus po vienerių metų įmonės mokėtinos sumos ir ilgaikiai įsipareigojimai sumažėjo nuo 279 572 Lt (2009 m.) iki 130 000 (2010 m.), per vienerius metus mokėtinos sumos ir trumpalaikiai įsipareigojimai – nuo 465 234 Lt (2009 m.) iki 437 636 Lt (2010 m.), o nuostoliai sumažinti nuo 269 263 Lt (2009 m.) iki 36 141 Lt (2010 m.).
- Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas netenkintinas.
Įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) 2 straipsnio 12 dalyje tyčinis bankrotas yra apibrėžiamas kaip įmonės privedimas prie bankroto tyčia. Sprendžiant įmonės tyčinio bankroto pripažinimą reikia nustatyti, ar įmonės sudarytais sandoriais bei kitokia įmonės veikla buvo nuosekliai ir kryptingai siekiama įmonės nemokumo. Tais atvejais, kai įmonė yra faktiškai nelikvidi arba nemoki, turi būti patikrinama, ar tolesnė tokios įmonės veikla buvo nukreipta dar labiau pabloginti įmonės turtinę padėtį. Šie kriterijai bei kreditorių galimybių nukreipti išieškojimą į skolininkės įmonės turtą suvaržymas arba sąlygų išvengti išieškojimo sudarymas, taip pat sąmoningas išieškojimo pirmenybės atidavimas vėlesniems kreditoriams, žinant, kad ankstesnieji kreditoriai faktiškai neturės į ką nukreipti savo reikalavimų įmonei skolininkei neturint pakankamai turto, reiškia tyčinį bankrotą. Tyčinio bankroto požymiais laikytinos aplinkybės, jog buvo sudaromi nuostolingi įmonei sandoriai, iš anksto žinant, kad įmonė negalės tų sandorių įvykdyti, taip pat gresiant bankrotui tretiesiems asmenims buvo perleistas turtas, galėjęs būti pateiktas įsiskolinimams apmokėti. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. rugsėjo 15 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-448/2004 išaiškino, kad bankroto bylą nagrinėjantis teismas gali pripažinti įmonės bankrotą tyčiniu, jeigu nustato požymius, rodančius, jog įmonė prie bankroto buvo privesta tyčia, t. y. kad bankrotą nulėmė ne verslo nesėkmė, o tyčiniai įmonės valdymo organų veiksmai, siekiant išvengti įsipareigojimų kreditoriams vykdymo. Taigi kiekvienu konkrečiu atveju sprendžiant dėl įmonės tyčinio bankroto, reikia įvertinti faktines aplinkybes, susijusias su įmonės veikla, tokios įmonės valdymo organų sprendimais, turinčiais tyčinio bankroto požymių.
Kaip matyti iš bylos medžiagos, Vilniaus apygardos teismo 2010 m. gegužės 28 d. nutartimi UAB „Naktinis angaras“ iškelta bankroto byla, administratoriumi paskirtas UAB ,,Ius Positivum“.
Apeliantas nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo nutartimi, skunde nurodo, teismas netinkamai vertino byloje esančius įrodymus, nesigilino į bylos aplinkybes, nebuvo pakankamai aktyvus ir atmetė apelianto prašymą pripažinti UAB „Naktinis angaras“ bankrotą tyčiniu. Teisėjų kolegija negali sutikti su šiais apelianto argumentais, nes iš skundžiamos pirmosios instancijos nutarties matyti, kad teismas įsigilino į bylos esmę, tinkamai vertino byloje esančius įrodymus ir pateikė jų vertinimą. Teismas pasisakydamas, tiek dėl UAB „Naktinis angaras“ vadovės ir akcininkės I. S. - Žvagilienės prieš bankroto bylos iškėlimą sudarytų sandorių, tiek dėl subnuomos sutarties su Ž. Ž. , tiek dėl su bankrutuojančia bendrove susijusių asmenų, detaliai aptarė apelianto keliamus klausimus. Teisėjų kolegija iš esmės sutinka su pirmosios instancijos teismo argumentais, todėl jų nekartoja. Kartu teisėjų kolegija pažymi, jog apeliantas, tiek pareiškime, pateiktame pirmosios instancijos teismui, tiek atskirajame skunde teigdamas, kad atsakovo bendrovės turtas nuo 2009 m. iki 2010 m. sumažėjo nuo 278 421 Lt iki 65 110 Lt, neatsižvelgia į į pirmosios instancijos teismo konstatuotas aplinkybes, jog per tą patį laikotarpį po vienerių metų bendrovės mokėtinos sumos ir ilgalaikiai įsipareigojimai sumažėjo nuo 279 572 Lt (2009 m.) iki 130 000 Lt (2010 m.), per vienerius metus mokėtinos sumos ir trumpalaikiai įsipareigojimai sumažėjo nuo 465 234 Lt (2009 m.) iki 437 636 Lt (2010 m.), o nuostoliai sumažinti nuo 269 263 Lt (2009 m.) iki 36 141 Lt (2010 m.). Atkreiptinas dėmesys, jog nors apeliantas atskirajame skunde ir neigia pirmosios instancijos teismo paskaičiavimus, kad pagal subnuomos sutartį Nr. ZR 06 09 06-1 atsakovo bendrovė Ž. Ž. mokėjo panašią sumą, kurią pats Ž. Ž. mokėjo lizingo bendrovei, tačiau įrodymų, kaip neigiamai tai paveikė įmonės veiklą nepateikia. Kita vertus, nuo apelianto nurodomos 2009 sausio 1 d. iki 2010 m. gruodžio 3 1 d. Ž. Ž. vidutiniškai per mėnesį AB „Swedbank lizingas“ sumokėtos 5 390,80 Lt (129 379,29 Lt / 24 mėnesių) sumos ir pagal subnuomos sutartį Nr. ZR 06 09 06-1 įsipareigotos mokėti sumos - 5 987,66 Lt – skirtumas negali būti laikomas suinteresuotų asmenų siekiu bankrutuojančios įmonės sąskaita pasipelnyti ir tokiu būdu sumažinti bendrovės mokumą dar labiau. Atkreiptinas dėmesys, jog duomenų, leidžiančių spręsti, kad atsakovo bendrovė patalpas savo veiklai būtų galėjusi išsinuomoti pigiau, į bylą nepateikta (CPK 178str.).
Teisėjų kolegija pažymi, kad bylos medžiagos duomenimis, automobilių perleidimo sutartys I. S., negalėjo būti vertinamos kaip sudarytos nuostolingai, nes pagal už įsigytą turtą pirkėja sumokėjo žymiai didesnę vertę nei buvo to turto likutinė vertė, o įrodymų, jog automobiliai buvo parduoti už per mažą kainą – byloje nėra (CPK 178 str.).
Apeliantas tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teikiamuose dokumentuose akcentuoja, jog bankroto administratorius 2011 m. kovo 29 d. veiklos ataskaitoje nurodė ne vieną sandorį, kurie galimai pažeidžia kitų bendrovės kreditorių interesus ir kurie buvo sudaryti prieš pat bendrovės bankroto bylos iškėlimą. Tačiau iš atsiliepime į atskirąjį skundą administratoriaus pateiktų paaiškinimų akivaizdu, jog į administratoriaus veiklos ataskaitą buvo įtraukta informacija apie 2010 m. kovo 24 d. trišalę užskaitos sutartį Nr. 20100324/1, kurioje nustatyta užskaitos suma – 3 810,54 Lt bei informacija apie 2010 m. vasario 9 d. trišalį užskaitos aktą Nr. 15/01/2010/1, užskaitos suma – 2 254,47 Lt. Ataskaitoje pažymėta, kad šiais sandoriais dėl sumų mažareikšmiškumo minimaliai pažeidžiamos kreditorių teises, todėl remiantis protingumo, teisingumo ir ekonomiškumo principais neketinama kreiptis į teismą dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais. Kreditoriai balsavo už administratoriaus veiklos ataskaitos patvirtinimą. Kita vertus, net ir vertinant, jog minėti sandoriai galėjo pažeisti įmonės kreditorių teises, teisėjų kolegija sprendžia, jog minėti sandoriai neturėjo esminės reikšmės atsakovo įmonės nemokumui (CPK 185 str.).
Pasisakydama dėl ryšių tarp UAB „Tyliaus grafika“ ir atsakovo bendrovės, teisėjų kolegija laiko nepagrįstais apelianto teiginius susijusius su bankroto bylos iškėlimu atsakovui aplinkybėmis (t. y. teiginius, jog ieškinį dėl bankroto bylos iškėlimo pareiškė UAB „Tyliaus grafika“, kuri buvo susijusi ilgalaikiais verslo ryšiais su atsakovu, be to, abi bendrovės buvo įsikūrusios vienoje vietoje), nes apeliantas nepateikia įrodymų, leidžiančių spręsti, jog dėl minėtos bendrovės ryšių su atsakovu, pastarojo bankrotas pripažintinas tyčiniu. Juo labiau, kad bankroto bylos iškėlimas bet kokiai bendrovei iš esmės nėra siejamas su ieškinį dėl bankroto bylos iškėlimo padavusiu asmeniu – bankroto byla keliama esant tam tikroms sąlygoms, konkrečiu atveju – atsakovui esant nemokiam.
Nėra aišku, kaip, apelianto nuomone, bendrovės tyčinį bankrotą gali įtakoti aplinkybė, jog vienas iš didžiausių trečios eilės kreditorių yra VšĮ „Renginių arena“. Teisėjų kolegija konstatuoja, jog šios įstaigos buveinės adresas yra lygiai toks pats kaip ir atsakovo, o įmonės direktoriaus pareigas nuo 2008 m. birželio 20 d. iki 2010 m. gegužės 24 d. ėjo Ž. Ž. , kuris yra atsakovo buvusios direktorės ir akcininkės sutuoktinis, tačiau, kaip pagrįstai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, šios aplinkybės savaime nereiškia, kad kreditoriaus finansinis reikalavimas (patvirtintas įsiteisėjusia teismo nutartimi) atsirado dėl atitinkamų asmenų neteisėtų ar nesąžiningų veiksmų.
Kaip pagrįstai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, aplinkybes, susijusias su įmonės valdymo organų narių, jų dalyvių ar su jais susijusių asmenų neteisėtais veiksmais ar neveikimu, reikia įrodyti pagal bendrąsias įrodinėjimo taisykles (CPK12, 178 str.). Tik nustatęs, kad įmonės dalyvių ir (ar) valdymo organų sprendimai nulėmė įmonės bankrotą ir (ar) iš esmės apsunkino įmonės kreditorių galimybes gauti reikalavimų patenkinimą, t. y. priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų (neteisėto neveikimo) ir teisinių padarinių, teismas gali įmonės bankrotą pripažinti tyčiniu. Jeigu toks priežastinis ryšys nenustatytas, nėra pagrindo pripažinti, kad įmonė bankrutavo tyčia (Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. liepos mėn. 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1938/2011).
Teisėjų kolegija atsižvelgdama į konkrečias šios bylos aplinkybes, į tai, kad nebuvo nustatyta, jog būtų buvę sudaromi nuostolingi įmonei sandoriai, taip pat gresiant bankrotui tretiesiems ar susijusiems asmenims buvo perleistas turtas, galėjęs būti pateiktas įsiskolinimams apmokėti bei nenustačius tyčinių įmonės valdymo organų veiksmų, kuriais būtų siekiama išvengti įsipareigojimų kreditoriams vykdymo, pripažinti įmonės bankrotą tyčiniu atskirajame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo.
Kiti atskirajame skunde ir atsiliepime į jį nurodyti argumentai neturi teisinės reikšmės teisingam klausimo išsprendimui, todėl teisėjų kolegija dėl jų nepasisako.
Dėl nurodytų motyvų teisėjų kolegija konstatuoja, kad atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo naikinti ar keisti pirmosios instancijos teismo nutartį, todėl atskirasis skundas netenkintinas, o Šiaulių apygardos teismo 2011 m. spalio 6 d. nutartis paliktina nepakeista.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 337 straipsnio 1 punktu,
n u t a r i a :
Šiaulių apygardos teismo 2011 m. spalio 6 d. nutartį palikti nepakeistą.
Teisėjai Audronė Jarackaitė
Vytas Milius
Nijolė Piškinaitė