Civilinė byla Nr. 2-205-883/2017

  Teisminio proceso Nr. 2-35-3-02067-2015-6

   Procesinio sprendimo kategorija: 2.6.10.5.2.15;       3.2.6.1.

(S)

ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2017 m. liepos 10 d.

Šiauliai

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Irena Stasiūnienė,

sekretoriaujant I. Š.,

dalyvaujant ieškovui A. S., jo atstovams G. S. ir advokatui D. V.,

atsakovės viešosios įstaigos Klaipėdos universitetinės ligoninės atstovui D. J.,

trečiajam asmeniui V. Ž.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo A. S. ieškinį atsakovei viešajai įstaigai Klaipėdos universitetinei ligoninei, tretiesiems asmenims, nepareiškiantiems savarankiškų reikalavimų, atsakovo pusėje V. Ž. ir akcinės draudimo bendrovės Baltikums Lietuvos filialui dėl asmens sveikatai padarytos turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo.

Teismas

n u s t a t ė :

1. Ieškovas A. S. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas atnaujinti terminą ieškinio reikalavimams pateikti, priteisti iš atsakovės VšĮ Klaipėdos universitetinės ligoninės 100 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą, priteisti iš atsakovės 200,06 Eur turtinės žalos atlyginimą ir bylinėjimosi išlaidas valstybei.

2. Ieškinyje nurodė, kad LR sveikatos apsaugos ministerijos pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisijos 2015-08-20 sprendimą, kuriuo jo skundas dėl kompensacijos už sveikatai padarytą žalą, buvo atmestas, ieškovas gavo 2015-08-31 ir kreipėsi dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos suteikimo. Sprendimas dėl antrinės teisinės pagalbos suteikimo buvo priimtas 2015-09-10, dėl advokatės užimtumo ir ieškiniui paruošti reikalingo laiko, ieškinys teismui buvo pateiktas jau po 2015-09-20, t. y. pasibaigus Pacientų teisių ir žalos sveikatai įstatyme (toliau – PTŽSAĮ) nustatytiems terminams, todėl ieškovas prašo atnaujinti terminą ieškiniui pateikti.

3. Ieškovas nurodo, kad 2015-03-12 Klaipėdos universitetinėje ligoninėje gydytojas V. Ž. jam atliko dešinės kojos kelio sąnario endoprotezavimo operaciją. Operacijos metu buvo implantuotas ne gydytojo R. M. nurodytas specialus endoprotezas – rotacinis hinčas, o kitas endoprotezas – Scorpio, apie kurio implantavimą ieškovas prieš operaciją nebuvo tinkamai informuotas. Po operacijos ieškovo būklė pablogėjo, operuota koja tapo nestabili, judėti ieškovas galėjo tik vežimėlio pagalba. Ieškovas nesutinka su įrašais ligos istorijoje, teigia, kad pats jis aktyviai nejudėjo, judesius operuota koja darė prižiūrimas kineziterapeutės A. K.. Ieškovo manymu, žala jo sveikatai padaryta dėl jį operavusio gydytojo V. Ž. kaltės, nes parinkimas protezo ne tokio, koks buvo rekomenduotas, o tokio, kurį turi ligoninė, bei netinkamas ieškovo informavimas neatitinka gydytojų pareigų paciento atžvilgiu. Dėl netinkamų sveikatos priežiūros paslaugų ieškovas nepagrįstai ilgą laiką yra priverstas kęsti fizinį skausmą, reikalinga dar viena medicininė intervencija, keičiant endoprotezą, savarankiško judėjimo praradimas sukelia dideles fizines ir psichines kančias, psichinio pobūdžio išgyvenimai yra ilgalaikė pasekmė, todėl ieškovas prašo priteisti 100 000 Eur neturtinei žalai atlyginti. Ieškovui reikalingi skausmą malšinantys vaistai, konsultacijos, diagnostiniai tyrimai (rentgeno nuotraukos), dėl to ieškovas patyrė 200,06 Eur išlaidų, kurias taip pat prašo priteisti iš atsakovės Klaipėdos universitetinės ligoninės.

4. Posėdžio metu ieškovas ir atstovai ieškinį palaikė. Ieškovas papildomai paaiškino, kad operacijos rezultatu yra nepatenkintas, jo sveikatai yra padaryta žala. Teigė, kad operacijos Klaipėdos universitetinėje ligoninėje metu jam buvo implantuotas ne tas endoprotezas, dėl kurio ieškovas atvyko operuotis; dėl endoprotezo pakeitimo iš anksto su juo derinama nebuvo; operacija atlikta dėl operacijos, o ne dėl judėjimo funkcijos atstatymo. Sutikimo operacijai pasirašymas buvo išreikalautas prieš pat operaciją, savo parašą pripažįsta, tačiau data ir kitas tekstas parašyti ne jo ranka, dokumentai nebuvo pateikti perskaityti, nesusipažinęs su pasirašomų dokumentų tekstu pasirašė septynis – aštuonis dokumentus. Nurodo, kad prašyme dėl kelio sąnario endoprotezo skyrimo Valstybinėms  ligonių kasoms (toliau – VLK) nurodė kelio endoprotezo tipą - rotacinį hinčą, kurį, įvertinęs ieškovo gyvenimo būdą, rekomendavo Respublikinės Šiaulių ligoninės gydytojas R. M.,  ir toks endoprotezas turėjo būti implantuotas. Teigia, kad nežinojo, jog Klaipėdos universitetinė ligoninė nenaudoja jam rekomenduoto hinčo tipo implantų, gydytojų konsiliumas jam apie tai taip pat nepasakė, tik po operacijos sužinojo, kad buvo implantuotas kitokio tipo endoprotezas. Medicininiai dokumentai yra suklastoti, nes sutikimo operacijai jis nepasirašė. Po operacijos dešinę koją 90 laipsnių kampu lankstė kineziterapeutė, mokė su vaikštyne išlipti iš lovos, kineziterapeutės prižiūrimas stovėjo su vaikštyne, kai įėjęs gydytojas paklausė: „kas tau leido vaikščioti?“, kineziterapeutė į gydytojo pastabą niekaip nesureagavo. Žalą grindžia tuo, kad negalėjo vaikščioti, negali judėti savarankiškai, jautė skausmus, sąnarys nebuvo stabilus, turėjo labai saugotis, papildomai save riboti.

5. Atsiliepimuose į ieškinį atsakovė VšĮ Klaipėdos universitetinė ligoninė ir trečiasis asmuo V. Ž. su ieškiniu nesutiko. Nurodė, kad ieškinyje nurodytos aplinkybės dėl netinkamos protezavimo operacijos, gydytojų nerūpestingumo, nedėmesingumo, neatitinka oficialių medicininių įrašų, gydymo rekomendacijų. Nurodė, kad atvykus ieškovui A. S. į Klaipėdos universitetinę ligoninę, gydytojas V. Ž. įvertino paciento būklę, prieš operaciją buvo gydytojų ortopedų traumatologų konsiliumas, kuris įvertino paciento A. S. tinkamumą operacijai, aptarė operacijos metodą ir parinko Stryker firmos TS rotacinį becementinį stabilizuotą protezą, kurio privalumas yra tai, kad toks protezas nežaloja blauzdikaulio bei šlaunikaulio, o ateityje, esant reikalingumui, galėtų būti atlikta pakartotinė operacija. VLK nukreipime buvo įvardinta, kad pacientui paskirtas rotacinis hinge (vyrio tipo) protezas; tarp W. Link firmos produktų, su kuriais dirba ligoninė, tokio implanto nėra, šios firmos protezas yra nerotacinis, šio tipo protezų ligoninė nenaudoja jau daug metų. Pagal VLK nustatytas taisykles, kokį stabilizuotą endoprotezą panaudoti, kiekvienu konkrečiu atveju sprendžia operuojantis gydytojas. Gydytojų konsiliumui nusprendus panaudoti Stryker firmos protezą, apie tai buvo pranešta L. P. periode pacientui buvo rekomenduota neremti operuotos kojos ir apriboti kelio sąnario fleksiją iki 45 laipsnių. Tačiau pacientas rekomendacijų nesilaikė, per daug aktyviai lankstė koją. 2015-03-13 atliktoje rentgenogramoje endoprotezo padėtis buvo gera, 2015-03-14, dėl per didelio aktyvumo ir rekomendacijų nesilaikymo, pacientas pajuto operuoto kelio sąnario nestabilumą. 2015-03-17, pacientui sutikus, telerentgenu buvo diagnozuotas endoprotezo išnirimas, kuris buvo reponuotas uždaru būdu, pacientui buvo uždėtas fleksiją ribojantis įtvaras, kurio rekomenduota nenusiimti visą parą, tačiau pacientas šių rekomendacijų nesilaikė. Nors ieškovas nurodė visą eilę argumentų, tačiau nei vienu atveju savo reikalavimų pagrįstumo neįrodė.  

6. Posėdžio metu atsakovės VšĮ Klaipėdos universitetinės ligonės atstovas ieškinį prašė atmesti atsiliepime nurodytais motyvais.

7. Posėdžio metu trečiasis asmuo V. Ž. papildomai paaiškino, kad ieškovas pats pasirinko jį, kaip gydantį gydytoją, ir po apžiūros buvo aptartos gydymo aplinkybės ir gydymo planas. Pirmiausia buvo sprendžiama, ar pacientas tinkamas endoprotezavimui, kadangi pacientas buvo motyvuotas, siekė geresnės gyvenimo kokybės, sąlyginai jauno amžiaus, buvo apsispręsta endoprotezuoti. Pacientas minėjo apie hinčo (vyrio) protezą, kuris yra paties aukščiausio suvaržymo laipsnio protezas. Šie protezai buvo naudojami, šiuo metu jų atsisakyta, remiantis priimta praktika, reikia parinkti tokį protezą, kuris yra labiausiai tinkamas, ir tai sprendžia operuojantis gydytojas. Gydytojo R. M. rekomendacijos neturėjo, pacientas atvyko su siuntimu, informaciją turėjo iš VLK, pacientas pats pasakė apie hinčo protezą. Pacientui buvo paaiškinta, kad hinčo tipo protezo nededa, nes jie yra tinkami pirmuosius metus, o vėlesnės komplikacijos būna esminės, tai įrodyta registrų rezultatuose ir vaikščiojančiam, norinčiam judėti pacientui tokie protezai nerekomenduojami. Pacientas turėjo teisę gauti specialų protezą iš 5-7 protezų tipo sąrašo; specialus protezas dedamas konsiliumo tvarka. Ieškovui išaiškino, kodėl tokio tipo protezo nededa, manė, kad pacientas išaiškinimą suprato. Pacientas klausimų turėjo, instrukcijų prašė, jam buvo suteikta visa informacija. Kadangi siuntime nebuvo kardiochirurgo įrašo, iš gretimos ligoninės buvo pakviestas kardiochirurgas konsultacijai, todėl ieškovas operuotas 2015-03-12. Operacija buvo sudėtinga, tačiau pavyko. Operavo ketvirtadienį, penktadienį pagal reabilitacijos reikalavimus atėjo pats pažiūrėti pirmų judesių, pirmasis apžiūrėjo operuotą koją, pabandė pastatyti pacientą ir nurodė kokius veiksmus gali daryti (judesiai lovoje, atsisėst ir atsistot su vaikštyne prie lovos, iki pirmadienio neleidžiama vaikščioti). Iki dienos pabaigos jokių nusiskundimų nebuvo. Šeštadienį gydytojas A. G. ir gydytojas E. Z. vizituodami skyrių rado išnirusį paciento kelio sąnarį, pacientas išreiškė priekaištus dėl operacijos ir implantuoto sąnario. Šeštadienį 18 val. buvo ligoninėje, pokalbis su pacientu nesiklostė, buvo daug pretenzijų, nurodyta, kad kalbėsis teisme. Suprato, kad pacientas patyrė šoką dėl komplikacijos. Pats nematė, kas įvyko (dėl ko išniro endoprotezas), pacientas nejaučia skausmo, gali būti, kad įvyko judesys, lėmęs kapsulės plyšimą. Skyriaus personalas reiškė pretenzijas dėl paciento elgesio, nurodymų neklausymo, tačiau medikai negali apriboti paciento veiksmų. Pirmadienį pacientas apžiūros operacinėje atsisakė, antradienį, žmonai prišnekinus pacientą, operacinėje pavyko atstatyti protezą, šitas protezo modelis galėjo išlaikyti reikiamą stabilumo laipsnį, tačiau paciento nepavyko prikalbinti imobilizacijos taikymui. Ligoninės administracija siūlė gydymą ligoninėje, siūlė pervežti į kitą ligoninę, nes gydymas buvo reikalingas, buvo galima atlikti ir pakartotinę operaciją.

8. Trečiasis asmuo ADB „Baltikums Lietuvos filialas“ atsiliepimu į ieškinį prašo ieškinį atmesti, nes ieškovo teismui pateikti argumentai ir reikalavimai niekuo nepagrįsti. Nurodo, kad byloje pateiktas SAM Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisijos (toliau – Komisijos) 2015-08-20 sprendimas Nr. 56-75 yra oficialus rašytinis įrodymas, turintis prezumpcijos galią, ir jame konstatuota, kad neteisėta kalta veika, kuria būtų pakenkta A. S. sveikatai, Klaipėdos universitetinėje ligoninėje nagrinėjamu atveju padaryta nebuvo. Draudimo bendrovė prašė teismo bylą nagrinėti atstovui nedalyvaujant ir vadovautis atsiliepime išdėstytais motyvais.

Ieškinys atmetamas.

Faktinės bylos aplinkybės

9. Byloje esančiais rašytiniais įrodymai ir byloje dalyvavusių asmenų paaiškinimais, duotais teismo posėdžio metu nustatyta, kad 2014-07-04 Prašyme sąnario protezui gauti ieškovas A. S. Valstybinių ligonių kasų prašė skirti jam dešinio kelio sąnario endoprotezą, nurodė, kad nori būti operuojamas Respublikinėje Klaipėdos ligoninėje (Klaipėdos universitetinė ligoninė); gydytojo ortopedo traumatologo (gyd. R. M.) konsultacijos išvadoje nurodyta, kad tikslinga implantuoti rotacinį hinčą (t. 1, b. l. 21). 2014-12-09 raštu Nr. 1R-3057 „Dėl nemokamo sąnario endoprotezo skyrimo“ Valstybinė ligonių kasa ieškovui pranešė, kad jam perkamas nemokamas specialus kelio sąnario endoprotezas (t. 2, b. l. 2).

10. Ieškovas 2015 m. kovo 9-18 dienomis buvo gydomas VšĮ Klaipėdos universitetinėje ligoninėje. 2015-03-09 gydytojų konsiliumas, vadovaujamas gydytojo V. Ž., nusprendė panaudoti  Stryker firmos TS rotacinį necementinį stabilizuotą EP. 2015-03-09 ieškovas A. S. pasirašė sutikimą sąnario implantacijos operacijai. 2015-03-12 chirurgas ortopedas traumatologas V. Ž. ieškovui atliko dešinės kojos kelio sąnario endoprotezavimo operacija, kurios metu implantuotas Scorpio Knee TS Single A. R. K. S. endoprotezas  Nr. 14-207200 (šlaunikaulio dalis 76-4109R, blauzdikaulio dalis 77-4009, intarpas 2-4-09107, stiebas (įspaudžiamas rievėtas (titaninis) 6478-6-710, stiebas (įspaudžiamas rievėtas (titaninis) 6478-6-645).

11. LR sveikatos apsaugos ministerijos pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisijos 2015-08-20 sprendimu ieškovo skundas dėl kompensacijos už sveikatai padarytą žalą atmestas. 2015 m. lapkričio 26 d. pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-65139-15 pagal A. S. pareiškimą dėl galimai netinkamo tarnybos pareigų atlikimo, teikiant asmens sveikatos priežiūros paslaugas VšĮ Klaipėdos universitetinėje ligoninėje (toliau – KUL), tai yra nusikalstamos veikos, numatytos BK 229 str. 2017-06-20 ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-65139-15 nutrauktas, nes nepadaryta veika turinti nusikaltimo, numatyto BK 229 str., požymių.

12. 2016-04-12 Respublikinėje Šiaulių ligoninėje A. S. atlikta revizinė dešinio kelio sąnario endoprotezavimo operacija, kurios metu pašalintas buvęs „Scorpio TS“ Stryker firmos endoprotezas ir jis pakeistas rotaciniu hinčo endoprotezu WL.

Dėl termino ieškiniui pareikšti

13. Nagrinėjamu atveju yra aktuali CK 1.125 straipsnio 8 dalis, kurioje nustatytas trejų metų ieškinio senaties terminas reikalavimams dėl padarytos žalos atlyginimo ir Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo 24 straipsnio 8 dalis, kurioje  nurodyta, jog pacientas ar kiti asmenys, turintys teisę į šio straipsnio 1 dalyje nurodytos žalos atlyginimą, ir (ar) sveikatos priežiūros įstaiga, nesutikdama su komisijos sprendimu, per 30 dienų nuo sprendimo priėmimo dienos, o sprendimo priėmimo metu nedalyvavę asmenys, – per 30 dienų nuo tos dienos, kai jie sužinojo apie sprendimą, turi teisę CPK nustatyta tvarka kreiptis į teismą dėl ginčo tarp sveikatos priežiūros įstaigos ir pareiškimą pateikusio asmens nagrinėjimo iš esmės. Šio straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad komisija yra privaloma ikiteisminė institucija ginčams dėl pacientų teisių pažeidimo fakto ir tuo padarytos žalos dydžio nustatymo nagrinėti. Šių nuostatų sisteminis aiškinimas sudaro prielaidas išvadai, kad kreipimuisi į komisiją dėl pažeistų teisių ir žalos atlyginimo taikytinas CK 1.125 straipsnio 8 dalyje nustatytas trejų metų ieškinio senaties terminas, o komisijos priimtas sprendimas gali būti skundžiamas per  Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo 24 straipsnio 8 dalyje nustatytą 30 dienų terminą.

14. Ieškovas A. S. kreipėsi į komisiją nepraleidę CK nustatyto trejų metų termino, tačiau ieškinį teismui dėl ginčo nagrinėjimo iš esmės padavė pasibaigus įstatyme nustatytam 30 dienų terminui. Vadovaujantis CK 1.126 straipsnio 2 dalimi, ieškinio senatį teismas taiko tik tuo atveju, kai ginčo šalis reikalauja. Kadangi byloje dalyvaujantys asmenys ieškinio senaties taikyti neprašė, nagrinėjamu atveju ieškinio senatis netaikoma ir dėl jos praleidimo priežasčių svarbumo nepasisakoma.

Dėl sveikatos priežiūros paslaugų teikimo tinkamumo

15. Sveikatos priežiūros įstaigų veiklą reglamentuojantys teisės aktai įtvirtina šių įstaigų pareigą atlyginti teikiant paslaugas paciento sveikatai padarytą žalą (Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo 45 str. 7 p., Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo 13 str.). Dėl sveikatos priežiūros įstaigos darbuotojo kaltais veiksmais teikiant sveikatos priežiūros paslaugas pacientams atsiradusios žalos kyla deliktinė atsakomybė (CK 6.283 str.), kurią galima taikyti tik nustačius visas civilinei atsakomybei taikyti būtinas sąlygas: neteisėtus veiksmus (CK 6.246 str.), žalą (CK 6.249, 6.250 str.), priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos (CK 6.247 str.) ir asmens kaltę (CK 6.248 str.). Žalą padariusio asmens kaltė preziumuojama, todėl ieškovui nekyla pareiga jos įrodinėti (CK 6.248 str. 1 d.). Deliktinėje civilinėje atsakomybėje galioja principas, kad kiekvienas asmuo privalo laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais ar neveikimu nepadarytų žalos kitam asmeniui (CK 6.263 str.). Pareiškus ieškinį dėl žalos atlyginimo tuo pagrindu, kad gydytojas atliko savo profesines pareigas neatidžiai, nerūpestingai ir pacientą gydė netinkamai, gydytojo nerūpestingumo, neatidumo faktą turi įrodyti ieškovas, o atsakovas (gydytojas, gydymo įstaiga) turi įrodyti, kad pacientas buvo gydomas tinkamai ir gydymo metodai atitiko tam keliamus reikalavimus. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo praktikoje yra nurodęs, kad pagrindinė gydytojo pareiga – teikti kvalifikuotą ir rūpestingą medicinos pagalbą; pacientą ir gydytoją siejančios prievolės turinį sudaro ne pareiga garantuoti tam tikrą konkretų rezultatą, bet pareiga užtikrinti, kad ši prievolė būtų vykdoma dedant maksimalias pastangas, t. y. užtikrinant maksimalų atidumo, rūpestingumo, atsargumo ir kvalifikuotumo laipsnį. Taigi teismas, spręsdamas sveikatos priežiūros įstaigos atsakomybės už paciento sveikatai padarytą žalą klausimą, gydytojų veiksmus turi vertinti ne jų rezultato, o proceso aspektu, t. y. ar konkrečioje situacijoje medicinos paslaugos buvo teikiamos dedant maksimalias pastangas, imantis visų galimų ir reikalingų priemonių ir jas naudojant atidžiai, rūpestingai ir kvalifikuotai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. birželio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-337/2013, 2015 m. lapkričio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-603-701/2015).

16. Ieškovas A. S. nurodė, kad atsakovės Klaipėdos universitetinės ligoninės civilinė atsakomybė kyla dėl netinkamai suteiktų paslaugų: nepateikta informacija apie parinktą implantuoti sąnario endoprotezą, taip pažeidžiant ieškovo teisę pasirinkti gydymą; parinktas ir operacijos metu panaudotas ieškovui netinkamas endoprotezas; implantuotas ne Valstybinės ligonių kasos skirtas, o kitas endoprotezas, endoprotezas galimai buvo sukeistas, sudėtos ne visos endoprotezo dalys. Ieškovas taip pat teigia, kad dokumentuose padaryti įrašai, kad jis davė sutikimą operacijai ir nesilaikė pooperacinio režimo, neatitinka tikrovės.

Dėl endoprotezo parinkimo ir operacijos atlikimo tinkamumo

17. LR SAM 2012 m. rugpjūčio 30 d. įsakymas Nr. V-810 „Dėl sąnarių endoprotezavimo ir išlaidų sąnarių endoprotezams įsigyti kompensavimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ numato, kad  nustačius, kad pacientui reikalinga planinė sąnario endoprotezavimo operacija, naudojant specialųjį ar individualųjį sąnario endoprotezą, pacientui sutikus operuotis, pacientas, užpildo Prašymą ir pateikia jį ASPĮ įgaliotam darbuotojui. Pacientą konsultavęs gydytojas ortopedas traumatologas ASPĮ nustatyta tvarka ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo paciento Prašymo gavimo (konsultacijos) dienos organizuoja gydytojų ortopedų traumatologų konsiliumą ir Prašyme surašo konsiliumo išvadą, kurioje nurodo, kokio sąnario endoprotezo pacientui reikia. ASPĮ įgaliotas darbuotojas ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo paciento Prašymo gavimo (konsultacijos) dienos ASPĮ vadovo ar jo įgalioto asmens parašu patvirtintą Prašymą išsiunčia VLK.

18. Procesiniuose dokumentuose ir savo paaiškinimuose ieškovas nurodė, kad Klaipėdos universitetinėje ligoninėje jam buvo implantuotas ne gydytojo R. M. rekomenduotas ir Valstybinės ligonių kasos paskirtas endoprotezas – rotacinis hinčas, o kito tipo protezas, kuris jam netiko ir operacijos metu buvo įdėtas netinkamai. Ieškovas savo paaiškinimus grindžia gydytojo R. M. pasirašyta išvada (9 nutarties punktas). Liudytoju apklaustas Respublikinės Šiaulių ligoninės gydytojas R. M. paaiškino, kad ieškovas A. S. turi žymią stuburo problemą, dėl kurios pakinta raumenų ir raiščių struktūros; operaciją planavo atlikti pats, todėl, atsižvelgiant į raumenų silpnumą, pasiūlė šio tipo protezą ir išvadoje nurodė, kad tikslinga implantuoti rotacinį hinčą, kuris yra stabilesnis; VLK apmoka bet kokio tipo protezą; Klaipėdos ligoninę pasirinko pats ieškovas dėl trumpesnės eilės planinės operacijos atlikimui, todėl specialų protezą parinko operuojantis gydytojas V. Ž..

19. Trečiasis asmuo gydytojas V. Ž. paaiškino, kad ieškovas endoprotezavimo operacijai pats pasirinko ir gydymo įstaigą ir jį, kaip chirurgą; gydytojo R. M. rekomendacijos jis neturėjo, pacientas pats pasakė apie jam rekomenduotą hinčo protezą.

20. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad, sprendžiant dėl gydytojų veiksmų teisėtumo, reikšmingi įrodymai yra teismo medicinos ekspertizės išvada, taip pat rašytiniai įrodymai, kuriuose pateikiami duomenys, gauti atlikus reikalingus tyrimus ir pritaikius specialiąsias žinias, atitinkamos srities specialistų paaiškinimai. Būtent iš šių įrodymų gauta informacija yra susijusi su įrodinėjimo dalyku, t. y. gali patvirtinti ar paneigti, ar gydytojas konkrečiu atveju elgėsi taip, kaip būtų elgęsis sąžiningas, protingas ir atidus profesionalas; kitais įrodymais, kurių turinys nepagrįstas specialiosiomis žiniomis, nurodyti faktai objektyviai negali būti patvirtinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. vasario 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-59/2011; 2015 m. gegužės 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-299-611/2015).

21. Kaip jau minėta, 2014-07-04 ieškovo A. S. Prašyme sąnario protezui gauti gydytojo ortopedo traumatologo (gyd. R. M.) konsultacijos išvadoje nurodyta, kad tikslinga implantuoti rotacinį hinčą. 2014-12-09 raštu Nr. 1R-3057 „Dėl nemokamo sąnario endoprotezo skyrimo“ Valstybinė ligonių kasa ieškovui pranešė, kad jam perkamas nemokamas specialusis kelio sąnario endoprotezas;  atkreiptinas dėmesys, kad joks endoprotezo tipas šiame rašte nenurodytas. 2015-04-23 VLK savo rašte, adresuotame ieškovui, paaiškino, kad VLK pacientui skirdama specialų kompensuojamą sąnario endoprotezą, konkretaus sąnario endoprotezo pacientui neperka ir į gydymo įstaigą nepristato bei gydytojams neteikia rekomendacijų ar nurodymų, kokio konkretaus modelio sąnario endoprotezas pacientui turi būti implantuotas; pabrėžė, kad kiekvienu konkrečiu atveju dėl pacientui rekomenduojamo ir tinkamo sąnario endoprotezo, pagal klinikinę situaciją, indikacijas, patologiją, sąnario pažeidimo lygį prieš operaciją arba operacijos metu sprendžia gydytojų konsiliumas, pacientui gali būti implantuojamas bet kuris specialus sąnario protezas iš VLK perkamų specialių sąnarių endoprotezų sąrašo, paaiškino, kad VLK tik po operacijos apmoka už pacientui implantuotą sąnarį (t. 2, b. l. 4).

22. Gydytojų (gyd. V. Ž., T. S., A. G.) konsiliumo 2015-03-09 išvadoje nurodyta, kad dėl esančios būklės (kelio sąnario išnirimas, kontraktūra, artrozė ir paraparezė) operacija yra kraštutinai sudėtinga; atsižvelgiant į santykinai jauną paciento amžių, santykinai aukštus pooperacinius lūkesčius, indikuotina pritaikyti pilnai stabilizuotą, becementinio tvirtinimo stiebais kelio sąnario endoprotezą Scorpio TS. 2015-03-12 gydytojų konsiliumo protokole nurodyta, kad indikuotina endoprotezavimo operacija panaudojant Scorpio TS tipo endoprotezą. 2015-03-12 kelio sąnario operacijos protokole nurodyta, kad atliktas dešinio kelio sąnario pilnas endoprotezavimas Scorpio TS protezu.

23. 2015-03-19 ieškovas pretenzija dėl nekokybiškos kelio sąnario operacijos kreipėsi į Klaipėdos universitetinę ligoninę, prašydamas imtis priemonių jam padarytos fizinės ir dvasinės žalos atstatymui. Pretenzijai išnagrinėti KLU buvo sudaryta komisija, kuri ieškovui atsakyme į pretenziją nurodė, kad gydytojų konsiliumas, vadovaujamas gydytojo V. Ž., nusprendė panaudoti Styker firmos Scorpio TS rotacinį stabulizuotą protezą, kuris attinka šiuolaikinius standartus ir labiau tinka ieškovui; operacija buvo sėkminga, tačiau ankstyvuoju pooperaciniu periodu ieškovas nesilaikė gydytojų rekomendacijų, aktyviai vaikščiojo ir lankstė operuotą koją, dėl to įvyko endoprotezo išnirimas, kurį atstatyti pavyko tik ieškovui sutikus po 3 dienų., ieškovui buvo uždėtas flexiją ribojantis įtvaras, kurį ieškovas savavališkai nusiimdavo (t. b. l. 10).

24. 2015-05-07 ieškovas skundu  kreipėsi į LR SAM Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisiją dėl kompensacijos už sveikatai padarytą žalą. Byloje pateiktas LR SAM Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisijos (toliau – Komisijos) 2015-08-20 sprendimas Nr. 56-75 (t.1; 15-19 b. l.), kuriame, išnagrinėjusi VšĮ Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės gydytojo oertopedo – traumatologo doc. M. K. išvadas, Komisija nustatė, kad neteisėta kalta veika, ligoninėje parenkant pacientui specialų endoprotezą, kuri būtų susijusi priežastiniu ryšiu su ieškovo nurodytomis kilusiomis neigiamomis pasekmėmis, t.y. negalėjimu po operacijos laisvai judėti, nekonstatuota. Docentas M. K. išvadoje nurodė, kad ieškovo A. S. dešinės kojos kelio sąnario endoprotezavimo taktika buvo tinkama, pacientui implantuotas tinkamas endoprotezas, operacijos taktika nebuvo pakeista: kaip ir buvo planuota, operacijos metu implantuotas ne standartinis, o specialus (stabilizuotas) kelio sąnario endoprotezas; VLK 2014-12-09 rašte Nr. 1R-3057 dėl nemokamo endoprotezo skyrimo ieškovui A. S. nurodė, kad pacientui paskirtas specialus kelio sąnario endoprotezas, tačiau endoprotezo tipas nedetalizuotas, pagal Lietuvoje priimtą praktiką, kokį endoprotezą panaudoti, sprendžia gydytojų ortopedų konsiliumas, šiuo atveju pacientui galėjo būti implantuojamas bet kuris stabilizuotas kelio sąnario endoprotezas iš VLK perkamų specialių endoprotezų sąrašo. Be to, išvadoje nurodoma, kad pareiškėjo išsakomi nusiskundimai susiję ne su atliktos operacijos kokybe ar panaudoto endoprotezo tipu, bet su sudėtinga ikioperacine būsena (didelio laipsnio deformacija ir kontraktūra, blauzdikaulio panirimas, raiščių nepakankamumas, paraparezė po patirto stuburo traumos) bei po operacijos įvykusia komplikacija (išnirimas), kurios metu galėjo plyšti kapsulė ir raiščiai.

25. Byloje taip pat pateikta Lietuvos sveikatos mokslų universitetinės ligoninės Kauno klinikų Ortopedijos Traumatologijos klinikos vadovo prof. A. S. išvada, kurioje nurodyta, kad įvertinus paciento A. S. būklę, ypač operacijos metu, sąnario endoprotezas buvo parinktas teisingai; pasirinktas labiau tausojantis protezo tipas, kuris įtakoja geresnius ilgalaikius protezo išlikimo rezultatus (t. 1; b. l. 52).

26. VšĮ Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės Ortopedijos – traumatologijos centro vadovas prof. N. P. atsakyme „Dėl paciento A. S. konsultacinės išvados pateikimo“ nurodyta, kad konkrečiu klinikiniu atveju gydytojas gerai suprato sudėtingą stuburo traumos sukeltą patologinę neurologinę paciento būklę ir parinko stabilizuotą kelio sąnario endoprotezą, nėra svarbu, kokios firmos endoprotezas yra panaudotas, svarbus yra endoprotezo konstrukcinis tipas, kuris buvo pasirinktas geriausiai, endoprotezo tipą pasirenka tik operuojantis gydytojas, nes tik jis nustato indikacijas operacijai ir turi teisę rinktis gydymo metodą. 

27. Byloje ieškovo prašymu atlikta deontologinė ekspertizė, kurioje įvertinti medicininiai dokumentai, surašytas ekspertizės aktas Nr. EDG 60/2016 (01) (t. 3; b. l. 2-8). Ekspertai pateiktoje išvadoje nurodė, kad Klaipėdos universitetinės ligoninės gydytojas V. Ž. pagrįstai priėmė sprendimą implantuoti A. S. ne Šiaulių Respublikinės ligoninės gydytojo rekomenduotą kelio sąnario protezą (rotacinį hinčą), o kitą protezą Scorpio Knenn TS Single A. R. K. S.; gydytojas V. Ž. tinkamai atliko A. S. dešinės kojos endoprotezavimo operaciją, jos atlikimo būdas, eiga ir naudotos priemonės pagrįsti moksline metodika, rekomenduota tinkama pooperacinė priežiūra ir gydymas, tačiau kyla abejonių dėl paciento tinkamo pooperacinių rekomendacijų laikymosi; gydymosi laikotarpiu KUL kelio sąnario būklei neturėjo įtakos mechaninė endoprotezo problema, nebuvo padaryta implantacijos klaidų, tačiau kelio sąnario būklė buvo sąlygota jo buvusių ir esamų minkštųjų audinių problemų aplink kelio sąnarį, o taip pat kojų funkcijos sutrikimų dėl paraparezės.

28. Teismas pripažįsta, kad tiek ekspertizės išvados, tiek Komisijos sprendimo argumentai bei kitų specialistų nuomonė iš esmės yra vieningos, neprieštaraujančios, papildančios vienos kitas, Kaip minėta, specialistų išvadose, kurios nagrinėjamu atveju gali patvirtinti ar paneigti gydytojo veiksmų atitikimą atidaus profesionalo elgesio standartui, aiškiai nurodyta, jog nagrinėjamu atveju parinktas tinkamas kelio sąnario endoprotezas ir operacija atlikta tinkamai.

29. CPK 218 straipsnyje nustatyta, kad eksperto išvada teismui neprivaloma ir įvertinama pagal vidinį teisėjo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu byloje esančių įrodymų ištyrimu; tačiau teismo nesutikimas su eksperto išvada turi būti motyvuojamas bylos sprendime arba nutartyje. Ekspertizės akto duomenys gali būti atmetami kaip įrodymai, kai jie prieštarauja kitiems bylos įrodymams, todėl, kad ekspertizės akto duomenys neturi išankstinės galios ( Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. balandžio 28 d. nutartis civilinėje byloje  Nr. 3K-3-143/2010; 2012 m. lapkričio 21 d. nutartis civilinėje byloje  bylos Nr. 3K-3-505/2012.).

30. Teismas atsižvelgdamas į byloje esančių įrodymų visumą (byloje dalyvaujančių asmenų paaiškinimus, rašytinius įrodymus), įvertinęs, kad ekspertizės akte nėra prieštaravimų, akto išvados išplaukia iš tyrimo eigos, išvada pateikta atlikus išsamų tyrimą, neturi pagrindo abejoti ir nesutikti su ekspertizės išvadomis, todėl neturi pagrindo daryti pagrįstos išvados, kad ieškovui buvo implantuotas jam netinkamas endoprotezas, netinkamai atlikta sąnario endoprotezavimo operacija ir kad ieškovo teisė į kokybiškas sveikatos priežiūros paslaugas buvo pažeista, tai reiškia, kad nėra pagrindo atsakovės Klaipėdos universitetinės ligoninės veiksmus pripažinti neteisėtais (CPK 178, 185, 218 straipsniai). 

Dėl informacijos suteikimo ir sutikimo, kad būtų atliekama konkreti chirurginė operacija, invazinė ir (ar) intervencinė procedūra

31. Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo 17 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad prieš atliekant pacientui chirurginę operaciją, invazinę ir (ar) intervencinę procedūrą, turi būti gautas informacija pagrįstas paciento sutikimas, kad jam būtų atliekama konkreti chirurginė operacija, invazinė ir (ar) intervencinė procedūra. Toks sutikimas turi būti išreikštas raštu, pasirašant sveikatos apsaugos ministro patvirtintus reikalavimus atitinkančią formą. Sveikatos apsaugos ministras 2010 m. kovo 8 d. įsakymu Nr. V-184 patvirtino Sutikimo dėl sveikatos priežiūros paslaugų teikimo formos reikalavimų aprašą, nustatantį bendruosius reikalavimus sutikimui, kuris išreiškiamas tam tikrais paciento veiksmais, sutikimui dėl chirurginės operacijos, invazinės ir (ar) intervencinės procedūros atlikimo, reikalavimus pasirenkant alternatyvų diagnostikos ar gydymo metodą. Sutikimo aprašo 9.1-9.12 punktuose numatyti reikalavimai sutikimo dėl chirurginės operacijos, invazinės ir (ar) intervencinės procedūros atlikimo formai, tačiau pačią sutikimo formą tvirtina sveikatos priežiūros įstaigos vadovas (Sutikimo aprašo 2 p.). Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo 17 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad gaunant informacija pagrįstą sutikimą dėl chirurginės operacijos, invazinės ir (ar) intervencinės procedūros, informacija laikoma tinkama, kai pacientui buvo išaiškinta chirurginės operacijos ar invazinės ir (ar) intervencinės procedūros esmė, jų alternatyvos, pobūdis, tikslai, žinomos ir galimos komplikacijos (nepageidaujami padariniai), kitos aplinkybės, kurios gali turėti įtakos paciento apsisprendimui sutikti arba atsisakyti numatomos chirurginės operacijos ar invazinės ir (ar) intervencinės procedūros, taip pat galimi padariniai atsisakius numatomos chirurginės operacijos ar invazinės ir (ar) intervencinės procedūros. Prieš atlikdamas pacientui chirurginę operaciją, invazinę ir (ar) intervencinę procedūrą, šio straipsnio 3 dalyje nurodytą informaciją gydytojas pacientui turi pateikti atsižvelgdamas į jo amžių ir sveikatos būklę, jam suprantama forma, paaiškindamas specialius medicinos terminus (Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo 17 str. 4 d.). Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo 15 straipsnio 5 dalyje įtvirtinta, kad, jeigu pacientas pasirašo sveikatos apsaugos ministro patvirtintus reikalavimus atitinkančios formos sutikimą, reiškia, kad pacientas gavo tinkamą informaciją.

32. Ieškovas A. S. procesiniuose dokumentuose ir posėdžio metu laikėsi pozicijos, kad jis nebuvo informuotas, jog 2015-03-12 operacijos metu jam bus implantuotas ne gydytojo R. M. rekomenduotas endoprotezas – rotacinis hinčas, o kitokio tipo protezas. Ieškovas teigė, kad apie kitokio tipo protezo, negu buvo rekomenduotas gydytojo R. M., implantavimą jis nebuvo informuotas, su gydytoju V. Ž. nebuvo kalbėta, kodėl bus įdėtas kito tipo endoprotezas, nebuvo derinta dėl kito tipo protezo implantavimo, jis nežino, koks tai protezas, ar kokybiškas, prieš operaciją pasirašė septynis ar devynis lapus ir nežino ką pasirašė, nežinojo, kokio tipo protezai naudojami Klaipėdos universitetinėje ligoninėje, jeigu būtų žinojęs, kad bus implantuotas kito tipo protezas - nebūtų sutikęs operuotis, apie įdėtą protezą gydytojai jam pranešė praėjus trims dienoms po operacijos.

33. Gydytojas V. Ž. posėdžio metu nurodė, kad su ieškovu buvo aptartas gydymo planas, jam išaiškino, kodėl hinčo tipo protezo nededa, manė, kad pacientas išaiškinimą suprato. Pacientas klausimų turėjo, instrukcijų prašė, jam buvo suteikta visa informacija, ieškovas tą pačią (2015-03-09) dieną, kai atvyko į ligoninę, pasirašė sutikimą operacijai.

34. Ieškovas A. S. ir gydytojas V. Ž. iš esmės skirtingai aiškina informacijos apie operaciją ir numatomą implantuoti protezą pateikimo aplinkybes, todėl teismas remiasi byloje esančiu rašytiniu įrodymu – ieškovo ligos istorijoje yra 2015-03-09 sutikimas, kuriame A. S. savo parašu 2015-03-09 10.30 val. patvirtino sutikimą dešinio kelio sąnario operacijai, kurią atliks gydytojas V. Ž.; sutikime  nurodytas operacijos rizikos laipsnis, kurį lemia jo sveikatos būklė: kojų paraparezė, stuburo lūžio pasekoje (t. 2, b. l. 67-68). Sutikimas iš esmės atitinka Sveikatos apsaugos ministro 2010 m. kovo 8 d. įsakymu Nr. V-184 patvirtintą Sutikimo dėl sveikatos priežiūros paslaugų teikimo formos reikalavimų aprašą ir paneigia ieškovo aiškinimą, kad sutikimą operacijai jis davė prieš pat operaciją, būdamas paveiktas nuskausminamųjų veiksmų. Pažymėtina, kad prieš operaciją 2015-03-12 ieškovas davė rašytinį sutikimą dėl vardinio vaistinio preparato „Exacyl“ panaudojimo (ligos istorija 19 lapas). Kaip jau buvo minėta, operacija buvo planinė, todėl prieš pasirašydamas sutikimą, ieškovas turėjo galimybę bet kuriuo metu nutraukti gydymą ar jį atidėti, kreiptis į kitą gydytoją ar kitą gydymo įstaigą. Be to, operacija atlikta praėjus trims dienoms po ieškovo atvykimo į gydymo įstaigą, todėl pripažintina, kad ieškovas taip pat turėjo pakankamai laiko ir galimybių, esant poreikiui, pasiaiškinti su gydytoju.

Dėl implantuoto endoprotezo

35. LR SAM 2012-08-30 įsakymas Nr. V-810 Dėl sąnarių endoprotezavimo ir išlaidų sąnarių endoprotezams įsigyti kompensavimo tvarkos aprašo patvirtinimo (2014-07-14 redakcija) numatė, kad atlikus sąnarių endoprotezavimo, naudojant specialius, individualius ar revizinius sąnarių endoprotezus, ASPĮ ne vėliau kaip iki kito mėnesio 10 dienos VLK pateikia: ASPĮ Gydytojų ortopedų traumatologų konsiliumo išvadą dėl papildomai panaudotų medicinos pagalbos priemonių arba endoprotezavimo operacijos metu keistos taktikos / Pažymą apie atliktą operaciją ir panaudotą sąnario endoprotezą; sąskaitą faktūrą už pateiktą ir panaudotą sąnario endoprotezą ir perdavimo–priėmimo aktą (49 punktas).

36. Bylos duomenimis ieškovui Valstybinė ligonių kasa skyrė nemokamą specialųjį kelio sąnario endoprotezą, registracijos Nr. 14-207200 (2014-12-09 VLK raštas Nr. 1R-3057). Endoprotezas gautas iš UAB „Limeta“ sutarties su VLK 2014-02-18 Nr. KC 104/GR/ISUT-96 pagrindu (t. 2 b. l. 107). 2015-03-12 gydytojų ortopedų traumatologų konsiliumo išvadoje dėl papildomai panaudotų medicinos pagalbos priemonių arba endoprotezavimo operacijos metu keistos taktikos/pažymoje apie atliktą operaciją ir panaudotą sąnario endoprotezą Nr. 14-207200 išvardinti operacijos metu panaudoti komponentai: 76-4109R – šlaunikaulio dalis, 77-4009 – blauzdikaulio dalis, 72-4-0910 – intarpas, 3003940002 – cementas, 6478-6-710 – stiebas (įspaudžiamas rievėtas (titaninis)), 6478-6-645 – stiebas (įspaudžiamas rievėtas (titaninis)). Endoprotezo pirkimas ir perdavimas gavėjui Klaipėdos universitetinei ligoninei įformintas 2015-03-17 PVM sąsakita – faktūra Nr. 1091210 ir prekių perdavimo – priėmimo aktu (t.2, b. l. 82-83). 2017-05-03 posėdžio metu Šiaulių ligoninės gydytojas R. M. pateikė teismui 2016-04-12 ieškovui atliktos operacijos metu pašalintą kelio sąnario endoprotezą, kurį sudaro šlaunikaulinė dalis FEM 76-4 109R_MNM95Y, stiebas H 6478-6-710 15 mm x 155 mm T; blauzdikaulio dalis MNP LHT # 9 SCORPIO TS 77-4009, stiebas  H 6478-6-645 19 mm x 80 mm T3712, balto plastiko intarpas, kurie prijungti prie bylos (daiktiniai įrodymai).

37. Nurodyta dokumentų išrašymo seka atitinka galiojantį teisinį reglamentavimą, o nustatytos  aplinkybės paneigia ieškovo abejones, kad 2015-03-12 operacijos metu ieškovui buvo implantuotas ne tas endoprotezas, kuris nurodytas operacijos protokole ir kuris buvo nupirktas pagal 2015-03-17 UAB „Limeta“ PVM sąskaitą faktūrą LIM Nr. 1091210.

Dėl įrašų medicininiuose dokumentuose

38. Ieškovas teigia, jog įrašai medicininiuose dokumentuose, kad jis nesilaikė pooperacinio režimo ir savavališkai lankstė operuotą koją, neatitinka tikrovės, ir nesutinka, kad komplikacija (endoprotezo išnirimas) galėjo kilti, nes jis per daug aktyviai judėjo.

39. Posėdžio metu gydytojas V. Ž. nurodė, kad kitą dieną po operacijos pirmasis apžiūrėjo operuotą koją, pabandė pacientą pastatyti ir nurodė, kad iki pirmadienio negalima vaikščioti; iki darbo dienos pabaigos nusiskundimų nebuvo, šeštadienį pacientą matė, kai endoprotezas jau buvo išniręs. Ligos istorijoje yra įrašyta gydytojo V. Ž. nuomonė, kad dėl ankstyvų judesių po operacijos yra operuoto kelio sąnario kapsulės plyšimas, dėl ko susidariusi hematoma ir sąnario nestabilumas. Liudytoju apklaustas gydytojas A. G. nurodė, kad šeštadienį iš ryto budintis personalas informavo, kad ligonis viskuo nepatenkintas, elgiasi neadekvačiai, vizitacijos metu pacientas neleistinai judino operuotą koją, koja buvo deformuota, sutinusi, pacientas atsisakė bendrauti, atsisakė vykti atlikti rentgenogramą; kadangi nejaučia skausmo, pacientas operuota koja atliko neleistinus veiksmus. Nei gydytojas V. Ž., nei gydytojas A. G. nenurodė matę endoprotezo išnirimo momentą.

40. Vilniaus universitetinės ligoninės Ortopedijos traumatologijos centro vadovas prof. N. P. 2015-11-06 atsakyme dėl konsultacinės išvados pateikimo į klausimą, dėl ko galėjo įvykti komplikacija (išnirimas), nurodė, kad yra išnirusi kelio sąnario girnelė; stuburo traumos metu nukentėjo raumenų grupės, o kitos liko sveikos, to pasekoje, dėl aukščiau paminėto raumenų grupių sinergizmo atsiradimo, patirto po stuburo traumos, išlikusių sveikų raumenų grupių veikla sąlygojo girnelės panirimą; šiuo atveju endoprotezo modelis neturi jokios įtakos, galima implantuoti bet kokį protezą, girnelės panirimas bus; taip pat netrukus būtų įvykę ir sąnario ne endoprotezuojant, nes sąnario artrozės sukelti pakitimai būtų sąlygoję analogišką klinikinę situaciją; tokiais atvejais kruopštus pooperacinis režimo laikymasis, kaip ir paciento ir gydytojo bendradarbiavimas, yra būtinas (t. 1, b. l. 79).

41. Lietuvos Sveikatos mokslų universitetinės ligoninės Kauno klinikų ortopedijos ir traumatologijos klinikos vadovas prot. A. S., teikdamas konsultacinę išvadą, nurodė, kad nagrinėjamu atveju paskirtų pooperacinių rekomendacijų nesilaikymas yra viena iš komplikacijos priežasčių (t. 1,  b. l. 52).

42. Liudytoju apklaustas gydytojas R. M. paaiškino, kad savaiminis išnirimas galimas dėl „ne tokio judesio“, nagrinėjamu atveju girnelė „nulėkė“ į šoną, nes raumenys nelaikė girnelės.

43. Teismas atkreipia dėmesį, kad ieškovas savo reikalavimų negrindžia tuo, kad jam nebuvo paaiškinta, kaip jis turi elgtis po operacijos ar kad pooperacinė priežiūra nebuvo tinkama. Priešingai, atsakovas nurodo, kad jis laikėsi visų nurodymų. Ieškovas neįvardijo, kokiu metu kokiomis aplinkybėmis įvyko komplikacija – endoprotezo išnirimas, tik teigė, kad po operacijos sąnarys buvo nestabilus. Nagrinėjamu atveju teismas neturi vertinti įvykusios komplikacijos priežasčių medicininiu aspektu ir detaliai pasisakyti, kokie veiksniai kokia dalimi sąlygojo komplikacijų atsiradimą. Nagrinėjant situaciją teisiniu aspektu ir sprendžiant dėl atsakovės Klaipėdos universitetinės ligoninės bei gydytojo V. Ž. atliktų veiksmų priežastinio ryšio su kilusiomis pasekmėmis, teismo vertinimu, yra pagrindas remtis ekspertizės išvadomis, kuriose nurodoma, kad gydymosi Klaipėdos ligoninėje laikotarpiu kelio sąnario būklė buvo sąlygota jo buvusių ir esamų minkštųjų audinių problemų aplink kelio sąnarį, o taip pat kojų funkcijos sutrikimo dėl paraparezės. Teismui nėra pagrindo daryti kitų išvadų ir konstatuoti, kad kilusias komplikacijas sąlygoti galėjo implantuotas endoprotezas ar galimai netinkamas paties ieškovo elgesys po operacijos.

44. Atkreiptinas dėmesys, jog teismų praktikoje pripažįstama, kad gydytojo profesinė atsakomybė turi objektyviąsias ribas, jas nubrėžia objektyvūs žmogaus organizme vykstantys biologiniai procesai bei medicinos mokslo ir praktikos raidos lygis ir jų galimybių ribos. Medicina, kaip ir visas visuomenės pažinimo procesas, plėtojasi ir tobulėja, tačiau neišvengiamai tenka susitaikyti su realybės faktu, kad gydytojas gali apsaugoti ne nuo visų ligų, ir ne visos ligos gali būti išgydytos, gydydamas pacientą, gydytojas negali padaryti daugiau, nei leidžia medicinos galimybės ir ligonio būklė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. gegužės 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-299-611/2015).

45. Subjektyvus asmens, manančio, jog neigiami padariniai atsirado būtent dėl medicinos darbuotojų veiksmų, vertinimas, nesant kitų įrodymų, kurių turinys būtų pagrįstas specialiomis žiniomis, nėra pakankamas civilinei deliktinei atsakomybei atsirasti. Teismo vertinimu, paties paciento sudėtinga sveikatos būklė negali nulemti atsakomybės taikymo Klaipėdos universitetinei ligoninei, o byloje esanti įrodymų visuma neleidžia konstatuoti esant priežastinį ryšį tarp Klaipėdos universitetinės ligoninės (gydytojų) veiksmų ir atsiradusios žalos. 

46. Atsižvelgęs į nustatytas aplinkybes ir remdamasis išdėstytais motyvais, teismas konstatuoja, kad ieškovas neįrodė civilinei atsakomybei kilti būtinų sąlygų, neteisėtų atsakovės Klaipėdos universitetinės ligoninės veiksmų ir priežastinio ryšio, todėl ieškinio tenkinti nėra pagrindo (CK 6.245-6.249 straipsniai, 6.250 straipsnis).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 263-270 straipsniais, 279 straipsnio 1 dalimi, 307 straipsnio 1 dalimi,

n u s p r e n d ž i a :

Ieškinį atmesti.

Sprendimui įsiteisėjus, medicininius dokumentus ir daiktinius įrodymus grąžinti juos pateikusioms įstaigoms.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos apeliaciniam teismui per šį teismą.

Teisėja                                                                                     Irena Stasiūnienė