Pranešėjas Bronius Zalaga Baudžiamoji byla Nr. 1A-878-135/2014
Teisėja Jurga Kramanauskaitė- Butkuvienė Teisminio proceso Nr. 1-81-1-00951-2013-2
Procesinio sprendimo kategorija: 2.1.7.4.;1.1.8.11.;
1.2.26.2.; 2.4.6.3.2 (S)
ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMAS
N U O S P R E N D I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2014 m. spalio 23 d.
Šiauliai
Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Broniaus Zalagos,
teisėjų Vaclovo Iždono, Gražvydo Poškaus,
sekretoriaujant Audronei Peleckienei,
dalyvaujant prokurorei Gitanai Mačiulienei,
nuteistajai S. P., jos gynėjai adv. Nainai Lanzbergienei,
teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros ir nuteistosios S. P. apeliacinius skundus dėl Radviliškio rajono apylinkės teismo 2014 m. liepos 10 d. nuosprendžio, kuriuo S. P. pripažinta kalta padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 str. 1 d., ir jai paskirtas laisvės atėmimas 7 (septyniems) mėnesiams.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 92 str. 1, 2 d., S. P. paskirtos bausmės vykdymas atidėtas 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams, skiriant auklėjamojo poveikio priemonę – elgesio apribojimą 12 (dvylikai) mėnesių, tuo laikotarpiu įpareigojant ją būti namuose nuo 22 val. iki 6 val., jei tai nesusiję su mokslu, darbu ar sveikatos priežiūra, ir tęsti mokslą arba dirbti.
Nuosprendžiu tenkintas nukentėjusiosios Loretos E. M. pareikštas civilinis ieškinys ir iš S. P., o šiai neturint lėšų - iš jos atstovų pagal įstatymą R. P. ir A. P., priteista 108,00 Lt (vienas šimtas aštuoni litai 00 ct) turtinės žalos atlyginimo.
Nuosprendžiu tenkintas Šiaulių teritorinės ligonių kasos pareikštas civilinis ieškinys ir iš S. P., o šiai neturint lėšų - iš jos atstovų pagal įstatymą R. P. ir A. P., Valstybinei ligonių kasai prie Sveikatos apsaugos ministerijos priteista 218,94 Lt (du šimtai aštuoniolika litų 94 ct) Loretos E. M. gydymo išlaidų.
Nustatyta, jog S. P. atstovų pagal įstatymą pareiga atlyginti žalą pasibaigia jai sulaukus pilnametystės, taip pat kai ji prieš pilnametystę įgyja turtą ar uždarbį, kurio pakanka žalai atlyginti.
Išnagrinėjusi bylą, kolegija
n u s t a t ė:
S. P. nuteista už tai, kad 2013 m. rugpjūčio 10 d., apie 13 val. 30 min., viešoje vietoje – (duomenys neskelbtini) daugiabučio gyvenamojo namo kieme, prie parduotuvės ,,(duomenys neskelbtini)“, matant kitiems asmenims, tyčia, dėl chuliganiškų paskatų, įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai bei sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką: tyčia, dėl chuliganiškų paskatų, menkavertės dingsties, matant kitiems asmenims, rankomis pastūmė laiptais lipančią nukentėjusiąją Loretą E. M., dėl ko ji virto per laiptų turėklą ir nugriuvo ant žemės, tuo nukentėjusiajai Loretai E. M. padarydama sužalojimus: poodinę kraujosruvą dešinėje šlaunyje, odos nubrozdinimą dešinio kelio sąnario srityje, t.y. nežymų sveikatos sutrikdymą.
Apeliaciniu skundu nuteistoji S. P. prašo panaikinti Radviliškio rajono apylinkės teismo nuosprendį ir ją išteisinti. Nurodo, kad teismas neteisingai nustatė įvykio faktines aplinkybes, nes paėmusi ją (S. P.) už rankų nukentėjusioji tempė žemyn nuo laiptų, jai priešinantis ir išsilaisvinus iš nukentėjusiosios rankų, nukentėjusiajai dedant koją ant laiptų, ji ant jų nepataikė, neišlaikė pusiausvyros ir griuvo bei po laiptų turėklu nugriuvo ant žemės. Pažymi, jog ji jokios tyčios sužaloti moterį iš chuliganiškų paskatų neturėjo. Atsižvelgdama į tai, nuteistoji tvirtina, kad teismas nustatė visai ne tokias įvykio aplinkybes, kokios buvo iš tikrųjų, nes moteris nebuvo išstumta per laiptų turėklą ant žemės, bet pati nukrito po laiptų turėklu.
Nuteistosios teigimu, demonstruoti nepagarbą aplinkai ir aplinkiniams ji noro neturėjo, yra fiziškai stipri, todėl galėjo pasipriešinti nukentėjusiajai ir kitaip, tačiau ji tik stengėsi ištrukti iš nukentėjusiosios rankų. Mano, kad jos veiksmuose nebuvo BK 284 str. numatytos nusikalstamos veikos požymių ir atsakomybėn negali būti traukiami nepilnamečiai vaikai, įvykdę vaikiško išdykavimo veiksmus, nedidelį chuliganizmą, numatytą LR ATPK 174 str. Mano, kad gali būti kalta tik dėl administracinio teisės pažeidimo, tačiau ne dėl nusikalstamos veikos.
Nurodo, kad teismas nesistengė nustatyti faktinių bylos aplinkybių, o nustatomojoje dalyje surašė tik tai, kas buvo nurodyta kaltinamajame akte, neatsižvelgė į tai, kad ginčas prasidėjo ne dėl chuliganiškų paskatų, o tarp išdykaujančių nepilnamečių vaikų. Tvirtina, kad jos kaltę teismas grindė tik pačios nukentėjusiosios bei jos draugės A. K., liudytojo G. J. parodymais ir prielaidomis. Teigia, kad šių liudytojų tą dieną niekas prie parduotuvės nematė, o kitų liudytojų parodymų teismas nevertino, neapklausė ir kitų, tą dieną buvusių prie parduotuvės, asmenų. Nurodo, kad nepilnamečiai liudytojai D. G., G. R. ir kiti teismui parodė, kad pati nukentėjusioji, dėdama koją ant laiptų, nepataikė, susvyravo ir nugriuvo, dėl ko ir iškrito po laiptų turėklu.
Apeliaciniu skundu Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros prokurorė prašo nuosprendžio dalį po paskirtos S. P. laisvės atėmimo bausmės pakeisti ir, vadovaujantis LR BK 64 str. 1 d., 3 d., prie paskirtos bausmės pridėti dalį Radviliškio rajono apylinkės teismo 2013-04-19 nuosprendžiu paskirtos bausmės ir galutinę subendrintą bausmę S. P. nustatyti laisvės atėmimą 8 mėnesiams, kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.
Skunde nurodo, kad S. P. anksčiau buvo nuteista Radviliškio rajono apylinkės teismo 2013-04-19 nuosprendžiu laisvės atėmimu 3 mėnesiams ir, pritaikius LR BK 92 str., bausmės vykdymas buvo atidėtas 1 metams, o naują nusikaltimą ji padarė 2013-08-10, t.y. bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu. Pažymi, kad, vadovaujantis LR BK 64 str. 1 d., jeigu nuteistasis, neatlikęs paskirtos bausmės, padaro naują nusikalstamą veiką arba nusikalstamą veiką bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu padaro asmuo, kuriam bausmės vykdymas atidėtas, teismas, paskyręs bausmę už naują nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, bausmes subendrina.
Teismo posėdžio metu nuteistoji ir jos gynėja prašė nuteistosios apeliacinį skundą tenkinti, o prokuratūros apeliacinį skundą atmesti, prokurorė prašė nuteistosios apeliacinį skundą atmesti, o prokurorės apeliacinį skundą tenkinti.
Nuteistosios S. P. apeliacinis skundas atmetamas, prokurorės apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.
Apeliacinio proceso paskirtis yra užtikrinti, kad neįsiteisėtų neteisėti ir nepagrįsti pirmosios instancijos teismų nuosprendžiai (nutartys). Nuosprendis yra teisėtas, kai jis priimtas ir surašytas laikantis baudžiamojo ir baudžiamojo proceso įstatymų bei kitų teisės aktų. Nuosprendis yra pagrįstas, kai jame padarytos išvados dėl nusikalstamo įvykio, nusikalstamos veikos sudėties, kaltinamojo kaltumo ar nekaltumo, paskiriamos bausmės ir kitų nuosprendyje sprendžiamų klausimų pagrįstos išsamiai ir nešališkai ištirtais ir teisingai įvertintais įrodymais. (kasacinė nutartis Nr. 2K-204/ 2008).
Teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Tačiau jeigu teismas, nagrinėdamas bylą, nustato esminių šio Kodekso pažeidimų, jis, nepaisydamas to, ar gautas dėl jų skundas, patikrina, ar tai turėjo neigiamos įtakos ne tik asmeniui, dėl kurio skundo nagrinėjama byla, bet ir kitiems skundų nepadavusiems nuteistiesiems (LR BPK 320 str.).
Dėl S. P. apeliacinio skundo argumentų
Iš apeliacinio skundo matyti, kad nuteistoji S. P. neigia savo kaltę dėl BK 284 str. 1 d. numatyto nusikaltimo padarymo, tačiau, apygardos teismo nuomone, pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje surinktus įrodymus, padarė teisingą ir pagrįstą išvadą dėl jos kaltės padarius jai inkriminuojamą veiką, numatytą BK 284 str. 1 d.
Pagal BK 284 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, patyčiomis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką. Šioje normoje numatytos nusikaltimo sudėties objektyvieji požymiai yra veika, jos padariniai, priežastinis ryšys, veikos padarymo būdas ir vieta.
Veika pasireiškia kaip nepagarbos aplinkiniams ar aplinkai demonstravimas. Kvalifikuojant veiką pagal BK 284 straipsnio 1 dalį, visais atvejais būtina nustatyti, kad kaltininko veika turėjo tam tikrų neigiamų padarinių visuomenei, t.y. kad nepagarbos aplinkiniams ir aplinkai demonstravimas sutrikdė visuomenės rimtį arba tvarką.
Viešosios tvarkos pažeidimas gali pasireikšti bent vienu iš alternatyvių būdų: įžūliu elgesiu, grasinimais, patyčiomis, vandališkais veiksmais. Įžūlus elgesys reiškia agresyvų, moralės požiūriu nepriimtiną, aplinkinius šokiruojantį veikimą ar neveikimą. Toks elgesys gali būti fizinis smurtas prieš žmogų, trukdymas kitiems žmonėms leisti laisvalaikį ir pan. Visuomenės rimties sutrikdymu paprastai laikomi veiksmai, kai prieš asmenį viešoje vietoje panaudojamas fizinis smurtas, dėl ko aplinkiniai pasijunta šiurkščiai pažeminti ir pan. Visuomeninės tvarkos sutrikdymą gali rodyti ir tai, kad buvo nutrauktas žmonių poilsis, žmonėms sukeltas didelis išgąstis, kilo sumaištis ir pan.
Iš byloje esančių duomenų matyti, kad S. P. nuteista už tai, kad ji viešoje vietoje – daugiabučio gyvenamojo namo kieme, prie parduotuvės, matant kitiems asmenims, tyčia, dėl chuliganiškų paskatų ir menkavertės dingsties, rankomis pastūmė laiptais lipančią L. E. M., dėl ko ji virto per laiptų turėklą ir nugriuvo ant žemės, dėl ko jai buvo nežymiai sutrikdyta sveikata, taip S. P. savo įžūliu elgesiu pademonstravo nepagarbą aplinkiniams bei aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką.
Nors apeliaciniame skunde S. P. teigia, jog teismas byloje neteisingai nustatė faktines aplinkybes, kadangi ji nukentėjusiosios nestūmė ir nusikaltimo nepadarė, o nukentėjusioji, neišlaikiusi pusiausvyros, pati nugriuvo pro laiptų turėklų apačią, tačiau tokią nuteistosios gynybinę versiją paneigia bylos medžiaga, ir visų pirma nukentėjusiosios ikiteisminio bylos tyrimo bei bylos nagrinėjimo metu duoti parodymai, kad S. P. jai smūgiavo abiem rankomis į krūtinę ir per turėklą aukštielninka nuo trečio laiptelio ji virto ant žemės ant dešinio šono, trenkė galvą ir užsigavo šoną (1 t., 22, 39, 2 t., 25 b. l.). Taip pat liudytojos A. K. ikiteisminio bylos tyrimo bei bylos nagrinėjimo metu duoti parodymai, kad ji ėjo į parduotuvę ir matė, kaip nuteistoji, kuri stovėjo vienu laipteliu aukščiau nei nukentėjusioji, nieko nesakiusi pastūmė nukentėjusiąją delnais į krūtinę ir nukentėjusioji aukštielninka griuvo ant žolės (1 t., 73-75 b. l., 2 t., 27-28 b. l.). Liudytojas D. A. ikiteisminio tyrimo ir bylos nagrinėjimo teisme metu parodė, jog matė, kaip vyko konfliktas tarp nukentėjusiosios ir kaltinamosios, kaltinamoji elgėsi įžūliai, matė, kaip moteris griuvo aukštielninka į laiptų šoną, mergina liko stovėti ant laiptų, suprato, kad moterį nustūmė mergina, nes moteris pati nebūtų nugriuvusi, kaltinamoji ranka stūmė nukentėjusiąją į krūtinę (1 t., 88-90, 93 b. l., 2 t. 28 b. l.). Liudytoja J. G. parodė, kad ji matė konfliktą, vykstantį tarp vaikų, taip pat matė, kaip kaimynė mėgino berniuką išlaisvinti iš kaltinamosios rankų, mėgino nuraminti konfliktą, ji (J. G.) ragino savo vaikus eiti namo, nes nenorėjo, jog jie stebėtų konfliktą, buvo kažkiek nukreipusį dėmesį kitur, po ko pamatė, kad kaimynė aukštielninka griūna ant žemės, vaizdas buvo kraupus, pamanė, kad po tokio kritimo žmogus gali ir visai neatsikelti (1 t., 94-95, 2 t., 28 b. l.). Nepilnametis G. J., apklausiamas pas ikiteisminio tyrimo teisėją, parodė, jog S. P. su juo aiškinosi, kodėl jis kimba prie jos sesers G. P., S. P. jį tempė nuo laiptų žemys, tai pamačiusi atėjo pagyvenusi moteris, kuri atitraukė S. P. rankas nuo jo būdama ant kokio trečio laiptelio, o S. P., ištrūkusi iš moters rankų, stūmė ją nuo laiptų ir ji nugriuvo ant žolės prie laiptų ant nugaros, moteris palengva atsikėlė ir paskambino policijai, susirinko daug žmonių (1 t., 80 – 81 b. l.).
Visi šie asmenys patvirtino tą faktą, kad L. E. M. griuvo per laiptų turėklą aukštielninka dėl to, kad ją nuteistoji pastūmė, o ne dėl to, jog jai pačiai susipynė kojos ir ji neišlaikė pusiausvyros.
Iš bylos medžiagos matyti, kad 2013-08-10 13.45 val. L. E. M. pranešė policijos pareigūnams, kad ją nuo parduotuvės laiptų nustūmė S., 16 metų, kuri gyvena netoliese, ji susižalojo koją (1 t., 17 b. l.). Pareiškime policijai L. E. M. nurodė, jog mergina, vardu S., ją pastūmė ir ji nukrito nuo laiptų, krisdama ji susižalojo galvą ir koją (1 t., 14 b. l.).
2013-09-30 specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini), atliktoje iš medicininių dokumentų, nurodyta, kad nukentėjusioji buvo 2013-08-10 15.20 val. apžiūrėta ligoninėje, trauma buityje, nustumta nuo laiptų. Nustatyti sužalojimai: poodinė kraujosruva dešinėje šlaunyje, odos nubrozdinimas dešinio kelio sąnario srityje. Sužalojimai galėjo būti padaryti nurodyto įvykio aplinkybėmis ir laiku, vieno trauminio poveikio pasekoje kietu buku paviršiumi paveikus dešinę koją, galimai griuviminės traumos metu. L. E. M. padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas (1 t., 38 b. l.).
Dėl apeliantės skundo argumento, jog apylinkės teismas netyrė ir nevertino visų kitų liudytojų parodymų, pažymėtina, kad bylos nagrinėjimo teisme metu buvo apklausti ir kiti įvykį matę liudytojai: nepilnamečiai G. P., G. R., D. G., ir teismas nuosprendyje jų parodymų prieštaringumą įvertino bei motyvuotai pasisakė, kodėl jų nelaikė patikimais ir atitinkančiais tikrąsias įvykio aplinkybes. Minėti liudytojai teigė, jog nukentėjusioji nugriuvo tik dėl to, kad pati prisimynė savo šlepetę ar užkliuvo už savo kojos ir neišlaikė pusiausvyros, kas atitinka kaltinamosios pateiktą įvykio versiją, tačiau visi šie liudytojai ir ikiteisminio tyrimo metu, ir teisme nurodė, jog nukentėjusioji griuvo per laiptų turėklą aukštielninka, kas paneigia nuteistosios apeliacinio skundo argumentus, jog nukentėjusioji nuo laiptų griuvo ne per laiptų turėklą, bet po turėklu (1 t., 104-105, 106-107, 110-111 b. l., 2 t., 26-27 b. l.). Susipažinus su liudytojų parodymais, akivaizdu, jog nei vienas iš jų nepatvirtino nuteistosios pateiktos įvykio versijos, jog nukentėjusioji nuo laiptų krito pro laiptų turėklų apačią, pati neišlaikiusi pusiausvyros, o priešingai – visi liudytojai, kurie matė L. E. M. kritimo momentą, nurodė, jog ji krito aukštielninka pro turėklų viršų, kas leidžia pagrįstai tvirtinti, jog ji buvo nukentėjusiosios rankomis pastumta į krūtinę, t.y. viršutinę kūno dalį, dėl ko ir krito nuo laiptų per turėklų viršų. Atsižvelgiant į tai, kolegija sprendžia, jog apeliantės nurodytas argumentas, kad teismas neteisingai nustatė faktines įvykio aplinkybes, atmestinas kaip nepagrįstas, kadangi prieštarauja byloje surinktiems ir apylinkės teismo įvertintiems įrodymams.
Dėl nuteistosios skundo argumento, jog jos veiksmai labiau atitinka LR ATPK 174 str. numatyto nedidelio chuliganizmo sudėtį, pažymėtina, kad teismų praktikoje smurto panaudojimas prieš asmenį viešoje vietoje paprastai laikomas įžūliu elgesiu, kuriuo sutrikdoma visuomenės rimtis (Nr. 2K-284/2008, 2K-472/2009, 2K-447/2010, 2K-229/2011, 2K-410/2011 ir kt.). Teismui, išnagrinėjus bylos aplinkybes ir nustačius bei pripažinus, kad kaltinamojo veiksmai yra įžūlūs, atmetama galimybė padarytą veiką kvalifikuoti kaip baudžiamąjį nusižengimą pagal LR BK 284 str. 2 d. (2K-513/2010, 2K-252/2012 ir kt.). Akivaizdu, kad veiksmai, kuriais viešoje vietoje buvo nežymiai sutrukdyta asmens sveikata, negali būti vertinami ir pagal administracinę teisę, kadangi ATPK 174 str. numato administracinę atsakomybę tik už nedidelį chuliganizmą, t.y. necenzūrinius žodžius ir gestus viešoje vietoje, įžeidžiantį kibimą prie žmonių ar kitus panašius veiksmus, kuriais pažeidžiama viešoji tvarka ir žmonių rimtis.
Dėl S. P. skundo argumento, jog baudžiamojo atsakomybėn už viešosios tvarkos pažeidimą negali būti traukiami nepilnamečiai vaikai, įvykdę vaikiško išdykavimo veiksmus, pažymėtina, kad nagrinėjamo nusikaltimo subjektu gali būti pakaltinamas, sulaukęs 16 metų fizinis asmuo. Nagrinėjamo įvykio metu kaltinamoji buvo sulaukusi 16 metų, o nukentėjusioji – 69 metų, todėl, kolegijos nuomone, įvykęs įvykis tikrai negali būti laikomas vaikišku išdykavimu, juolab, kai jo metu sutrikdoma garbingo amžiaus asmens sveikata, į įvykio vietą kviečiama policija, įvykę matę žmonės pasijunta nejaukiai. Byloje nustatytos aplinkybės patvirtina, kad kaltinamoji tyčiniais įžūliais veiksmais viešoje vietoje pastumdama nukentėjusiąją, kuri lipo nuo laiptų, demonstravo nepagarbą aplinkiniams, jos veiksmams pretekstu buvo mažareikšmė dingstis, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai S. P. pripažino kalta dėl viešosios tvarkos pažeidimo.
Dėl prokurorės apeliacinio skundo argumentų
BK 64 str. nustato bausmių bendrinimo taisykles tiems atvejams, kai nuteistasis, neatlikęs paskirtos bausmės, padaro naują nusikalstamą veiką arba naują nusikalstamą veiką bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu padaro asmuo, kuriam bausmės vykdymas atidėtas, arba naują nusikalstamą veiką neatliktos bausmės laikotarpiu padaro asmuo, lygtinai atleistas nuo bausmės prieš terminą. Nuteistasis, neatlikęs paskirtos bausmės, yra asmuo, kuriam įsiteisėjo apkaltinamasis nuosprendis, kuriuo jam buvo paskirta bausmė arba bausmės vykdymas buvo atidėtas, ir asmuo neatliko paskirtos bausmės arba nėra praėjęs bausmės vykdymo atidėjimo terminas (Nr. 2K-287/2006).
Iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad S. P. nusikalstamą veiką, dėl kurios padarymo ji pripažinta kalta skundžiamu nuosprendžiu, padarė 2013-08-10. Radviliškio rajono apylinkės teismo 2013-04-19 nuosprendžiu S. P. nuteista laisvės atėmimu 3 mėnesiams ir, pritaikius LR BK 92 str., bausmės vykdymas atidėtas 1 metams. S. P. jai inkriminuotą naują nusikaltimą padarė bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu, todėl pirmosios instancijos teismas privalėjo nauju nuosprendžiu paskirtą bausmę subendrinti su ankstesniu nuosprendžiu paskirta bausme. Nagrinėjamu atveju S. P. skundžiamu nuosprendžiu dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo nuostatų buvo neteisingai paskirta bausmė, t.y. teismas netinkamai taikė LR BK 64 straipsnio nuostatas, todėl nuosprendis keistinas.
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 str. 2 d. 2 p., 328 str. 1 p., 2 p.,
n u t a r i a:
Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros prokurorės apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.
Pakeisti Radviliškio rajono apylinkės teismo 2014 m. liepos 10 d. nuosprendį: vadovaujantis BK 64 str. 1 d., 3 d., pagal BK 284 str. 1 d. paskirtą 7 mėnesių laisvės atėmimo bausmę dalinio sudėjimo būdu subendrinti su Radviliškio rajono apylinkės teismo 2013-04-19 nuosprendžiu paskirta bausme – 3 mėnesių laisvės atėmimu bei paskirti S. P. galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 8 mėnesiams.
Vadovaujantis LR BK 92 str. 1, 2 d., S. P. paskirtos bausmės vykdymą atidėti 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams, skiriant auklėjamojo poveikio priemonę – laisvės apribojimą 12 (dvylikai) mėnesių, tuo laikotarpiu įpareigojant būti namuose nuo 22 val. iki 6 val., jei tai nesusiję su mokslu, darbu ar sveikatos priežiūra, ir tęsti mokslą arba dirbti.
Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.
Nuteistosios S. P. apeliacinį skundą atmesti.
Kolegijos pirmininkas Bronius Zalaga
Teisėjai Gražvydas Poškus
Vaclovas Iždonas