Administracinė byla Nr. eA-1130-624/2024
Teisminio proceso Nr. 3-61-3-08289-2023-7
Procesinio sprendimo kategorija 8.3.1
(S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2024 m. vasario 7 d.
Vilnius
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (kolegijos pirmininkas), Arūno Dirvono (pranešėjas) ir Mildos Vainienės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo A. K. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. gruodžio 19 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. K. skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (trečiasis suinteresuotas asmuo – Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamentas) dėl sprendimų panaikinimo.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė:
I.
1. Pareiškėjas A. K. (toliau – ir pareiškėjas) pateikė teismui skundą, kuriuo prašė panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Migracijos departamentas, atsakovas) 2023 m. rugsėjo 6 d. sprendimą panaikinti leidimą laikinai gyventi Nr. 23S146314 (toliau – ir Sprendimas) ir 2023 m. rugsėjo 7 d. sprendimą uždrausti atvykti Nr. 23S147503.
2. Pareiškėjas skundą grindė šiais pagrindiniais argumentais:
2.1. Sprendimas grindžiamas aplinkybe, kad pareiškėjas klausimyne nurodė, jog 2008–2022 metais dirbo Baltarusijos Respublikos (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Bankas), o kadangi Baltarusijos bankų sektorius yra pakankamai koncentruotas, valstybiniai bankai tiesiogiai ar netiesiogiai finansuoja arba vykdo veiklą Baltarusijos vyriausybės vardu bei nuo 2022 m. vasario mėn. Europos Sąjunga (toliau – ir ES), reaguodama į Baltarusijos įsitraukimą į Rusijos agresiją prieš Ukrainą, Bankui įvedė sankcijas, pareiškėjas dirbdamas šiame banke, turėjo būti lojalus Baltarusijos Respublikai ir palaikyti Baltarusijos valdžią bei jos vykdomą agresyvią užsienio politiką. Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamento (toliau – ir VSD) bei atsakovo vertinimu, pareiškėjas gali būti išnaudotas Baltarusijos žvalgybos ir saugumo tarnybų užduočių vykdymui kaip lojalus ir patikimas Baltarusijos valdžiai asmuo.
2.2. Nesutinkama su Sprendime nurodytais teiginiais, kad vienintelė aplinkybė, t. y. darbas Banke, savaime suponuoja pareiškėjo lojalumą Baltarusijos Respublikos valdžiai bei vykdomai politikai, nenustačius kitų šį pavojingumą pagrindžiančių aplinkybių. Aktualu tai, jog pareiškėjas Banke užėmė (duomenys neskelbtini) poziciją, jo darbo funkcijos apėmė ir (duomenys neskelbtini) pareigas. Pareiškėjo funkcijos buvo (duomenys neskelbtini), tačiau jis nedalyvavo Banko valdymo organų veikloje, nesprendė valdymo ar organizacinių klausimų, neturėjo jokių asmeninių santykių ir su Banką valdančiais asmenimis, vykdė savo tiesiogines funkcijas, kurios nebuvo susijusios su valstybės vykdoma politika bei valdžia. Pareiškėjas, turėdamas teisinį bei ekonominį išsilavinimą, bankininkystės teisės specializaciją, dėstydamas bankininkystės teisę (duomenys neskelbtini) universitete, neturėjo didelio pasirinkimo kur dirbti, jo išsilavinimai buvo pagrindas jam įsidarbinti būtent finansų įstaigoje.
2.3. Ne asmuo turi paneigti savo lojalumą Baltarusijos Respublikos valdžiai, o būtent institucijos turi šį asmeniui inkriminuojamą lojalumą pagrįsti, patvirtinti pateiktais duomenimis, o ne grįsti jį deklaratyviais, hipotetiniais teiginiais, kas ir yra šiuo atveju padaryta pareiškėjo atžvilgiu. Nėra nustatyta neginčijamų duomenų ar kitų aplinkybių, darančių įtaką VSD padarytos išvados apie pareiškėjo keliamą grėsmę valstybės saugumui pagrįstumui.
2.4. Pareiškėjas nėra lojalus Baltarusijos Respublikos valdžiai bei vykdomai politikai. Pareiškėjas turi šeimą – sutuoktinę bei du mažamečius vaikus, todėl, būdamas Baltarusijos Respublikoje, atvirai ir aktyviai nereiškė nepritarimo bei kritikos valdžiai, kas atsižvelgiant į valdžios naudojamus susidorojimo metodus, turėtų neigiamos įtakos ne tik pačiam pareiškėjui, bet ir jo šeimai. Pareiškėjas Lietuvoje taip pat vengia aiškiai kritikuoti Baltarusijos valdžią, nes bijo dėl savo Baltarusijoje likusių gyventi tėvų saugumo. Nors pareiškėjas viešai nereiškė nepritarimo Baltarusijos Respublikos valdžiai, vykdomai politikai, jis nepritarė ir nepritaria Baltarusijos Respublikoje vykdomai politikai, taip pat prezidento rinkimus vertina kaip antidemokratinius. 2020 metais, prieš prezidento rinkimus, iškeliant kandidatus iš opozicijos, pareiškėjas už vieną iš tokių prabalsavo sąrašuose, tačiau tai turėjo neigiamos įtakos jo lojalumo vertinimui ateityje. Vykusių prezidento rinkimų metu pareiškėjas balsavo už S. Cichanouskają.
2.5. Viena iš pareiškėjo darbo Banke funkcijų buvo (duomenys neskelbtini), jis turėjo kontroliuoti ir užtikrinti, kad banko veikla atitiktų tarptautinius reikalavimus, iš jų – ir sankcijinius. Tačiau ilgainiui Bankui 2022 metais pritaikius sankcijas, pareiškėjo veikla turėjo įgyti kitą pakraipą, nes iš jo buvo tikimąsi, kad jo funkcijos užtikrins sankcijų „apėjimą“, tačiau ne jų laikymąsi, kas pagal ES teisę laikoma nusikaltimu, ir tai neatitiko pareiškėjo vertybinių pažiūrų. Pareiškėjas apsisprendė, kad nebenori tęsti darbo ir nusprendė išeiti iš darbo bei išvykti į užsienį.
2.6. Pareiškėjas turėjo rasti ne tik darbą sau, bet ir įkurti šeimą, užėmė laiko formalių klausimų išsprendimas – darbo Lietuvoje paieškos, gyvenimo sąlygų aprūpinimas, todėl tik 2022 metais jis su šeima apsisprendė įsikurti Lietuvoje, po ko išėjo iš darbo Banke. Darbo sutartis su Banku buvo nutraukta 2022 m. liepos 29 d. šalių susitarimu, tačiau faktiškai pagal pareiškėjo prašymą bei jo iniciatyva (dėl sankcijų įvedimo). Pareiškėjas apsisprendė išeiti iš darbo nepaisant to, kad buvo padaręs karjerą, pakilęs nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini), tačiau nepaisant netgi tokios pozicijos, pareiškėjo moralinės vertybės turėjo prioritetą.
2.7. Pareiškėjas nuo 2022 m. rugpjūčio 19 d. pradėjo dirbti Lietuvoje, 2022 m. rugsėjo 8 d. gavo leidimą laikinai gyventi darbo santykių pagrindu. Pareiškėjas šiuo metu dirbdamas Lietuvoje užima (duomenys neskelbtini) poziciją ir jo darbo funkcijos taip pat apima (duomenys neskelbtini) funkcijas, t. y. tas pačias funkcijas, kurias jis vykdė Banke.
2.8. Kilmės šalyje prasidėjus neramumams po 2020 metais įvykusių antidemokratinių prezidento rinkimų, Baltarusijoje buvo rengiami daugybiniai mirtingai, demonstracijos prieš antidemokratinius rinkimus, kuriuose pareiškėjas ne kartą pats dalyvavo. Pareiškėjas nefiksavo savo dalyvavimo mitinguose, nes tuo metu jis dar dirbo, dėstė universitete, turėjo Baltarusijoje gyvenančią šeimą, todėl fiksuoti minėtus veiksmus buvo rizikinga. Mitingų dalyviai buvo persekiojami. Yra duomenų, leidžiančių daryti išvadą, kad pareiškėjas dėl jo pažiūrų Baltarusijos Respublikoje jau buvo „juodusiuose“ sąrašuose bei buvo vertinamas kaip nelojalus valdžiai asmuo. Pareiškėjas „Telegram“ kanale bendravo su bendraminčiais, nepalaikančiais Baltarusijos režimo. Viena iš tokių pareiškėjo bendraminčių buvo suimta, nuteista ir atlieka laisvės atėmimo bausmę. Pareiškėjas, baimindamasis dėl savo ir savo šeimos saugumo, visus susirašinėjimus ištrynė ir neturi galimybės pateikti teismui. Po išvažiavimo iš Baltarusijos Respublikos 2022 m. rugpjūčio mėnesį jis nei karto ten nebuvo grįžęs, baimindamasis dėl savo saugumo, nors ten liko gyventi jo tėvai. Pareiškėjo nelojalumą Baltarusijos Respublikos valdžios politikai patvirtina ir tai, jog pareiškėjas atliko kelis piniginius pavedimus, remdamas organizacijas, ginančias būtent opozicijos rėmėjus, nukentėjusius nuo antidemokratiniais metodais išrinktos valdžios Baltarusijoje.
2.9. Nelogiškas Sprendimo argumentas, jog dėl jaučiamo lojalumo valdžiai pareiškėjas gali būti išnaudotas Baltarusijos žvalgybos ir saugumo tarnybų užduočių vykdymui. Susidaro situacija, kai asmeniui taikomos neigiamos pasekmės už galimus jo atžvilgiu ateityje atliekamus neteisėtus veiksmus, kas yra neteisinga bei prieštarauja logikai. Pareiškėjas, persekiojamas Baltarusijos režimo, turėtų būti laikomas ne režimo rėmėju, o auka.
2.10. Pareiškėjas, nieko neslėpdamas, atsakovo pateiktame klausimyne nurodė apie savo darbovietę, neiškreipdamas faktų. Jo nurodyti duomenys buvo tiesiog panaudoti prieš jį, nenustačius realaus jo keliamo pavojaus valstybės saugumui, vadovaujantis vien jo darbo santykiais su Banku, kuriam taikomos sankcijos. Pareiškėjui buvo išduotas leidimas laikinai gyventi Lietuvoje 2022 m. rugsėjo 8 d., t. y. tuomet, kai Banko atžvilgiu jau buvo taikomos ES sankcijos, tačiau šie duomenys tuomet nesudarė pagrindo daryti išvados apie pareiškėjo keliamą grėsmę valstybės saugumui.
2.11. Pareiškėjas, atsakydamas į klausimyno 10 ir 11 klausimus, išreiškė savo aiškią poziciją dėl vykdomos karinės agresijos Ukrainos atžvilgiu, vienareikšmiškai pažymėdamas, kad jai nepritaria bei jos nepalaiko. Migracijos departamentas automatiškai perkėlė VSD išvadą į Sprendimą, neatsižvelgęs bei neįvertinęs šių aplinkybių. Atsakovas privalėjo suteikti pareiškėjui galimybę duoti papildomus paaiškinimus. Pareiškėjo atsakymai į klausimyno 10–11 klausimus nepaneigia jo darbo Banke fakto, tačiau ir nepatvirtina jo pavojingumo, o kaip tik jį paneigia. Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką asmens pažymėjimas klausimyne apie savo nepritarimą vykdomai agresijai, laikomas jo aiškiai išreikšta pozicija dėl vykdomos politikos.
2.12. Atsakovas, nurodydamas faktinius duomenis, t. y. nustatęs, kad pareiškėjas Lietuvoje turi šeiminių (Lietuvoje gyvena jo šeima), ekonominių (jis daugiau kaip metus Lietuvoje dirba) ryšių, visapusiško ir objektyvaus individualaus vertinimo neatliko. Pareiškėjo sutuoktinei ir dukroms yra išduoti leidimai laikinai gyventi Lietuvoje, yra sudarytos ikimokyklinio mokymo bei pagrindinio ugdymo sutartys. Pareiškėjas sudarė buto nuomos sutartį, nuo 2022 m. rugpjūčio 19 d. dirba Lietuvoje. Pareiškėjo šeimos nariai leidimus laikinai gyventi Lietuvoje gavo šeimos susijungimo pagrindu, todėl panaikinus leidimą laikinai gyventi Lietuvoje pareiškėjui, bus sprendžiamas klausimas ir dėl jo šeimos nariams išduotų leidimų panaikinimo.
2.13. Nors Sprendime formaliai išskirta dalis „Migracijos departamento vertinimas“, tačiau iš šios dalies turinio matyti, kad atsakovas išvadą apie pareiškėjo keliamą grėsmę valstybės saugumui grindžia vien VSD padaryta išvada, savarankiškai neatlikęs grėsmės vertinimo, nenustatęs jos realumo. Sprendime nurodyti motyvai nėra pakankami vienareikšmiškai konstatuoti pareiškėjo grėsmę valstybės saugumui, todėl Sprendimas neatitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 10 straipsnio 5 dalies reikalavimų. Iš Sprendimo turinio akivaizdu, kad negalima vienareikšmiškai spręsti, jog buvo atliktas kompleksinis kitos informacijos, susijusios su pareiškėju vertinimas. Bendros politinės situacijos įvardijimas ir galimos grėsmės nacionaliniam saugumui pasireiškimo rizikos apžvalga Sprendime ir VSD išvadoje negali būti laikoma tinkamu pareiškėjo keliamos grėsmės nacionaliniam saugumui įvertinimu. Nagrinėjamu atveju ypač svarbus proporcingumo principo taikymas, pasveriant grėsmės nacionaliniam saugumui rizikos pasireiškimo tikimybę ir padarinius pareiškėjo teisinei padėčiai. Ginčijami sprendimai grindžiami bendro pobūdžio informacija, todėl naikintini dėl to, kad juos priimant buvo pažeistos pagrindinės procedūros, ypač taisyklės, turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą.
3. Atsakovas Migracijos departamentas atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė jį atmesti šiais pagrindiniais argumentais:
3.1. Pareiškėjui buvo išduotas leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir Įstatymas) 40 straipsnio 1 dalies 4 punkto pagrindu. Vykdant užsieniečių kontrolę, pareiškėjui buvo pateiktas klausimynas, kuriame jis nurodė, kad 2008–2022 m. dirbo Banke. VSD pateikė išvadą, kad pareiškėjas, dirbdamas Baltarusijos Respublikos bankų sektoriuje, privalėjo būti lojalus Baltarusijos Respublikai ir palaikyti Baltarusijos valdžią bei jos vykdomą agresyvią užsienio politiką, kuri kelia grėsmę Lietuvos nacionaliniam saugumui. Pareiškėjas gali būti išnaudotas Baltarusijos žvalgybos ir saugumo tarnybų užduočių vykdymui kaip lojalus ir patikimas Baltarusijos valdžiai asmuo. Migracijos departamentas, įvertinęs VSD išvadą ir kitus duomenis, priėmė ginčijamus sprendimus.
3.2. 2022 m. vasario mėn. ES, reaguodama į Baltarusijos įsitraukimą į Rusijos agresiją prieš Ukrainą, Bankui įvedė sankcijas. Tokiems juridiniams asmenims buvo uždrausta teikti specializuotas finansinių pranešimų paslaugas. Draudžiama tiesiogiai ar netiesiogiai prekiauti perleidžiamais vertybiniais popieriais ir pinigų rinkos priemonėmis, kurias išleido Bankas, draudžiama tiesiogiai ar netiesiogiai sudaryti sandorius su Banku, kuris yra didžiausias bankas Baltarusijoje, užimantis pirmaujančias pozicijas Baltarusijos bankų sistemoje pagal akcinį kapitalą, turtą, paskolas, indėlius. Nuo 2021 m. rugpjūčio 11 d. (duomenys neskelbtini) sankcijas taiko Šveicarija, nuo 2022 m. kovo 8 d. – Kanada, nuo 2022 m. spalio 19 d. – Ukraina.
3.3. Migracijos departamentas nėra ikiteisminį tyrimą atliekanti ar žvalgybą vykdanti institucija, todėl galimybės surinkti duomenis apie užsieniečius ir jų galimą grėsmę valstybės saugumui yra ribotos. Atsižvelgiant į tai, Migracijos departamentas remiasi VSD pateiktais duomenimis ir išvadomis.
3.4. Išvada dėl pareiškėjo pavojingumo yra pagrįsta darbu Baltarusijos institucijoms, lojalumu joms, t. y. remiantis asmeniškai su pareiškėju susijusiomis ir nuo jo priklausiusiomis aplinkybėmis (jo darbinė veikla). Reikalavimas, kad užsienietis turi atlikti konkrečius veiksmus, nukreiptus prieš Lietuvos valstybę, yra akivaizdžiai per aukštas įrodinėjimo standartas ir neatitinka Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikos. Ginčijamame Sprendime nebuvo apsiribota vien tik nuorodomis į teisės aktų nuostatas, faktinės aplinkybės aptartos pakankamai aiškiai, nustatytos ne pavienės aplinkybės, o juridinių faktų visetas, jos susietos su taikomomis teisės normomis, todėl sprendimas atitinka tiek VAĮ, tiek teismų praktikoje suformuluotus reikalavimus. Nors esminis ginčijamo Sprendimo pagrindas ir yra VSD išvadoje pateikta informacija, tačiau Migracijos departamentas taip pat įvertino pareiškėjo socialinius, šeimyninius, ekonominius ryšius, todėl negalima teigti, jog Migracijos departamentas neatliko jokio savarankiško tyrimo.
3.5. Pareiškėjo teiginiai, kad jis nepritaria Rusijos agresijai bei jos nepalaiko, yra deklaratyvūs. Pareiškėjas nepateikė įrodymų, kurie leistų spręsti apie jo pažiūras. Teiginiai, jog pareiškėjas dalyvavo mitinguose, bet negalėjo fiksuoti tų veiksmų, neįrodo jo nelojalumo Baltarusijos institucijoms. Migracijos departamentas, vertindamas pareiškėjo socialinius ir ekonominius ryšius Lietuvos Respublikoje, nustatė, kad pareiškėjas neturėjo Lietuvos Respublikos išduotų nacionalinės ar Šengeno vizos. Pareiškėjas savo gyvenamąją vietą nuo 2022 m. rugsėjo 14 d. deklaruoja Lietuvos Respublikoje. Pareiškėjui 2022 m. rugsėjo 8 d. buvo išduotas leidimas laikinai gyventi Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 41 punkto pagrindu. Pareiškėjas nuo 2022 m. rugpjūčio 19 d. yra įdarbintas Lietuvoje. Tačiau šie pareiškėjo ryšiai su Lietuvos Respublika yra išskirtinai ekonominio pobūdžio.
3.6. Migracijos departamento duomenimis, Lietuvos Respublikoje šiuo metu taip pat gyvena pareiškėjo šeimos nariai, Baltarusijos piliečiai, t. y. sutuoktinė ir dukros, turinčios leidimus laikinai gyventi tuo pagrindu, kad pareiškėjas buvo gavęs leidimą gyventi Lietuvos Respublikoje. Nesutinkama, kad neigiamos sprendimų pasekmės atsiras ir pareiškėjo šeimos nariams. Šeiminiai ryšiai negali tapti pretekstu ignoruoti pareiškėjo grėsmę valstybės saugumui. Pareiškėjui nustatytas tik 5 metų draudimo atvykti į Lietuvos Respubliką laikotarpis, todėl akivaizdu, kad Migracijos departamentas įvertino individualias aplinkybes.
3.7. Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjas Banke dirbo nepertraukiamai 14 metų, dėl leidimo gyventi kreipėsi tik 2022 m. rugpjūčio 18 d., Banke dirbo iki pat 2022 m. bei į šiandieninę geopolitinę situaciją, vertintina, kad pareiškėjo gyvenimas Lietuvos Respublikoje kelia grėsmę valstybės saugumui. Migracijos departamento Sprendimas yra proporcingas siekiant užtikrinti nacionalini saugumą. Šiuo atveju pakanka pagrįsto manymo, kad pareiškėjas gali kelti grėsmę valstybės saugumui. Lietuvos Respublika neturi jokiais teisės aktais nustatytos pareigos leisti pareiškėjui gyventi Lietuvos Respublikoje, jeigu tai neatitinka valstybės nacionalinių interesų.
4. Trečiasis suinteresuotas asmuo VSD atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė jį atmesti šiais pagrindiniais argumentais:
4.1. Migracijos departamento sprendimai priimti pagal kompetenciją, vadovaujantis galiojančiais teisės aktais, yra teisėti ir pagrįsti tiek objektyviais duomenimis, tiek teisės aktų nuostatomis, priimti įvertinus visus turimus duomenis apie pareiškėją, yra proporcingi ir atitinkantys šalies nacionalinio saugumo interesus.
4.2. VSD 2023 m. rugpjūčio 23 d. raštu Migracijos departamentui pateikė vertinimą, kad pareiškėjo gyvenimas Lietuvoje kelia grėsmę valstybės saugumui. Pareiškėjas, pildydamas klausimyną, nurodė, kad 2008–2022 m. dirbo Banke. Baltarusijos bankų sektorius yra labai koncentruotas, o valstybiniai bankai tiesiogiai ar netiesiogiai finansuoja arba vykdo veiklą Baltarusijos vyriausybės vardu. Bankas yra didžiausias bankas Baltarusijoje, užimantis pirmaujančias pozicijas Baltarusijos bankų sistemoje. 2022 m. vasario mėn. ES, reaguodama į Baltarusijos įsitraukimą į Rusijos agresiją prieš Ukrainą, Bankui įvedė sankcijas. Tokiems juridiniams asmenims buvo uždrausta teikti specializuotas finansinių pranešimų paslaugas, draudžiama tiesiogiai ar netiesiogiai prekiauti perleidžiamais vertybiniais popieriais ir pinigų rinkos priemonėmis, kurias išleido Bankas, draudžiama tiesiogiai ar netiesiogiai sudaryti sandorius su Banku. Nuo 2021 m. rugpjūčio 11 d. Bankui sankcijas taiko Šveicarija, nuo 2022 m. kovo 8 d. – Kanada, nuo 2022 m. spalio 19 d. – Ukraina.
4.3. Pareiškėjas, dirbdamas Banke, tuo labiau užimdamas vadovaujančias pareigas, privalėjo būti lojalus Baltarusijos Respublikai ir palaikyti Baltarusijos valdžią bei jos vykdomą agresyvią užsienio politiką, kuri kelia grėsmę Lietuvos nacionaliniam saugumui. Baltarusijos valstybės institucijose, taip pat ir strateginės reikšmės įmonėse dirbančių asmenų patikimumą ir lojalumą valstybei kontroliuoja Baltarusijos žvalgybos ir saugumo tarnybos. Jos užtikrina, kad šiose struktūrose nedirbtų valdančiajam režimui nelojalūs, vykdomos agresyvios užsienio ir represinės vidaus politikos nepalaikantys asmenys. Pareiškėjui išdavus leidimą gyventi Lietuvoje, jis gali būti išnaudotas Baltarusijos žvalgybos ir saugumo tarnybų užduočių vykdymui kaip lojalus ir patikimas Baltarusijos valdžiai asmuo. Pareiškėjas nepateikė jokių konkrečių įrodymų ir duomenų, paneigiančių VSD išvadoje nurodytas aplinkybes.
4.4. Kadangi pareiškėjas VSD pripažintas kaip galintis kelti grėsmę valstybės saugumui, jo asmeniniai interesai, skunde išdėstytos aplinkybės ir nurodyti argumentai negali būti aukščiau Lietuvos Respublikos valstybės saugumo. Surinkus pakankamai duomenų, kurie leidžia daryti išvadą, jog pareiškėjas kelia grėsmę valstybės saugumui, jo interesas atvykti ir gyventi Lietuvos Respublikoje negali būti pateisintas tuo, kad iki skundžiamų sprendimų priėmimo pareiškėjas teisėtai gyveno Lietuvos Respublikoje.
4.5. Skundžiamuose sprendiniuose motyvų išdėstymas yra aiškus, pakankamas ir adekvatus, priimant sprendimus buvo laikytasi pagrindinių procedūrų, be to, juos priėmė kompetentingas subjektas.
II.
5. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2023 m. gruodžio 19 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė.
6. Teismas nustatė, kad Migracijos departamento 2022 m. rugsėjo 5 d. sprendimu Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 4 punkte nustatytu pagrindu (darbo pagrindu) pareiškėjui išduotas leidimas laikinai gyventi Nr. 760180997, galiojantis nuo 2022 m. rugsėjo 8 d. iki 2025 m. rugsėjo 8 d. Migracijos departamentas paprašė pareiškėjo raštu atsakyti į klausimyno klausimus. Pareiškėjas nurodė, kad 2008–2022 metais dirbo Baltarusijos Respublikos Banke. Gavęs 2023 m. rugpjūčio 23 d. VSD raštą, Migracijos departamentas 2023 m. rugsėjo 5 d. priėmė sprendimą, kuriuo panaikino pareiškėjo leidimą laikinai gyventi Nr. 760180997 dėl to, kad pareiškėjo gyvenimas Lietuvos Respublikoje kelia grėsmę valstybės saugumui. Migracijos departamentas 2023 m. rugsėjo 7 d. priėmė sprendimą uždrausti pareiškėjui atvykti į Lietuvos Respubliką 5 metams.
7. Teismas vadovavosi Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 14 punktu, akcentavo valstybės saugumo reikšmę bei apžvelgė Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išaiškinimus tokio pobūdžio bylose.
8. Teismas nustatė, kad Migracijos departamentas, priimdamas Sprendimą, vadovavosi VSD rašte pateikta informacija. Teismas pažymėjo, kad Migracijos departamentas, gavęs VSD pažymą apie tai, kad pareiškėjo buvimas Lietuvos Respublikoje kelia grėsmę valstybės saugumui, privalėjo panaikinti pareiškėjui išduotą leidimą laikinai gyventi, nes būtent VSD yra institucija, įgaliota atlikti žvalgybos veiksmus ir vertinti valstybei kylančias grėsmes. Pareiškėjas savo teises, susijusias su jam nepalankiu sprendimu, gali ginti teisme, kuriame yra įvertinami tiek procedūriniai aspektai, tiek sprendimo turinys. Migracijos departamentui nėra suteikta teisė kvestionuoti VSD išvadų. Migracijos departamentas vadovavosi VSD išvada, kurioje nurodyta, kad pareiškėjo gyvenimas Lietuvoje kelia grėsmę valstybės saugumui, kadangi jis, kaip buvęs lojalus Banko darbuotojas, gali turėti ryšių su Baltarusijos žvalgybos ir saugumo tarnybomis, kurios galimai gali pareiškėją, kaip lojalų ir patikimą Baltarusijos Respublikos valdžiai asmenį, išnaudoti Baltarusijos Respublikos žvalgybos ir saugumo tarnybų užduočių vykdymui. Išvados panaikinti pareiškėjo leidimą laikinai gyventi Lietuvoje pagrindas – pareiškėjo praeityje buvę ryšiai su asmenimis, dirbančiais Baltarusijos valdžios tarnybose, kurios yra laikomos grėsme valstybės saugumui.
9. Teismas vertino, jog VSD surinkti duomenys leidžia teigti, kad Migracijos departamentas iš esmės turėjo pakankamą pagrindą priimti ginčijamą Sprendimą, nes VSD išvadoje pateikta informacija yra pakankama spręsti, kad pareiškėjas kelia grėsmę Lietuvos valstybės saugumui. Įvertinus išdėstytų aplinkybių visumą, šiandieninę geopolitinę situaciją, VSD atliktą vertinimą, sutiktina, kad surinkta pakankamai duomenų, kurie leidžia daryti išvadą, jog pareiškėjo asmeninis interesas likti gyventi ir dirbti Lietuvos Respublikoje negali būti pripažįstamas prioritetiniu ir labiau reikšmingu nei Lietuvos Respublikos nacionalinio saugumo užtikrinimas. Šiuo aspektu, be kita ko, aktualus Konstitucinio Teismo 2022 m. rugsėjo 22 d. nutarimas byloje Nr. 19-A/2021, kuriame Konstitucinis Teismas nurodė, jog asmens ryšiai su užsienio valstybių institucijomis, tų valstybių fiziniais arba juridiniais asmenimis, keliantys grėsmę nacionaliniam saugumui, gali būti laikomi aplinkybe, suponuojančia tokio asmens pažeidžiamumą, taigi kartu galinčia kelti grėsmę valstybės ar visuomenės saugumo interesams.
10. Teismas nurodė, kad pareiškėjas Banke dirbo nepertraukiamai 14 metų (nuo 2008 m. iki 2022 m.). Dėl leidimo gyventi kreipėsi tik 2022 m. rugpjūčio 18 d. Aktualu tai, jog Baltarusijos bankų sektorius yra labai koncentruotas, o valstybiniai bankai tiesiogiai ar netiesiogiai finansuoja arba vykdo veiklą Baltarusijos vyriausybės vardu.
11. Teismas akcentavo Baltarusijos autokratinio režimo keliamą grėsmę. Pažymėjo, kad VSD nustatytas aplinkybes įvertinus visuotinai žinomos informacijos apimtyje, surinkta informacija apie pareiškėją negali būti ignoruojama. Migracijos departamentas atliko pareiškėjo socialinių ir ekonominių ryšių Lietuvos Respublikoje vertinimą. Nustatė, kad pareiškėjas neturėjo Lietuvos Respublikos išduotų nacionalinės ar Šengeno vizos. Savo gyvenamąją vietą nuo 2022 m. rugsėjo 14 d. deklaruoja Lietuvos Respublikoje. Jam 2022 m. rugsėjo 8 d. buvo išduotas leidimas laikinai gyventi Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 4 punkto pagrindu. Pareiškėjas nuo 2022 m. rugpjūčio 19 d. įdarbintas Lietuvoje. Taigi pareiškėją su Lietuvos Respublika sieja ekonominio pobūdžio ryšiai. Lietuvos Respublikoje šiuo metu gyvena pareiškėjo šeimos nariai, Baltarusijos piliečiai (sutuoktinė ir dukros), turinčios leidimą laikinai gyventi, išduotą Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 3 punkto ir 43 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindais. Šie asmenys leidimą gyventi gavo kaip pareiškėjo šeimos nariai (šeimos susijungimo atvejis).
12. Teismas sprendė, kad pareiškėjo teiginiai apie jo nepritarimą Rusijos agresijai yra pakankamai deklaratyvūs, jis iš esmės nepateikė objektyvių įrodymų, kurie patvirtintų jo pažiūras. Taipogi teiginiai, jog pareiškėjas dalyvavo mitinguose, bet negalėjo fiksuoti tų veiksmų, dar neįrodo jo nelojalumo Baltarusijos institucijoms. Tiek VSD surinkti, tiek byloje esantys įrodymai suteikia pakankamą pagrindą išvadai, kad pareiškėjas privalėjo būti lojalus Baltarusijos Respublikai ir palaikyti Baltarusijos Respublikos valdžią, todėl pagrįsta laikytina išvada apie pareiškėjo galimus ryšius su atitinkamomis Baltarusijos tarnybomis. Tai, kad pareiškėjui prieš tai buvo išduota viza, kad jis nėra teistas, lojalus darbdaviui Lietuvoje, savaime nėra labiau reikšminga nei valstybės institucijų siekis užtikrinti valstybės saugumą, todėl ši aplinkybė nėra pakankama konstatuoti Sprendimų neproporcingumą bei neteisėtumą. Pagrįstai konstatavęs, jog pareiškėjo gyvenimas Lietuvos Respublikoje kelia grėsmę valstybės saugumui, atsakovas priėmė pagrįstus ir teisėtus Sprendimus panaikinti leidimą laikinai gyventi bei uždrausti atvykti pareiškėjui į Lietuvos Respubliką nuo sprendimo priėmimo 5 metus.
13. Teismas pažymėjo, jog tai, kad pareiškėjui teisėtai buvo išduota viza, nereiškia, jog jis turėjo ir teisėtą pagrindą (teisėtą lūkestį) tikėtis, jog jam negali būti panaikintas leidimas laikinai gyventi Įstatyme įtvirtintais pagrindais. Lietuvos Respublika neturi pareigos leisti laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, jeigu toks leidimas neatitinka valstybės nacionalinių interesų.
14. Teismas priėjo prie išvados, kad nėra teisinio pagrindo panaikinti ginčijamų sprendimų nei pareiškėjo skunde nurodytais, nei kitais argumentais. Tai, kad pareiškėjas subjektyviai nesutinka su sprendimų turiniu, nedaro jų nemotyvuotais, neteisėtais ar negaliojančiais.
15. Teismas, atmetęs skundą, netenkino pareiškėjo prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo.
III.
16. Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. gruodžio 19 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – skundo reikalavimus tenkinti, priteisti bylinėjimosi išlaidas.
17. Pareiškėjas nesutikimą su pirmosios instancijos teismo sprendimu grindžia šiais pagrindiniais argumentais:
17.1. Teismas formaliai sutiko su atsakovo išvada, neįvertinęs visų reikšmingų aplinkybių, nenustatęs, ar pareiškėjui inkriminuota grėsmė yra reali, objektyviai egzistuojanti, tikra, o ne deklaratyvi, tokiu būdu pažeisdamas įrodymų vertinimo bei aplinkybių visumos nustatymo taisykles.
17.2. Pareiškėjui inkriminuojamas pavojus valstybės saugumui nėra grindžiamas su pareiškėju susijusių individualių aplinkybių visuma. Išvada dėl jo gyvenimo keliamos grėsmės grindžiama vieninteliu jo biografijos faktu, t. y. darbine veikla Banke bei jos trukme iki 2022 metų. Toks vertinimas negali būti tinkamu pagrindimu, nes vadovaujamasi pavieniu praeities faktu. Atsakovas, be VSD išvados, nenurodė jokių individualių aplinkybių. Atsakovas, nustatęs, kad pareiškėjas Lietuvoje turi šeiminių, ekonominių ryšių, visapusiško, objektyvaus, individualaus kompleksinio vertinimo šiuo aspektu neatliko. Pareiškėjo atžvilgiu atliktas plečiamas vertinimas bei neproporcingų priemonių taikymas pažeidžia teisę į asmens privatų gyvenimą bei šeimos gyvenimo gerbimą, neatitinka protingumo principo.
17.3. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje akcentuojama, kad be VSD išvados yra aplinkybių, kurios privalo būti vertinamos, ir tik atlikus su pareiškėju susijusių aplinkybių visumos įvertinimą, galima daryti išvadą apie jam inkriminuojamos grėsmės valstybės saugumui pagrįstumą, realumą, tikrumą. Nagrinėjamu atveju neatlikus aplinkybių (atliktos tarnybos / darbo pobūdis; pareigos; darbo / tarnybos trukmė; tarnybos / darbo pasibaigimo pagrindas; praėjęs laiko tarpas nuo darbo pabaigos; duomenys apie darbą (tarnybą) įvairiose valdžios institucijose; ryšiai su valstybės valdžios institucijomis ar jose tarnaujančiais asmenimis; pozicija dėl Rusijos vykdomų karinių veiksmų Ukrainoje vertinimo; politinės pažiūros; ekonominiai, socialiniai ryšiai su Lietuva; veiksmai, kurie parodytų, kad asmuo kelia realią grėsmę Lietuvos valstybės saugumui) visumos vertinimo, padaryta nepagrįsta išvada.
17.4. Nors pareiškėjo valstybės saugumui keliama grėsmė motyvuojama tarptautinių sankcijų taikymu Bankui, tačiau būtent dėl šių sankcijų pritaikymo pareiškėjas nutraukė ryšius su Banku. Pareiškėjui inkriminuojama grėsmė per bankų galimai vykdytą tiesioginį ar netiesioginį vyriausybės finansavimą yra per daug nutolusi nuo pareiškėjo asmens, nėra individualizuota. Iš viešos informacijos matyti, kad Banke daug darbuotojų palaikė ir palaiko opoziciją bei dalyvavo 2020 metų protestuose, kas suponuoja, kad teiginys, jog valstybiniuose bankuose dirbę darbuotojai privalėjo būti lojalūs režimui, yra nepagrįstas.
17.5. Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) išaiškinimų kontekste apriboti žmogaus teises, numatant jam neigiamas pasekmes už priklausymą organizacijai, kuri atlieka tam tikrus antikonstitucinius veiksmus, yra neteisėta bei neproporcinga. Pareiškėjas negali patirti neigiamų padarinių dėl bankų, kuriuose jis dirbo, anksčiau vykdytos veiklos, nenustačius individualiai jo pavojingumą indikuojančių aplinkybių. Aktualu tai, kad teismo akcentuojamame Konstitucinio Teismo nutarime teismas nepadarė išvados, kad bet kokie ryšiai su užsienio juridinio asmenimis savaime pripažintini nepašalinama grėsme valstybės saugumui.
17.6. Teismas ignoravo skundo argumentus dėl pareiškėjo dalyvavimo opozicinėje veikloje, nevertino, kad 2022 m. liepos 18 d. kreipdamasis dėl leidimo laikinai gyventi Lietuvoje išdavimo pareiškėjas nurodė savo darbovietę. Leidimas laikinai gyventi Lietuvoje, atsakovui žinant šią informaciją, jam buvo išduotas ir tik po metų, pareiškėjui užpildžius klausimyną, nurodžius tą pačia informaciją apie darbovietę, jis buvo pripažintas keliančiu grėsmę valstybės saugumui dėl savo darbo santykių. Kyla klausimas, kokios aplinkybės pasikeitė bei kodėl pareiškėjo biografijos faktas, nurodytas prašyme, dėl darbo Banke, jau esant pritaikytoms sankcijoms bei prasidėjus karui, nebuvo vertinamas kaip keliantis grėsmę valstybės saugumui ir tik po metų toks vertinimas buvo atliktas.
18. Teismo sprendimo vertinimą ir padarytą išvadą paneigia šios reikšmingos aplinkybės: VSD nesurinko duomenų, kad pareiškėjas praeityje turėjo ryšių su asmenimis, dirbančiais Baltarusijos valdžios tarnybose arba su tokiomis tarnybomis, kurios yra laikomos grėsme valstybės saugumui, tokiose tarnybose pareiškėjas niekada nedirbo, su ten dirbančiais asmenimis jokių ryšių neturi ir niekada neturėjo, priešingai, jis palaikė ryšius su opozicijos rėmėjais, pats rėmė opoziciją; pareiškėjas dirbo Banke, kuris nėra valdžios tarnyba, atitinkamai jis objektyviai negali palaikyti ryšių su valdžios tarnybomis, nes praeityje neturėjo su jomis jokio ryšio; nepaisant ilgo darbo Banke termino, po sankcijų Bankui pritaikymo, t. y. 2022 metais, pareiškėjas pats nutraukė darbo santykius su Banku, t. y. jo išėjimas ir buvo sąlygotas sankcijų įvedimo; dėl leidimo gyventi pareiškėjas kreipėsi dar 2022 m. liepos 18 d., t. y. dar dirbdamas Banke; Lietuvoje pareiškėjas dirba, čia gyvena jo šeima, sudarytos vaikų ugdymo sutartys; pareiškėjas yra integravęsis į lietuvių bendruomenę, išmoko lietuvių kalbą; pareiškėjo nepritarimas karui aiškiai išreikštas klausimyne – atsakymuose į jo 10, 11 klausimus.
19. Atsakovas Migracijos departamentas atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti šiais pagrindiniais argumentais:
19.1. VSD išvadoje pateikta informacija yra pakankama spręsti, kad pareiškėjas kelia grėsmę Lietuvos valstybės saugumui. Pareiškėjo asmeninis interesas likti gyventi ir dirbti Lietuvos Respublikoje negali būti pripažįstamas prioritetiniu ir labiau reikšmingu nei Lietuvos Respublikos nacionalinio saugumo užtikrinimas. Migracijos departamentas, be VSD išvados, papildomai vertino pareiškėjo socialinius, ekonominius, šeimyninius ryšius Lietuvos Respublikoje. Buvo atliktas individualus pareiškėjo vertinimas, atsižvelgta į aplinkybę, jog pareiškėjas dirbo Banke.
19.2. Vien ta aplinkybė, jog teismas, įvertinęs byloje surinktus įrodymus, padarė kitokias išvadas, nei nurodo pareiškėjas, savaime nereiškia, kad buvo pažeistos įrodymų vertinimo taisyklės. Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjas Banke dirbo nepertraukiamai 14 metų, dėl leidimo gyventi kreipėsi tik 2022 m. rugpjūčio 18 d., tikėtina, kad jis gali palaikyti ryšius su buvusioje darbovietėje ir / ar kitose žvalgybos tarnybose dirbančiais Baltarusijos lojaliais asmenimis (pvz. buvę kolegos) ar tokie ryšiai gali bet kada atsinaujinti, ir tai yra pakankamas pagrindas išvadai, kad darbas Banke gali būti laikoma aplinkybe, suponuojančia pareiškėjo pažeidžiamumą, kartu ir realia tikimybę, galinčia kelti grėsmę valstybės ar visuomenės saugumo interesams.
19.3. Nesutinkama su pareiškėjo argumentais, kad nagrinėjamu atveju nebuvo vertinamos visos pareiškėjo akcentuojamos aplinkybės. Iš ginčijamų sprendimų turinio akivaizdu, kad buvo vertinta dauguma aplinkybių (darbo trukmė; praėjęs laiko tarpas nuo darbo pabaigos; duomenys apie asmens darbą įvairiose valdžios institucijose; asmens ryšiai su Baltarusija; pareiškėjo išsakytas politinis požiūris (Klausimyno 10, 11 klausimai); pareiškėjo socialiniai ekonominiai ir šeimyniniai ryšiai su Lietuva ir t. t.) ir pagrįstai konstatuota, kad pareiškėjas kelia grėsmę Lietuvos valstybės saugumui.
19.4. Pareiškėjo išsakyti politiniai požiūriai, dalyvavimas protestuose, o taip pat Ukrainos rėmimas nesudaro pagrindo paneigti jo galimą lojalumą kilmės valstybės atžvilgiu ir pripažinti, kad grėsmė yra išnykus. Pareiškėjo teiginiai, kad jis nenorėjo tęsti darbo santykių su Banku dėl savo politinės pozicijos vertintini kritiškai, kadangi darbo sutartį jis nutraukė tik 2022 m. liepos 29 d., tuo tarpu karas Ukrainoje prasidėjo 2022 m. vasario 24 d., o sankcijas ES, reaguodama į Baltarusijos įsitraukimą į Rusijos agresiją prieš Ukrainą, Bankui įvedė dar 2022 m. vasario mėn., nuo 2021 m. rugpjūčio 11 d. Bankui sankcijas taiko Šveicarija, nuo 2022 m. kovo 8 d. – Kanada, nuo 2022 m. spalio 19 d. – Ukraina.
19.5. Nesutinkama, kad neigiamos sprendimų pasekmės atsiras ne tik pareiškėjui, bet ir jo šeimos nariams, turintiems leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje. Šeiminiai ryšiai negali tapti pretekstu ignoruoti pareiškėjo grėsmę valstybės saugumui. Vien tik pareiškėjo ryšiai su Lietuvos Respublika, tam tikros šeiminės aplinkybės savaime niekaip nepaneigia byloje nustatytos esminės aplinkybės dėl iš pareiškėjo ryšių, suponuojančių jo pažeidžiamumą, kylančios grėsmės valstybės saugumui. Aktualu tai, kad keičiantis geopolitinei situacijai, gali kisti ir su pareiškėju susijusių aplinkybių vertinimas, todėl vien tai, kad pareiškėjui prieš tai buvo išduotas leidimas, savaime nereiškia, kad toks leidimas turi būti išduotas ir ateityje ar negali būti panaikintas Įstatyme numatytais pagrindais.
20. Trečiasis suinteresuotas asmuo VSD atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti šiais pagrindiniais argumentais:
20.1. VSD teikė atsakovui turimą informaciją ir vertinimą, kad pareiškėjas, 2008–2022 m. dirbęs Baltarusijos Banke ir užėmęs vadovaujančias pareigas, potencialiai gali būti išnaudotas Baltarusijos žvalgybos ir saugumo tarnybų užduočių vykdymui kaip lojalus ir patikimas Baltarusijos valdžiai asmuo ir tuo kelia grėsmę valstybės saugumui. Grėsmės valstybės saugumui pagrindas neturi būti nuodugniai ir neginčytinai įrodomas, patvirtinant atliktus veiksmus surinktais ir teisme ištirtais įrodymais. Pakanka turėti duomenų (šiuo atveju apie pareiškėjo darbą Banke), kuriais remdamasis VSD, atlikęs perspektyvinį (į ateitį nukreiptą) vertinimą, prognozuoja grėsmes valstybės saugumui.
20.2. Pareiškėjas kelia pernelyg aukštą įrodinėjimo standartą tokio pobūdžio bylai. Jeigu kompetentingos valstybės institucijos turėtų įrodymų apie pareiškėjo atliekamus, planuojamus atlikti arba realiai galimai atliktus valstybės nacionaliniam saugumui grėsmingus veiksmus, tuomet būtų sprendžiama dėl kitokio pobūdžio teisinių pasekmių – baudžiamosios atsakomybės taikymo. Šiuo atveju sprendžiama, ar Migracijos departamento sprendimais prisidedama prie rizikos veiksnių, pavojų silpninimo ir grėsmių nacionaliniam saugumui mažinimo.
20.3. Atmestini pareiškėjo argumentai, esą jo keliama grėsmė Lietuvos nacionaliniam saugumui negali būti vertinama kaip reali, o teismas neįvertino pareiškėjo buvusių darbo funkcijų ir pobūdžio. Pirmiausia, lojalumo Baltarusijos valdžiai reikalavimas yra taikomas visiems asmenims, dirbantiems Baltarusijos valstybinėse institucijose ar strateginėse įmonėse, nepriklausomai nuo jų einamų pareigų ar vykdomų funkcijų. Antra, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje yra išaiškinta, kad užsieniečių eitos pareigos, nepriklausomai nuo jų kvalifikacijos, pripažįstamos keliančiomis grėsmę Lietuvos valstybės saugumui. Teismas pagrįstai sprendė, jog pareiškėjo keliama grėsmė valstybės saugumui yra pakankamai reali ir akivaizdi.
20.4. Tai, kad teismas kitaip, o ne taip, kaip to norėjo pareiškėjas, vertino bylos duomenis, skunde išdėstytas aplinkybes, nėra pagrindas konstatuoti, jog teismas netinkamai taikė įrodymų vertinimą reglamentuojančias proceso normas ir padarė neteisingas išvadas. Teismas pagrįstai atsižvelgė į dabartinę geopolitinę situaciją, išreikšdamas pritarimą VSD išvadai dėl perspektyvinio pareiškėjo grėsmės vertinimo ir konstatavo, jog pareiškėjo asmeninis interesas gyventi Lietuvos Respublikoje negali būti pripažįstamas prioritetiniu ir labiau reikšmingu nei Lietuvos Respublikos nacionalinio saugumo užtikrinimas. Teismas teisingai pažymėjo, kad konkrečiu atveju buvo atliktas individualus pareiškėjo atvejo vertinimas.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a:
IV.
21. Byloje nagrinėjimas ginčas kilo dėl Migracijos departamento 2023 m. rugsėjo 6 d. sprendimo Nr. 23S146314 panaikinti pareiškėjui leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje Nr. 760180997, galiojantį iki 2025 m. rugsėjo 8 d. ir 2023 m. rugsėjo 7 d. sprendimo Nr. 23S147503 uždrausti pareiškėjui atvykti į Lietuvos Respubliką 60 mėnesių (5 metus), pagrįstumo ir teisėtumo.
22. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo skundą atmetė, konstatavęs, kad Migracijos departamentas, nustatęs, jog pareiškėjo gyvenimas Lietuvos Respublikoje kelia grėsmę valstybės saugumui, priėmė pagrįstus ir teisėtus sprendimus dėl leidimo panaikinimo ir draudimo atvykti.
23. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu teigia, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino byloje esančius įrodymus, todėl padarė nepagrįstas išvadas ir priėmė neteisėtą ir nepagrįstą sprendimą. Akcentuoja, kad nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis dėl jo grėsmės valstybės saugumui. Teigia, kad teismas neatliko visų, su pareiškėju susijusių aplinkybių, visumos vertinimo.
24. Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalį teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas pareiškėjo apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).
25. Teisėjų kolegija, nagrinėdama apeliacinio skundo, atsiliepimų į apeliacinį skundą argumentus ir tikrindama pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausia pažymi, kad ginčo teisinius santykius reglamentuoja Įstatymas, kurio 50 straipsnio 1 dalies 14 punkte nustatyta, kad leidimas laikinai gyventi užsieniečiui panaikinamas, jeigu jo gyvenimas Lietuvos Respublikoje kelia grėsmę valstybės saugumui, viešajai tvarkai ar žmonių sveikatai. Taip pat uždraudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, jeigu jis gali kelti grėsmę valstybės saugumui ar viešajai tvarkai. Uždraudimo atvykti į Lietuvos Respubliką laikotarpis gali būti ilgesnis negu penkeri metai (Įstatymo 133 str. 5 d.).
26. Įstatymo 4 straipsnio 3 dalis nustato, jog užsieniečių buvimą ir gyvenimą Lietuvos Respublikoje kontroliuoja Migracijos departamentas ir Valstybės sienos apsaugos tarnyba, bendradarbiaudami su Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių institucijomis ir įstaigomis. Pagal Įstatymo 4 straipsnio 4 dalį užsieniečio keliamos grėsmės valstybės saugumui vertinimą atlieka Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamentas. Įstatymo 4 straipsnio 7 dalyje nurodyta, jog Valstybės saugumo departamentas, turėdamas duomenų, kad užsienietis, kuriam išduota viza, leidimas gyventi ar kitas šiame Įstatyme nurodytas užsieniečio teisę gyventi Lietuvos Respublikoje patvirtinantis dokumentas, kelia grėsmę valstybės saugumui, nedelsdamas apie tai informuoja Migracijos departamentą, kuris ne vėliau kaip per 7 kalendorines dienas nuo šios informacijos gavimo dienos panaikina užsieniečiui išduotą vizą, leidimą gyventi, jeigu tokie dokumentai buvo išduoti, arba užsieniečio teisę gyventi Lietuvos Respublikoje ir apie tai nedelsdamas informuoja užsienietį.
27. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje nurodoma, jog Migracijos departamentas turi teisę remtis išvada dėl pareiškėjo grėsmės vertinimo, tačiau Migracijos departamentas, kaip viešojo administravimo subjektas, priimantis galutinį aktą, sukeliantį asmeniui materialaus pobūdžio teisines pasekmes, jį turi pagrįsti objektyviais duomenimis (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. sausio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1049-756/2017; 2017 m. birželio 20 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eA-3776-822/2017; kt.). Sprendžiant dėl to, ar asmuo gali kelti grėsmę (realų ir faktinį pavojų), turi būti vertinamos visos byloje nustatytos faktinės aplinkybės, o sprendimas turi būti priimamas atsižvelgiant į šių aplinkybių visumą bei laikantis proporcingumo principo. Migracijos departamentas turi vertinti kiekvieną individualią situaciją ir spręsti, ar užsieniečiui ketinamais taikyti apribojimais nebus pažeistas minėtas proporcingumo principas. (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. kovo 29 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A822-2220/2012).
28. Migracijos departamentas, vertindamas, ar asmuo kelia grėsmę valstybės saugumui, neturėtų automatiškai VSD išvados perkelti į sprendimą, o, būdamas viešojo administravimo subjektas, turi, atsižvelgdamas į nustatytų aplinkybių visumą, tarp kurių yra ne tik VSD išvada, bet ir su pareiškėju susijusios individualios aplinkybės, atlikti savo vertinimą ir padaryti savarankišką išvadą, ar pareiškėjas kelia grėsmę valstybės saugumui. Atsakovas turi visapusiškai įvertinti papildomas aplinkybes, kurios jam žinomos apie pareiškėją (šeima, darbas, gyvenimo trukmė Lietuvoje, padaryti pažeidimai), ir tik jas sistemiškai įvertinęs, gali daryti išvadą apie pareiškėjo grėsmės valstybės saugumui realumą. Be to, išvada apie asmens grėsmę valstybės saugumui turi būti daroma ypač apdairiai, turi būti argumentuota bei motyvuota, proporcinga, o ne formali (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2023 m. birželio 14 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eA-1721-525/2023).
29. Nagrinėjamo ginčo atveju Migracijos departamentas priimdamas ginčijamus sprendimus įvertino kompetentingos institucijos – VSD – pateiktą išvadą, kurioje nurodoma, kad VSD, atlikęs pareiškėjo keliamos grėsmės valstybės saugumui vertinimą, nustatė, kad A. K., pildydamas Migracijos departamento klausimyną dėl papildomos informacijos gavimo, nurodė, kad 2008–2022 m. dirbo Baltarusijos Respublikos (duomenys neskelbtini) banke. VSD nurodė, kad Baltarusijos bankų sektorius yra labai koncentruotas, o valstybiniai bankai tiesiogiai ar netiesiogiai finansuoja arba vykdo veiklą Baltarusijos vyriausybės vardu. 2022 m. vasario mėn. ES, reaguodama į Baltarusijos įsitraukimą į Rusijos agresiją prieš Ukrainą, Bankui įvedė sankcijas. Tokiems juridiniams asmenims buvo uždrausta teikti specializuotas finansinių pranešimų paslaugas. Draudžiama tiesiogiai ar netiesiogiai prekiauti perleidžiamais vertybiniais popieriais ir pinigų rinkos priemonėmis, kurias išleido Bankas, draudžiama tiesiogiai ar netiesiogiai sudaryti sandorius su Banku. Bankas yra didžiausias bankas Baltarusijoje, užimantis pirmaujančias pozicijas Baltarusijos bankų sistemoje pagal akcinį kapitalą, turtą, paskolas, indėlius. Nuo 2021 m. rugpjūčio 11 d. Bankui sankcijas taiko Šveicarija, nuo 2022 m. kovo 8 d. – Kanada, nuo 2022 m. spalio 19 d. – Ukraina. VSD vertino, kad A. K., dirbdamas Banke, privalėjo būti lojalus Baltarusijos Respublikai ir palaikyti Baltarusijos valdžią bei jos vykdomą agresyvią užsienio politiką, kuri kelia grėsmę Lietuvos nacionaliniam saugumui. Baltarusijos valstybės institucijose dirbančių asmenų patikimumą ir lojalumą valstybei kontroliuoja Baltarusijos žvalgybos ir saugumo tarnybos. Jos užtikrina, kad šiose institucijose nedirbtų valdančiajam režimui nelojalūs, vykdomos agresyvios užsienio ir represinės vidaus politikos nepalaikantys asmenys. VSD vertinimu, A. K. gali būti išnaudotas Baltarusijos žvalgybos ir saugumo tarnybų užduočių vykdymui kaip lojalus ir patikimas Baltarusijos valdžiai asmuo. Atsižvelgęs į išdėstytą informaciją ir šiandieninę geopolitinę situaciją, VSD vertino, kad pareiškėjo gyvenimas Lietuvoje kelia grėsmę valstybės saugumui.
30. Taip pat nustatyta, kad Migracijos departamentas atliko individualų pareiškėjo situacijos vertinimą, surinko duomenis apie pareiškėjo gyvenimą Lietuvos Respublikoje: A. K. neturėjo Lietuvos Respublikos išduotų nacionalinės ar Šengeno vizos. Užsienietis savo gyvenamąją vietą nuo 2022 m. rugsėjo 14 d. deklaruoja Lietuvos Respublikoje, o nuo 2023 m. rugpjūčio 10 d. deklaruoja adresu: Vilnius, (duomenys neskelbtini); A. K. 2022 m. rugsėjo 8 d. buvo išduotas leidimas laikinai gyventi Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 41 punkte nustatytu pagrindu (leidimas laikinai gyventi gali būti išduodamas ar keičiamas užsieniečiui, jeigu jis ketina dirbti Lietuvos Respublikoje aukštos profesinės kvalifikacijos reikalaujantį darbą pagal Įstatymo 441 str. nuostatas). Užsienietis nuo 2022 m. rugpjūčio 19 d. yra įdarbintas (duomenys neskelbtini); Lietuvos Respublikoje šiuo metu taip pat gyvena A. K. šeimos nariai, Baltarusijos piliečiai: sutuoktinė T. P., turinti leidimą laikinai gyventi, išduotą Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 3 punkte ir 43 straipsnio 1 dalies 5 punkte nustatytu pagrindu (leidimas laikinai gyventi gali būti išduodamas užsieniečiui, jeigu yra šeimos susijungimo atvejis, kai Lietuvos Respublikoje gyvena užsieniečio sutuoktinis arba asmuo, su kuriuo sudaryta registruotos partnerystės sutartis ir kuris yra Lietuvos Respublikos pilietis arba užsienietis, turintis leidimą gyventi), dukra Y. K., gim. (duomenys neskelbtini), turinti leidimą laikinai gyventi, išduotą Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 3 punkte ir 43 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatytu pagrindu (leidimas laikinai gyventi gali būti išduodamas užsieniečiui, jeigu yra šeimos susijungimo atvejis, kai Lietuvos Respublikoje gyvena nepilnamečio užsieniečio tėvai ar vienas iš jų, kuris turi leidimą gyventi), dukra A. K., gim. (duomenys neskelbtini), turinti leidimą laikinai gyventi, išduotą 40 straipsnio 1 dalies 3 punkte ir 43 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatytu pagrindu (leidimas laikinai gyventi gali būti išduodamas užsieniečiui, jeigu yra šeimos susijungimo atvejis, Lietuvos Respublikoje gyvena nepilnamečio užsieniečio tėvai ar vienas iš jų, kuris turi leidimą gyventi). A. K. šeimos nariams ( T. P., Y. K., A. K.) išduotų leidimų laikinai gyventi galiojimo terminas nustatytas pagal A. K. leidimo laikinai gyventi galiojimo terminą – iki 2025 m. rugsėjo 8 d. Kitų A. K. šeiminių ryšių su asmenimis, gyvenančiais Lietuvos Respublikoje ir turinčiais dokumentus, suteikiančius ar patvirtinančius teisę gyventi Lietuvos Respublikoje, Migracijos departamentas nenustatė.
31. Taigi, Migracijos departamentas, iki priimdamas ginčijamus sprendimus, surinko jam prieinamus papildomus duomenis apie pareiškėją ir juos įvertino kartu su VSD pateikta išvada, pripažindamas, kad pareiškėjo ryšiai su Lietuvos Respublika yra išskirtinai ekonominio pobūdžio. Migracijos departamentas taip pat vertino pareiškėjo poziciją, išdėstytą Migracijos departamento klausimyne, kad jis nepritaria Rusijos Federacijos vykdomiems kariniams veiksmams Ukrainos teritorijoje, o Krymas, jo nuomone, priklauso Ukrainai, tačiau sprendė, kad tai nepaneigia aplinkybės, kad A. K. 2008–2022 m. dirbo Banke ir todėl yra potencialus verbavimo taikinys Rusijos Federacijos ir Baltarusijos Respublikos režimų jėgos struktūroms.
32. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje (žr., pvz., 2010 m. birželio 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A858-1810/2010; 2016 m. liepos 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-3784-662/2016; 2022 m. kovo 16 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-1240-756/2022; 2023 m. balandžio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1461-520/2023; kt.) aiškinama, kad sprendžiant dėl atsisakymo išduoti (pakeisti) leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje ir / ar dėl tokio išduoto leidimo panaikinimo, privalo būti įvertintas užsieniečio gyvenimo Lietuvoje galimos grėsmės valstybės saugumui, viešajai tvarkai ar žmonių sveikatai realumas ir akivaizdumas (laiko bei įrodymų pakankamumo požiūriu). Kiekvieno konkretaus užsieniečio situacija paprastai yra unikali, todėl, be kita ko, būtina įvertinti ir individualią prašymą pateikusio užsieniečio situaciją (šeiminius, socialinius, ekonominius ar kitus ryšius su Lietuvos Respublika ir pan.) ir kitas reikšmingas aplinkybes.
33. Sprendžiant dėl užsieniečio gyvenimo Lietuvoje pavojaus valstybės saugumui, viešajai tvarkai ar žmonių sveikatai galimybės, atliekamas iš esmės perspektyvinis (į ateitį nukreiptas) vertinimas. Tai lemia, kad tam tikras situacijos prognozavimas šiuo atveju yra neišvengiamas. Tačiau šis procesas negali būti grindžiamas vien tik spėjimais ir įtarimais. Jis turi būti paremtas nustatytais faktais, ypač anksčiau atliktais asmens veiksmais, jų pobūdžiu. Būtent jų pagrindu ir galima daryti išvadą, ar yra pakankamai reali ir akivaizdi grėsmė valstybės saugumui, viešajai tvarkai ar žmonių sveikatai galimybė (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. liepos 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-3784-662/2016; 2018 m. balandžio 11 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eA-3826-556/2018; kt.).
34. Įrodymų vertinimo aspektu, apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pagal ABTĮ 56 straipsnio 1 dalį, faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Įrodymų vertinimas pagal ABTĮ 56 straipsnio 7 dalį reiškia, jog bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Įvertindamas įrodymus, teismas turi įvertinti kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę ir iš įrodymų viseto duomenų padaryti išvadas. Vertindamas įrodymų visetą, teismas turi įsitikinti, kad pakanka duomenų išvadai, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, kad nėra esminių prieštaravimų, paneigiančių tokias išvadas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. spalio 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2147-415/2020; kt.). Be to, teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijais, bet ir logikos dėsniais (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. vasario 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-500-756/2016; kt.). Pažymėtina, jog teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą. Teismų išvados dėl įrodinėjimo dalyko įrodytumo turi būti logiškai pagrįstos bylos duomenimis.
35. Teisėjų kolegija, patikrinusi faktų ir teisės taikymo aspektais pirmosios instancijos teismo sprendimą, neturi faktinio ir teisinio pagrindų nesutikti su pareiškėjo ginčijama pirmosios instancijos teismo išvada, kad pareiškėjo gyvenimas Lietuvoje kelia grėsmę valstybės saugumui: ši išvada yra pagrįsta bylos duomenimis, įvertinus tiek atskirus įrodymus, tiek ir jų visetą; vertinant įrodymus pagrįstai atsižvelgta ir į tarptautinį kontekstą, susiklosčiusį dėl Rusijos karinės agresijos prieš Ukrainą, taip pat Rusijos Federacijos politinio režimo, kurį palaiko ir Baltarusijos Respublikos valdžia, priešiškumą Lietuvos Respublikai tiek kaip suvereniai šaliai, tiek kaip NATO ir Europos Sąjungos narei. Pažymėtina, kad pagal tarptautinę teisę ir atsižvelgiant į sutartinius įsipareigojimus, valstybės turi teisę kontroliuoti užsieniečių atvykimą į jų teritoriją ir jų gyvenimą čia (žr. EŽTT 2006 m. spalio 18 d. sprendimą byloje Üner prieš Nyderlandus, pareiškimo Nr. 46410/99; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. liepos 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-4603-629/2019). EŽTT yra pažymėjęs, kad grėsmės nacionaliniam saugumui gali būti skirtingos pagal savo pobūdį, netikėtos arba sunkiai iš anksto apibrėžiamos. Visapusiškai apibūdinti nacionalinio saugumo sąvoką yra neįmanoma. Ji gali būti labai plati, paliekant plačią vertinimo laisvę atitinkamoms institucijoms apibrėžti, kas yra reikalinga šiam saugumui (žr., pvz., EŽTT 2008 m. balandžio 24 d. sprendimą byloje C. G. ir kt. prieš Bulgariją, pareiškimo Nr. 1365/07).
36. Atmestini apeliacinio skundo argumentai, kad pirmosios instancijos teismas priimdamas ginčijamą sprendimą pažeidė įrodymų vertinimo taisykles. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas atliko pakankamai išsamų byloje esančių įrodymų vertinimą esminiais aspektais. Vien tai, kad pareiškėjas įrodymus vertina kitaip ir nesutinka su pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis, nesudaro teisinio pagrindo konstatuoti, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė įrodymų vertinimą reglamentuojančias proceso teisės normas.
37. Aplinkybės, kad pareiškėjui buvo išduotas leidimai laikinai gyventi Lietuvoje, jog jis dirba, Lietuvos Respublikoje kartu gyvena jo šeimos nariai, Baltarusijos Respublikos piliečiai, jis Migracijos departamento klausimyne išreiškė savo kategorišką poziciją karo Ukrainoje ir Krymo priklausomybės klausimu ir kitos pareiškėjo nurodytos aplinkybės nepaneigia Migracijos departamento padarytų išvadų, kurioms pagrįstai pritarė pirmosios instancijos teismas.
38. Aktualu tai, kad pareiškėjui leidimas laikinai gyventi buvo išduotas esant kitam geopolitiniam kontekstui, kuris dėl Rusijos karinės agresijos prieš Ukrainą yra pasikeitęs, turint omenyje ypač suprastėjusią geopolitinę situaciją, kuri yra nulemta tiek Rusijos, tiek ir Baltarusijos nusikalstamų režimų agresyvių veiksmų kaimynų atžvilgiu. Rusijos ir Baltarusijos piliečių atžvilgiu, ypač siekiančių gauti (pakeisti) leidimą laikinai gyventi Lietuvoje, turi būti taikomas sugriežtintos kruopščios patikros reikalavimų standartas. Toks vertinimas atitinka Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką.
39. Surinkti duomenys patvirtina, kad pareiškėjas nėra pasiekęs aukšto integracijos lygio Lietuvos Respublikoje, kas leidžia daryti išvadą, kad pareiškėjo asmeninis interesas likti gyventi Lietuvos Respublikoje negali būti pripažįstamas prioritetiniu ir labiau reikšmingu nei Lietuvos Respublikos nacionalinio saugumo užtikrinimas. Teisėjų kolegijos vertinimu, pareiškėjo darbo 2008–2022 m. Baltarusijos Respublikos banke (duomenys neskelbtini), kuris vykdo veiklą Baltarusijos vyriausybės vardu, faktas, per nurodytą laikotarpį einant (duomenys neskelbtini) pareigas, įvertinus ir tai, kad karas Ukrainoje prasidėjo 2022 m. vasario 24 d., Europos Sąjunga sankcijas, reaguodama į Baltarusijos įsitraukimą į Rusijos agresiją prieš Ukrainą, Bankui įvedė 2022 m. vasario mėnesį, pareiškėjas darbo sutartį su Banku nutraukė tik 2022 m. liepos 29 d., leidžia spręsti apie potencialų pareiškėjo pažeidžiamumą Baltarusijos Respublikos žvalgybos ir saugumo institucijų atžvilgiu. Atitinkamos institucijos, tikėtina, disponuoja asmenine bei profesine informacija apie pareiškėją, jo kontaktais ir kitais reikšmingais duomenimis. Nagrinėjamu atveju surinkti duomenis sudarė pagrindą išvadai apie pareiškėjo galimus ryšius su Baltarusijos atitinkamomis tarnybomis, kurie nebuvo niekaip paneigti.
40. Apibendrindama, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė materialiosios ir proceso teisės normas, reglamentuojančias ginčo teisinius santykius, tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus, nenukrypo nuo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuotos praktikos tokio pobūdžio bylose, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurį naikinti pareiškėjo apeliaciniame skunde nurodytais ar kitais argumentais nėra jokio pagrindo. Dėl to pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas.
41. Atmetus pareiškėjo apeliacinį skundą, nėra pagrindo tenkinti jo prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo (ABTĮ 40 str. 1 d.).
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
n u t a r i a:
Pareiškėjo A. K. apeliacinį skundą atmesti.
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. gruodžio 19 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.
Teisėjai Audrius Bakaveckas
Arūnas Dirvonas
Milda Vainienė