Civilinė byla Nr. e2-1241-323/2024

Teisminio proceso Nr.

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.4.2.11.

 (S)

KLAIPĖDOS APYLINKĖS TEISMAS

SPRENDIMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2024 m. balandžio 26 d.

Klaipėda

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų teisėja Genovaitė Vaizgėlienė,

sekretoriaujant Violetai Žalienei,

dalyvaujant ieškovo P. K. atstovui advokatui L. Š.,

atsakovės Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos atstovui Ž. K.,

        žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo P. K. ieškinį atsakovei Nacionalinei žemės tarnybai prie Aplinkos ministerijos.

Teismas

n u s t a t ė:

Ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo reikalauja panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos Klaipėdos miesto ir Neringos skyriaus 2023 m. gegužės 17 d. raštą Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos 2023 m. spalio 25 d. raštą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo buvo atmestas ieškovo skundas dėl Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos Klaipėdos miesto ir Neringos skyriaus 2023 m. gegužės 17 d. rašto Nr. (duomenys neskelbtini) panaikinimo.

Ieškinyje nurodė, kad ieškovas iš Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos Klaipėdos miesto ir Neringos skyriaus (toliau – Skyrius) gavo 2023 m. gegužės 17 d. raštą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo buvo nurodyta atlaisvinti valstybinį žemės sklypą, (duomenys neskelbtini) (toliau – žemės sklypas), kurį nenumatoma naudoti pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)  (toliau –Poilsio namelis), eksploatacijai. Ieškovas, nesutikdamas su 2023 m. gegužės 17 d. rašte Nr. (duomenys neskelbtini) nurodytu reikalavimu, pateikė 2023 m. birželio 12 d. skundą Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos (toliau – NŽT) direktoriui, kuriuo prašė panaikinti 2023 m. gegužės 17 d. raštą Nr. (duomenys neskelbtini) ir įpareigoti už tai atsakingus asmenis pradėti tinkamai įgyvendinti Nekilnojamojo turto registre įregistruotą jų tiesioginę paskirtį, išpirkimo valstybės nuosavybėn tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2022 m. liepos 21 d. įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl Valstybinėje žemėje teisėtai pastatytų statinių ir įrenginių, kurie nenaudojami pagal Nekilnojamojo turto registre įregistruotą jų tiesioginę paskirtį, išpirkimo valstybės nuosavybėn tvarkos aprašo patvirtinimo“ (toliau – Aprašas) nuostatas, susijusias su žemės sklypu ir jame esančių statinių išpirkimu valstybės nuosavybėn. NŽT pateikė 2023 m. spalio 25 d. raštą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame nurodė, kad ieškovo skundas dėl Skyriaus 2023 m. gegužės 17 d. rašto Nr. (duomenys neskelbtini). nepagrįstas ir negali būti tenkinamas. Skyriaus rašte reikalavimas atlaisvinti žemės sklypą buvo grindžiamas tuo, kad 2004 m. rugsėjo 16 d. sudaryta valstybinės žemės nuomos sutartis Nr. (duomenys neskelbtini) yra pasibaigusi ir išregistruota iš Nekilnojamojo turto registro; žemės sklypas, kuris buvo išnuomotas ieškovui pagal nuomos sutartį, nenumatomas naudoti jame esančių statinių eksploatacijai, todėl turi būti taikoma nuomos sutarties 13 punkte įtvirtinta nuostata, kad pasibaigus nuomos terminui žemė sutvarkoma nuomininkų lėšomis ir grąžinama nuomotojui tinkančioje naudoti būklėje. NŽT Rašte sprendimas atmesti ieškovo skundą grindžiamas tuo, kad žemės sklype be valstybinės žemės patikėtinio (nuomotojo) sutikimo pastatytas statinys – poilsio namelis – nėra laikytinas teisėtai pastatytu statiniu, todėl Aprašo nuostatos nėra taikomos. NŽT nuomone, šiuo atveju turi būti vadovaujamasi Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.557 straipsnio 2 dalies, Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarimu Nr. 260 „Dėl naudojamų valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos ne žemės ūkio paskirčiai (veiklai)“ (redakcija, galiojusi nuo 2004-05-01 iki 2004-11-17) 31.4 papunkčio nuostatomis, kuriose numatyta, kad be leidimo ir Nuomos sutartyje nenumatytus pastatytus statinius ar įrenginius nuomininkas privalo nugriauti ir sutvarkyti žemės sklypą. Ieškovo nuomone, Skyriaus reikalavimai atlaisvinti žemės sklypą, t. y. nugriauti jame esantį statinį, yra nepagrįsti, o NŽT daro nepagrįstą išvadą, kad žemės sklype esantis ieškovui bendrosios dalinės nuosavybės teise su kitu bendrasavininkiu priklausantis Poilsio namelis yra neteisėtai pastatytas statinys. Iš Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašų matosi, kad Ieškovui bendrosios dalinės nuosavybės teise su kitu bendrasavininkiu priklausantis statinys buvo pastatytas valstybinėje žemėje dar 1965 m., t. y. beveik prieš 40 metų iki 2004 m. rugsėjo 16 d. valstybinės nuomos sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) sudarymo. Šios nuomos sutarties sudarymo metu statinys jau buvo žemės sklype, o nuomos sutartis ir buvo sudaryta būtent šio statinio eksploatavimui. Šio statinio statybos darbų teisėtumą jau yra tyrusi Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos, kuri 2015 m. birželio 19 d. išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) jokių pažeidimų, susijusių su statinių remonto darbais, nenustatė. Išvadoje buvo nurodyta, kad atlikti statybos darbai laikytini kapitalinio remonto darbais, todėl statinių sutvarkymo darbai negali būti laikomi nauja statyba, o taip nėra pagrindo teigti, kad buvo vykdoma šių statinių rekonstrukcija.

Atsakovė pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriuo prašo ieškinį atmesti. Nurodė, kad 2004-09-16 Valstybinės žemės nuomos sutartimi Nr. (duomenys neskelbtini) ieškovui terminuotai, iki 2016-09-16, buvo išnuomota 0,0279 ha dalis žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro (duomenys neskelbtini). Minėtos Sutarties 13 punkte buvo nurodyta, kad pasibaigus žemės nuomos terminui žemė sutvarkoma nuomininko lėšomis ir grąžinama nuomotojui tinkančioje naudoti būklėje, išskyrus įstatymų numatytus atvejus. Atkreipia teismo dėmesį, kad ši Sutartis seniai yra pasibaigusi ir 2018-05-10 Nacionalinės žemės tarnybos teritorinio skyriaus vedėjo įsakymo Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu 2018-05-22 išregistruota iš Nekilnojamojo turto registro, tačiau ieškovas iki šiol nėra atlaisvinęs valstybinės žemės. Atsižvelgiant į tai, kad Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 7 straipsnio 1 dalies 1 punkte yra numatyta, jog Nacionalinė žemės tarnyba yra visos Lietuvos Respublikos valstybinės žemės, išskyrus žemę, kuri šio ir kitų įstatymų nustatyta tvarka patikėjimo teise perduota kitiems subjektams, patikėtinė, todėl, vykdydami mūsų institucijai deleguotas funkcijas, numatytas Žemės įstatymo 32 straipsnio 3 dalyje, 2023 m. gegužės 17 d. raštu Nr. (duomenys neskelbtini) tuometinis Nacionalinės žemės tarnybos Klaipėdos miesto ir Neringos skyrius ir kreipėsi į ieškovą prašydamas atlaisvinti Žemės sklypą. Taip pat svarbu atkreipti dėmesį į tai, kad Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2009 m. kovo 13 d. sprendimu, priimtu administracinėje byloje Nr. I-60-609/2009 (toliau – Sprendimas), kurioje ieškovas buvo suinteresuotu asmeniu, panaikino Neringos savivaldybės tarybos 2002-09-16 sprendimą „Dėl buvusios pionierių stovyklos teritorijos Juodkrantės gyv., Neringa, detaliojo plano patvirtinimo ir pritarimo sutartims dėl infrastruktūros plėtojimo“, motyvuojant tuo, kad jis neteisėtas iš esmės, nes savo turiniu prieštarauja aukštesnės galios teisės aktams. Sprendime buvo konstatuota, kad žemės sklypai (tarp kurių yra ir Žemės sklypas), kurių detalųjį planą ginčijamu sprendimu patvirtino Neringos savivaldybės taryba, yra Kuršių nerijos nacionalinio parko teritorijoje ir priklauso šio parko rekreacinei zonai. Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos 1991-04-23 nutarimu Nr. l-1244 Kuršių nerijos nacionalinio parko teritorijos teisinio režimo nustatymo teisė deleguota Lietuvos Respublikos Vyriausybei. Toks režimas nustatytas Vyriausybės 1994-12-19 nutarimu Nr. 1269, kuriuo patvirtinta Kuršių nerijos nacionalinio parko planavimo schema (generalinis planas) bei Vyriausybės 1999-03-19 nutarimu Nr. 308 patvirtintais Kuršių nerijos nacionalinio parko nuostatais. Nurodyti norminiai teisės aktai specialiai skirti Kuršių nerijos nacionalinio parko teritorijai, todėl jų nuostatos privalomos visiems detaliojo planavimo objektams. Pagal Kuršių nerijos nacionalinio parko schemos (generalinio plano) nuostatas nagrinėjama teritorija priskirta VI zonai, kuri schematiškai pažymėta kaip gyvenvietės bendro naudojimo žalieji plotai bei apsauginiai želdynai. Kuršių nerijos nacionalinio parko schemos tekstiniuose sprendiniuose (Juodkrantės ir apylinkių principinis planas. VI numeriu pažymėta teritorija pažymėta kaip buvusi moksleivių stovyklos teritorija, kurios sutvarkymui numatyta iškelti visus menkaverčius pastatus, respektuoti buvusį taką nuo marių pusės link jūros, išlaisvintą teritoriją paversti miško parko poilsio aikštelių zona ir atkurti prarastus želdinius. Taigi, iš Sprendimo akivaizdu, kad ieškovui neatsirado teisinis pagrindas Žemės sklype eksploatuoti poilsio namelį, (duomenys neskelbtini), kuris dar 2013-02-28 institucijos buvo užfiksuotas kaip sunykęs, pasibaigus Sutarčiai. Pažymėtina, kad Nacionalinė žemės tarnybos Klaipėdos miesto ir Neringos skyriaus specialistai 2013-02-28 atliko žemės naudojimo patikrinimą vietoje (surašytas žemės naudojimo patikrinimo aktas Nr. 13ŽN-(14.13.73.)-6)), kurio metu nustatė, jog Žemės sklype nebuvo nei vieno pastato (pastatai sugriuvę arba nugriauti), tačiau ieškovas, neatsižvelgdamas į Sprendimą, 2014-05-07, kartu su kitais buvusios Juodkrantės pionierių stovyklos teritorijoje, esančių poilsio namelių savininkais rangos sutartimi Nr. (duomenys neskelbtini) užsakė atlikti, poilsio namelių kapitalinio remonto darbus. Be to pažymėtina, kad ieškovo minimoje civilinėje byloje, teisminio proceso Nr. 2-06-3-10591-2015-5, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nutartimi konstatavo, jog nagrinėjamu atveju ginčo žemė galėjo būti naudojama tik miško ūkiui, susiklostė situacija, kai valstybė, atstovaujama kompetentingų institucijų, galiojant vėliau neteisėtu pripažintam Detaliajam planui, sudarė su ieškovais Nuomos sutartis, kuriose buvo nurodyta kita pagrindinė tikslinė Žemės sklypo naudojimo paskirtis („kitos paskirties žemė“), nei nustatyta bendrajame (generaliniame) plane (Schemoje). Apeliacinės instancijos teismas, teisėjų kolegijos vertinimu, pagrįstai sprendė, kad ieškovams, kurie žinojo, jog Sprendimas Nr. 151, kuriuo patvirtintas Detalusis planas, administracinio teismo buvo panaikintas, o ankstesnės teisės aktų nuostatos, reglamentuojančios šios teritorijos apsaugos ir naudojimo režimą, draudžia statyti pastatus, tačiau 2013 metais pradėjo statybas, turi tekti tam tikra rizika bei neigiami padariniai. Minėtoje byloje (teisminio proceso Nr. 2-06-3-10591-2015-5) teismai įvertino faktą, kad Nuomos sutartys buvo terminuotos, todėl konstatavo, jog dėl tolesnio Žemės sklypo nuomos termino pratęsimo, žinant apie Schemoje nustatytą buvusios Juodkrantės pionierių stovyklos renatūralizavimą bei pastatų iškėlimą, ieškovams negalėjo kilti teisėtų lūkesčių, juolab kai šie sprendiniai buvo perkelti į Tvarkymo planą. Taigi, aukščiau nurodytoje byloje priimti teismų sprendimai, nepanaikino ieškovo pareigos, nustatytos Sutarties 13 punkte - pasibaigus žemės nuomos terminui sutvarkyti žemę savo lėšomis ir grąžinti nuomotojui, todėl ieškovo teiginiai, apie tai, kad neteisėtai atlikti kapitalinio remonto darbai yra paneigti įsiteisėjusiais teismų procesiniais sprendimais, neatitinka tikrovės.

Teismas

k o n s t a t u o j a :

Ieškinys atmestinas.

Bylos medžiaga, šalių paaiškinimais nustatyta, kad 2004-09-16 Valstybinės žemės nuomos sutartimi Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – Sutartis), sudaryta tarp Lietuvos Respublikos valstybės, ir ieškovo, ieškovui buvo išnuomota 0,0279 ha dalis žemės sklypo, (duomenys neskelbtini), nuomos terminas – 12 metų, terminas skaičiuojamas nuo Sutarties pasirašymo dienos iki 2016-09-16 (Sutarties 1, 2 punktai). Žemės sklypo pagrindinė tikslinė paskirtis – kitos paskirties žemė. Žemės sklypo naudojimo būdas ir pobūdis – rekreacinis pobūdis esamų pastatų eksploatacijai (Sutarties 3 punktas). Išnuomojamas žemės sklypas yra pajūrio juostoje ir įpareigojama vadovautis, be kita ko, Kuršių nerijos nacionalinio parko nuostatais (8 punktas). Pagal Sutarties 13 punktą, pasibaigus žemės nuomos terminui žemė sutvarkoma nuomininko lėšomis ir grąžinama nuomotojui tinkančioje naudoti būklėje, išskyrus įstatymų numatytus atvejus.

Iš 2013 m. vasario 28 d. žemės naudojimo patikrinimo akto Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyta, kad buvo atlikta planinė žemės sklypo (duomenys neskelbtini), apžiūra, kurios metu konstatuota, kad žemės sklype nebestovi nei vienas pastatas, pastatai yra sugriuvę arba nugriauti.

Nacionalinė žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos Klaipėdos miesto ir Neringos skyrius 2023 m. gegužės 17 d. raštu Nr. (duomenys neskelbtini), įpareigojo ieškovą atlaisvinti valstybinį žemės sklypą, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – Žemės sklypas), kurį nenumatoma naudoti pastato, (duomenys neskelbtini)  (toliau – Poilsio namelis), eksploatacijai.

Ieškovas, nesutikdamas su 2023 m. gegužės 17 d. rašte Nr. (duomenys neskelbtini)  nurodytu reikalavimu, pateikė 2023 m. birželio 12 d. skundą Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos (toliau – NŽT) direktoriui, kuriuo prašė panaikinti 2023 m. gegužės 17 d. raštą Nr. (duomenys neskelbtini) ir įpareigoti už tai atsakingus asmenis pradėti tinkamai įgyvendinti Nekilnojamojo turto registre įregistruotą jų tiesioginę paskirtį, išpirkimo valstybės nuosavybėn tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2022 m. liepos 21 d. įsakymu Nr. 3D-462 „Dėl Valstybinėje žemėje teisėtai pastatytų statinių ir įrenginių, kurie nenaudojami pagal Nekilnojamojo turto registre įregistruotą jų tiesioginę 2 paskirtį, išpirkimo valstybės nuosavybėn tvarkos aprašo patvirtinimo“ (toliau – Aprašas) nuostatas, susijusias su Žemės sklypu ir jame esančių statinių išpirkimu valstybės nuosavybėn.

NŽT pateikė 2023 m. spalio 25 d. raštą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame nurodė, kad Pareiškėjo skundas dėl Skyriaus 2023 m. gegužės 17 d. rašto Nr. (duomenys neskelbtini) nepagrįstas ir negali būti tenkinamas.

Pažymėtina, kad Specifinį Kuršių nerijos nacionalinio parko ir jame esančių miškų teisinį statusą reguliuoja įstatymų įgyvendinamieji teisės aktai: 1994 m. gruodžio 19 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 1269 patvirtinta Kuršių nerijos nacionalinio parko planavimo schema (generalinis planas), 1999 m. kovo 19 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 308 patvirtinti Kuršių nerijos nacionalinio parko nuostatai, 2004 m. rugpjūčio 19 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu patvirtinti Saugomų teritorijų tipiniai apsaugos reglamentai, 2012 m. birželio 6 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 702 patvirtintas Kuršių nerijos nacionalinio parko tvarkymo planas.

Nagrinėjamu atveju Sutartyje nurodyta pagrindinė tikslinė išnuomojamo žemės sklypo paskirtis, žemės naudojimo būdas ir pobūdis atitiko tuos, kurie buvo nustatyti šios Sutarties sudarymo metu galiojusio teritorijos Detaliojo plano sprendiniais. Tačiau Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2009 m. kovo 13 d. sprendimu Neringos miesto savivaldybės tarybos 2002 m. rugsėjo 16 d. sprendimas Nr. 151 „Dėl buvusios pionierių stovyklos teritorijos Juodkrantės gyv., Neringa, detaliojo plano patvirtinimo ir pritarimo sutartims dėl infrastruktūros plėtojimo“ buvo panaikintas kaip prieštaraujantis Kuršių nerijos nacionalinio parko planavimo schemai, inter alia, jos nuostatoms, kad ginčo teritorija – gyvenvietės bendro naudojimo žalieji plotai bei apsauginiai želdynai, o žemės naudojimo būdas – miško parkas su poilsio aikštelėmis. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2010 m. kovo 26 d. nutartimi pripažino pirmiau nurodytą teismo sprendimą teisėtu ir pagrįstu. Taigi, panaikinus Neringos miesto savivaldybės tarybos 2002 m. rugsėjo 16 d. sprendimu Nr. 151 patvirtintą ginčo teritorijos Detalųjį planą, pasikeitė nuomotos valstybinės žemės naudojimo paskirtis pagal bendrąjį (generalinį) planą (Kuršių nerijos nacionalinio parko planavimo schemą), nustatyta miškų ūkio pagrindinė tikslinė valstybinės žemės naudojimo paskirtis.

Žemės įstatymo 9 straipsnio 10 dalyje nustatyta, kad valstybinė miško žemė gali būti išnuomojama tik Miškų įstatyme nustatytai veiklai. Šio straipsnio 14 dalyje (įstatymo redakcija, įsigaliojusi nuo 2014 m. sausio 1 d.) nustatyta, kad valstybinės žemės nuomos sutartis turi būti nutraukiama prieš terminą nuomotojo reikalavimu, jeigu žemės nuomininkas naudoja žemę ne pagal sutartyje numatytą pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir (ar) būdą arba yra keičiama pagrindinė žemės naudojimo paskirtis ir (ar) būdas, išskyrus atvejus, kai Vyriausybės nustatytais atvejais ir tvarka valstybinės žemės nuomos sutartyje arba jos pakeitime numatyta galimybė keisti pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir (ar) būdą.

Sutartyje išvardytų teisės aktų nuostatos, reglamentuojančios ginčo teritorijos apsaugos ir naudojimo režimą, taip pat visuotinai žinomas faktas – ypatingas Kuršių nerijos nacionalinio parko statusas bei konkrečių parko teritorijų paskirtis – įpareigojo atsakovę, veikiančią valstybės vardu, tiek ieškovą, siekiantį naudotis šioje teritorijoje esančia žeme, susipažinti su nurodytomis teisės aktų nuostatomis ir jų laikytis tiek sudarant sutartį dėl šios teritorijos naudojimo, tiek ją vykdant.

Nagrinėjamu atveju susiklostė tokia situacija, jog nors Sutartyje nustatyta ginčo žemės sklypo pagrindinė tikslinė paskirtis – kitos paskirties žemė, ginčo žemės sklypas nuo 2010 m. kovo 26 d., galėjo būti naudojamas tik miško ūkiui. Ieškovas 2014 m. atliko ginčo žemės sklype esančio Poilsio namelio, pastatyto iki 2010 m. kovo 26 d., kapitalinį remontą. Pažymėtina, kad 2013 m. vasario 28 d. planinės apžiūros aktas neginčijamai patvirtina, jog Poilsio namelis 2013 m. vasario 28 d. jau buvo nugriautas arba nugriuvęs. Nuo 2010 m. kovo 26 d. galiojusios teisės normos įpareigojo nugriauti ginčo žemės sklype bet kokius esančius pastatus, draudė naujų pastatų statybą. Akivaizdu, jog esant tiek įpareigojimui nugriauti statinius, tiek ir draudimui užsiimti naujų statinių statyba ginčo žemės sklype, jokio pobūdžio Poilsio namelio remonto darbai ieškovo negalėjo būti atliekami. Šiuo atveju atsakovė pagrįstai atsisako išpirkti valstybės nuosavybėn ieškovo suremontuotą Poilsio namelį, kadangi toks statinys 2010 m. kovo 26 d. faktiškai neegzistavo.

Įvertinus faktines bylos aplinkybes, teisinį reglamentavimą, formuojamą teismų praktiką panašaus pobūdžio bylos, teismas negali sutikti su ieškovu, jog atsakovė nepagrįstai atsisako spręsti klausimą dėl Poilsio namelio išpirkimo valstybės nuosavybėn. Todėl ieškovo ieškinys atmestinas kaip nepagrįstas. 

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 263, 268, 270, 448 straipsniais,

Teismas

n u s p r e n d ž i a:

ieškinį atmesti.

Sprendimą per 30 dienų nuo jo priėmimo ir paskelbimo dienos galima apskųsti Klaipėdos apygardos teismui, padavus apeliacinį skundą Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmuose.

Teisėja                                                 Genovaitė Vaizgėlienė