Baudžiamoji byla Nr. 1-28-288/2018

Teisminio proceso Nr.1-24-1-00687-2013-5

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.1.10.1.1;

2.3.6.4.5.1;1.2.4.6.1;1.1.7.2.3;2.1.15.3.3.2

(S)

KAUNO APYLINKĖS TEISMAS

NUOSPRENDIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2018 m. spalio 11 d.

Kaunas

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėja Liuba Kymantienė,

sekretoriaujant Editai Ugianskienei, Aušrai Volkavičienei, Aidai Gaučienei, Vilmai Smolskienei, Salomėjai Muralienei,

dalyvaujant prokurorei Aliui Juodviršiui, Simonai Naskauskaitei,

kaltinamajam E. Ž., jo gynėjui advokatui Artūrui Baužai,  

nukentėjusiam V. Ž., jo atstovei advokatei Laimai Razvickienei,

ekspertams M. K., J. V., J. G.-D., R. Ž., J. M.,

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje E. Ž., gimęs (duomenys neskelbtini) Kaune, asmens kodas (duomenys neskelbtini) lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, aukštojo išsilavinimo, nevedęs, dirbantis VšĮ (duomenys neskelbtini), gyvenantis ir deklaravęs gyvenamą vietą (duomenys neskelbtini) Kaune, neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - BK) 138 straipsnio 1 dalį.

Teismas

n u s t a t ė :

E. Ž. 2013-05-16, apie 8.40 val. (duomenys neskelbtini) Kaune, tyčia galva smogė nukentėjusiam V. Ž. į veidą (į burną), tokiu būdu padarydamas V. Ž. nežymų sveikatos sutrikdymą, pasireiškusį muštine žaizda ir pogleivio kraujosruva viršutinėje lūpoje, 21(viršutinio kairio pirmo) danties šaknies lūžiu viršutiniame trečdalyje su danties vainiko paslankumu bei kraujosruva 21 danties dantenoje, pogleivio kraujosruva viršutinių dantų dantenose.

Kaltinamasis E. Ž. kaltu neprisipažino ir parodė, kad įvykio metu dirbo padalinio vadovu. Dėl ligoninės padalinio įvaizdžio, bendravimo su pacientais, jis turėjo teisę pasakyti kolegai V. Ž., kad šis nesirodytų darbe vartojęs alkoholio bei sumuštas, kad į dabą ateitų laiku bei iš anksto planuotų operacijas. 2013-05-15 V. Ž. buvo suplanavęs operaciją, bet jos neatliko. 2013-05-16 V. Ž. pasirodė darbe ne darbo metu, todėl jo paklausė ką jis čia veikia, tuomet jis sureagavo emocionaliai. Jis V. Ž. paprašė valdytis ir išeiti iš ligoninės. Į pastabas jis sureagavo sunkiai, triukšmavo, mojavo rankomis. Vėliau kaltinamasis nuėjo į administraciją ir pranešė apie V. Ž. elgesį. Dar vėliau iš nuogirdų sužinojo, kad V. Ž. buvo sužalotas ir lyg jam kraujavo iš burnos. Jokio fizinio kontakto su V. Ž. neturėjo, priešingai iki šio įvykio bendravo gražiai, visada stengėsi jam padėti jei jis turėdavo kokių nors problemų ir niekada nemanė, kad jis galėtų jį apkaltinti nebūtais dalykais. Mano, kad V. Ž. galėjo ir įsikąsti pats, nes jis buvo susijaudinęs, o dėl jo veiksmų V. Ž. 21 danties šaknis lūžti negalėjo. Matė sužalotą V. Ž. darbe, po įvykių Ašigalio g., ir jam pasakė, kad su tokiu veidu darbe nesirodytų. Nuo to laiko V. Ž. tą dantį visiems matant tai išsiimdavo, tai įsidėdavo. Visi žinojo, kad V. Ž. kartais išimdavo tą dantį, tokia buvo protezo konstrukcija. Spaudoje ir televizijoje buvo plačiai paviešinta, kaip V. Ž. buvo sužalotas (duomenys neskelbtini), todėl žmonės, išgirdę šią informaciją iš žiniasklaidos, galbūt pagalvojo, kad taip ir buvo. Iš ekspertų paskutinės išvados matyti, kad ne viskas taip, kaip bandoma įteigti, nes ekspertai nekonstatuoja žandikaulio lūžio. Kai susipažino su bylos medžiaga pamatė, kad byloje yra duomenų, kad V. Ž. 2013-03-19 ir 2013-04-29 protezas atsicementuodavo, atsiklijuodavo, turėjo laisvumą, 2012-11-20 į dantį pirmą kartą buvo įdėtas kaištis. Taip pat mano, kad specialistė M. K. nustatydama kraujosruvas lūpoje V. Ž., nenurodo kurioje lūpoje ir kurioje pusėje. Taip pat mano, kad apklaustų liudytojų parodymai skiriasi, vieni matė, kad smūgis buvo suduotas ranka, kiti nurodo, kad įvykį matė per televiziją, o 2013-05-30 spaudoje ir televizijoje buvo plačiai aprodyta kaip V. Ž. buvo sužalotas Dienos chirurgijos centre ir žmonės priėmė šią informaciją iš žiniasklaidos pagalvoję, kad galbūt taip ir buvo. Be to ekspertų paskutinės išvados parodo, kad ne viskas buvo taip, kaip buvo bandoma įteigti, žandikaulio lūžio neliko.

Nukentėjęs V. Ž. parodė, kad su kaltinamuoju yra bendradarbiai. Iki įvykio tarpusavio santykiai buvo normalūs. 2013-05-15 nespėjo išoperuoti paciento, todėl 2013-05-16 paklausė E. Ž. ar galėtų ne savo darbo dieną operuoti. Jis leido kitos dienos ryte. Nukentėjęs atvyko į darbą 8 val., išoperavo pacientą, tačiau seselė liepė operaciją registruoti atbuline data. Tuomet jis pradėjo aiškintis su E. Ž., nesutikdamas operacijos registruoti atbuline data, tarp jų kilo konfliktas. Jam einant link kabineto, E. Ž. ėjo iš paskos aiškindamas, kad jis vedėjas ir turi jo klausyti. Nukentėjęs pasakė, kad taip nedarys, tada E. Ž. sudavė du smūgius, pataikė tarp šlaunų ir į veidą, į burną. Smūgį sudavė galva. Kreipėsi į medikus, nes buvo praskelta lūpa, žandikaulyje kraujosruva, lūžo danties šaknis ir žandikaulio atauga. Iš burnos bėgo kraujas, labiausiai kraujavo lūpa, nes ji buvo praskelta. Jis informavo med. personalą, prašė kviesti policiją, tačiau .nežino, kodėl policija nebuvo iškviesta. Kai sanitarė suteikė pagalbą jis, paskambino direktoriui. Ligoninės administracija iškart sureagavo. Įvykio dieną pacientų buvo koridoriuje, nes buvo rytas. Po smūgio galvojo, kaip užbaigti konfliktą. Reiškia civilinį ieškinį, kurį grindžia tuo, kad jis buvo šmeižiamas dėl neblaivaus pasirodymo darbe, komentarai žiniasklaidoje, citatos, pasisakoma, kad jis psichinis ligonis, po to tarnybiniai pranešimai, kad jis narkomanas ir alkoholikas. Nukentėjo jo autoritetas, sumažėjų pacientų srautas, be to, reikėjo tvarkytis dantis, buvo sutinusi lūpa, negalėjo užsiimti privačia praktika, buvo gaištamas laikas gydymuisi.

Liudytoja B. K. parodė, kad pažįsta ir kaltinamąjį ir nukentėjusį, yra kolegos, ji dirba gydytoja. Kai viskas vyko, ji buvo savo darbo vietoje ir įvykio nematė. Tik po kurio laiko matė V. Ž. sėdintį laukiamajame su ledu ir rašantį dokumentus. Paklausus kas atsitiko, V. Ž. parodė ištinusią lūpą, pasakė, kad jį darbe sumušė E. Ž., teigė, kad kilo darbinio konfliktas pobūdžio, detalių nepasakojo. Jo lūpa buvo sutinusi, kruvina. E. Ž. tą dieną nematė. Atėjęs į kabinetą bendradarbis pasakė, kad du gydytojai susimušė.

Liudytoja D. D. parodė, kad pažįsta ir kaltinamąjį, ir nukentėjusį, jie bendradarbiai, dirba slaugytoja. Įvykio nematė. Buvo rytas, ji tvarkė procedūrinį, kai išgirdo ją kviečiant vardu. Atėjusi pamatė V. Ž. užsidengusį lūpą, chalatas buvo aptaškytas krauju, ji atnešė jam ledo pūslę. V. Ž. teigė, jog jį sužalojo E. Ž., už ką nežino. Nukentėjęs buvo sunerimęs, susinervinęs, prisidengęs burną. V. Ž. buvo ne darbo diena. Tą dieną E. Ž. matė, bet apie konfliktą nekalbėjo.

Liudytoja B. Š. parodė, kad kaltinamąjį pažįsta, buvusi jo pacientė. 2013-05-16 atvyko į centrą dėl apgamų šalinimo operacijos, kurią turėjo atlikti E. Ž.. Nukentėjusį matė chirurgijos centre, jis buvo apsirengęs baltą chalatą. Palydėjo iki persirengimo kambario. Persirengusi, išeidama pamatė du žmones. E. Ž. pažino, o kito – ne , jis buvo apsirengęs žalią gydytojo aprangą. Matė, kaip E. Ž. smūgiavo galva, smūgiavo koja nukentėjusiam. Praeidama nubėgo pas registratorę. V. Ž. šaukė „žmonės gelbėkit, kvieskit policiją“ Registratorei pasakė, kas vyksta, ji palydėjo liudytoją į palatą. Ją operavo E. Ž., ji gulėjo ištikta komos 18 dienų, patyrė moralinę, fizinę ir materialinę žalą. Kreipėsi į etikos komisiją, į visas tarnybas. Norėjo tą kartą atsisakyti operacijos. Sutikimą operacijai parašė 8 val. prieš ją vedant į persirengimo kambarį. Po incidento ją nuvedė į palatą, ji rašė protestą, bet jai ir kitoms liepė laukti palatoje. Sėdėjo ir drebėjo, išeiti negalėjo, buvo su ligonės rūbais. Buvo šoko būsenos  ne ji viena, bet ir kitos, buvo paliktos nežinioje, nenuramintos.

Liudytoja D. M. parodė, jog tiek kaltinamąjį, tiek nukentėjusį pažinojo iš matymo toje pačioje ligoninėje. Buvo 2-oje ligoninėje asmeniniais reikalais, sėdėjo koridoriuje prie stalo, pildė dokumentus. Matė ginčą tarp kaltinamojo ir nukentėjusio, jie abu buvo su baltais chalatais, suprato, kad medikai. Kaltinamasis trenkė nukentėjusiam į veidą kumščiu, vieną kartą Nukentėjęs sakė sesutėms kviesti policiją, bet jos nelabai reagavo į prašymą. Paskubino ją pildyti dokumentus ir ją išvedė. Matė kaip pataikė nukentėjusiam į veidą, bėgo kraujas, nukentėjęs rankomis buvo užsiėmęs už veido. Atkreipė dėmesį, kad tokioje įstaigoje ne kiekvieną dieną tai pamatysi. Iš kur tiksliai bėgo kraujas negali pasakyti, bet iš veido. Girdėjo pakelto balso toną, griežtus sakinius. Nukentėjęs praėjo pro ją, paskui sesutė, ant nukentėjusio veido matė kraują, nežino iš kurios vietos. Jos manymu kraujas bėgo dėl suduoto smūgio. Gavęs smūgį, eidamas link jos, nukentėjęs paprašė sesutės iškviesti policiją, keliom sekundėm stabtelėjęs prie jos. Iš kaltinamojo labiau sklido agresija, nei iš nukentėjusio. Žodžių apie ką jie kalbėjo, negirdėjo, šnekėjo, kilnojo rankas.

Liudytojas V. S. parodė, kad su E. Ž., V. Ž. yra kolegos. Paties įvykio nematė. Kolektyvas pradėjo šnekėti, kad daktarai susimušė. Abu jie keisti. Gydytojai mušasi. Apie jų tarpusavio konfliktus neteko girdėti.

Liudytojas P. S. parodė, kad dirba audito skyriaus vedėju. Pažįsta ir kaltinamąjį, ir nukentėjusį. Buvo svarstomas tarp jų vykęs incidentas. E. Ž. kategoriškai neigė sudavęs V. Ž.. E. Ž. aiškino, kad V. Ž. yra blogo charakterio. Direktoriaus žodiniu nurodymu buvo pasakyta nueiti į Dienos chirurgijos skyrių pažiūrėti kas įvyko, nes jam buvo paskambinta. V. Ž. buvo kruvinu chalatu, prie burnos laikė kruviną skarelę. Pasakė, kad E. Ž. jam trenkė į veidą galva, pasakė, kad visa tai įvyko Dienos chirurgijos skyriaus koridoriuje. Ant chalato buvo daug kraujo, šviežios dėmės. Užėjęs į kabinetą E. Ž. parašė, kad V. Ž. nesudavė, o V. Ž. parašė, kad jam buvo suduota, dar parašė apie operaciją, kuri dėl to buvo perkelta. Dokumentus pateikė direktoriui. Jų tarpusavio santykių nežino, kiekvienas kalbėjo priešingai. V. Ž. įvykio dieną buvo blaivus.

Liudytojas V. D. parodė, jog yra buvęs etikos komisijos pirmininkas. Svarstė abiejų elgesį, vienas teigė, kad prieš jį smurtauta, o kitas neigė. Nuskambėjo visa ligoninė. Jokio tyrimo nevedė, neturi teisės to daryti. Mano, kad abu pažeidė etiką. Pasielgė nežmoniškai, nekorektiškai, neetiškai. Liepė susitaikyti ir išspręsti klausimą. Įvykio dieną nei su vienu iš jų nebendravo.

Liudytoja R. B. parodė, kad nei kaltinamojo nei nukentėjusio nepažįsta. Kai ji atėjo į įvykio vietą, jau buvo kažkas įvykę. Matė, kad jie aiškinosi kažką. V. Ž. buvo kruvinas, sesutės nešė jam ledus, jam iš burnos ar iš lūpos bėgo kraujas. Seselės atnešė ledukų, kad užsidėtų ant žaizdos. Vėliau iš televizijos sužinojo apie muštynes. Pačių muštynių ji nematė.

Liudytoja V. K. parodė, kad dirba Klinikinėje ligoninėje slaugytojos padėjėja. Abu vyrus pažįsta – tai jų gydytojai. Jie dirba ir dabar. 2013-05-16 ryte nei vieno iš gydytojų nematė, abu pamatė po pietų Vyko planinė operacija, jai teko asistuoti E. Ž. operacijoje.

Liudytoja A. P. parodė, kad 2013-05-16 asistavo V. Ž. operacijos metu. Ir su E. Ž. tą dieną buvo operacinėje. Nieko neįprasto E. Ž. elgesyje nepastebėjo.

Liudytoja L. D. parodė, kad dirba operacinės slaugytoja. Įvykio nematė .V. Ž. matė 8 val. ryte sveiką, darbingą ir blaivų. Tą dieną kai dalyvavo atliekant operaciją, E. Ž. paprašė jos pasakyti V. Ž. dėl operacijos registravimo. Ar liepė registruoti atbuline data, neprisimena. Ji šią informaciją perdavė V. Ž., V. Ž. jau dirbo ir ji išėjo toliau dirbti. V. Ž. sureagavo normaliai.

Liudytojas G. A. parodė, kad prisimena 2013-05-06 įvykius. Gavo skirtingos informacijos. Buvo paskirta komisijai išsiaiškinti situaciją Nieko komisija neišsisprendė. Jį patį pasiekė tokia informacija, kad E. Ž. sumušė V. Ž.. Pats įvykio nematė.

Liudytojas K. G. parodė, kad 2013-05-16 jis dirbo Dienos skyriaus chirurgijos vedėju. Apie 2013-05-16 įvykį jam žinoma, tiek, kad E. Ž. gyrėsi kolegoms, kad padarė tvarką, kad trenkė V. Ž.. Paskui šį įvykį rodė televizija. Dėl V. Ž. jokių nusiskundimų nėra gavęs. Dėl E. Ž. buvo nusiskundimas. Atėjus pakalbėti su abiem, E. Ž. puolė ant V. Ž., pokalbis buvo nekorektiškas, neetiškas, žeminantis V. Ž.. Dėl ko jie nesutaria nežino.

Liudytojas A. M. parodė, kad jam teko gydytis Dienos chirurgijos centre. V. Ž. jo gydytojas. Išeinant iš ligoninės susitiko su V. Ž., kuris pasakė, kad jam problemos, kad susimušė su vedėju. Susimušė dėl to, kad pacientą ne vakar operavo. Matėsi tą dieną, kad gydytojui buvo prakirsta lūpa.

 Ekspertė M. K. teisiamojo posėdžio metu patvirtino savo specialisto išvadą, kurioje nurodyta, kad V. Ž. konstatuota muštinė žaizda ir pogleivio kraujosruva viršutinėje lūpoje, visiškas 21-o danties šaknies lūžis su viršutinio žandikaulio alveolinės ataugos lūžiu, pogleivio kraujosruva viršutinių dantų dantenose. Sužalojimai padaryti kietu buku daiktu, galimai tiriamojo nurodytu laiku bei aplinkybėmis. Dėl visiško 21-o danties šakniegiūžio su viršutinio žandikaulio alveolinės ataugos lūžiu, nustatytas nesunkus sveikatos sutrikdymas (1 t., b. l. 47).

Ekspertė M. K. parodė, kad nukentėjęs aiškino, kad jam E. Ž. galva smogė į burną. Smogiant galva įmanoma padaryti tokius sužalojimus, kuriuos ji nurodo išvadoje. Nesunkus sveikatos sutrikdymas konstatuotas dėl 21 danties šaknies lūžio. Kad dantis prieš tai būtų išmuštas, to nesimatė. Dantis nuolatinis, jei būtų karūnėlė, matytųsi. Rašydama išvadą nežinojo, kad prieš tai, 2013-03-05 buvo lūžęs danties vainikas.  Nuotrauka jai nebuvo pateikta, matė tik odontologo išrašą.

Ekspertas J. V. parodė, kad 2013-03-05 V. Ž. kreipėsi į jį dėl nulaužto trečdalio danties. Gydymas paprastas – traukiamas nervas, numarintas dantis negali likti be apsaugos. Suteikiama laikina pagalba. Įdedamas armatūrinis strypas ir danties gabalėlis užmaunamas. Kai jis apžiūrėjo V. Ž., jam buvo konstatuotas nežymus sužalojimas.

 Įvykus traumavimui, išsivertė dantis per armatūrinį strypą. Odontologai laiko, kad toks dantis nepilnavertis.

Iš 2013-03-05 specialisto išvados Nr. G 617/13902 matyti, kad V. Ž. 2013-03-02 padaryti sumušimai veide, pasireiškę uždegimine audinių reakcija dešinėje smilkinio ir kaktos riboje, dešiniame skruoste su odos nubrozdinimu nosyje, viršutinėje lūpoje bei 21 danties dalies karūnos nuskėlimu; taip pat sumušimas dešinėje klubo pusėje ir dešinės šlaunies užpakaliniame paviršiuje su poodine kraujosruva. Sužalojimai susidarė nuo mažiausiai keturių atskirų trauminių poveikių kietais bukais riboto paviršiaus daiktais, kuo galėjo būti koja, ranka ar koks nors įrankis, dėl vieno ar daugiau trauminių poveikių, kurie tikėtina buvo per akinius, į dešinį skruostą iš šono, padarant tiesiogiai odos nubrozdinimus skruoste ir nosies šaknies bei kaktos ir smilkinio ribos sumušimus per akinių rėmelio konstrukciją; vienu ar daugiau trauminių poveikiu į nosies pamatą ir viršutinę lūpą, sumušant nosį ir lūpą bei nuskeliant dalį 21-o danties; po vieną ar daugiau trauminių poveikių į dešinę klubinę pusę bei dešinės šlaunies užpakalinį paviršių sumušant šių vietų minkštuosius audinius ir padarant poodinę kraujosruvą šlaunyje. Patirti sužalojimai atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą (bylos Nr. 1-2339-738/2013 b. l. 28-29).

Iš 2013-05-16 specialisto išvados Nr. G1259/13(02) matyti, kad V. Ž. konstatuota muštinė žaizda ir pogleivio kraujosruva viršutinėje lūpoje, visiškas 21-o danties šaknies lūžis su viršutinio žandikaulio alveolinės ataugos lūžiu, pogleivio kraujosruva viršutinių dantų dantenose. Sužalojimai padaryti kietu buku daiktu, galimai tiriamojo nurodytu laiku ir aplinkybėmis. Dėl 21-o danties šaknies lūžio su viršutinio žandikaulio alveolinės ataugos lūžiu, nustatytas nesunkus sveikatos sutrikdymas (1 t., b. 1. 47).

Iš 2015-05-25 Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus ekspertizės akto Nr. EKG 114/15(01) matyti, kad V. Ž. sužalotas buvo, galimai bylos aplinkybėse nagrinėjamo įvykio metu (2013-05-16). V. Ž. nustatyta muštinė žaizda su aplinkine kraujosruva viršutinės lūpos vidiniame paviršiuje, 21 danties šaknies lūžis su danties vainiko daliniu išnirimu bei kraujosruva 21 danties dantenoje, lydimas 21 danties netekimo. Sužalojimai padaryti dėl trauminio poveikio kietu buku daiktu, kurio individualūs požymiai liko neužsifiksavę, smūgio į viršutinę lūpą metu. Sužalojimai kvalifikuojami nežymiu sveikatos sutrikdymu. Dėl vieno trauminio danties netekimo V. Ž. prarado 5 procentus bendro darbingumo (žr. Sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklių priedo „Dėl sužalojimų prarasto bendrojo darbingumo procentų nustatymo lentelė“ 38.1 punktą). 1. Atsižvelgiant į sužalojimų lokalizaciją, tikėtina, kad V. Ž. bei jam sužalojimus padaręs asmuo buvo priešais ar artimai šiai padėčiai. Sužalojimų padarymo jėga tyrimo metu nenustatinėjama. 2. Objektyvių medicininių duomenų, liudijančių potrauminius pakitimus po senų, iki 2013-05-16 įvykio patirtų, sužalojimų V. Ž. veide, burnoje bei dantyse, pateiktuose medicininiuose dokumentuose neužfiksuota. Tik iš medicininių dokumentų įrašų yra žinoma, kad 2013-03-05 buvo diagnozuotas 21 danties vainiko lūžis po traumos, kurios gydymas visiškai buvo užbaigtas 2013-04-29. 3. Vien tik iš įrašo „Pacientas atvyko su dar labiau aplūžusiu vainiku 26 d. Nuspręsta dantuką protezuoti“, o gydytojui odontologui nenustačius diagnozės, negalima konkrečiai spręsti, ar minėto danties vainikas buvo nutrupėjęs dėl jo traumavimo, ar dėl ligos. Pateiktų medicininių dokumentų duomenys liudija, kad V. Ž. dantys dėl ligų (pvz., karieso, periodontito) buvo gydomi nuo 2012-10-09, t. y. dar iki 2012-12-11 (ankstesni dantų gydymo medicininiai duomenys tyrimui nepateikti). 4. V. Ž. 21 danties gydymas nėra susijęs su ankstesnių ligų (sužalojimų), buvusių iki 2013-05-16 įvykio, pasekmė. 21 danties gydymas buvo skirtas dėl pakartotinio jo traumavimo. Pateikti duomenys: tiek medicininių dokumentų įrašai, tiek VTMT Kauno skyriaus teismo medicinos ekspertės aprašyti nukentėjusio apžiūros duomenys (žr. Specialisto išvadą Nr. G 617/13(02)), neteikia informacijos apie muštinės žaizdos viršutinės lūpos vidiniame paviršiuje konkrečią lokalizaciją. Tačiau minėtų sužalojimų bendra lokalizacija (traumuota viršutinė lūpa ir dantis, esantis viršutiniame žandikaulyje) bei jų padarymo laiko atitikimas, leidžia teigti apie vieno trauminio poveikio panaudojimo galimybę jų padarymui. V. Ž. nustatyti sužalojimai padaryti kietu buku daiktu, kurio individualūs požymiai liko neužsifiksavę, todėl pasisakyti konkrečiai, kuo jie buvo padaryti, nėra galimybės. Jie galėjo būti padaryti ir nuo smūgio galva, kaktos vieta (nes kakta priskiriama kietiems bukiems daiktams). Smūgiuojant kakta į dantis, smūgiuotojo kaktoje gali ir nelikti žymių nuo dantų. Taip atsitinka, kai smūgio metu lūpa pilnai pridengia dantis. Tuomet sužalojimai nuo dantų atsitrenkimo (pvz., muštinė žaizda) atsiranda ne smūgiuotojo kaktoje, o lūpos vidiniame paviršiuje, tai ir buvo konkrečiu atveju nustatyta nukentėjusiam. V. Ž. padaryti kūno sužalojimai galėjo atsirasti ir atsitrenkiant į kietą ribotą paviršių turinčius daiktus, tačiau nėra būdingi griuvimui. 5. Iki 2013-05-16 V. Ž. 21 dantis buvo pažeistas karieso (2012-11-20) ir traumuotas (2013-03-05 lūžęs vainikas iki pulpos kameros), po to 2013-04-29 21 danties gydymas buvo visiškai užbaigtas. Iki 2013-04-30 (atsižvelgiant į paskutinę turimą dantų rentgeno nuotrauką), radiologinių viršūninio kaulo patologijos požymių nestebima ties 21 dantimi, bet stebima viršutinio žandikaulio kraštinio kaulo rezorbcija 11, 21 ir 22 dantyse. 6. Komisijai tyrimui pateiktoje 2013-05-16 dantų rentgeno nuotraukoje matomi 13, 12, 11 dantys, o 21 danties nesimato, įvertinti 21 danties radiologinės būklės negalima. 6. Medicininių duomenų, kad V. Ž. būtų konsultuotas veido ir žandikaulių chirurgo dėl pakitimų žandikaulyje, nėra. 7. Dantų rentgeno nuotrauka, atlikta 2013-04-30, kurioje 21 danties horizontalus šaknies lūžio nestebima, leidžia teigti, kad minėtas lūžis nėra ankstesnės 21 danties traumos (2013-03-02) pasekmė. O horizontalus danties šaknies lūžis dažniausiai atsiranda dėl danties traumavimo ir nėra būdingas danties ir apie jį esančių audinių ligoms (pvz., periodontitui).

Kūno sužalojimu yra vertinami nuolatinio danties vainiko lūžis, jo šaknies lūžis bei nuolatinio danties panirimas ar išnirimas (išravimas). Vieno danties vainiko panirimas su danties šaknies lūžiu be žandikaulio pažeidimo (pvz., alveolinės (dantinės) ataugos) atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą, o tolesnis šio danties netekimas (išrovimas, kaip netinkamas gydymui dėl šaknies lūžio ar neprigijimo ir pan.) turi būti kvalifikuojamas pagal pasekmes. Dėl vieno traumuoto danties netekimo prarandama 5 procentus bendro darbingumo (žr. Sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklių priedo „Dėl sužalojimų prarasto bendrojo darbingumo procentų nustatymo lentelė" 38.1 punktą), kas taip pat atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą (žr. Sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklių 9 punktą). V. Ž. sveikatos sutrikdymo mastas, dėl patirtos 21 danties traumos, vertinamas remiantis Sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklių 9 punktu. Kriterijų (požymių), kuriais remiantis, vertinant V. Ž. sveikatos sutrikdymo mastą dėl patirtų kūno sužalojimų, būtų galima pritaikyti Sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklių VI skyriaus „Metodiniai nurodymai“ 13 punktą, nėra. Ankstesnis 21 danties pažeidimas bei jo gydymas - depulpavimas, stiklo pluošto kaiščio įstatymas ir apsaugos uždėjimas esminės įtakos pakartotinam jo traumavimui neturėjo (2 t., b. l. 141-144).

Teismo ekspertė J. G.-D. parodė, jog dėl muštinės žaizdos nukentėjusiam buvo padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas. 21 dantis galimai buvo pažeistas byloje nurodytu laiku, tas dantis anksčiau traumuotas 2013-03-02, buvo nuskelta dalis vainiko, dantis buvo tvarkomas ir pagal medicininius įrašus visiškai sutvarkytas 2013-03-23. Kadangi buvo pakartotinis danties traumavimas ir pažeidimas, nes dantis buvo visiškai sugydytas, todėl vertinama kaip nauja trauma. Vieno traumavimo metu muštinė žaizda vidiniame lūpos paviršiuje galėjo būti, bet nuo kovo 2 dienos iki gegužės mėnesio, iki įvykio, išlikti negalėjo, nes per ilga laikas. Sužalojimai nukentėjusiam galėjo būti padaryti kakta, kumščiu ar delnu. Medicininiuose dokumentuose parašyta, kad žaizda lūpų vidinėje dalyje be gijimo požymių, tai yra įvykio laiką atitinka. Jeigu žaizda būtų padaryta kovo mėnesį, tai iki gegužės mėnesio ji būtų sugijusi. Pateiktoje rentgenogramoje nesimatė 21 danties. Radiologas nedalyvavo. Kad dantis anksčiau buvo sužalotas, reikšmės ypatingos šaknies lūžiui neturi. Pagal pasekmes ir sužalojimus yra nežymus sveikatos sutrikdymas.

Specialistė G. N. parodė, kad yra gydytoja endodontologė, gydo dantų šaknų kanalus ir tam reikalingos radiologinės žinios. 21 –as dantis yra pažeistas kariesu. Kai kreipėsi dėl traumos, tik tuomet buvo gydomas. Danties vainikas lūžęs iki pulpos – danties vidaus audinio. Kiek supranta, traumos metu dantis buvo lūžęs. Kiek suprato 2012 m. dantis buvo sutaisytas ir estetiškai restauruotas, tai yra atstatytas plombine medžiaga. Į šaknies kanalą buvo įleista plombinė medžiaga. Horizontalus šaknies lūžis būna tik traumos metu, o vertikalus gali įvykti kandimo metu. Kadangi nėra rentgeno nuotraukos, kurioje matytųsi 21 dantis, nieko negali pasakyti apie aureolės lūžį.

Liudytoja A. N. parodė, kad nukentėjęs yra jos pacientas. Pacientas į ją kreipėsi dėl klibančio priekinio danties ir apžiūros metu matėsi viršutinės lūpos sumušimas. Nuotrauką gavo 2013-05-16, 9 val. Tą dieną matėsi patinusi lūpa su žaizda gleivinėje, kairės pusės krūminis danties vainikas juda visomis kryptimis, matomas nuotraukoje 21 danties horizontalus lūžis, tai pat 22 danties vertikalios kaulinės destrukcijos lūžis. Pacientas gydėsi kelis kartus. Gydymas yra tęsiamas toliau, bet dėl kitų dantų. Dantis jau buvo negyvybingas, šaknis buvo išvalyta ir paruošta plombavimui. Pagrindinis dalykas atspindintis danties šaknies traumą yra horizontalus šaknies lūžis viršutiniame šaknies trečdalyje. Kai šaknis lūžta, dantis pradeda klibėti ir jo išgelbėti tada jau nėra galimybės. Nuotraukoje mato horizontalų šaknies lūžį. Patinusi viršutinė lūpa toje dalyje dalis kur buvo sužeistas dantis.

Liudytojas S. A. parodė, kad tvarkė nukentėjusiam dantis. Į nulaužtą 21 danties vainikinę dalį įklijuotas stiklo audinio kaištis, vainikas priklijuotas laikinu cementu. 2013m. kovo mėn. jis priklijavo vainikinę dalį. Matosi, kad prieš tai buvo gydomi kanalai, darytos plombos. Balandžio mėnesį darytas įrašas, kad 21 dantis atsicementavęs, užplombuotas, pricementuotas fosfatiniu cementu. Lakinas cementavimas gali išsijudinti, atsiklijuoti.

Iš 2016-09-21 Valstybinės teismo medicinos tarnybos Panevėžio skyriaus pakartotinos komisijinės ekspertizės Nr. PEKG 1/2016(05) dalyvaujant odontologei ortopedei J. M. matyti, Remdamiesi V. Ž. medicininiais dokumentais bei duomenimis, esančiais baudžiamojoje byloje Nr. 1-305-288/2016, atsakome į nutarties klausimus ir teikiame išvadą:

Remiantis teismo medicinos ekspertės M. K. apžiūros duomenimis, medicinos dokumentų duomenimis, pateiktomis UAB „Processus" klinikos radiologinėmis nuotraukomis, V. Ž. nustatyta viršutinės lūpos paburkimas(patinimas), muštinė žaizda su aplinkine kraujosruva viršutinės lūpos vidiniame paviršiuje, 21(viršutinio kairio pirmo) danties šaknies lūžis viršutiniame trečdalyje su danties vainiko paslankumu bei kraujosruva 21 danties dantenoje, lydimas 21 danties netekimo. Sužalojimai padaryti kietu buku daiktu(paviršiumi), vienu trauminiu poveikiu į viršutinės lūpos sritį, galimai bylos aplinkybėse nagrinėjamo įvykio metu (į tai nurodo muštinės žaizdos pobūdis - be gijimo požymių). Sužalojimai kvalifikuojami nežymiu sveikatos sutrikdymu. Dėl vieno trauminio danties netekimo V. Ž. prarado 5 procentus bendro darbingumo (žr. Sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklių priedo „Dėl sužalojimų prarasto bendrojo darbingumo procentų nustatymo lentelė“ 38.1 punktą). Pagal sužalojimų lokalizaciją, tikėtina, kad V. Ž. bei jam sužalojimus padaręs asmuo buvo priešprieša ar artimai šiai padėčiai. Sužalojimų padarymo jėga nenustatinėjama. V. Ž. medicinos dokumentuose duomenų apie potrauminius pakitimus veide, burnoje po senų iki 2013-05-16 įvykio patirtų sužalojimų, nėra. Teismo medicinos eksperto J. V. apžiūros ir medicinos dokumentų duomenimis, V. Ž. buvo nustatytas 21 danties dalies vainiko lūžis po traumos 2013-03-01(02). Minėtas įklijuotas stiklo audinio kaištis, vainikas priklijuotas. 2013-04-29,, atsicementavęs 21 dantis, užplombuotas MTA, pricementuotas fosfatiniu cementu, danties gydymas baigtas 2013-04-29. Pagal įrašą „Pacientas atvyko su dar labiau aplūžusiu vainiku 26 d. Nuspręsta dantuką protezuoti“, nėra galimybės kategoriškai atsakyti, dėl kokios priežasties, traumavimo ar ligos, minėto danties vainikas buvo aplūžęs. Tačiau pagal UAB „Processus“ medicininės kortelės kopijoje esančią dantų formulę, tikėtina, kad 26 danties vainikas buvo aplūžęs dėl ligos (karieso). V. Ž. 21 danties gydymas iki 2013-05-16 įvykio yra susijęs su 21 danties karioziniu procesu 2012-11-20 (21 dantis buvo atstatytas stiklo pluošto kaiščiu ir estetiniu plombavimu) bei traumavimu 2013-03-01(02) įvykio metu, kurio gydymas visiškai užbaigtas 2013-04-29. Minėto danties gydymas po 2013-05-16 įvykio yra susijęs su danties traumavimu 2013-05-16 įvykio metu. Remiantis teismo medicinos ekspertės M. K. apžiūros duomenimis ir medicinos dokumentų duomenimis, nėra duomenų, kad muštinės žaizdos lokalizacija viršutinėje lūpoje neatitinka kairio pirmo viršutinio danties lokalizacijos projekcijos. Konkreti sužalojimų lokalizacija (kairėje, dešinėje, viduryje) viršutinėje lūpoje nenurodyta. Nustatytų sužalojimų požymiai rodo, kad sužalojimai padaryti kietu buku daiktu (paviršiumi), vienu trauminiu poveikiu. Nustatytų sužalojimų požymiai yra plačios grupinės priklausomybės, netinkantys žalojusio daikto, jo paviršiaus formos ar dydžio identifikavimui. Nustatyti sužalojimai galėjo būti padaryti smūgiu kakta ir neliekant žymių kaktoje. Atmesti galimybės, kad V. Ž. nustatyti kūno sužalojimai, pagal pobūdį ir lokalizaciją, galėjo būti padaryti atsitrenkiant į kietą ribotą paviršių turinčius daiktus, negalima. Remiantis medicinos dokumentų įrašais, iki 2013-05-16 įvykio, V. Ž. 21 dantis buvo protezuotas stiklo pluošto kaiščiu ir dirbtinu vainikėliu. Remiantis pirminės teismo 2013-04-30) viršūninio kaulo patologijos požymių nestebėta ties 21 dantimi, bet stebėta viršutinio žandikaulio kraštinio kaulo rezorbcija 11, 21 ir 22 dantų srityje. Pakartotinai teismo medicinos komisijos ekspertizei minėtos datos nuotrauka nepateikta. Kaulinės destrukcijos židinys žandikaulyje gali būti ir senos traumos, ir lėtinės infekcijos pasekmė. LSMUL VšĮ Kauno klinikos asmens ambulatorinio gydymo priėmimo skyriuje apskaitos kortelės įrašuose yra veido žandikaulių chirurgo konsultacija, įvykusi 2013-03-03, kurioje pažymima, kad V. Ž. dešiniojo skruostikaulio srityje odos nubrozdinimas, patinusios lūpos, paslankus ir skausmingas 21 dantis, rekomenduota skubi odontologo konsultacija, toliau gydymas pagal indikacijas. Medicinos dokumentuose veido ir žandikaulių chirurgo konsultacijos, dėl pakitimų žandikaulyje, nėra. V. Ž. 2013-05-16 odontologijos klinikoje „Processus“ rentgenologiškai diagnozuotas 21 danties šaknies viršutinio trečdalio horizontalus lūžis gali būti tik trauminės kilmės. Vertikali kaulinė destrukcija tarp 21 ir 22 dantų yra netrauminės kilmės, o lėtinio proceso išraiška, kadangi tokia destrukcija negali įvykti per 2 mėnesius, t. y. po 2013- 03-01(02) patirtos 21 danties traumos. 21 danties šaknies viršutinio trečdalio horizontalus lūžis negali būti nediagnozuota ankstesnės šio danties traumos (2013-03-02) išraiška, kadangi remiantis pirminės teismo medicinos komisijos ekspertizės išvados 12 punktu, radiologinėje dantų nuotraukoje (atlikta 2013-04-30) 21 danties šaknies lūžis nekonstatuotas. Ši nuotrauka pakartotinai teismo medicinos komisijos ekspertizei nepateikta. Nuolatinio(baigto gydyti) danties trauminės kilmės praradimas dėl šaknies lūžio atitinka sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklių II skyriaus (Sąvokos) sužalojimo sąvokos apibrėžimą. Vieno danties trauminės kilmės netekimas kvalifikuojamas nežymiu sveikatos sutrikdymu, kadangi nesutrikdė sveikatos ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui, Į faktinį danties gydymo laiką neatsižvelgiama. Toks sužalojimo sunkumo kvalifikavimas atitinka ir sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklių „Dėl sužalojimų prarasto bendrojo darbingumo procentų nustatymo lentelės“ VII skyriaus 38.1 punktą: dėl 1-2 nuolatinių dantų netekimo netenkama 5% bendrojo darbingumo, o tai atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą. Pagal sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklių VI skyriaus 13 punktą, nustatant sveikatos sutrikdymo mastą asmens, sergančio kokia nors liga ar esant kitai patologijai, turi būti vertinami tik patirtos traumos padariniai. Po 2013-05-16 įvykio patirtos 21 danties traumos padariniai yra 21 (viršutinio kairio pirmo) danties šaknies lūžis viršutiniame trečdalyje su danties vainiko paslankumu, lydimas 21 danties netekimo. Šis klausimas yra menamas ir atsakyti ar po 2013-05-16 įvykio 21 danties traumos padariniai būtų kitokie ar jų visai nebūtų, jei minėtas dantis būtų negydytas, netraumuotas iki 2013-05-16 įvykio, nėra galimybės. Po aptariamo 2013-05-16 įvykio, V. Ž. nustatyta viršutinės lūpos paburkimas (patinimas), muštinė žaizda su aplinkine kraujosruva viršutinės lūpos vidiniame paviršiuje, 21 (viršutinio kairio pirmo) danties šaknies lūžis viršutiniame trečdalyje su danties vainiko paslankumu bei kraujosruva 21 danties dantenoje, lydimas 21 danties netekimo. Sužalojimai padaryti kietu buku daiktu(paviršiumi), vienu trauminiu poveikiu į viršutinės lūpos sritį, galimai bylos aplinkybėse nagrinėjamo įvykio metu (į tai nurodo muštinės žaizdos pobūdis – be gijimo požymių). Medicinos dokumentuose, radiologinių nuotraukų vertinimuose, pakartotinai teismo medicinos komisijos ekspertizei pateiktose „Processus" klinikos radiologinėse nuotraukose duomenų apie viršutinio žandikaulio alveolinės ataugos lūžį nėra. „Processus“ klinikos radiologinėse nuotraukose stebimas ir medicinos dokumentuose konstatuotas viršutinio žandikaulio alveolinės ataugos vertikalios kaulinės destrukcijos židinys tarp 21 ir 22 dantų, tačiau tai nėra lūžis. Nustatyti sužalojimai kvalifikuojami nežymiu sveikatos sutrikdymu. Remiantis medicinos dokumentų duomenimis, V. Ž. 2012-11-20 estetiškai restauruoti 11, 21 dantis. Į 21 danties šaknį įstatytas stiklo pluošto kaištis, galimai dėl 21 danties karieso (remiantis dantų formule medicinos dokumentuose). Po 2013-03-01(02) 21 danties traumos, lūžus daliai 21 danties vainikui, 2013-03-05 įstatytas stiklo pluošto kaištis ir dirbtinas vainikėlis. 21 dantį nuspręsta šalinti 2013-05-16, „Processus“ klinikos gydytojo-odontologo apžiūros metu, kuomet buvo nustatytas 21 danties šaknies viršutinio trečdalio lūžis. Remiantis dantų formule, medicinos dokumentų įrašais, V. Ž. dantys buvo prižiūrimi, pastoviai gydomi: apatinio žandikaulio dantys suprotezuoti dirbtinais vainikėliais, viršutiniai dantys suplombuoti. Remiantis pateiktomis radiologinėmis nuotraukomis: viršutinio žandikaulio priekinių dantų srities kraštinio kaulo rezorbcija ir vertikalios kaulinės destrukcijos židinys tarp 21 ir 22 dantų, galimai dėl lėtinio infekcinio proceso. Iki 2013-05-16, 21 danties atstatymas implantacija nebuvo atliktas, kadangi nebuvo medicininių indikacijų, nes 21 danties vainiko protezą laikė danties šaknis. Pakartotinai teismo medicinos komisijos ekspertizei 2012-11-20 dienos ir 2013-03-05 dienos radiologinės nuotraukos nepateiktos, todėl apie jų vertinimą ir aprašymą nėra galimybės pasisakyti. 2013-05-16 dienos pateiktos radiologinės nuotraukos popieriniame variante 2 vnt., kurių kairiame viršutiniame lapo kampe atžymėta: „Z. V. 2013/05/16 17:41:15#21" ir „Z. V. 2013/05/16 17:45:29#21". Taip pat pateikti 3 kompaktiniai diskai, kuriose yra trys radiologinės nuotraukos, iš jų, dvi tos pačios radiologinės nuotraukos(tas pats radiologinis vaizdas) kaip ir popieriniame variante, tik be datų, laiko, vardo, pavardės. Popieriniame variante ir dviejose kompaktiniame diske esančiose radiologinėse nuotraukose stebimi 11, 21, 22 dantys, 21 danties šaknies viršutiniame trečdalyje stebimas horizontalus lūžis, apie 21 dantį viršutinio žandikaulio kraštinio kaulo rezorbcija, tarp 21 ir 22 danties vertikali kaulinė destrukcija, trečioje kompaktiniame diske esančioje radiologinėje nuotraukoje stebimi 11, 12, 13 dantys. Stiklo pluošto kaiščio panaudojimas 21 danties defekto atstatymui galėjo komplikuotis 21 danties kompozicinės galvutės atsicementavimu, 21 danties viso suformuoto kaištinio kultinio įkloto atsicementavimu ir galvutės lūžimu. Stiklo pluošto kaiščio panaudojimas 21 danties defekto atstatymui negalėjo komplikuotis 21 danties šaknies lūžiu. Tai patvirtina ir pirminės teismo medicinos komisijos ekspertizės išvados 12 punktas, kur pažymima, kad dantų rentgeno nuotraukoje, atliktoje 2013-04-30, 21 danties horizontalaus šaknies lūžio nestebėta. 24 V. Ž. 2013-03-02 buvo padaryti sumušimai veide, pasireiškę uždegimine audinių reakcija dešinėje smilkinio ir kaktos riboje, dešiniame skruoste, su odos nubrozdinimu nosyje, viršutinėje lūpoje bei 21 danties dalies vainiko lūžiu. Sužalojimų padarymo stiprumas nenustatinėjamas. V. Ž. 2013-05-26 buvo padaryti viršutinės lūpos paburkimas(patinimas), muštinė žaizda su aplinkine kraujosruva viršutinės lūpos vidiniame paviršiuje, 21 (viršutinio kairio pirmo) danties šaknies lūžis viršutiniame trečdalyje su danties vainiko paslankumu bei kraujosruva 21 danties dantenoje, lydimas 21 danties netekimo. Sužalojimų padarymo stiprumas nenustatinėjimas. Po 2013-03-02 21 danties traumos, 21 dantį dar galima buvo protezuoti stiklo pluošto kaiščiu ir dirbtiniu vainikėliu, nepašalinus 21 danties šaknies. O po 2013-05-16 traumos, lūžus 21 danties šakniai, 21 dantį (danties šaknį) reikėjo šalinti, tai ir buvo padaryta. Vertinimas, ar atlikti gydytojų įrašai V. Ž. medicininiuose dokumentuose atitinka nustatytą medicininių dokumentų pildymo tvarką, nėra teismo medicinos komisijos ekspertizės tyrimo kompetencijoje, tai atlieka Valstybinis medicininis auditas prie SAM. Medicininiuose dokumentuose esantys duomenys pakankami atsakant į teismo medicinos komisijos ekspertizei pateiktus klausimus ( 3 t., b. l. 40-45). 

Ekspertas R. Ž. parodė, kad ekspertizė buvo atlikta nepateikus 2013-04-30 darytos nuotraukos. Gegužės 16 dienos darytoje nuotraukoje matėsi kaulinio audinio rezorbcija. Kilo klausimas ar galėjo taip atsitikti dėl traumos ar dėl infekcinio proceso. Trauma įvyko kovo mėnesį, tai prieš du mėnesius infekcija išsivystyti negali. Antra trauma gegužės mėn.16 d., per tokį laiko tarpą tokia danties rezorbcija negalima, tai senesnis procesas. Kitokių duomenų apie galimas traumas, nėra. M. K. duotoje išvadoje prieštaravimų nėra, nežiūrinti į tai, kad ji išsamiai neaprašė kuri viršutinės lūpos pusė, kairė ar dešinė. Lūpos žaizda apibūdinta kaip šviežia, be jokių gijimo požymių. Per du mėnesius skaičiuojant nuo kovo mėnesio, net žymių nebūtų likę. Taip įsikąsti žmogus pats sau į lūpą negali, dažniau su krūminiais dantimis gali sau į žandą įsikąsti. Tokiems sužalojimams būdinga plokštuma, kietu buku daiktu. 21 dantis yra priekyje ir nėra kažkur giliai, griuvimui tai nebūdinga. Lūpa sužalota ties dantimi. Danties šaknis savaime nulūžti negalėjo, nes buvo horizontalus lūžis ir tai būdinga tik kažkokiam trauminiam poveikiui. Rentgeno nuotraukų nelygino, kadangi neturėjo balandžio 30 d. darytos nuotraukos.

Ekspertė J. M. parodė, jog ji dalyvavo atliekant pakartotinę ekspertizę. Savo išvadą palaiko. Jos duotoje išvadoje 2013-04-30 iš Šv. Apolonijos klinikos rentgeno nuotraukos nebuvo. Bet nuotrauka jos pateiktos išvados nepakeis. Palyginus nuotraukas matosi periodonto plyšys. Negali teigti, kad čia alveolinis kaulo lūžis, konkrečiai atsakyti galėtų rentgenologas. 

Iš 2018-03-08 Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus ekspertizės akto Nr. PEKG44/2018(1), dalyvaujant radiologui veido ir žandikaulių chirurgui endotontologui matyti, kad remdamiesi V. Ž. medicininiais dokumentais bei duomenimis, esančiais baudžiamojoje byloje Nr. Nr. 1-28-288/2018, ekspertai atsakė į nutarties klausimus ir pateikiame tokią išvadą: 2012-11-20 dėl 21 danties komplikuoto karieso V. Ž. buvo estetiškai restauruotas 21 danties vainikas ant stiklo pluošto kaiščio odontologijos klinikoje UAB „Processus“. 2013-03-05 UAB „Šventosios Apolonijos" odontologijos centre V. Ž. dėl 21 danties vainiko lūžio iki pulpos kameros (kreipėsi po traumos, įvykusios 2013-03-01), buvo atverta pulpos kamera, pašalinta 21 danties vainikinė dalis ir j nulaužtą 21 danties vainikinę dalį įklijuotas stiklo audinio kaištis bei priklijuotas vainikas. 2013-03-19 ir 2013-04-29 V. Ž. kreipėsi į odontologijos kliniką UAB „Processus“ dėl atsicementavusio 21 danties vainikėlio. Priežastys dėl kurių reikėjo pakartotinai pricementuoti 21 danties vainikėlį galimos įvairios: pakartotina trauma (pvz., kandimas kieto maisto, kramtymas kietų daiktų, sudavimas į dantį ar atsitrenkimas juo ir pan.), dantų griežimas – bruksizmas, kaip pagalbinis faktorius, turintis įtakos visų dantų būklei, techninės danties vainiko tvirtinimo aplinkybės. Turimi medicininiai duomenys nėra pakankami apibūdinti V. Ž. dantų ir žandikaulių bei aplinkinių audinių būklę iki 2013-05-16. Komisija gali pateikti dvejopas priežastis, dėl kurių V. Ž. nebuvo atliktas 21 danties defekto atstatymas implantacijos būdu iki 2013-05-16 – tai, kai pasirenkamas savo danties galimas išsaugojimas, kuris pirmiausiai yra siūlomas, jei jis atlieka savo funkciją bei finansinės priežastys, nes ligonių kasos nekompensuoja tokio gydymo. Jei priežasčių būta ir kitų, klausti jo paties ar jį gydžiusių gydytojų specialistų. Kol alveolinėje ataugoje yra nuolatinis dantis ar jo dalis (pvz. šaknis) viršutinio žandikaulio kaulo priauginimo procedūra nėra indikuotina. Pakartotinas 21 danties atstatymas kaiščiu ar kaištiniu kultiniu įklotu bei 21-22 dantų alveolinio kaulo rezorbcija gali būti kaip predisponuojantys faktoriai (silpninantys šaknies atsparumą) 21 danties šaknies lūžiui. 2012-11-20 odontologijos klinikoje UAB „Processus“ V. Ž. atliekant 21 danties vainiko estetinę restauraciją ant stiklo pluošto kaiščio (dėl 21 danties komplikuoto karieso) rentgenograma nebuvo atlikta. 2013-03-05 UAB „Šventosios Apolonijos“ odontologijos centre V. Ž. dėl 21 danties vainiko lūžio į nulaužtą 21 danties vainikinę dalį pakartotinai buvo įvestas stiklo pluošto kaištis. Gydymo metu 21 danties rentgenograma nebuvo atlikta. 2013-04-30 UAB „Šventosios Apolonijos“ odontologijos centre V. Ž. buvo atlikta 21 danties rentgenograma, kuri nėra įrašyta į odontologo įrašų kortelę, todėl atsakyti, kokiu tikslu ji buvo paskirta ir atlikta nėra galimybės. Ji neaprašyta ir gydytojo radiologo. Ši rentgenograma komisijos tyrimui pateikta atspausdinta ant popieriaus (kserogramos pavidalu), kuriame nurodyta pavardė ir vardas (Ž. V.), nuotraukos pavadinimas (21 dantis) ir data (2013-04-30) be konkretaus laiko. 2013-05-16 odontologijos klinikoje UAB „Processus“ odontologo įrašų kortelėje aprašomojoje dalyje (dienyne) gydytojos odontologės aprašomas atliktos rentgenogramos vaizdas (minimi 21 ir 22 dantys), tačiau nėra įrašo apie šių dantų radiologinio tyrimo atlikimo (siuntimo) priežastį bei šių dantų gydytojo radiologo aprašymo. Komisijos tyrimui yra pateiktos dvi šių dantų kserogramos, kuriose nurodyta pavardė ir vardas (Ž. V.), data (2013-05-16) ir laikas: vienos (17:45 vai.) - pilnai matomas tik 21 dantis, antros (17:41 vai.) - atlikta nekokybiškai, joje nesimato 21 danties vainikinės dalies bei trys CD-R laikmenos: ant dviejų iš šių diskų nurodyta: odontologijos klinika „Processus“, V. Ž. dentalinės rentgenogramos 21-22 dantys bei 2016-06-20 data. Jose yra trys rentgenologinės dentalinės nuotraukos įrašytos JPEG formatu, dvi iš jų analogiškos 2013-05-16 dienos kserogramose atspausdintoms nuotraukoms, o trečioje matomi 11, 12 ir 13 dantys. Trečios laikmenos CD diskas be užrašo. Jame trys rentgenologinės dentalinės analogiškos, įrašytos pirmuose dvejose paminėtose CD diskuose, nuotraukos. Iki 2013-05-16 V. Ž. atlikti skaitmeninę panoraminę burnos rentgeno nuotrauką indikacijų nebuvo. Komisijos tyrimui pateiktos rentgeno nuotraukos atliktos nevienodais rentgenologiniais režimais, nevienodos projekcijos, nėra pakankamai kokybiškos, kad būtų tinkamos palyginamajam vertinimui. Galimai 2013-03-01/02 dieną, V. Ž. buvo padaryta kraujosruva viršutinės lūpos vidiniame paviršiuje su 21 danties vainiko dalies lūžiu. Teismo medicinoje sužalojimai „stiprumais“ nenustatomi. 21 danties protezuotas vainikas buvo nuskilęs maždaug vienu trečdaliu jo apimties, buvo stebima atvira pulpos kamera, patinusios dantenos, juosiančios 21 danties kaklelį. Galimai 2013-05-16 dieną, V. Ž. buvo padaryta muštinė žaizda su aplinkine kraujosruva viršutinės lūpos vidiniame paviršiuje su 21 danties šaknies lūžiu su protezuoto danties vainiko daliniu išnirimu bei kraujosruva 21 danties dantenoje. Teismo medicinoje sužalojimai „stiprumais“ nenustatomi. Po patirtų sužalojimų V. Ž. nebuvo konsultuotas veido žandikaulio chirurgo. Klausimas nėra sprendžiamas dėl jo turinyje neapibrėžtų „didesni“ sužalojimai kriterijų ir jų nebuvimo teismo medicinos terminologijoje. Sprendžiant pagal pasekmes, po galimai 2013-03-01/02 dieną patirtos traumos V. Ž. 21 dantis buvo išsaugotas, o po galimai 2015-05-16 dieną patirtos traumos –jo neteko. Patyrus pakartotinę veido-žandikaulių vietos traumą veido-žandikaulių chirurgo konsultacija yra rekomenduotina, tačiau V. Ž. pakartotina veido-žandikaulių trauma diagnozuota nebuvo (dantų traumos yra bendros praktikos odontologų gydymo kompetencija). UAB „Processus“ ir UAB „Šventosios Apolonijos odontologijos centras“ nuo 2012-11-20 iki 2013-06-21 atlikti gydytojų įrašai ir paskutiniai tyrimai komisijos narių vertinimu, atsakant į teismo užduotus klausimus, yra pakankami. Kita klausimo dalis, ar V. Ž. medicininiuose dokumentuose atlikti gydytojų įrašai ir paskirti tyrimai atitinka nustatytą medicininių dokumentų pildymo tvarką, nėra teismo medicinos ekspertų kompetencija. Po patirtos traumos (kaltinamajam suduodant galva nukentėjusiam į veidą, lūpas) 21 danties šaknis gali lūžti be alveolinės ataugos lūžio. Lyginant 2013-04-30 ir 2013-05-16 V. Ž. 21 danties darytas rentgeno nuotraukas 21 danties šaknies ir alveolinės ataugos lūžio nestebima. Palyginus V. Ž. rentgeno nuotraukas, darytas 2013-04-30 ir 2013-05-16, „skerso“ tarpo 21 danties šaknyje nestebima. Palyginus V. Ž. rentgeno nuotraukas, darytas 2013-04-30 ir 2013-05-16, viršutinio žandikaulio alveolinėje ataugoje tarp 21 ir 22 dantų horizontalių, vertikalių, skersinių ir įstrižinių tarpų, tarpusavyje susiliejančių, aštriais kampais, ertme, tamsių šešėlių bei tarpų tarp šaknies ir alveolinės ataugos nematyti. Palyginus 2013-04-30 ir 2013-05-16 V. Ž. darytas rentgenogramas alveolinės ataugos destrukcijos nestebima. V. Ž. 21 danties netekimas vertinamas pagal pasekmes. Dėl vieno traumuoto danties netekimo prarandama 5 procentus bendro darbingumo (žr. Sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklių priedo „Dėl sužalojimų prarasto bendrojo darbingumo procentų nustatymo lentelė“ 38.1 punktą), kas atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą (žr. Sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklių 9 punktą). Kaulo dalies praradimas (osteorezobcija) nėra tiesiogiai siejama su 21 danties netekimu bylos aplinkybėse nagrinėjamu įvykiu, nes kraštinė kaulo rezorbcija  yra stebima 2013-05-16 atliktoje 21 danties dentalinėje rentgenogramoje. Jos vystymui turi daugybinės priežastys (pvz., iki tol buvusi periodonto patologija, danties kariesas, pakartotinos traumos, genetiškai plonesnis kaulas, gyvenimo būdas ir pan.), todėl vertinant sveikatos sutrikdymo mastą, įtakos neturėjo. 2013-05-16 odontologijos klinikos „Processus“ atliktose rentgeno nuotraukose požymių apie buvusį viršutinio žandikaulio alveolinės ataugos lūžį ar dėl lūžio atsiradusį kaulinį defektą nėra. Kaulo augmentacijos atlikimas, prieš įstatant 21 danties implantą, nėra laikomas buvusios alveolinės ataugos lūžio požymiu (4 t., b. l. 16-26).

Įvertinus ekspertų išvadą, kad po patirtos traumos (kaltinamajam suduodant galva į nukentėjusio veidą, lūpas) 21 danties šaknis gali lūžti be alveolinės ataugos lūžio ir V. Ž. 21 danties netekimas vertinamas pagal pasekmes, dėl vieno traumuoto danties netekimo prarandama 5 procentus bendro darbingumo, tai atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą.

Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamojo E. Ž. padaryta nusikalstama veika nepagrįstai kvalifikuojama pagal BK 138 straipsnio 1 dalį. Nesant nesunkaus sveikatos sutrikdymo kaltinamojo E. Ž. nusikalstama veika iš BK 138 straipsnio 1 dalies perkvalifikuotina į BK 140 straipsnio 1 dalį, kaip tyčia padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas.

Pagal BK 140 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam jį susargdino.

Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 20 straipsnio 2 dalies nuostata (ar byloje gauti duomenys laikytini įrodymais, nusprendžia teisėjas ar teismas, kurio žinioje yra byla) ir 5 dalies nuostata (įrodymus teismas vertina pagal savo vidinį įsitikinimą) įtvirtina išskirtinę teismo kompetenciją nuspręsti, kurie iš byloje esančių duomenų atitinka visus įstatymo reikalavimus ir turi įrodomąją vertę bei prie kokių išvadų, jais remiantis, prieitina.

Priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį teismas vadovaujasi nukentėjusio parodymais, kurie nuo pat tyrimo pradžios yra vienodi, nuoseklūs ir netikėti jais teismas neturi jokio pagrindo. Nukentėjusio parodymai paremti liudytojų parodymais, specialistų išvadomis. Nors kaltinamasis E. Ž. neprisipažįsta padaręs nusikalstamą veiką, teismas priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį vadovaujasi nukentėjusio V. Ž. parodymais, kad įvykio metu buvo kaltinamojo sumuštas, nukentėjusio parodymai patvirtinti liudytojų B. Š., D. M. parodymais, kad jos matė susipešusius asmenis, kaip kaltinamasis trenkė nukentėjusiam į veidą, liudytojų B. K., D. D., R. B. parodymais, jog jos matė sumuštą kruviną nukentėjusį, kuris ledo pūsle šaldė sumuštą lūpą. P. S. parodymais, kad jis V. Ž. matė kruvinu chalatu su šviežiomis kraujo dėmėmis, liudytojo A. M. parodymais, kad jis matė prakirstą lūpą.

 Netikėti nukentėjusio bei liudytojų parodymais teismas neturi jokio pagrindo. Jų parodymai taip pat pagrįsti pirmine specialisto išvada Nr. G1259/13(02), kurioje nurodyta, jog V. Ž. konstatuota muštinė žaizda ir pogleivio kraujosruva viršutinėje lūpoje,  21(viršutinio kairio pirmo) danties šaknies lūžiu viršutiniame trečdalyje su danties vainiko paslankumu bei kraujosruva 21 danties dantenoje, pogleivio kraujosruva viršutinių dantų dantenose bei Valstybinės teismo medicinos tarnybos ekspertizės aktais Nr.EKG114/15(01); PEKG1/2016(05 )ir PEKG44/2018(01). Teismas sprendžia, jog nukentėjusio atžvilgiu buvo panaudotas smurtas.

Ištirti ir įvertinti įrodymai leidžia prieiti prie išvados, jog E. Ž. veikė tiesiogine apibrėžta tyčia (BK 15 straipsnio 2 dalis), t. y. panaudodamas prieš nukentėjusį fizinį smurtą, sukėlusį nežymų sveikatos sutrikdymą. Kadangi tarp kaltinamojo veiksmų ir kilusių padarinių yra priežastinis ryšys, kaltė, kaltinamojo veiksmai atitinka BK 140 straipsnio 1dalyje įtvirtintą nusikaltimo požymio visumą. Kaltinamojo neprisipažinimą kaltu, teismas vertina kaip siekį išvengti baudžiamosios atsakomybės.

Skirtina bausmė.

Skirdamas bausmę kaltinamajam E. Ž. teismas atsižvelgia į bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, kaltininko asmenybę, į jo atsakomybę lengvinančias ar sunkinančias aplinkybes (BK 54 straipsnis).

Kaltinamojo E. Ž. atsakomybę lengvinančių bei sunkinančių aplinkybių teismas nenustatė (BK 59 straipsnio 1 dalis (BK 60 straipsnio 1 dalis).

        E. Ž. neteistas, baustas administracine tvarka (1 t., b. l. 152-155), VšĮ Respublikinės Kauno ligoninės Psichiatrijos klinikos Aleksoto skyriaus stacionare nesigydė (1 t., b. l. 158), Priklausomybės ligų centre neregistruotas (1 t., b. l. 160), dirba.

        Kaltinamasis E. Ž., veikdamas tiesiogine tyčia, padarė nesunkų nusikaltimą (BK 11 straipsnio 3 dalis). Baudžiamojo įstatymo numatyta bausmė už BK 140 straipsnio 1 dalyje nurodytos nusikalstamos veikos padarymą – laisvės apribojimas arba areštas, arba laisvės atėmimas iki trejų metų (red. iki 2013-07-02).

        Atsižvelgiant į tai ir į bendruosius bausmių skyrimo pagrindus, kaltinamojo asmenybę, į atsakomybę lengvinančių bei sunkinančių aplinkybių nebuvimą, jam skirtina inkriminuojamo straipsnio sankcijoje numatyta bausmės rūšis – laisvės apribojimas, kurios dydis nustatytinas artimas įstatyme numatytam bausmės vidurkiui.

Civiliniai ieškiniai.

Nukentėjusiu ir civiliniu ieškovu baudžiamajame procese pripažįstamas tas fizinis asmuo, kuriam nusikalstama veika tiesiogiai buvo padaryta turtinės ir (ar) neturtinės žalos, tai yra tas asmuo, kuris tiesiogiai dėl veikimo ar neveikimo, pažeidžiant baudžiamąjį įstatymą, nukentėjo. Nukentėjusiu ir civiliniu ieškovu fizinis asmuo pripažįstamas nepriklausomai nuo to asmens amžiaus, veiksnumo, sveikatos būklės ar kitų aplinkybių. Asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę gauti žalos atlyginimą (BPK 44 straipsnio 10 dalis, 109 straipsnis). CK 6.263 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad žalą, padarytą asmeniui, turtui, o įstatymų numatytais atvejais ir neturtinę žalą, privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo. Pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalį neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. CK 6.250 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai bei kitais įstatymų nustatytais atvejais, taip pat nurodyti kriterijai, kuriais remiantis sprendžiama dėl neturtinės žalos dydžio, t. y. teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Pažymėtina, kad sprendžiant neturtinės žalos dydį yra svarbu, į kokias vertybes buvo kėsintasi ir kokiu būdu jos buvo pažeistos. Deliktinėje atsakomybėje galioja principas, kad kuo svarbesnė vertybė, tuo stipriau ji ginama. Asmens sveikata yra viena iš svarbiausių, nesunkiai pažeidžiamų ir ne visada atkuriamų vertybių, todėl turi būti itin saugoma. Nustatant atlygintinos žalos dydį asmens sužalojimo atveju, įvertinamas ne tik pats sveikatos sutrikdymo sunkumas, bet ir jo pobūdis, trukmė, pasveikimo galimybė, liekamieji reiškiniai, asmens turėtų galimybių praradimas. Piniginė kompensacija už neturtinę žalą negali nukentėjusio asmens grąžinti į pradinę padėtį, buvusią iki teisės pažeidimo, bet ja siekiama maksimaliai sušvelninti neigiamas pasekmes.

BPK 115 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, teismas, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta. Formuojama teismų praktika patvirtina, kad bylose, kurių aplinkybės tapačios (asmenys nuteisti už nesunkų sveikatos sutrikdymą), neturtinės žalos atlyginimo dydis nukentėjusiesiems nustatomas 1000-1200 eurų (kasacinės nutartys baudž. bylose Nr. 2K-181/2014, 2K-509-489/20152K-166-788/2017), todėl V. Ž. civilinis ieškinys tenkintinas iš dalies. Neturtinei žalai atlyginti mažintinas iki 500 eurų.

Byloje esančio Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos raštu konstatuota, kad V. Ž. avansu kompensuota smurtiniu nusikaltimu padaryta 3900 litų žala už padarytą turtinę žalą ir 5200 litai už padarytą neturtinę žalą, iš viso 9100 litai (4 t., b. l. 35-37).

Teismo funkcija yra nustatyti teisingą piniginę kompensaciją už patirtą skriaudą (dvasinius, fizinius išgyvenimus, praradimus). Negalimumas neturtinės žalos tiksliai apibrėžti ir visiškai atlyginti materialiai, nereiškia, kad gali būti reikalaujama beribės kompensacijos. Nukentėjusio-civilinio ieškovo padėtis negali būti nepagrįstai pagerinama, o kaltininko nepagrįstai pablogintina. Tad įstatymas numato, jog neturtinės žalos dydis nustatomas atsižvelgiant ne tik į pasekmes, nustatytas nežymus sveikatos sutrikdymas, tačiau ir į teisingumo, protingumo bei sąžiningumo kriterijus, į galimybę realiai žalą atlyginti, o taip pat nustatant jos dydį turi būti siekiama protingos abiejų šalių skirtingų interesų pusiausvyros.

Kaltinamasis E. Ž. nusikalstamą veiką padarė tyčia, šiuo metu dirba, turi galimybę atlyginti nusikaltimu padarytą žalą. Įvertinus byloje esančius įrodymus, patvirtinančius nukentėjusiam padarytus sužalojimus, jų pobūdį (muštinė žaizda ir pogleivio kraujosruva viršutinėje lūpoje, pogleivio kraujosruva viršutinių dantų dantenose) sunkumą (nežymus sveikatos sutrikdymas), nukentėjusiam taikytą gydymą ir jo trukmę  (gydėsi ambulatoriškai), nukentėjusio patirtus dvasinius išgyvenimus, pažeminimą, fizinį skausmą, diskomfortą, nepatogumus, taip pat atsižvelgiant į kaltinamojo turtinę padėtį, suformuotą teismų praktiką, nagrinėjant tokio pobūdžio bylas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2K-534/2009, Nr. 2K-283/2010, Nr. 2K-325/2010, Nr. 2K-29/2011, Nr. 2K-181/2012, Nr. 2K-181/2014, Nr. 2K-297-895/2015, Nr. 2K-509-489/2015, Nr. 2K-7-67-511/2016), vadovaujantis teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principais, siekiant nukentėjusio bei žalą padariusio kaltinamojo interesų pusiausvyros ir realias galimybes šią žalą atlyginti, nukentėjusio pareikštas civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkintinas iš dalies, sumažinant prašomą priteisti neturtinę žalą iki 500 eurų, kuri priteistina iš kaltinamojo (CK 6.263 straipsnio 1, 2 dalys, 6.250 straipsnis, BPK 109 straipsnis, 115 straipsnio 1 dalis).

Iš byloje esančių įrodymų matyti, kad nukentėjęs V. Ž. pateikė duomenis, jog jis dėl teisinių paslaugų, kurių jam reikėjo teisme, turėjo 3000 litų (869 eurų) išlaidų, ir prašo šias išlaidas pripažinti proceso išlaidomis bei jas priteisti iš kaltinamojo (1 t., b. l. 24). Pagal BK 106 straipsnio 2 dalį, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusio ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, dalyvavusio byloje nukentėjusio ar civilinio ieškovo atstovu, paslaugoms apmokėti. Atsižvelgus į nukentėjusio pateiktą civilinį ieškinį, jo patirtos išlaidos teisinėms paslaugoms buvo pagrįstos būtinumu tinkamai organizuoti savo teisių gynimą, todėl iš kaltinamojo išieškotinos proceso išlaidos, kurias šioje byloje nukentėjęs turėjo dėl teisinių paslaugų.

Kitoje dalyje civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo, atmestinas.

E. Ž. ikiteisminio tyrimo metu kardomoji priemonė nebuvo paskirta, ji ir neskirtina. 

Vadovaudamasis BPK 297 straipsniu, 298 straipsniu, 304-305 straipsniais, 307-308 straipsniais, 313 straipsniu, teismas

n u s p r e n d ž i a:

E. Ž. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje, ir nuteisti jį laisvės apribojimu 1 (vieneriems) metams, įpareigojant nuteistąjį visą bausmės vykdymo atidėjimo laiką neišvykti iš gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo. 

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio nuosprendžio bausmę vykdančioje institucijoje gavimo dienos.

Nukentėjusio-civilinio ieškovo V. Ž. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir iš E. Ž. priteisti jam 500 eurų (penkis šimtus eurų) neturtinei žalai atlyginti ir 869 eurus (aštuonis šimtus šešiasdešimt devynis eurus) atlyginti už advokatės paslaugas.  

Nuosprendis per 20 dienų apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.

Teisėja           Liuba Kymantienė