III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

15.       Apeliaciniame skunde ieškovė Vydmantai wind park, UAB prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2023 m. liepos 10 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti visiškai, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:

15.1.                      Net jei ieškovė iš tikrųjų būtų laikoma priklausančiu ar kontroliuojamu tarptautinėmis sankcijomis sankcionuotų asmenų ir dėl to jo atžvilgiu būtų taikomi iš Sprendimo Nr. 2014/145/BUSP ir Reglamento Nr. 269/2014 kildinami apribojimai (lot. quod non), teismas nebūtų turėjęs pagrindo nepripažinti atsakovės prievolės sumokėti už ieškovės jai faktiškai patiektą elektros energiją. Elektros energijos, kaip ir bet kokio kito turto, neatlygintinio nusavinimo nenumato joks tarptautines sankcijas nustatantis teisės aktas. Kartu jokie tarptautines sankcijas nustatantys teisės aktai nenumato pagrindo sankcionuotų asmenų kontrahentams nepagrįstai praturtėti sankcionuotų asmenų sąskaita, faktiškai perimant jų turtą.  

15.2.                      Nepaisant to, kad (i) ieškovė ir atsakovė pasirašė Sutartį dėl elektros energijos pirkimo-pardavimo, (ii) tarp šalių nėra ginčo, kad ieškovė patiekė atsakovei elektros energijos už 1 574 662,41 Eur, o atsakovė už ją neatsiskaitė. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu nusprendė, kad ieškovė nebeturi reikalavimo teisės, į minėtos skolos už patiektą elektros energiją sumokėjimą, o atsakovė – pareigos sumokėti šią savo skolą. Tai reiškia, kad teismas skundžiamu sprendimu iš esmės panaikino ieškovės turėtą 1 574 662,41 Eur turtinę reikalavimo teisę į atsakovę.

15.3.                      Tarptautinių sankcijų taikymas ieškovės atžvilgiu nebuvo kliūtis atsakovei priimti ieškovės faktiškai tiektą elektros energiją ir ją perparduoti savo klientams. Minėta, kad dėl paties elektros energijos tiekimo fakto ir patiektos energijos kiekio tarp šalių jokio ginčo nebuvo.

15.4.                      Teismas netinkamai aiškino ir taikė tarptautines sankcijas nustatančius teisės aktus, kurie nedraudžia apmokėjimų už faktiškai jau patiektas prekes net jei kreditoriui yra taikomos sankcijos. Pagal Sprendimo Nr. 2014/145/BUSP 2 straipsnio 6 dalies b) punktą, šio straipsnio 2 dalis (t. y. draudimas naudotis lėšomis ar ekonominiais ištekliais) netaikoma į įšaldytas sąskaitas pervedamiems mokėjimams pagal sutartis, susitarimus ar įsipareigojimus, kurie buvo sudaryti arba atsirado iki datos, kurią toms sąskaitoms pradėtos taikyti 1 ir 2 dalyse numatytos priemonės. Taigi įstatymai išskiria tiek sutartis, tiek atskirus įsipareigojimus, kurie buvo sudaryti iki atitinkamų sankcijų pritaikymo konkrečių sankcionuotų asmenų atžvilgiu – tokios sutartys ir įsipareigojimai gali būti užbaigti vykdyti ir jokie sankcijas nustatantys aktai to nedraudžia.

15.5.                      Nagrinėjamu atveju Sutartis buvo sudaryta 2020 m. rugsėjo 25 d., kai ieškovė nebuvo įtraukta į jokius su sankcionuotais asmenimis susijusių subjektų sąrašus. Pačios sankcijos Rusijos Federacijos prezidento V. P., kurio tariamai kontroliuojama yra ieškovė, atžvilgiu buvo pritaikytos tik 2022 m. vasario 25 d. Tarybos sprendimu (BUSP) 2022/331, kuriuo atitinkamai buvo pakeistas Sprendimas Nr. 2014/145/BUSP. Vadinasi ieškovės ir atsakovės dar prieš sankcijų pritaikymą sudaryta Sutartis, nepatenka į Sprendimo Nr. 2014/145/BUSP 2 straipsnio 2 dalies ir Reglamento Nr. 269/2014 2 straipsnio 2 dalies, įtvirtinančių lėšų ir ekonominių išteklių įšaldymą, taikymo sritį. Skirtingai, negu skundžiamame sprendime nusprendė pirmosios instancijos teismas, nei Reglamentas Nr. 269/2014, nei Sprendimas Nr. 2014/145/BUSP nedraudžia sumokėti skolos už ieškovės pagal dar iki bet kokių sankcijų taikymo šalių sudarytą Sutartį patiektą ir atsakovės priimtą elektros energiją ir netgi tiesiogiai tokius mokėjimus leidžia, gavėjo sąskaitoms atitinkamai taikant numatytas lėšų įšaldymo priemones.

15.6.                      Teismas skundžiamame sprendime visiškai netinkamai, nepagrįstai ir nemotyvuotai įvertino Sutarties pobūdį, nesutikdamas, kad atsakovės įsipareigojimai dėl sumokėjimo už ieškovės pagal Sutartį tiekiamą elektros energiją buvo prisiimti dar iki ieškovės įtraukimo į su sankcionuotais asmenimis susijusių asmenų sąrašą. Teismo teiginiai, kad Sutartis yra „rėminė“, o elektros energija buvo tiekiama nuolat sudaromų naujų realinio pobūdžio pirkimo-pardavimo sutarčių pagrindu, yra ne tik nemotyvuoti ir nepagrįsti, bet ir prieštarauja pačios Sutarties nuostatoms, šalių teisinių santykių esmei ir Lietuvos teismų praktikai.

15.7.                      Sutartimi šalys galutinai susitarė dėl viso Vėjo elektrinių parke pagaminamos elektros energijos supirkimo konkrečiu laikotarpiu bei prisiėmė galutinius įsipareigojimus dėl šios elektros energijos kainos sumokėjimo bei kitų pirkimo-pardavimo sąlygų. Sutartyje nėra numatyta jokių vėlesnių papildomų sutarčių dėl atitinkamo elektros energijos kiekio pardavimo, jo kainos nustatymo, atsiskaitymo sąlygų ir kt. – viskas vykdoma pagal Sutarties sąlygas. Visu Sutarties vykdymo laikotarpiu yra atliekama tik pagamintos ir perduotos elektros energijos kiekio apskaita ir atsiskaitymas už šią perduotą elektros energiją. Taigi Sutartis akivaizdžiai nėra preliminaraus pobūdžio. Šia Sutartimi yra nustatytos visos šalių teisės ir pareigos ir būtent Sutarties pagrindu yra tiek tiekiama Vėjo elektrinių parke pagaminta elektros energija, tiek ir atsakovei tenka pareiga už ją atsiskaityti, sumokant Sutartyje numatytą kainą. Šių šalių įsipareigojimų vykdymui nėra reikalingos jokios vėlesnės pirkimo-pardavimo sutartys. Tokių papildomų sutarčių sudarymo Sutartis apskritai nenumato.

15.8.                      Minėtos skundžiamo sprendimo išvados nepagrįstumą dar kartą įrodo Lietuvos teismų praktikoje ne kartą pateiktas išaiškinimas, kad pirkimo-pardavimo sutartis pagal savo pobūdį apskritai yra ne realinė, o konsensualinė.

15.9.                      Net jei vis dėlto būtų laikomasi teismo pozicijos, kad ieškovė neturi teisės reikalauti jokių prievolių vykdymo už laikotarpį nuo 2022 m. vasario 25 d. (t. y. kai tarptautinės sankcijos buvo pritaikytos Rusijos Federacijos prezidentui V. P., su kuriuo per akcininko akcininką kontroliuojančius asmenis neva yra susijusi ieškovė), teismas bet kuriuo atveju nebūtų turėjęs pagrindo atmesti ieškovės reikalavimą dėl skolos iš atsakovės priteisimo už laikotarpį iki 2022 m. vasario 25 d. Tos pačios nuostatos yra taikytinos ir ieškovės reikalavimui dėl delspinigių priteisimo.

15.10.                      Teismas skundžiamame sprendime priėjo nepagrįstos išvados, kad atsakovė turėjo pagrindą vienašališkai sustabdyti Sutarties vykdymą, nes ieškovė buvo laikoma susijusia su tarptautinėmis sankcijomis sankcionuotu asmeniu – Rusijos Federacijos prezidentu V. P. Tokia teismo išvada ne tik neatitinka faktinių aplinkybių dėl ieškovės priklausomybės bei kontrolės, tačiau taip pat buvo padaryta nesant jokio teisinio pagrindo tokiam konstatavimui apie tariamas ieškovės sąsajas. Tarptautinių sankcijų įstatymas draudžia vykdyti ir reikalauja sustabdyti arba nutraukti ne bet kokių sutarčių, kurios turi bent mažiausias sąsajas su sankcionuotais asmenimis, vykdymą, o tik tokį, kuris prieštarauja Lietuvos Respublikos įgyvendinamoms tarptautinėms sankcijoms.

15.11.                      Nagrinėjamu atveju Sutarties vykdymo sustabdymo metu (2022 m. liepos 1 d.) atsakovė neturėjo jokio pagrindo ieškovę laikyti susijusiu su tarptautinėmis sankcijomis sankcionuotais asmenimis, nes šiuo klausimu nebuvo priimta ir paskelbta jokio FNTT administracinio akto taip kaip tą numato Tarptautinių sankcijų įstatymo normas detalizuojančio Tarptautinių sankcijų įgyvendinimo tvarkos aprašo 13.2 punktas. Be to, teismo skundžiamame sprendime cituojami atsakovės pridėti žiniasklaidos pranešimai apie tariamas ieškovės sąsajas su į sankcijų sąrašus įtrauktais I. S., J. K. ar netgi į Europos Sąjungos sankcijų sąrašus neįtrauktu jo sūnumi B. K. taip pat nesudarė pagrindo stabdyti Sutarties vykdymo.

15.12.                      Nors teismas skundžiamame sprendime nurodė, kad FNTT sprendimų dėl ieškovės sąsajų su tarptautinėmis sankcijomis sankcionuotais asmenimis teisėtumas nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas, tačiau vis tiek tame pačiame skundžiamame sprendime konstatavo, kad ieškovę „kontroliuoja Rusijos bendrovė INTER RAO UES“ ir kad ieškovės „pagrindiniai ir galutiniai naudos gavėjai bei kontroliuojantys asmenys yra Rusijos Federacija ir nurodyti sankcionuoti asmenys“. Teismo išvados, kad ieškovę kontroliuoja Rusijos Federacija ir sankcionuoti asmenys, neatitinka tikrovės. Ieškovė nėra ir niekada nebuvo kontroliuojama nei Rusijos Federacijos, nei jos prezidento V. P., nei bet kokių kitų sankcionuotų asmenų. Vienintelis ieškovės akcininkas jau nuo 2022 m. birželio 30 d. yra bankrutuojanti bendrovė, valdoma nepriklausomo nemokumo administratoriaus. Ieškovė į bylą yra pateikusi duomenis, kad vienintelis jo akcininkas, valdantis 100 proc. bendrovės akcijų, yra AB „INTER RAO Lietuva“. O kadangi bendrovė šiuo metu bankrutuoja, visiškai nepriklausomai nuo to, kas yra vienintelės ieškovės akcininkės AB „INTER RAO Lietuva“ akcininkai, jie šiuo metu nebedalyvauja ir nebegali turėti jokios įtakos šios bendrovės valdyme. Vadinasi, nei AB „INTER RAO Lietuva“ akcininkai, nei šių akcininkų akcininkai ar juos kontroliuojantys asmenys šiuo metu niekaip nebedalyvauja ieškovės valdyme ir nebegali turėti įtakos su ieškovės valdymu susijusiems sprendimams.

15.13.                      Tiek Sankcijų gairės, tiek 2022 Geriausia praktika nustato aiškius kriterijus, kuriuos turi atitikti subjektas, kad jį būtų galima laikyti priklausančiu arba kontroliuojamu į Sprendime Nr. 2014/145/BUSP ir Reglamente Nr. 269/2014 nurodytų sankcionuotų asmenų. Todėl tiek FNTT, tiek kitos Lietuvos institucijos, tiek ir teismas neturi pagrindo sąsajų su sankcionuotais asmenimis traktuoti pernelyg plačiai ir priklausančiais arba kontroliuojamais sankcionuotų asmenų pripažinti subjektus, visiškai neatitinkančius minėtų Sankcijų gairių ir Geriausios praktikos reikalavimų. Daugiau kaip 50 procentų vienintelės ieškovės akcininkės AB „INTER RAO Lietuva“ akcijų valdančiai RAO Nordic OY nesant sankcionuotu asmeniu ir nesant priimto jokių kompetentingų institucijų sprendimų dėl RAO Nordic OY pripažinimo priklausančia ar kontroliuojama sankcionuotų asmenų, nėra absoliučiai jokio pagrindo minėtą Suomijos bendrovę laikyti priklausančia ar kontroliuojama į sankcijų sąrašus įtrauktų asmenų.

15.14.                      Teismas skundžiamame sprendime padarė visiškai nepagrįstą išvadą, kad ieškovės akcininkė AB „INTER RAO Lietuva“ negali būti laikoma kontroliuojama akcininkės UAB „Scaent Baltic“ pagal sudarytą akcininkų sutartį. Teismas skundžiamame sprendime atlikdamas minėtų akcijų dalių perskaičiavimą (faktiškai perrašydamas į sprendimą atsakovės procesinių dokumentų teiginius), padarė aritmetinę klaidą, skaičiuodamas kitų akcininkų valdomų INTER RAO UES dalis, eliminavus Inter RAO Capital Group akcijas.

16.       Atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovė UAB „ELEKTRUM LIETUVA“ prašo apeliacinį skundą atmesti, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

16.1.                      Pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad ieškovė yra kontroliuojama V. P., todėl ieškovei yra taikomos sankcijos. Teisės aktuose numatyti apribojimai ieškovei taikomi nepriklausomai nuo, to, ar jos pavadinimas įrašytas į konkretų Europos Sąjungos Reglamentų ar Sprendimų sąrašą. Ši aplinkybė paskelbta ir privaloma Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka. Apeliaciniame skunde pateikiama interpretacija yra paremta Europos Sąjungos šaltinių dėl kontrolės sankcijų įgyvendinimo atveju interpretacija ir nebegaliojančia ieškovės vienintelio akcininko akcininkų tarpusavio sutartimi.

16.2.                      Atsakovė pažymėjo, kad ieškovės akcentuojamos 2018 m. Sankcijų gairės niekaip nepagrindžia ieškovės pozicijos. 2018 m. Sankcijų gairių 55 punkte pateikiamas galimas, neprivalomas pavyzdinis kriterijų, į kuriuos atsižvelgiama sąrašas. Neabejotina, kad FNTT išvadą apie ieškovės ir V. P. sąsajas padarė atsižvelgusi į visas teisiškai reikšmingas aplinkybes. Įrodinėjimo pareigą šiuo atveju turi ieškovė, tačiau jos net nebandė vykdyti. Ieškovė nepateikė jokių įrodymų. Ieškovė nuolat teikia skirtingus duomenis dėl savo akcininkų ir naudos gavėjų struktūros. 

16.3.                      Tiek bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, tiek ir apeliaciniame skunde ieškovė nepagrįstai siekia sudaryti įspūdį, kad INTER RAO UES reikšmingas akcininkas yra Inter RAO Capital Group. Inter RAO Capital Group dalis INTER RAO UES kapitale negali būti skaičiuojama kaip mažinanti Rusijos Federacijos sankcionuotų asmenų kontrolę, kadangi Inter RAO Capital Group yra ne tik INTER RAO UES akcininkė, bet ir atvirkščiai – INTER RAO UES 100 proc. kontroliuoja savo akcininkę Inter RAO Capital Group. Dėl šių priežasčių Inter RAO Capital Group turimos akcijos turi būti išeliminuotos, skaičiuojant akcininkų turimus akcijų paketus, nes Inter RAO Capital Group turimą akcijų paketą kontroliuoja pati INTER RAO UES, t. y. kontroliuoja pati savo akcijas. Atkreipė dėmesį, kad skirtinguose dokumentuose ieškovė nurodo skirtingas INTER RAO UES akcijų proporcijas, t. y. informaciją teikia spekuliatyviai (ieškinio 45 pastraipa, atsiliepimo į ieškinį 15 priedas, dubliko 1 priedas). Susipažinusi su atsakovės pateikta kritika šiems duomenims, ieškovė su dubliku pateikė tariamai patikslintą / papildytą struktūrą. Todėl apeliaciniame skunde nurodyti skaičiavimai turi būti vertinami itin rezervuotai turint omenyje, kad ieškovė nuolat teikia skirtingus duomenis.

16.4.                      Ieškovės akcininko teisinio statuso pasikeitimas niekaip nekeičia ieškovės realios kontrolės. Ieškovė neleistinai, mechaniškai ir siaurinamai aiškina JANGIS posistemėje esantį įrašą apie A. V., kaip galutinį naudos gavėją. Nemokumo administratorius tik vykdo jam įstatymo suteiktas nemokumo administratoriaus funkcijas. Tai atliekama iš esmės kreditorių interesais ir prižiūrint teismui. Tačiau nemokumo administratorius neturi savarankiškų naudos gavimo, turtinių, valdymo ar kontrolės interesų bendrovėje. Akivaizdu, kad AB „INTER RAO Lietuva“, valdančios 100 proc. ieškovės akcijų, akcininkai bendrovės likvidavimo atveju turės teisę į AB „INTER RAO Lietuva“ turto dalį, jei tokio turto liks po to, kai bus visiškai atsiskaityta su visais bendrovės kreditoriais, išskyrus kiek tokį turto perdavimą draustų taikomos tarptautinės sankcijos. Tokiu būdu, šie akcininkai, kurie yra įtraukti į sankcionuotų asmenų sąrašus, savo esme yra laikomi bendrovės naudos gavėjais.

16.5.                      Skundžiamo teismo sprendimo 50–52 pastraipose nurodyta, kad, atsižvelgiant į aktualų teisinį reguliavimą, atsakovė turėjo dvi veikimo alternatyvas – nutraukti Sutartį arba sustabdyti jos vykdymą. Todėl teismas sprendė, kad atsakovės atliktas Sutarties vykdymo sustabdymas yra teisėtas ir pagrįstas. Apeliaciniame skunde ieškovė šių teismo argumentų nepaneigė. Ieškovės nurodoma sankcijų taikymo išimtis nėra aktuali ir neleidžia perduoti ekonominių išteklių pagal sutartis. Ieškovės elektrinėje pagaminama (bent jau anksčiau gaminta) elektra neabejotinai yra ieškovės turtas ir atitinka ekonominių išteklių sąvoką. Kadangi visi ieškovės ekonominiai ištekliai turi būti įšaldyti, akivaizdu, kad ieškovė nuo sankcijų įsigaliojimo negali patiekti, o atsakovė negali priimti sankcionuoto asmens gaminamos elektros energijos (turto) ir, atitinkamai, reikalavimo apmokėti ir sąskaitų už patiektą elektros energiją.

16.6.                      Apeliaciniame skunde ieškovė ir toliau palaiko savo pagrindinę bylos strategiją – kritikuoti ne atsakovės veiksmus, o FNTT sprendimus. Apeliaciniame skunde nurodomi ieškovės nesutikimo su FNTT priimtais sprendimais argumentai šioje byloje yra visiškai nereikšmingi, kadangi tai yra Vilniaus apygardos administracinio teismo nagrinėjamos bylos (-ų) nagrinėjimo dalykas (-ai). Bet kokiu atveju FNTT nėra sankcijas nustatanti institucija. Sankcijos yra nustatytos Europos Tarybos nurodytais sprendimais ir reglamentais bei turi būti taikomos nuo jų įsigaliojimo momento. FNTT įsakymas turi tik faktinių aplinkybių patvirtinimo ir išviešinimo (pagalbinę) funkciją, bet nėra atskaitos taškas, nuo kurio turi būti pradedamos taikyti sankcijos. Jis yra tik papildomas, bet itin reikšmingas įrodymas ir privalomas, padedantis nustatyti, ar konkretiems subjektams taikomos sankcijos. Tačiau pačios sankcijos turi būti taikomos nuo jų įsigaliojimo momento, tai yra, šiuo konkrečiu atveju, nuo 2022 m. vasario 25 d. Sankcijas įgyvendinantys subjektai (įskaitant ir atsakovę), privalo vykdyti Europos Sąjungos teisės šaltiniais nustatytus apribojimus nuo jų įsigaliojimo momento.

16.7.                      Atsižvelgiant į sankcionuotų ir jų kontroliuojamų asmenų ryšių latentiškumą, iš atsakovės negali būti reikalaujama įrodyti, Rusijos Federacijoje egzistuojančių faktų, pavyzdžiui, INTER RAO UES akcininkų tapatybę ir (ar) nuosavybės teisę į akcijas. Tai yra ieškovės pareiga. Atkreiptinas dėmesys, kad beveik pusė šios įmonės akcijų savininkų nežinomi ir dengiama bendru pavadinimu „kotiruojama Maskvos vertybinių popierių biržoje“. Tai, kad šios akcijos kotiruojamos biržoje, nereiškia, kad jos nepriklauso ar nėra kontroliuojamos į sankcijų sąrašus įtrauktų asmenų. Turint omenyje ieškovės atsisakymą bendradarbiauti ir pateikti informaciją, kyla pagrįstų įtarimų, kad tokiems asmenims priklauso daugiau INTER RAO UES akcijų, tik jie neatskleidžiami.

16.8.                      Apeliaciniame skunde ieškovė nurodo, kad skolos už elektros energiją reikalavimo atmetimas reiškia ieškovės nuosavybės nusavinimą, o aktualus reguliavimas leidžia atlikti mokėjimus pagal iki sankcijų galiojimo pradžios sudarytas sutartis. Šie argumentai anot atsakovės yra nepagrįsti. Sprendime pagrįstai nurodyta, kad Sutartis yra rėminė, o visos ginčo PVM sąskaitos faktūros yra išrašytos jau po sankcijų taikymo ieškovę kontroliuojančiam V. P. pradžios, todėl sprendimu reikalavimas dėl skolos pagrįstai atmestas. Teismo argumentų nepaneigia ir apeliacinio skundo teiginiai dėl to, kad pirkimo-pardavimo sutartis įprastai yra konsensualinio pobūdžio. Viena vertus, šiais teiginiais pirmosios instancijos teisme ieškovė nesirėmė, todėl jais negali remtis ir apeliaciniame skunde. Antra vertus, šie teiginiai yra nepagrįsti, nes konsensualumo požymis nėra aktualus tais atvejais, kai perkamas ne vienas, konkretus daiktas, o sutartis, kaip yra ginčo atveju, rėminė, reglamentuojanti šalių santykius dėl daugybės operacijų ateityje. Bet kuriuo atveju, būtent vykdymo tęstinumas, nepriklausomai nuo sutarties rūšies kvalifikavimo, yra esminis kriterijus sprendžiant dėl mokėjimo už atskirai pateikiamą elektrą ir kas mėnesį išrašytas sąskaitas.

16.9.                      Teismas visiškai pagrįstai atmetė ieškovės reikalavimus dėl baudos ir delspinigių priteisimo.

17.       Atsakovė UAB „ELEKTRUM LIETUVA“ pateikė rašytinius paaiškinimus, kuriuose nurodė, kad bylą išnagrinėjus pasikeitė faktinės aplinkybės. Savo skunde ieškovė remiasi aplinkybe, kad jos vienintelis akcininkas AB „INTER RAO Lietuva“ tapo bankrutuojančiu juridiniu asmeniu jau po to, kai Sutarties vykdymas buvo sustabdytas. Taigi, ieškovė įrodinėja, kad jos vienintelio akcininko vardu veikia nemokumo administratorius A. V., o ne V. P. Atsakovės manymu, tai niekaip nekeičia situacijos vertinimo. Kartu su rašytiniais paaiškinimais atsakovė į bylą pateikė rašytinius įrodymus, kad ieškovės akcininkė AB „INTER RAO Lietuva“ nėra bankrutuojantis juridinis asmuo, t. y. nemokumo administratorius A. V. savo įgaliojimų neteko, todėl ieškovės skundo argumentai šioje dalyje netenka prasmės.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Dėl bylos nagrinėjimo ribų

18.       Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, nagrinėdama šią bylą apeliacine tvarka, nenustatė absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliaciniame skunde nustatytos ribos (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 329 straipsnio 2 dalis).

Bylai reikšmingos faktinės aplinkybės

19.       Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad ieškovė ir atsakovė sudarė Sutartį, kuria atsakovė įsipareigojo pirkti visą Vydmantų vėjo parke ieškovės pagamintą ir patiektą į perdavimo tinklą elektros energiją.

20.       Ieškovė yra AB „INTER RAO Lietuva“ 100 proc. dukterinė įmonė.

21.       Europos Tarybos 2014 m. kovo 17 d. sprendimu Nr. 2014/145/BUSP dėl ribojamųjų priemonių, taikytinų atsižvelgiant į veiksmus, kuriais kenkiama Ukrainos teritoriniam vientisumui, suverenitetui ir nepriklausomybei arba į juos kėsinamasi (Sprendimas Nr. 2014/145/BUSP), taip pat Europos Tarybos 2014 m. kovo 17 d. reglamentu Nr. 269/2014 dėl ribojamųjų priemonių, taikytinų atsižvelgiant į veiksmus, kuriais kenkiama Ukrainos teritoriniam vientisumui, suverenitetui ir nepriklausomybei arba į juos kėsinamasi, kurie buvo keičiami ir pildomi, pritaikytos sankcijos daugeliui Rusijos Federacijos subjektų, tame tarpe, V. P., INTER RAO UES vadovų I. S., B. K. (INTER RAO UES vadovas ir vykdomosios valdybos pirmininkas) tėvo J. K. atžvilgiu.

22.       Atsakovė byloje pateikė rašytinius įrodymus, paskelbtus viešoje erdvėje, kurie patvirtina ieškovės ryšius su sankcionuotais asmenimis. Pavyzdžiui: viešojoje erdvėje plačiai aptarinėjama AB „INTER RAO Lietuva“ ir kontroliuojančių subjektų sąsajos su sankcionuotoms įmonėmis, V. P. aplinka, nusikalstamomis veikomis.

23.       INTER RAO UES internetiniame puslapyje https://www.interrao.ru/en/company/rukovod/ buvo skelbiama, kad šios įmonės direktorių tarybos pirmininkas yra I. S., bei kad jis tuo pat metu buvo ir kompanijos „Rosneft“ vadovas, direktorių tarybos primininko pavaduotojas ir vykdomosios valdybos pirmininkas. Internetinėje erdvėje yra nemažai viešos informacijos apie šį asmenį, pavyzdžiui: https://www.15min.lt/verslas/naujiena/bendroves/tarptautines-sankcijos-rusu-negasdina-nei-lietuvoje-nei-kitose-es-valstybese-ju-verslams-uzdarymas-negresia-663- 418288. Cit.: „Tarptautinės sankcijos rusų negąsdina – nei Lietuvoje, nei kitose ES valstybėse jų verslams uždarymas negresia“; „JAV iždo departamentas pranešė apie sankcijas Rusijos bankui „Akcionernyi bank Rossija“ ir jį valdančiam oligarchui J. K.. Šis bankas dažnai vadinamas Kremliaus šeimininkų pinigine.” „Jo sūnus B. K. yra Rusijos bendrovės „Inter RAO UES“ valdybos pirmininkas. Ši bendrovė per tarpinę įmonę Suomijoje valdo 51 proc. Lietuvoje veikiančios AB „INTER RAO Lietuva“ akcijų. Lietuvoje veikiančios įmonės stebėtojų tarybos pirmininkas yra B. K. patarėjas A. B.”. ŠALTINIS: https://www.vz.lt/archive/straipsnis/2011/01/08/Rusija_i_Vakarus_eksportuoja_korupcija &YPklD. Atsakovė pateikė ir kitus duomenis, gautus iš viešųjų šaltinių, kuriais remdamasi, priėmė sprendimą sustabdyti šalių sutartį.

24.       Atsakovė 2022 m. kovo 21 d. raštu kreipėsi į ieškovę su prašymu pateikti įrodymus, kurie galėtų patvirtinti, kad sankcionuoti asmenys nekontroliuoja ieškovės. Atsakovė taip pat informavo ieškovę, kad laikinai sustabdo Sutarties ir mokėjimų vykdymą ieškovei. Siekdama išsiaiškinti situaciją atsakovė 2022 m. kovo 22 d. taip pat kreipėsi į Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministeriją.

25.       Ieškovė 2022 m. kovo 23 d. atsakyme atsakovei nurodė, kad I. S. nekontroliuoja ieškovės. Šių teiginių patvirtinančių duomenų ieškovė nepateikė.

26.       Atsakovė 2022 m. kovo 29 d. pakartotinai kreipėsi į ieškovę, pateikė atsakovės turimus duomenis iš tarptautinės informacinės sistemos „LexisNexis“, kurių pagrindu atsakovė padarė išvadą apie ieškovės ryšius su Rusijos Federacijos subjektais.

27.       Ieškovė 2022 m. balandžio 6 d. pateikė atsakymą į atsakovės 2022 m. kovo 29 d. raštą. Atsakyme ieškovė pakartojo savo poziciją, kad ieškovės atžvilgiu sankcijos nėra taikomos.

28.       Atsakovė 2022 m. balandžio 13 d. pakartotinai paprašė ieškovės pateikti visus duomenis apie su ieškove susijusių juridinių asmenų akcininkus ir naudos gavėjus.

29.       Kaip matyti iš šalių susirašinėjimo medžiagos, ieškovė vengė pateikti prašomą informaciją apie jos naudos gavėjus. Ieškovė 2022 m. balandžio 20 d. atsakyme nurodė, kad įregistruos informaciją apie naudos gavėjus atitinkamoje sistemoje, kai tik bus techninės galimybės.

30.       Remdamasi FNTT informacija, atsakovė 2022 m. balandžio 28 d. informavo ieškovę, kad šiuo metu negali priimti sprendimo dėl galimybės tęsti Sutarties vykdymo.

31.       Byloje esantys duomenys patvirtina, kad FNTT savo internetiniame tinklapyje pradėjo skelbti, kad dėl taikomų sankcijų ieškovės ir jos motininės (patronuojančios) įmonės AB „INTER RAO Lietuva“ turtas, lėšos, turimos akcijos kitose įmonėse bei nekilnojamasis turtas įšaldytas.

32.       FNTT 2022 m. gegužės 20 d. adresatams pagal sąrašą išplatino tokią informaciją apie ieškovę: atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, FNTT informuoja, kad surinkti duomenys yra pakankami teigti, kad Vydmantai wind park, UAB (juridinio asmens kodas 302666616) turi sąsajų su subjektais, kuriems paskirtos tarptautinės sankcijos, todėl tikslinga šią informaciją pateikti tarptautines sankcijas įgyvendinantiems fiziniams ir juridiniams asmenims, valstybės registrų ir valstybės informacinių sistemų tvarkytojams, paskelbiant ją tinklalapyje, kur yra skelbiama informacija apie fizinių ir (ar) juridinių asmenų sąsajas su subjektais, kuriems paskirtos tarptautinės sankcijos.

33.       Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos tarptautinių sankcijų įstatymo reikalavimais, atsakovė 2022 m. gegužės 26 d. raštu pasiūlė ieškovei pradėti Sutarties nutraukimo procedūrą. Į šį pasiūlymą ieškovė atsakovei neatsakė.

34.       Kaip nurodė atsakovė, nesulaukusi jokios ieškovės reakcijos į pasiūlymą, atsakovė 2022 m. birželio 28 d. raštu pranešė, kad sustabdo Sutarties vykdymą.

Dėl naujų įrodymų priėmimo

35.       Kartu su rašytiniais paaiškinimais atsakovė į bylą pateikė išrašus iš Juridinių asmenų registro apie ieškovę Vydmantai wind park, UAB ir AB „INTER RAO Lietuva“.

36.       Kartu su prašymų dėl kreipimosi į FNTT dėl išvados pateikimo ieškovė Vydmantai wind park, UAB pateikė prašymą priimti prie bylos šiuos rašytinius įrodymus: 2023 m. lapkričio 27 d. FNTT raštą dėl Vydmantai wind park, UAB prašymo; 2023 m. spalio 30 d. raštą FNTT dėl patvirtinimo, kad bendrovė turi teisę vykdyti sutartį, sudarytą iki FNTT ribojamųjų priemonių pritaikymo arba išimties suteikimo pagal Tarybos sprendimą 2014/145/BUSP; 2023 m. spalio 30 d. raštą FNTT dėl patvirtinimo priimti mokėjimus iš UAB „ELEKTRUM LIETUVA“ su priedais ir JANGIS išrašą.

37.       Pagal CPK 314 straipsnį apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teismui, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau.

38.       Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka paskirtis – patikrinti, neperžengiant apeliacinio skundo ribų, pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Tokio apeliaciniam procesui keliamo tikslo įgyvendinimas būtų apsunkintas arba netgi apskritai taptų neįmanomas, jeigu dalyvaujantys byloje asmenys turėtų neribotą procesinę galimybę teikti apeliacinės instancijos teisme naujus įrodymus ir jais remtis. Ribojimo teikti naujus įrodymus išlygos CPK 314 straipsnio prasme sietinos su objektyvių priežasčių, sutrukdžiusių dalyvaujančiam byloje asmeniui pirmosios instancijos teisme pateikti atitinkamus įrodymus, egzistavimu, t. y. draudimas pateikti ir kartu priimti naujus įrodymus netaikomas tais atvejais, jeigu, pirma, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė priimti atitinkamus įrodymus, antra, jeigu įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. lapkričio 21 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-349-248/2019, 19–20 punktai; 2021 m. kovo 25 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-65-684/2021, 95–97 punktai). Kasacinis teismas yra pasisakęs ir dėl kriterijų, kurie turi būti patikrinti bei įvertinti prieš nusprendžiant, ar egzistuoja pagrindas priimti naujus įrodymus, pavyzdžiui: ar buvo objektyvi galimybė pateikti įrodymus bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme; ar vėlesnis įrodymų pateikimas neužvilkins bylos nagrinėjimo; ar naujai prašomi priimti įrodymai turės įtakos sprendžiant šalių ginčą; ar šalis nepiktnaudžiauja įrodymų vėlesnio pateikimo teise (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 28 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019, 33 punktas).

39.       Iš aukščiau pacituotos kasacinio teismo praktikos yra akivaizdu, kad siekiant naujų įrodymų priėmimo apeliacinės instancijos teisme kaip išimties iš bendrojo draudimo taikymo, būtina, pirma, pateikti atitinkamą prašymą, antra, šį prašymą reikia pagrįsti arba objektyviu (t. y. nuo asmens valios nepriklausiusiu) negalėjimu pateikti kurį nors dokumentą (ar įrodymą) į bylą anksčiau, arba vėliau atsiradusia būtinybe jį pateikti, arba šio įrodymo savalaikiu pateikimu ir pirmosios instancijos teismo nepagrįstu atsisakymu jį priimti. Susipažinus su atsakovės į bylą pateiktais Juridinių asmenų registro išrašais nustatyta, kad atsakovė jais siekia paneigti ieškovės skunde nurodomus argumentus dėl to, kad galutinis jos akcininkės naudos gavėjas yra nemokumo administratorius. Be to, šie nauji dokumentai rodo, kad faktinė situacija po pirmosios instancijos teismo skundžiamo sprendimo pasikeitė, t. y. ieškovės akcininkė nebėra bankrutuojantis juridinis asmuo. Atsižvelgdama į tai, kad šie įrodymai negalėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme ir jų pateikimas neužvilkins bylos nagrinėjimo, ieškovė nepareiškė prieštaravimo jų priėmimui ir jai žinomi Juridinių asmenų registro duomenys, o pateikti įrodymai yra susiję su sprendžiamu ginču, teisėjų kolegija sprendžia, jog yra tikslinga atsakovės teikiamus įrodymus į bylą priimti ir vertinti kartu tu kitais, byloje esančiais įrodymais.

40.       Teisėjų kolegija, susipažinusi su ieškovės pateiktais į bylą naujais dokumentais nustatė, kad JANGIS išrašas yra susijęs su nagrinėjama byla, kadangi, minėta, joje kilo ginčas dėl ieškovės galutinio naudos gavėjo, todėl išrašas pridedamas prie bylos ir vertinamas kartu su kitais, byloje esančiais, įrodymais.

41.       Pasisakant dėl kitų pateikiamų į bylą įrodymų (2023 m. lapkričio 27 d. FNTT rašto dėl Vydmantai wind park, UAB prašymo; 2023 m. spalio 30 d. rašto FNTT dėl patvirtinimo, kad bendrovė turi teisę vykdyti sutartį, sudarytą iki FNTT ribojamųjų priemonių pritaikymo arba išimties suteikimo pagal Tarybos sprendimą 2014/145/BUSP; 2023 m. spalio 30 d. rašto FNTT dėl patvirtinimo priimti mokėjimus iš UAB „ELEKTRUM LIETUVA“ su priedais) teisėjų kolegija pažymi, kad jie neturės įtakos sprendžiant šalių ginčą. Susipažinus su jų turiniu nustatyta, kad jie nepaneigia pirmosios instancijos teismo skundžiamame sprendime nustatytų aplinkybių. Vien pats faktas, kad FNTT nurodė, jog mokėjimai Vydmantai wind park, UAB gali būti atliekami su sąlyga, kad jie bus įšaldyti, nėra reikšmingas šiai nagrinėjamai bylai, kadangi pirmosios instancijos teismas ieškovės ieškinį dėl skolos pateikimo atmetė tuo pagrindu, kad visos PVM sąskaitos faktūros buvo išrašytos jau po tarptautinių sankcijų taikymo Rusijos Federacijos prezidentui V. P. pradžios, tuo pačiu konstatavęs, jog atsakovė Sutarties vykdymą pagrįstai sustabdė. Teisėjų kolegija neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo argumentais šioje dalyje (nesutikimo argumentai bus pateikti pasisakant dėl ieškovės pateikto apeliacinio skundo), todėl ieškovės į bylą pateikti nurodyti įrodymai nėra aktualūs nagrinėjamo ginčo kontekste.

42.       Atsižvelgiant į nurodytą, teisėjų kolegija nusprendžia netenkinti atsakovės prašymo prijungti prie bylos 2023 m. lapkričio 27 d. FNTT raštą dėl Vydmantai wind park, UAB prašymo;              2023 m. spalio 30 d. raštą FNTT dėl patvirtinimo, kad bendrovė turi teisę vykdyti sutartį, sudarytą iki FNTT ribojamųjų priemonių pritaikymo arba išimties suteikimo pagal Tarybos sprendimą 2014/145/BUSP; 2023 m. spalio 30 d. raštą FNTT dėl patvirtinimo priimti mokėjimus iš UAB „ELEKTRUM LIETUVA“ su priedais.

Dėl kreipimosi į FNTT dėl išvados pateikimo 

43.       Ieškovė Vydmantai wind park, UAB pateikė prašymą kreiptis į FNTT su prašymu pateikti išvadą byloje šiais klausimais: 1) ar vadovaujantis Tarptautinių sankcijų įstatymo 7 straipsnio 2 ir 3 dalimis, 2020 m. rugsėjo 25 d. ieškovės ir atsakovės sudarytos Elektros energijos pirkimo iš atsinaujinančių energijos išteklių gamintojo sutarties vykdymas atitinka Lietuvos Respublikoje įgyvendinamas tarptautines sankcijas ir ši Sutartis gali būti vykdoma?; 2) ar Vydmantai wind park, UAB gali gauti mokėjimus iš UAB „ELEKTRUM LIETUVA“ pagal 2020 m. rugsėjo 25 d. Elektros energijos pirkimo iš atsinaujinančių energijos išteklių gamintojo Sutartį? 

44.       Atsakovė UAB „ELEKTRUM LIETUVA“ pateikė atsiliepimą į ieškovės prašymą, kuriame nurodė, kad su prašymu nesutinka.

45.       Teisėjų kolegijos vertinimu ieškovės prašymo patenkinimui nėra teisinio pagrindo pirmiausia dėl to, kad ieškovė nesirėmė jokiomis aplinkybėmis, kurios sudarytų pagrindą traukti į bylą FNTT kaip išvadą teikiančią instituciją. Antra, tokį prašymą ieškovė turėjo teisę teikti bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme. Prašyme ieškovė nepagrindė kodėl šia teise bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme nepasinaudojo arba pirmosios instancijos teismas tokį prašymą nepagrįstai atmetė. Trečia, ieškovės siekis kreiptis į FNTT dėl išvados pateikimo apeliacinės instancijos teisme gali būti vertintinas kaip siekis nepagrįstai išplėsti nagrinėjamo apeliacinio skundo ribas, kas nėra leidžiama civilinį procesą nagrinėjančio įstatymo. Galiausiai įtraukti į bylą išvadą teikiančią instituciją yra teismo teisė, o ne pareiga.

46.       Dėl nurodyto, teisėjų kolegija konstatuoja, kad nagrinėjamoje byloje nėra reikalinga ir tikslinga  įtraukti į bylą FNTT, kaip išvadą teikiančią instituciją, todėl ieškovės prašymo netenkina.

Dėl skolos priteisimo

47.       Nesutikdama su pirmosios instancijos teismo skundžiamu sprendimu apeliantė nurodė, kad nepaisant to, kad (i) ieškovė ir atsakovė pasirašė Sutartį dėl elektros energijos pirkimo-pardavimo, (ii) tarp šalių nėra ginčo, kad ieškovė patiekė atsakovei elektros energijos už                   1 574 662,41 Eur, o atsakovė už ją neatsiskaitė. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu nusprendė, kad ieškovė nebeturi reikalavimo teisės, į minėtos skolos už patiektą elektros energiją sumokėjimą, o atsakovė – pareigos sumokėti šią savo skolą. Tai reiškia, kad teismas skundžiamu sprendimu iš esmės panaikino ieškovės turėtą 1 574 662,41 Eur turtinę reikalavimo teisę į atsakovę.

48.       Teisėjų kolegija, susipažinusi su pirmosios instancijos teismo skundžiamo sprendimo argumentais šioje dalyje, taip pat su byloje pateiktais rašytiniais įrodymais ir šalių procesinių dokumentų turiniu, sprendžia, kad teismas pagrįstai atmetė ieškovės reikalavimą dėl skolos priteisimo.

49.       Apeliantės skundo argumentai dalyje, kurioje ji dėsto savo poziciją dėl elektros energijos nusavinimo ir nepagrįsto praturtėjimo, nėra aktualūs nagrinėjamai bylai, teisėjų kolegija iš byloje esančių duomenų tokių aplinkybių nenustatė.

50.       Europos Sąjungos Tarybos Reglamento (EB) Nr. 269/2014 dėl ribojamųjų priemonių, taikytinų atsižvelgiant į veiksmus, kuriais kenkiama Ukrainos teritoriniam vientisumui, suverenitetui ir nepriklausomybei arba į juos kėsinamasi, 2 straipsnyje įtvirtinta, kad įšaldomos visos šio Reglamento I priede išvardytiems fiziniams ar juridiniams asmenims, subjektams ar organizacijoms ar su jais susijusiems fiziniams ar juridiniams asmenims, subjektams ar organizacijoms priklausančios, jų nuosavybe esančios, jų valdomos ar kontroliuojamos lėšos ir ekonominiai ištekliai. To paties straipsnio 2 dalyje pažymima, kad nesuteikiama galimybė šio Reglamento I priede išvardytiems fiziniams ar juridiniams asmenims, subjektams ar organizacijoms ar su jais susijusiems fiziniams ar juridiniams asmenims, subjektams ar organizacijoms tiesiogiai arba netiesiogiai naudotis lėšomis ar ekonominiais ištekliais arba galimybė jais naudotis tų fizinių ar juridinių asmenų, subjektų arba organizacijų naudai. Reglamento 269/2014 4 straipsnio 1 dalies (a) punkte nustatyta, kad nukrypdamos nuo Reglamento 2 straipsnio, valstybių narių kompetentingos institucijos gali leisti nutraukti tam tikrų lėšų arba ekonominių išteklių įšaldymą arba leisti naudotis tam tikromis lėšomis arba ekonominiais ištekliais tokiomis sąlygomis, kurias šios institucijos laiko tinkamomis, jei jos nustatė, kad lėšos ar ekonominiai ištekliai yra: a) reikalingi I priede išvardytų fizinių ar juridinių asmenų, subjektų arba įstaigų, taip pat nuo tų fizinių asmenų priklausomų šeimos narių pagrindiniams poreikiams tenkinti, įskaitant mokėjimus už maisto produktus, nuomą arba hipoteką, vaistus ir gydymą, mokesčius, draudimo įmokas ir komunalines paslaugas.

51.       Iš nurodyto reglamentavimo yra akivaizdu, kad sankcijų įgyvendinimo laikotarpiu, jokie mokėjimai nėra atliekami, išskyrus tam tikras nustatytas išimtis, kuomet tai leidžia valstybių narių kompetentingos institucijos.

52.       Šioje dalyje ieškovė taip pat remiasi ir Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. lapkričio 22 d. priimtu sprendimu administracinėje byloje Nr. eI2-1101-566/2023, kurioje teismas ieškovės skundą patenkino ir (i) panaikino FNTT 2023 m. birželio 23 d. Sprendimą Nr. 25-9768 „Dėl Tarybos Sprendimo (BUSP) 2022/331 taikymo UAB „Vydmantai wind park“ atžvilgiu“, kuriuo FNTT buvo atsisakiusi pašalinti ieškovę iš Sąrašo, (ii) įpareigojo FNTT išbraukti ieškovę iš Sąrašo už laikotarpį iki 2022 m. liepos 19 d. (t. y. iki buvo priimtas naujas kitoje administracinėje byloje Nr. eI2-1214-566/2023 ginčijamas FNTT sprendimas dėl naujo Sąrašo patvirtinimo). 

53.       Šioje dalyje teisėjų kolegija pažymi, kad Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimas nėra įsiteisėjęs ir gali būti skundžiamas aukštesniam teismui. Paaiškėjus, kad sankcijos ieškovei netaikytos arba taikytos nepagrįstai arba nebebus taikomos ateityje, ieškovė turi teisę kreiptis į teismą dėl skolos priteisimo įrodinėdama, kad elektros energija pagal ginčo Sutartį buvo patiekta.  

54.       Ieškovė nesutinka su pirmosios instancijos teismo skundžiamo sprendimo argumentais, kuriuose yra konstatuota, kad šalių sudaryta Sutartis yra rėminė. Tačiau šiuo aspektu teisėjų kolegijos vertinimu svarbu yra tai, kad nekilo ginčas dėl to, jog tarp šalių susiklostė tęstiniai sutartiniai teisiniai santykiai dėl elektros energijos pirkimo-pardavimo. Nepriklausomai nuo to kaip šalys  įvardija tarp šalių sudarytą Sutartį, teisėjų kolegija neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo sprendimo argumentu, kad 2020 m. rugsėjo 25 d. Sutarties vykdymo sustabdymas įvyko įsigaliojus sankcijoms, t. y. nuo 2022 m. vasario mėn., nepriklausomai nuo vėlesnių FNTT priimtų įsakymų, informacijos paskelbimo ar atsakovės raštų dėl Sutarties vykdymo sustabdymo. Ieškovė apeliaciniame skunde nenuginčijo aplinkybės, kad tarp šalių nėra ginčo, jog atsakovė yra faktiškai atsiskaičiusi su ieškove pagal sąskaitas, išrašytas iki 2022 m. vasario 25 d., t. y. kai į Sprendimo Nr. 2014/145/BUSP priedą buvo įtrauktas Rusijos Federacijos prezidentas V. P. Galiausiai nepaneigta ir aplinkybė, kad visos PVM sąskaitos faktūros, pateiktos byloje, yra išrašytos jau po nurodytos datos.

55.       Apibendrindama argumentus teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog ieškinys negali būti tenkinamas šioje dalyje, todėl ieškovės reikalavimą dėl skolos priteisimo atmetė pagrįstai.

Dėl vienašališko Sutarties vykdymo stabdymo

56.       Apeliantė skunde be kita ko nurodė, kad Sutarties vykdymo sustabdymo metu (2022 m. liepos 1 d.) atsakovė neturėjo jokio pagrindo ieškovę laikyti susijusiu su tarptautinėmis sankcijomis sankcionuotais asmenimis, nes šiuo klausimu nebuvo priimta ir paskelbta jokio FNTT administracinio akto taip kaip tą numato Tarptautinių sankcijų įstatymo normas detalizuojančio Tarptautinių sankcijų įgyvendinimo tvarkos aprašo 13.2 punktas. Be to, teismo skundžiamame sprendime cituojami atsakovės pridėti žiniasklaidos pranešimai apie tariamas ieškovės sąsajas su į sankcijų sąrašus įtrauktais I. S., J. K. ar netgi į Europos Sąjungos sankcijų sąrašus neįtrauktu jo sūnumi B. K. taip pat nesudarė pagrindo stabdyti Sutarties vykdymo.

57.       Pirmiausia FNTT priimtų sprendimų pagrįstumo patikra nepatenka į šios bylos nagrinėjimo ribas. Ieškovė tiek bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, tiek ir apeliaciniame skunde nurodo argumentus susijusius ne su Sutarties vykdymo sustabdymo (ne)pagrįstumu, tačiau su FNTT priimtų administracinių aktų (ne)pagrįstumu, galimai atliktais materialiaisiais ir procedūriniais pažeidimais. Iš esmės šioje byloje nekilo ginčas dėl to, kad tarptautinės sankcijos yra taikomos Rusijos Federacijos prezidento V. P. atžvilgiu ir šios bylos nagrinėjimo metu FNTT yra paviešinusi informaciją ir paskelbusi išvadą, jog ieškovė šioje bylos nagrinėjimo stadijoje vis dar yra laikoma kontroliuojama asmenų, kuriems taikomos tarptautinės sankcijos.

58.       Teisėjų kolegija taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad, atsižvelgiant į kontroliuojamų ir sankcionuotų asmenų santykių latentiškumą, iš atsakovės negali būti reikalaujama į bylą pateikti neginčijamų įrodymų dėl ieškovės ryšių (ne)buvimo su sankcionuotais asmenimis, kadangi iš esmės atsakovė tokių neginčijamų įrodymų pateikti ir negalėtų. Nagrinėjamo ginčo atveju būtent ieškovei tenka pareiga paneigti ryšių su Rusijos Federacija egzistavimą. Pažymėtina, kad byloje esantys rašytiniai įrodymai (pavyzdžiui, atsakovės siųsti kreipimaisi į ieškovę) patvirtina bendradarbiavimo stoką. Atsakovė ne kartą siūlė ieškovei pateikti duomenis, įrodančius, kad jos nekontroliuoja sankcionuoti asmenys. Tačiau ieškovė arba ignoravo atsakovės prašymus arba nurodydavo, jog tokių duomenų negali pateikti dėl techninių galimybių. Be kita ko, atsakovė 2022 m. gegužės 26 d. raštu pasiūlė ieškovei pradėti Sutarties nutraukimo procedūrą. Į šį pasiūlymą ieškovė atsakovei neatsakė. Atsakovės į bylą pateikti duomenys sukūrė prezumpciją, kad ieškovė yra kontroliuojama sankcionuotų asmenų, taigi ieškovei nagrinėjamo ginčo atveju kilo pareiga tokią prezumpciją paneigti. Teisėjų kolegijos vertinimu ieškovė šioje byloje savo pareigos neįvykdė.

59.       Ieškovė kvestionuodama pirmosios instancijos teismo sprendimą ir nurodinėdama, kad sankcionuoti asmenys nekontroliuoja INTER RAO UES, savo poziciją bando grįsti savo pačios ar to paties INTER RAO UES parengtais tekstais, grafikais, skaičiavimais, tačiau jokių konkrečių ir objektyvių įrodymų į bylą pateikia.

60.       Bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu ieškovė teigė, kad ji nėra ir niekada nebuvo kontroliuojama nei Rusijos Federacijos, nei jos prezidento V. P., nei bet kokių kitų sankcionuotų asmenų. Vienintelis ieškovės akcininkas jau nuo 2022 m. birželio 30 d. yra bankrutuojanti bendrovė, valdoma nepriklausomo nemokumo administratoriaus. Pirmiausia pažymėtina, kad teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su ieškovės skundo argumentais dėl to, jog nemokumo administratorius galėtų būti laikomas galutiniu naudos gavėju, kaip tą skunde bando aiškinti ieškovė. Antra, atsakovė į bylą pateikė juridinių asmenų registro išrašus iš kurių matoma, kad AB „INTER RAO Lietuva“ bankroto procesas yra pasibaigęs, t. y. bendrovė ir toliau vykdo veiklą. Trečia, iš Juridinių asmenų registro išrašo apie ieškovę matyti, kad jos vienintelis akcininkas yra AB „INTER RAO Lietuva“.

61.       Ieškovė į bylą pateikė JANGIS išrašą, kuris jos manymu paneigia pirmosios instancijos teismo sprendimo argumentus apie tai, kad ieškovės naudos gavėjas gali būti su Rusijos Federacija susijęs asmuo, kadangi išraše yra aiškiai nurodyta, jog naudos gavėjas yra G. N. Šiuo aspektu teisėjų kolegija pažymi, kad ieškovės pateiktas išrašas iš JANGIS nepatvirtina jos nurodomų faktinių aplinkybių. Pateiktame JANGIS išrašė yra nurodyta, kad pagal Europos Sąjungos reglamentą ir remiantis FNTT prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos informaciją, šiam juridiniam asmeniui taikomos finansinės sankcijos, t. y. tiek ieškovei Vydmantai wind park, UAB, tiek ir jos akcininkei AB „INTER RAO Lietuva“. Taigi, galima teigti viešai yra pateikta informacija apie tai, kad ieškovės turtas yra įšaldytas ir ji turi sąsajų su sankcionuotais subjektais. Pateikti išrašai labiau paneigia nei patvirtina ieškovės apeliacinio skundo argumentus. Kadangi visos bylos nagrinėjimo metu ieškovė nuolatos keičia poziciją ir teikia skirtingus duomenis apie savo akcininkus ir naudos gavėjus, tikėtina, kad JANGIS išraše atsispindi ne objektyvūs duomenys, o ieškovės nuožiūra pateikti duomenys VĮ Registrų centrui. Už nurodytų duomenų pateikimą ir jų teisingumą ir tikslumą įstatymų nustatyta tvarka atsako juridinio asmens valdymo organas arba kitas įstatymuose ir steigimo dokumentuose nustatytas asmuo, arba juridinio asmens vardu įgaliotas teikti duomenis fizinis asmuo. Todėl manytina, kad duomenys JANGIS sistemoje negali būti vertinami kaip absoliuti ir nenuginčijama deklaracija apie tai, jog juridinis asmuo neturi jokių sąsajų su sankcionuotais asmenimis.

62.       Apeliantė skunde teigia, kad Sankcijų gairės nustato aiškius kriterijus, kuriuos turi atitikti subjektas, kad jį būtų galima laikyti priklausančiu arba kontroliuojamu į Sprendime Nr. 2014/145/BUSP ir Reglamente Nr. 269/2014 nurodytų sankcionuotų asmenų. Todėl tiek FNTT, tiek kitos Lietuvos institucijos, tiek ir teismas neturi pagrindo sąsajų su sankcionuotais asmenimis traktuoti pernelyg plačiai ir priklausančiais arba kontroliuojamais sankcionuotų asmenų pripažinti subjektus, visiškai neatitinkančius minėtų Sankcijų gairių ir Geriausios praktikos reikalavimų. Daugiau kaip 50 procentų vienintelės ieškovės akcininkės AB „INTER RAO Lietuva“ akcijų valdančiai RAO Nordic OY nesant sankcionuotu asmeniu ir nesant priimto jokių kompetentingų institucijų sprendimų dėl RAO Nordic OY pripažinimo priklausančia ar kontroliuojama sankcionuotų asmenų, nėra absoliučiai jokio pagrindo minėtą Suomijos bendrovę laikyti priklausančia ar kontroliuojama į sankcijų sąrašus įtrauktų asmenų.

63.       Pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime nurodė, kad Inter RAO Capital Group dalis INTER RAO UES kapitale negali būti skaičiuojama kaip mažinanti Rusijos Federacijos sankcionuotų asmenų kontrolę, kadangi Inter RAO Capital Group yra ne tik INTER RAO UES akcininkė, bet ir atvirkščiai – INTER RAO UES 100 proc. kontroliuoja savo akcininkę Inter RAO Capital Group. Tai patvirtina ieškinio 45 pastraipoje pateiktos struktūros iškarpa. Dėl šių priežasčių Inter RAO Capital Group turimos akcijos turi būti išeliminuotos, skaičiuojant akcininkų turimus akcijų paketus, nes Inter RAO Capital Group turimą akcijų paketą kontroliuoja pati INTER RAO UES, t. y. kontroliuoja pati savo akcijas.

64.       Eliminavus Inter RAO Capital Group kontrolę, Rusijos elektros energijos įmonės INTER RAO UES kontrolė yra tokia: ROSNEFTEGAZ – 38,11795 proc.; PJSC Federal Grid Company – 12,38797 proc.; Maskvos biržoje kotiruojama akcijas įsigiję akcininkai – 49,49 proc. Kokiems akcininkams, kiek priklauso šių akcijų – viešai prieinamos informacijos nėra, o kad šios akcijos priklausytų nesankcionuotiems asmenims ieškovė įrodymų pateikė. 

65.       Teisėjų kolegija susipažinusi su byloje pateiktais rašytiniais įrodymais bei šalių pateiktų procesinių dokumentų turiniu, nesutinka  su ieškovės pateiktais skaičiavimais ir proporcijomis, kadangi jau yra paminėta, kad bylos nagrinėjimo metu ieškovė teikia skirtingus duomenis, teikia juos pasirinktinai savo nuožiūra ir nurodo skirtingas INTER RAO UES akcijų proporcijas.

66.       Galiausiai ieškovė apeliaciniame skunde nurodė, kad teismas skundžiamame sprendime padarė visiškai nepagrįstą išvadą, jog ieškovės akcininkė AB „INTER RAO Lietuva“ negali būti laikoma kontroliuojama akcininkės UAB „Scaent Baltic“ pagal sudarytą akcininkų sutartį.

67.       Teisėjų kolegija, susipažinusi su ieškovės į bylą pateikta akcininkų sutartimi bei kompleksiškai ją įvertinusi su kitais byloje pateiktais duomenimis, neturi pagrindo sutikti su apeliantės skundo argumentais. Akcininkų sutarties galiojimas šios bylos nagrinėjimo metu yra pasibaigęs, t. y. ji galiojo iki 2022 m. liepos 19 d. Tą skundžiamame sprendime akcentavo ir pirmosios instancijos teismas. Apeliantė kartu su apeliaciniu skundu nepateikė jokių duomenų apie tai, kad akcininkų sutarties galiojimas buvo pratęstas arba sudaryta nauja akcininkų sutartis.

68.       Akcininkų sutartis nepaneigia aplinkybės ir apeliantė savo skunde jos taip pat nepaneigė, kad 51 proc. balsų visuotiniame akcininkų susirinkime, ne mažiau, kaip 4 iš 7 stebėtojų tarybos narius, bei ne mažiau kaip 3 iš 5 valdybos narius, net ir galiojant akcininkų sutarčiai, kontroliuoja Rusijos bendrovė INTER RAO UES. Lietuvos teismuose yra pripažinta, kad šios įmonės atžvilgiu yra taikomos sankcijos (pavyzdžiui, Lietuvos apeliacinio teismo 2023 m.. kovo 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-416-516/2023). Taigi, darytina išvada, kad ieškovė nepaneigė savo ryšių su sankcionuotais asmenimis.

69.       Byloje nekyla ginčas dėl to, kad Sutartis tarp ieškovės ir atsakovės buvo sudaryta iki sankcijų taikymo pradžios ir  Sutartis dėl sankcijų pritaikymo (paaiškėjimo apie taikymą) metu galiojo. Todėl, teisėjų kolegijos vertinimu, atsakovė UAB „ELEKTRUM LIETUVA“ turėjo ne teisę, tačiau pareigą sustabdyti Sutarties ir prievolių pagal Sutartį vykdymą arba ją nutraukti. Priešingu atveju, tolesni sutarties vykdymo veiksmai būtų niekiniai dėl prieštaravimo imperatyvioms įstatymo normoms.

70.       Apibendrindama nurodytus argumentus, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė ieškovės ieškinį šioje dalyje ir nenustatė atsakovės neteisėtų veiksmų sustabdžius Sutarties ir prievolių pagal Sutartį vykdymą.

Dėl bylos procesinės baigties ir bylinėjimosi išlaidų

71.       Remdamasi išdėstytais argumentais, teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliantė (ieškovė) neįrodė, jog atsakovė nepagrįstai vienašališkai sustabdė Sutarties vykdymą, todėl pirmosios instancijos teismas teisingai byloje nustatė esmines faktines aplinkybes bei netenkindamas ieškovės ieškinio iš esmės tinkamai taikė materialiosios ir proceso teisės normas, kuriomis reglamentuojami sankcijų taikymo teisiniai klausimai, bei priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą, kurio panaikinti ar pakeisti apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo.

72.       Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis). CPK 98 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta Lietuvos Respublikos teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl darbo užmokesčio dydžio.

73.       Atsakovė UAB „ELEKTRUM LIETUVA“ pateikė prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo, kuriame prašo iš ieškovės Vydmantai wind park, UAB priteisti 3 375,54 Eur bylinėjimosi išlaidų. Pateikė bylinėjimosi išlaidas patvirtinančius įrodymus.

74.       Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į suteiktų teisinių paslaugų pobūdį ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio       2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą (paslaugas) maksimalių dydžių nurodytus jų apskaičiavimo kriterijus bei maksimalius dydžius, nusprendžia, kad atsakovei UAB „ELEKTRUM LIETUVA“ kompensuotinos visos jos apeliacinės instancijos teisme patirtos bylinėjimosi išlaidos, jas priteisiant iš ieškovės.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,

n u t a r i a :

Vilniaus apygardos teismo 2023 m. liepos 10 d. sprendimą palikti nepakeistą.  

Priteisti atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „ELEKTRUM LIETUVA“ (juridinio asmens kodas 301506046) 3 375,54 Eur (tris tūkstančius tris šimtus septyniasdešimt penkis eurus ir 54 euro centus) bylinėjimosi išlaidų iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės Vydmantai wind park (juridinio asmens kodas 302666616).

Teisėjai                        Jadvyga Mardosevič

                Antanas Rudzinskas

Aldona Tilindienė