Civilinė byla Nr. 2S-434-460/2022

                                                                            Teisminio proceso Nr. 2-06-3-00227-2022-8

                                                                            Procesinio sprendimo kategorijos:

 3.1.9.1.3; 3.1.9.2; 3.5.1; 3.2.4.11; 3.3.2.4; 3.3.2.5; (S)

KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. balandžio 28 d.

Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Aušra Maškevičienė, 

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo suinteresuoto asmens P. J. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2022 m. kovo 1 d. nutarties pagal pareiškėjos antstolės A. R. Ž. pareiškimą dėl baudos skyrimo, suinteresuoti asmenys Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos, P. J.

Teismas

n u s t a t ė:

I. Ginčo esmė

1.       Antstolė A. R. Ž. kreipėsi į teismą su pareiškimu dėl baudos skyrimo, kuriuo prašė skirti suinteresuotajam asmeniui P. J. iki 300 Eur baudą už kiekvieną uždelstą privalomojo nurodymo neįvykdymo dieną valstybės naudai.

2.       Pareiškimo pagrindu nurodė aplinkybes, jog:

2.1.                      Išieškotojas pateikė vykdomąjį dokumentą vykdyti ir informavo, kad skolininkas P. J. neįvykdė privalomojo dokumento pašalinti savavališkos statybos padarinius, adresu (duomenys neskelbtini).

2.2.                      2021 m. lapkričio 16 d. priimtas patvarkymas dėl reikalavimo pateikti informaciją apie privalomojo nurodymo vykdymą Nr. S-21-75-18239. Gauta skolininko atstovo advokato padėjėjo informacija, jog Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmuose nagrinėjama byla Nr. eI3-11491-609/2021 dėl privalomajame nurodyme nurodyto termino savavališko statybos padarinių šalinimui (duomenys neskelbtini), pratęsimo. Mano, kad kreipimasis į teismą dėl termino privalomajame nurodyme nurodyto termino savavališkos statybos padariniams šalinti, nėra pagrindas stabdyti vykdymo veiksmus.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

3.       Klaipėdos apylinkės teismas 2022 m. kovo 1 d. nutartimi pareiškimą tenkino bei paskyrė suinteresuotam asmeniui P. J. 1 Eur (vieno euro) dydžio baudą už kiekvieną Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos 2015 m. sausio 7 d. privalomojo nurodymo pašalinti savavališkos statybos padarinius Nr. PRN-30-150107-0001 nevykdymo dieną, baudą skaičiuojant nuo šios nutarties įsiteisėjimo dienos iki privalomojo nurodymo įvykdymo arba procesinio veiksmo, kuriuo išnyksta teisinis pagrindas vykdyti privalomąjį nurodymą, atlikimo.

4.       Pagrindiniai pirmosios instancijos teismo motyvai:

4.1.                      Nurodė, kad skolininkas su ieškiniu kreipėsi į Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus prašydamas panaikinti Inspekcijos Savavališkos statybos aktą ir Privalomąjį nurodymą. Toje pačioje byloje buvo sprendžiamas ir ginčas dėl pavaduotojo 2017 m. birželio 29 d. potvarkio Nr. P1-57 ir 2017 m. rugpjūčio 22 d. potvarkio P1-76 teisėtumo. Darė išvadą, kad P. J. argumentai, jog neaišku, kokio dokumento pagrindu šalinti savavališkos statybos padarinius yra atmestini ir teismas plačiau dėl jų nepasisako, kadangi teismo pozicija išdėstyta 7 punkte nurodytuose įsiteisėjusiuose teismo sprendimuose.

4.2.                      Nurodė, kad patikrinus teismų sistemos Liteko duomenis, nustatyta, jog skolininko prašymas pratęsti Privalomojo nurodymo įvykdymo terminą priimtas Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos miesto rūmų 2021 m. lapkričio 30 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eI3-735-609/2022, o patvarkymo priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti surašymo metu 2021 m. lapkričio 16 d., byla dėl Privalomojo nurodymo įvykdymo termino pratęsimo teisme nebuvo pradėta. Darė išvadą, kad antstolė nenustačiusi CPK 651 straipsnio 2 dalyje nurodytų kliūčių, patvarkymu pagrįstai priėmė vykdomąjį dokumentą ir pradėjo jį vykdyti (CPK 651 straipsnio 3 dalis).

4.3.                      Pažymėjo, kad teismuose buvo patikrintas privalomojo nurodymo teisėtumas. Darė išvadą, kad po to, kai buvo priimtas teismo sprendimas nepanaikinti Privalomojo nurodymo ir jis įsiteisėjo, nuo sekančios dienos, t. y. nuo 2021 m. balandžio 16 d., nuo kurios ir prasidėjo penkerių metų terminas per kurį Inspekcija turėjo pateikti Privalomąjį nurodymą vykdyti priverstinai antstolei. Konstatavo, kad skolininko prašymas taikyti vykdymo senatį yra nepagrįstas.

4.4.                      Nurodė, kad Byloje nenustatyta pakankamai objektyvių aplinkybių, pateisinančių Privalomojo nurodymo nevykdymą. Jokių pateisinančių svarbių priežasčių ar aplinkybių, galinčių turėti įtakos Privalomojo nurodymo nevykdymui, skolininkas nenurodė. Pažymėjo, kad privalomojo nurodymo teisėtumas ir pagrįstumas patikrintas įsiteisėjusiais teismo sprendimais. Atkreipė dėmesį, kad 2020 m. skolininkas kreipėsi į teismą, siekdamas pripažinti privalomąjį nurodymą neteisėtu, vėliau kreipėsi į Regionų apygardos administracinį teismą dėl nustatyto savavališkos statybos pašalinimo įvykdymo termino pratęsimo, tačiau įsiteisėjęs Privalomasis nurodymas yra privalomas vykdyti. Laikė, kad visi šie veiksmai rodo skolininko siekį išvengti privalomojo nurodymo padarinių pašalinimo.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

5.       Atskiruoju skundu suinteresuotas asmuo P. J. prašo panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo 2022 m. kovo 1 d. nutartį ir priimti naują nutartį – nutraukti vykdymo veiksmus vykdomojoje byloje Nr. 0075/2I /0 l 057 arba netenkinus šio reikalavimo išaiškinti sprendimų vykdymo tvarką t. y. ar privalu vykdyti 2015 m. sausio 7 d. privalomąjį nurodymą Nr. PRN‑30-150 l 07-0001 kuris pripažintas kaip neteisingai surašytas ir nevykdytinas. Ar vykdyti Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos viršininko pavaduotojo potvarkius 2017 m. birželio 29 d. Nr. P l -57 ir 2017 m. rugpjūčio 22 d. Nr. P1-76. kurie nėra vykdomieji dokumentai.

6.       Pagrindiniai atskirojo skundo argumentai:

6.1.                      Teigia, kad pirmos instancijos teismas niekaip nereagavo į argumentaciją, kad ginčas dėl Privalomojo nurodymo dar tebesitęsia, t. y. dėl Privalomojo nurodymo įvykdymo termino pratęsimo vyksta ginčas Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmuose nagrinėjamoje byloje Nr. eI3-11491-609/2021, todėl mano, kad pareiškėją neturėjo teisės priimti vykdyti šio privalomojo nurodymo. Mano, jog gali susidaryti situacija, kad Regionų apygardos administracinio teismo nagrinėjamoje byloje Nr. eI3‑11491-609/2021 bus pratęstas terminas savavališkos statybos padariniams pašalinti, o šioje byloje bus jau paskirta bauda už Privalomojo nurodymo nevykdymą. Darė išvadą, kad privalomasis nurodymas galės būti perduodamas vykdyti antstoliui tik kai įsiteisės teismo sprendimas dėl privalomojo nurodymo termino nepratesimo.

6.2.                      Nurodė, kad pagal pirmosios instancijos teismo išaiškinimus, privalomasis nurodymas buvo vykdytinas jau nuo 2015 m. sausio 7 d. ir privalėjo būti įvykdytas iki 2015 m. liepos 7 d. t. y. per 6 mėnesius. Teigia, jog iš dalies galima pritarti teismui, nes ir pati inspekcija prieštarauja sau, sakydama, jog Privalomasis nurodymas įsiteisėjo daug vėliau nei buvo privaloma jį įvykdyti, t. y. po septynių metų. Mano, jei vadovautis inspekcijos logika, privalomasis nurodymas turėtų būti vykdomas tik po šešių mėnesių, kai jis įsiteisėjo, tačiau inspekcija griežtai nurodė, kad privalomasis nurodymas privalėjo būti įvykdytas 7 metai iki jo įsiteisėjimo. Darė išvadą, kad esant tokiems neaiškumams, teismas privalėjo ne tik paaiškinti, bet ir motyvuoti, kodėl atsisako taikyti senatį privalomojo nurodymo vykdymui.

6.3.                      Nurodė, kad teritorijų planavimo valstybinės priežiūros ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo 11 straipsnio 10 dalyje nurodoma, kad šio straipsnio 6 dalyje nurodytas privalomasis nurodymas yra vykdomasis dokumentas, vykdomas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka. Teigia, kad šiame įstatyme apie jokius Inspekcijos viršininko potvarkius nėra užsiminta, todėl mano, kad jie negali būti prilyginti vykdomiesiems dokumentams. Pažymi, jog šiuo įstatymu nenumatyta, kad savavališka statyba gali būti fiksuojama ir vykdoma inspekcijos viršininko potvarkiais, todėl mano, kad inspekcija antstoliui vykdyti perdavė Privalomąjį nurodymą, o ne inspekcijos viršininko įsakymus, tačiau tiek teismų, tiek pačios inspekcijos privalomasis nurodymas pripažintas klaidingu ir negali būti vykdomas. Darė išvadą, kad teismas privalėjo paaiškinti kaip vykdyti klaidinga privalomąjį nurodymą. 

7.       Atsiliepimu į atskirąjį skundą suinteresuotas asmuo Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos prašo netenkinti suinteresuoto asmens P. J. atskirojo skundo bei Klaipėdos apylinkės teismo 2022 m. kovo 1 d. nutartį palikti nepakeistą.

8.       Pagrindiniai atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai:

8.1.                      Nurodė, kad pirmosios instancijos teismas nutartyje įvertino tai, kad antstolė pagrįstai priėmė vykdyti privalomąjį nurodymą. Mano, kad vykdomasis dokumentas priimtas vykdyti priverstinai pagrįstai ir teisėtai, kadangi privalomojo nurodymo pateikimo metu (2021 m. lapkričio 11 d.) ir patvarkymo priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti surašymo metu (2021 m. lapkričio 16 d.), byla dėl Privalomojo nurodymo įvykdymo termino pratęsimo teisme nebuvo pradėta. Pažymi, kad suinteresuoto asmens prašymas pratęsti Privalomojo nurodymo įvykdymo terminą priimtas Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos miesto rūmų 2021 m. lapkričio 30 d. nutartimi.

8.2.                      Nurodė, kad surašytame privalomajame nurodyme nustatytas jo įvykdymo terminas – ne vėliau kaip iki 2015 m. birželio 16 d.. Byla dėl privalomojo nurodymo teisėtumo išnagrinėta 2020 m. gruodžio 17 d. ir sprendimas joje įsiteisėjo 2021 m. balandžio 15 d., byla dėl privalomojo nurodymo įvykdymo termino pratęsimo Inspekcijos kreipimosi į antstolę metu nebuvo inicijuota, todėl mano, kad inspekcija pagrįstai perdavė privalomąjį nurodymą vykdyti priverstinai, o antstolė neturėjo pagrindo šio privalomojo nurodymo nepriimti.

8.3.                      Nurodė, kad sutinka su pirmosios instancijos teismo motyvais bei papildomai atkreipia dėmesį, kad suinteresuotas asmuo pateiktame atskirajame skunde nepagrįstai tapatina du skirtingus terminus – privalomojo nurodymo įvykdymo terminą ir privalomojo nurodymo pateikimo vykdyti priverstinai terminą. Pažymi, jog suinteresuotas asmuo apskundė teismui privalomojo nurodymo teisėtumą. Nurodė, kad Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmai 2020 m. gruodžio 17 d. priėmė sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-5-328/2020 nepanaikinti Privalomojo nurodymo, kuris įsiteisėjo Klaipėdos apygardos teismui 2021 m. balandžio 15 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-307-538/2021 palikus šį sprendimą nepakeistu. Mano, jog tai reiškia, kad po to, kai buvo priimtas teismo sprendimas nepanaikinti privalomojo nurodymo ir jis įsiteisėjo, nuo sekančios dienos, t. y. nuo 2021 m. balandžio 16 d., prasidėjo penkerių metų terminas inspekcijai pateikti privalomąjį nurodymą vykdyti priverstinai antstolei.

8.4.                      Nurodė, kad privalomojo nurodymo teisėtumo klausimas buvo išnagrinėtas teisminė tvarka, toje pačioje byloje buvo išspręstas ir ginčas dėl Pavaduotojo 2017 m. birželio 29 d. potvarkio Nr. P1-57 ir 2017 m. rugpjūčio 22 d. potvarkio P1-76 teisėtumo. Pažymėjo, kad Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmai 2020 m. gruodžio 17 d. priimdami sprendimą civilinėje byloje Nr. 2‑5-328/2020, kuriuo netenkino skolininko P. J. ieškinio, įvertino inspekcijos privalomajame nurodyme buvusių klaidų ištaisymą bei aiškiai nurodė, kad Potvarkiai yra sudėtinė Privalomojo nurodymo dalis, kuriais ištaisytas rašymo apsirikimas bei atmetė P. J. argumentus, kad Inspekcija tokiu būdu neturėjo pagrindo ištaisyti buvusias rašymo apsirikimo klaidas (sprendimo 11 psl.).

Teismas

k o n s t a t u o j a:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai

Atskirasis skundas netenkintinas.

9.       Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).

10.       Byloje kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria tenkintas antstolės pareiškimas skirti suinteresuotajam asmeniui baudą už privalomojo reikalavimo nevykdymą teisėtumo ir pagrįstumo.

11.       Privalomasis nurodymas – tai teritorijų planavimo valstybinę priežiūrą ar statybos valstybinę priežiūrą atliekančios institucijos ar pareigūno įpareigojimas viešojo administravimo subjektui, kitam juridiniam asmeniui ar jo padaliniui, kitai juridinio asmens statuso neturinčiai organizacijai ar jos padaliniui, fiziniam asmeniui per nustatytą terminą pateikti dokumentus, informaciją, pašalinti teritorijų planavimą ar statybą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimus, panaikinti ar pakeisti neteisėtai priimtą administracinį sprendimą, atlikti kitus šiame įstatyme nurodytus veiksmus (Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo (toliau - TPSVPĮ) 2 straipsnio 2 dalis). Privalomieji nurodymai dėl statybos patikrinimo metu nustatytų pažeidimų pašalinimo, statybos sustabdymo, savavališkos statybos padarinių pašalinimo yra vykdomieji dokumentai, vykdomi CPK nustatyta tvarka (TPSVPĮ 11 straipsnio 10 dalis, 13 straipsnio 6 dalis, 14 straipsnio 8 dalis). 

12.       Pagal CPK 771 straipsnio 1 dalį jeigu neįvykdytas privalomasis nurodymas, kuris pagal Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymą yra vykdomasis dokumentas, antstolis apie tai surašo Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatytos formos aktą. Remiantis CPK 771 straipsnio 6 dalimi, jeigu per nustatytą terminą neįvykdytas privalomasis nurodymas, surašytą aktą antstolis perduoda antstolio kontoros buveinės vietos apylinkės teismui. Teismas, nustatęs, kad skolininkas privalomojo nurodymo neįvykdė, gali jam skirti iki trijų šimtų eurų baudą už kiekvieną uždelstą įvykdyti privalomąjį nurodymą dieną išieškotojo naudai. Pagal CPK 771 straipsnio 7 dalį, jeigu skolininkas antrą kartą ir daugiau kartų pažeidžia sprendimui įvykdyti nustatytus terminus ar toliau nevykdo privalomojo nurodymo, teismas skolininkui vėl pritaiko priemones, numatytas CPK 771 straipsnio 6 dalyje. Baudos sumokėjimas neatleidžia skolininko nuo pareigos atlikti privalomajame nurodyme numatytus veiksmus.

13.       Byloje esančiais įrodymais nustatyta, kad antstolė A. R. Ž. vykdo Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos 2015 m. sausio 7 d. privalomąjį nurodymą Nr. PRN-30-150107-0001, kuriuo nurodyta P. J. ne vėliau kaip iki 2015 m. birželio 16 d. savo lėšomis pašalinti savavališkos statybos padarinius, t. y. išardyti savavališkai pastatytas rekonstruojamo gyvenamojo namo, apjungiant jį su pagalbinio ūkio pastatais į vienatūrį pastatą pastato dalis ir jeigu būtina, sutvarkyti statybvietę, nugriauti dalį rekonstruojamo gyvenamojo namo apjungto į vienatūrį pastatą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), išoriniu atitvaru, kurių aukštis 10,14 m. iki projektinio aukščio 9,6 m iš pietų pusės, nugriauti pastatytą ne pagal projektą antstatą ant šiaurinės stogo dalies, išmontuoti projekte nenumatytus stoglangius 11 vnt., 6 langus, 1 vartus, išardyti ne pagal projektą įrengtą stogo dalį iš pietų pusės, adresu (duomenys neskelbtini). Dėl paminėto, buvo surašytas 2014 m. gruodžio 10 d. savavališkos statybos aktas Nr. SSA-30-141210-00061. Inspekcija atlikusi Privalomojo nurodymo įvykdymo patikrinimą 2021 m. rugsėjo 21 d. surašė privalomojo nurodymo įvykdymo patikrinimo aktą Nr. PNSSA-30-210921-00072, kuriuo konstatuota, kad Privalomasis nurodymas yra neįvykdytas. Suinteresuotam asmeniui nevykdant Privalomojo nurodymo, Inspekcija kreipėsi į antstolę su 2021 m. lapkričio 11 d. prašymu priimti vykdyti vykdomąjį dokumentą – Privalomąjį nurodymą ir vykdyti jį priverstinai. Antstolė 2021 m. lapkričio 16 d. priėmė vykdomąjį dokumentą vykdyti. Kadangi suinteresuotas asmuo P. J. Privalomojo nurodymo neįvykdė, 2021 m. gruodžio 8 d. antstolė surašė sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo aktą Nr. S‑21‑75-19756 ir kreipėsi į teismą su prašymu skirti Privalomojo nurodymo neįvykdžiusiam asmeniui baudą.

14.       Atskiruoju skundu apeliantas skundžia pirmosios instancijos teismo nutartį trimis aspektais, t. y. apelianto nuomone, teismas neatsižvelgė į tai, kad ginčas dėl privalomojo nurodymo dar tebesitęsia (Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmuose nagrinėjama byla dėl privalomojo nurodymo įvykdymo termino pratęsimo), teismas netaikė senaties bei nepašalino neaiškumų, kaip vykdyti klaidingą privalomąjį nurodymą. 

15.       Kaip minėta, apelianto nuomone, antstolė neturėjo teisės priimti vykdyti šio privalomojo nurodymo, kadangi ginčas dėl privalomojo nurodymo įvykdymo termino pratęsimo tebesitęsia teisme. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su šiais skundo argumentais. Pagal CPK 651 straipsnio 1 dalį antstolis, gavęs vykdyti vykdomąjį dokumentą, per tris darbo dienas, o skubaus vykdymo atvejais – nedelsdamas patikrina, ar nėra akivaizdžių kliūčių vykdomajam dokumentui priimti ir vykdymo veiksmams pradėti. Spręsdamas, ar nėra akivaizdžių kliūčių priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti, antstolis patikrina aplinkybes, nurodytas CPK 651 straipsnio 2 dalyje. Jeigu yra kliūčių vykdomąjį dokumentą priimti vykdyti, antstolis savo patvarkymu atsisako priimti jį vykdyti ir grąžina jį pateikusiam asmeniui, nurodydamas grąžinimo priežastis. Nenustatęs CPK 651 straipsnio 2 dalyje nurodytų kliūčių, antstolis patvarkymu priima vykdomąjį dokumentą ir pradeda jį vykdyti (CPK 651 straipsnio 3 dalis). Kaip minėta šios nutarties 13 punkte, Inspekcija kreipėsi į antstolę su prašymu priimti vykdyti vykdomąjį dokumentą 2021 m. lapkričio 11 d., o vykdomasis dokumentas priimtas vykdyti antstolės 2021 m. lapkričio 16 d. patvarkymu. Taip pat Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenimis nustatyta, kad Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos miesto rūmuose nagrinėjama administracinė byla Nr. eI3-735-609/2022, pagal apelianto prašymą pratęsti privalomojo nurodymo įvykdymo terminą. Šiuo atveju svarbu akcentuoti, jog apeliantas į Regionų apygardos administracinį teismą kreipėsi 2021 m. lapkričio 17 d., o pareiškimas priimtas 2021 m. lapkričio 30 d. nutartimi. Tai reiškia, jog apelianto nurodoma kliūtis priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti jo priėmimo metu net neegzistavo, kadangi byla dėl termino pratęsimo buvo užvesta praėjus 14 dienų po antstolės patvarkymo priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti priėmimo.

16.       Atskiruoju skundu taip pat teigiama, jog nėra aišku, nuo kada turi būti pradėtas skaičiuoti vykdomojo dokumento perdavimo vykdyti senaties terminas. Mano, jog esant neaiškumams, pirmosios instancijos teismas privalėjo ne tik paaiškinti, bet ir motyvuoti, kodėl atsisako taikyti senatį privalomojo nurodymo vykdymui. Apeliacinės instancijos teismas atmeta šiuos skundo argumentus kaip nepagrįstus. TPISVPĮ 14 straipsnis reglamentuoja savavališkos statybos padarinių šalinimą; šio straipsnio 4 dalyje nustatytas terminas privalomajam nurodymui dėl savavališkos statybos padarinių pašalinimo įvykdyti – privalomasis nurodymas dėl savavališkos statybos padarinių pašalinimo turi būti įvykdytas per 6 mėnesius arba išimtiniais atvejais per Inspekcijos nurodytą trumpesnį terminą, jeigu nustatoma, kad savavališka statyba šiurkščiai pažeidė trečiųjų asmenų teises ir iš esmės suvaržė jų galimybes tinkamai naudotis jų turimu nekilnojamuoju turtu. Inspekcija šį terminą, jeigu yra svarbių priežasčių, asmens rašytiniu prašymu gali vieną kartą pratęsti 3 mėnesiams. Svarbiomis priežastimis laikomos priežastys, susijusios su procedūromis (atliekamomis siekiant įteisinti savavališką statybą pagal šio straipsnio 5 dalies nuostatas – projektinės dokumentacijos pakeitimo ir kitų savavališkai statybai įteisinti reikalingų dokumentų gavimo ar jų patikslinimo, papildymo ir pan.), kurių trukmei asmuo negali daryti įtakos. Dėl privalomojo nurodymo vykdymo termino pratęsimo ilgesniam laikotarpiui ar dėl atsisakymo jį pratęsti asmuo gali kreiptis į teismą.

17.       TPISVPĮ 14 straipsnyje tiesiogiai nenustatyta, kokią įtaką privalomojo nurodymo dėl savavališkos statybos padarinių pašalinimo įvykdymo termino eigai turi privalomojo nurodymo teisėtumo ginčijimas teisme, tačiau šio straipsnio 6, 7 dalyse nustatyta, kad privalomasis nurodymas nėra perduodamas antstoliui priverstiniam vykdymui, kai iškelta byla dėl jo teisėtumo arba termino pratęsimo – jeigu asmuo per nustatytą privalomojo nurodymo įvykdymo terminą jo neįvykdo arba negauna statybą leidžiančio dokumento, suėjus privalomojo nurodymo įvykdymo terminui Inspekcija privalomąjį nurodymą perduoda priverstinai vykdyti antstoliui, išskyrus atvejus, kai iškelta byla dėl privalomojo nurodymo teisėtumo arba privalomojo nurodymo įvykdymo termino pratęsimo; tokiais atvejais privalomasis nurodymas, jeigu buvo skundžiamas jo teisėtumas, perduodamas vykdyti antstoliui po teismo sprendimo nepanaikinti privalomojo nurodymo įsiteisėjimo arba kai sueina teismo nustatyti papildomi privalomojo nurodymo įvykdymo terminai ar įsiteisėja teismo sprendimas dėl privalomojo nurodymo termino nepratęsimo. Analogiškas reglamentavimas nustatytas statybos techninio reglamento STR 1.05.01:2017 147 punkte.

18.       Kasacinis teismas yra išaiškinęs, jog pirmiau nurodytos teisės normos aiškiai nenustato, per kiek laiko po atitinkamo teismo sprendimo įsiteisėjimo privalomasis nurodymas perduodamas antstoliui. Teisėjų kolegijos nuomone, atsižvelgiant į tai, jog, pagal TPISVPĮ 14 straipsnio 6, 7 dalių nuostatas, kilus ginčui dėl privalomojo nurodymo teisėtumo šio ginčo nagrinėjimo metu privalomasis nurodymas nėra priverstinai vykdomas (perduodamas antstoliui), nėra pagrindo teigti, kad šiuo laikotarpiu privalomasis nurodymas iš viso turėtų būti vykdomas. Tai reiškia, kad teisminio ginčo dėl privalomojo nurodymo teisėtumo ar termino pratęsimo atveju bendrasis 6 mėnesių terminas privalomajam nurodymui įvykdyti turi būti skaičiuojamas nuo atitinkamo teismo sprendimo (nepanaikinti nurodymo arba nepratęsti termino) įsiteisėjimo. Aiškinant priešingai – kad privalomojo nurodymo įvykdymo terminas baigiasi po 6 mėnesių nuo nurodymo surašymo, nepriklausomai nuo vykstančio teismo proceso dėl jo teisėtumo ar pratęsimo, ir nurodymas perduodamas antstoliui nedelsiant teismo sprendimui įsiteisėjus – asmeniui, įstatymo nustatyta tvarka skundžiančiam privalomąjį nurodymą teisme, nebūtų sudaryta galimybės jį įvykdyti gera valia, nors tokią galimybę turi asmenys, neapskundę privalomojo nurodymo. Dėl to TPISVPĮ 14 straipsnio 6, 7 dalių nuostata, kad privalomasis nurodymas, jeigu buvo skundžiamas jo teisėtumas, perduodamas vykdyti antstoliui po teismo sprendimo nepanaikinti privalomojo nurodymo įsiteisėjimo arba kai įsiteisėja teismo sprendimas dėl privalomojo nurodymo termino nepratęsimo, aiškintina taip, jog, įsiteisėjus atitinkamam teismo sprendimui, pradedamas skaičiuoti konkrečiu atveju nurodytas (bendrasis 6 mėnesių ar sutrumpintas) privalomojo nurodymo įvykdymo terminas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. sausio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-168-695/2021).

19.       Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos 2015 m. sausio 7 d. surašė privalomąjį nurodymą Nr. PRN-30-150107-0001, kuriuo nurodyta P. J. ne vėliau kaip iki 2015 m. birželio 16 d. savo lėšomis pašalinti savavališkos statybos padarinius. Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenimis nustatyta, jog apeliantas 2015 m. kovo 3 d. kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė panaikinti 2014 m. gruodžio 10 d. savavališkos statybos aktą Nr. SSA-30-141210-00061 ir 2015 m. sausio 7 d. privalomąjį nurodymą Nr. PRN-30-150107-0001 pašalinti savavališkos statybos padarinius, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmai 2020 m. gruodžio 17 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-5-328/2020 netenkino skolininko P. J. ieškinio. Klaipėdos apygardos teismo 2021 m. balandžio 15 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-307-538/2021 pirmosios instancijos teismo 2020 m. gruodžio 17 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. 2-5-328/2020 paliktas nepakeistas. Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis šios nutarties 16-18 punktuose nurodytu teisiniu reglamentavimu, bei atsižvelgdamas į nurodytą kasacinio teismo praktiką konstatuoja, jog terminas privalomajam nurodymui įvykdyti skaičiuotinas nuo Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 17 d. sprendimo įsiteisėjimo dienos, t. y. nuo 2021 m. balandžio 15 d.. Įvertinus tai, kad 2015 m. sausio 7 d. privalomasis nurodymas Nr. PRN-30-150107-0001 turėjo būti įvykdytas ne vėliau kaip iki 2015 m. birželio 16 d., darytina išvada, kad šiuo konkrečiu atveju, terminas privalomajam nurodymui įvykdyti baigėsi 2021 m. rugsėjo 24 d.

20.       Pažymėtina, jog TPISVPĮ 261 straipsnis numato, jog šio įstatymo 11 straipsnio 6 dalyje, 13 straipsnio 4 ir 5 dalyse, 14 straipsnio 2 dalyje nurodyti privalomieji nurodymai gali būti pateikti vykdyti per penkerius metus nuo privalomajame nurodyme nustatyto termino suėjimo. Apeliacinės instancijos teismas įvertinęs tai, kad 2015 m. sausio 7 d. privalomojo nurodymo Nr. PRN-30-150107-0001 pašalinti savavališkos statybos padarinius įvykdymo terminas baigėsi 2021 m. rugsėjo 24 d., o suinteresuotam asmeniui nevykdant Privalomojo nurodymo, Inspekcija kreipėsi į antstolę 2021 m. lapkričio 11 d., darytina išvada, kad TPISVPĮ 261 straipsnyje numatytas penkerių metų senaties terminas nebuvo praleistas.

21.       Atmestini kaip nepagrįsti ir atskirojo skundo argumentai, jog privalomasis nurodymas pripažintas klaidingu ir negali būti vykdomas. Apeliantas teigia, jog TPISVPĮ 11 straipsnio 10 dalyje nurodoma, kad šio straipsnio 6 dalyje nurodytas privalomasis nurodymas yra vykdomasis dokumentas, vykdomas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka. Pažymi, kad šiame įstatyme apie jokius Inspekcijos viršininko potvarkius nėra užsiminta, todėl mano, kad jie negali būti prilyginti vykdomiesiems dokumentams. Byloje esančiais įrodymais nustatyta, kad Inspekcijos viršininko pavaduotojas 2017 m. birželio 29 d. priimtu potvarkiu Nr. P1-57, 2015 m. sausio 7 d.  Privalomajame nurodyme ištaisė techninę klaidą nurodant, kad vietoje Privalomajame nurodyme nurodytų žodžių „iš pietų pusės“ įrašomi žodžiai „iš šiaurinės pusės“ ir vietoje žodžių „ant šiaurinės stogo dalies“ įrašomi žodžiai „ant pietinės stogo dalies“. Atkreiptinas dėmesys, jog taip pat pavaduotojo 2017 m. rugpjūčio 22 d. potvarkiu P1-76 buvo ištaisyta 2017 m. birželio 29 d. potvarkio Nr. P1-57 1 punkte padarytą techninė klaida dėl klaidingai nurodytos Privalomojo nurodymo datos (vietoje ,,2017 m.“ įrašant „2015 m.“). Kaip teisingi akcentavo pirmosios instancijos teismas, skolininkas P. J. turėjo įvykdyti privalomąjį nurodymą iki 2015 m. birželio 16 d, tačiau jo iki nustatyto termino neįvykdė. O Skolininkas su ieškiniu kreipėsi į Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus prašydamas panaikinti Inspekcijos Savavališkos statybos aktą ir Privalomąjį nurodymą. Toje pačioje byloje (Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 17 d. sprendimu išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. 2-5-328/2020) buvo sprendžiamas ir ginčas dėl minėtų 2017 m. birželio 29 d. potvarkio Nr. P1-57 ir 2017 m. rugpjūčio 22 d. potvarkio P1-76 teisėtumo. Kadangi skolininko P. J. ieškinys buvo atmestas, laikytina, jog klausimas dėl 2015 m. sausio 7 d. privalomojo nurodymo Nr. PRN-30-150107-0001 teisėtumo ir vykdytinumo yra išspręstas įsiteisėjusia teismo nutartimi, todėl privalomas visiems asmenims. Tai, kad ginčijamame privalomajame nurodyme buvo padaryta rašymo apsirikimo klaida, dar nereiškia, jog toks privalomasis nurodymas negali būti įvykdytas. Šiuo atveju laikytina, kad 2015 m. sausio 7 d. privalomasis nurodymo Nr. PRN-30-150107-0001 yra aiškus ir suprantamas, todėl atskirojo skundo argumentai, kad teismas privalėjo paaiškinti kaip jį vykdyti, atmestini kaip nepagrįsti.

22.       Teismų praktikoje taip pat laikomasi nuostatos, kad vien tai, jog teismas, įvertinęs byloje pateiktus įrodymus, padarė kitokias išvadas, nei nurodo bylos šalis, nėra pagrindas spręsti, kad teismas pažeidė įrodymų vertinimo taisykles (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. sausio 16 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-110/2013; 2015 m. liepos 15 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. e3K-3-420-969/2015). Pagal teismų praktiką, teismas turi diskrecijos teisę nuspręsti, ar byloje pakanka įrodymų, patvirtinančių šalių įrodinėjamas aplinkybes, ir konstatuoti tam tikrų faktinių aplinkybių buvimą, kai jam nekyla didelių abejonių dėl tų aplinkybių egzistavimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. birželio 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-335/2014). Pažymėtina, jog apelianto atskirasis skundas yra nepagrįstas bei paremtas analogiškais argumentais, kurie jau buvo dėstyti pirmosios instancijos teisme. Atskirajame skunde pareiškėjas nepateikia jokių naujų įrodymų ar faktų, kurie kvestionuotų pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą. Pirmosios instancijos teismas tinkami nustatė faktines bylos aplinkybes bei tinkamai ir pagrįstai taikė ir aiškino procesines teisės normas, todėl darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas įrodymų vertinimo taisyklių nepažeidė.

23.       Įvertinęs visus kitus atskirojo skundo argumentus, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, jog kiti skundo argumentai teisinės reikšmės teisingam bylos išnagrinėjimui neturi. Pažymėtina, jog teismų praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis byloje Nr.3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010; ir kt.).

24.       Vadovaudamasis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta, todėl naikinti jos nėra pagrindo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 338 straipsnis).

Vadovaudamasis Civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

n u t a r i a :

Klaipėdos apylinkės teismo 2022 m. kovo 1 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėja                                                         Aušra Maškevičienė