Civilinė byla Nr. 2A-899/2014

                                                                                          Teisminio proceso Nr. 2-55-3-02643-2012-5

Procesinio sprendimo kategorija 113.6.1.3

(S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2014 m. gegužės 5 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audronės Jarackaitės, Kazio Kailiūno ir Gintaro Pečiulio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka nagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovų A.C., P. C. ir I. C. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2013 m. spalio 21 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. 2-2112-611/2013 pagal ieškovų A.C., P. C. ir I. C. ieškinį atsakovams likviduojamai akcinei bendrovei bankui SNORAS ir valstybės įmonei „Indėlių ir investicijų draudimas“ dėl obligacijų pasirašymo sutarčių pripažinimo negaliojančiomis ir įpareigojimo išmokėti indėlių draudimo išmokas.

Teisėjų kolegija 

n u s t a t ė :

Ieškovai prašė: a) pripažinti negaliojančia ieškovo A. C. su atsakovu AB banku SNORAS sudarytą obligacijų pasirašymo sutartį Nr. FO20110606P990007, pripažinti ieškovo sumokėtą 41 584,73 Lt sumą ieškovo terminuotuoju indėliu bei įpareigoti atsakovą VĮ „Indėlių ir investicijų draudimas“ išmokėti už šias lėšas indėlių draudimo išmoką; b) pripažinti negaliojančiomis ieškovės I. C. su atsakovu AB banku SNORAS sudarytas obligacijų pasirašymo sutartis Nr. FO20110714P990012 ir Nr. FO20110715P990010, pripažinti ieškovės sumokėtas 9 997,67 Lt bei 10 097,65 Lt sumas ieškovės terminuotuoju indėliu bei įpareigoti atsakovą VĮ „Indėlių ir investicijų draudimas“ išmokėti už šias lėšas indėlių draudimo išmoką; c) pripažinti negaliojančiomis ieškovo P. C. su atsakovu AB banku SNORAS sudarytas obligacijų pasirašymo sutartis Nr. FO20110714P990013 ir Nr. FO20110916P990002, pripažinti ieškovo sumokėtas 19 995,34 Lt bei 11 398,81 Lt sumas ieškovo terminuotuoju indėliu bei įpareigoti atsakovą VĮ „Indėlių ir investicijų draudimas“ išmokėti už šias lėšas indėlių draudimo išmoką. Ieškovai taip pat prašė priteisti iš atsakovų 5 procentų metines procesines palūkanas, skaičiuojamas nuo teismo priteistų sumų nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Ieškinys grindžiamas argumentais, kad ieškovai ginčijamas sutartis sudarė dėl suklydimo, nesuvokę rizikos, jog jų investicijos nėra apdraustos indėlių draudimu, taip pat dėl atsakovo apgaulės. Teigia, kad suklydimą nulėmė atsakovo AB banko SNORAS veiksmai, kai jis ieškovams (neprofesionaliems klientams) tinkamai neatskleidė sudaromų sandorių esmės ir su jais susijusios rizikos banko nemokumo atveju, tyčia į ginčijamas sutartis įrašė klaidinančius duomenis apie obligacijų draustumą.

Atsakovai BAB bankas SNORAS ir VĮ „Indėlių ir investicijų draudimas“ prašė ieškinį atmesti.

Vilniaus apygardos teismas 2013 m. spalio 21 d. sprendimu ieškinį atmetė, nenustatęs pagrindų pripažinti ginčijamas sutartis negaliojančiomis, kaip sudarytas dėl suklydimo bei atsakovo apgaulės įtakoje.

Ieškovai apeliaciniu skundu prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo 2013 m. spalio 21 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą, kuriuo ieškinį patenkinti.

Atsakovas BAB bankas SNORAS atsiliepimu į ieškovų apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti, pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.

Atsakovas VĮ „Indėlių ir investicijų draudimas“ atsiliepimu į ieškovų apeliacinį skundą prašo skundą atmesti, Vilniaus apygardos teismo 2013 m. spalio 21 d. sprendimą palikti nepakeistą, priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Civilinė byla sustabdytina.

Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų matyti, kad Lietuvos Aukščiausiajame Teisme yra nagrinėjama civilinė byla Nr. 3K-7-172/2014 (ankstesnis Nr. 3K-7-559/2013) pagal trečiojo asmens VĮ „Indėlių ir investicijų draudimas“ kasacinį skundą dėl Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. liepos 29 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovo Vitoldo Guliavičiaus ieškinį atsakovui BAB bankui SNORAS dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu ir restitucijos taikymo, taip pat pagal ieškovo Virgilijaus Vidučio Nemaniūno kasacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2012 m. gruodžio 7 d. nutarties ir Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. kovo 7 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal Virgilijaus Vidučio Nemaniūno ieškinį atsakovui BAB bankui SNORAS dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais ir įpareigojimų nustatymo, trečiasis asmuo VĮ „Indėlių ir investicijų draudimas“.

Minėtoje byloje Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2013 m. gruodžio 16 d. priėmė nutartį, kuria nusprendė: kreiptis į Europos Sąjungos Teisingumo Teismą su prašymu priimti prejudicinį sprendimą teismo suformuluotais klausimais (taip pat ir dėl pagal nacionalinį reguliavimą kredito įstaigos išleistų indėlių sertifikatų ir obligacijų turėtojams taikomų (netaikomų) galimų Direktyvose 94/19 ir 97/9 nustatytų apsaugos sistemų); prašyti Europos Sąjungos Teisingumo Teismo prejudicinį sprendimą šioje byloje priimti pagal pagreitintą procedūrą Teismo Statuto 23 a straipsnio ir Procedūros reglamento 105 straipsnio pagrindu; civilinės bylos nagrinėjimą sustabdyti iki Europos Sąjungos Teisingumo Teismo sprendimo gavimo.

Pagal Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenis Europos Sąjungos Teisingumo Teismas prejudicinio sprendimo dar nepriėmė. 2014 m. balandžio 17 d. Lietuvos Aukščiausiajame Teisme buvo gautas Europos Sąjungos Teisingumo Teismo raštas dėl nutarties, kuria atsisakyta tenkinti Lietuvos Aukščiausiojo Teismo prašymą dėl pagreitintos procedūros taikymo.

Pagal Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2006 m. kovo 28 d. nutarimu suformuotą poziciją dėl tikrojo precedento doktrinos galiojimo Lietuvos teisės sistemoje, teismų praktika turi būti nuosekli, neprieštaringa ir prognozuojama, taigi teismai turi laikytis savo sukurtų precedentų ir yra saistomi aukštesnės instancijos teismų sukurtų precedentų. Minėtame nutarime Konstitucinis Teismas pasisakė, kad „<...> jau esami aukštesnės instancijos bendrosios kompetencijos teismų sukurti precedentai atitinkamų kategorijų bylose susaisto ne tik žemesnės instancijos bendrosios kompetencijos teismus, priimančius sprendimus analogiškose bylose, bet ir tuos precedentus sukūrusius aukštesnės instancijos bendrosios kompetencijos teismus. Nuo esamų precedentų gali būti nukrypstama ir nauji precedentai gali būti kuriami tik tais ypatingais išimtiniais atvejais, kai tai yra neišvengiamai, objektyviai būtina, konstituciškai pagrindžiama ir pateisinama, ir tik deramai (aiškiai ir racionaliai) argumentuojant“.

Lietuvos Aukščiausiajame Teisme nagrinėjamoje civilinėje byloje Nr. 3K-7-172/2014 be kitų klausimų nagrinėjamas ir sandorių – Indėlio sertifikatų, Obligacijų sutarčių šalių, kaip indėlininkų ir (ar) investuotojų, teisinės apsaugos reguliavimas, sprendžiama dėl apsaugos, taikomos Indėlių sertifikato (jei jis nepatenka į Indėlių garantijų direktyvos reguliavimo sritį) ir Obligacijų sutarčių turėtojams (investuotojams) apimties pagal Europos Sąjungos teisę bei IĮIDĮ.

Akivaizdu, kad kasacinio teismo išaiškinimas šiuo klausimu bus reikšmingas ir sprendimo nagrinėjamoje byloje priėmimui. Nagrinėjamoje byloje ieškovai teigia ginčijamas sutartis sudarę dėl esminio suklydimo, pasireiškiančio tuo, kad obligacijų pasirašymo sutarčiai netaikomas privalomas indėlių draudimas (IĮĮDĮ numatyta apsauga). Jeigu paaiškėtų, kad ieškovų investicijoms pagal ginčijamas sutartis taikoma IĮĮDĮ numatyta apsauga (privalomas indėlių draudimas), neliktų pagrindo spręsti, ar ginčijami sandoriai yra sudaryti dėl ieškovų nurodyto suklydimo ir/ar apgaulės įtakoje.

Pagal Civilinio proceso kodekso 4 straipsnį vienodą teismų praktiką formuoja Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, taigi yra pagrindo manyti, jog Lietuvos Aukščiausiojo Teismo procesinis sprendimas civilinėje byloje Nr. 3K-7-172/2014, kuris bus grindžiamas, be kita ko, Europos Sąjungos Teisingumo Teismo išaiškinimais prejudiciniame sprendime, gali turėti esminės reikšmės, formuojant vienodą teismų praktiką tokio pobūdžio bylose, kaip ir nagrinėjama byla. Dėl išvardintų aplinkybių šios bylos išsprendimas yra negalimas, kol nepriimtas galutinis procesinis sprendimas Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nagrinėjamoje civilinėje byloje Nr. 3K-7-172/2014. Dėl šios priežasties teisėjų kolegija sprendžia, kad tikslinga sustabdyti apeliacine tvarka nagrinėjamą civilinę bylą Civilinio proceso kodekso 164 straipsnio 4 punkto pagrindu.

Atsižvelgiant į ginčo esmę, teisinę problematiką, jos reikšmingumą, daroma išvada, kad siekiant užtikrinti vienodus teismų precedentus tokio pobūdžio bylose, civilinę bylą sustabdant procesas joje nebus vilkinamas, tačiau bus sudaromos prielaidos jau apeliacinės instancijos teisme priimti sprendimą, atitinkantį kasacinio teismo formuojamą praktiką.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 164 straipsnio 4 punktu, 302 straipsniu,

n u t a r i a:

Sustabdyti Lietuvos apeliaciniame teisme nagrinėjamą civilinę bylą Nr. 2A-899/2014 pagal ieškovų A. C., P. C. ir I. C. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2013 m. spalio 21 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-2112-611/2013, iki bus priimtas galutinis procesinis sprendimas Lietuvos Aukščiausiajame Teisme nagrinėjamoje civilinėje byloje Nr. 3K-7-172/2014.

Teisėjai                                                                                                                              Audronė Jarackaitė

                                                                                                                                            Kazys Kailiūnas

                                                                                                                                            Gintaras Pečiulis