Administracinė byla Nr. A-369-438/2016

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-04010-2014-5

Procesinio sprendimo kategorija 16.4

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2016 m. kovo 24 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš Irmanto Jarukaičio, Romano Klišausko (pranešėjas) ir Arūno Sutkevičiaus (kolegijos pirmininkas), teismo posėdyje rašytinio proceso ir apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos M. L. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. kovo 18 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos M. L. skundą atsakovui Aplinkos apsaugos agentūrai dėl įsakymo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I.

Pareiškėja M. L. (toliau – ir pareiškėja) kreipėsi į teismą su skundu, prašydama panaikinti atsakovo Aplinkos apsaugos agentūros (toliau – ir Agentūra, atsakovas) 2014 m. liepos 28 d. įsakymo Nr. AP-374 „Dėl tarnybinių nuobaudų skyrimo“ 1.2 papunktį ir 2 punktą, t. y. tą dalį, kuria ji pripažinta padariusi tarnybinį nusižengimą ir jai paskirta tarnybinė nuobauda – pastaba.

Pareiškėja nesutiko su 2014 m. liepos 15 d. atsakovo tarnybinio nusižengimo tyrimo išvados Nr. 12TP-3 „Dėl M. L. ir J. Ž. tarnybinių nusižengimų“ (toliau – ir Išvada) argumentais, kad galimas pareiškėjos pažeidimas yra trunkamasis, t. y. prasidėjo 2013 m. lapkričio 5 d., perėmus J. Ž., Atliekų ir užterštų teritorijų tvarkymo kontrolės skyriaus vedėjos pavaduotojos, užduotis – Eksploatuoti netinkamų transporto priemonių tvarkytojų asociacijos (toliau – ir ENTPTA) 2013 m. birželio 14 d., 2013 m. liepos 2 d. raštus – ir tęsėsi iki 2014 m. gegužės 7 d., t. y. iki Agentūros 2014 m. gegužės 7 d. rašto Nr. (2.3)-A4-1813 parengimo ir registravimo dienos.

Paaiškino, kad ENTPTA 2013 m. birželio 14 d., 2013 m. liepos 2 d. raštai (toliau – ir Raštai), už kuriuos pareiškėjai paskirta tarnybinė nuobauda, Agentūroje buvo gauti ir į juos Agentūra galimai turėjo pateikti atsakymus teisės aktų nustatytais terminais: į 2013 m. birželio 14 d. ENTPTA raštą iki 2013 m. liepos 15 d., į 2013 m. liepos 2 d. ENTPTA raštą iki 2013 m. liepos 30 d. Išvadoje konstatuota, kad už visų ENTPTA Raštų nagrinėjimą buvo atsakinga vykdytoja J. Ž. Pažeidimas buvo padarytas po to, kai baigėsi Asmenų prašymų nagrinėjimo ir jų aptarnavimo viešojo administravimo institucijose, įstaigose ir kituose viešojo administravimo subjektuose taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. rugpjūčio 22 d. nutarimu Nr. 875 „Dėl Asmenų prašymų nagrinėjimo ir jų aptarnavimo viešojo administravimo institucijose, įstaigose ir kituose viešojo administravimo subjektuose taisyklių patvirtinimo“ (toliau – ir Asmenų prašymų nagrinėjimo taisyklės) 30 punkte nustatytas terminas atsakyti į juos, t. y. dėl 2013 m. birželio 14 d. ENTPTA rašto pažeidimas padarytas 2013 m. liepos 16 d., o dėl 2013 m. liepos 12 d. rašto – 2013 m. liepos 31 d. Pažeidimą pareiškėja vertino kaip baigtinį.

Pažymėjo, kad tarnybinė nuobauda jai buvo paskirta 2014 m. liepos 28 d., t. y. praleidus Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo (toliau – ir VTĮ) 30 straipsnio 1 dalyje nustatytą 6 mėnesių terminą nuobaudai skirti, kuris turi būti skaičiuojamas nuo tarnybinio nusižengimo padarymo dienos (2013 m. liepos 16 d., 2013 m. liepos 31 d.).

Pareiškėja neigė atlikusi veiksmus, kurie sudarytų tarnybinio nusižengimo sudėtį. Nurodė, kad atsakovas nepagrįstai pripažino pareiškėją padarius neteisėtą veiką bei nepagrįstai nustatė jos kaltę. Išvadoje ir ginčijamame įsakyme konstatuota, kad pareiškėjos veika kvalifikuota pagal VTĮ 15 straipsnio 1 dalies 1 ir 4 punktus, Valstybės tarnautojų etikos taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. birželio 24 d. Nr. 968 nutarimu Nr. „Dėl Valstybės tarnautojų etikos taisyklių patvirtinimo“ (toliau – ir Etikos taisyklės), 7 punktą, kurios galėjo būti pažeistos valstybės tarnautojui padarant konkrečiai apibrėžtą tarnybinį nusižengimą. Išvadoje nurodyta, kad pareiškėja nesilaikė pareigybės aprašymo 7.1, 7.11 punktų, kurios yra blanketinės normos, nukreipiančias į kitų teisės aktų nustatytas pareigas ar pavedimus, kuriuos pareiškėja turėjo būti pripažinta pažeidusi. Pasak pareiškėjos, teisės aktas ar duotas pavedimas, imperatyviai įpareigojęs ją elgtis atitinkamu būdu, nei Išvadoje, nei ginčijamo įsakymo dalyje nenurodytas. Akcentavo, kad Išvadoje ir ginčijamame įsakyme konstatuota, jog būtent J. Ž. nesilaikė Asmenų prašymų nagrinėjimo taisyklių 30 punkte nustatyto termino. Pareiškėja nurodė, kad jos veika kvalifikuota netinkamai, pareikštas kaltinimas dėl tarnybinio nusižengimo padarymo suformuluotas nekonkrečiai, jos veiksmų, nesusiejant su teisės aktų normomis, kurių pareiškėja privalėjo laikytis. Tai turėtų būti laikytina esminiu pagrindinių tarnybinės nuobaudos skyrimo procedūros taisyklių, turinčių užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą bei sprendimo skirti tarnybinę nuobaudą pagrįstumą, pažeidimu.

Pareiškėja nurodė, kad jai inkriminuota veika vertintina kaip mažareikšmė bei sąlygota kitų subjektų veiksmų, todėl tarnybinė nuobauda turėtų būti panaikinta kaip neproporcinga. Jeigu būtų nustatyta pareiškėjos kaltė, turėtų būti vertinama kaip nedidelio laipsnio nepakankamas rūpestingumas, pasireiškęs netyčiniu delsimu atlikti iš J. Ž. perimtus pavedimus, kurių teisės aktais nustatytas įvykdymo terminas jau buvo pasibaigęs iki pavedimų perėmimo ir J. Ž. pareigos neįvykdymo. Be to, egzistavo ir objektyvios aplinkybės, t. y. didelis darbo krūvis Agentūroje, ir skyriaus, už kurio veiklą atsakinga pareiškėja, darbuotojų didelė kaita.

Pareiškėja akcentavo, kad dėl vėlavimo atsakyti į Raštus kaltas ir atsakovas. Kadangi teisės aktai nenustato imperatyvaus termino, per kurį turi būti įvykdyti kitų darbuotojų perimti pavedimai, o jų įvykdymo terminas buvo pasibaigęs iki pavedimų perėmimo, pareiškėja parengė atsakymus į ginčo ENTPTA raštus dar iki Agentūros direktoriaus 2014 m. gegužės 7 d. pavedimo Nr. A13-4, iki 2014 m. gegužės 23 d. Tarnybinio patikrinimo išvados priėmimo. Agentūra ilgą laiką nesiėmė veiksmų užtikrinti, kad atsakymai būtų parengti teisės aktuose nustatytais terminais. Pasak pareiškėjos, nusižengimas turėtų būti vertintinas kaip išimtinai formalaus pobūdžio, nesukėlęs neigiamų pasekmių atsakovui.

Papildomai paaiškino, kad Lietuvos Respublikos Seimo kontrolieriaus (toliau – ir Seimo kontrolierius) 2014 m. gegužės 20 d. pažyma Nr. 4D-2013/1-1440 „Dėl eksploatuoti netinkamų transporto priemonių tvarkytojų asociacijos skundo prieš Lietuvos Respublikos aplinkos ministeriją ir Aplinkos apsaugos agentūrą“ (toliau – ir Pažyma) negali būti laikoma imperatyviu, atsakovą teisiškai įpareigojančiu aktu. Seimo kontrolierius neturi teisės priimti privalomojo pobūdžio įpareigojimų taikyti tarnybines ar drausmines nuobaudas. Teigė, kad atsakovas nepagrįstai atsiliepime nurodė, jog Išvadoje nereikėjo nustatyti teisės pažeidimo fakto ir objektyviosios pažeidimo pusės. Išvada grindžiama prielaidomis ir nepagrįstais faktais. Atsakovas nenustatinėjo tarnybinio nusižengimo pobūdžio. Atsakovas Išvadoje nepagrindė, kodėl pareiškėjos pažeidimą kvalifikavo kaip trunkamąjį. ENTPTA raštai pagal savo pobūdį nelaikytini prašymais Asmenų prašymų nagrinėjimo taisyklių prasme, o pripažintini kreipimusi. ENTPTA Raštais siekė išreikšti savo poziciją tam tikrais klausimais, nesusijusiais su konkretaus asmens teisėtų interesų ir teisių pažeidimu. Pareiškėjai nei iš Išvados, nei iš atsiliepimo neaišku, kokį teisės aktą ji pažeidė. Jei būtų konstatuota, kad pareiškėja neįvykdė pareigos kontroliuoti darbuotojus, tai atsakomybė turėtų būti taikoma ir kitiems atsakovo darbuotojams – Agentūros vadovui ir Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės departamento (toliau – ir Departamentas) direktoriui V. K. Atsakomybės taikymas vien pareiškėjai yra neteisėtas.

Atsakovas Agentūra atsiliepime į skundą prašė pareiškėjos skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Nurodė, kad Agentūroje 2014 m. gegužės 20 d. buvo gauta Seimo kontrolieriaus Pažyma, kuria Agentūros direktoriui pavesta atlikti tarnybinį patikrinimą ir, nustačius pažeidimus, spręsti dėl tarnybinių nuobaudų nusižengusiems pareigūnams skyrimo. Atsakovas nurodė, kad Išvadoje iš naujo nereikėjo nustatyti teisės pažeidimo fakto ir objektyviosios pažeidimo pusės, nes tai konstatuota minėtoje Pažymoje. Teigė, kad pareiškėjos padarytas tęstinis pažeidimas tęsėsi iki tos dienos, kai Agentūros 2014 m. gegužės 7 d. raštu buvo atsakyta į Raštus. Pareiškėja apie tarnybinio nusižengimo tyrimą buvo informuota 2014 m. birželio 11 d., tačiau iki Išvados pateikimo dienos paaiškinimo nepateikė. Be to, skunde pareiškėja nepateikė paaiškinimų, paneigiančių Išvadoje nurodytus veiksmus. Pareiškėjos nurodyta aplinkybė, kad dėl didelio darbo krūvio neįvykdė pavedimo, negali panaikinti pareiškėjos atsakomybės, tai galėtų turėti įtakos atsakomybės dydžiui.

Agentūra nurodė, kad Departamento direktorius rezoliucijomis įpareigojo M. L. vykdyti pavedimus. Pavedimo vykdymo terminas yra nustatytas Asmenų prašymų nagrinėjimo taisyklių 30 punkte, Agentūros darbo reglamento, patvirtinto Agentūros direktoriaus 2006 m. liepos 17 d. įsakymo Nr. AV-72, 2010 m. gruodžio 16 d. įsakymo Nr. AV-249 redakcija (toliau – ir Darbo reglamentas), 32 punkte, todėl pavedimo davėjas neturėjo pareigos papildomai nustatyti termino pavedimui vykdyti. J. Ž. išėjus iš darbo ir Reikalų perdavimo–priėmimo aktu darbus grąžinus skyriaus vedėjai M. L., ji rengė atsakymą į ENTPTA raštus, t. y. vykdė pareigybės aprašymo 7.11 punkte nustatytą funkciją. Be to, valstybės tarnautojui, perėmusiam kito valstybės tarnautojo vykdytas (vėluojančias) užduotis, teisės aktuose nenustatytas terminas, per kurį užduotys turi būti įvykdytos. Kai visuomeninio santykio nereguliuoja teisės normos, jis gali būti sureguliuotas remiantis teisės analogija sukurta norma. Pažymėjo, kad nors Išvadoje neakcentuota, tačiau Departamento direktoriui pavedus M. L. parengti atsakymą į Raštus, o pastarajai jį rengti pavedus J. Ž., pareiga įvykdyti šį pavedimą M. L. išliko. Nenustatyta, kad pareiškėja neturėjo objektyvios galimybės vykdyti pavedimą. Išvadoje M. L. tarnybinis pažeidimas nustatytas ir kvalifikuotas tinkamai.

Agentūra, vykdydama Seimo kontrolieriaus Pažymos 13.1 punkte suformuluotą siūlymą, privalėjo Raštus laikyti ne kreipimaisis, o prašymais, ir pagal Seimo kontrolierių įstatymo 20 straipsnio 3 dalį siūlymą nagrinėti bei apie nagrinėjimo rezultatus pranešti Seimo kontrolieriui.

Atsakovas, atsižvelgęs į tai, kad pareiškėjos tęstinis pažeidimas padarytas 2014 m. gegužės 7 d. (Agentūros atsakymo į ENTPTA raštus registravimo diena), kad Seimo kontrolierius tyrė ENTPTA skundą dėl Agentūros neveikimo ir 2014 m. gegužės 20 d. surašė Pažymą bei įpareigojo Agentūros direktorių imtis veiksmų dėl neatsakymo į Raštus, tarnybinė nuobauda jai paskirta nepraleidus VTĮ 30 straipsnio 1 dalyje nurodyto 3 metų termino.

Pasak atsakovo, atsakymo į Raštus rengimas buvo kontroliuojamas tiek Seimo kontrolieriaus, tiek Aplinkos ministerijos, apie tai žinojo pavedimo vykdytoja M. L.. Nustatant subjektyviąją nusižengimo pusę, Išvadoje konstatuota, kad M. L., neužtikrinusi, jog atsakymas į ENTPTA raštus būtų parengtas per protingą, kuo trumpesnį terminą, veikė nerūpestingai. M. L., atsakymą į Raštus pateikusi tik 2014 m. gegužės 7 d., dėl nerūpestingumo pažeidė VTĮ 15 straipsnio 1 dalies 1, 4 punktų reikalavimus ir padarė tarnybinį nusižengimą. Pareiškėjos padaryta veika negali būti laikoma mažareikšme. Nurodė, kad, skiriant tarnybinę nuobaudą M. L., buvo vadovaujamasi VTĮ 29 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais reikalavimais. Atsižvelgiant į tarnybinio nusižengimo sudėtį, M. L. paskirta švelniausia nuobauda – pastaba.

Papildomai paaiškino, kad Išvada surašyta laikantis teisės aktų reikalavimų. Pareiškėjos padarytas trunkamasis pažeidimas prasidėjo 2013 m. lapkričio 5 d. ir tęsėsi iki 2014 m. gegužės 7 d. Raštų rezoliucijose vykdytoja buvo nurodyta ir pareiškėja. Išėjus J. Ž. iš darbo ir darbus grąžinus skyriaus vedėjai, pavedimo davėjas neturėjo pareigos dar kartą pavesti kitam valstybės tarnautojui vykdyti pavedimą ar nustatyti papildomą terminą jam įvykdyti.

Informavo, kad Agentūros Vieningoje dokumentų valdymo informacinėje sistemoje (toliau – ir VDVIS) nuo 2013 m. liepos 1 d. iki 2013 m. gruodžio 31 d. buvo užregistruoti 3 400 gauti dokumentai, per tą patį laikotarpį iš viso buvo parengti 2 464 dokumentai. Remiantis VDVIS duomenimis, Agentūros Departamento Atliekų ir užterštų teritorijų tvarkymo kontrolės skyrius nuo 2013 m. liepos 1 d. iki 2013 m. gruodžio 31 d. parengė 557 raštus. Agentūra, remdamasi duomenimis apie skyriuje parengtus raštus, preliminariai pranešė, kad nuo 2013 m. liepos 1 d. iki 2013 m. gruodžio 31 d. gautų raštų buvo tikrai daugiau nei 600. Agentūroje nuo 2013 m. liepos 1 d. iki 2013 m. gruodžio 31 d. vidutiniškai dirbo 230 valstybės tarnautojai ir darbuotojai. Nurodytu laikotarpiu M. L. vadovaujamame skyriuje dirbo 7 valstybės tarnautojai.

II.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2015 m. kovo 18 d. sprendimu pareiškėjos skundą atmetė.

Teismas analizavo byloje pateiktus duomenis ir nustatė, kad ENTPTA 2013 m. birželio 14 d. raštu Nr. 130614/4 kreipėsi į Aplinkos ministeriją, Agentūrą ir regionų aplinkos apsaugos departamentus „Dėl transporto priemonių importuotojų pareigų vykdymo tikrinimo“, kuriame prašė užtikrinti M1 ir N1 klasės transporto priemonių importuotojų nustatytų pareigų ir užduočių vykdymą. ENTPTA 2013 m. liepos 2 d. raštu Nr. 130702/3 kreipėsi į Aplinkos ministeriją, Agentūrą ir regionų aplinkos apsaugos departamentus „Dėl demontuotojų asociacijos vykdomos veiklos“, kuriame prašė užtikrinti Europos Sąjungos ir Lietuvos Respublikos teisės aktuose nustatytų transporto priemonių gamintojų ir importuotojų aplinkosauginių prievolių vykdymą bei imtis priemonių sustabdyti neteisėtą veiklą.

ENTPTA 2013 m. birželio 14 d. raštą Nr. 130614/4 Agentūra gavo 2013 m. birželio 14 d., Agentūros dokumentų valdymo sistemoje jam suteiktas registracijos numeris A3-3495. Raštas 2013 m. birželio 14 d. rezoliucija paskirtas nagrinėti V. K., kuris 2013 m. birželio 17 d. jį nagrinėti paskyrė M. L., o ši 2013 m. birželio 19 d. – J. Ž. Be to, raštas taip pat paskirtas pagalbiniam rengėjui Aplinkos būklės departamento direktoriui M. G.

ENTPTA 2013 m. liepos 2 d. raštą Nr. 130702/3 Agentūra gavo 2013 m. liepos 2 d., jam suteiktas registracijos numeris A3-3778. Raštas rezoliucija 2013 m. liepos 3 d. paskirtas nagrinėti V. K., kuris 2013 m. liepos 4 d. nagrinėti paskyrė M. L., o ši 2013 m. liepos 8 d. – J. Ž., Atliekų ir užterštų teritorijų tvarkymo kontrolės skyriaus vyriausiosioms specialistėms R. V., A. T.

Agentūros 2014 m. liepos 15 d. Išvadoje konstatuota, kad M. L., 2013 m. lapkričio 4 d. Reikalų perdavimo ir priėmimo aktu, perėmusi užduotis (ENTPTA Raštai), neužtikrinusi, kad atsakymas į ENTPTA raštus būtų parengtas per protingą, kuo trumpesnį terminą, atsakymą į raštus pateikusi tik 2014 m. gegužės 7 d., pažeidė Etikos taisyklių 7 punkte įtvirtintą atsakomybės principą (asmeniškai atsakyti už savo sprendimus), nesilaikė pareigybės aprašymo 7.1, 7.11 punktų reikalavimų ir taip pažeidė VTĮ 15 straipsnio 1 dalies 1, 4 punktų reikalavimus. Išvadoje nustatyta, kad M. L. tarnybinis nusižengimas yra trunkamasis: prasidėjo 2013 m. lapkričio 5 d. (perėmus J. Ž. užduotis) ir tęsėsi iki 2014 m. gegužės 7 d. (atsakymo į ENTPTA raštus registravimo diena). Nurodė, kad M. L. neįvykdė VTĮ 15 straipsnio 1 dalies 1, 4 punktuose nustatytų pareigų dėl savo kaltės. Laikytina, kad M. L., neužtikrinusi, kad atsakymas į ENTPTA raštus būtų parengtas per protingą, kuo trumpesnį terminą, veikė nerūpestingai, t. y. numatė, kad dėl jos neveikimo gali kilti tam tikri padariniai, tačiau lengvabūdiškai tikėjosi jų išvengti. Išvadoje nustatyta, kad M. L., atsakymą į raštus pateikusi tik 2014 m. gegužės 7 d., t. y. nepateikusi atsakymo į ENTPTA raštus per protingą, kuo trumpesnį terminą ir taip pažeisdama Etikos taisyklėse įtvirtintą atsakomybės principą, dėl nerūpestingumo pažeidė VTĮ 15 straipsnio 1 dalies 1, 4 punktų reikalavimus ir padarė tarnybinius nusižengimus. Dėl valstybės tarnautojos neteisėtos veikos nekilo tiesioginių neigiamų padarinių Agentūrai. Išvadoje siūloma pripažinti, kad M. L. padarė tarnybinį nusižengimą ir skirti už padarytą tarnybinį nusižengimą – pastabą.

Agentūros direktorius 2014 m. liepos 28 d. įsakymu Nr. AP-374 „Dėl tarnybinių nuobaudų skyrimo“, vadovaudamasis VTĮ 29 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 2 punktu, 3, 5 ir 7 dalimis, Tarnybinių nuobaudų skyrimo valstybės tarnautojams taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. birželio 25 d. nutarimu Nr. 977 „Dėl Tarnybinių nuobaudų skyrimo valstybės tarnautojams taisyklių patvirtinimo“ (toliau – ir Tarnybinių nuobaudų skyrimo taisyklės), 14.1 papunkčiu ir atsižvelgdamas į 2014 m. liepos 15 d. išvadą Nr. 12TP-3 „Dėl M. L. ir J. M.“ nusižengimų“, 1.2 papunktyje pripažino, kad pareiškėja nepateikė atsakymo į raštus per protingą, kuo trumpesnį terminą ir tokiu būdu pažeidė Etikos taisyklėse įtvirtintą atsakomybės principą, pažeidė VTĮ 15 straipsnio 1 dalies 1, 4 punktų nuostatas ir padarė tarnybinius nusižengimus. Minėto įsakymo 2 punktu pareiškėjai skyrė tarnybinę nuobaudą – pastabą už 1.2 papunktyje nurodytą tarnybinį nusižengimą.

Atsižvelgęs į Išvadoje pareiškėjai suformuluotus pažeidimus, teismas vertino tik aplinkybes, susijusias su atsakymų į ENTPTA Raštus parengimu.

Teismas analizavo ginčui aktualias VTĮ teisės normas bei Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką ir pažymėjo, kad tais atvejais, kai padaryti pažeidimai savo esme yra tam tikrų įstatymuose bei kituose teisės aktuose nustatytų pareigų neatlikimas, neveikimas, kuris savo pobūdžiu yra tęstinis pažeidimas, tokie nusižengimai trunka iki įvykdomas įstatymo ar kitų teisės aktų nustatytas reikalavimas.

Teismas nustatė, kad pareiškėja, perėmusi Atliekų ir užterštų teritorijų tvarkymo kontrolės skyriaus vedėjos pavaduotojos J. Ž. užduotis, jokių veiksmų, kuriais būtų siekiama kuo skubiau atsakyti į ENTPTA raštus, nesiėmė. Nėra duomenų, kad pareiškėja, jei, jos manymu, nebuvo galimybės į juos atsakyti, būtų kreipusis į ENTPTA, ar dėl kitų objektyvių priežasčių būtų negalėjusi atsakyti. J. Ž. išėjus iš tarnybos, pavedimo parengti atsakymą nedavė kitam savo skyriaus darbuotojui. Į kitus 2013 m. liepos 2 d. rašte nurodytus vykdytojus nesikreipė. Taigi, pareiškėjai nuo to momento, kai ji perėmė J. Ž. užduotis, t. y. 2013 m. lapkričio 4 d. buvo atsakinga už atsakymų į Raštus parengimą. Šis jos pažeidimas pagal savo pobūdį yra trunkamasis ir buvo daromas (tęsėsi) iki kol pareiškėja, kaip rašto rengėja, raštu neatsakė į ENTPTA raštus, t. y. iki 2014 m. gegužės 7 d.

Teismas nesutiko su pareiškėjos pozicija, kad jos padarytas pažeidimas yra baigtinis ir atitinkamai kiekvienam raštui baigėsi tuomet, kai baigėsi Asmenų prašymų nagrinėjimo taisyklių 30 p. nustatytas terminas atsakyti į juos. Pareiškėjai kilo pareiga atsakyti į raštus 2013 m. lapkričio 4 d. aktu perėmus užduotis, atsižvelgus į Asmenų prašymų nagrinėjimo taisyklių 30 punkte nustatytą 20 darbo dienų terminą, ji privalėjo parengti atsakymą iki 2013 m. gruodžio 2 d. (įskaitytinai). Nuo šios dienos prasidėjo pareiškėjos trunkamasis pažeidimas, kuris baigėsi įvykdžius pavedimą 2014 m. gegužės 7 d., t. y. parengus raštą Nr. (2.3)-A4-1813. Jei pareiškėja būtų atsakiusi į ENTPTA raštus iki 2013 m. gruodžio 2 d., teismo vertinimu, jos veiksmuose nebūtų tarnybinio nusižengimo sudėties. Tačiau pareiškėjai, atsakius į minėtus raštus iki 2014 m. gegužės 7 d., tarnybinis patikrinimas buvo pradėtas pagrįstai.

Teismo vertinimu, byloje pateikti įrodymai patvirtina, kad pareiškėja jau anksčiau (2013 m.) turėjo žinoti apie atsakymų į raštų rengimus, t. y. Agentūroje 2013 m. buvo gautas Lietuvos Respublikos Seimo kontrolieriaus 2013 m. spalio 25 d. raštas Nr. 4D-2013/1-1440/3D-3041, kuriame buvo keliami klausimai, kada gauti ENTPTA raštai, kam juos pavesta nagrinėti, kokie sprendimai priimti, jei atsakymai nepateikti, pateikti Seimo kontrolieriui paaiškinimus, o parengus atsakymus, atsiųsti jų kopiją ir Seimo kontrolieriui; Aplinkos ministerijos 2013 m. spalio 16 d. raštas, į kurį Agentūra atsakė 2013 m. lapkričio 29 d. raštu Nr. (9)-A4-4465, o viena jo rengėjų buvo M. L. Tai, teismo įsitikinimu, rodo, kad apie minėtą situaciją ir atsakymų parengimo svarbą turėjo žinoti ir pareiškėja dar iki 2013 m. lapkričio 4 d., kai ji perėmė J. Ž. užduotis.

Teismas nurodė, kad Išvadoje konstatuota, jog pareiškėja pažeidė VTĮ 15 straipsnio 1 dalies 1 ir 4 punktų reikalavimus, t. y. ji privalėjo laikytis Lietuvos Respublikos Konstitucijos, įstatymų ir kitų teisės aktų (1 punktas) ir tinkamai atlikti pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas bei laiku atlikti pavedamas užduotis (4 punktas). Išvadoje atsakovas taip pat konstatavo, kad pareiškėja pažeidė pareigybės aprašymo 7.1, 711 punktų reikalavimus, Etikos taisyklių 7 punktą.

Pareiškėjos Atliekų ir užterštų teritorijų tvarkymo kontrolės skyriaus vedėjos pareigybės aprašymo (23-1T), patvirtinto Aplinkos apsaugos agentūros direktoriaus 2009 m. gruodžio 11 d. įsakymu Nr. AV-166, 7.1 punkte nustatyta, kad ji planuoja ir organizuoja Atliekų ir užterštų teritorijų tvarkymo kontrolės skyriaus veiklą; 7.11 punkte įtvirtinta pareiga vykdyti kitus Departamento direktoriaus pavedimus.

Rezoliucijomis Agentūros Departamento direktorius V. K. įpareigojo pareiškėją parengti atsakymus į ENTPTA raštus, t. y. vykdyti kitus Departamento direktoriaus pavedimus. Pavedimo vykdymo terminas rezoliucijose nebuvo nustatytas.

Agentūros Darbo reglamente nustatyta, kad pavedimai gali būti duodami ir direktoriaus rezoliucijomis, pavedimas turi būti įvykdytas per jame nurodytą terminą, tuo atveju, jei terminas nenurodytas, jis turi būti įvykdytas per 20 darbo dienų nuo pavedimo gavimo dienos (30, 32 p.). Pagal Darbo reglamento 34 punktą, jei pavedimą atlieka keli vykdytojai, atsakingas yra pirmasis rezoliucijoje nurodytas vykdytojas. Kiti rezoliucijoje nurodyti vykdytojai taip pat atsako už pavedimo vykdymą ir privalo pirmajam rezoliucijos vykdytojui pateikti reikiamą pavedimui įvykdyti medžiagą, dokumentaciją bei pasiūlymus.

Teismas nustatė, kad pagal Raštuose esančias rezoliucijas, pagrindine jų vykdytoja buvo paskirta Atliekų ir užterštų teritorijų tvarkymo kontrolės skyriaus vedėjos pavaduotoja J. Ž. Kol ši tarnautoja dirbo, M. L., kaip skyriaus vedėja, rezoliucija, pavedusi savo pavaldinei, jos pavaduotojai J. Ž., atsakyti į raštus, turėjo pareigą pastarąją kontroliuoti, tačiau tuomet, kai pareiškėja 2013 m. lapkričio 4 d. Reikalų perdavimo priėmimo aktu, perėmė ir minėtus raštus, kaip neįvykdytas užduotis, tapo šių raštų vykdytoja. Teismas akcentavo, kad šiuo atveju, nevertintini J. Ž. neatlikti veiksmai ar jos kaltė, nes ginčo dalykas yra pareiškėjai paskirtos tarnybinės nuobaudos pagrįstumas ir teisėtumas.

Taigi, teismas sprendė, kad terminas įvykdyti pavedimą nustatytas ne tik Darbo reglamente, bet ir Asmenų prašymų nagrinėjimo taisyklių 30 punkte, kuriame nustatyta, kad Asmenų prašymai turi būti išnagrinėti per 20 darbo dienų nuo jų gavimo institucijoje. Nors pareiškėja teigė, kad ji perėmė užduotis jau praėjus terminui atsakyti į raštus, tačiau, teismo vertinimu, ji turėjo suvokti, kad tokį atsakymą reikia rengti kuo skubiau. Laikotarpis nuo 2013 m. lapkričio 4 d. iki 2014 m. gegužės 7 d. negali būti vertinamas kaip protingas terminas per kurį turėjo būti parengtas atsakymas. Nors jokie teisės aktai nenustato, per kiek laiko įvykdyto tokias užduotis reikia įvykdyti, tačiau teismas sprendė, kad jų įvykdymo terminas negali būti ilgesnis nei įprastai tokiai užduočiai, kai jos įvykdymo terminas nepraėjęs, įvykdyti nustatytas terminas. Teismas akcentavo, kad negali būti pateisinama tokia situacija, kai perėmus užduotis, kurių įvykdymo terminas yra pasibaigęs, jos būtų nepateisinamai ilgai vykdomos arba apskritai įvykdyti jų nereikėtų.

Be to, teismas atkreipė dėmesį į tai, kad Išvadoje konstatuota, jog pareiškėja pažeidė Etikos taisyklių 7 punktą, kuriame apibrėžtas atsakomybės principas, t. y. asmeniškai atsakyti už savo sprendimus. Teismo vertinimu, pareiškėja turėjo numatyti galimas neigiamas tokio neatsakymo pasekmes, ypač eidama skyriaus vedėjos pareigas, kurios reikalingos organizuoti Atliekų ir užterštų teritorijų tvarkymo kontrolės skyriaus veiklą, įgyvendinant skyriui nustatytus uždavinius ir vykdant pavestas funkcijas. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjos atsakomybės lygmuo yra aukštesnis nei kitų valstybės tarnautojų ar kitų asmenų, dirbusių pagal darbo sutartis, jos vadovaujamame skyriuje. Neabejojo, kad pareiškėja turėjo suvokti ir asmeninės atsakomybės už savo priimamus sprendimus principo svarbą, atliekant jai pavestas funkcijas.

Spręsdamas dėl pareiškėjos teiginio, kad ENTPTA Raštai nelaikytini prašymais Asmenų prašymų nagrinėjimo taisyklių taikymo prasme, teismas nurodė, jog Seimo kontrolieriaus pažymos 13.1 punkte spręsta, jog ENTPTA Raštai pagal savo turinį laikytini prašymais, kaip tai apibrėžia Asmenų prašymų nagrinėjimo taisyklių 5 punkte.

Atsižvelgęs į Raštų turinį, teismas darė išvadą, kad jie atitinka prašymo sąvoką, t. y. juose buvo prašoma suteikti administracinę paslaugą, t. y. pateikti prašomą informaciją bei atitinkamai priimti administracinį sprendimą. Teismo įsitikinimu, Seimo kontrolieriaus Pažymoje detaliai įvertintas minėtų raštų turinys. Teismas iš naujo šių aplinkybių nevertino ir sprendė, kad Agentūra pagrįstai juos laikė prašymais pagal Asmenų prašymų nagrinėjimo taisyklių nuostatas.

Dėl pareiškėjos teiginių, kad jos galbūt padarytas pažeidimas yra mažareikšmis, formalus, Agentūrai nesukėlė jokių neigiamų pasekmių, dėl atsakymų rengimo yra atsakingi ir Agentūros direktorius, ir Agentūros Departamento direktorius, teismas nurodė, kad, remiantis Išvada, pareiškėja neįvykdė VTĮ 15 straipsnio 1 dalies 1, 4 punktuose nustatytų pareigų dėl savo kaltės. Agentūra Išvadoje nurodė, kad pareiškėja, neužtikrinusi, jog atsakymas būtų parengtas per protingą, kuo trumpesnį terminą, veikė nerūpestingai, t. y. numatė, kad dėl jos neveikimo gali kilti tam tikrų padarinių, tačiau lengvabūdiškai tikėjosi jų išvengti.

Atsižvelgęs į anksčiau nustatytas aplinkybes, teismas sprendė, kad pareiškėjos padarytas tarnybinis nusižengimas dėl nerūpestingumo. Pareiškėja iš esmės skunde irgi pripažino savo kaltę dėl mažareikšmio pažeidimo padarymo, pasireiškusį kaip netyčinį delsimą atlikti Atliekų ir užterštų teritorijų tvarkymo kontrolės skyriaus vedėjos pavaduotojos J. Ž. perimtus darbus. Pareiškėja iš esmės neginčijo, kad ji, perėmusi užduotis iš savo pavaldinės J. Ž., buvo atsakinga už atsakymų į ENTPTA parengimą. Teismo vertinimu, pareiškėjos kaltė įrodyta tarnybinio tyrimo metu surinkta medžiaga. Nurodytos kitos neįvykdymo priežastys: didelis darbo krūvis, darbuotojų kaita, negali panaikinti pareiškėjos atsakomybės dėl pavedimo neįvykdymo laiku, tai galėtų turėti įtakos atsakomybės dydžiui. Teismas nurodė, kad nors dėl pareiškėjos veiksmų, kaip patvirtino Agentūra, nekilo neigiamų padarinių, tai negali panaikinti jos atsakomybės. Tarnybinis nusižengimas gali būti laikomas padarytu ir neatsiradus tam tikroms neigiamoms pasekmėms. Be to, teismas sprendė, kad pareiškėjos keliamas klausimas, kad šiuo atveju atsakingi turėtų būti ir Agentūros vadovas bei Departamento direktorius, vertinant ginčijamą įsakymą, yra nereikšmingas, nes šioje byloje vertinamas, būtent, pareiškėjos padarytas tarnybinis nusižengimas. Nors 2014 m. gegužės 7 d. parengtas Agentūros atsakymas tą pačią dieną, kaip ir Agentūros direktoriaus pavedimas atlikti tarnybinį patikrinimą, tačiau jis negali pašalinti pareiškėjos atsakomybės dėl jai Išvadoje inkriminuotų pažeidimų. Šiuo atveju 2014 m. birželio 11 d. buvo pradėtas tarnybinis patikrinimas pareiškėjos atžvilgiu ne tik vykdant Agentūros direktoriaus pavedimą dėl ENTPTA 2014 m. sausio 27 d. rašte nurodytų aplinkybių, bet ir dėl Seimo Kontrolieriaus Pažymoje nurodyto siūlymo. Agentūra, vykdydama Seimo kontrolieriaus Pažymos siūlymus, privalėjo pagal Seimo kontrolierių įstatymo 20 straipsnio 3 dalį juos nagrinėti ir apie nagrinėjimo rezultatus informuoti Seimo kontrolierių. Taigi, teismas konstatavo, kad tik atlikus tyrimą buvo nustatyta pareiškėjai inkriminuota pažeidimo sudėtis, o ne, kaip pareiškėja teigia, vien formaliai remiantis Seimo kontrolieriaus Pažyma, kurioje konstatuotas pažeidimo faktas, kuris nebūtinai turėjo nulemti pareiškėjos atsakomybę.

Dėl pareiškėjos teiginio, kad 2014 m. liepos 28 d. tarnybinė nuobauda jai paskirta praleidus VTĮ 30 straipsnio 1 dalyje nustatytą 6 mėnesių terminą nuobaudai skirti, skaičiuojant nuo tarnybinio nusižengimo padarymo dienos (2013 m. liepos 16 d., 2013 m. liepos 31d.), teismas nurodė, jos vadovaujantis VTĮ 30 straipsnio 1 dalimi, nagrinėjamu atveju tęstinis pažeidimas padarytas 2014 m. gegužės 7 d. (Agentūros atsakymo į ENTPTA Raštus registravimo diena), Seimo kontrolierius 2014 m. gegužės 20 d. surašė Pažymą, 2014 m. gegužės 23 d. buvo surašyta tarnybinio tyrimo išvada, todėl konstatavo, kad skundžiamu įsakymu pareiškėjai tarnybinė nuobauda buvo paskirta 2014 m. liepos 28 d., nepraleidus termino VTĮ 30 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto 6 mėnesių termino nuobaudai skirti. Kaip jau buvo nustatęs teismas, tarnybinis tyrimas pareiškėjos atžvilgiu buvo pradėtas, be kita ko, Agentūrai vykdant ir Seimo kontrolieriaus 2014 m. gegužės 20 d. Pažymoje 17.3 punkte nurodytą siūlymą, taigi, darė išvadą, kad 2014 m. liepos 28 d. įsakymas priimtas, nepraleidus ir VTĮ 30 straipsnio 1 dalyje nustatyto trejų metų termino nuobaudai skirti. Teismas sprendė, kad šiuo atveju nėra pagrindo vertinti, jog terminas nuobaudai skirti turėjo būti skaičiuojamas nuo kiekvienam ENTPTA Raštui nustatyto 20 darbo dienų termino pabaigos, nes savaime tokio termino pabaiga, nenustačius pareiškėjos neteisėtos veikos, negali būti pagrindu skaičiuoti termino pradžią. Pažeidimas paaiškėjo nuo Seimo kontrolieriaus Pažymos ir 2014 m. gegužės 23 d. tarnybinio tyrimo išvados surašymo.

Įvertinęs tai, kas anksčiau išdėstyta, teismas darė išvadą, kad M. L., atsakymą į ENTPTA Raštus pateikusi tik 2014 m. gegužės 7 d., t. y. nepateikusi atsakymo į ENTPTA raštus per protingą, kuo trumpesnį terminą, pažeisdama Etikos taisyklėse įtvirtintą atsakomybės principą, Pareigybės aprašymo 7.1, 7.11 punktus, pažeidė VTĮ 15 straipsnio 1 dalies 1, 4 punktų reikalavimus. Agentūra, skirdama tarnybinę nuobaudą M. L., tinkamai vadovavosi VTĮ 29 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais reikalavimais, t. y. įvertinti subjektyvieji pažeidimo sudėties elementai, atsižvelgta į valstybės tarnautojos kaltę, tarnybinio nusižengimo padarymo priežastis, aplinkybes ir padarinius, veiklą iki tarnybinio nusižengimo padarymo, tarnybinę atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, ir atsižvelgiant į tarnybinio nusižengimo aplinkybes pareiškėjai paskyrė švelniausią nuobaudą – pastabą. Teismas konstatavo, kad Agentūra nustatė tarnybinio nusižengimo sudėtį ir tinkamai įvertino pareiškėjos padarytą pažeidimą. Visuma nustatytų aplinkybių, teismo vertinimu, patvirtina, kad nuobauda tinkamai individualizuota. Tarnybinis patikrinimas atliktas ir skundžiamas įsakymas priimtas laikantis tarnybinių patikrinimų atlikimo bei tarnybinių nuobaudų skyrimo reikalavimų ir nustatytos tvarkos ir terminų, patikrinimą atliko ir nuobaudą paskyrė tam įgalioti pareigūnai, remdamiesi nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, kuriuos patvirtina įrodymai surinkti tarnybinio patikrinimo metu. Atsakovas, atlikdamas tarnybinį patikrinimą ir skirdamas pareiškėjai tarnybinę nuobaudą, tarnybinių patikrinimų atlikimo ir nuobaudų skyrimo procedūrų nepažeidė. Remdamasis byloje esančių įrodymų visuma ir aptartais argumentais, teismas darė išvadą, kad skundžiama 2014 m. liepos 28 d. įsakymo dalis (1.2 papunktis ir 2 punktas) yra teisėta ir pagrįsta, todėl pareiškėjos skundą atmetė kaip nepagrįstą.

III.

Pareiškėja M. L. pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. kovo 18 d. sprendimą ir tenkinti jos skunde išdėstytus reikalavimus.

Pareiškėja apeliacinį skundą grindžia panašiomis faktinėmis ir teisinėmis aplinkybėmis kaip ir skundą pirmosios instancijos teismui. Taip pat akcentuoja:

1. Pirmosios instancijos teismas ginčo sprendime iš dalies paneigė atsakovo tarnybinio nusižengimo tyrimo išvadas, tačiau, palikdamas galioti ginčijamą atsakovo sprendimą, apribojo pareiškėjos teisę į teisminę gynybą. Pirmosios instancijos teismas paneigė atsakovo vertinimą ir 2014 m. liepos 15 d. Išvados dėl tarnybinių nusižengimų išvadas, jog pareiškėjos tarnybinis pažeidimas buvo padarytas (prasidėjo) 2013 m. lapkričio 5 d. Taigi, teismas nustatė kitokias aplinkybes, susijusias su tarnybiniu nusižengimu, nei jas nustatė ir kvalifikavo atsakovas 2014 m. liepos 15 d. Išvadoje dėl tarnybinių nusižengimų. Pirmosios instancijos teismui paneigus 2014 m. liepos 15 d. Išvadoje dėl tarnybinių nusižengimų pateiktą aplinkybių vertinimą, atsakovo 2014 m. liepos 28 d. Įsakymas (ginčijama jo dalis) negalėjo būti pripažintas teisėtu ir pagrįstu. 2015 m. kovo 18 d. pirmosios instancijos teismo sprendimu buvo pakeista kaltinimo, nuo kurio pareiškėja, kaip valstybės tarnautoja, turėjo teisę gintis, inter alia teikiant skundą pirmosios instancijos teismui, apimtis, todėl pažeistos pareiškėjo teisės į teisingą teismo procesą ir teisminę gynybą.
2. Pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino pareiškėjai keliamo tarnybinio nusižengimo pobūdį. Trunkamosios teisės pažeidimo veikos prasideda tam tikros teisinės pareigos nevykdymu ir trunka, kol ją nutraukia pats pažeidėjas arba kompetentinga valstybės institucija. Ginčo atveju galėjo būti atliktas tik baigtinis teisės pažeidimas (jeigu bus pripažintas nusižengimo faktas), kadangi per teisės aktų nustatytą terminą nebuvo atlikti veiksmai. Taigi teisės aktų reikalavimų per Asmenų prašymų nagrinėjimo taisyklių 30 punkte nustatytą terminą pateikti atsakymą pažeidimas buvo atliktas iškart po to, kai baigėsi imperatyviai nustatytas teisės aktų nustatytas terminas tokiam veiksmui atlikti, nepriklausomai nuo to, kuris vykdytojas neatliko savo pareigos. Kadangi, pasibaigus teisės aktų nustatytam terminui pateikti atsakymus į Raštus, atsakomybė Agentūros struktūrinių padalinių vadovams, inter alia pareiškėjai, galėjo kilti tik už tai, jog galbūt tinkamai nekontroliavo J. Ž. užduočių vykdymo nustatytais terminais. Tačiau Agentūra nevykdė tarnybinio tyrimo ir nenustatė pareiškėjos pareigų netinkamo vykdymo kontroliuojant pavaldinių darbą nei 2014 m. liepos 15 d. Išvadoje dėl tarnybinių nusižengimų, nei 2014 m. liepos 28 d. Įsakyme. Atsakovo (kaip institucijos) ir jos darbuotojų galimi nusižengimai vertinami kaip baigtiniai, kurių pabaiga pagal nurodytas faktines aplinkybes yra 2013 m. liepos 16 d. (dėl 2013 m. birželio 14 d. ENTPTA rašto), 2013 m. liepos 31 d. (dėl 2013 m. liepos 2 d. ENTPTA rašto).
3. Pirmosios instancijos teismas teisiškai neįvertino pareiškėjos skundo motyvų dėl pažeidimo pobūdžio ir nenurodė teisinio pagrindo, kuo remiantis liko atmesti pareiškėjos motyvai bei konstatuotas tęstinis pažeidimas. Pirmosios instancijos teismo sprendime nėra pateikta teisinio vertinimo bei teisės normų, kuriais remdamasis, teismas atmetė pareiškėjos motyvus dėl galimo nusižengimo baigtinio pobūdžio.
4. Pirmosios instancijos teismo sprendime nepagrįstai neįvertinta, jog pareiškėjai tarnybinė nuobauda negali būti skiriama, nes yra suėję tarnybinės nuobaudos skyrimo terminai. VTĮ 30 straipsnio 1 dalis nenumato sąlygos, jog tarnybinio nusižengimo paaiškėjimo diena būtų siejama su tarnybinio nusižengimo tyrimo išvados pateikimo momentu. Analizuojant administracinėje byloje surinktus įrodymus bei atsakovo 2014 m. liepos 15 d. Išvadoje dėl tarnybinių nusižengimų nurodytus faktus, patvirtinančius pareiškėjos galimai netinkamą tarnybos funkcijų atlikimą, matyti, kad atsakovas apie juos turėjo žinoti anksčiau, negu atsakovo atliktas tarnybinis patikrinimas ar Seimo kontrolieriaus 2014m. gegužės 20 d. pažymos Nr. 4D-2013/1-1440 gavimo momentas. Atsakovas apie teisės aktų pažeidimą (J. Ž. neatsakymą į ENTPTA Raštus per nustatytą terminą) turėjo ir galėjo žinoti kitą dieną, kai suėjo terminas pateikti atsakymus į ENTPTA Raštus, bet ne vėliau kaip 2013 m. spalio 16 d. Neapribojant pareiškėjos motyvų, jog ENTPTA Raštai nelaikytini prašymais, atsakovo inkriminuojamiems pažeidimams išaiškinti nebuvo reikalingas joks specialus tyrimas, tokie faktai buvo akivaizdūs. Todėl 2015 m. kovo 18 d. pirmosios instancijos teismo sprendime neteisingai įvertinti faktai dėl galimo tarnybinio nusižengimo paaiškėjimo momento bei nepagrįstai neįvertinti atsakovo pažeidimai – paskirti pareiškėjai tarnybinę nuobaudą pasibaigus VTĮ 30 straipsnio 1 dalyje nustatytiems terminams, kurių praleidimas paskirtą nuobaudą savaime daro negaliojančia. Nurodytas VTĮ 30 straipsnio 1 dalies pažeidimas (nuobaudos paskyrimas parleidus nustatytus terminas) taikytinas tiek tuo atveju, jeigu pareiškėjos veiksmai būtų kvalifikuoti kaip tęstinio pobūdžio, tiek kaip baigtinio pobūdžio.
5. Pirmosios instancijos teismo sprendime konstatuota, jog teisės aktai nenumato termino atlikti veiksmams, dėl kurių tariamo neatlikimo pareiškėjai inkriminuojamas tarnybinis nusižengimas, tačiau pirmosios instancijos teismas nepagrįstai pritaikė klaidingą teisės normą ir konstatavo pareiškėjos neteisėtus veiksmus. Viena vertus, pirmosios instancijos teismas paneigė atsakovo 2013 m. liepos 15 d. Išvadoje dėl tarnybinių nusižengimų daromą vertinimą, kad pareiškėjos pažeidimas prasidėjo 2013 m. lapkričio 4 d. Tai sukelia savarankišką pagrindą panaikinti 2014 m. liepos 28 d. Įsakymą kaip prieštaraujantį Tarnybinių nuobaudų skyrimo valstybės tarnautojams taisyklių 13–14 punktams. Kita vertus, teismas tuo pačiu sprendimu ginčo situacijai ir pareiškėjos veiksmų įvertinimui pritaikė netinkamą teisės normą – Asmenų prašymų nagrinėjimo taisyklių 30 punktą, kuri nereglamentuoja ginčui aktualios situacijos. Teismo sprendime nurodytas atsakovo darbo reglamento 32 punktas nėra taikytinas vertinant pareiškėjos situaciją, kadangi šis terminas taikomas tais atvejais, kai atsakovo direktorius ar jo pavaduotojas pateikia pavedimus vykdytojui (Darbo reglamento 30, 32, 34 p.). Teismo sprendime konstatuota ir įrodymai patvirtina, jog ginčo užduoties vykdytoja buvo J. Ž., kuri dar eidama savo pareigas institucijoje, neįvykdė pavedimo per nustatytą terminą.
6. Pirmosios instancijos teismo sprendime nepagrįstai kvalifikuoti pareiškėjos veiksmai. Remiantis 2014 m. liepos 15 d. Išvada dėl tarnybinių nusižengimų ir 2014 m. liepos 28 d. Įsakymu, matyti, kad pareiškėjos veika kvalifikuota pagal VTĮ 15 straipsnio 1 dalies 1, 4 punktus, Valstybės tarnautojų etikos taisyklių 7 punktą. Joks teisės aktas ar pareiškėjai duotas pavedimas, imperatyviai įpareigojęs pareiškėją elgtis atitinkamu būdu, nei Išvadoje (tyrimo dalis dėl pareiškėjos veiksmų), nei 2015 m. liepos 28 d. Įsakyme (dalis dėl Pareiškėjos veiksmų) nenurodytas. Ginčo atveju 2014 m. liepos 15 d. Išvadoje dėl tarnybinių nusižengimų ir 2014 m. liepos 28 d. Įsakyme pareiškėjos veika kvalifikuota netinkamai, pareikštas kaltinimas dėl tarnybinio nusižengimo padarymo suformuluotas nekonkrečiai, pareiškėjos veiksmų nesusiejant su teisės aktų normomis, kurių, kaip įtvirtinančių imperatyvų elgsenos variantą atitinkamoje situacijoje, pareiškėja privalėjo laikytis. Todėl pirmosios instancijos teismas tai turėjo vertinti kaip esminį pagrindinių tarnybinės nuobaudos skyrimo procedūros taisyklių pažeidimą. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai taikė Asmenų prašymų nagrinėjimo taisyklių 30 punktą ir pripažino, jog pareiškėja neparengė atsakymų į ginčo Raštus per teisės aktų nustatytą terminą. Taip pat teismo sprendime pareiškėjos veiksmų vertinimui taikytos atsakovo darbo reglamento nuostatos, nors atsakovo tarnybinio tyrimų dokumentuose atsakovas netaikė šio akto pareiškėjos veiksmų kvalifikavimui (Tarnybinių nuobaudų skyrimo valstybės tarnautojams taisyklių 13 p.). Taip pat byloje nėra nustatyta, jog atsakovo administracijos vadovas ar jos pavaduotojas Darbo reglamento 30 punkte nustatyta tvarka būtų pavedę parengti atsakymus į jau uždelstus atsakyti raštus. Taip pat kvalifikuodamas pareiškėjos veiksmus, pirmosios instancijos teismas, padaręs išvadą, jog teisės aktai nenumato termino, per kurį turi būti atsakyta į perimtus pavedimus, turėjo įvertinti, jog pareiškėja parengė atsakymus 2014 m. gegužės 7 d. raštu, t. y. dar iki 2014 m. gegužės 23 d. Tarnybinio patikrinimo išvados priėmimo. Taigi, nagrinėjamu atveju tiek VTĮ 15 straipsnio 1 dalies 1–4 punktai, tiek ir pareiškėjos Pareigybės aprašymo 7.11 punktas, įtvirtinantis abstrakčią pareigą vykdyti departamento direktoriaus pavedimus, negali būti laikomas tarnybinio nusižengimo padarymo pagrindu.
7. Pareiškėja nesutinka su teismo sprendime pateikiamomis išvadomis, jog pareiškėja yra pripažinusi padarytą pažeidimą. Pareiškėja nėra ir nebuvo pripažinusi savo kaltės dėl jai inkriminuojamo tarnybinio nusižengimo, o pirmosios instancijos teismas pareiškėjos skunde pateiktus motyvus (inter alia alternatyvius motyvus, jeigu teismas vertintų, kad pažeidimas buvo padarytas) nepagrįstai vertino kaip pareiškėjos atliktą fakto pripažinimą.
8. Pirmosios instancijos teismas taip pat pažeidė VTĮ 3 straipsnio 1 dalyje nustatytą valstybės tarnautojų lygiateisiškumo principą. Sprendime padaryta nepagrįsta išvada, jog pareiškėjos, einančios skyriaus vedėjos pareigas, atsakomybės lygmuo yra aukštesnis nei kitų valstybės tarnautojų ar kitų asmenų, dirbančių skyriuje; todėl ji turėjo suvokti asmeninės atsakomybės už savo priimamus sprendimus principo svarbą atliekant jai pavestas funkcijas. Pirmosios instancijos teismas nepateikė teisinio pagrindo, kuo remiantis pareiškėjai taikyta griežtesnė atsakomybė nei taikoma kitiems valstybės tarnautojams (ABTĮ 86 str. 1 d., 87 str. 4 d.).
9. Pirmosios instancijos teismo sprendime netinkamai vertinti įrodymai, patvirtinantys objektyvų negalėjimą atsakyti į ginčo raštus. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai neįvertino faktinių aplinkybių bei įrodymų dėl skyriaus (kuriame dirba pareiškėja) darbuotojų kaitos ir neproporcingai didelio darbo krūvio bei nepagrįstai nevertino pareiškėjos motyvų dėl objektyvaus negalėjimo parengti atsakymų (tuo atveju, jeigu teismai vertintų, kad ji turėjo tokią pareigą ir ją galimai pažeidė).
10. Pirmosios instancijos teismo sprendime nepateiktas įrodymų vertinimas ir konkrečios teisės normos, kurios pagrįstų teismo išvadą, jog ENTPTA Raštai laikytini prašymais pagal Asmenų prašymų nagrinėjimo taisykles. Pirmosios instancijos teismas visiškai neįvertino atsakovo atstovės teismo posėdžio metu pateiktų paaiškinimų, jog atsakovas per teisės aktų nustatytą terminą nepateikė atsakymų į ENTPTA Raštus, kadangi atsakovas šių Raštų pagal jų turinį nelaikė prašymais Asmenų prašymų nagrinėjimo taisyklių nuostatų prasme. Tokį atsakovo vertinimą patvirtino ir byloje pateikti įrodymai – atsakovo 2013 m. lapkričio 29 d. raštas Nr. (9)-A4-4465 Aplinkos ministerijai (rašto 6.3–6.4 p.), kuriuose nurodoma, jog ENTPTA Raštai laikytini kreipimusi.

Atsakovas Agentūra pateikė atsiliepimą į pareiškėjos apeliacinį skundą, su kuriuo nesutinka ir prašo atmesti.

Sutinka su pirmosios instancijos teismo išdėstytais motyvais. Atkreipia dėmesį, kad atsakomybės taikymui nagrinėjimu atveju neturi reikšmės tarnybinio nusižengimo pobūdis – trunkamasis ar baigtinis. Akcentuoja, kad tarnybinė nuobauda negali būti paskirta neatlikus tarnybinio tyrimo ir nesurašius tarnybinio nusižengimo tyrimo išvados. Mano, kad nagrinėjamu atveju taikant tarnybinę atsakomybę, neturi reikšmės tai, kada buvo pradėtas tarnybinio nusižengimo tyrimas. Atsakovo vertinimu, negali būti pateisinama tokia situacija, kai, perėmus užduotis, kurių įvykdymo terminas yra pasibaigęs, jos būtų nepateisinamai ilgai vykdomos. Atkreipia dėmesį, kad, nepaisant to, ar Raštai būtų laikomi kreipimasis ar prašymais, į juos vis tiek turėtų būti atsakyta vadovaujantis Asmenų prašymų nagrinėjimo taisyklėmis.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV.

Byloje sprendžiamas ginčas dėl atsakovo, Aplinkos apsaugos agentūros, 2014 m. liepos 28 d. įsakymo Nr. AP-374 „Dėl tarnybinių nuobaudų skyrimo“ teisėtumo ir pagrįstumo, kuriuo pareiškėjai paskirta tarnybinė nuobauda – pastaba.

Ši nuobauda pareiškėjai paskirta už tai, kad ji nuo 2013 m. lapkričio 5 d. iki 2014 m. gegužės 7 d. neatsakydama į ENTPTA 2013 m. birželio 14 d. raštą Nr. 130614/4 ir 2013 m. liepos 2 d. raštą Nr. 130702/3, pažeidė Etikos taisyklių 7 punkto; pareigybės aprašymo 7.1, 7.11 punktų ir VTĮ 15 straipsnio 1 dalies 1, 4 punktų reikalavimus.

Byloje ginčo dėl faktinių aplinkybių, kurios sudarė pagrindą pareiškėjai skirti tarnybinę nuobaudą, iš esmės nėra, tačiau pareiškėja nesutinka su šių aplinkybių teisiniu vertinimu. Pareiškėjos nuomone, ji negali atsakyti drausmine tvarka už ne laiku pateiktus atsakymus į minėtus raštus, nes į juos turėjo parengti atsakymus J. Ž., atitinkamai iki 2013 m. liepos 15 d. (į 2013 m. birželio 14 d. raštą) ir iki  2013 m. liepos 30 d. (į 2013 m. liepos 2 d. raštą). J. Ž. to laikus nepadarius, baigėsi ir pareiga parengti atsakymus į šiuos raštus, todėl jai, pareiškėjai, 2013 m. lapkričio 4 d. perėmus J. Ž. neatliktus darbus, ji negalėjo atsakyti drausmine tvarka už laiku nepateiktus atsakymus į minėtus raštus.

Iš byloje aptariamų  ENTPTA 2013 m. birželio 14 d. ir 2013 m. liepos 2 d. raštų pobūdžio ir Aplinkos apsaugos agentūros, kaip institucijos statuso, matyti, kad  ENTPTA kreipusis šiais raštais į  Aplinkos apsaugos agentūrą, tarp šių subjektų susiklostė teisiniai santykiai viešojo administravimo srityje, kiek tai susiję su asmenų prašymų, pranešimų ir skundų nagrinėjimu.

Šiuos teisinius santykius reglamentuoja Viešojo administravimo įstatymo bei jį įgyvendinančių teisės aktų nuostatos. Pagal Viešojo administravimo įstatymo 2 straipsnio 12; 14 punktų ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. rugpjūčio 22 d. nutarimu Nr. 875 patvirtintų Asmenų prašymų nagrinėjimo ir jų aptarnavimo viešojo administravimo institucijose, įstaigose ir kituose viešojo administravimo subjektuose taisyklių 5; 44 punktų (2012 m. liepos 18 d. nutarimo Nr. 892 redakcija) nuostatas, administracinė procedūra dėl asmens pateikto prašymo yra baigiama, kai kompetentinga viešojo administravimo institucija priima atitinkama sprendimą (parengia atsakymą) ir jį įteikia (išsiunčia) asmeniui, pateikusiam prašymą.

Šis teisinis reglamentavimas, byloje nagrinėjamu atveju reiškia, kad kol nustatyta tvarka nebuvo atsakyta į minėtus ENTPTA raštus, tol viešojo administravimo institucijoje - Aplinkos apsaugos agentūroje, kurioje dirbo pareiškėja, nebuvo baigta ši administracinė procedūra.

Tai savo ruožtu lemia, kad visos šios procedūros metu tarnautojai,  kuriems buvo pavesta parengti atsakymus į šiuos raštus, buvo atsakingi už tinkamą šios procedūros atlikimą bei jos užbaigimą. 

Byloje nustatyta, kad į aptariamus raštus savalaikiai neatsakė J. Ž.. Užbaigti šią administracinę procedūrą  2013 m. lapkričio 4 d. buvo pavesta pareiškėjai, kuri ją užbaigė tik 2014 m. gegužės 7 d..

Šios aplinkybės įrodo, kad pareiškėja tokiais savo veiksmais pažeidė Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. rugpjūčio 22 d. nutarimu Nr. 875 patvirtintų Asmenų prašymų nagrinėjimo ir jų aptarnavimo viešojo administravimo institucijose, įstaigose ir kituose viešojo administravimo subjektuose taisyklių 30 punkto (2012 m. liepos 18 d. nutarimo Nr. 892 redakcija) reikalavimus, įpareigojančius asmenų prašymus išnagrinėti per 20 darbo dienų nuo jų gavimo institucijoje, nes nuo to momento - 2013 m. lapkričio 4 d., kai jai buvo pavesta parengti atsakymus į raštus ji tapo atsakinga už tinkamą šios procedūros atlikimą bei jos užbaigimą. 

Netinkamas šios pareigos atlikimas,  savo ruožtu įrodo, kad pareiškėja pažeidė ir jai inkriminuotų teisės aktų, reglamentuojančių jos darbinę veiklą Aplinkos apsaugos agentūroje, reikalavimus.

Visa tai apibendrinus darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir teisingai nustatė, jog pareiškėja nesavalaikiai parengdama atsakymą į ENTPTA 2013 m. birželio 14 d. ir 2013 m. liepos 2 d. raštus, padarė tarnybinį nusižengimą.

Atmestini ir tie pareiškėjos apeliacinio skundo argumentai, kuriais teigiama, kad jai negalėjo būti skirta tarnybinė nuobauda, nes buvo praleisti nuobaudų skyrimo terminai, numatyti Valstybės tarnybos įstatymo 30 straipsnyje.

Iš Valstybės tarnybos įstatymo 30 straipsnio 1 dalies (2012 m. birželio 5 d. įstatymo Nr. XI-2041 redakcija) dispozicijos matyti, kad šioje teisės normoje yra įtvirtinti du - 6 mėnesių ir 3 metų terminai tarnybinei nuobaudai skirti, kurie yra naikinamieji terminai, nes nėra numatyta galimybė šiuos terminus atnaujinti ar pratęsti, o pasibaigus šiems terminams yra nebegalima asmens traukti atsakomybėn už padarytus tarnybinius nusižengimus.

  Tačiau šiems terminams taikyti yra numatytos skirtingos sąlygos. Draudimas skirti tarnybinę nuobaudą, jeigu nuo nusižengimo padarymo dienos praėjo 6 mėnesiai, yra įtvirtintas kaip bendro pobūdžio taisyklė, o draudimas skirti tarnybinę nuobaudą, jeigu nuo nusižengimo padarymo dienos praėjo 3 metai, yra įtvirtintas, kaip išimtis iš minėtos bendros taisyklės, t. y., kaip speciali taisyklė bendrosios taisyklės atžvilgiu. Toks šių taisyklių tarpusavio sąveikos pobūdis lemia, kad draudimas skirti tarnybinę nuobaudą, jeigu nuo nusižengimo padarymo dienos praėjo 6 mėnesiai, taikomas visais tais atvejais, kurie nepatenka į draudimo skirti tarnybinę nuobaudą, jeigu nuo nusižengimo padarymo dienos praėjo 3 metai, reguliavimo sferą. Ir priešingai,  draudimas skirti tarnybinę nuobaudą, jeigu nuo nusižengimo padarymo dienos praėjo 3 metai, taikomas tik tais atvejais, kurie yra numatyti tik šios taisyklės (teisės normos) dispozicijoje.

                Pagal Valstybės tarnybos įstatymo 30 straipsnio 1 dalį valstybės tarnautojo, padariusio tarnybinį nusižengimą, atžvilgiu gali būti taikomi ilgesnės trukmės – iki trejų metų, terminai tarnybinei nuobaudai skirti tik tais atvejais, kai „tarnybinis nusižengimas nustatomas atliekant auditą, piniginių ar kitokių vertybių reviziją (inventorizaciją) arba kai Seimo kontrolierius atlieka tyrimą, taip pat kai atliekamas tarnybinis ar kitas kompetentingos institucijos patikrinimas, tiriamas tarnybinis nusižengimas šio straipsnio 2 dalyje numatytais atvejais.“

              Iš bylos matyti, kad ENTPTA iniciatyva Seimo kontrolierius 2014 m. gegužės 20 d. atliko tyrimą dėl Aplinkos apsaugos agentūros neteikiamų atsakymų į ENTPTA raštus, tame skaičiuje ir į  šioje byloje aptariamus raštus, bei konstatavęs Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. rugpjūčio 22 d. nutarimu Nr. 875 patvirtintų Asmenų prašymų nagrinėjimo ir jų aptarnavimo viešojo administravimo institucijose, įstaigose ir kituose viešojo administravimo subjektuose taisyklių pažeidimo faktą, pasiūlė Aplinkos apsaugos agentūrai atlikti tarnybinį patikrinimą bei nubausti drausmine tvarka prasižengusius tarnautojus (t. 1 b. l. 47-64). Atsakovas savo ruožtu, remdamasis Seimo kontrolieriaus  surašyta pažyma, atliko tarnybinį patikrinimą bei nusprendė, kad dėl padarytų pažeidimų yra kalta ne tik  J. Ž., bet ir pareiškėja (t.1 b. l. 14-21).

              Šios aplinkybės patvirtina, kad pareiškėjos padarytas tarnybinis nusižengimas buvo nustatytas Seimo kontrolieriui 2014 m. gegužės 20 d. atlikus tyrimą, todėl atsirado įstatyminės sąlygos jos atžvilgiu taikyti ilgesnės trukmės – 3 metų terminą, tarnybinei nuobaudai skirti.

              Todėl nepriklausomai nuo to kokios rūšies pažeidimą padarė pareiškėja (pavienį baigtą ar trunkamąjį, tęstinį ir pan.),  3 metų terminas tarnybinei nuobaudai skirti nebuvo pasibaigęs, nes byloje nagrinėjami teisiniai santykiai atsirado 2013 m. lapkričio 4 d., o tarnybinė nuobauda pareiškėjai skirta – 2014 m. liepos 28 d..

              Kolegija sutinka ir su kitomis pirmosios instancijos teismo išvadomis dėl pareiškėjos kaltės padarius jai inkriminuotą tarnybinį nusižengimą ir jų nebekartoja.             

              Visa tai apibendrinus darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir teisingai nustatė, kad pareiškėja yra kalta dėl padaryto tarnybinio nusižengimo bei kad patraukta atsakomybėn teisėtai, nepažeidžiant teisės aktų  reikalavimų. Dėl paminėto tenkinti apeliacinį skundą jame nurodytais motyvais nėra pagrindo.             

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a :

Pareiškėjos M. L. apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. kovo 18 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai                                                         Irmantas Jarukaitis

                                                                      Romanas Klišauskas

                                                                      Arūnas Sutkevičius