Administracinio nusižengimo bylos Nr. AN2-209-908/2023
Teisminio proceso Nr. 4-52-3-00028-2023-1
Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.1; 21.9.3; 21.11.8; 21.11.10
(S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2023 m. rugsėjo 26 d.
Vilnius
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Eglė Gruodienė,
sekretoriaujant Donatai Leščiuvienei,
dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam G. S.,
nukentėjusiųjų atstovei pagal įstatymą L. S.,
Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato atstovui M. L.,
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal nukentėjusiųjų atstovės pagal įstatymą L. S. apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2023 m. gegužės 24 d. nutarimo, kuriuo buvo tenkintas G. S. skundas dėl Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus rajono policijos komisariato 2023 m. sausio 25 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. 57-ANR_N-34-2023 panaikinimo ir administracinio nusižengimo teisena G. S. atžvilgiu nutraukta.
Teismas
n u s t a t ė :
I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės
1. G. S. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus rajono policijos komisariato (toliau ir – Vilniaus AVPK, Institucija) 2023 m. sausio 25 d. nutarimu dėl administracinio nusižengimo, kai protokolas nesurašomas, Nr. 57-ANR_N-34-2023 patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 72 straipsnio 1 dalį už tai, kad 2022 m. rugpjūčio 30 d., 21.00 val., adresu: (duomenys neskelbtini), savo veiksmais (sudavimu pirštu vaikams per galvą, spaudimu kaklo ir peties srityje) neabejotinai sukėlė vaikams neigiamas emocijas, dėl to jo veiksmai prieštaravo vaikų interesams ir pažeidė vaikų teisę į sveikatą bei saugią aplinką. G. S. paskirta administracinė nuobauda – įspėjimas.
2. Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2023 m. gegužės 24 d. nutarimu patenkinus administracinėn atsakomybėn patraukto G. S. skundą, Institucijos 2023 m. sausio 25 d. nutarimas panaikintas ir administracinio nusižengimo teisena G. S. atžvilgiu nutraukta, nes, pirmosios instancijos teismo vertinimu, byloje nepakanka įrodymų, leidžiančių daryti išvadą, jog G. S. padarė ANK 72 straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį nusižengimą.
3. Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmuose 2023 m. birželio 9 d. gautas nukentėjusiųjų atstovės pagal įstatymą L. S. prašymas susipažinti su administracinio nusižengimo bylos Nr. II-134-927/2023 medžiaga. Teisėjos rezoliucija L. S. leista susipažinti su bylos medžiaga.
4. Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmuose 2023 m. birželio 15 d. gautas nukentėjusiųjų atstovės pagal įstatymą L. S. apeliacinis skundas dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2023 m. gegužės 24 d. nutarimo.
II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį prašymai ir argumentai
5. Apeliaciniu nukentėjusiųjų atstovės pagal įstatymą L. S. skundu prašoma panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2023 m. gegužės 24 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. II-134-927/2023 ir išspręsti bylą iš esmės – netenkinti G. S. skundo. Taip pat apeliaciniu skundu prašoma priimti L. S. turimus rašytinius įrodymus.
5.1. Apeliantės teigimu, jos buvęs sutuoktinis G. S. laikotarpiu nuo 2022 m. rugpjūčio 16 d. iki rugpjūčio 28 d. smurtavo prieš pas jį viešėjusius jų vaikus. Skunde nurodoma, kad šios aplinkybės paaiškėjo tada, kai 2022 m. rugpjūčio 30 d. vakare po apsilankymo pas tėtį O. S. mamai pasakojo, jog tėtis jį ir jo brolį D. S. ne kartą mušė dėl įvairių priežasčių, taip pat paėmė O. S. mobilųjį telefoną, o tai vaikui sukėlė papildomą nerimą. Apeliantė nurodo, kad vaikai tėvo veiksmus ir smūgius jai rodė konkrečiais veiksmais, sakė, kad jiems labai skaudėjo. Be to, vaikai atsisako vykti pas tėvą, nes jis labai dažnai juos muša.
5.2. Skunde teigiama, kad vaikai mamai pasakotas aplinkybes patvirtino 2022 m. rugsėjo 5 d. pokalbio su Panevėžio psichologijos centro psichologe metu, taip pat apie patirtą tėvo smurtą vaikai pasakojo ir psichologei A. K.. Apeliantės įsitikinimu, akivaizdu, kad smurtas prieš vaikus buvo naudojamas ne vieną kartą, o sistemingai. Be kita ko, Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų civilinėje byloje Nr. e2-188-940/2023 G. S. pats pripažino, kad jis prieš vaikus naudojo fizinę prievartą. Apeliantės teigimu, vaikų paaiškinimai skirtingu laiku skirtingiems asmenims sutampa ir nėra išgalvoti, vaikai dėl tėvo elgesio patyrė stresą, nemigą ir kitus neigiamus išgyvenimus.
5.3. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad G. S. teiginys, jog vaikams yra įteigta apie fizinį smurtą, yra gynybinė versija, nepagrįsta nei teisingumo, nei protingumo kriterijais. L. S. vertinimu, Institucijos sprendimas pripažinti G. S. kaltu padariusiu nusižengimą, nurodytą ANK 72 straipsnio 1 dalyje, buvo teisingas, nes byloje esantys duomenys patvirtina, jog G. S. tikrai smurtavo prieš vaikus.
6. Atsiliepimu į apeliacinį skundą Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyrius prašo palikti skundžiamą sprendimą nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą. Institucijos vertinimu, Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2023 m. gegužės 24 d. sprendimas yra pagrįstas ir teisėtas, jame detaliai aprašyti ir pakomentuoti skundo motyvai bei nurodyti argumentai.
7. Atsiliepimu į apeliacinį skundą (prašymu dėl naujų dokumentų prijungimo) administracinėn atsakomybėn traukiamas G. S. nesutinka su L. S. apeliaciniu skundu, nes jame, G. S. manymu, naudojamasi iškraipytais įrodymais.
7.1. Atsiliepime į apeliacinį skundą teigiama, kad apeliantė netinkamai auklėja vaikus, neleidžia jiems susitikti su tėvu, nuolatos jiems kalba apie smurtą. Administracinėn atsakomybėn traukiamo G. S. vertinimu, L. S., siekdama nuslėpti savo pačios netinkamą auklėjimą ir pakenkti G. S., šia situacija naudojasi darydama spaudimą buvusiam sutuoktiniui kaip pateisinimą jo ir vaikų bendravimo ribojimui.
7.2. G. S. pabrėžia, kad L. S. yra ne kartą bausta už netinkamą vaikų auklėjimą, taip pat yra bausta už Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2023 m. kovo 9 d. nutarties nevykdymą. Atsiliepime nurodoma, kad vaikų motina nevykdo teismo sprendimo, daugiau nei 10 mėnesių, atsisako socialinių paslaugų, neklauso vaiko teisių tarnybos rekomendacijų ir t. t.
7.3. Be kita ko, G. S. nesutinka su L. S. argumentais, kad jis civilinėje byloje prisipažino naudojęs smurtą prieš vaikus. Minėtame teismo posėdyje buvo daromas garso įrašas ir teisėja būtų atsižvelgusi, jeigu jis tai būtų pripažinęs. Atkreipiamas dėmesys ir į tai, kad civilinėje byloje teismas tenkino tik L. S. prašymą dėl alimentų padidinimo, kuriam pritarė ir pats G. S., tačiau prašymą dėl bendravimo tvarkos keitimo atmetė ir paliko nustatytą bendravimo su vaikais tvarką.
8. Teismo posėdžio metu L. S. prašė tenkinti jos apeliacinį skundą, o Institucijos atstovas ir administracinėn atsakomybėn traukiamas G. S. prašė palikti pirmosios instancijos teismo nutarimą ir apeliacinio skundo netenkinti.
III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados
L. S. apeliacinis skundas netenkintinas.
9. Pagal ANK 652 straipsnio 1 dalį apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimto nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą. Apeliacinės instancijos teismas, atlikęs dalinį įrodymų tyrimą byloje, susipažinęs su administracinio nusižengimo bylos medžiaga, įvertinęs skundžiamo Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2023 m. gegužės 24 d. nutarimo bei apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentus, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą – panaikinti Institucijos nutarimą ir G. S. atžvilgiu administracinio nusižengimo teiseną nutraukti.
Dėl nukentėjusiųjų atstovės pagal įstatymą (ne)dalyvavimo procese
10. Institucijos 2023 m. sausio 25 d. nutarimu dėl administracinio nusižengimo, kai protokolas nesurašomas, G. S. patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal ANK 72 straipsnio 1 dalį už tai, kad suduodamas pirštu vaikams per galvą, spausdamas kaklo ir peties srityje neabejotinai sukėlė vaikams neigiamas emocijas, dėl to G. S. veiksmai prieštaravo vaikų interesams ir buvo pažeista jų teisė į sveikatą bei saugią aplinką (1 t., b. l. 13–15).
11. Administracinio nusižengimo byloje apeliantės L. S. ir atsakomybėn traukiamo G. S. vaikai – D. S. ir O. S. – pripažinti nukentėjusiaisiais. Byloje neabejotinai nustatyta, kad tiek D. S. (gimęs (duomenys neskelbtini)), tiek ir O. S. (gimęs (duomenys neskelbtini)) yra mažamečiai. Pagal ANK 584 straipsnio 1 dalies nuostatas, kai administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo ar nukentėjusysis yra nepilnamečiai arba dėl fizinių ar psichinių trūkumų negali patys pasinaudoti savo teisėmis administracinių nusižengimų bylose, jų interesams turi teisę atstovauti jų atstovai pagal įstatymą (tėvai, įtėviai, globėjai, rūpintojai, valstybinė vaiko teisių apsaugos institucija). Atsižvelgiant į tai, kad vaikų tėvas traukiamas administracinėn atsakomybėn, proceso metu vaikų interesams turėjo atstovauti jų motina. Vis dėlto, apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį į tai, kad iš administracinio nusižengimo bylos medžiagos matyti, jog nukentėjusiųjų atstovė pagal įstatymą – jų motina L. S. – nebuvo informuota apie procesą pirmosios instancijos teisme, vykusį pagal G. S. skundą dėl Institucijos nutarimo. Atsižvelgiant į tai, spręstina, kad pirmosios instancijos teismo procese nebuvo užtikrintos nukentėjusiųjų ir jų atstovės pagal įstatymą teisės, numatytos ANK 579 straipsnio 1 dalyje.
12. Pažymėtina, kad teismas negali būti suprantamas kaip „pasyvus“ bylų proceso stebėtojas, o teisingumo vykdymas negali priklausyti tik nuo to, kokia medžiaga teismui yra pateikta (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2008 m. gegužės 28 d. nutarimas, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-9-976/2020). Teismų praktikoje nurodoma, kad aktyvaus teismo vaidmens įgyvendinimą, be kita ko, užtikrina ANK 632 straipsnio 5 dalies nuostata, leidžianti bylą nagrinėjančiam teismui atlikti bet kokį Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso XIV skyriaus antrajame, trečiajame ir penktajame skirsniuose nurodytą proceso veiksmą, taip pat ANK 640 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostata, leidžianti teismui šalių prašymu arba savo iniciatyva, nustačius, kad byloje trūksta įrodymų, juos išreikalauti arba įpareigoti administracinį nusižengimą tyrusią instituciją įrodymus pateikti teismui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-43-387/2022).
13. ANK 645 straipsnyje nustatyta, kad apeliacinis procesas (dėl pirmosios instancijos teismo procesinių sprendimų) vyksta pagal tas pačias taisykles kaip ir procesas pirmosios instancijos teisme, išskyrus įstatyme nustatytas išimtis. Pagal ANK 651 straipsnio 3 dalį apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jeigu bylą dėl apeliacinio skundo nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas. Tais atvejais, kai paaiškėjo naujų bylos aplinkybių ar vertinami nauji įrodymai, byla turi būti nagrinėjama žodinio proceso tvarka. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, nustatęs, kad bylos apylinkės teisme išnagrinėtos neišsamiai arba nepakankamai išsamiai, ne tik gali, bet ir privalo būti aktyvus ir pats atlikti įrodymų tyrimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. gruodžio 14 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. e2AT-87-976/2022).
14. Atsižvelgdamas į aptartas aplinkybes bei formuojamą teismų praktiką, apeliacinės instancijos teismas administracinio nusižengimo bylą dėl nukentėjusiųjų atstovės pagal įstatymą apeliacinio skundo išnagrinėjo žodinio proceso tvarka ir atliko dalinį įrodymų tyrimą, kurio metu apklausė nukentėjusiųjų atstovę pagal įstatymą L. S., taip pat prie administracinio nusižengimo bylos medžiagos prijungė proceso dalyvių pateiktus duomenis, t. y. Panevėžio apygardos teismo 2023 m. birželio 14 d. nutartį, Vilniaus psichoterapijos ir psichoanalizės centro pažymą (past. – pateikė G. S.) bei 2022 m. gruodžio 8 d. psichologės R. M. išvadą bei 2022 m. gruodžio 8 d. informacinį pranešimą (past. – pateikė L. S.). Tokiu būdu apygardos teisme vykusiame apeliaciniame procese buvo užtikrinta proceso dalyvių teisė pateikti reikšmingus dokumentus bei nukentėjusiųjų atstovės pagal įstatymą teisė dalyvauti nagrinėjant bylą žodinio proceso tvarka bei duoti parodymus (ANK 579 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Taigi, apeliacinio proceso metu buvo atliktas įrodymų tyrimas ir ištaisytas apylinkės teismo padarytas procesinis pažeidimas.
Dėl ANK 72 straipsnio 1 dalies taikymo
15. Nukentėjusiųjų atstovės pagal įstatymą L. S. įsitikinimu, administracinio nusižengimo byloje pakanka duomenų, pagrindžiančių, kad G. S. vaikų atžvilgiu naudojo fizinę prievartą. Apeliantės nuomone, G. S. buvo pagrįstai patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal ANK 72 straipsnio 1 dalį. Visgi, apeliacinės instancijos teismas, atlikęs dalinį įrodymų tyrimą, kurio metu buvo apklausta nukentėjusiųjų atstovė pagal įstatymą L. S., taip pat išanalizavęs byloje esančius duomenis bei dalinio įrodymų tyrimo metu prie bylos medžiagos prijungtus naujus duomenis, nenustatė pagrindo pritarti tokiai apeliantės pozicijai.
16. ANK 569 straipsnyje nustatyta, kad teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu. Tam tikrų faktinių aplinkybių buvimas ar nebuvimas yra konstatuojamas remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Be to, pagal ANK 636 straipsnį nutarime administracinio teisės pažeidimo byloje turi būti ne tik išdėstytos bylos nagrinėjimo metu nustatytos aplinkybės, bet jos turi būti ir motyvuotai įvertintos. Pabrėžtina, kad nukentėjusiajam, taip pat kaip ir kitiems proceso dalyviams, nepriimtinos teismo išvados dėl įrodymų vertinimo ar faktinių bylos aplinkybių nustatymo savaime negali būti laikomos nepagrįstomis (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. balandžio 21 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-41-976/2022).
17. ANK IX skyriuje įtvirtinti administraciniai nusižengimai, susiję su vaikais ir šeima. ANK 72 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad vaiko teisių pažeidimu pripažįstamas neteisėtas trukdymas vaikui naudotis savo teisėmis ir laisvėmis ar kitokia vaiko teises pažeidžianti veika. ANK 72 straipsnio 1 dalis yra teisės norma su blanketine dispozicija, todėl atsakomybę pagal ANK 72 straipsnio 1 dalį užtraukia kituose teisės aktuose nustatytų vaiko teisių ir laisvių pažeidimas. Iš Institucijos nutarimo matyti, kad G. S. inkriminuojamas Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo (toliau ir – VTAPĮ) 8 straipsnyje ir 43 straipsnio 2 dalyje numatytų reikalavimų pažeidimas (1 t., b. l. 13–14).
18. VTAPĮ 8 straipsnyje (tiek suvestinėje redakcijoje, galiojusioje nuo 2022 m. liepos 1 d. iki 2022 m. lapkričio 21 d. (G. S. inkriminuojamo administracinio nusižengimo metu), tiek šiuo metu galiojančioje redakcijoje) įtvirtinta vaiko teisė mokytis, o VTAPĮ 43 straipsnio 2 dalyje reglamentuojamas vaiko laikino apgyvendinimo tvarka. Kaip jau buvo minėta, G. S. buvo patrauktas administracinėn atsakomybėn dėl veiksmų, kurie Institucijos (taip pat ir apeliantės) įsitikinimu, pažeidžia vaikų teisę į sveikatą ir saugią aplinką. Akivaizdu, kad Institucijos nutarime nurodytos VTAPĮ nuostatos, kurių pažeidimas inkriminuojamas G. S., nėra susijusios su nutarime aprašyta pažeidimo esme, o Institucijos nutarime nurodytose nuostatose įtvirtintas reglamentavimas pasikeitęs nuo 2018 m. liepos 1 d. Pabrėžtina, kad administracinio nusižengimo protokolui ar nutarimui keliami ne tik formos, bet ir griežti turinio reikalavimai – tokiuose procesiniuose dokumentuose turi būti aiškios, konkrečios ir administracinio nusižengimo dispoziciją atitinkančios pažeidimo aplinkybės, nes toks dokumentas turi lemiamą reikšmę asmens kaltės nustatymui. Be to, viena iš kaltinamo nusižengimu asmens teisių yra teisė žinoti, kuo kaltinamas.
19. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, Institucijos G. S. atžvilgiu surašytas nutarimas dėl administracinio nusižengimo, kai protokolas nesurašomas, neatitinka nutarimo turiniui keliamų reikalavimų ir neužtikrina administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens teisės žinoti, kokiuose teisės aktuose (jų straipsniuose, dalyse) yra numatytas reikalavimas, kurio pažeidimu asmuo yra kaltinamas. Be kita ko, atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad G. S. atžvilgiu surašytame Institucijos nutarime iš esmės perkelti Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Panevėžio miesto ir rajono policijos komisariato Veiklos skyriaus vyriausiosios tyrėjos 2022 m. rugsėjo 16 d. nutarime atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą pateikti teiginiai dėl įvykio atitikties ANK 72 straipsniui.
20. Nepaisant to, kas anksčiau paminėta, iš administracinio nusižengimo bylos medžiagos visumos matyti, kad G. S. iš esmės suprato, kuo yra kaltinamas ir pateikdamas skundą pirmosios instancijos teismui siekė apginti savo poziciją dėl jo atžvilgiu surašyto nutarimo dėl administracinio nusižengimo, kai protokolas nesurašomas.
21. Nagrinėjamoje byloje Institucijos nutarimas, kuriuo G. S. patrauktas administracinėn atsakomybėn, buvo priimtas, remiantis Vaiko teisių apsaugos tarnybos Panevėžio skyriaus pateiktomis Vaiko situacijos vertinimo anketomis Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini), VšĮ „Vilniaus psichoterapijos ir psichoanalizės centras“ pranešime pateiktomis išvadomis bei psichologo pažyma-konsultacija dėl poros (L. S. ir G. S.) tiesioginės terapijos (1 t., b. l. 143–145). Visgi, atsiliepimu į L. S. apeliacinį skundą Institucija prašė palikti pirmosios instancijos teismo sprendimą, kuriuo administracinio nusižengimo teisena G. S. atžvilgiu nutraukta, nepakeistą, nes, Institucijos, manymu, jis pagrįstas ir teisėtas.
22. Pabrėžtina, kad ANK 567 straipsnio 3 dalyje eksplicitiškai numatyta, jog tiriant administracinį nusižengimą ir nagrinėjant administracinio nusižengimo bylą, įrodinėjimo pareigos negalima perkelti administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui, taip pat išgauti jo ir kitų administracinio nusižengimo teisenoje dalyvaujančių asmenų paaiškinimus ir parodymus smurtu, grasinimais ir kitokiomis neteisėtomis priemonėmis. Įrodymais gali būti tik tokie duomenys, kurie patvirtina arba paneigia bent vieną aplinkybę, turinčią reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Ar gauti duomenys laikytini įrodymais, sprendžia teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) (ANK 569 straipsnio 4 dalis), o duomenų, kuriais remiantis tik galima manyti, jog administracinis nusižengimas galėjo būti padarytas, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir skirti administracinę nuobaudą. Priimant sprendimą patraukti asmenį administracinėn atsakomybėn negali būti abejonių dėl administracinio nusižengimo fakto ir nusižengimą padariusio asmens kaltės; o asmens kaltumas administracinio nusižengimo bylose gali būti konstatuotas tik kai, ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas administracinėn atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda. Pagal administracinių nusižengimų teisenoje galiojantį nekaltumo prezumpcijos principą (ANK 566 straipsnio 1 dalis) pareiga įrodyti administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens veikos neteisėtumą tenka institucijai (ANK 567 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių nusižengimų bylose Nr. 2AT-38-976/2020, 2AT-57-976/2020, 2AT-68-303/2022).
23. Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nukentėjusiųjų atstovė L. S. parodė, kad apie G. S. smurtinius veiksmus judviejų mažamečių vaikų atžvilgiu jai papasakojo patys sūnūs, 2022 m. rugpjūčio 28 d. grįžę po dviejų savaičių atostogų su tėvu. Berniukai sakė, kad buvo su tėčiu prie jūros. Mažasis D., kuriam tuo metu buvo (duomenys neskelbtini) metai, padarė ,,kaku“ į kelnes ir dėl to buvo tėvo apžnaibytas į petį, galvą. D. mamai nurodė, jog tėtis žnaibė, o brolis O., kuriam buvo (duomenys neskelbtini) metai, patvirtino, kad tėtis žnaibė į petį ir kaklą. O. ne tik patvirtino brolio žodžius, bet ir sakė, jog tėtis duoda per galvą sprigtus. Anot atstovės, žnybimo, davimo per galvą žymių nesimatė. Vaikai jai (L. S.) parodė, kaip tėvas smurtavo prieš juos, teigė, kad D. skaudėjo, jis verkė. Visa tai berniukai papasakojo ir psichologei, kuri kreipėsi į vaikų teisių tarnybą. Vaikus apklausė vaikų teisių tarnyboje ir jie viską taip pat papasakojo, ką jiems darė tėvas būnant prie jūros. Analogiškas aplinkybes sūnūs papasakojo ir šeimos gydytojai, pas kurią lankosi. Gydytoja parašė siuntimą pas raidos specialistę, nes vaikams atsirado miego, kalbos sutrikimai. Raidos specialistė paskyrė terapiją, kurią vaikai lankė beveik metus laiko. L. S. teigimu, tokie tėvo veiksmai nėra vienkartiniai (2021 m. buvo nustatytas vaikų teisių pažeidimas; 2022 m. rugsėjo mėn. vaiko teisių tarnyba taip pat užfiksavo pažeidimus, kad yra netinkamai taikoma tėvo valdžia netinkamas auklėjimas bei priemonės, kad vaikai yra nesaugioje aplinkoje, kur jie patiria fizinį bei psichologinį smurtą) (2 t., b. l. 70-75).
24. Kaip matyti iš nukentėjusiųjų įstatyminės atstovės parodymų, ji apie bylai reikšmingas aplinkybes sužinojo iš savo mažamečių vaikų pasakojimų. Anot atstovės, tokias pat aplinkybes berniukai papasakojo ir psichologams, šeimos gydytojai, taip pat vaikų teisių tarnybos atstovams. Kaip pagrįstai pažymėta skundžiamame nutarime, vaiko teisių apsauga ir skatinimas yra pagrindinis Europos Sąjungos darbo Europos Sąjungos viduje ir užsienyje tikslas, kuris nustatytas Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijoje, kurios 24 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad vaikai turi teisę į jų gerovei užtikrinti būtiną apsaugą ir globą. Jie gali laisvai reikšti savo nuomonę. Sprendžiant su vaikais susijusius klausimus, į jų nuomonę atsižvelgiama pagal jų amžių ir brandą (Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartija, 2012/C 326/02; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. birželio 28 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-27-697/2021). Pastebėtina tai, kad analizuojamas įvykis metu, t. y. 2022 m. rugpjūčio 30 d., D. S. buvo (duomenys neskelbtini) metai, o O. S. – (duomenys neskelbtini) metai.
25. Nagrinėjamoje byloje svarbu įvertinti Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2023 m. sausio 6 d. teismo psichologo nuomonę apie išklausytą vaikų (D. S. ir O. S.) nuomonę, pateiktą raštu. Atkreipiant dėmesį į duomenis dėl pokalbio su D. S., pažymėtina, kad vaikas atsakė neigiamai, kai jo buvo paklausta, ar tėčio namuose jis (G. S.) kalba apie mamą, tačiau to paties klausiant mamos atžvilgiu, D. S. atsakė, kad „mama sako, jog tėtis muša jį patį“; be to, psichologės vertinimu, susidarė nuomonė, kad vaikas turi iš aplinkos suformuotą nuostatą į „mušimo“ sąvoką, tačiau jam pačiam aiškiai įvardinti, kas yra mušimas ir kaip tėtis jį muša, sekėsi sudėtingai (1 t., b. l. 75). Iš esmės panašūs duomenys pateikti ir išvadoje dėl pokalbio su O. S., kuris sakė, kad mama dažniausiai apie tėtį nekalba nieko, tačiau kartais sako, jog jis negražiai elgiasi; kartais mama sako, jog tėtis juos muša; tačiau neprisimena, kad tėtis kažką kalbėtų apie mamą (1 t., b. l. 79). Šias aplinkybes pagrįstai akcentavo ir pirmosios instancijos teismas skundžiamame nutarime.
26. Atsižvelgiant į tai, kad teismo psichologės vertinimu, vaikams „mušimo“ sąvoka gali būti suformuota iš aplinkos, svarbu pažymėti, jog vaikai – D. S. ir O. S. – gyvena su motina L. S.. Be to, šiame kontekste atkreiptinas dėmesys ir į apeliacinės instancijos teisme prie bylos medžiagos prijungtą Vilniaus psichoterapijos ir psichoanalizės centro 2023 m. gruodžio 13 d. raštą „Dėl D. S. ir O. S.“, kuriame nurodoma, kad mamos (past. – L. S.) susirūpinimas vaikų saugumu didesnis nei išreikštas psichologinės pagalbos poreikis; be to, susitikimo metu išoriškai buvo stebimas padidintas vaikų nerimastingumas dėl šeimos krizės, destruktyvių tėvų tarpusavio santykių (2 t., b. l. 59). Šių duomenų visuma neleidžia neabejotinai pritarti apeliantės skunde išdėstytai pozicijai, kad G. S. teiginiai apie vaikams įteigtą smurtą yra nepagrįsta gynybinė versija.
27. Apeliantės teigimu, vaikų tėvas G. S. prieš vaikus smurtavo ne vieną kartą, o sistemingai, visgi, pažymėtina, kad teismo psichologei D. S., paklausus jo, kiek kartų tėtis jį yra mušęs, atsakė, jog daug, tačiau vėliau su rodomuoju pirštu parodė, kad vieną kartą (1 t., b. l. 75), o O. S., pasiteiravus jo, ar po „įžnybimų“ jaučia skausmą, jis atsakė, kad skausmo šiek tiek junta, o paklausus, kiek tokių „mušimo“ kartu buvo, O. S. atsakė, jog „biškį daug“ (1 t., b. l. 79). Be to, pabrėžtina, kad G. S. Institucijos nutarimu yra inkriminuojamas tik 2022 m. rugpjūčio 30 d. atlikti smurtinio pobūdžio veiksmai.
28. Atkreipiant dėmesį į apeliantės argumentus, kad G. S. civilinėje byloje Nr. e2-188-940/2023 praktiškai pripažino naudojęs fizinę prievartą prieš vaikus, pažymėtina, jog iš Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2023 m. balandžio 3 d. sprendime (past. – šis teismo nėra įsiteisėjęs, nes L. S. buvo apskųstas apeliacinės instancijos teismui) konstatuotų faktinių aplinkybių matyti, jog Vilniaus psichoterapijos ir psichoanalizės centro specialistams atlikus vertinimą buvo nustatytas rizikos ir apsaugos veiksnys: nepakankamos vaikų atstovų pagal įstatymą žinios ir įgūdžiai, susiję su vaikų raida ir branda, dėl kurių vaikų atstovai pagal įstatymą nesugeba tinkamai tenkinti vaiko poreikių, užtikrinti jų amžių bei poreikius atitinkančios raidos. Taip pat sprendime konstatuota, kad dėl šalių (L. S. ir G. S.) konfliktiškų ir priešiškų tarpusavio santykių nėra vykdomas 2022 m. rugsėjo 21 d. pagalbos šeimai planas Nr. (duomenys neskelbtini).
29. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, byloje esančių duomenų visuma leidžia spręsti, kad analizuojama situacija dėl tariamai G. S. panaudoto fizinio smurto vaikų atžvilgiu, taip pat ir pačiais apeliantės bei administracinėn atsakomybėn traukiamo G. S. vaikais gali būti naudojamasi buvusių sutuoktinių konflikte. Iš viso proceso metu šalių teiktų paaiškinimų ir duomenų matyti, jog tiek apeliantė, tiek ir administracinėn atsakomybėn traukiamas G. S. akcentuoja vienas kito jų vertinimu, neigiamai vaikus veikiančius veiksmus, o didžioji dalis jų pateiktų dokumentų, kuriuos buvo prašoma prijungti prie administracinio nusižengimo bylos medžiagos, iš esmės atspindi situaciją esamuoju metu, tačiau neabejotinai nepatvirtina smurtinių veiksmų, kurie konkrečiai yra inkriminuojami G. S.. Kaip jau buvo minėta, G. S. inkriminuojamas vienkartinis fizinio smurto panaudojimas vaikų atžvilgiu, dėl to ir apeliacinės instancijos teismas apeliacinę bylą nagrinėja būtent analizuojamo atvejo ribose. Atsižvelgiant į vaikų amžių, nevienareikšmiškus jų pasisakymus, taip pat į bendrą tarp vaikų tėvų susiklosčiusią itin konfliktišką situaciją, nėra pagrindo spręsti, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas G. S. neabejotinai atliko jam inkriminuotus veiksmus, pažeidžiančius vaikų teises (ANK 72 straipsnio 1 dalis).
30. Nors vaikų apsaugos ir jų teisių bei interesų užtikrinimas yra vienas iš valstybės uždavinių, o į šias vertybes nukreipti teisės pažeidimai yra pavojingi, nes gali sukelti ilgalaikius padarinius, tačiau sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą, turi būti vadovaujamasi Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu ir iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo baudžiamojon atsakomybėn asmens naudai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių nusižengimų bylose Nr. 2AT-24-139/2016, 2AT-78-788/2016, 2AT-36-788/2019, 2AT-35-648/2021 ir kt.). Įrodinėjimas administracinių nusižengimų bylose turi ribas – jis turi vykti tol, kol nustatomos visos svarbios, o ne visos įmanomos bylos aplinkybės ir nelieka protingos tikimybės, kad naujų duomenų tyrimas galėtų pakeisti daromas išvadas dėl tam tikrų svarbių aplinkybių pripažinimo nustatytomis ar nenustatytomis. Teisingo teismo baigiamojo akto priėmimą lemia ne įrodinėjimo apimtis, o daromų teisinių išvadų pagrįstumas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių nusižengimų bylose Nr. 2AT-35-693/2019, 2AT-38-976/2020 ir kt.).
31. Apeliacinės instancijos teismas, apibendrindamas tai, kas išdėstyta, sprendžia, kad nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog nebuvo surinkta duomenų, neabejotinai patvirtinančių, jog G. S. veiksmuose nustatyti visi ANK 72 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo sudėties požymiai. Atsižvelgiant į susiklosčiusią situaciją ir bylos medžiagą, apeliacinės instancijos teismas nenustatė pagrindo neabejotinai spręsti, kad G. S. atliko vaikų teises pažeidžiančius veiksmus. Tai sudaro pagrindą palikti Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2023 m. gegužės 24 d. nutarimą nepakeistą ir L. S. apeliacinio skundo netenkinti.
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 654 straipsniu,
n u t a r i a :
palikti Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2023 m. gegužės 24 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje nepakeistą ir L. S. apeliacinio skundo netenkinti.
Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.
Teisėja Eglė Gruodienė