Vieša sprendimų paieška



Pavadinimas: nuasmeninta nutartis byloje [1A-11 ].doc
Bylos nr.: 1A-11
Bylos rūšis: baudžiamoji byla
Teismas: Lietuvos apeliacinis teismas
Raktiniai žodžiai:
Teisiniai terminai:
Šalys:
Vardas/Pavardė/Pavadinimas Kodas Byloje kaip
Kategorijos:

Pranešejas V

Pranešejas V.Kažys                                                       Baudžiamoji byla Nr. 1A-11 2005 m.

Teisejas A.Nevardauskas                                                           Procesinio sprendimo kategorija 1.2.4.1

                                                 

 

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

 

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2005 m. balandžio 28 d.

Vilnius

 

 

              Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamuju bylu skyriaus teiseju kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Viktoro Kažio,

teiseju: Rutos Mickevicienes, Aloyzo Kruopio,

sekretoriaujant Rytei Klišauskienei, Rasai Maldanytei,

dalyvaujant prokurorui Sergejui Bekišui,

gynejui advokatui Gintarui Andrijauskui,

nuteistajai J. D. ,

nukentejusiajai R. P. ,

ekspertui Janušui Rybalko,

teismo posedyje apeliacine tvarka išnagrinejo baudžiamaja byla pagal nuteistosios J. D. apeliacini skunda del Panevežio apygardos teismo 2004 m. birželio 29 d. nuosprendžio, kuriuo J. D. pripažinta kalta pagal Lietuvos Respublikos BK 135 str. 1 d. ir nuteista laisves atemimu (trejiems) metams, bausme atliekant pataisos namuose.

              Priteista advokato pagalbai apmoketi iš J. D. 265,25 Lt.

              Priteista iš J. D. R. P. naudai 1000 Lt žalos atlyginimui.

              Priteista iš J. D. Valstybines ligoniu kasos naudai 2608,80 Lt už R. P. gydyma Viešojoje istaigoje Rokiškio rajono ligonineje.

Teiseju kolegija, išnagrinejusi byla,

 

n u s t a t e:

 

              J. D. nuteista už tai, kad 2003 m. spalio 18 d. laikotarpiu nuo 10 iki 14 val., A. D. namuose, esanciuose (duomenys neskelbiami), tycia iš asmeniniu paskatu smogdama ne mažiau 5 smugius ranka i veida, tampydama už plauku ir ne mažiau 2 kartus spirdama i pilva, ko pasekoje, sumušant pilva bei plyšus blužniai, sunkiai sutrikde R. P. sveikata.

              Nuteistoji J. D. apeliaciniu skundu prašo apygardos teismo nuosprendi panaikinti ir ja išteisinti.

              Apeliante nesutinka su teismo nuosprendžiu del jos pripažinimo kalta ir nuteisimo pagal Lietuvos Respublikos BK 135 str. 1 d. Nurodo, kad ji jai inkriminuotos nusikalstamos veikos nepadare. Teismas nepagristai patikejo ir grinde apkaltinamaji nuosprendi liudytoju D. J. , K. P. , L. P. , A. J. parodymais. Šiu liudytoju parodymai neatitinka objektyvios tiesos. Iš 2004 m. liepos 18 d. gauto R. J. paaiškinimo matyti, kad D. J. , K. P. , L. P. parodymus dave A. J. pamokyti, ka teismui reikia sakyti, ko ne. Pati A. J. su nukentejusiaja taip pat taresi, kaip visa kalte suverti jai. Todel, esant tokioms naujai paaiškejusioms aplinkybems, kad nustatyti byloje tiesa, apeliantes nuomone, butina apklausti ir R. J. , kad jis paaiškintu apie šias aplinkybes. Apeliante skunde taip pat abejoja ir liudytojos A. M. duotu parodymu teisingumu. Pažymi, kad A. M. yra suinternuota ja apkalbeti, nes ji buvo viena iš asmenu, pasisakiusi už tai, kad A. M. butu nubausta už skiesto spirito laikyma ir pardavinejima. Byloje apklaustas apylinkes inspektorius V. tvirtino neturis informacijos, kad A. M. butu už tai nubausta. Taciau, kaip matyti iš byloje esancio rašto Kriaunu seniunijos seniunui Z.Kazakeviciui, A. M. byla tikrai buvo iškelta (t.1, b.l.173). Apeliante mano, kad teismas nepagristai patikejo ir pacios nukentejusiosios R. P. duotais parodymais. Šios parodymuose yra gausu prieštaravimu. Atkreipia demesi i tai, kad ta diena R. P. konfliktavo su motina, ja muše jos brolis. E. A. savo rašytame paaiškinime tvirtina, kad R. P. ramentais sužalojo jos motina (t.1, b.l. 175-177). Be to, nera žinoma, kur R. P. praleido ir tos dienos vakara bei nakti. Nukentejusioji aiškino, kad miegojo ant šieno, taciau jos ieškojes brolis, R. P. ten nerado. Visos šios aplinkybes, apeliantes nuomone, leidžia manyti, kad nukentejusioji nenori pasakyti, kur buvo ir ka veike ta vakara ir nakti. Neatmetama galimybe, kad, butent, tuo laikotarpiu nukentejusiajai buvo padaryti  nustatyti sužalojimai.

              Apeliantes teigimu, teismo nuosprendis turi buti panaikintas ir del padarytu esminiu baudžiamojo proceso istatymo pažeidimu. Ikiteisminio tyrimo metu Rokiškio rajono apylinkes teisme buvo apklausti nepilnameciai liudytojai L. P. , K. P. , D. J. . Taciau jai apie šia apklausa nebuvo pranešta, - ji 2004 m. kovo 17-19 dienomis negavo jokio savo vardu registruoto laiško, tuo pažeidžiant jo teise gynyba (BPK 21 str., 184 str. 4 d.). Atkreipia demesi i tai, kad apklausiant D. J. , nedalyvavo ir jos advokatas.

                Apeliante, ivertinusi anksciau jos minetas aplinkybes, daro išvada, kad norinti byla išsamiai, visapusiškai išnagrineti, butina atlikti irodymu tyrima ir apklausti liudytojais E. A. , R. J. , taip pat tuos liudytojus, kuriu apklausose jai nebuvo suteikta teise dalyvauti. Pažymi, kad jis anksciau nepraše šiu liudytoju apklausti, nes, neturedama teisiniu žiniu, mane, jog toks jos prašymas nera butinas, teismas juos apklaus savo iniciatyva.

                Nagrinejant byla apeliacine tvarka nuteistoji J. D. ir jos gynejas prašo apeliacini skunda tenkinti, nukentejusioji R. P. ir prokuroras prašo apeliacini skunda atmesti.

                Nuteistosios J. D. apeliacinis skundas atmetamas.

                Nagrinejant byla teismo posedyje, del nuosprendžio teisetumo ir pagristumo apeliacines instancijos teismas privalo imtis visu priemoniu, kad pašalinti kylancias abejones del kaltinamojo kaltumo. Apkaltinamasis nuosprendis gali buti priimtas tik tada, kai kaltinamojo kaltumas visiškai ir besalygiškai yra irodytas. Teismo išvados turi buti pagristos irodymais, negincijamai patvirtinanciais kaltinamojo kalte padarius nusikalstama veika ir kitas svarbias bylos aplinkybes. Byloje apklausti liudytojais D. J. , K. P. , L. P. , A. J. ikiteisminio tyrimo metu ir pirmosios instancijos teisme parode, kad konflikto tarp nuteistosios J. D. ir nukentejusiosios R. P. metu J. D. spyre R. P. i pilva, del ko, kaip nustatyta teismo medicinos ekspertizes metu, buvo padaryti sužalojimai, buve tiesioginiame ryšyje su pasekmemis (R. P. sunkiu sveikatos sutrikdymu). Nuteistoji J. D. pripažino konfliktavusi su R. P. , taciau visada neige R. P. spyrusi i pilva ir ja sužalojusi. Apeliaciniame skunde J. D. tvirtina, kad liudytojai, kuriu parodymais pirmosios instancijos teismas remesi, ja apkalba, siekdami, kad ji butu nuteista už nusikaltima, kurio nera padariusi. Mano, kad nukentejusioji R. P. galejo buti sužalota motinos arba brolio V. R. , ar kitu asmenu, nakti, kai po tarp ju kilusio konflikto, negrižo i namus.

              Siekiant pašalinti apeliaciniame skunde keliamas abejones del D. J. , K. P. , L. P. , A. J. parodymu teisingumo ir pirmosios instancijos teismo išvadu, apeliacines instancijos teismas atliko irodymu tyrima ir apklause liudytojus D. J. , K. P. , L. P. , A. J. , betarpiškai maciusius ivyki, liudytojus A. D. , A. M. , E. A. , L. J. , nukentejusiaja R. P. , nuteistaja J. D. , paskyre nauja teismo medicinos ekspertize. Apeliacines instancijos apklaustu liudytoju D. J. , K. P. , L. P. , A. J. , nukentejusiosios R. P. parodymai del J. D. atliktu smurtiniu veiksmu R. P. atžvilgiu buvo nuoseklus, neprieštaringi vieni kitiems bei ankstesniems parodymams. Ikiteisminio tyrimo metu ir pirmosios instancijos teisme nukentejusioji R. P. . P. , liudytoja A. J. ir ikiteisminio tyrimo teisejo apklausti nepilnameciai liudytojai D. J. , K. P. , L. P. parode, kad konflikto tarp nuteistosios J. D. ir nukentejusiosios R. P. metu J. D. spyre R. P. i pilva, nuo ko P. P. pargriuvo, jai pasidare negera. Apeliacines instancijos teisme nukentejusioji R. P. , liudytoja A. J. bei nepilnameciai liudytojai D. J. , K. P. , L. P. , kurie buvo apklausti dalyvaujant ju atstovams pagal istatyma, patvirtino savo ankstesnius parodymus, kad kilus konfliktui tarp J. D. ir R. P. , J. D. pradejo mušti R. P. ir sparde R. P. koja i pilva, po ko R. P. blogai pasijuto, jai skaudejo pilva, veme. Ikiteisminio tyrimo metu ir pirmosios instancijos teisme visi procesiniai veiksmai buvo atlikti nepažeidžiant baudžiamojo proceso istatymu reikalavimu ir ju metu gauti faktiniai duomenys yra leistini irodymai, jie atitinka ir apeliacines instancijos teisme nustatytas faktines aplinkybes. Šiu liudytoju parodymu teisinguma netiesiogiai patvirtina ir liudytojos A. M. parodymai. Liudytoja A. M. apklausta ikiteisminio tyrimo metu, pirmosios ir apeliacines instancijos teismuose parode, kad tuoj po ivykio pas ja atejusi R. P. dukra sakiusi, jog J. D. spyre motinai i pilva, po ko R. P. iššoko didelis guzas, ji labai blogai jautesi, veme žaliai, R. P. dukra praše vaistu. Visi proceso dalyviai, tame tarpe ir nuteistoji J. D. , apeliacines instancijos teismo posedyje turejo galimybe užduoti nukentejusiajai, visiems liudytojams klausimus, i ju užduotus klausimus buvo pateikti išsamus, logiški atsakymai. Kolegija neturi pagrindo abejoti minetais liudytoju, kartu ir nukentejusios R. P. parodymais, ju parodymai del nuteistosios J. D. atliktu smurtiniu veiksmu R. P. atžvilgiu, R. P. savijautos po J. D. spyriu jai i pilva, gretinant juos tarpusavyje, atitinka vieni kitiems. Nuteistosios J. D. tvirtinimas, kad liudytojai D. J. , K. P. , L. P. , A. J. , A. M. ir nukentejusioji R. P. ja apkalba, yra deklaratyvus ir niekuo nepagristas.

              Nuteistosios J. D. aiškinimais, kad R. P. sužalojimus, buvusius tiesioginiame ryšyje su pasekmemis (R. P. sunkiu sveikatos sutrikdymu), galejo padaryti nukentejusios brolis V. R. , kolegija neturi pagrindo tiketi. Apklausus apeliacines instancijos teisme liudytoju V. R. , jis dave nuoseklius ir neprieštaringus parodymus del savo veiksmu, kuriuos jis atliko R. P. atžvilgiu, - prisipažino R. P. sudaves delnu per veida, kad nukentejusioji apsiramintu ir nekonfliktuotu su J. D. , kategoriškai neige spardes R. P. . Byloje nenustatyta jokiu irodymu, kurie butu pagrindas abejoti šiais V. R. parodymais, priešingai juos patvirtina kita bylos medžiaga. Iš liudytoju D. J. , K. P. , L. P. , A. J. parodymu matyti, kad tuo metu, kai tarp R. P. ir J. D. kilo konfliktas, V. R. miegojo kambaryje ir nukentejusiosios atžvilgiu fizinio smurto nevartojo, tik veliau, atsikeles bande jas iškirti ir sudave R. P. per veida. Tai, kad V. R. sudave R. P. delnu per veida, savo parodymuose patvirtino ir pati nukentejusioji R. P. . Nei nukentejusioji R. P. , nei liudytojai A. J. , D. J. , K. P. , L. P. ar kiti neparode, kad  V. R. butu sudaves smugius R. P. i pilva.

                  E. A. paaiškinime (b.l. 175-177) buvo nurodžiusi, kad R. P. galimai sužalojo jos motina trenkdama ramentu, apie tai ji sužinojusi iš A. J. . Apeliacines instancijos teisme atlikto irodymu tyrimo metu apklausus liudytojas E. A. ir A. J. , jos neige pacios maciusios R. P. motina mušancia savo dukra ramentu, paaiškino, kad girdejo tik tokias kalbas. Liudytoja E. A. abejojo, kad R. P. galejo sumušti jos motina, kuriai yra 73 ar 74 metai. Pati nukentejusioji R. P. , apklausta apeliacines instancijos teisme, parode, kad jos motina nemuše.

                  Ta aplinkybe, kad liudytojai A. D. , A. M. neparode, jog J. D. mušesi su R. P. ir spyre jai i pilva, - liudytojas A. D. aiškino, kad mates tik, kaip R. P. muše V. R. , - nera pagrindas abejoti pirmosios instancijos teismo nustatytu faktiniu bylos aplinkybiu teisingumu. A. D. ir A. M. galejo ir nematyti, kaip J. D. mušesi su R. P. , nes visa laika ivykio vietoje nebuvo ir betarpiškai viso ivykio nestebejo, - A. D. miegojo, o A. M. buvo tik keleta kartu užejusi pas A. D. pasikalbeti.  Be to, iš minetu liudytoju parodymu matyti, kad nei vienas iš ju neparode, jog V. R. ar R. P. motina butu nukentejusiajai sudave smugius i pilva. A. D. parodymai nepaneigia liudytoju D. J. , K. P. , L. P. , A. J. parodymu, kad J. D. spyre R. P. i pilva.

                  Taip pat atmetama ir J. D. iškelta versija, kad R. P. galejo buti sumušta po tarp ju kilusio konflikto, kai visa nakti negrižo i namus.

                  Teismo medicinos ekspertas nustate (b.l. 18), kad R. P. buvo sumuštas pilvas bei plyšo blužnis, R. P. sveikata buvo sutrikdyta sunkiai. Sužalojimas padarytas sumušant pilva kietais bukais, ribota paviršiu turinciais daiktais ar susimušant ji i panašius daiktus keleta - keliolika valandu prieš patenkant i ligonine (R. P. i ligonine blogai pasijutusi kreipesi 2003 m. spalio 19 d. 11.50 val.). Siekiant pašalinti bet kurias abejones del R. P. padaryto sužalojimo laiko, kartu patikrinti apeliaciniuose skunduose nuteistosios J. D. iškeltas versijas del R. P. sužalojimo, ar, butent, J. D. , konflikto tarp jos ir R. P. metu, - 2003 m. spalio 18 d. nuo 10 iki 14 valandos suduoti smugiai nukentejusiajai R. P. i pilvo sriti, buvo tiesioginiame priežastiniame ryšyje su pasekmemis – R. P. sunkiu sveikatos sutrikdymu, nagrinejant byla apeliacine tvarka, buvo paskirta nauja teismo medicinos ekspertize. Šios ekspertizes išvados del R. P. nustatytu sužalojimu laiko neprieštarauja pirmosios teismo medicinos ekspertizes specialisto išvadoms, tik patikslina jas. Teismo medicinos ekspertas, susipažines su bylos medžiaga del R. P. sužalojimo, dave išvada, kad R. P. blužnis galejo buti sužalota byloje nustatytu laiku, - 2003 m. spalio 18 d. nuo 10 iki 14 valandos, tai yra tuo metu, kai J. D. muše R. P. , ir R. P. po pilvo sumušimo, plyšus blužniai, galejo aktyviai judeti. Tai galejo testis visa laikotarpi nuo sumušimo 2003 m. spalio 18 d. 10-14 val. iki tol, kol nukentejusioji buvo pristatyta i gydymo istaiga.

                   Kolegijos nuomone, byloje surinktu faktiniu duomenu visetas rodo, kad byloje nustatytu laiku, - 2003 m. spalio 18 d. nuo 10 iki 14 valandos, nukentejusiajai R. P. sudave smugius i pilva, butent, nuteistoji J. D. , o ne kitas koks asmuo, ir del J. D. nusikalstamos veikos buvo sunkiai sutrikdyta R. P. L. P. sveikata.

                   Pirmosios instancijos teismas, skiriant J. D. bausme už padaryta nusikalstama veika, teisingai taike Lietuvos Respublikos BK 41, 54 straipsniu normas, atsižvelge i visas istatyme nurodytas bei byloje nustatytas aplinkybes: J. D. padare tycini sunku nusikaltima, anksciau teista nebuvo, administracine tvarka nebausta, dirba, augina nepilnamete dukra. Pirmosios instancijos teismo J. D. paskirta švelnesne negu istatymo, numatancio atsakomybe už padaryta nusikalstama veika, sankcijos vidurkis bausme nera aiškiai per griežta. Bausme švelninti pagrindo nera.

    Esminiu baudžiamojo proceso istatymo pažeidimu nenustatyta, apeliacinio skundo ribose nuosprendis teisetas ir pagristas.

    Kolegija, vadovaujantis Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 1 d. 1 p.,

 

n u t a r i a:

 

 

 

                    nuteistosios J. D. apeliacini skunda atmesti. 

 

 

Kolegijos pirmininkas                                                                              Viktoras Kažys

 

Teisejai:                                                                                                    Aloyzas Kruopys

 

                                                                                                                  Ruta Mickeviciene