Civilinė byla Nr. 2A-1190-253/2017

                                   Teisminio proceso Nr. 2-06-3-05662-2014-7

                                                                                        Procesinio sprendimo kategorijos: 2.4.2.12.2;

(S)

                                3.3.1.18.1

KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2017 m. liepos 27 d.  

Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos teisėjų Jolantos Gailevičienės, Aušros Maškevičienės, Albinos Pupeikienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės I. A. S. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017 m. kovo 29 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės G. B. ieškinį atsakovams V. S. ir I. A. S. dėl iškeldinimo iš gyvenamosios patalpos, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų Klaipėdos miesto 2-ojo notaro biuro notaras G. B., R. S..

Teisėjų kolegija

n  u  s  t  a  t  ė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė teismo iškeldinti atsakovus V. S. (mirė (duomenys neskelbtini)) ir I. A. S. iš ieškovei nuosavybės teise priklausančio buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), nesuteikiant kitos gyvenamosios patalpos, bei priteisti iš atsakovų bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškinio pagrindu nurodė aplinkybes, jog butas, esantis (duomenys neskelbtini), asmeninės nuosavybės teise pagal 2012-02-23 pirkimo – pardavimo su atpirkimo teise sutartį priklauso ieškovei. Paaiškino, kad atsakovai iki 2012-12-31 turėjo galimybę butą už 40 000 EUR atpirkti, tačiau šia teise nepasinaudojo, todėl neteko teisės gyventi šiose gyvenamosiose patalpose. Pažymėjo, kad ne kartą tiek žodžiu, tiek raštu kreipėsi į atsakovus, kad šie atlaisvintų ieškovei nuosavybės teise priklausančias patalpas, tačiau atsakovai to gera valia nedaro, todėl ieškovės kaip turto savininkės teisės turi būti ginamos atsakovus iškeldinant.

II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė

3. Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2017-03-29 sprendimu civilinę bylą atsakovo V. S., mirusio (duomenys neskelbtini), atžvilgiu nutraukė, kitą ieškinio dalį tenkino visiškai. Nusprendė iškeldinti atsakovę I. A. S. su visais jai priklausančiais daiktais iš ieškovei G. B. nuosavybės teise priklausančio buto su rūsiu, esančio adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), nesuteikiant kitos gyvenamosios patalpos, priteisė ieškovei G. B. iš atsakovės I. A. S. 217,85 EUR bylinėjimosi išlaidų.
4. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad ieškovė įrodė, jog ji yra ginčo buto su rūsiu, esančio (duomenys neskelbtini), savininkė ir kad atsakovė kliudo naudotis jai šiuo objektu, jo neatlaisvindama. Byloje esančiais rašytiniais duomenimis, taip pat šalių, jų atstovų paaiškinimais nustatyta, kad atsakovė šiuo metu naudojasi ginčo objektu, nėra jo atlaisvinusi, nors byloje nėra duomenų, kurie pagrįstų atsakovės naudojimosi butu teisėtumą. Vieši nekilnojamojo turto registro duomenys patvirtina, kad ginčo butas su rūsiu nuosavybės teise priklauso ieškovei bendrosios jungtinės nuosavybės teise 2012-02-23 pirkimo-pardavimo su atpirkimo teise sutarties Nr. GB-1247 pagrindu. Pagal CK 4.262 straipsnį, Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registro įstatymo 4 straipsnį įrašyti į viešą registrą duomenys laikomi teisingais ir išsamiais, kol nenuginčijami įstatymų nustatyta tvarka. Be to, atsakovai teisme ginčijo ieškovės nuosavybės teisės įgijimo pagrindą – 2012-02-23 pirkimo-pardavimo su atpirkimo teise sutartį Nr. GB-1247, sudarytą ieškovės ir atsakovų, prašė ją pripažinti negaliojančia, tačiau Klaipėdos miesto apylinkės teismas įsiteisėjusiu 2015-10-09 sprendimu atsakovų ieškinį atmetė. Esant šioms aplinkybėms teismas padarė išvadą, kad ginčo bute atsakovė gyvena savavališkai bei naudojasi juo neteisėtai, tokiu būdu pažeisdama buto savininkės, t. y. ieškovės, teisėtus interesus, todėl ieškinį patenkino. Nustatyta, kad atsakovas V. S. (duomenys neskelbtini) mirė. Iš Testamentų registro išrašo matyti, kad V. S. testamento surašęs nebuvo, dėl palikimo priėmimo į palikimo atsiradimo vietos notaro biurą su pareiškimu niekas nesikreipė. Įvertinus minėtus duomenis, teismas konstatavo, jog mirus atsakovui V. S. jo teisių perėmėjas neatsirado, todėl, atsakovui dėl mirties pasitraukus iš bylos, ir neįvykus teisių perėmimui, civilinė byla V. S. atžvilgiu nutrauktina.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

5. Atsakovė apeliaciniame skunde prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą, perduoti bylą nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
1. Sprendžiant kilusį ginčą buvo pažeistos įrodymų vertinimo taisyklės, kadangi pirmosios instancijos teismas vertino tik ieškovės teikiamus įrodymus bei neįvertino svarbių aplinkybių, dėl kurių buvimo, atsirado šis teisminis ginčas.
2. Atsakovė norėjo asmeniškai teismui paaiškinti susidariusią situaciją, tačiau dėl ligos negalėjo dalyvauti paskirtame teismo posėdyje. Teismui pripažinus atsakovės neatvykimo į teismo posėdį priežastį nesvarbia, byla buvo išnagrinėta teismo posėdyje, neišklausius atsakovės.
6. Atsiliepime į apeliacinį skundą ieškovė prašo atmesti atsakovės apeliacinį skundą, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime į apeliacinį skundą nurodyti šie motyvai:
1.   Pirmosios instancijos teismas visapusiškai išnagrinėjo bylą, todėl visiškai pagrįstai konstatavo, jog apeliantė ginčo bute gyvena savavališkai bei naudojasi juo neteisėtai, tokiu būdu pažeidžiant ieškovės interesus.
2. Atsakovė buvo tinkamai atstovaujama atstovo, jos dalyvavimas teismo posėdžiuose nebuvo pripažintas būtinu, civilinė byla nagrinėjama nuo 2014 metų, atsakovė dalyvavo ne viename teismo posėdyje, todėl jai buvo suteikta teisė pasisakyti ir paaiškinti visas jai žinomas aplinkybes.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai

7. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinių skundų faktiniai ir teisiniai pagrindai bei absoliučių negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo tik apskųstos dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir tik analizuodamas apeliaciniuose skunduose nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis), bylą nagrinėja neperžengdamas apeliacinio skundo ribų.
8. Byloje kilo ginčas dėl teismo sprendimo, kuriuo nuspręsta iškeldinti iš ieškovei nuosavybės teise priklausančio nekilnojamojo turto atsakovę su jai priklausančiais daiktais, nesuteikiant kitos gyvenamosios patalpos.

Dėl apeliacinio skundo nagrinėjimo žodinio proceso tvarka ir apeliantės teisės būti išklausytai

9. Apeliaciniame skunde apeliantė teigia, pirmosios instancijos teismui pripažinus atsakovės neatvykimo į teismo posėdį priežastį nesvarbia, byla buvo išnagrinėta teismo posėdyje, neišklausius atsakovės. Nesutiktina su apeliante.
10. Asmenys gali vesti savo bylas teisme patys arba per atstovus. Paties asmens dalyvavimas byloje neatima iš jo teisės turėti šioje byloje atstovą. Atstovo atvykimas į teismo posėdį laikomas tinkamu byloje dalyvaujančio asmens, kuriam jis atstovauja, dalyvavimu teismo posėdyje, išskyrus atvejus, kai teismas pripažįsta, jog atstovaujamojo dalyvavimas procese yra būtinas (CPK 51 straipsnio 1, 2 dalys).
11. Teisė į teisingą teismo procesą neužtikrinama, jeigu pažeidžiama asmens teisė būti išklausytam. Ši asmens teisė pažeidžiama, jei jam nesuteikiama galimybės asmeniškai arba per atstovą teikti paaiškinimus raštu ar žodžiu.
12. Iš byloje esančių įrodymų nustatyta, kad atsakovei buvo sudarytos prielaidos bei galimybės teikti paaiškinimus ir ji šia teise naudojosi – ieškinys teisme priimtas 2014-05-14, nuo 2014-02-17 atsakovų interesams atstovavo advokatas Arūnas Skuolevičius, atsakovai atstovaujami atstovo teikė atsiliepimą į ieškinį. Bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme įvyko septyni teismo (parengiamieji) posėdžiai, atsakovė dėl ligos nedalyvavo 2016-09-07, 2016-10-03, 2017-03-15 teismo posėdžiuose, tačiau 2016-09-07 ir 2017-03-15 teismo posėdžiuose jos interesams buvo atstovaujama profesionalaus teisininko, todėl vadovaujantis CPK 51 straipsniu, atsakovės atstovo dalyvavimas teismo posėdžiuose laikomas tinkamu atsakovės dalyvavimu teismo posėdžiuose. Be to, atsakant į apeliantės argumentą, jog jai nebuvo suteikta galimybė pasisakyti ir paaiškinti teismui visų aplinkybių, susijusių su ginču, pažymėtina, kad atsakovė 2014-08-25 teismo posėdžio metu prisiekusi teismui, paaiškino visas jai žinomas aplinkybes.
13. Esant šioms aplinkybėms, darytina išvada, kad šioje byloje atsakovei buvo suteikta galimybė asmeniškai arba per atstovą teikti paaiškinimus raštu ar žodžiu, todėl nėra teisinio pagrindo konstatuoti teisės būti išklausytam pažeidimą pirmosios instancijos teisme.
14. Apeliantė apeliacinės instancijos teismui pateikė prašymą nagrinėti apeliacinį skundą žodinio proceso tvarka, kadangi apeliantės vertinimu, jos argumentai liko neišklausyti, į juos nebuvo atsižvelgta. Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal CPK 321 straipsnio 1 dalį apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Teisėjų kolegija atsižvelgusi į anksčiau nurodytas aplinkybes, jog nebuvo pažeista atsakovės teisė būti išklausytai, įvertinusi apeliacijos dalyką apeliacinio skundo argumentus, atsiliepimo į apeliacinį skundą motyvus, sprendžia, jog nėra pagrindo apeliacinį skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Teismo vertinimu, skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas gali būti pasiektas rašytinio proceso tvarka, todėl apeliantės prašymas nagrinėti apeliacinį skundą žodinio proceso tvarka netenkintinas.

Dėl atsakovės iškeldinimo

15. Skundžiamu sprendimu pirmosios instancijos teismas patenkino ieškovės ieškinį dėl atsakovės iškeldinimo iš ieškovei nuosavybės teise priklausančio buto, jo pardavėjams nepasinaudojus teise šį turtą atpirkti.
16. Apeliacinis skundas motyvuojamas tuo, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė įrodymų vertinimo taisykles, kadangi vertino tik ieškovės pateiktus įrodymus, bei neįvertino svarbių aplinkybių, dėl kurių buvimo, atsirado šis teisminis ginčas. Nesutiktina su apeliacinio skundo argumentu.
17. Ginčas yra kilęs dėl nuosavybės teisių gynimo nuo pažeidimų, nesusijusių su valdymo netekimu. Ieškinys pareikštas CK 4.98 straipsnio pagrindu. Pasisakydamas dėl CK 4.98 straipsnio taikymo sąlygų, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, jog, pareiškęs negatorinį ieškinį, ieškovas turi įrodyti du dalykus: kad jis yra turto savininkas ir kad jo teisės yra pažeistos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-407/2008; Nr. 3K-3-285/2010; Nr. 3K-3-242/2011; Nr. 3K-3-344/2012; Nr. 3K-3-233/2013; Nr. 3K-3-374/2013 ir kt.).
18. CPK 185 straipsnyje nurodyta, kad teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Įrodymų vertinimas turi būti grindžiamas įrodymų lygybės principu, laikantis nuostatos, kad visi įrodymai turi vienokią ar kitokią įrodomąją vertę ir kad nė vieno negalima nemotyvuotai atmesti ar laikyti svaresniu, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Be to, vertindamas konkrečioje byloje surinktus faktinius duomenis, teismas privalo vadovautis ir teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijais (CPK 3 straipsnio 7 dalis). Teisėjų kolegija pabrėžia, kad teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-98/2008; 2009 m. liepos 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-335/2009; 2009 m. gruodžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-588/2009).
19. Pirmosios instancijos teismas nustatė faktines aplinkybes, jog ieškovė su atsakovais V. S., mirusiu (duomenys neskelbtini), bei I. A. S. 2012-02-23 sudarė pirkimo – pardavimo su atpirkimo teise sutartį, patvirtintą Klaipėdos miesto 2-ojo notaro biuro notaro (notarinio registro Nr. GB-1247), pagal kurią ieškovei buvo parduotas butas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), už 40 000 EUR. Sutartyje numatyta, kad atsakovai turi teisę už 40 000 EUR atpirkti parduotą butą; atpirkimo teisę jie turėjo ne ilgiau kaip iki 2012-12-31 (Sutarties 5.1., 5.2., 6.1., 6.2. punktai), pasibaigus šiam terminui buto pirkėja (ieškovė) turėjo teisę nepriimti atpirkimo kainos (Sutarties 5.4. punktas). Iki buto atpirkimo datos (2012-12-31) atsakovams leista gyventi bute, įsipareigojant mokėti jo išlaikymo ir eksploatavimo išlaidas (Sutarties 5.3. punktas). Iš byloje pateikto Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo nustatyta, kad 2012-02-24 VĮ Registrų centras Nekilnojamojo turto registre buvo registruota ieškovės nuosavybės teisė į ginčo butą, taip pat atsakovų teisė iki 2012-12-31 pasinaudoti atpirkimo teise.
20. Minėti įrodymai patvirtina, kad ieškovė yra ginčo turto savininkė. Byloje nėra pateikta jokių įrodymų, kurių pagrindu, būtų galima daryti išvadą, jog atsakovė ar jos sutuoktinis iki 2012-12-31 būtų pasinaudoję pirkimo – pardavimo sutartyje su atpirkimo teise 5.2. punkte nurodyta atpirkimo teise. Apeliantė apeliaciniame skunde pripažįsta aplinkybes, jog iki pat skundžiamo teismo sprendimo priėmimo gyvena ginčo bute, juo rūpinasi, moka mokesčius. Taigi, šios aplinkybės sudaro pagrindą išvadai, jog atsakovė neturėdama teisinio pagrindo gyvena, naudojasi ieškovei nuosavybės teise priklausančiu nekilnojamuoju daiktu ir pažeidžia ieškovės kaip minėto nekilnojamojo turto savininkės teises, kadangi jo neatlaisvina.
21. Esant šių aplinkybių visumai, sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad  ieškovė įrodė būtinas sąlygas (nuosavybės teisės faktą bei ieškovės interesų pažeidimo faktą) ieškiniui patenkinti.
22. Apeliaciniame skunde atsakovė teigia, kad pirmosios instancijos teismas neįvertino šioje byloje kilusio teisminio ginčo atsiradimo aplinkybių, tai yra, liko neišsiaiškintos aplinkybės, ar apeliantei bei jos sutuoktiniui buvo išaiškintos ginčo sutarties sąlygos, ar apelianei ir jos sutuoktiniui ieškovė sumokėjo sutartyje numatytą pinigų sumą. Teisėjų kolegija nemato pagrindo sutikti su apeliacinio skundo argumentu.
23. Iš byloje esančių įrodymų nustatyta, jog atsakovai (I. A. S. ir V. S.) kreipėsi su ieškiniu į Klaipėdos miesto apylinkės teismą, kuriuo prašė šalių 2012-02-23 paskolos sutartį pripažinti nesudaryta ir 2012-02-23 Pirkimo–pardavimo su atpirkimo teise sutartį, notarinio reg. Nr. GB-1247, nutraukti. Minėtoje civilinėje byloje buvo nagrinėjamos visos aplinkybės bei įrodymai, susiję su 2012-02-23 Pirkimo – pardavimo sutarties su atpirkimo teise sudarymu, ją sudariusių šalių tikrąja valia, su sutartyje nurodytos pinigų sumos perdavimu ir kitos aplinkybės. Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2015-10-09 sprendimu ieškovų (atsakovų) ieškinį atmetė, Klaipėdos apygardos teismas 2016-06-09 nutartimi pirmosios instancijos teismo sprendimą paliko nepakeistą. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėdamas apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo sprendimo konstatavo, jog byloje įrodyta, kad šalių 2012-02-23 sudaryta ir Klaipėdos 2-ojo notarų biuro notaro G. B. patvirtina Pirkimo–pardavimo su atpirkimo teise sutartis, notarinio reg. Nr. GB-1247, yra teisėta, vykdyta ir įvykdyta tinkamai.
24. Esant tokioms aplinkybėms, jog įsiteisėjusiu teismo sprendimu yra konstatuota, jog 2012-02-23 pirkimo – pardavimo sutartis su atpirkimo teise, kurios pagrindu ieškovė įgijo nuosavybės teisę į ginčo turtą, bei kurios pagrindu yra prašoma iškeldinti atsakovę iš nekilnojamojo turto, yra galiojanti bei teisėta, apeliacinio skundo argumentai, susiję su ginčo sutarties sudarymu bei jos galiojimu, šioje civilinėje byloje neturi teisinės reikšmės skundžiamo teismo sprendimo teisėtumui bei pagrįstumui. Dėl šių priežasčių nesutiktina su apeliante, jog pirmosios instancijos teismas pažeidė įrodymų vertinimo taisykles, nenagrinėdamas ir nesiaiškindamas aplinkybių dėl ginčo sutarties teisėtumo (CPK 185 straipsnis). Tais pačiais motyvais netenkintinas apeliantės prašymas prijungti prie šios civilinės bylos Klaipėdos miesto apylinkės teismo civilinę bylą Nr.  2-970-122/2015.
25. Įvertinus visas minėtas aplinkybes, įrodymus, apeliacinio skundo bei atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentus, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas, pagrįstai patenkino ieškovės ieškinį.    
26. Išdėstytų argumentų pagrindu teisėjų kolegija daro išvadą, kad kiti apeliantės teiginiai neturi teisinės reikšmės, todėl kolegija dėl jų nepasisako. Pažymėtina, jog teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo visiems motyvams ar esminei jų daliai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.)
27. Esant šioms aplinkybėms, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė ir aiškino materialines ir procesines teisės normas, priėmė iš esmės teisėtą ir pagrįstą sprendimą (CPK 328 straipsnis), kurio naikinti apeliacinio skundo motyvais nėra teisinio pagrindo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme

28. Netenkinus apeliantės apeliacinio skundo jos turėtos bylinėjimosi išlaidos neatlygintinos (CPK 93 straipsnis). Ieškovė atsiliepime į apeliacinį skundą pateikė prašymą priteisti bylinėjimosi išlaidas, tačiau įrodymų apie bylinėjimosi išlaidų pagrįstumą bei dydį apeliacinės instancijos teismui nėra pateikta, dėl šios priežasties bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimas ieškovei nespręstinas.
29. Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017-04-28 nutartimi atidėtas ieškovei žyminio mokesčio už apeliacinį skundą sumokėjimas. Kadangi atsakovės apeliacinis skundas atmestas, iš atsakovės priteistinas 41 EUR žyminis mokestis į valstybės biudžetą.  

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326–331 straipsniais, teisėjų kolegija

n  u  t  a  r  i  a :

palikti nepakeistą Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017 m. kovo 29 d. sprendimą.

Priteisti iš atsakovės I. A. S. 41 EUR žyminį mokestį į valstybės biudžetą.

Netenkinti atsakovės I. A. S. prašymo prijungti Klaipėdos miesto apylinkės teismo civilinę bylą Nr. 2-970-122/2015.

Teisėjos                 Jolanta Gailevičienė

                Aušra Maškevičienė

              Albina Pupeikienė