Civilinė byla Nr. 3K-3-215/2007
Procesinio sprendimo kategorijos: 22.3.2; 27.3.2.1 (S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2007 m. birželio 27 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Česlovo Jokūbausko (kolegijos pirmininkas), Sigito Gurevičiaus (pranešėjas), Egidijaus Laužiko,
rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovų R. J. ir R. J. bei atsakovų K. B., N. E. B., V. Š. ir AB „Panevėžio keliai“, trečiųjų asmenų I. P., D. Š., M. V. kasacinius skundus dėl Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. spalio 11 d. sprendimo peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovo M. V. ieškinį atsakovams R. J., R. J., K. B., N. E. B., V. Š., AB „Panevėžio keliai“, dalyvaujant tretiesiems asmenims I. P., D. Š., M. V., AB „Panevėžio statybos trestas“, institucijai, teikiančiai išvadą – Lietuvos Respublikos vertybinių popierių komisijai, dėl įpareigojimo pateikti privalomą oficialų pasiūlymą supirkti likusius atskaitingo emitento vertybinius popierius.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
Ieškovas M. V. 2003 m. rugpjūčio 14 d. pareiškė ieškinį, kuriuo prašė įpareigoti atsakovus Vertybinių popierių rinkos įstatymo 2, 17, 18 ir 19 straipsnių ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka pateikti privalomą oficialų pasiūlymą supirkti likusius atskaitingo emitento AB „Panevėžio statybos trestas“ vertybinius popierius – paprastąsias vardines akcijas, suteikiančias balsavimo teisę. Ieškovas nurodė, kad jis yra AB „Panevėžio statybos trestas“ akcininkas ir turi 1 678 603 paprastųjų vardinių akcijų, kurių vienos nominali vertė yra 1 litas, viena akcija suteikia vieno balso teisę (iš viso bendrovė yra išleidusi 16 350 000 paprastųjų vardinių akcijų). Akcijos yra įregistruotos Vertybinių popierių komisijoje. Atsakovai yra kartu veikiančių asmenų grupė, ieškinio pateikimo metu turėję 54,72 proc. AB „Panevėžio statybos trestas“ akcijų suteikiamų balsų (akcijos, suteikiančios balsavimo teisę, jiems priklauso nuosavybės teise ir (ar) balsai įgyti veikiant pagal įgaliojimus), taigi pagal Vertybinių popierių rinkos įstatymo 19 straipsnį turi pareigą per 30 dienų pateikti privalomą oficialų pasiūlymą supirkti likusias emitento akcijas, tačiau to nepadarė. Tai patvirtina Vertybinių popierių komisijos 2003 m. liepos 24 d. rašte Nr. 06-(07.04-03) išdėstytas pranešimas, kad atsakovai nebuvo ir nėra paskelbę privalomo oficialaus pasiūlymo supirkti likusias AB „Panevėžio statybos trestas“ akcijas, nors tokią pareigą turi. Vertybinių popierių rinkos įstatymo 19 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad savarankiškai veikiantis asmuo ar kartu veikiantys asmenys nuo šio straipsnio 1 dalyje nurodytos ribos (40 proc. balsų) peržengimo netenka visų balsų visuotiniame emitento akcininkų susirinkime. Balsavimo teisė vėl įgyjama tą dieną, kai Vertybinių popierių komisijoje įregistruojamas privalomas oficialus pasiūlymas arba turimų balsų skaičius sumažėja mažiausiai iki 40 proc. ribos (Vertybinių popierių rinkos įstatymo 16 straipsnio 1 dalis). Kadangi bylos iškėlimo metu 30 dienų terminas jau yra praėjęs, tai atsakovai, kurie laikytini solidariai atsakingais, turi tik vieną galimybę – skelbti privalomą oficialų pasiūlymą supirkti likusiųjų AB „Panevėžio statybos trestas“ smulkiųjų akcininkų akcijas, nes pastarieji yra netekę realios įtakos valdant bendrovę ir taip sudaromos prielaidos jų turtinėms ir neturtinėms teisėms pažeisti. Atsakovai, tęsiantis tokiai padėčiai, nors ir neturi AB „Panevėžio statybos trestas“ akcijų suteikiamos balsavimo teisės, tačiau pažeisdami Vertybinių popierių rinkos įstatymo 19 straipsnio 3 dalį nepagrįstai naudojasi ir balsuoja visuotiniuose bendrovės akcininkų susirinkimuose.
II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimų esmė
Panevėžio miesto apylinkės teismas 2006 m. gegužės 31 d. sprendimu ieškinį atmetė. Teismas nurodė, kad pagal Vertybinių popierių rinkos įstatymo 19 straipsnį akcininkas ar kartu veikianti grupė, įgijusi daugiau kaip 40 procentų balsų suteikiančių akcijų, privalo per 30 dienų nuo jų įgijimo pateikti privalomą oficialų pasiūlymą supirkti likusias akcijas arba perleisti akcijas, viršijančias nustatytą ribą. Ieškovas pareiškė reikalavimą tik dėl vienos iš alternatyvų – įpareigoti atsakovus pateikti oficialų pasiūlymą supirkti vertybinius popierius. Tai pažeidžia atsakovų teises ir suteikia bylos šalims nelygiavertę padėtį. Teismas nustatė, kad ieškovas yra AB „Panevėžio statybos trestas“ akcininkas, turintis 1 678 603 paprastąsias vardines akcijas, kur vienos nominali vertė 1 Lt. Atsakovai ir tretieji asmenys taip pat yra AB „Panevėžio statybos trestas“ akcininkai ir, ieškovo teigimu, 2003 m. balandžio 29 d. valdė 54,73 proc. akcijų. Atsakovai R. J., K. B. ir V. Š. yra ir AB „Panevėžio keliai” stebėtojų tarybos nariai bei valdybos nariai ir visi šie asmenys laikytini AB „Panevėžio keliai” vadovais. Pagal 2003 m. balandžio 29 d. AB „Panevėžio statybos trestas“ visuotinio akcininkų susirinkimo duomenis, R. J. turėjo 1,84 proc., K. B. – 2,38 proc. (kartu su 0,88 proc. N. E. B. balsų), V. Š. – 0,79 proc. (valdomų pagal D. Š., I. P. ir M. V. įgaliojimus), AB „Panevėžio keliai“ – 49,72 proc. balsų suteikiančių AB „Panevėžio statybos trestas“ akcijų. Atsakovas R. J. 2002 m. gruodžio 3 d. balsavimo teisių perleidimo sutartimi savo turėtus balsus perleido savo sutuoktinei atsakovei R. J. Ši sutartis nenuginčyta ir yra galiojanti. Atsakovas K. B. nebėra akcininkas ir balsų neturi. Akcininkas K. B. pagal CK 2.89 straipsnį ir Vertybinių popierių rinkos įstatymo 19 straipsnio 3 dalį turėjo teisę perleisti savo akcijų suteikiamus balsus sutuoktinei, todėl šios balsavimo teisės neturi būti sumuojamos kaip bendrai veikiančių subjektų pagal Vertybinių popierių rinkos įstatymo 16 straipsnio 2 dalį. Pagal CK trečiosios knygos normas (3.92, 3.94 straipsniai) sutuoktiniai santuokiniu turtu disponuoja bendru sutarimu ir gali pavesti jį tvarkyti vienam iš sutuoktinių savo nuožiūra, todėl ieškovo teiginys, kad balsavimo teisės perleidimas yra neteisėtas ir nesukelia jokių pasekmių, yra nepagrįstas. Ieškovas reikalauja pateikti oficialų pasiūlymą ir kitiems smulkiesiems akcininkams, tačiau neturi įgalinimų reikšti reikalavimus jų vardu. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2006 m. sausio 17 d. nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos vertybinių popierių rinkos įstatymo 19 straipsnio l dalies atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai“ konstatuojamosios dalies II skyriaus 2 punkte nurodė, kad akcininkų teisių gynimas yra viešasis interesas. Ieškovas neįgalintas ginti viešąjį interesą. Teismas padarė išvadą, kad ieškinys yra neįrodytas ir nepagrįstas, todėl netenkintinas (CPK 178 straipsnis). Ieškovas neįrodė, kaip buvo pažeistos jo teisės. Vertybinių popierių rinkos įstatymo 19 straipsnyje nenustatyta akcininko teisės reikšti ieškinį teisme, akcininkas tik gali prašyti padidinti pasiūlytą kainą.
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, apeliacine tvarka išnagrinėjusi bylą pagal ieškovo M. V. apeliacinį skundą, 2006 m. spalio 11 d. sprendimu Panevėžio miesto apylinkės teismo 2006 m. gegužės 31 d. sprendimą panaikino ir priėmė naują sprendimą – ieškovo M. V. ieškinį patenkino ir įpareigojo atsakovus R. J., R. J., K. B., N. E. B., V. Š. ir AB „Panevėžio keliai“ Vertybinių popierių rinkos įstatymo nustatyta tvarka pateikti privalomą oficialų pasiūlymą supirkti likusius atskaitingo emitento AB „Panevėžio statybos trestas“ vertybinius popierius – paprastąsias vardines akcijas. Teisėjų kolegija konstatavo, kad šalių ginčas yra kilęs dėl vertybinių popierių rinkai priskirtų vertybinių popierių apyvartos, kurią reglamentuoja specialusis Vertybinių popierių rinkos įstatymas. Byloje nustatyta, kad atsakovai yra kartu veikiančių asmenų grupė, 2003 m. balandžio 29 d. faktiškai valdžiusi 54,72 proc. (t. y. daugiau kaip 40 proc.) balsų suteikiančių atskaitingo emitento AB „Panevėžio statybos trestas“ akcijų (dalis akcijų, suteikiančių balsavimo teisę, jiems priklauso nuosavybės teise, dalis balsų įgyti veikiant pagal įgaliojimus). Tai patvirtina byloje esantys įrodymai: 1) iš AB „Panevėžio keliai“ 2002 metų prospekto – ataskaitos matyti, kad atsakovai R. J., K. B. ir V. Š. yra AB „Panevėžio keliai“ stebėtojų tarybos arba valdybos nariai, taigi pagal Vertybinių popierių rinkos įstatymo 2 straipsnio 24 dalį jie laikomi šios bendrovės vadovais, ir kaip tokie valdo 94,02 proc. balsų suteikiančių bendrovės akcijų, todėl pagal Vertybinių popierių rinkos įstatymo 2 straipsnio 13 dalies 1 punktą pripažįstama, jog šie asmenys kartu kontroliuoja AB „Panevėžio keliai“; 2) iš AB „Panevėžio statybos trestas“ 2003 m. balandžio 29 d. įvykusio visuotinio akcininkų susirinkimo dalyvių registracijos žurnalo matyti, kad atsakovai R. J., K. B. ir V. Š., būdami AB „Panevėžio keliai“ vadovai, turi: R. J. – 1,84 proc., K. B. – 2,38 proc. (1,5 proc. balsų suteikia akcijos, turimos nuosavybės teise ir 0,88 proc. valdomi pagal N. I. B. įgaliojimą), V. Š. – 0,79 proc. (valdomų pagal D. Š., I. P., M. P. įgaliojimus) balsų suteikiančių AB „Panevėžio statybos trestas“ akcijų (Vertybinių popierių rinkos įstatymo 16 straipsnis); 3) AB „Panevėžio keliai“, kaip juridinis asmuo, turi 49,72 proc. balsų suteikiančių AB „Panevėžio statybos trestas“ akcijų. Tai įrodo, kad atsakovai, kaip tarpusavyje susiję asmenys (vadovai), kartu valdo 54,72 proc. balsų suteikiančių AB „Panevėžio statybos trestas“ akcijų. Dėl to pagal Vertybinių popierių rinkos įstatymo 19 straipsnio nuostatas jie turi solidariąją pareigą paskelbti privalomą oficialų pasiūlymą supirkti likusiųjų AB „Panevėžio statybos trestas“ akcininkų akcijas. Teisėjų kolegija nurodė, kad atsakovų R. J., K. B. ir V. Š. valdomų AB „Panevėžio statybos trestas“ akcijų suteikiamų balsų skaičius yra nustatytas vadovaujantis Vertybinių popierių rinkos įstatymo 16 straipsnyje nurodytais kriterijais, kada asmens turimais balsais yra pripažįstama ir teisė balsuoti, kurią suteikia akcijos, priklausančios tretiesiems asmenims: 1) emitento vadovas turi ir kitų emitento vadovų balsus (16 straipsnio 2 dalis), todėl atsakovų AB „Panevėžio keliai” vadovų turimi balsai AB „Panevėžio keliai” sumuotini; 2) asmens (asmenų) turimais balsais yra laikoma ir teisė balsuoti, suteikiama akcijų, balsavimo kuriomis teisę turi asmens (asmenų) kontroliuojamas juridinis asmuo (16 straipsnio 1 dalies 2 punktas), taigi pripažintina, kad atsakovai R. J., K. B. ir V. Š., kaip AB „Panevėžio keliai“ vadovai, taip pat turi ir AB „Panevėžio keliai“ priklausančius AB „Panevėžio statybos trestas“ akcijų suteikiamus balsus; 3) asmens (asmenų) turimais balsais yra laikoma ir teisė balsuoti, suteikiama akcijų, balsavimo kuriomis teise šis asmuo turi teisę savo nuožiūra naudotis pagal įgaliojimą (16 straipsnio 1 dalies 6 punktas), dėl to laikytina, kad atsakovas K. B. turi balsus, valdomus pagal N. I. B. įgaliojimą, o V. Š. – balsus, valdomus pagal D. Š., I. P. ir M. V. įgaliojimus (jiems duotuose įgaliojimuose nėra konkrečiai nurodyta, kaip turi būti balsuojama, todėl laikoma, kad leidžiama balsuoti savo nuožiūra); 4) asmens (asmenų) turimais balsais yra laikoma ir teisė balsuoti, suteikiama akcijų, balsavimo kuriomis teisę turi sutuoktinis, išskyrus atvejį, kai pagal vedybų sutartį vertybiniai popieriai laikomi kiekvieno sutuoktinio nuosavybe (16 straipsnio 1 dalies 8 punktas). Sutuoktiniai R. ir R. J. akcijas įgijo santuokos metu, tačiau nesudarė vedybų sutarties, taigi atsakovas R. J. nėra praradęs ir tebeturi akcijų balsus, kuriuos jis turėjo iki balsavimo teisių perleidimo savo sutuoktinei. Teisėjų kolegija padarė išvadą, kad tiek pagal nurodytas Vertybinių popierių rinkos įstatymo, tiek pagal CK 3.87, 3.88, 3.92 straipsnių, reglamentuojančių įstatyminį sutuoktinių turto režimą, nuostatas laikoma, kad atsakovui R. J. priklauso (išlieka) visi jam nuosavybės teise priklausančių AB „Panevėžio keliai“ akcijų suteikiami balsai. Be to, byloje nustatyta, kad atsakovas R. J. balsavimo teises perleido sutuoktinei praėjus daugiau kaip 30 dienų po to, kai jis pats neteko balsavimo teisės (Vertybinių popierių rinkos įstatymo 19 straipsnio 1, 3 dalys), todėl toks sandoris yra niekinis, nes buvo perleistos teisės, kurių perleidėjas pagal šias įstatymo nuostatas jau buvo netekęs. Teisėjų kolegija konstatavo, kad išvardyti įrodymai ir nustatytos bylos aplinkybės nurodytų įstatymų pagrindu neabejotinai patvirtina, jog atsakovai, įskaitant AB „Panevėžio keliai“, kaip kartu veikiantys asmenys, faktiškai valdo 54,72 proc. AB „Panevėžio statybos trestas“ balsų (49,72+0,79+1,5+1,84) ir ją kontroliuoja (Vertybinių popierių rinkos įstatymo 13 straipsnio 1 dalis). Pagal Vertybinių popierių rinkos įstatymo 19 straipsnio 1 dalies nuostatas, jeigu asmuo veikdamas savarankiškai ar kartu su kitais asmenimis įgyja daugiau kaip 40 procentų balsų atskaitingo emitento akcininkų susirinkime, jis per 30 dienų privalo: 1) perleisti vertybinius popierius (akcijas), viršijančius šią ribą, arba 2) pateikti privalomą oficialų pasiūlymą supirkti likusius atskaitingo emitento (šiuo atveju – AB „Panevėžio statybos trestas“) vertybinius popierius, suteikiančius balsavimo teisę. Tačiau atsakovai šios pareigos neįvykdė. Tai patvirtina Vertybinių popierių komisija 2003 m. liepos 24 d. raštu Nr.06-(07.04-03), pranešdama, kad atsakovai nebuvo ir nėra paskelbę privalomo oficialaus pasiūlymo supirkti likusias AB „Panevėžio statybos trestas“ akcijas, nors tokią pareigą turi. Vertybinių popierių rinkos įstatymo 19 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad savarankiškai veikiantis asmuo ar kartu veikiantys asmenys nuo šio straipsnio 1 dalyje nurodytos ribos peržengimo netenka visų balsų visuotiniame emitento akcininkų susirinkime. Balsavimo teisė vėl įgyjama tą dieną, kai Vertybinių popierių komisijoje įregistruojamas privalomas oficialus pasiūlymas arba turimų balsų skaičius sumažėja mažiausiai iki 40 proc. ribos (Vertybinių popierių rinkos įstatymo 16 straipsnio 1 dalis). Šios civilinės bylos iškėlimo metu 30 dienų terminas jau buvo pasibaigęs, todėl atsakovai, kurie pagal įstatymą laikytini solidariai atsakingais, turi tik vieną galimybę – skelbti privalomą oficialų pasiūlymą supirkti likusiųjų AB „Panevėžio statybos trestas“ smulkiųjų akcininkų akcijas (perleisti akcijų balsų nebegali, nes jų yra netekę pasibaigus nurodytam 30 dienų terminui). Šioje byloje Vertybinių popierių rinkos įstatymo 16 straipsnio 2 dalyje nustatyta prezumpcija, kad emitento vadovas turi ir kitų emitento vadovų balsus, jei Vertybinių popierių komisija nenusprendė kitaip, nėra paneigta. Šiuo metu smulkieji akcininkai, tarp kurių yra ir ieškovas, yra netekę galimybės realiai dalyvauti bendrovės valdymo procese, taip sudaromos prielaidos jų turtinėms ir neturtinėms teisėms pažeisti. Atsakovai, net ir neturėdami AB „Panevėžio statybos trestas“ akcijų suteikiamos balsavimo teisės, nepagrįstai naudojasi šia teise ir balsuoja visuotiniuose bendrovės akcininkų susirinkimuose, taip pažeisdami Vertybinių popierių rinkos įstatymo 19 straipsnio 3 dalies nuostatas, taip pat kitų akcininkų (ir ieškovo) teises dalyvauti bendrovės valdymo procese ir jos veikloje. Taigi ieškovas turi teisę ir pagrįstai prašo įpareigoti atsakovus skelbti privalomą oficialų pasiūlymą supirkti AB „Panevėžio statybos trestas“ likusius vertybinius popierius (akcijas). Ieškovas ieškiniu gina savo teises ir interesus, todėl jam nebūtina remtis viešuoju interesu. Tai, kad ieškovas bylos nagrinėjimo metu didesnę dalį akcijų yra perleidęs ir turi tik 1000 trečiojo asmens paprastųjų vardinių akcijų, neturi esminės reikšmės. Ieškovo reikalavimo teisinius argumentus patvirtina ir Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2006 m. sausio 27 d. nutarimas „Dėl Lietuvos Respublikos vertybinių popierių rinkos įstatymo 19 straipsnio 1 dalies (2001 m. gruodžio 17 d. redakcija) atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai“, priimtas byloje Nr. 25/04 pagal Panevėžio apylinkės teismo prašymą. Šiuo nutarimu Konstitucinis Teismas pripažino, kad Lietuvos Respublikos vertybinių popierių rinkos įstatymo 19 straipsnio 1 dalis ta apimtimi, kuria buvo įtvirtinta asmens, savarankiškai ar kartu su kitu asmeniu įgijusio daugiau kaip 40 procentų balsų atskaitingo emitento akcininkų susirinkime, alternatyvi pareiga arba perleisti vertybinius popierius, viršijančius šią ribą, arba pateikti oficialų pasiūlymą supirkti likusius vertybinius popierius, suteikiančius balsavimo teisę, neprieštaravo Lietuvos Respublikos Konstitucijai. Konstitucinis Teismas šiame nutarime konstatavo, jog privalomo oficialaus pasiūlymo esmė yra ta, kad subjektas, įgijęs (vienas ar kartu su kitais subjektais) tiek akcinės bendrovės akcijų, kad gali kontroliuoti bendrovės veiklą, privalo pateikti oficialų pasiūlymą supirkti smulkiesiems akcininkams priklausančias akcijas – šie turi turėti galimybę savo akcijas parduoti ne už bet kokią, o už teisingą kainą; teisingos kainos taisyklė leidžia smulkiesiems akcininkams pasirinkti, ar tam tikram subjektui (vienam arba kartu su kitais) įgijus tiek akcinės bendrovės akcijų, kad jis gali kontroliuoti tos akcinės bendrovės veiklą, savo akcijas parduoti ir pasitraukti iš bendrovės, ar ir toliau likti smulkiaisiais akcininkais. Teisėjų kolegija konstatavo, kad atsakovai, neįvykdę šios pareigos, pažeidė nurodytą įstatymo nuostatą. Dėl nurodytų argumentų teisėjų kolegija pripažino, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas yra naikintinas kaip neteisėtas ir nepagrįstas dėl materialinės teisės normų, įvardytų šiame sprendime, pažeidimo – netinkamo jų taikymo ir aiškinimo ir priimtinas naujas sprendimas ieškinį patenkinti.
III. Kasacinių skundų ir atsiliepimo į kasacinius skundus teisiniai argumentai, pareiškimas dėl prisidėjimo prie kasacinio skundo
Kasaciniu skundu atsakovai K. B., N. E. B., V. Š., AB „Panevėžio keliai“, tretieji asmenys I. P., D. Š., M. V. prašo Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. spalio 11 d. sprendimą panaikinti ir palikti galioti Panevėžio miesto apylinkės teismo 2006 m. gegužės 31 d. sprendimą. Kasacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:
1. Apeliacinės instancijos teismas netinkamai aiškino Vertybinių popierių rinkos įstatymo 2 straipsnio 24 dalį, 16 straipsnio 1 dalies 8 punktą, 19 straipsnį, CK 3.88, 3.92 straipsnių nuostatas. Teismo išvada, kad atsakovai R. J. ir K. B. yra AB „Panevėžio keliai“ stebėtojų tarybos nariai, o V. Š. – valdybos narys, t. y. bendrovės vadovai (Vertybinių popierių rinkos įstatymo 2 straipsnio 24 dalis), valdantys iš viso 94,02 proc. balsų suteikiančių bendrovės akcijų, yra pagrįsta netinkamu byloje esančių įrodymų vertinimu. Teismas, aiškindamas kartu veikiančių asmenų sąvoką, netinkamai aiškino Vertybinių popierių rinkos įstatymo 16 straipsnio nuostatas. Vertybinių popierių rinkos įstatymo 16 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad asmens turimais balsais laikoma teisė balsuoti, suteikiama akcijų, balsavimo kuriomis teisę turi asmens kontroliuojami juridiniai asmenys. Pagal to paties įstatymo 2 straipsnio 13 dalyje pateiktą kontrolės sampratą atsakovai ir tretieji asmenys nėra asmenys, kontroliuojantys AB „Panevėžio keliai“ finansinę ūkinę veiklą. Teismas taip pat nepagrįstai nurodė, kad atsakovai R. J., K. B. ir V. Š. turi atitinkamą skaičių, o AB „Panevėžio keliai“ – 49,72 proc. AB „Panevėžio statybos trestas“ akcijų suteikiamų balsų ir iš to padarė neteisingą išvadą, kad tai įrodo, jog atsakovai, kaip tarpusavyje susiję asmenys, kartu valdo 54,72 proc. AB „Panevėžio statybos trestas“ akcijų suteikiamų balsų, dėl to jiems iškyla solidarioji pareiga paskelbti privalomą oficialų pasiūlymą supirkti likusias akcijas. Teismas netinkamai aiškino ir taikė Vertybinių popierių rinkos įstatymo 2 straipsnio 13 dalies 1 punkto, 24 dalies, 16 straipsnio 2 dalies nuostatas, CPK 42, 45 straipsnius, pasisakė dėl neįtrauktų į bylą asmenų teisių ir pareigų (CPK 266 straipsnis), išėjo už ieškinio ir apeliacinio skundo ribų (CPK 320 straipsnis, 329 straipsnio 1 dalis, 2 dalies 2 punktas). Teismas netinkamai aiškino CK 3.88, 3.92 straipsnius, Vertybinių popierių rinkos įstatymo 16 straipsnio 1 dalies 8 punktą, poįstatyminių aktų nuostatas ir nepagrįstai konstatavo, kad sutuoktinių valdomi balsai skaičiuotini bendrai. Teismo išvada, kad sutuoktinių sudaryta balsavimo teisės perleidimo sutartis nesukėlė jokių teisinių pasekmių, prieštarauja įstatymo nuostatoms. Taip pat nepagrįstas ir teismo konstatavimas, kad atsakovo R. J. balsavimo teisės perleidimo sandoris yra niekinis, nes sudarytas praėjus 30 dienų terminui, taigi jam neturint balsavimo teisės, be to, teismas nenurodė jokio įstatymo nustatyto pagrindo sandorį pripažinti niekiniu. Šis sandoris yra nuginčijamas, tai patvirtina ir Panevėžio miesto apylinkės teisme nagrinėjama civilinė byla Nr. 2-3622-08/2003 pagal to paties ieškovo M. V. ieškinį, taigi šioje byloje teismas iš esmės išsprendė nurodytą civilinę bylą. Be to, teismas nepasisakė dėl kito atsakovo K. B. sudaryto balsavimo teisių perleidimo sutuoktinei sandorio. Atsakovai turi teisę perleisti sutuoktiniams balsavimo teises (CK 2.89 straipsnis, Vertybinių popierių rinkos įstatymo 19 straipsnio 3 dalis), šios balsavimo teisės neturi būti sumuojamos kaip bendrai veikiančių subjektų balsavimo teisės, nes tai reglamentuoja ne šeimos teisės, o specialiosios (pirmiau nurodytos) teisės normos. Be to, pagal Vertybinių popierių rinkos įstatymo 19 straipsnio 3 dalį asmuo, įgijęs daugiau kaip 40 proc. balsų, netenka visų balsų tik visuotiniame emitento akcininkų susirinkime, tačiau tai nereiškia, kad jis negali perleisti balsavimo teisės kitiems asmenims, nes tai būtų jo konstitucinės teisės pažeidimas. Balsavimo teisė vėl įgyjama tą dieną, kai įregistruojamas privalomas oficialus pasiūlymas arba turimų balsų skaičius sumažėja iki nurodytas ribos. Taigi įstatymas suteikia akcininkui teisę vėl įgyti prarastas balsavimo teises dalį jų perleidžiant. Taigi darytina išvada, kad apeliacinės instancijos teismo išvada, kad atsakovai yra kartu veikiantys asmenys, valdantys 54,72 proc. balsų suteikiančių AB „Panevėžio statybos trestas“ akcijų, yra nepagrįsta.
2. Teismas nepagrįstai konstatavo, kad atsakovai, suėjus įstatymo nustatytam 30 dienų terminui, nebeturi teisės pasirinkti Vertybinių popierių rinkos įstatymo 19 straipsnyje nurodyto alternatyvaus elgesio varianto ir privalo pateikti oficialų pasiūlymą supirkti likusias akcijas. Toks Vertybinių popierių rinkos įstatymo 19 straipsnio nuostatų aiškinimas yra nepagrįstas ir prieštarauja įstatymo prasmei. Teismas, nurodydamas, kad tokį aiškinimą patvirtina ir Konstitucinio Teismo 2006 m. sausio 27 d. nutarimas, iškreipė jo teiginių turinį.
3. Ieškovas neturėjo teisės pareikšti ieškinio teisme. Nei CK 1.136-1.138 straipsniuose, nei Akcinių bendrovių įstatymo nuostatose, nei kituose teisės aktuose nesuteikta teisės akcininkams reikalauti pateikti privalomą oficialų pasiūlymą. Pagal Vertybinių popierių rinkos įstatymo 19 straipsnio 2 dalį akcininkas turi tik teisę kreiptis į teismą, reikalaudamas įpareigoti asmenį, jau pateikusį privalomą oficialų pasiūlymą, padidinti privalomo pasiūlymo kainą, kitų teisių įstatymas nesuteikia. Tokią teisę pagal Vertybinių popierių rinkos įstatymo nuostatas, gindama viešąjį interesą ir atstovaudama investuotojų interesams, turi Vertybinių popierių komisija, tačiau ji įstatymų pažeidimų nenustatė. Be to, ieškovas pareiškė ieškinį, prašydamas teismą įpareigoti atsakovus pateikti pasiūlymą supirkti ne tik jo, bet ir kitų smulkiųjų akcininkų akcijas, t. y. ir kitų akcininkų vardu. Ieškovas nepateikė jokių įrodymų, kad jis turi teisę atstovauti kitų bendrovės akcininkų interesams, taigi pažeidė CPK 51, 58 straipsnių reikalavimus. Dėl to ieškinys paliktinas nenagrinėtinas (CPK 296 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Apeliacinės instancijos teismas nenagrinėjo šių argumentų, nurodytų atsakovų ir trečiojo asmens atsiliepime į apeliacinį skundą, dėl jų nepasisakė. Be to, pagal CPK 5 straipsnio 3 dalies nuostatas įstatymas gina pažeistą asmens subjektinę teisę, tačiau ieškovas nenurodė, kokios jo teisės buvo pažeistos. Akcininkų turtinės ir neturtinės teisės yra nustatytos Akcinių bendrovių įstatymo 19-20 straipsniuose, šios teisės nepažeistos.
4. Apeliacinės instancijos teismas nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos įstatymų aiškinimo ir taikymo praktikos, pagal kurią suinteresuoto asmens teisė kreiptis į teismą nereiškia teisės reikalauti ginti nuo pažeidimų bet kieno teisę, kreipimasis į teismą galimas tik dėl to, kad būtų apginta jo subjektinė teisė arba įstatymų ginamas interesas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-552/2000). Teisė kreiptis į teismą turi būti įgyvendinama įstatymo nustatyta tvarka. Teisės kreiptis į teismą prielaidas bei tinkamo įgyvendinimo sąlygų buvimą ar nebuvimą teismas privalo aiškintis ex officio ieškinio priėmimo metu. Be to, teismas sprendime nustatė neįtrauktų į bylą asmenų teises ir pareigas, t. y. įpareigojo atsakovus ir AB „Panevėžio keliai“, taigi ir šios bendrovės kapitalo turinčius asmenis, pateikti oficialų pasiūlymą supirkti likusių akcininkų akcijas. Taip teismas nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutarties Nr. 3K-3-192/2002 išaiškinimų, pažeidė neįtrauktų asmenų (CPK 266 straipsnis) teises. Toks pažeidimas yra absoliutus sprendimo negaliojimo pagrindas (CPK 329 straipsnio 2 dalies 2 punktas). Taip pat teismas priėmė sąlyginį sprendimą, nes rezoliucinėje sprendimo dalyje nurodė paskelbti oficialų privalomą pasiūlymą asmenų grupei, kurios nėra, nes padėtis yra iš esmės pasikeitusi.
Atsiliepimu į atsakovų K. B., N. E. B., V. Š., AB „Panevėžio keliai“, trečiųjų asmenų I. P., D. Š., M. V. kasacinį skundą ieškovas M. V. prašo kasacinį skundą atmesti, Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. spalio 11 d. sprendimą palikti nepakeistą, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas į kasacinį skundą grindžiamas tokiais argumentais:
1. Vertybinių popierių rinkos įstatymo 16 straipsnio 1 dalies 8 punkte yra nurodyta, kad asmens turimais balsais laikoma akcijų suteikiama teisė balsuoti, balsavimo kuriomis teisę turi taip pat asmens sutuoktinis. Sutuoktiniai turi teisę sudaryti balsavimo teisių perleidimo sutartis (CK3.89 straipsnis), tačiau sutuoktinių turimi balsai yra sumuojami. Jeigu atsakovas R. J. balsus būtų perleidęs ne sutuoktinei, o kitiems asmenims, kurie nebūtų susiję, jų balsai galėtų būti skaičiuojami atskirai.
2. Ieškovas gina įstatymų suteikiamą savo subjektinę teisę, kad kiti akcininkai pateiktų oficialų pasiūlymą supirkti likusias, tarp jų ir ieškovo, akcijas. Sutampant ieškovo interesui su viešuoju, tai nereiškia, kad ieškovas asmeniškai negali kreiptis į teismą gindamas savo pažeistą teisę.
3. Pagal Vertybinių popierių rinkos įstatymo 19 straipsnį atsakovai turėjo per 30 dienų pasirinkti vieną iš dviejų elgesio variantų – arba parduoti viršijančias 40 proc. nustatytą ribą akcijas, arba pateikti oficialų siūlymą supirkti likusias paprastąsias vardines akcijas. Kai kartu veikiantys asmenys per 30 dienų nesumažina turimų balsų skaičiaus, tai turi pateikti privalomą oficialų pasiūlymą.
4. Vertybinių popierių komisija pagal Vertybinių popierių rinkos įstatymo 50 straipsnį, 52 straipsnio 2 dalies 3 punktą turi teisę teikti oficialius Vertybinių popierių rinkos įstatymo išaiškinimus, kurie pagal CPK 197 straipsnio 2 dalį laikytini oficialiaisiais rašytiniais įrodymais.
Kasaciniu skundu atsakovai R. J. ir R. J. prašo panaikinti Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. spalio 11 d. sprendimą ir palikti galioti Panevėžio miesto apylinkės teismo 2006 m. gegužės 31 d. sprendimą. Kasacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:
1. Teismas netinkamai aiškino ir taikė Vertybinių popierių rinkos įstatymo 19 straipsnio 1 dalį, spręsdamas, kad atsakovai privalėjo paskelbti oficialų pasiūlymą. Pagal Vertybinių popierių rinkos įstatymo (2001 m. gruodžio 17 d. įstatymo redakcija) 19 straipsnį asmenys, peržengę 40 procentų balsų ribą Lietuvos Respublikoje įsteigto atskaitingo emitento akcininkų susirinkime, turi du alternatyvius elgesio variantus: arba perleisti vertybinius popierius, viršijančius 40 procentų ribą, arba pateikti oficialų pasiūlymą supirkti likusius atskaitingo emitento vertybinius popierius. Konstitucinis Teismas 2006 m. sausio 17 d. nutarime „Dėl Lietuvos Respublikos vertybinių popierių rinkos įstatymo 19 straipsnio 1 dalies (2001 m. gruodžio 17 d. redakcija) atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai ir dėl pareiškėjo – Panevėžio miesto apylinkės teismo prašymo ištirti, ar Lietuvos Respublikos Vertybinių popierių rinkos įstatymo 16 straipsnio 2 dalis (2001 m. gruodžio 17 d. redakcija) neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai“ nurodė, kad Lietuvos Respublikos vertybinių popierių rinkos įstatymo 19 straipsnio 1 dalis (2001 m. gruodžio 17 d. redakcija) ta apimtimi, kuria buvo įtvirtinta asmens, savarankiškai ar kartu su kitais asmenimis įgijusio daugiau kaip 40 procentų balsų atskaitingo emitento akcininkų susirinkime, alternatyvi pareiga arba perleisti vertybinius popierius, viršijančius šią ribą, arba pateikti oficialų pasiūlymą supirkti likusius atskaitingo emitento vertybinius popierius, suteikiančius balsavimo teisę, ir vertybinius popierius, patvirtinančius teisę įsigyti balsavimo teisę suteikiančius vertybinius popierius, neprieštaravo Lietuvos Respublikos Konstitucijai. Taigi, Konstitucinis Teismas analizuodamas šią teisės normą pažymi apie stambiesiems akcininkams suteikiamą elgesio alternatyvą, kaip ekonominės teisinės pusiausvyros smulkiųjų akcininkų teisių gynimo atžvilgiu garantą. Tuo tarpu apeliacinės instancijos teismas, nukrypdamas nuo Konstitucinio Teismo nutarimo, konstatavo, kad asmuo, peržengęs 40 procentų balsų ribą atskaitingo emitento susirinkime, turi pasirinkti vieną iš galimų elgesio variantų, numatytų šiame įstatyme, - perleisti vertybinius popierius arba teikti oficialų pasiūlymą. Tai jis gali padaryti tik per 30 dienų laikotarpį, o suėjus šiam terminui ir per šį terminą neperleidus 40 procentų ribą viršijančių vertybinių popierių, kaip yra šioje byloje, kiti akcininkai įgyja subjektinę teisę reikalauti, kad būtų teikiamas oficialus pasiūlymas supirkti likusias akcijas, o nustatytą ribą viršijęs asmuo ar kartu veikiančių asmenų grupė turi pareigą skelbti tik oficialų pasiūlymą. Tokiam asmeniui (asmenims) išnyksta teisė perleisti vertybinius popierius (akcijas) ir atsiranda tik pareiga skelbti oficialų pasiūlymą pagal Vertybinių popierių rinkos įstatymo 19 straipsnio 3 dalį. Kasatorių nuomone, teisės normose nenustatyta, kad pasibaigus 30 dienų terminui išnyksta pirmiau nurodyta alternatyva, tokią išvadą apeliacinės instancijos teismas padarė be jokio teisinio pagrindo.
2. Teismas netinkamai aiškino ir taikė Vertybinių popierių rinkos įstatymo 19 straipsnio 3 dalį spręsdamas, kad atsakovas R. J. balsavimo teises perleido praėjus daugiau kaip 30 dienų po to, kai neteko balsavimo teisės, t. y. perleido teises, kurių pagal įstatymo nuostatas jau buvo netekęs, todėl toks sandoris yra niekinis. Vertybinių popierių rinkos įstatymo 19 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad savarankiškai veikiantis asmuo ar kartu veikiantys asmenys nuo šio straipsnio 1 dalyje nurodytos balsų ribos peržengimo netenka visų balsų visuotiniame emitento akcininkų susirinkime. Balsavimo teisė vėl įgyjama tą dieną, kai įregistruojamas privalomas oficialus pasiūlymas arba turimų balsų skaičius sumažėja mažiausiai iki nurodytos ribos dėl vertybinių popierių perleidimo sandorio ar kitų priežasčių. Taigi įstatyme suteikta akcininkui teisė vėl įgyti prarastas balsavimo teises dalį jų perleidžiant. Taigi, net jei atsakovas R. J. ir būtų netekęs balsavimo teisių (nepagrįsta įrodymais), tai balsavimo teisių perleidimo sandoriai būtent ir yra viena iš įstatymo nurodytų alternatyvių galimybių vėl įgyti prarastus balsus.
3. Teismas netinkamai aiškino ir taikė Vertybinių popierių rinkos įstatymo 2 straipsnio 13 dalį, 16 straipsnio 1 dalies 2 punktą, spręsdamas, kad atsakovai yra kartu veikiančių asmenų grupė, kuri įgijo ir 2003 m. balandžio 29 d. valdo (valdė) daugiau kaip 40 proc. balsų atskaitingo emitento AB „Panevėžio statybos trestas“ akcininkų susirinkime, nes faktiškai valdo 54,72 proc. AB „Panevėžio statybos trestas“ akcijų suteikiamų balsų. Vertybinių popierių rinkos įstatymo 2 straipsnio 13 dalyje įtvirtinta kontrolės sąvoka leidžia daryti išvadą, kad atsakovai R. J., K. B. ir V. Š. nėra asmenys, kontroliuojantys AB „Panevėžio keliai“, nes neturi daugiau kaip pusės emitento balsų, todėl apeliacinės instancijos teismo teiginys, kad AB „Panevėžio keliai“ vadovų turimi AB „Panevėžio keliai“ balsai sumuotini, nepagrįstas. Teismas netinkamai sumavo atsakovų turimus balsus, nes atsakovas R. J. jam priklausiusias balsavimo teises buvo perleidęs, ir šios balsavimo teisės negali būti sumuojamos.
4. Apeliacinės instancijos teismas netinkamai aiškindamas Vertybinių popierių rinkos įstatymo 52 straipsnio 1 dalies 2 punkto ir 2 dalies 3 punkto nuostatas nepagrįstai savo sprendimą grindė Vertybinių popierių komisijos byloje pateiktais išaiškinimais, laikydamas juos oficialiu įstatymo aiškinimu.
5. Apeliacinės instancijos teismas išvadą, kad atsakovo R. J. balsavimo teisių perleidimo sutartis jokių teisinių pasekmių nesukėlė ir kad atsakovui R. J. priklauso (išlieka) visi jam nuosavybės teise priklausančių AB „Panevėžio keliai“ akcijų suteikiami balsai, padarė netinkamai taikydamas ir aiškindamas CK 3.87, 3.88, 3.92 straipsnius. Atsakovas įgyvendindamas savo teisę, įtvirtintą CK 2.89 straipsnyje, savo turimus balsus AB „Panevėžio keliai“ akcininkų susirinkime perleido savo sutuoktinei. Apeliacinės instancijos teismas, konstatuodamas, kad tokios sutartys nesukėlė jokių teisinių pasekmių, neatsižvelgė į tai, kad balsavimo teises turintis asmuo turi teisę jas perleisti kitam asmeniui, kad šis savo nuožiūra dalyvautų juridinio asmens dalyvių susirinkime (CK 2.89 straipsnis), ir nepagrįstai netaikė CK 3.94 straipsnio, įtvirtinančio sutuoktinio teisę įgalioti kitą sutuoktinį savo nuožiūra disponuoti turtu. R. J. balsų perleidimo sandoriu išreiškė savo valią ir, perleisdamas visas turimas AB „Panevėžio keliai“ balsavimo teises, sutuoktinę įgaliojo savo nuožiūra jomis disponuoti. Nenurodydamas, kaip turi būti balsuojama juridinio asmens susirinkime perleistomis balsavimo teisėmis, atsakovas R. J. įgaliojo sutuoktinę savo valia priimti sprendimus, todėl atsakovei R. J. priklausančios balsavimo teisės neturi būti sumuojamos pagal Vertybinių popierių rinkos įstatymo 16 straipsnį. Atsakovo R. J. balsavimo teisių perleidimo sutartis yra galiojanti, nes ją sudaryti turėjo teisę. Apeliacinės instancijos teismas, nurodydamas, kad tokia sutartis yra niekinė, pažeidė CK 1.78, 1.80, 1.81, 1.86 straipsnius.
6. Vertybinių popierių komisijos 2002 m. kovo 14 d. nutarimu Nr. 10 patvirtintų Pranešimo apie akcijų paketų įgijimą (netekimą) pateikimo taisyklių 4 punkte nustatyta, kad asmens turimi balsai skaičiuojami atskirai pagal kiekvieną Įstatymo 16 straipsnio apibrėžtą balsų grupę. Analogiška nuostata įtvirtinta ir Vertybinių popierių komisijos 2002 m. balandžio 12 d. nutarimu Nr. 14 patvirtintų Oficialaus pasiūlymo pateikimo, registravimo ir įgyvendinimo taisyklių 7 punkte. Nurodytos balsų skaičiavimo nuostatos galiojo ieškinio padavimo ir tariamo teisės pažeidimo metu, todėl apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai į jas neatsižvelgė, taip pažeisdamas vieną pagrindinių teisės principų - lex retro non agit (įstatymas atgaline tvarka negalioja).
7. Pagal CPK 5 straipsnį kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Suinteresuoto asmens teisė kreiptis į teismą nereiškia teisės reikalauti ginti nuo pažeidimų bet kieno teisę, o reiškia tik galimybę kreiptis į teismą dėl to, kad būtų apginta jo subjektinė teisė arba įstatymų saugomas interesas. Kad būtų apgintas viešasis interesas, kitų asmenų teisės ir įstatymo saugomi interesai, į teismą gali kreiptis prokuroras, valstybės valdymo institucijos, įmonės, įstaigos, organizacijos ir pavieniai fiziniai asmenys, kuriems įstatymu suteikta teisė tai daryti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2000 m. gegužės 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-552/2000). Ieškovas ieškinyje nurodė, kad atsakovai neva pažeidė jo įstatymo garantuojamą teisę gauti privalomą oficialų pasiūlymą supirkti likusias AB „Panevėžio statybos trestas“ akcijas. Vertybinių popierių rinkos įstatyme besąlygiškai nenustatyta pareigos pateikti oficialų pasiūlymą, bet nustatyta alternatyvi pareiga asmenims, peržengusiems nustatytą ribą, pateikti oficialų pasiūlymą supirkti likusias emitento akcijas arba perleisti įstatymo nustatytą ribą viršijančius vertybinius popierius, o Vertybinių popierių rinkos įstatymo 19 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad kiekvienas emitento akcininkas turi teisę kreiptis į teismą reikalaudamas įpareigoti asmenį, pateikusį privalomą oficialų pasiūlymą, padidinti privalomo pasiūlymo kainą taip, kad ji nepažeistų sąžiningumo reikalavimų. Kitų teisių įstatyme nesuteikta, todėl akcininkas negali kreiptis į teismą dėl įpareigojimo pateikti oficialų pasiūlymą. Apeliacinės instancijos teismas tik konstatavo, kad ieškovas turi teisę pareikšti ieškinį, tačiau tokios savo išvados nemotyvavo. Akivaizdu, kad apeliacinės instancijos teismas pažeidė CPK 331 straipsnio 4 dalies 2 punktą. Vertybinių popierių rinkos įstatymo 19 straipsnio tikslas yra apginti viešąjį interesą, t. y. tai yra apsaugoti smulkiųjų akcininkų teises numatant, kad asmuo, veikdamas savarankiškai ar kartu su kitais asmenimis, įgijęs daugiau kaip 40 procentų balsų Lietuvos Respublikoje įsteigto atskaitingo emitento akcininkų susirinkime privalo pasirinkti vieną iš pateikiamų alternatyvų: arba perleisti vertybinius popierius, viršijančius šią ribą, arba pateikti oficialų pasiūlymą supirkti likusius atskaitingo emitento vertybinius popierius. CPK 49 straipsnyje nustatyti viešojo intereso gynimo teisme ypatumai ir apibrėžti subjektai, turintys teisę pareikšti ieškinį viešajam interesui ginti. Vertybinių popierių komisija turi teisę ginti pažeistas smulkiųjų akcininkų teises (Vertybinių popierių rinkos įstatymo 52 straipsnio 3 dalis), tačiau ieškovas tokios teisės neturi. Apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai netaikė CPK 296 straipsnio 1 dalies 1 punkto ir 326 straipsnio l dalies 5 punkto ir nepaliko pareiškimo nenagrinėto.
8. Apeliacinės instancijos teismas peržengdamas apeliacinio skundo ribas priėmė sprendimą supirkti likusius vertybinius popierius, nors ieškovas apeliaciniu skundu prašė teismo įpareigoti pateikti oficialų pasiūlymą supirkti jo vertybinius popierius (CPK 320 straipsnis). Teismas taip pat nusprendė dėl neįtrauktų į procesą asmenų teisių bei pareigų, ir tai yra absoliutus sprendimo negaliojimo pagrindas.
Pareiškimu dėl prisidėjimo prie kasacinio skundo atsakovai K. B., N. E. B., V. Š., AB „Panevėžio keliai“, tretieji asmenys I. P., D. Š., M. V. prisideda prie atsakovų R. J. ir R. J. kasacinio skundo.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a :
IV. Byloje teismų nustatytos aplinkybės
Ieškovas M. V. yra AB „Panevėžio statybos trestas“ akcininkas. Pagal 2003 m. balandžio 29 d. duomenis, atsakovas R. J. turėjo 1,84 proc., K. B. – 2,38 proc. (kartu su 0,88 proc. N. E. B. balsų), V. Š. – 0,79 proc. (valdomų pagal trečiųjų asmenų D. Š., I. P. ir M. V. įgaliojimus), AB „Panevėžio keliai“ – 49,72 proc. balsų suteikiančių AB „Panevėžio statybos trestas“ akcijų (iš viso 54,73 proc. balsų). Atsakovas R. J. 2003 m. balandžio 29 d. buvo AB „Panevėžio statybos trestas“ valdybos narys. Atsakovai R. J., K. B. ir V. Š. buvo AB „Panevėžio keliai” stebėtojų tarybos nariai ir valdybos nariai. AB „Panevėžio keliai” vadovai valdė 94,02 proc. balsų suteikiančių AB „Panevėžio keliai” akcijų. Atsakovas R. J. 2002 m. gruodžio 3 d. balsavimo teisių perleidimo sutartimi AB „Panevėžio keliai” akcijų balsus perleido savo sutuoktinei atsakovei R. J.
V. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai
Byloje kilęs ginčas dėl prievolės atsakovams pateikti privalomą oficialų pasiūlymą supirkti atskaitingo emitento AB „Panevėžio statybos trestas“ smulkiųjų akcininkų akcijas.
Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje pateiktus įrodymus, konstatavo, kad 2003 m. balandžio 29 d. AB „Panevėžio statybos trestas“ visuotiniame akcininkų susirinkime atsakovų turimų balsų skaičius, suteikiantis teisę balsuoti šios bendrovės visuotiniuose akcininkų susirinkimuose, sudarė 54,73 proc. visų balsų, ir atsakovai privalėjo teikti oficialų pasiūlymą. Tuo metu privalomo oficialaus pasiūlymo teikimo tvarką reglamentavo Vertybinių popierių rinkos įstatymas (2001 m. gruodžio 17 d. įstatymo Nr. IX-655 redakcija, įsigaliojusi nuo 2002 m. balandžio 1 d.). Vertybinių popierių rinkos įstatymo 19 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jeigu asmuo, veikdamas savarankiškai ar kartu su kitais asmenimis, įgyja daugiau kaip 40 procentų balsų atskaitingo emitento akcininkų susirinkime, jis per 30 dienų privalo: perleisti vertybinius popierius, viršijančius šią ribą, arba pateikti oficialų pasiūlymą supirkti likusius atskaitingo emitento vertybinius popierius, suteikiančius balsavimo teisę, ir vertybinius popierius, patvirtinančius teisę įsigyti balsavimo teisę suteikiančius vertybinius popierius.
Privalomas pasiūlymas supirkti atskaitingo emitento vertybinius popierius yra smulkiųjų akcininkų teisių užtikrinimo priemonė. Asmuo arba kartu veikiančių asmenų grupė, įgijusi akcijų, suteikiančių daugiau kaip 40 procentų balsų, gali nulemti svarbiausių bendrovės valdymo sprendimų priėmimą, taip pat blokuoti tų bendrovės sprendimų priėmimą, kuriems priimti pagal Akcinių bendrovių įstatymą reikia kvalifikuotos balsų daugumos, t. y. 2/3 arba 3/4 balsų. Įstatymo leidėjo nustatyta 40 proc. balsų riba reiškia, kad peržengęs šią ribą asmuo arba kartu veikiantys asmenys įgyja bendrovės kontrolę, kartu smulkieji akcininkai netenka galimybės daryti įtaką įmonės valdymui. Ši priežastis, taip pat sumažėjęs bendrovės akcijų likvidumas gali nulemti akcijų nuvertėjimą. Oficialaus privalomo pasiūlymo įgyvendinimo būdu sudaroma galimybė smulkiesiems akcininkams parduoti turimas akcijas ir taip pasitraukti iš bendrovės dalininkų arba ir toliau likti smulkiaisiais akcininkais. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2006 m. sausio 17 d. nutarime „Dėl Lietuvos Respublikos vertybinių popierių rinkos įstatymo 19 straipsnio 1 dalies (2001 m. gruodžio 17 d. redakcija) atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai“ išaiškino, kad šio įstatymo normos dėl privalomo oficialaus pasiūlymo atitinka Konstitucijos 23 straipsnio nuostatas, skirtas įstatyminei nuosavybės teisių apsaugai garantuoti.
Esant įstatyme nurodytoms sąlygoms, reikalauti privalomo oficialaus pasiūlymo pateikimo turi teisę bet kuris bendrovės smulkusis akcininkas, nes ši teisė atitinka stambiojo akcininko ar jų kartu veikiančios grupės teisinę pareigą teikti oficialų pasiūlymą. Šiuo atveju kiekvienas smulkusis akcininkas turi teisę reikšti ieškinį teismui gindamas turimą subjektinę teisę į akcijų pardavimą įgyvendinant oficialų pasiūlymą (CPK 5 straipsnio 1 dalis). Pateikus oficialų pasiūlymą smulkieji akcininkai turi teisę, o ne pareigą perleisti turimas akcijas, jie gali atsiliepti arba neatsiliepti į pateiktą oficialų pasiūlymą, todėl į bylą dalyvaujančiais asmenimis nebuvo būtina įtraukti visus AB „Panevėžio statybos trestas“ smulkiuosius akcininkus.
Sprendžiant, ar peržengta įstatyme nustatyta riba, asmens turimi balsai skaičiuojami Vertybinių popierių rinkos įstatymo 16 straipsnyje nustatyta tvarka. Pagal šio straipsnio 1 dalį asmens turimais balsais šiame įstatyme yra laikoma teisė balsuoti, suteikiama akcijų: 1) kurios priklauso asmeniui nuosavybės teise (išskyrus atvejį, kai jos įkeistos ir įkeitimo sutartis numato balsavimo teisės perdavimą įkaito turėtojui); 2) balsavimo kuriomis teisę turi asmens kontroliuojami juridiniai asmenys; 3) balsavimo kuriomis teisę turi kitas asmuo, su kuriuo jis sudarė balsavimo sutartį dėl ilgalaikės bendrovės valdymo politikos vykdymo; 4) balsavimo kuriomis teisę kitas asmuo jam ar jo kontroliuojamam juridiniam asmeniui perleido balsavimo teisės perleidimo sutartimi; 5) balsavimo kuriomis teisę asmuo ar su juo veikiantys asmenys, išvardyti šios dalies 1, 2, 3, 4 ar 8 punktuose bei 2 dalyje, turi teisę įgyti sutarties, pagal kurią balsų perėjimui pakanka tik jo (jų) valios išreiškimo, pagrindu (tokiu atveju pareiga pranešti atsiranda sutarties sudarymo dieną); 6) balsavimo kuriomis teise šis asmuo turi teisę savo nuožiūra naudotis pagal įgaliojimą; 7) kurios perduotos jam patikėjimo pagrindais, jeigu jis, nesant kitokių nurodymų, gali jų balsavimo suteikiamomis teisėmis naudotis savo nuožiūra; 8) balsavimo kuriomis teisę turi asmens sutuoktinis, išskyrus atvejį, kai pagal vedybų sutartį vertybiniai popieriai laikomi kiekvieno sutuoktinio asmenine nuosavybe. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad, aiškinant Vertybinių popierių rinkos įstatymo 16 straipsnio 1 dalį, darytina išvada, kad skaičiuojant asmens turimus balsus sumuojami balsai, suteikiami akcijų, išvardytų visuose Vertybinių popierių rinkos įstatymo 16 straipsnio 1 dalies punktuose, todėl, skaičiuojant atsakovų balsus, teismas neturėjo vadovautis Vertybinių popierių komisijos 2002 m. kovo 14 d. nutarimu Nr. 10 patvirtintose Pranešimo apie akcijų paketų įgijimą (netekimą) pateikimo taisyklėse ir 2002 m. balandžio 12 d. nutarimu Nr. 14 patvirtintose Oficialaus pasiūlymo pateikimo, registravimo ir įgyvendinimo taisyklėse nustatytomis balsų skaičiavimo nuostatomis, pagal kurias balsai skaičiuojami atskirai pagal kiekvieną grupę, kaip prieštaraujančiomis įstatymui (CPK 3 straipsnio 4 dalis). Pažymėtina, kad 2003 m. gruodžio 18 d. Vertybinių popierių komisijos nutarimais nurodytos normos pripažintos netekusiomis galios ir Vertybinių popierių komisija nurodė, kad šios normos prieštaravo įstatymui.
Teisėjų kolegija konstatuoja, kad, vadovaujantis Vertybinių popierių rinkos įstatymo 16 straipsnio 1 dalies 6 punktu, nustatančiu, kad asmens (asmenų) turimais balsais yra laikoma ir teisė balsuoti, suteikiama akcijų, balsavimo kuriomis teise šis asmuo turi teisę savo nuožiūra naudotis pagal įgaliojimą, laikytina, kad atsakovas K. B. turi balsus, valdomus pagal N. I. B. įgaliojimą, o atsakovas V. Š. – balsus, valdomus pagal D. Š., I. P. ir M. V. įgaliojimus (jiems duotuose įgaliojimuose nėra konkrečiai nurodyta, kaip turi būti balsuojama, todėl laikoma, kad leidžiama balsuoti savo nuožiūra), kaip ir nustatė apeliacinės instancijos teismas. Pagal Vertybinių popierių rinkos įstatymo 16 straipsnio 1 dalies 8 punktą asmens turimais balsais šiame įstatyme yra laikoma teisė balsuoti, suteikiama akcijų balsavimo kuriomis teisę turi asmens sutuoktinis, išskyrus atvejį, kai pagal vedybų sutartį vertybiniai popieriai laikomi kiekvieno sutuoktinio asmenine nuosavybe. Taigi apeliacinės instancijos teismas, nustatęs, kad vedybų sutartis nesudaryta, skaičiuodamas asmens turimus balsus pagrįstai sumavo ir sutuoktinių turimus balsus ir nepripažino, kad dėl sutuoktinių sudarytų balsavimo teisių perleidimo sutarčių balsų skaičius sumažėja iki Vertybinių popierių rinkos įstatyme nurodytos ribos. Teisėjų kolegija sutinka su kasacinio skundo argumentais, kad šiuo atveju nebuvo pagrindo apeliacinės instancijos teismui priimto sprendimo motyvuojamojoje dalyje, vadovaujantis CK 1.78 straipsniu, įvertinti šiuos sandorius niekiniais, tačiau, minėta, sudaryti sandoriai nedaro įtakos balsų skaičiavimui pagal Vertybinių popierių rinkos įstatymo 16 straipsnį ir atitinkamų pasekmių pagal šį įstatymą atsiradimui.
Teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliacinės instancijos teismas, sumuodamas AB ,,Panevėžio keliai“ turimus balsus, skaičiuojant, ar neperžengta įstatyme nustatyta riba, ne visas Vertybinių popierių rinkos įstatymo normas aiškino tinkamai. Pagal Vertybinių popierių rinkos įstatymo 16 straipsnio 2 dalį laikoma, kad emitento vadovas turi ir kitų emitento vadovų balsus, jei Vertybinių popierių komisija, įvertinusi vadovo pateiktus jo nepriklausomo veikimo įrodymus, nenusprendė kitaip. Vertybinių popierių rinkos įstatymo 2 straipsnio 24 dalyje nustatyta, kad vadovas - įmonės stebėtojų tarybos, valdybos narys, administracijos vadovas. Teismas nustatė, kad AB „Panevėžio keliai” vadovai turėjo 94,02 proc. balsų, kuriuos suteikia AB „Panevėžio keliai” akcijos. Įvertinus AB ,,Panevėžio keliai“ vadovų balsus atsakovai R. J., K. B. ir V. Š. yra juridinį asmenį - AB ,,Panevėžio keliai“- kontroliuojantys asmenys (Vertybinių popierių rinkos įstatymo 2 straipsnio 13 dalies 1 punktas), todėl, vadovaujantis Vertybinių popierių rinkos įstatymo 16 straipsnio 1 dalies 2 punktu, AB ,,Panevėžio keliai“, kaip kontroliuojamo juridinio asmens, turimi balsai sumuojami prie kiekvieno iš atsakovų R. J., K. B. ir V. Š. turimų AB „Panevėžio statybos trestas“ balsų Vertybinių popierių rinkos įstatymo 16 straipsnyje nustatyta tvarka, sprendžiant, ar kuris nors iš jų neperžengė nurodytos ribos. Kolegija pažymi, kad atsakovų R. J., K. B. ir V. Š. turimi emitento AB „Panevėžio statybos trestas“ balsai tarpusavyje gali būti sumuojami tik tuo atveju, jei jie atitinka Vertybinių popierių rinkos įstatymo 16 straipsnio 1, 2 dalyse nustatytus kriterijus. Teismas nenustatė aplinkybių, kad šių trijų asmenų balsai turėtų būti sumuojami pagal Vertybinių popierių rinkos įstatymo 16 straipsnio 1 dalyje nustatytus kriterijus. Tam, kad šių trijų asmenų balsai būtų sumuojami, vadovaujantis Vertybinių popierių rinkos įstatymo 16 straipsnio 2 dalimi, šie asmenys turėjo būti AB „Panevėžio statybos trestas“ vadovai ir nebūti atitinkamo Vertybinių popierių komisijos sprendimo. Byloje yra duomenų, kad atsakovas R. J. 2003 m. balandžio 29 d. buvo AB „Panevėžio statybos trestas“ valdybos narys (T. 1, b. l. 11-12), tačiau nėra duomenų, ar K. B. ir V. Š. tuo metu buvo AB „Panevėžio statybos trestas“ vadovai. Tinkamam teisės normų taikymui būtina nustatyti šias aplinkybes.
Minėta, kad Vertybinių popierių rinkos įstatymo 19 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog jeigu asmuo, veikdamas savarankiškai ar kartu su kitais asmenimis, įgyja daugiau kaip 40 procentų balsų atskaitingo emitento akcininkų susirinkime, jis per 30 dienų privalo: perleisti vertybinius popierius, viršijančius šią ribą, arba pateikti oficialų pasiūlymą supirkti likusius atskaitingo emitento vertybinius popierius, suteikiančius balsavimo teisę, ir vertybinius popierius, patvirtinančius teisę įsigyti balsavimo teisę suteikiančius vertybinius popierius. Taigi įstatyme apibrėžtam asmeniui arba kartu veikiančių asmenų grupei peržengus nustatytą balsų ribą, šie asmenys turi alternatyvią pareigą perleisti viršijančius nustatytą balsų ribą vertybinius popierius arba teikti privalomą oficialų pasiūlymą supirkti likusius balsavimo teisę suteikiančius vertybinius popierius. Pagal Vertybinių popierių rinkos įstatymo 19 straipsnio 3 dalį savarankiškai veikiantis asmuo ar kartu veikiantys asmenys nuo šio straipsnio 1 dalyje nurodytos balsų ribos peržengimo netenka visų balsų visuotiniame emitento akcininkų susirinkime. Balsavimo teisė vėl įgyjama tą dieną, kai Vertybinių popierių komisijoje įregistruojamas privalomas oficialus pasiūlymas arba turimų balsų skaičius sumažėja mažiausiai iki šio straipsnio 1 dalyje nurodytos ribos dėl vertybinių popierių perleidimo sandorio ar kitų priežasčių. Apeliacinės instancijos teismas netinkamai aiškino šias teisės normas nurodydamas, kad suėjus 30 dienų terminui atsakovai turi tik vieną galimybę – skelbti privalomą oficialų pasiūlymą supirkti likusias akcijas (perleisti akcijų balsų nebegali, nes balsavimo teisų yra netekę pasibaigus nurodytam 30 dienų terminui). Priešingai nei aiškino apeliacinės instancijos teismas, įstatyme nustatyta, kad balsavimo teisių netenkama peržengus nustatytą ribą ir viena iš nustatytų alternatyvių sąlygų joms vėl įgyti yra turimų balsų skaičiaus sumažinimas mažiausiai iki įstatyme nurodytos ribos dėl vertybinių popierių perleidimo sandorio ar kitų priežasčių. Taigi asmenys, kurie peržengia nustatytą ribą, turi alternatyvą – teikti oficialų pasiūlymą arba sumažinti turimų balsų skaičių. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliacinės instancijos teismas priimdamas sprendimą įpareigoti atsakovus pateikti oficialų pasiūlymą nenustatė nurodytų teisės normų taikymui būtinų faktinių aplinkybių, t. y. ar atsakovai, veikdami savarankiškai ar kartu su kitais asmenimis, apeliacinės instancijos teismo sprendimo priėmimo metu turėjo daugiau kaip 40 procentų balsų atskaitingo emitento akcininkų susirinkime, ar dėl vertybinių popierių perleidimo sandorio ar kitų priežasčių turimų balsų skaičius sumažėjo mažiausiai iki nurodytos ribos (pavyzdžiui, iš bylos medžiagos matyti, kad, pagal 2003 m. balandžio 29 d. duomenis, AB „Panevėžio keliai“ turėjo 49,72 proc. balsų suteikiančių AB „Panevėžio statybos trestas“ akcijų, o, pagal 2006 m. balandžio 13 d. duomenis, AB „Panevėžio keliai“ turėjo 4 771 035 paprastųjų vardinių akcijų, tai sudaro maždaug 29 proc. atskaitingo emitento AB „Panevėžio statybos trestas“ akcijų; T. 2, b. l. 122-142). Teisėjų kolegija pažymi, kad šiuo atveju būtina nustatyti ir tą aplinkybę, kada asmenys, veikdami savarankiškai ar kartu su kitais asmenimis, įgijo daugiau nei 40 procentų balsų atskaitingo emitento (t. y. AB „Panevėžio statybos trestas“) akcijų, nes pagal Vertybinių popierių rinkos įstatymo 65 straipsnio 4 dalį tiems savarankiškai ar kartu veikiantiems asmenims, kurie įstatymo įsigaliojimo dieną (t. y. 2002 m. balandžio 1 d.) turėjo daugiau nei 40 procentų, tačiau ne daugiau nei 50 procentų balsų atskaitingo emitento visuotiniame akcininkų susirinkime, pareiga skelbti oficialų pasiūlymą atsiranda, jeigu jie įgyja daugiau nei 50 procentų balsų.
Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, konstatuoja, kad apeliacinės instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė tam tikras Vertybinių popierių rinkos įstatymo normas, nenustatė tinkamam teisės normų taikymui būtinų faktinių bylos aplinkybių, todėl apeliacinės instancijos teismo sprendimas naikintinas ir byla perduotina iš naujo nagrinėti apeliacinės instancijos teismui.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 359 straipsnio 1 dalies 5 punktu ir 362 straipsniu,
n u t a r i a :
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. spalio 11 d. sprendimą panaikinti ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacinės instancijos teismui.
Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.
Teisėjai Česlovas Jokūbauskas
Sigitas Gurevičius
Egidijus Laužikas