Adm. nusižengimo byla Nr. AN2-112-768/2019
Proceso Nr. 4-08-3-00171-2019-6
Procesinio sprendimo kategorija 21.11.10
(S)
PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2019 m. liepos 15 d.
Panevėžys
Panevėžio apygardos teismo teisėjas Donatas Jatužis, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs R. V. (toliau – Pažeidėjas) skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2019 m. birželio 13 d. nutarimo, administracinio nusižengimo byloje,
nustatė:
1. Skundžiamu nutarimu Pažeidėjas pripažintas kaltu padaręs nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 417 straipsnio 3 dalyje ir nubaustas 80 Eur bauda su teisės vairuoti transporto priemonės atėmimu 1 mėnesiui dėl to, kad 2018 m. gruodžio 13 d., 16.47 val., (duomenys neskelbtini), ties pastatu Nr. 4 vairuodamas UAB „L.“ priklausantį automobilį „Renault Captur“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) išvažiavęs iš automobilių stovėjimo aikštelės ir įvažiuodamas į pagrindinį kelią, neįsitikino, kad tai daryti yra saugu, nedavė kelio jam iš kairės pusės atvažiuojančiam mažajai bendrijai (toliau – MB) „A.“ priklausančiam automobiliui „Škoda Superb“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kurio vairuotojas Z. Ž., pamatęs kliūtį ir vengdamas susidūrimo, buvo priverstas staigiai stabdyti ir sukti vairą į kairę pusę, ko pasekoje išvažiavo į priešpriešinę eismo juostą ir atsitrenkė į pirmoje eismo juostoje stovėjusį S. Č. priklausantį automobilį „Volkswagen Golf“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Eismo įvykio metu „Škoda Superb“ automobiliui apgadintas kairės pusės šonas, o automobiliui „Volkswagen Golf“ – apgadintas kairės pusės šonas ir priekinė dalis bei padaryta 790 Eur turtinė žala, savo veiksmais pažeisdamas Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 101, 102 punktų reikalavimus.
2. Apeliaciniu skundu Pažeidėjas prašo skundžiamą apylinkės teismo nutarimą dėl jo nubaudimo pagal ANK 417 straipsnio 3 dalį panaikinti ir administracinių nusižengimų teiseną nutraukti arba panaikinti skundžiamu nutarimu jam paskirtą administracinio poveikio priemonę.
2.1. Apeliaciniu skundu nesutinkama su Pažeidėjui inkriminuotu nusižengimu, nurodant, kad teismo išvados dėl ko kaltės neatitinka byloje esančių duomenų visumos. Teigiama, kad automobilis „Škoda Superb“ ne tik važiavo viršydamas greitį, tačiau dar ir lenkė ta pačia kryptimi važiavusį sunkvežimį, važiavusį greta kelkraštyje priparkuotų automobilių, nors pagal KET tai daryti aptariamoje vietoje nėra leistina, dėl ko, abiejų automobilių vairuotojai negalėjo matyti vienas kitą.
2.1.1. Teigiama, jog teismas, netenkindamas prašymo dėl eismo įvykio eksperto paskyrimo, tinkamai nenustatė eismo įvykio mechanizmo, dėl ko padarė bylos duomenis neatitinkančias išvadas, kadangi tikslūs duomenys, „Škoda Superb“ greitis bei lenkimo vieta, nustatyti nebuvo.
2.1.2. Akcentuojama, kad Pažeidėjas aiškiai matė iš toli lėtai atvažiuojantį sunkvežimį, todėl turėjo galimybę tinkamai įsitikinti, jog galės atlikti manevrą saugiai.
2.2. Apeliaciniu skundu, tuo atveju, jei vis tik būtų nustatyta, jog Pažeidėjas pagrįstai nubaustas dėl jam inkriminuoto nusižengimo, prašoma panaikinti skundžiamo nutarimo dalį dėl administracinio poveikio priemonės skyrimo, kaip galima suprasti, taikant įstatymą švelninančias nuostatas.
2.2.1. Nurodoma, kad eismo įvykis įvyko ne dėl kokio tai šiurkštaus Pažeidėjo padaryto KET pažeidimo, o nepalankiai susiklosčius faktinėms aplinkybėms. Tik pamatęs „Škoda Superb“ automobilį, Pažeidėjas sustojo, o pastarasis tik vėliau atsitrenkė į kelkraštyje stovėjusį automobilį. Tokie Pažeidėjo veiksmai, jo nuomone, neatitinka sąmoningo šiukštaus KET pažeidimo sąvokos ir negali lempti administracinio poveikio priemonės paskyrimo.
2.2.2. Atkreipiamas dėmesys, jog Pažeidėjo šeima gyvena (duomenys neskelbtini) rajone, tačiau Pažeidėjas dirbti važiuoja į (duomenys neskelbtini), dėl ko, netekęs teisės vairuoti, yra rizika ne tik nespėti į nuvykti į darbovietę, tačiau netekti ir paties darbo – šeimos pragyvenimo šaltinio.
3. Atsiliepimu į apeliacinį skundą Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – Institucija) Kelių policijos tarnybos viršininkas Virginijus Mačėnas prašo skundžiamą nutarimą palikti nepakeistą ir Pažeidėjo apeliacinio skundo netenkinti, kadangi jis yra teisėtas ir pagrįstas, priimtas atsižvelgus ir įvertinus visas reikšmingas byloje aplinkybes, nuobauda individualizuota tinkamai.
4. Apeliacinis skundas netenkinamas.
5. ANK 652 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimto nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą. Apeliaciniame skunde nesutinkama su Pažeidėjo kalte bei su administracinio poveikio priemonės - specialiosios teisės vairuoti transporto priemonės atėmimo skyrimu, prašant jos neskirti, todėl apygardos teismas skundžiamo nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą patikrina tik šioje apimtyje.
5.1. Pažymėtina, kad konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, kaip tai teisingai akcentuoja ir Pažeidėjas, tačiau tai nereiškia, jog teismas, nagrinėdamas administracinio nusižengimo bylą, privalo visais atvejais tenkinti bylos dalyvių prašymus dėl, šiuo atveju, ekspertizės skyrimo, jei, įvertinus analizuojamo įvykio aplinkybes, paaiškėja, jog jos yra pakankamai aiškios, o byloje surinktų duomenų visiškai pakanka pagrįstam sprendimui priimti. Aptariamu atveju sutiktina su apylinkės teismo pozicija, jog nagrinėjamos bylos kontekste toks ekspertinis tyrimas iš tiesų nėra tikslingas, kadangi išanalizavus faktines bylos aplinkybes bei peržiūrėjus ir įvertinus dar kartą byloje esančią vaizdo medžiagą, nėra pagrindo teigti, jog galima eksperto išvada išties būtų esminė, nustatant Pažeidėjo kaltės klausimą, ne tik dėl to, jog liudytojo Z. Ž. automobilio greitis nebuvo reikšmingai didelis, dėl ko nustatyti automobilių apgadinimai nėra itin žymūs, tačiau ir dėl to, kad sunkvežimis į fiksuotą vietą atvažiavo žymiai vėliau nei liudytojas Z. Ž.
5.1.1. Svarbu tai, kad nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Šiuo aspektu, nors Pažeidėjo manymu apylinkės teismas netinkamai vertino byloje esančius įrodymus, tame tarpe ir minėtą vaizdo įrašą, tačiau aukštesnės instancijos teismas su tokia Pažeidėjo pozicija nesutinka. Atkreiptinas dėmesys, kad duomenų pripažinimas įrodymais, jų vertinimas yra išskirtinė teismo teisė, todėl Pažeidėjo nesutikimas su teismo atliktu įrodymų vertinimu pats savaime nesudaro pagrindo konstatuoti, kad įrodymai buvo įvertinti neteisingai, jei byloje nėra faktinių duomenų, rodančių akivaizdžias įrodymų vertinimo klaidas, lėmusias nepagrįsto nutarimo priėmimą.
5.1.2. Apygardos teismas, išnagrinėjęs apeliacinį skundą, dar kartą patikrinęs administracinio nusižengimo byloje surinktus ir apylinkės teismo ištirtus įrodymus, daro išvadą, kad nagrinėjant administracinio nusižengimo bylą ir sprendžiant Pažeidėjo kaltės klausimą, duomenų pripažinimo įrodymais ir jų vertinimą reglamentuojančių normų, skundžiamą nutarimą priėmęs teismas, nepažeidė. Apylinkės teismas skundžiame nutarime išsamiai išanalizavo visas įvykio aplinkybes ir pateikė itin motyvuotas išvadas ne tik dėl Pažeidėjo kaltės, tačiau ir jo keltų versijų atmetimo, todėl plačiai nekartodamas skundžiame nutarime padarytų išvadų, Pažeidėjo skundą nagrinėjantis teismas visiškai sutinka, jog vaizdo įraše užfiksuota situacija neabejotinai rodo ne Pažeidėjo keliamą versiją, t. y. kad „Škoda Superb“ lenkė sunkvežimį pažeisdama KET, dėl ko įvyko eismo įvykis, tačiau būtent tai, jog Pažeidėjas atliko nesaugų manevrą - įvažiavo į pagrindinį kelią, nedavė kelio jam iš kairės pusės atvažiuojančiam „Škoda Superb“, dėl ko sukėlė situaciją, kuomet „Škoda Superb“, siekdama išvengti susidūrimo, buvo priversta staigiai stabdyti ir sukti vairą į kairę pusę, ko pasėkoje, išvažiavo į priešpriešinę eismo juostą ir atsitrenkė į pirmoje eismo juostoje stovėjusį automobilį. Sutiktina su apylinkės teismo išvada, jog „Škoda Superb“ lenkimo manevro draudžiamoje vietoje nedarė, tuo labiau, jog iš vaizdo įrašo matyti, jog prieš įvykstant eismo įvykiui, „Škoda Superb“ važiuoja savo juosta, o kitas automobilis, jam priešpriešine, jie laisvai prasilenkia, o įvažiavus į pagrindinį kelią „Renault Captur“, užstoja „Škoda Superb“ kelią, dėl ko, pastarasis, siekdamas išvengti susidūrimo, privalėjo sukti į kairę pusę, tokiu būdu išvažiavo į priešpriešinę eismo juostą, susidūrė su pirmoje juostoje, stovėjusiu automobiliu. Pažeidėjas neteisus sakydamas, kad nei jis, nei liudytojas Z. Ž. negalėjo vienas kito matyti, kadangi akivaizdu, jog Z. Ž. jį matė, kitu atveju galima tikėti, jog eismo įvykis būtų įvykęs susidūrus būtent su Pažeidėjo automobiliu. Visų antra, liudytojas Z. Ž. negalėjo tikėtis, jog Pažeidėjas, iš esmės įvažiavęs į pagrindinį kelią, suks į kairę pusę, tuo labiau, kai nebuvo rodomi jokie įspėjamieji posūkio signalai. Ir trečia, Pažeidėjas parodė, kad jis matė atvažiuojantį krovininį automobilį, tad neabejotina, jog jis turėjo matyti ir jo link važiuojantį lengvąjį automobilį, tačiau tikėjosi, jog pradėtą manevrą pavyks sėkmingai atlikti iki galo. Galiausia, būtent tokią susidariusią situaciją bei byloje nustatytas faktines aplinkybes patvirtina ne tik bylos medžiagoje esantis, išsamiai skundžiamame nutarime detalizuotas, vaizdo įrašas, tačiau ir eismo įvykio schemos, liudytojo Z. Ž. parodymai, kiti byloje esantys rašytiniai duomenys, kurių apygardos teismas nebekartoja.
5.1.3. Tiek skundžiamame nutarime, tiek šioje nutartyje aptartų įrodymų visuma, aukštesniojo teismo vertinimu, patvirtina apylinkės teismo padarytą išvadą, jog Pažeidėjas, priešingai nei jis yra įsitikinęs, padarė jam inkriminuotą administracinį nusižengimą. Apelianto argumentai, susiję su „Škoda Superb“ atliktu lenkimo manevru, atmestini kaip visiškai nepagrįsti. Teiginys, jog Pažeidėjas įvažiavo į pagrindinį kelią tvirtai įsitikinęs, kad atliks manevrą saugiai, grįstas, akivaizdu, vien subjektyvia jo nuomone, todėl paneigtas ne tik faktinėmis bylos aplinkybėmis, tačiau dar ir tuo, kad Pažeidėjas tinkamai nesilaikė KET, kadangi, išvažiuodamas iš aikštelės, sukdamas į dešinę, posūkio nerodė, dar daugiau, pavažiavęs atbuline eiga, toliau darė posūkį į kairę, taip pat nerodydamas jokio įspėjamojo signalo, kas neabejotinai, nepalankiai susiklosčius aplinkybėms, taip pat galėjo įtakoti avarinės situacijos sukėlimą. Aukštesnysis teismas, be kita ko, pažymi, kad vien tai, jog Pažeidėjas tvirtina esąs nekaltas dėl jam inkriminuoto pažeidimo, neduoda pagrindo tokią jo versiją laikyti besąlygiškai teisinga, juolab, kad byloje esantys detaliai išanalizuoti duomenys tai kategoriškai paneigia, todėl toks jo argumentas taip pat vertinamas kaip siekis bet kokiu atveju išvengti atsakomybės.
5.1.4. Remiantis tuo, kas išdėstyta, apygardos teismas sprendžia, jog apylinkės teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes, tinkamai pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone, įvertino byloje esančius įrodymus ir padarė teisingą bei pagrįstą išvadą dėl Pažeidėjo kaltės jam padarius administracinį nusižengimą numatytą ANK 417 straipsnio 3 dalyje. Apylinkės teismas priėmė teisingą procesinį sprendimą, todėl šiuo aspektu naikinti skundžiamą nutarimą ir administracinio nusižengimo bylą nutraukti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.
5.1.5. Apygardos teismas taip pat atkreipia dėmesį, jog atsakant į skundo argumentus, Europos Žmogaus Teisių Teismas ne kartą yra pažymėjęs, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. balandžio 19 d. sprendimą byloje Van de Hurk v. Netherlands; 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimą byloje Helle v. Finland).
5.2. Apeliaciniame skunde taip pat keliamas klausimas dėl Pažeidėjui skirtos administracinio poveikio priemonės – teisės vairuoti transporto priemonės atėmimo 1 mėnesiui taikymo, nurodant, kad Pažeidėjui ši teisė yra būtina ne tik dėl dideliu atstumu nutolusios darbovietės, tačiau ir kylančios rizikos prarasti darbą, nešantį vieninteles pajamas šeimoje.
5.2.1. Apygardos teismo įsitikinimu, įvertinus visas administracinės nuobaudos skyrimui reikšmingas aplinkybes, nėra pagrindo daryti išvadą, kad Pažeidėjui paskirta administracinio poveikio priemonė – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas, kurios terminas nustatytas minimalus, yra per griežta. Administracinė nuobauda yra valstybės prievartos priemonė, ANK nustatyta tvarka skiriama administracinį nusižengimą padariusiam asmeniui bei siekiant atgrasyti asmenis nuo administracinių nusižengimų darymo ir paveikti administracinius nusižengimus padariusius asmenis taip, jog jie laikytųsi įstatymų ir ateityje vėl nedarytų administracinių nusižengimų, nubausti administracinius nusižengimus padariusius asmenis, atimti ar apriboti administracinius nusižengimus padariusiems asmenims galimybę daryti naujus administracinius nusižengimus (ANK 22 straipsnis). Pažymėtina, kad taikant prevencines priemones ir Pažeidėjo nubaudimą, įstatymas aukščiau iškelia visuomenės interesą, siekdamas užtikrinti nepriekaištingą teisės aktų laikymąsi, o ne Pažeidėjo asmeninį interesą išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su padarytu nusižengimu. Vien tik administracinėn atsakomybėn patraukto asmens pageidavimus tenkinančios administracinės nuobaudos paskyrimas šiuo atveju akivaizdžiai neatitiktų administracinei nuobaudai keliamų tikslų.
5.2.2. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs visas ANK 34 straipsnio 5 dalyje nurodytas aplinkybes, neturi pagrindo sutikti su Pažeidėju, jog jo nurodytos aplinkybės, į kurias, beje, apylinkės teismas, skirdamas Pažeidėjui administracinio poveikio priemonę, taip pat atsižvelgė, sudaro pagrindą neskirti ANK 417 straipsnio 9 dalyje numatytos administracinio poveikio priemonės. Apylinkės teismas, įvertinęs Pažeidėjo padaryto nusižengimo pobūdį bei pavojingumą, nusižengimo padarymo aplinkybes, taip pat Pažeidėjo asmenybę, jo atsakomybę lengvinančių bei sunkinančių aplinkybių nebuvimą, pagrįstai sprendė, kad Pažeidėjo padarytas administracinis nusižengimas nėra atsitiktinio pobūdžio, o susiformavusio itin atsainaus elgesio dėl KET ir visuomenėje priimtų moralės bei elgesio normų laikymosi, pasekmė, su kuo visiškai sutinka ir apygardos teismas, kadangi tai patvirtina ne tik administracinių teisės pažeidimų bei administracinių nusižengimų kiekis laikotarpiu nuo 2014 m. iki 2019 m., tačiau dar ir tai, kad naują administracinį nusižengimą, kaip visiškai pagrįstai akcentavo teismas skundžiamame nutarime, padarė po to, dėl ko nagrinėjamas šis Pažeidėjo apeliacinis skundas.
5.2.3. Pažymėtina, jog tai, kad teisė vairuoti transporto priemones yra susijusi su Pažeidėjo darbinių funkcijų atlikimu (vykimu į darbovietę), asmeninio pobūdžio aplinkybėmis (jo šeimos gerove), nesudaro pagrindo šią situaciją vertinti Pažeidėjo naudai, nes šias aplinkybes prieš pažeisdamas teisės normų reikalavimus privalėjo įvertinti ir pats Pažeidėjas, o to nepadaręs, jis prisiėmė pasekmių, kilusių dėl padaryto nusižengimo, riziką. Kita vertus, teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog administracinėn atsakomybėn patraukto asmens darbinė situacija nesuteikia jokio esminio prioriteto svarstant klausimą dėl teisės vairuoti transporto priemones atėmimo nei termino sutrumpinimo, nei tuo labiau panaikinimo, nes galimas darbo funkcijų vykdymo apsunkinimas yra adekvatus padaryto nusižengimo rezultatas (Nr. ATP-451-843/2016). Tiek Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, tiek apygardų teismai yra ne kartą pažymėję, jog tai, kad administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens darbas (net kai darbinės pajamos yra Pažeidėjo pagrindinis pragyvenimo šaltinis) siejamas su būtinybe vairuoti transporto priemones, savaime nepripažįstama ypatinga aplinkybe, turinčia lemti išskirtinai švelnios nuobaudos taikymą (Nr. N1–1378/2007, N63-940/2010, N63-940/2010, N62-3331/2011 ir kt.).
5.2.4. Atsižvelgus į tai, kas išdėstyta, apygardos teismas daro išvadą, jog specialiosios teisės atėmimas 1 mėnesiui nėra per griežta ar kitaip neteisinga administracinio poveikio priemonė, todėl keisti skundžiamą nutarimą ir šioje dalyje Pažeidėjo skunde nurodomais argumentais ir taikyti ANK 34 straipsnio 5 dalį nėra pakankamo pagrindo.
5.3. Apygardos teismas, įvertinęs tai, kas aptarta, konstatuoja, kad skundžiamas apylinkės teismo nutarimas yra teisėtas bei pagrįstas ir jo keisti ar naikinti Pažeidėjo apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais nėra jokio pagrindo.
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
n u t a r i a :
palikti Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2019 m. birželio 13 d. nutarimą nepakeistą ir R. V. apeliacinio skundo netenkinti.
Nutartis neskundžiama.
Teisėjas Donatas Jatužis