Civilinės bylos Nr. e2-327-475/2020

Teisminio proceso Nr. 2-69-3-11292-2019-7

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.1.3.6;

2.6.1.4; 2.6.2.1; 2.6.3; 2.6.8.11.1; 3.1.7.4;

3.1.7.6; 3.1.7.8; 3.1.7.11; 3.2.3.1; 3.2.6.1

(S)

KAUNO APYLINKĖS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. rugsėjo 23 d.

Kaunas

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėja Virginija Simanavičienė,

sekretoriaujant teismo posėdžių sekretorei Daivai Jokubauskienei,

dalyvaujant ieškovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „BŪSTO INDUSTRIJOS GRUPĖ“, atstovaujamos bankroto administratorės uždarosios akcinės bendrovės „Klaipėdos administratoriai“ atstovui M. M.,

atsakovės Daugiabučių namų savininkų bendrijos „Naujasis Trinapolis“ atstovui advokatui A. L.,

trečiajam asmeniui V. Ž.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „BŪSTO INDUSTRIJOS GRUPĖ“, atstovaujamos bankroto administratorės uždarosios akcinės bendrovės „Klaipėdos administratoriai“, ieškinį atsakovei Daugiabučių namų savininkų bendrijai Naujasis Trinapolis dėl skolos priteisimo, trečiasis asmuo V. Ž..

Teismas

n u s t a t ė :

1.       ieškovė bankrutavusi uždaroji akcinė bendrovė „BŪSTO INDUSTRIJOS GRUPĖ“ (toliau – ieškovė) ieškiniu prašė priteisti iš atsakovės Daugiabučių namų savininkų bendrijos „Naujasis Trinapolis“ (toliau – atsakovė) 5 256,60 Eur skolos, 6 procentų procesines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

2.       ieškovė 2020 m. liepos 8 d. pareiškimu atsisakė ieškinio reikalavimo dėl 3 504,40 Eur skolos priteisimo pagal 2010 m. kovo 10 d. PVM sąskaitą faktūrą serija BIG Nr. 0000078. Teismas 2020 m. liepos 9 d. nutartimi pareiškimą dėl dalies ieškinio reikalavimų atsisakymo priėmė ir toje dalyje civilinę bylą nutraukė.

3.       Ieškovės atstovas palaikė ieškinio reikalavimą likusioje dalyje ir prašė priteisti 1 752,20 Eur skolą, 6 procentų procesinių palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

3.1.       Ieškinyje nurodo, kad Kauno apygardos teismas 2017 m. lapkričio 28 d. nutartimi iškėlė ieškovui bankroto bylą. Kauno apygardos teismo 2017 m. gruodžio 19 d. nutartimi ieškovės bankroto administratoriumi paskirta „Klaipėdos administratoriai“, UAB.

3.2.       Bankroto administratoriui vykdant Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau - ĮBĮ) 11 straipsnio 5 dalies 8 bei 23 punkte įtvirtintas pareigas, nustatyta, kad atsakovė yra neapmokėjusi ieškovės išrašytos PVM sąskaitos faktūros sąskaitos 2010 m. balandžio 12 d. BIG Nr. 0000081 (6 050,00 LTL = 1 752,20 Eur) už apsaugos ir vaizdo stebėjimo įrangos naudojimąsi komplekse Trinapolio g. Vilniuje.

3.3.       Ieškovės atstoto teigimu, Panevėžio apygardos teismo nutartis patvirtina, kad atsakovė buvo užėmusi ieškovei priklausančias patalpas ir jomis bei jose, esančia įranga naudojosi.

4.       Atsakovė atsiliepimu prašo ieškinį atmesti ir iš ieškovės bankrutavusios UAB „BŪSTO INDUSTRIJOS GRUPĖ“ bankroto byloje administravimui skirtų lėšų priteisti bylinėjimosi išlaidas.

4.1.       Ieškovė ieškinio faktinį pagrindą sudarančias aplinkybes nurodo PVM sąskaitas faktūras išrašytas už atsakovės naudojimąsi apsaugos ir vaizdo stebėjimo įranga, esančia komplekse Trinapolio g., Vilniuje.

4.2.       Atsakovė atsiliepime pažymėjo, kad ieškovė nenurodo ir nepateikia jokių rašytinių įrodymų, patvirtinančių šalių valią, kad ieškovė teiktų, o atsakovė gautų tokias naudojimosi apsaugos ir vaizdo stebėjimo įranga, esančia komplekse Trinapolio g., Vilniuje, paslaugas (toliau – Paslaugos) ir/ar turėtų poreikį (būtinybę) tokias paslaugas gauti. Be to, ieškovė taip pat nenurodo ir nepateikia jokių rašytinių įrodymų, kad iki įmonės bankroto bylos iškėlimo PVM sąskaitas faktūras kada nors būtų pateikusi atsakovei apmokėti ir/ar dėl to, t. y. dėl skolos už galimai suteiktas paslaugas, būtų pareiškusi pretenzijas.

4.3.       Ieškovė užsiėmė nekilnojamojo turto vystymo (statymo ir pardavimo) veikla. Ji buvo nekilnojamojo turto statytoja ir daugiabučiuose gyvenamuose namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini)bei (duomenys neskelbtini), pastatė ir pardavė virš 250 butų (kitų komercinių patalpų). Nurodytuose daugiabučiuose gyvenamuosiuose namuose esančių gyventojų turto apsaugai ir stebėjimui ieškovė savo nuožiūra dar 2005 metais, t. y. dar iki atsakovės, kaip bendrijos, įsteigimo (2009 m.), įrengė apsaugos ir vaizdo stebėjimo įrangą (sistemą), kurios valdymo įranga buvo sumontuotas patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini), Vilnius, (toliau – Komercinės patalpos).

4.4.       2009 metais įsteigus atsakovę, kaip bendriją, Ieškovė pasiūlė atsakovei, kaip bendro naudojimo objektų, esančių daugiabučiuose gyvenamuose namuose, esančiuose Trinapolio g. (duomenys neskelbtini), Vilnius, priežiūrą ir naudojimą atliekančiai bendrijai, įsigyti nurodytą apsaugos ir vaizdo stebėjimo sistemą ir jos įrangą. Kadangi po atsakovės įkūrimo šalys nesusitarė dėl vaizdo stebėjimo sistemos perleidimo ir dėl to sistema, išskyrus jos kabelius (laidus), buvo išmontuota. Taigi, ieškovė paslaugų nei butų (patalpų) savininkams, nei atsakovei nesuteikė, todėl ji neturi jokio pagrindo reikalauti tariamos skolos priteisimo.

4.5.       Ieškovė taip pat nenurodo ir nepateikia jokių rašytinių įrodymų, patvirtinančių, kad paslaugos realiai (faktiškai) buvo suteiktos, t. y. kad atsakovė jas gavo, kad daugiabučių gyvenamųjų namų, esančių Trinapolio g. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), Vilnius, sumontuotos apsaugos ir vaizdo stebėjimo sistemos galimo paslaugų teikimo metu buvo ieškovės nuosavybė ir kad ji turėjo pagrindą tokias paslaugas teikti. Priešingai įsiteisėjusiu tuometinio Vilniaus miesto 1-os apylinkės teismo 2012 m. vasario 20 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-476-534/2012 ieškovės nuosavybės teisė į apsaugos ir vaizdo stebėjimo sistemas, esančias daugiabučių gyvenamųjų namų Trinapolio g. (duomenys neskelbtini), Vilnius, yra paneigta. Tai reiškia, kad ieškovė objektyviai negalėjo atsakovei sutekti jokių paslaugų. Teismo posėdžio metu atsakovės atstovas ieškinį prašė atmesti kaip nepagrįstą. Palaikė atsiliepime nurodytas aplinkybes.

5.       Trečiasis asmuo V. Ž. atsiliepimu prašo ieškinį atmesti ir iš ieškovės bankrutavusios UAB „BŪSTO INDUSTRIJOS GRUPĖ“ bankroto byloje administravimui skirtų lėšų priteisti bylinėjimosi išlaidas.

5.1.       Trečiasis asmuo atsiliepime nurodo, kad laikotarpiu nuo 2009 m. gegužės 22 d. iki 2013 m. lapkričio 5 d. buvo atsakovės bendrijos pirmininke.

5.2.       Atsakovė būdama statytoja, rangove ir pardavėja gyvenamųjų namų kvartalo, adresu Trinapolio g. (duomenys neskelbtini), Vilnius (toliau - namai), pasinaudodama tokia savo padėtimi, Nekilnojamojo turto registre įregistravo nuosavybės teisę į daugiabučio (vienuolikos aukštų) gyvenamojo namo, adresu (duomenys neskelbtini), Vilnius, visą patalpą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pažymėtą indeksais 31-1, 31-2 ir pareiškė reikalavimą dėl iš jos iškėlimo daugiabučių namų kvartalo bendro naudojimo priešgaisrinės ir priešgaisrinio vėdinimo valdymo sistemų įrangos, siekiant pakeisti šios patalpos panaudojimo paskirtį, kuri nuo atsakovės kvartalo gyvenamųjų namų butų ir kitų patalpų perleidimo kitiems asmenims visą laiką buvo naudojama bendro naudojimo reikmėms tenkinti ir neatskiriama namo dalis. Taip pat vengė pateikti minėtų namų techninę - projektinę dokumentaciją, trikdė bendrijos veiklą. Prieštaravo bendrijos steigimui, nes buvo įkūrusi savo administruojančią įmonę UAB „Vilniaus valda“, kuri de fakto iki 2009 m. lapkričio 11 d. teikė administravimo paslaugas ir tik nuo 2009 m. gruodžio 1 d. perdavė namo administravimą, be projektinės dokumentacijos, bendrojo naudojimo objektų sąrašo, bei kt.

5.3.       Trečiasis asmuo palaiko atsakovės atsiliepime nurodytus argumentus ir pažymi, kad atsakovė nepirko ir nesutiko pirkti minėtų apsaugos įrangos paslaugų, dėl kurių nuosavybės kilo ginčas. PVM sąskaitose faktūrose nurodoma paslauga „Už apsaugos ir vaizdo stebėjimo įrangos naudojimąsi komplekse“. Apsaugos ir vaizdo stebėjimo įranga yra sumontuota, statant namus ir yra namo priklausiniai pagal techninius dokumentus. Apsauga šiame name yra priešgaisrinė sistema, kuri privaloma pagal teisės aktus, nes priklauso „Ypatingų statinių kategorijai“, pagal STR 1.01.09:2003 ir tokiems namams keliamus įstatymų reikalavimus.

5.4.       Ieškovė, pati būdama statytoja, sumontavo bendrojo naudojimo įrangą, priešgaisrinių čiaupų valdymo skydus, priešgaisrinės signalizacijos skydus ir butų priešgaisrinę signalizaciją (toliau - apsauga), kuri priklauso namo butų ir kitų patalpų savininkams, kaip namo inžinierinė įranga jai nuosavybės teise priklausančioje patalpoje. Ieškovė nenurodo ir nepateikia jokių rašytinių įrodymų ir nėra pateikusi praeityje, patvirtinančių, kad daugiabučių gyvenamųjų namų, esančių Trinapolio g. (duomenys neskelbtini), Vilnius, sumontuotos apsaugos ir vaizdo stebėjimo sistemos galimo paslaugų teikimo metu buvo ieškovės nuosavybė ir kad ji turėjo pagrindą tokias paslaugas teikti.

5.5.       Trečiasis asmuo pažymi, kad siekiant ir/ar nusprendus pirkti bet kokias paslaugas, turi būti atsakovės, kaip bendrijos, valdymo organo - valdybos arba bendrijos narių susirinkimo - sprendimas, kurio pagrindu būtų sudaromas sandoris. Tokių sprendimų atsakovė niekada nepriiminėjo ir juo labiau jokių sutarčių su ieškove dėl paslaugų pirkimo, tame tarpe ir dėl apsaugos ir vaizdo stebėjimo nesudarinėjo.

5.6.       Ieškovė 2010 metų vasario mėn. pati ėmėsi aktyvių veiksmų apsaugos ir vaizdo stebėjimo įranga demontuoti ir perkelti į kitas šalia esančias patalpas adresu Trinapolio g. (duomenys neskelbtini), pagalbines patalpas (dviračio patalpas). Taip savo raštuose nurodanti, kad atsakovė, nesutinka gauti ieškovės paslaugų.

5.7.       Pagal Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto pirmojo policijos komisariato prevencijos nutarimą atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą, 2010 m. vasario 22 d., kuriame atsakovė DNSB „Naujasis Trinapolis“, valdybos pirmininkė, byloje trečioji šalis V. Ž. 2010 m. vasario 17 d. apie 10 val. kreipėsi į policiją, dėl priešgaisrinės įrangos demontavimo, tai yra atjungimo visos apsaugos sistemos. Ieškovė paaiškino, kad nuosavybės teise priklausančiose patalpose buvo sumontuota priešgaisrinė ir vėdinimo valdymo sistemos. Taip pat video stebėjimo ir apsaugos įranga, o su atsakove nepavyko susitarti dėl apsaugos ūkio nuomos. Kas įrodo ir patvirtina, kad atsakovė nepirko apsaugos paslaugų ir neketino jų pirkti, nes apsauga yra namo priklausinys.

5.8.       Trečiasis asmuo teismo posėdyje pažymėjo, kad jokie sutartiniai santykiai ieškovės su atsakove nesiejo. PVM sąskaita faktūra, kuria ieškovė grindžia reikalavimą, atsakovei nebuvo pateikta, atsakovės nepasirašyta.

Teismas

konstatuoja:

ieškinys atmestinas.

6.       Ieškovės bankroto administratorė ieškinio reikalavimą grindžia 2010 m. balandžio 12 d. PVM sąskaita faktūra Nr. 0000081, kuri išrašyta ieškovės atsakovei už apsaugos ir vaizdo stebėjimo įrangos naudojimąsi komplekse Trinapolio g. Vilnius (2010 m. kovo mėn.), apmokėjimo terminas – 2010 m. balandžio 30 d. Atsakovė PVM sąskaitos faktūros nėra pasirašiusi.

7.       Atsakovė, kuri vykdo bendro naudojimo objektų, esančių pastatuose-daugiabučiuose gyvenamuose namuose, esančiuose Trinapolio g. (duomenys neskelbtini), Vilnius, valdymą, naudojimą ir priežiūrą, neigia, kad tarp šalių buvo susiklostę sutartiniai teisiniai santykiai, todėl laikosi pozicijos, kad ieškovė atsakovei PVM sąskaitą faktūrą išrašė be pagrindo.

8.       Teismas pažymi, kad kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad ieškovo išrašyta atsakovui PVM sąskaita faktūra pati savaime neįpareigoja atsakovo apmokėti nurodytą sumą, nes tokiai prievolei atsirasti būtinos papildomos sąlygos – įrodymai apie sutarties vykdymą, konkrečios ūkinės operacijos atlikimą. PVM sąskaitos – faktūros išrašymas yra vienašalis aktas, sukuriantis šį mokestinį dokumentą išrašiusiam asmeniui prievolę sumokėti nustatyto dydžio mokestį valstybei, tačiau vien šiuo dokumentu civiliniai – teisiniai santykiai neatsiranda (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. spalio 8 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-1040/2003). Taigi PVM sąskaita faktūra yra specialios formos buhalterinės apskaitos dokumentas, kuriuo turi būti įforminamos ūkinės operacijos PVM apskaitos tikslais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-250-469/2015, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. rugsėjo 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-2451-803/2019). Kilus ginčui dėl sutartinių įsipareigojimų vykdymo, kai reikalavimai yra grindžiami PVM sąskaitų faktūrų duomenimis, šalių sutartinių santykių pobūdis bei aplinkybės, susijusios su sutartinių įsipareigojimų vykdymu, gali būti įrodinėjamos visomis leistinomis įrodinėjimo priemonėmis, o išvados apie tokių reikalavimų pagrįstumą daromos vadovaujantis CPK 185 straipsnyje nustatytomis įrodymų vertinimo taisyklėmis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. vasario 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-55/2012, Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. gruodžio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-619-1120/2019).

9.       Byloje nustatyti, kad ieškovei laikotarpiu nuo 2007 m. kovo 15 d. iki 2015 m. sausio 30 d. nuosavybės teise priklausė komercinė patalpa, esanti adresu Vilniaus m. Trinapolio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), patalpos paskirtis – kita, plane pažymėtos indeksais 31-1, 31-2 (Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašas). Minėtoje patalpoje sumontuota priešgaisrinė, apsaugos įranga (Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto pirmojo policijos komisariato prevencijos 2010 m. vasario 22 d. nutarimas atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą, Panevėžio apygardos teismo 2013 m. liepos 4 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-405-212/2013, antstolio I. G. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas).

10.       Ieškovė teigia, kad atsakovė turi prievolę sumokėti už naudojimąsi ieškovei priklausančiose patalpose buvusią ieškovės apsaugos ir vaizdo stebėjimo įrangą. Ieškovė remiasi Panevėžio apygardos teismo 2013 m. liepos 4 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-405-212/2013, kuria Panevėžio apygardos teismas paliko nepakeistą Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. spalio 22 d. sprendimą. Minėtoje byloje Daugiabučių namų savininkai prašė panaikinti VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registre įregistruotos negyvenamosios patalpos, esančios pastate, adresu Vilniaus m. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), patalpos paskirtis – kita, plane pažymėtos indeksais 31-1, 31-2, teisinę registraciją UAB „Būsto industrijos grupė“ vardu, ir šią patalpą pripažinti bendrąja daline nuosavybe butų (patalpų), esančių pastatuose adresu Trinapolio g. (duomenys neskelbtini), Vilniuje, savininkų. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2012 m. spalio 22 d. sprendimu ieškinį atmetė.

11.       Panevėžio apygardos teismas 2013 m. liepos 4 d. nutartyje nurodė, kad „<...> iš patalpų plano, pirkimo–pardavimo sutarčių sąlygų matyti, kad atsakovas [UAB „Būsto industrijos grupė] iš anksto numatė viename iš namų įrengti komercines apsaugos patalpas ir teikti atlygintines apsaugos paslaugas. Ieškovai [butų savininkai] sutiko, kad atsakovas buto apsaugos sistemas prijungtų prie komplekso apsaugos pulto ir kad jiems būtų teikiamos atlygintinės apsaugos paslaugos pagal su namo, kuriame yra butas, administratoriumi sudarytą sutartį (Sutarties 4.1.9 p.). Taigi, ieškovai [butų savininkai] sutikdami, kad patalpų apsaugos paslaugos būtų teikiamos, vykdė sutartinius įsipareigojimus - su UAB „Vilniaus valda“ sudarė Administravimo, eksploatavimo ir komunalinių paslaugų teikimo ir apmokėjimo sutartis su priedais, kuriuose numatyti paslaugų pavadinimai ir tarifai ir ją vykdė kelis metus. Pagal šių sutarčių Priedų 14 p. gyventojams už 40 Lt mėnesinį mokestį buvo teikiama buto, pastato, jo vidinio kiemo ir perimetro saugojimas ir kontrolė visą parą, įskaitant, bet neapsiribojant fizine apsauga, stebėjimu videokameromis <...>. Šiuo atveju ieškovai pirkimo–pardavimo sutarčių sąlygas vykdė, jų neginčijo ir neginčija šiuo metu, mokėjo nustatyto dydžio mokestį už patalpų apsaugą.“

12.       Įvertinus Panevėžio apygardos teismo 2013 m. liepos 4 d. nutartyje nurodytas aplinkybes, spęstina, kad gyventojams buvo teikiamos fizinės apsaugos, stebėjimo videokameromis paslaugos. Tačiau ieškovė nepateikė jokių įrodymų, kad šalių buvo aptartas mokestis už naudojimąsi apsaugos ir vaizdo stebėjimo įranga, kokia konkrečiai įranga namų gyventojai naudojosi 2010 m. kovo mėnesį. Trečiasis asmuo teismo posėdžio metu paaiškino, kad tuometinė namų administratorė UAB „Vilniaus valda“ samdė Ekskomisarų biurą atlikti fizinę turto apsaugą. Be to, pati ieškovė 2010 m. vasario 4 d. rašte, adresuotame atsakovei, nurodė, kad „<...> Priešgaisrinės apsaugos valdymo sistema yra ne UAB „Būsto industrijos grupė“, bet namo nuosavybė, tačiau šiuo metu ji yra UAB Būsto industrijos grupė“ nuosavybės teise priklausančiose patalpose, jei DNSB „Naujasis Trinapolis“ nenori šių patalpų nuomotis kartu su visu apsaugos ūkiu, kaip galima suprasti iš Jūsų elgesio, UAB „Būsto industrijos grupė“ iš savo patalpų jau šį antradienį, t. y. 2010 m. vasario 9 d. pradės perkeldinėti šią įrangą į bendrojo naudojimo patalpas. <...> Dėl apsaugos ūkio - visa su juo susijusi įranga yra UAB „Būsto industrijos grupė“ nuosavybė ir ji yra visiškai laisva priimti sprendimus, ką su savo turtu daryti. Šiuo metu Jus neteisėtai naudojatės svetima nuosavybe ir, jei šį ketvirtadienį, t. y. 2010 m. vasario 13 d. Jūs šią įrangą bei patalpas mums neperduosite, kreipsimės į teismą dėl šių daiktų išreikalavimo teismine tvarka. Tokiu atvejų sieksime prisiteisti nuomos mokestį už visą laikotarpį, kiek jus nepagrįstai naudojatės minėta įranga, taip pat ir visus neteisėtų veiksmų sukeltus nuostolius. <...>“. Teismo vertinimu šis raštas tik patvirtina, kad šalių sutartiniai santykiai dėl įrangos naudojimosi (nuomos) nesiejo, priešingu atveju atsakovė būtų reikalavusi sumokėti mokestį už naudojimąsi įranga, o ne teigusi, kad įranga atsakovė naudojasi neteisėtai. Be to, ieškovė remiasi PVM sąskaita faktūra išrašyta už kovo mėnesį, tačiau Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto pirmojo policijos komisariato prevencijos 2010 m. vasario 22 d. nutarime nurodytos aplinkybės tik patvirtina faktą, kad ieškovė demontuodama priešgaisrine įranga, turėjo galimybę pasiimti ir vaizdo stebėjimo įrangą dar 2010 m. vasario mėnesį.

13.       Ieškovė savo reikalavimą kildina iš atlygintinų paslaugų teikimo santykių. CK 6.771 straipsnio 1 dalis apibrėžia atlygintinų paslaugų teikimo teisinius santykius, tai yra paslaugų sutartimi viena šalis (paslaugų teikėjas) įsipareigoja pagal kitos šalies (kliento) užsakymą suteikti klientui tam tikras nematerialaus pobūdžio (intelektines) ar kitokias paslaugas, nesusijusias su materialaus objekto sukūrimu (atlikti tam tikrus veiksmus arba vykdyti tam tikrą veiklą), o klientas įsipareigoja už suteiktas paslaugas sumokėti. Teismo vertinimu, į bylą pateiktos PVM sąskaitos faktūros formuluotė leidžia daryti išvadą, kad ji išrašyta už įrangos nuomą. Pažymėtina, kad vadovaujantis CK 6.535 straipsnio 1 dalimi, pastatų, statinių ar įrenginių nuomos sutartis turi būti rašytinė, o pagal CK 6.535 straipsnio 1 dalį pastatas, statinys ar įrenginys perduodamas ir priimamas pagal perdavimo-priėmimo aktą. Byloje nepateikti duomenys, kad buvo sudaryta rašytinė apsaugos ir vaizdo stebėjimo įrangos nuomos sutartis bei šios įrangos perdavimo-priėmimo aktas.

14.       Vertindamas ieškovės pateiktus įrodymus dėl sutartinių santykių buvimo fakto, teismas turi vadovautis įrodymų pakankamumo taisykle. Kasacinis teismas ne kartą yra pabrėžęs, kad išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-35/2011; 2011 m. spalio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-396/2011). Tai yra laisvo įrodymų vertinimo principas, kuris reiškia, kad galutinai ir privalomai įrodymus įvertina teismas, tačiau atsižvelgdamas į įrodymų leistinumą ir sąsajumą (CPK 177 straipsnio 4 dalis, 180 straipsnis), kitas įrodinėjimo taisykles (CPK 182 straipsnis). Teismo vertinimu byloje nėra duomenų, kokia įranga 2010 m. kovo mėnesį buvo ieškovei priklausančiose patalpose, esančiose adresu Vilniuje, Trinapolio 9B-31. Teismo vertinimu labiau tikėtina, kad ieškovė dar 2010 m. vasario 17 d. jai priklausančiose patalpose video stebėjimo ir apsaugos įrangą demontavo pasisamdžiusi rangovę (Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto pirmojo policijos komisariato prevencijos 2010 m. vasario 22 d. nutarimas, uždarosios akcinės bendrovės „BŪSTO INDUSTRIJOS GRUPĖ“ 2010 m. vasario 4 d. raštas adresuotas Daugiabučių namų savininkų bendrijai Naujasis Trinapolis).

15.       Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, teisinį reglamentavimą bei kasacinio teismo praktiką, ieškovės ieškinio reikalavimas dėl 1 752,20 Eur skolos už apsaugos ir vaizdo stebėjimo įrangos naudojimąsi komplekse Trinapolio g. Vilniuje, priteisimo atmestinas, ieškovei neįrodžius, kad ieškovę ir atsakovę siejo sutartiniai teisiniai santykiai laikotarpiu už kurį buvo išrašyta PVM sąskaita faktūra 2010 m. balandžio 12 d. BIG Nr. 0000081.

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo

16.       CPK 93 straipsnio 1 dalis nustato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo.

17.       Atsakovė prašo priteisti 1 276,52 Eur bylinėjimosi išlaidų iš ieškovės bankrutavusios UAB „BŪSTO INDUSTRIJOS GRUPĖ“ bankroto byloje administravimui skirtų lėšų. Prašomoms priteisti išlaidoms pagrįsti ji pateikė 2019 m. liepos 16 d. PVM sąskaitą faktūrą ML serija Nr. 0070 išrašytą 1 216,78 Eur sumai už teisines paslaugas, 2020 m. liepos 13 d. išankstinę sąskaitą Nr. 0070 išrašytą 59,74 Eur sumai už duomenų iš VĮ Registrų centro gavimą, 2019 m. liepos 17 d., 2019 m. liepos 25 d., 2020 m. liepos 15 d. mokėjimo nurodymus. Teismo vertinimu atsakovės prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos yra pagrįstos ir protingo dydžio, todėl jų nepriteisti nėra pagrindo. Trečiasis asmuo atsiliepimu taip pat prašė priteisti bylinėjimosi išlaidas, tačiau nenurodė jų dydžio ir įrodymų pagrindžiančių bylinėjimosi išlaidas nepateikė.

18.       Teismų praktikoje yra išaiškinta, kad tiek įmonės turto gausinimas bankroto proceso metu, kai įmonė, atstovaujama bankroto administratoriaus, reiškia reikalavimus skolininkams, tiek įmonės turto išsaugojimas, kai įmonė, atstovaujama bankroto administratoriaus, ginasi nuo jai pareikštų kreditorių reikalavimų, yra tiesiogiai susiję su įmonės bankroto proceso administravimu, o iš šios veiklos atsiradusios išlaidos priskirtinos prie įmonės bankroto administravimo išlaidų, kurių sąmatą tvirtina, keičia ir disponavimo jomis tvarką nustato kreditorių susirinkimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-381/2013; Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. gruodžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1669-302/2016, 2016 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1743-236/2016 ir kt.).

19.       Nagrinėjamu atveju atsakovės bylinėjimosi išlaidos susidarė ginantis nuo ieškovės bankrutavusios UAB „BŪSTO INDUSTRIJOS GRUPĖ, atstovaujamos bankroto administratorės, pareikšto ieškinio. Ieškinį atmetus, ieškovės bylinėjimosi išlaidų atsiradimą lėmė bankroto administratoriaus veiksmai, kurie susiję su bankroto proceso administravimu. Todėl atsakovės prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos pagal savo teisinę prigimtį ir paskirtį atitinka administravimo išlaidų sampratą ir turi būti atlyginamos iš įmonės administravimo išlaidų.

20.       Jeigu ieškinys atmestas, bylinėjimosi išlaidos išieškomos į valstybės biudžetą iš ieškovo, kuris nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo neatleistas (CPK 96 straipsnio 2 dalis). Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, sudaro 12,85 Eur sumą. Byloje mokėtinas žyminis mokestis, nuo kurio mokėjimo atsakovė buvo atleista CPK 83 straipsnio 1 dalies 8 punkto pagrindu sudaro 39 Eur, vadovaujantis CPK 96 straipsnio 2 dalimi 51,85 Eur bylinėjimosi išlaidos priteistinos valstybei iš ieškovės bankrutavusios UAB „BŪSTO INDUSTRIJOS GRUPĖ“ bankroto byloje administravimui skirtų lėšų.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 268–270 straipsniais

n u s p r e n d ž i a

ieškinį atmesti.

Priteisti atsakovei Daugiabučių namų savininkų bendrijai „Naujasis Trinapolis“, juridinio asmens kodas 302342443, 1 276,52 Eur (tūkstančio dviejų šimtų septyniasdešimt šešių eurų 52 ct) bylinėjimosi išlaidas iš ieškovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „BŪSTO INDUSTRIJOS GRUPĖ“, juridinio asmens kodas 125443684, apmokant jas iš ieškovės bankroto administravimui skirtų lėšų.

Priteisti valstybei 51,85 Eur (penkiasdešimt vieno euro 85 ct) bylinėjimosi išlaidas iš ieškovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „BŪSTO INDUSTRIJOS GRUPĖ“, juridinio asmens kodas 125443684, apmokant jas iš ieškovės bankroto administravimui skirtų lėšų. Ši suma mokama į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, juridinio asmens kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.

Teisėja                                                                                     Virginija Simanavičienė