Administracinė byla Nr. I-1796-789/2013

Proceso Nr. 3-61-3-00043-2013-6

Procesinio sprendimo kategorija 15.2.3.2, 74

(S)

VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2013 m. vasario 28 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Rasa Ragulskytė-Markovienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo L. B. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, dėl žalos atlyginimo.

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

n u s t a t ė:

pareiškėjas kreipėsi į teismą su skundu (b. l. 1–3), kuriame prašė priteisti atlyginti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo (toliau – ir Lukiškių TI-K), 15 000 Lt neturtinę žalą.

Skunde pareiškėjas nurodė, kad šiuo metu atlieka bausmę Pravieniškių pataisos namuose-atvirojoje kolonijoje, tačiau 2011–2012 m. periodiškai buvo perkeliamas į Lukiškių TI-K. Pareiškėjas teigė, kad Lukiškių TI-K kamerose, kurių plotas yra apie 35 m2, buvo laikomas kartu su 20–22 kitais asmenimis. Dėl per mažo vienam asmeniui tenkančio kameros ploto buvo suvaržyta judėjimo laisvė, sunkiau laikytis higienos reikalavimų. Skunde taip pat pažymėjo, kad kamerose buvo padidėjusi drėgmė, bloga ventiliacija ir apšvietimas. Paaiškino, kad karantino tipo kamerose nebuvo stalo, kėdžių, maistas buvo dedamas šalia sanitarinio mazgo, o visos lovos užimtos. L. B. nurodė, kad nebuvo duotos higienos priemonės, kad pasivaikščioti kiemelyje galėdavo vieną valandą per dieną. Nors pažymėjo, kad nerūko ir prašė būti laikomas nerūkančiųjų kameroje, tačiau buvo laikomas kartu su rūkančiaisiais. L. B. teigė, kad Lukiškių TI-K buvo kalinamas pažeidžiant teisės aktų reikalavimus ir patyrė neturtinę žalą, kurią vertina 15 000 Lt.

Atsakovė Lietuvos valstybė, atstovaujama Lukiškių TI-K, su pareiškėjo skundu nesutiko ir nurodė, kad reikalavimas yra nepagrįstas. Atsiliepime (b. l. 7–12) paaiškino, kiek laiko, kokiose kamerose ir su keliais asmenimis pareiškėjas buvo laikomas laikotarpiu nuo 2011-09-06 iki 2012-12-14.

Pažymėjo, kad 2010-05-11 Kalėjimų departamento prie LR teisingumo ministerijos direktoriaus įsakymu Nr. V-124 buvo nustatytas reikalavimas, kad vienam asmeniui, laikomam kameroje, turi tekti ne mažiau kaip 3,6 m2 ploto. Lukiškių TI-K atkreipė dėmesį į tai, kad 2011-09-06 vakare, 2011-09-07 ryte, 2011-09-08 ryte, 2011-09-16 vakare, nuo 2011-09-17 iki 2011-09-20, 2011-09-21 ryte, 2011-09-27, 2011-09-28 ryte, 2011-09-29 vakare, 2011-09-30 vakare, nuo 2011-10-01 iki 2011-10-12, 2011-10-13 ryte, 2011-10-28 vakare, 2011-11-25 ryte, 2012-12-13 ryte vienam asmeniui tenkantis plotas kameroje atitiko nustatytus reikalavimus. Be to, nuo 2011-12-16 iki 2012-12-12, t. y apie metus, pareiškėjo nebuvo Lukiškių TI-K, kadangi jis buvo išvykęs į pataisos namus.

Taip pat paaiškino, kad Lukiškių TI-K yra pataisos įstaiga, atliekanti teismų nutarčių, sprendimų vykdymo funkcijas, užtikrinant įstatymų ar kitų teisės aktų nustatytas laikymo sąlygas nuteistiesiems bei suimtiesiems. Suėmimo vykdymo įstatymo 8 str. reglamentuotas asmenų pristatymas į tardymo izoliatorių. Lukiškių TI-K administracija negali turėti įtakos atvykstančių bei esančių įstaigoje suimtųjų ir nuteistųjų skaičiui, o jų nepriimti į įstaigą neturi teisinio pagrindo. Pažymėjo, kad skirstant atvykusius asmenis į kameras yra laikomasi Suėmimo vykdymo įstatymo 10 str. nustatytų suimtųjų izoliavimo reikalavimų, taip pat ir Bausmių vykdymo kodekso 70 str. nustatytų nuteistųjų atskiro arba izoliuoto laikymo pataisos įstaigose reikalavimų. Todėl kai kurios kameros gali būti perpildytos ir vienam asmeniui tenkantis gyvenamosios patalpos plotas ne visada atitinka teisės aktuose nustatytus reikalavimus. Tačiau tardymo izoliatoriaus administracija stengiasi, kad suimtieji ir nuteistieji, kurių laikymo sąlygos nevisiškai atitinka nustatytus reikalavimus, tokiomis sąlygomis būtų laikomi kuo trumpesnį laiką, t. y. atsiradus galimybei perkeliami į laisvesnes kameras. Taip pat paaiškino, kad kiekvienam kameroje laikomam asmeniui skiriama atskira lova, švarus patalynės komplektas bei kitas teisės aktų nustatytas inventorius.

Lukiškių TI-K nurodė, kad įstaigos administracija nuolat reikalauja iš suimtųjų ir nuteistųjų palaikyti tvarką kamerose, todėl už kamerų valymą ir tvarką atsakingi patys nuteistieji bei suimtieji. Reikalingas inventorius (šluota, samtis, šiukšliadėžė, kibiras) visą laiką yra išduodami į kameras. Taip pat į kameras išduodama kalcinuota soda, skirta kameroms, kriauklėms ir unitazams valyti. Už administracijos reikalavimų nevykdymą skiriamos nuobaudos. Karantino kameras valo iš ūkio brigados paskirtas nuteistasis, jis jas plauna bei dezinfekuoja su išduotais valikliais. Pažymėjo ir tai, kad, siekdamas palaikyti švarą kamerose, Lukiškių TI-K yra sudaręs paslaugų teikimo sutartį su UAB „Kenkėjų kontrolės tarnyba“. Vykdytojai nuolat atlieka vabzdžių ir graužikų naikinimo darbus, patalpų priežiūrą bei profilaktinius patikrinimus. Dėl kamerų remonto Lukiškių TI-K paaiškino, kad kamerų remontas Lukiškių TI-K atliekamas pagal sudarytą planą ir esamus materialinius, finansinius, darbo resursus.

Pažymėjo, kad Lietuvos higienos normos HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau – ir Higienos norma) 24 p. yra nustatyta, kad gyvenamosios patalpos turi būti vėdinamos per langus, išskyrus patalpas, kuriose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema. Lukiškių TI-K kamerose langai vėdinti yra pritaikyti, kameros vėdinamos natūraliu būdu per langus ir tai atitinka higienos normų reikalavimus. Atkreipė dėmesį į tai, kad asmenys, kurie reguliariai vėdina, prižiūri, tvarko savo kameras, neturi problemų dėl pelėsio ar drėgmės gyvenamosiose kamerose.

Paaiškino, kad suimtieji (nuteistieji) 8 priežiūros poste (kameros nuo Nr. 104 iki Nr. 125) laikomi tol, kol bus atliktas jų sveikatos patikrinimas, sanitarinis paruošimas, įvyks pokalbis su Psichologinės tarnybos, Socialinės reabilitacijos ir kitų tarnybų pareigūnais. Kitą darbo dieną po atvykimo, išnagrinėję visus žodinius ir rašytinius suimtųjų (nuteistųjų) prašymus, Vidaus tyrimų skyriaus pareigūnai, atsižvelgę į Socialinės reabilitacijos skyriaus bei Psichologinės tarnybos pareigūnų rekomendacijas bei pastabas, skiria suimtuosius (nuteistuosius) į gyvenamąsias kameras. Suimtieji (nuteistieji) skirstomi į kameras atsižvelgus į įstaigos užpildymą, kriminogeninę būklę įstaigoje, taip pat į suimtojo (nuteistojo) prašymą laikyti jį atskirai nuo rūkančių asmenų. Pažymėjo, kad pareiškėjas L. B. su skundais ar prašymais dėl laikymo kartu su rūkančiais / nerūkančiais asmenimis į įstaigos administraciją nesikreipė. Be to, pareiškėjas, pirmą kartą atvykęs į Lukiškių TI-K, 2011-09-06 užpildė blanką apie jo asmeninių duomenų tvarkymą, kuriame pasirašė, kad sutinka būti kameroje su rūkančiais asmenimis.

Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 15 str. 1 d. 3 p. nurodyta, kad administraciniai teismai sprendžia bylas dėl žalos, atsiradusios dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo (Civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 str.). CK 6.271 str. 4 d. nustatyta, kad valstybės ar savivaldybės civilinė atsakomybė pagal šį straipsnį atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti. Deliktinė atsakomybė yra viena iš civilinės atsakomybės rūšių, todėl jai atsirasti būtina nustatyti bendrosios civilinės atsakomybės sąlygų visumą. Pagal CK 6.247 str. atlyginami tik tie nuostoliai, kurie gali būti laikomi neteisėtų veiksmų rezultatu. Todėl, sprendžiant L. B. skundo pagrįstumo klausimą, nepakanka nustatyti, kad Lukiškių TI-K pareigūnai neteisėtai veikė arba neveikė, bet taip pat būtina nustatyti, ar toks veikimas arba neveikimas lėmė pareiškėjo nurodytos žalos atsiradimą. Civilinė atsakomybė gali būti taikoma tik tuo atveju, jeigu yra nustatytas žalos padarymo faktas. Žala yra vienas iš civilinės atsakomybės atsiradimo pagrindų, kurio neįrodžius civilinės atsakomybės santykiai neatsiranda, nes nėra delikto. Konkrečiu nagrinėjamu atveju nėra būtinos CK 6.271 str. nustatytos valstybės civilinės atsakomybės už žalą, atsiradusią dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, sąlygos. Todėl atsakovė prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Pareiškėjas teismui pateikė atsikirtimą į atsakovės atsiliepimą (b. l. 38–41), kuriame nesutiko su Lukiškių TI-K teiginiu, kad laikymo sąlygos nebuvo pažeistos atsiliepime nurodytomis dienomis. Paaiškino, kad kameros vėdinamos tik per langą ir nėra kitos angos oro cirkuliacijai, todėl esant nevėjuotam orui patalpa turi būti vėdinama ilgiau. Šaltuoju metų laiku vėdinant patalpas per langus kameroje būna šalta ir tai sukelia ligas. Nurodė, jog perpildytose kamerose privatumui kenkia triukšmas, nes kaliniai turi televizorius, radijo imtuvus, bendrauja tarpusavyje, naktį knarkia ir vaikšto į tualetą.

Taip pat nesutiko su atsakovės teiginiu, kad 2012-12-13 ryte vienam asmeniui tenkantis plotas kameroje atitiko nustatytus reikalavimus, ir nurodė, kad iš kameros Nr. 115 į kamerą Nr. 262 buvo perkeltas po pietų. Atkreipė dėmesį į tai, kad kalinių laikymo sąlygų reglamente nustatyta, kad kameroje negali likti vienas kalinamasis. L. B. teigė, jog, skaičiuojant vienam asmeniui tenkantį plotą, kameroje iš bendro kameros ploto turi būti atimamas plotas, neleidžiantis kalinamajam judėti (tualetas, praustuvė, stalas, spintelės, lovos), todėl pareiškėjas daro išvadą, kad Lukiškių TI-K pažeidė reikalavimą, kad vienam asmeniui, laikomam kameroje, turi tekti ne mažiau kaip 3,6 m2 ploto visas pareiškėjo laikymo Lukiškių TI-K dienas. Paaiškino, kad buvo pažeista Lietuvos higienos norma HN 76:1999, kurioje nustatytas reikalavimas kiekvienam nuteistajam suteikti 5 m2 asmeninio ploto kameroje arba bendrabutyje. L. B., remdamasis jo pavadintos L. C. bylos pavyzdžiu, teigė, jog Lukiškių TI-K pažeidė Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) 3 str., nes sudarė nežmoniškas kalinimo sąlygas. Nurodė, kad palaiko skunde išdėstytus argumentus.

Skundas tenkintinas iš dalies.

Byloje ginčas kilo dėl neturtinės žalos pareiškėjui atlyginimo, kurią jis kildina iš neteisėtų valdžios institucijų veiksmų, neužtikrinant tinkamų kalinimo sąlygų Lukiškių TI-K, t. y. dėl minimalios gyvenamojo ploto normos kamerose, ir kitų pažeidimų.

Teismas, remdamasis bylos duomenimis, nustatė, kad pareiškėjas L. B. Lukiškių TI-K kalėjo nuo 2011-09-06 iki 2011-12-16 ir nuo 2012-12-12 iki 2012-12-14 (b. l. 13–14). Taigi pareiškėjas Lukiškių TI-K 2011–2012 m. buvo 105 dienas, t. y. apytiksliai 3,5 mėnesio.

Pagal Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2010-05-11 įsakymo Nr. V-124 „Dėl didžiausio tardymo izoliatoriuje ir areštinėje leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje nustatymo“ (įsigaliojo nuo 2010-05-14) 1.3.1 p. iki Laisvės atėmimo vietų modernizavimo strategijos įgyvendinimo priemonių 2009–2017 metų plane, patvirtintame Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009-09-30 nutarimu Nr. 1248, nustatytų priemonių įgyvendinimo vienam asmeniui tenkantis minimalus plotas tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje negali būti mažesnis kaip 3,6 m2 (išskyrus Kauno nepilnamečių tardymo izoliatorių-pataisos namus).

Remiantis pareiškėjo L. B. asmens įskaitos kortelėje (b. l. 13–14) bei atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių TI-K, atsiliepime pateiktais duomenimis apie kamerų plotus ir kamerose laikomų asmenų skaičių (b. l. 7–12) nustatyta, kad pareiškėjas L. B. Lukiškių TI-K buvo laikomas šiose kamerose: 2011-09-06 atvyko į Lukiškių TI-K ir buvo įkeltas į kamerą Nr. 104, kurios plotas – 7,38 m2, joje vakare buvo 3 asmenys; vėliau perkeltas į kamerą Nr. 254, kurios plotas – 34,71 m2 (vakare buvo 8 asmenys; 2011-09-07 ryte buvo 9, vakare – 10 asmenų; 2011-09-08 ryte buvo 8, vakare – 10 asmenų; 2011-09-09–2011-09-11 buvo 10 asmenų; 2011-09-12 ryte buvo 10, vakare – 11 asmenų; 2011-09-13–2011-09-15 buvo 11 asmenų; 2011-09-16 ryte buvo 11, vakare – 9 asmenys; 2011-09-17–2011-09-19 buvo 9 asmenys; 2011-09-20 buvo 8 asmenys; 2011-09-21 ryte buvo 7, vakare – 10 asmenų; 2011-09-22 buvo 10 asmenų; 2011-09-23 ryte buvo 10, vakare – 11 asmenų; 2011-09-24–2011-09-26 buvo 11 asmenų; 2011-09-27 buvo 9 asmenys; 2011-09-28 ryte buvo 9, vakare – 10 asmenų; 2011-09-29 ryte buvo 10, vakare – 9 asmenys; 2011-09-30 ryte buvo 10, vakare – 9 asmenys; 2011-10-01–2011-10-03 buvo 9 asmenys; 2011-10-04 ryte buvo 9, vakare – 8 asmenys; 2011-10-05 buvo 8 asmenys; 2011-10-06 buvo 7 asmenys; 2011-10-07–2011-10-09 buvo 7 asmenys); 2011-10-10 perkeltas į kamerą Nr. 258, kurios plotas – 34,71 m2 (ryte buvo 8, vakare – 9 asmenys; 2011-10-11 ryte buvo 8, vakare – 9 asmenys; 2011-10-12 buvo 9 asmenys; 2011-10-13 ryte buvo 9, vakare – 10 asmenų; 2011-10-14 ryte buvo 10, vakare – 11 asmenų; 2011-10-15–2011-10-16 buvo 11 asmenų; 2011-10-17 ryte buvo 11, vakare – 12 asmenų; 2011-10-18 ryte buvo 11, vakare – 12 asmenų; 2011-10-19–2011-10-25 buvo 12 asmenų; 2011-10-26 ryte buvo 11, vakare – 12 asmenų; 2011-10-27 buvo 12 asmenų; 2011-10-28 ryte buvo 11, vakare – 9 asmenys; 2011-10-29 ryte buvo 11, vakare – 14 asmenų; 2011-10-30–2011-11-02 buvo 14 asmenų; 2011-11-03 ryte buvo 14, vakare – 15 asmenų; 2011-11-04–2011-11-07 buvo 14 asmenų; 2011-11-08 ryte buvo 13, vakare – 14 asmenų; 2011-11-09 buvo 14 asmenų; 2011-11-10 buvo 11 asmenų; 2011-11-11 ryte buvo 11, vakare – 12 asmenų; 2011-11-12–2011-11-14 buvo 12 asmenų; 2011-11-15 ryte buvo 11, vakare – 12 asmenų; 2011-11-16 buvo 12 asmenų; 2011-11-17 buvo 11 asmenų; 2011-11-18 ryte buvo 11, vakare – 12 asmenų; 2011-11-19–2011-11-23 buvo 12 asmenų; 2011-11-24 buvo 10 asmenų; 2011-11-25 ryte buvo 9, vakare – 12 asmenų; 2011-11-26 ryte buvo 12, vakare – 15 asmenų; 2011-11-27 buvo 15 asmenų; 2011-11-28 ryte buvo 14, vakare – 15 asmenų; 2011-11-29 ryte buvo 11, vakare – 16 asmenų; 2011-11-30 buvo 16 asmenų; 2011-12-01 ryte buvo 14, vakare – 16 asmenų; 2011-12-02 ryte buvo 17, vakare – 18 asmenų; 2011-12-03–2011-12-04 buvo 18 asmenų; 2011-12-05 ryte buvo 18, vakare – 16 asmenų; 2011-12-06 buvo 16 asmenų; 2011-12-07 ryte buvo 16, vakare – 17 asmenų; 2011-12-08 buvo 15 asmenų); 2011-12-09 perkeltas į kamerą Nr. 252, kurios plotas – 42,33 m2 (buvo 14 asmenų; 2011-12-10–2011-12-13 buvo 14 asmenų; 2011-12-14 ryte buvo 14, vakare – 15 asmenų; 2011-12-15 buvo 14 asmenų; 2011-12-16 ryte buvo 14 asmenų); 2011-12-16 vakare išvyko į Pravieniškių pataisos namus-atvirąją koloniją; 2012-12-12 atvyko iš Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos ir buvo įkeltas į kamerą Nr. 115, kurios plotas – 7,45 m2, joje vakare buvo 4 asmenys; 2012-12-13 perkeltas į kamerą Nr. 262, kurios plotas – 7,86 m2 (ryte buvo 1, vakare – 4 asmenys; 2012-12-14 ryte buvo 4 asmenys); 2012-12-14 vakare išvyko į Pravieniškių pataisos namus-atvirąją koloniją.

Išanalizavus bylos duomenis (b. l. 7–14), darytina išvada, kad 2011-09-06 vakare, 2011-09-07 ryte, 2011-09-08 ryte, 2011-09-16 vakare, nuo 2011-09-17 iki 2011-09-20, 2011-09-21 ryte, 2011-09-27, 2011-09-28 ryte, 2011-09-29 vakare, 2011-09-30 vakare, nuo 2011-10-01 iki 2011-10-12, 2011-10-13 ryte, 2011-10-28 vakare, 2011-11-25 ryte, 2012-12-13 ryte vienam asmeniui tenkantis plotas Lukiškių TI-K kamerose, kuriose buvo laikomas pareiškėjas, atitiko nustatytus reikalavimus. Visomis kitomis dienomis kamerų plotas nurodytos minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, normos reikalavimų neatitiko. Iš ištirtų faktinių aplinkybių matyti, kad vienam asmeniui tenkantis plotas Lukiškių TI-K kamerose, kuriose buvo laikomas pareiškėjas, kai plotas neatitiko nustatytų reikalavimų, sudarė apytiksliai nuo 1,86 m2 iki 3,47 m2.

Pareiškėjas nurodo, kad skaičiuojant vienam asmeniui tenkantį plotą kameroje iš bendro kameros ploto turi būti atimamas plotas, neleidžiantis kalinamajam judėti (tualetas, praustuvė, stalas, spintelės, lovos). Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2010-05-11 įsakymo Nr. V-124 1.3.1 p. nustatyta, kad vienam asmeniui tenkantis minimalus plotas tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje negali būti mažesnis kaip 3,6 m2. Pažymėtina, kad teisinis reglamentavimas nenustato tam tikrų baldų ar įrenginių užimamo ploto įtakos skaičiuojant kameros plotą, taigi darytina išvada, kad skaičiuojant vienam asmeniui tenkantį kameros plotą visas kameros plotas dalijamas iš kameroje laikomų asmenų skaičiaus.

Pareiškėjas atsikirtime taip pat remiasi Lietuvos higienos norma HN 76:1999 ir nurodo, kad joje nustatytas reikalavimas kiekvienam nuteistajam suteikti 5 m2 asmeninio ploto kameroje arba bendrabutyje. Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 1999 m. spalio 22 d. įsakymas Nr. 461 „Dėl Lietuvos higienos normos HN 76:1999 „Laisvės atėmimo ir kardomojo kalinimo įstaigos. Įrengimas, eksploatavimo tvarka, sveikatos priežiūra“, kurio 1.1 p. buvo patvirtinta Lietuvos higienos norma HN 76:1999 „Laisvės atėmimo ir kardomojo kalinimo įstaigos. Įrengimas, eksploatavimo tvarka, sveikatos priežiūra“, neteko galios nuo 2010-04-11. Kadangi pareiškėjas teisme ginčija jo laikymo Lukiškių TI-K sąlygas laikotarpiu, kai minėtu įsakymu patvirtinta Lietuvos higienos norma HN 76:1999 jau nebegaliojo (nuo 2011-09-06 iki 2012-12-14), šioje byloje ji netaikytina.

Iš į bylą pateiktų duomenų matyti, kad kamerose, kuriose laikytas pareiškėjas, dažnai iš ryto būdavo vienas asmenų skaičius, o vakare – kitas. Kadangi tikslus laikas (valandos), kada kameroje būdavo apgyvendinami asmenys, nenurodytas, teismas šiuo atveju pareiškėjo būtas kamerose dienas skaičiuoja apytiksliai, vieną parą dalydamas per pusę. Taigi ištyrus byloje esančius įrodymus, matyti, kad nuo 2011-09-06 iki 2012-12-14 pareiškėjas apytiksliai 23 dienas buvo laikomas kamerose, kai jose vienam asmeniui tenkantis plotas atitiko teisės aktų reikalavimus. Kaip minėta anksčiau, pareiškėjas Lukiškių TI-K 2011–2012 m. buvo 105 dienas, o kamerose, kuriose plotas neatitiko teisės aktų reikalavimų, pareiškėjas kalintas apytiksliai 82 dienas.

CK 6.271 str. 1 d. nustatyta, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto, nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Šiuo atveju terminas „valdžios institucija“ reiškia bet kokį viešosios teisės subjektą (valstybės ar savivaldybės instituciją, pareigūną, valstybės tarnautoją ar kitokį šių institucijų darbuotoją ir t. t.), taip pat privatų asmenį, atliekantį valdžios funkcijas (CK 6.271 str. 2 d.). Valstybės ar savivaldybės civilinė atsakomybė pagal šį straipsnį atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti (CK 6.271 str. 2 d.). Civilinei atsakomybei atsirasti, inter alia, ir atsakomybei dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, būtini trys elementai: 1) neteisėti veiksmai (CK 6.246 str.); 2) priežastinis ryšys tarp priešingų teisės pažeidėjo veiksmų ir žalos arba nuostolių (CK 6.247 str.); 3) teisės pažeidimu padaryta žala arba nuostoliai (CK 6.249 str.). Nesant vieno iš jų, valdžios institucijai negali kilti civilinė atsakomybė.

CK 6.250 str. 1 d. nustatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais. To paties straipsnio 2 d. nustatyta, kad neturtinė žala atlyginama įstatymų nustatytais atvejais. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT) administracinėje byloje Nr. A14-653/2007 yra pažymėjęs, kad ginčo dėl neturtinės žalos padarymo sprendimui negali būti taikomi tokie patys įrodymų konkretumo standartai kaip nagrinėjant turtinės žalos padarymo klausimus, šiuo atveju didesnę reikšmę turi visuotinai žinomų aplinkybių, tam tikrų reiškinių atitikties visuotinai priimtos moralės ir etikos normoms bei vertinimams kriterijai. Taigi įrodinėjant neturtinę žalą ypatingą reikšmę įgyja įrodomieji faktai, t. y. tokie faktai, kurie yra pagrindas logine seka daryti išvadą, kad egzistuoja kitas, materialiojo teisinio pobūdžio faktas (nagrinėjamu atveju – neturtinės žalos padarymo faktas). Įrodžius tokius faktus, kurie neabejotinai turėtų lemti neigiamą poveikį nukentėjusiam asmeniui (neigiamus fizinius ar dvasinius išgyvenimus), gali būti konstatuotas ir neturtinės žalos padarymo faktas. LVAT išplėstinė teisėjų kolegija yra konstatavusi, kad dėl kalinimo perpildytoje kameroje asmuo gali patirti papildomų neigiamų dvasinių išgyvenimų ir fizinių nepatogumų, papildomą diskomfortą, teisės aktais garantuotos minimalios gyvenimo kokybės pablogėjimą, kurių jis nebūtų patyręs, jei būtų buvęs laikomas teisės aktų nustatytomis sąlygomis (LVAT 2008-04-16 nutartis administracinėje byloje Nr. A444-619/2008,      2009-03-12 nutartis administracinėje byloje Nr. A502-734/2009).

Tai, kad asmuo, kuris yra kalinamas nepriimtinomis, antisanitarinėmis sąlygomis, patiria neturtinę žalą, kaip ji apibrėžta CK 6.250 str. 1 d., yra konstatuota ir Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) praktikoje (EŽTT 2008-11-18 sprendimas byloje S. prieš Lietuvą).

Apibendrinus šį teisinį reglamentavimą ir faktines bylos aplinkybes, apibūdinančias pareiškėjo kalinimo sąlygas, darytina išvada, kad buvo pažeidžiama pareiškėjo subjektinė teisė būti kalinamam kameroje, kurioje tektų ne mažiau nei 3,6 m2 kameros ploto. Tai, kad pareiškėjas buvo laikomas itin mažose kamerose, sudaro pagrindą pripažinti, kad kalinimo vykdymo būdas ir metodas jam sukėlė sunkumus, kurių intensyvumas viršija neišvengiamai kalinimui būdingą kentėjimo laipsnį. Taigi darytina išvada, kad šiais veiksmais pareiškėjui buvo padaryta žala. Atsakovės veiksmų neteisėtumas yra konstatuojamas atsižvelgus į tai, kad pareiškėjas kalintas teisės aktų reikalavimų neatitinkančiomis sąlygomis. Valstybė turi pareigą užtikrinti, kad asmenys būtų kalinami nepažeidžiant teisės aktuose nustatytų reikalavimų. Faktinėmis aplinkybėmis pagrįstų argumentų dėl valstybės negalėjimo įvykdyti šią pareigą nepateikta. Atsakovės motyvai, kad nėra teisinių galimybių atsisakyti priimti į Lukiškių TI-K pristatytų asmenų, nešalina atsakomybės už nustatytus pažeidimus. Šie atsakovės motyvai taip pat reiškia, kad kai kuriais atvejais atsakovė neišvengiamai daro pažeidimus, susijusius su kamerų ploto dydžio nustatymu. LVAT, spręsdamas analogiško pobūdžio ginčus, savo praktikoje ne kartą yra pažymėjęs, jog ta aplinkybė, kad kalinimo įstaigų administracija neturėjo galimybių nuteistojo apgyvendinti patalpoje, atitinkančioje higienos normų reikalavimus, vadovaujantis CK 6.271 str. 1 d. nuostata, jog žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės, neatleidžia valstybės nuo atsakomybės dėl neturtinės žalos atlyginimo (LVAT     2011-01-31 nutartis Nr. A756-116/2011).

Taigi gyvenimas kamerose, neatitinkančiose teisės normų reikalavimų (nesilaikant nustatytų ploto reikalavimų), sukėlė pareiškėjui esminių nepatogumų ir dvasinių kančių, todėl jo reikalavimas dėl piniginės kompensacijos priteisimo yra pagrįstas.

Dėl rūkymo Lukiškių TI-K kameroje pažymėtina, kad bylos medžiaga (b. l. 25) patvirtina, kad pareiškėjas davė sutikimą, patvirtintą parašu, būti kameroje su rūkančiais asmenimis, todėl jo argumentas dėl žalos priteisimo dėl to, kad kameroje buvo rūkoma, atmetamas. Byloje nėra duomenų, kad pareiškėjas vėliau dėl to būtų kreipęsis į Lukiškių TI-K administraciją su prašymu perkelti į nerūkančių asmenų kamerą.

L. B. teismui nurodė, kad kameros vėdinamos tik per langą ir nėra kitos angos oro cirkuliacijai. Higienos normos 24 p. nustatyta, kad gyvenamosios patalpos turi būti vėdinamos per langus, išskyrus patalpas, kuriose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema. Teismas daro išvadą, kad patalpų vėdinimas per langus atitinka teisinį reglamentavimą, todėl pareiškėjo argumentas dėl žalos priteisimo dėl to, kad kamerose buvo bloga ventiliacija, atmetamas.

Pareiškėjas nurodo, kad neturtinę žalą patyrė dėl to, kad Lukiškių TI-K kameros sąlygos neatitinka higienos (padidėjusi drėgmė, blogas apšvietimas, karantino tipo kamerose nebuvo stalo, kėdžių, maistas buvo dedamas šalia sanitarinio mazgo, o visos lovos užimtos, nebuvo duotos higienos priemonės) ir triukšmo normų. Taip pat nurodo, kad pasivaikščioti kiemelyje buvo galima vieną valandą per dieną.

EŽTT savo jurisprudencijoje ne kartą yra išaiškinęs, kad Konvencija įpareigoja valstybę užtikrinti, kad asmens kalinimo sąlygos nepažeistų jo žmogiškojo orumo, kad šios priemonės vykdymo būdas ir metodas nesukeltų jam tokių kančių ir sunkumų, kurių intensyvumas viršytų neišvengiamai kalinimui būdingą kentėjimo laipsnį, ir kad, atsižvelgiant į praktinius su įkalinimu susijusius poreikius, būtų adekvačiai užtikrinama jo sveikata ir gerovė. Valstybė turi garantuoti, kad kalinami asmenys būtų laikomi sąlygomis, kurios užtikrina, kad jų orumas būtų gerbiamas, o bausmių vykdymo būdai ir metodai nesukelia šiems asmenims didesnių ir intensyvesnių išgyvenimų už tuos, kurie yra neišvengiami asmeniui būnant kalinamam (EŽTT 2001-07-24 sprendimas V. prieš Lietuvą).

Laisvės atėmimo vietų įrengimo ir priežiūros sveikatos saugos reikalavimus ir sveikatos priežiūros organizavimą reglamentuoja Lietuvos higienos norma HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“, patvirtinta Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2010 m. kovo 30 d. įsakymu Nr. V-241, kurios bendrosiose nuostatose, be kita ko, nustatyta, kad laisvės atėmimo vietose laikomiems asmenims turi būti sudaroma saugi sveikatai gyvenamoji aplinka (Higienos normos 6 p.). Higienos normos 22–23 p. reglamentuoti apšvietimo reikalavimai. Higienos normos 26 p. reglamentuota gyvenamųjų ir bendros paskirties patalpų oro temperatūra, santykinė drėgmė ir oro judėjimo greitis. Pagal Higienos normos 54 p. visos laisvės atėmimo vietų patalpos, įrenginiai ir baldai turi būti švarūs. Sanitariniai techniniai įrenginiai plaunami ir dezinfekuojami kiekvieną dieną (Higienos normos 57 p.). Pagal Higienos normos 58 p. laisvės atėmimo vietose laikomi asmenys privalo nuolat rūpintis švaros bei tvarkos palaikymu gyvenamosiose patalpose. Tam tikslui jie turi būti aprūpinti švariu ir tvarkingu valymo inventoriumi. Laisvės atėmimo vietose laikomi asmenys turi būti aprūpinami švariais lovos skalbiniais, rankšluosčiais ir asmens higienos priemonėmis pagal teisės akto nustatytas normas (Higienos normos 63 p.).

Pažymėtina, kad dauguma aplinkybių dėl galimai netinkamų kalinimo sąlygų, kurias išvardija pareiškėjas, pavyzdžiui, padidėjusi drėgmė, blogas apšvietimas, baldų trūkumas, triukšmas, higienos reikalavimų laikymosi sunkumai, trumpesnis pasivaikščiojimų lauke laikas ir kt., yra susijusios su kamerų ploto reikalavimų nesilaikymu bei per dideliu asmenų, esančių kameroje, skaičiumi. Teismas šiame sprendime jau konstatavo, kad kamerų ploto reikalavimai buvo pažeisti ir dėl to pareiškėjas patyrė neturtinę žalą, todėl pareiškėjo nurodytos aplinkybės nevertinamos kaip atskiri žalos padarymo pagrindai.

Pagal įstatymą nustatyti neturtinės žalos dydį, t. y. teisingą piniginę kompensaciją už nukentėjusio asmens patirtus neturtinio pobūdžio praradimus, yra teismo diskrecija (CK 6.250 str.). Teismo pareiga yra nustatyti teisingą kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus, parenkant tokią piniginę satisfakciją, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo neturtinėms vertybėms padarytą žalą.

Nustatydamas priteistinos neturtinės žalos dydį, teismas remiasi LVAT formuojama praktika analogiškose bylose, atsižvelgia į pareiškėjo subjektinės teisės – būti kalinamam kameroje, kurioje jam turi tekti ne mažiau 3,6 m2 ploto, – pažeidimo mastą, šio pažeidimo trukmę, Lietuvoje egzistuojančias ekonomines darbo užmokesčio bei pragyvenimo sąlygas, teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijus ir daro išvadą, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjui priteistina 600 Lt suma neturtinei žalai atlyginti. Pažymėtina, kad byloje duomenų, jog jo patirtos neigiamos pasekmės turėtų negrįžtamą pobūdį, jų mastas būtų itin didelis, nėra nustatyta, todėl, teismo nuomone, priteistina suma yra adekvati dėl padarytų pažeidimų patirtoms neigiamoms pasekmėms.

Remiantis išdėstytais motyvais pareiškėjo reikalavimas tenkintinas iš dalies ir iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių TI-K, pareiškėjui priteistina 600 Lt.

Vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 str., 88 str. 1, 5 p., 127 str., 129 str., teismas

n u s p r e n d ž i a:

pareiškėjo L. B. skundą tenkinti iš dalies.

Priteisti L. B. iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, 600 Lt (šešis šimtus litų) neturtinei žalai atlyginti.

Kitą skundo dalį atmesti.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui paduodant skundą šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėja                                                                                                                                 Rasa Ragulskytė-Markovienė