Byla Nr. 1S-739-383/2016                                

                  Procesinio sprendimo kategorija: 2.5.14; 2.5.19.

(S)

KAUNO APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2016 m. birželio 8 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Valdo Vitunsko, teisėjų Jurgio Kiškio ir Danutės Giačaitės, nerengdama teismo posėdžio rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi nuteistojo V. P. skundą dėl Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2016 m. gegužės 5 d. nutarties, kuria atsisakyta patvirtinti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos 2- ame sektoriuje (toliau – Komisija) nutarimą taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos,

n u s t a t ė :

V. P., gim. (duomenys neskelbtini), nuteistas 2010-05-25 Vilniaus rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau –BK) 281 str. 2 d.– 6 mėnesiams laisvės atėmimo. Vadovaujantis BK 75 str. bausmės paskirtos bausmės vykdymas atidėtas 1 metams, 2010-09-24 Vilniaus apygardos teismo nuosprendžiu pagal BK 129 str. 1 d. - 8 metams laisvės atėmimo. 2010-12-14 Vilniaus apygardos teismo nutartimi, vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 5 d. 2 p. Vilniaus rajono apylinkės teismo 2010-05-25 nuosprendžiu paskirta bausmė subendrinta su Vilniaus apygardos teismo 2010-09-24 nuosprendžiu paskirta bausme, taikant bausmių subendrinimą apėmimo būdu, paskirta galutinė subendrinta bausmė – 8 metai laisvės atėmimo.

Bausmės pradžia – 2010-11-22, bausmės pabaiga – 2018-11-19

2016-04-04 Komisijos priimtu nutarimu Nr. 93-238 nutarta taikyti nuteistajam V. P. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos neatlikus 2 metų 7 mėnesių 18 dienų (skaičiuojant Komisijos posėdžio, kuriame svarstytas nuteistojo prašymas dėl jo lygtinio paleidimo, dieną, t. y. 2016-03-31) laisvės atėmimo bausmės pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 str. 2 d. 2 p.

Kaišiadorių rajono apylinkės teismas 2016-05-05 nutartimi atsisakė patvirtinti šį Komisijos nutarimą konstatavęs, kad nuteistasis neatitinka BVK numatytų sąlygų, kurioms esant gali būti taikomas lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos, kadangi  nuteistojo pakartotinio nusikalstamumo rizika yra vidutinė ir nuteistojo elgesys nesudaro pakankamo pagrindo manyti, kad nuteistasis daro pažangą šią riziką mažinant, be to, socialinio tyrimo išvadoje nurodyti egzistuojantys kriminogeniniai veiksniai nesudaro pakankamo pagrindo manyti, kad jau yra pasiekti bausmės tikslai ir nuteistasis laikysis įstatymų bei nenusikals

Nuteistasis V. P. skunde prašė, panaikinti Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2016-05-05 nutartį ir patvirtinti Komisijos 2016-04-04 nutarimą taikyti jam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos. Skunde nurodė, jog apylinkės teismas skundžiamoje nutartyje rėmėsi praeities epizodais, o ne Komisijos išvadomis. Nuteistasis skunde pažymėjo, jog nusikalstamą veiką jis padarė būdamas neteistas, o tai turi įtakoti teismo sprendimą. Tai, kad nebuvo teistas įrodo, jog nuteistasis padarė vienintelę klaidą, kuri susijusi su praeitimi ir, kad jis gali pasitaisyti neatlikęs viso laisvės atėmimo bausmės laiko. Nuteistojo teigimu, jis suvokė bausmės aspektus bei suvaržymus ir nori gyventi pilnavertį gyvenimą. Apylinkės teismas neįvertino tų aplinkybių, jog jis bausmės atlikimo metu buvo  tris kartus paskatintas, nebuvo baustas drausminėmis nuobaudomis, atlikęs 2/3 visos bausmės, o tai įrodo, kad V. P. yra pasitaisęs ir pasiruošęs būti lygtinai paleistas iš pataisos įstaigos. Taip pat nuteistasis nurodė, jog reguliariai bendrauja su savo artimaisiais ir tai gali būti kaip apsauginis faktorius nuo tolimesnių nusikaltimų darymo. Nuteistojo įsitikinimu nusikalstamos veikos pobūdis ir pavojingumas už kurią jis atlieka bausmę, atspindi jo praeities klaidas, o ne elgesį pataisos įstaigoje. Skunde nuteistasis atkreipia dėmesį, kad jo nusikalstamo elgesio rizika vertinama 52 balais pagal OASys. 32 balai surinkti iš nusikalstamos veikos, o likę 20 balų surinkti iš laisvės atėmimo vietos, todėl yra labai maža tikimybė, kad balai gali sumažėti. Nuteistasis pažymi, jog nors jo nusikalstamo elgesio rizika yra  vidutinė, tačiau labai artima žemai.

Atsiliepimų į nuteistojo skundą negautas.

Nuteistojo V. P. skundas atmetamas.

LR BVK 157 str. 1 d. numatyta, kad gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atlie­kan­tys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabi­li­ta­cijos plane numatytas priemones, yra pa­teikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai pra­šymus lygtinai paleisti iš pataisos įstai­gos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pa­žan­ga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenu­sikals. Tačiau atkreiptinas dėmesys, kad įsta­tymų leidėjas lygtinio paleidimo taikymą įtvirtino ne kaip imperatyvų įpareigojimą kiekvienam nuteistajam, vykdančiam individualiame socialinės reabi­litacijos plane nu­ma­tytas priemones ir atli­ku­siam minimalią BVK 157 str. 2 d. numatytą paskirtos laisvės atėmimo baus­mės dalį, jį taikyti, o tik kaip galimybę nuteistajam būti paleistam lygtinai, jeigu jis atitinka aukš­čiau nurodytus reika­la­vi­mus ir yra pakankamai pagrindo manyti, jog jis laiky­sis įstatymų ir nenu­si­kals. Pagal šiuo metu ga­lio­jantį teisinį reguliavimą, ar nuteistasis laikysis įsta­tymų ir nenusikals, spren­džiama pagal nu­teis­tojo nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimą ir pažangą ją mažinant.

Apygardos teismas, susipažinęs su pateikta bylos medžiaga, įvertinęs skundo argumentus, konstatuoja, kad taikyti lygtinį paleidimą V. P. nėra pagrindo. Tai teisingai nustatyta ir skundžiamoje Kaišiadorių rajono apylinkės teismo nutartyje. Kaip minėta, pagal LR BVK 157 str. 1 d. nuostatas, lygtinis paleidimas gali būti taikomas tuo atveju, kai nuteistasis vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, jo nusikalstamo elgesio rizika yra žema ir ( ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Iš teismui pateiktos bylos medžiagos matyti, kad nuteistasis V. P. yra atlikęs įstatyme numatytą bausmės dalį, kada gali būti sprendžiamas klausimas dėl nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, bausmės atlikimo metu pataisos namuose dirba visuomeniniais pagrindais stalų dengėju. Nuo 2015 m. jam suteikta teisė vykti be sargybos, jis dirba ir gyvena už pataisos įstaigos ribų, dirba pagalbiniu darbininku, dengia priteistą civilinį ieškinį, atlikdamas bausmę skatintas tris kartus, nepažeidė vidaus tvarkos ir režimo reikalavimų, nebaustas drausmine tvarka, tačiau, kaip jau minėta, lygtinio paleidimo taikymui taip pat būtina sąlyga – manymas, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, kurį sąlygoja žema nusikalstamo elgesio rizika ir (ar) pažanga ją mažinant.

Nagrinėjamu atveju byloje esantys duomenys patvirtina, kad nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimas pagal „OASys“ metodiką yra 52 balai, taigi V. P. priskirtinas ne prie žemos, bet prie vidutinės rizikos grupės, todėl šiuo atveju turi būti nustatyta akivaizdi pažanga mažinant jo nusikalstamo elgesio riziką. Aukštesnės instancijos teismas, įvertinęs pateiktą medžiagą, pritaria apylinkės teismo išvadoms, kad nėra pagrindo išvadai, jog nuteistasis daro tokią ženklią pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką, kad būtų įmanoma jį dabar paleisti. Aukštesniojo teismo nuomone, nagrinėjamu atveju akivaizdžios pažangos, mažinant veiksnius, praeityje lėmusius nuteistojo nusikalstamą elgesį, ir leidžiančios teismui pagrįstai tikėtis, jog ateityje jis laikysis įstatymų ir nebenusikals, byloje nenustatyta. Vertinant galimybę, ar įmanoma nuteistąjį toliau taisyti neizoliuotą nuo visuomenės, bet prižiūrimą, svarbu atsižvelgti į aplinkybių visumą, kadangi aukščiau nurodytos nuteistąjį teigimai apibūdinančios aplinkybės negali būti besąlygiškas pagrindas taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.

Šiuo atveju teismui pateikti duomenys patvirtina, kad V. P. pakartotinio nusikalstamumo elgesio riziką didina: finansiniai įsipareigojimai (turi teismo priteistą 38950 Lt (11280,69 Eur) ieškinį, kurį dengia iš asmeninių lėšų, tačiau padengta tik nedidelė jo dalis - 250 Eur);  draugai (laisvėje dažnai pasirinkdavo rizikingas situacijas, nusikaltimą įvykdė įtakojamas bendrininkų su kuriais dabar ryšių nepalaiko); mąstymas ir elgesys (nuteistasis nesugeba atskirti tų sričių, kurios yra probleminės ar turėjo įtakos jo nusikalstamumui, apgalvoja kai kurias savo veiksmų pasekmes, tačiau ne visas, apie savo tikslus kalba labai nekonkrečiai, šiuo metu pripažįsta kaltę dėl padaryto nusikaltimo, tačiau kaltę linkęs minimalizuoti). Pagal socialinio tyrimo išvados duomenis nusikalstamo elgesio rizikos vertinimui įtakos taip pat turi labai sunkaus, sukėlusio negrįžtamas pasekmes (tyčinis kito žmogaus nužudymas) nusikaltimo padarymas. Aukštesniojo teismo vertinimu, negalima neatsižvelgti į tai, jog nuteistasis bausmę atlieka už labai sunkaus tyčinio, nusikaltimo padarymą. Svarbu atsižvelgti ir į tai, kad vien bausmės paskyrimas faktiškai jokių apribojimų nesukelia ir realiai jokio poveikio neturi. Taigi, bausmės tikslai – teisingumas, proporcingumas realiai užtikrinimai tik ją atliekant, todėl ir bausmės atlikimo procese, sprendžiant dėl lygtinio paleidimo ir dėl teisingumo principo užtikrinimo, o taip pat ir dėl sėkmingos probacijos, į šias aplinkybes, privalu atsižvelgti. Vienas iš bausmės tikslų yra kaltininko nubaudimas, tai reiškia, kad jis dėl padarytos nusikalstamos veikos privalo patirti tam tikrus suvaržymus ir kitas neigiamas pasekmes, kitaip būtų iškreipta bausmės esmė ir pažeistas teisingumo principas. Taip pat svarbi aplinkybė yra ir tai, jog nuo paskutinio vertinimo V. P. pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika nesumažėjo ir išliko vidutinė. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos manymu, siekiant eliminuoti nuteistajam būdingus kriminogeninius veiksnius, nuteistojo pataisos procesas tęstinas pataisos namuose.

Nesant pakankamo pagrindo manyti, kad šiuo metu lygtinai paleidus V. P. jis laikysis įstatymų ir nebenusikals, apylinkės teismas pagrįstai atsisakė tvirtinti Komisijos nutarimą dėl jo lygtinio paleidimo, nepaisant to, jog procedūrinių pažeidimų priimant nutarimą nepadaryta. Aukštesnysis teismas taip pat pažymi, kad Komisijos nutarimas dėl lygtinio paleidimo neįpareigoja teismo priimti vienokį ar kitokį sprendimą.

Skundą nagrinėjanti teisėjų kolegija, atsižvelgdama į visas aukščiau išdėstytas aplinkybes, daro išvadą, kad nuteistasis neatitinka BVK nustatytos lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygos – nenustatyta pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką. Aukštesnysis teismas neturi pagrindo pripažinti, kad apylinkės teismas, atsisakydamas tvirtinti Komisijos nutarimą taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą, netinkamai įvertino šio klausimo išsprendimui reikšmingas aplinkybes, todėl Kaišiadorių rajono apylinkės teismo nutartis paliekama nepakeista.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi BPK 364 str. 8 d. 1 p., 9 d.,

n u t a r i a :

atmesti nuteistojo V. P. skundą ir palikti galioti Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2016 m. gegužės 5 d. nutartį.

Ši nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.

Kolegijos pirmininkas                                                                            Valdas Vitunskas

Teisėjai                                                                                         Danutė Giačaitė

                    Jurgis Kiškis