Nr. DOK-478
Teisminio proceso Nr. 2-55-3-00052-2016-1
(S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
2026 m. vasario 10 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Donato Šerno (kolegijos pirmininkas), Agnės Tikniūtės ir Jūratės Varanauskaitės,
susipažinusi su 2026 m. sausio 31 d. paduotu ieškovų M. R. ir A. R. kasaciniu skundu dėl Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2026 m. sausio 8 d. nutarties ir Vilniaus apygardos teismo 2025 m. rugsėjo 16 d. sprendimo dalies peržiūrėjimo,
n u s t a t ė :
ieškovai padavė kasacinį skundą dėl Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2026 m. sausio 8 d. nutarties ir Vilniaus apygardos teismo 2025 m. rugsėjo 16 d. sprendimo dalies, priimtų civilinėje byloje pagal ieškovų M. R. ir A. R. ieškinį atsakovams UAB „Avere“ ir P. P. dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais, žalos atlyginimo, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, – R. P., A. S., AAS „Gjensidige Baltic“, „If P&C Insurance AS“, AAS „BTA Baltic Insurance Company“.
Vilniaus apygardos teismas 2025 m. rugsėjo 16 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2026 m. sausio 8 d. nutartimi pirmosios instancijos teismo sprendimą pakeitė iš dalies – priteisė iš ieškovų M. R. ir A. R. atsakovei UAB „Avere“ 5345,13?Eur dydžio bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, atlyginimą. Kitą sprendimo dalį paliko nepakeistą.
Kasaciniu skundu ieškovai prašo apeliacinės instancijos teismo nutartį bei pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinti ir ieškinį tenkinti visiškai. Kasacinis skundas paduodamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 346 straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktuose įtvirtintais kasacijos pagrindais.
Atrankos kolegija pažymi, kad kasacinis teismas tikrina apeliacinės instancijos teismų sprendimų (nutarčių) teisėtumą tik išimtiniais atvejais, kai yra bent vienas iš CPK 346 straipsnio 2 dalyje nustatytų kasacijos pagrindų (CPK 346 straipsnio 1 dalis). Kasaciniame skunde nepakanka vien tik nurodyti kasacijos pagrindą – įvardyto kasacijos pagrindo buvimą būtina pagrįsti išsamiais teisiniais argumentais (CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Be to, CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodyti kasacijos pagrindai patvirtina, jog kasacija leidžiama ne teisės klausimais apskritai, bet siekiant, kad kasaciniame teisme būtų nagrinėjamos tik tokios bylos, kuriose keliamų teisės problemų išsprendimas būtų reikšmingas vienodam teisės aiškinimui.
Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti buvus pažeistą materialiosios ar proceso teisės normą, teisinius argumentus, patvirtinančius nurodytos (nurodytų) teisės normos (normų) pažeidimą, ir argumentuotai pagrįsti, kad šis teisės pažeidimas turi esminę reikšmę vienodam teisės aiškinimui ir taikymui, taip pat kad jis (teisės pažeidimas) galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo (nutarties) priėmimui.
Kasacinį skundą paduodant CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti konkrečią Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktiką, suformuotą bylose, kurių faktinės aplinkybės yra analogiškos ar iš esmės panašios į bylos, kurioje priimtas teismo sprendimas (nutartis) skundžiamas kasacine tvarka, faktines aplinkybes, ir argumentuotai pagrįsti, kad teismas skundžiamame procesiniame sprendime nukrypo nuo tokios Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos. Tai daroma analizuojant apskųstuose teismų sprendimuose išdėstytus teisinius motyvus ir juos lyginant su Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota teisės taikymo ir aiškinimo praktika.
Kasaciniame skunde nurodomi tokie esminiai argumentai:
1. Teismai netinkamai taikė CPK 182 straipsnio nuostatas bei nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausio Teismo civilinėse bylose Nr. e3K-3-226-248/2018 ir Nr. e3K-3-243-403/2024 suformuotos praktikos. Kasacinis teismas dėl CPK 182 straipsnio 3 punkto yra nurodęs, kad teismas, nagrinėdamas civilinę bylą, neprivalo iš naujo nustatyti teismo nuosprendžiu konstatuotų nusikalstamų veiksmų bei jų civilinių teisinių pasekmių, taip pat to, ar juos padarė asmuo, dėl kurio priimtas teismo nuosprendis. Kiti teismo nuosprendžiu nustatyti faktai turi ribotą prejudicinę galią civilinėje byloje, nes teisiamojo veiksmai baudžiamojoje byloje tiriami ir vertinami baudžiamojo proceso ir baudžiamųjų įstatymų taikymo aspektu, o to paties asmens veiksmai civilinėje byloje – pagal civilinio proceso ir civilinių įstatymų nuostatas. Teismai nagrinėdami ginčą, neatsižvelgė į aukščiau nurodytą kasacinio teismo praktiką ir nevertino baudžiamojoje byloje nustatytų aplinkybių visų ginčo bylos įrodymų kontekste, dėl ko susiklostė ydinga situacija, kai baudžiamojoje byloje nenagrinėtos aplinkybės tapo prejudicinėmis ginčo byloje.
2. Teismai netinkamai taikė Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) nuostatas pasisakydami dėl atsakovei, kaip bankroto administratorei, išmokėto atlygio, bei nukrypo nuo įrodinėjimą reglamentuojančių teisės normų. Teismai priimdami skundžiamus sprendimus netinkamai taikė ginčo laikotarpiui aktualią ĮBĮ 36 straipsnio 5 dalies redakciją, nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausio Teismo praktikos bei nesivadovavo toje pačioje byloje Lietuvos apeliacinio teismo 2024 m. vasario 8 d. nutarties 75 punkte pateiktais paaiškinimais, kuriuose teismas aiškiai nurodė pirmosios instancijos teismo padarytas klaidas ir įpareigojo bylą nagrinėjant iš naujo pirmosios instancijos teisme įvertinti atsakovės veiksmų atitiktį bendrovės ir jos kreditorių interesams, ir atsakovės pasiektus rezultatus.
3. Apeliacinės instancijos teismas pažeidė bylinėjimosi išlaidų paskirstymą reglamentuojančias teisės normas – priteisė iš ieškovų atsakovės naudai bylinėjimosi išlaidas už dokumentą, kuris yra baudžiamosios bylos Nr. 1-16-497/2021, kurioje buvo teisiamas R. P., dalis.
Atrankos kolegija, susipažinusi su kasacinio skundo argumentais, skundžiamų teismų procesinių sprendimų motyvais ir jų pagrindu padarytomis išvadomis, nusprendžia, kad kasaciniame skunde nekeliama tokių teisės klausimų, kurie atitiktų CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodytus bylos peržiūrėjimo kasacine tvarka pagrindus. Atrankos kolegijos vertinimu, kasacinio skundo argumentais nepagrindžiama, kad bylą nagrinėję teismai netinkamai aiškino ir taikė skunde nurodytas teisės normas ir kad tai galėjo turėti įtakos neteisėtos nutarties priėmimui (CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Kasacinio skundo argumentais taip pat nepagrindžiamas nukrypimas nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės taikymo ir aiškinimo praktikos bei CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkte nurodyto kasacijos pagrindo egzistavimas.
Kasacinį skundą atsisakytina priimti nenustačius CPK 346 straipsnyje įtvirtintų kasacijos pagrindų (CPK 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktai).
Atsisakius priimti kasacinį skundą, grąžintinas už kasacinį skundą sumokėtas žyminis mokestis (CPK 350 straipsnio 4 dalis). Žyminį mokestį grąžina Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, remdamasi teismo nutartimi.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 346 straipsniu, 347 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktais, 4 dalimi,
n u t a r i a :
Kasacinį skundą atsisakyti priimti ir grąžinti jį padavusiems asmenims.
Grąžinti A. R. (a. k. (duomenys neskelbtini)) 1173 Eur (vieno tūkstančio vieno šimto septyniasdešimt trijų) Eur dydžio žyminį mokestį, sumokėtą 2026 m. sausio 31 d. SEB banko, AB mokėjimo nurodymu Nr. 1769890780466, mokėjimo užduoties kodas: ZP15155.
Ši nutartis yra galutinė ir neskundžiama.
Teisėjai Donatas Šernas
Agnė Tikniūtė
Jūratė Varanauskaitė