Administracinė byla Nr. eA-4143-442/2018

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-04346-2017-0

Procesinio sprendimo kategorija 41

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2018 m. birželio 27 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Romano Klišausko (kolegijos pirmininkas), Dainiaus Raižio (pranešėjas) ir Virginijos Volskienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjų (duomenys neskelbtini), uždarosios akcinės bendrovės (duomenys neskelbtini) ir uždarosios akcinės bendrovės (duomenys neskelbtini) apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. kovo 8 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjų (duomenys neskelbtini), uždarosios akcinės bendrovės (duomenys neskelbtini) ir uždarosios akcinės bendrovės (duomenys neskelbtini) skundą atsakovams Lietuvos Respublikos Vyriausybės kanceliarijai ir Potencialių dalyvių atitikties nacionalinio saugumo interesams įvertinimo komisijai (šiuo metu – Nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių objektų apsaugos koordinavimo komisija), trečiajam suinteresuotam asmeniui Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamentui dėl protokolinio sprendimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I.

1. Pareiškėjai (duomenys neskelbtini), uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) (duomenys neskelbtini) ir UAB (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Bendrovės) kreipėsi į teismą su skundu, prašydami panaikinti Potencialių dalyvių atitikties nacionalinio saugumo interesams įvertinimo komisijos (toliau – ir Komisija) 2017 m. lapkričio 24 d. protokolinį sprendimą Nr. NS-49.
2. Pareiškėjai paaiškino, kad 2017 m. gruodžio 1 d. gavo Lietuvos Respublikos Vyriausybės kanceliarijos (toliau – ir Kanceliarija) raštą Nr. S-3315 „Dėl potencialaus dalyvio atitikties nacionalinio saugumo interesams įvertinimo“ kartu su Komisijos 2017 m. lapkričio 24 d. posėdžio protokolo Nr. NS-49 (toliau – ir Protokolas) išrašu. Protokole nurodoma, kad UAB (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) atitiktis nacionalinio saugumo interesams svarstyta 2017 m. lapkričio 6 d. Komisijos posėdyje ir po šio posėdžio kreiptasi į minėtas bendroves su prašymu pateikti papildomą informaciją apie (duomenys neskelbtini) akcininkams, taip pat ir netiesioginiams, nuosavybės teise priklausančias įmones, taip pat įmones, kurių dalyviai jie yra, taip pat pateikti informaciją apie su UAB (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) susijusių įmonių (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) dalyvius ir dalyvių dalyvius, jeigu tarp jų yra juridinių asmenų.
3. Protokole nurodoma, kad UAB (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) turi nacionaliniam saugumui grėsmę keliančių ryšių su žvalgybos operacijas prieš Lietuvą vykdančia (duomenys neskelbtini), todėl jos neatitinka Lietuvos Respublikos strateginę reikšmę nacionaliniam saugumui turinčių įmonių ir įrenginių bei kitų nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių įmonių įstatymo (iki 2018 m. kovo 1 d. galiojusi redakcija, dabar Lietuvos Respublikos nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių objektų apsaugos įstatymas; toliau – ir Įstatymas) 7 straipsnio 10 dalies 4 punkto sąlygų.
4. Pareiškėjų manymu, Protokolas yra nepagrįstas faktiniais duomenimis, nepagrįstai suvaržo jų teises ir teisėtus interesus, todėl yra nesuderinamas su Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio nuostatomis; buvo priimtas Komisijai nepagrįstai išprovokavus UAB (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) kreipimąsi dėl jų atitikties nacionalinio saugumo interesams vertinimo.
5. Protokolas laikytinas dokumentu, įforminančiu sprendimą dėl atitikties nacionalinio saugumo interesams vertinimo, kaip jis suprantamas Įstatymo 7 straipsnio 12 dalyje, todėl laikytinas individualiu teisės aktu, kuris sukelia pareiškėjams teisines pasekmes.
6. Pareiškėjai nurodė, kad jų per UAB (duomenys neskelbtini) vystomo (duomenys neskelbtini) projekto (toliau – ir Projektas) vykdymas gali būti apsunkintas arba Projektas iš viso negalės būti tęsiamas. Į Projektą jau investuota (duomenys neskelbtini) Eur ir vedamos derybos dėl tolesnių investicijų (apie (duomenys neskelbtini) Eur). Nemaža lėšų dalis jau yra panaudota (parengtas Projektas, pasirašytos projekto ir techninės ekspertizės sutartys, gauti statybos leidimai, ruošiamas aplinkinių sklypų detalusis planas ir kt.). Neigiamas Komisijos vertinimas reikš negalėjimą tęsti Projekto plėtros ir gali atimti iš investuotojų galimybę atgauti didžiules sumas, investuotas į Projektą.
7. Į planuojamą Projektą yra investavę (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) subjektai. Abi šios valstybės yra sudariusios su Lietuvos Respublika dvišales sutartis dėl investicijų skatinimo ir jų abipusės apsaugos, kuriose įtvirtinta teisė į investicijų apsaugą ir saugumą, deklaruojamas investicijų skatinimas. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) (kaip ir Lietuvos Respublika) yra ratifikavusios 1965 m. Konvenciją dėl valstybių ir kitų valstybių piliečių ginčų investicijų srityje sprendimo. Jei būtų užkirstas kelias pareiškėjams vykdyti Projektą, tai galėtų sukelti investicinius ginčus dėl nepagrįstai suvaržytų teisių į investicijų apsaugą, įtvirtintą tarptautinėse sutartyse.
8. UAB (duomenys neskelbtini) yra pateikusi paraišką UK Export Finance pavadinimu veikiančiam Jungtinės Karalystės Vyriausybės eksporto kreditų garantijų departamentui (angl. Export Credits Guarantee Department). Investicijų į Projektą planas taip pat numato pritraukti privačius investuotojus. Taigi prieš išduodant kreditus ir (ar) investuojant, atliekami teisiniai patikrinimai, kurių metu turėtų būti pateikiamas ir Komisijos sprendimas (nuomonė), kuris nėra palankus Bendrovėms, taip pat dokumentai, susiję su šio sprendimo teisinėmis pasekmėmis (įstatinio kapitalo didinimo pripažinimu negaliojančiu ir restitucijos taikymu). Tai atimtų galimybę gauti finansavimą įmonei bei jos plėtojamam Projektui.
9. Pareiškėjų teigimu, Projektas atitiks aukščiausio saugumo (TIER III) reikalavimus ir bus vienintelis duomenų centras Europoje su palydovinio teleporto pajėgumais. Duomenų centre savo sistemas galės diegti griežčiausiais patikimumo kriterijais besivadovaujančios bendrovės, pvz., finansinės institucijos. Duomenų centras pasižymės aukštais patikimumo reikalavimais ir efektyviu elektros energijos panaudojimu, o tai turi lemiamą įtaką didžiosioms (įtakingiausioms) pasaulio interneto bendrovėms renkantis duomenų centro paslaugų teikėjus. Neigiamas Komisijos vertinimas užkerta kelią bendrovių kuriamoms inovacijoms ir prieštarauja Vyriausybės programoje numatytiems veiklos prioritetams bei siekiams. Be to, Protokolas užkirs pareiškėjams galimybę dalyvauti viešuosiuose pirkimuose, kuriuose bus keliamas reikalavimas pateikti dokumentus, susijusius su nacionalinio saugumo interesais, taip pat jie patirs neigiamų padarinių, susijusių su galimybe pripažinti duomenų centrą strateginės technologinės plėtros objektu ir galimybe gauti Vyriausybės investicijas.
10. Protokole nurodytos prielaidos dėl vieno iš pareiškėjų galutinių naudos gavėjų V. A., anksčiau dirbusio (duomenys neskelbtini) įmonėse, kurios neva tiesiogiai susijusios su (duomenys neskelbtini) institucijomis, o jų veiklą tariamai prižiūri (duomenys neskelbtini), negali būti pagrindas nuspręsti, kad asmuo neatitinka nacionalinio saugumo interesų. Susipažinusios su Protokolu, Bendrovės kreipėsi į V. A., prašydamos paaiškinti realią situaciją. V. A. paaiškino, kad Komisijos nurodytos aplinkybės neatitinka tikrovės, kadangi jis niekada nedirbo ar kitais ryšiais nebuvo ir nėra susijęs su (duomenys neskelbtini) žvalgybos organizacijomis ar priešiška Lietuvos Respublikos interesams veikla. Neigiamas Komisijos įvertinimas dėl atitikties nacionaliniam saugumui, Bendrovių nuomone, negali būti pagrįstas tuo, kad vienas iš UAB (duomenys neskelbtini) galutinių naudos gavėjų yra (duomenys neskelbtini) pilietis, kadangi tai prieštarautų Žmogaus teisių ir pagrindinių teisių apsaugos konvencijoje, Lietuvos Respublikos Konstitucijoje bei kituose teisės aktuose įtvirtintam nediskriminavimo principui.
11. Komisija nepateikia duomenų, kurie paneigtų faktą, kad nacionalinio saugumo interesus atitinka (duomenys neskelbtini) ir UAB (duomenys neskelbtini) bei asmenys, tiesiogiai ir (ar) netiesiogiai turintys daugiau kaip 2/3 balsų suteikiančių šių įmonių akcijų. Vienintelis asmuo, tiesiogiai ir (ar) netiesiogiai turintis įmonių (duomenys neskelbtini) ar UAB (duomenys neskelbtini) akcijų, kurį Komisija nurodo Protokole, kaip į keliantį riziką nacionaliniam saugumui, yra V. A., tačiau jis valdo tik 5 proc. akcijų įmonėje (duomenys neskelbtini), kuri savo ruožtu valdo 48 proc. (duomenys neskelbtini) akcijų. Taigi Protokolo teiginys, kad UAB (duomenys neskelbtini) per tarpines užsienio bendroves kontroliuoja (duomenys neskelbtini) piliečiai K. L., V. M. ir V. A., yra nepagrįstas.
12. Atsakovas Komisija atsiliepime prašė pareiškėjų skundą atmesti.
13. Atsakovas paaiškino, kad Bendrovės, 2017 m. spalio 11 d. vykdydamos Įstatymo 7 straipsnio 2 dalies 2 punkto reikalavimą pateikė prašymą atlikti potencialaus dalyvio atitikties nacionalinio saugumo interesams įvertinimą (toliau – ir Prašymas), kuriame nurodė reikšmingą informaciją. Siekiant tinkamai išsiaiškinti (duomenys neskelbtini) akcininkų struktūrą, Komisijos 2017 m. lapkričio 6 d. posėdyje buvo nutarta kreiptis į pareiškėjams atstovaujančią advokatų bendrovę, prašant pateikti papildomą informaciją apie (duomenys neskelbtini) akcininkams (tarp jų ir netiesioginiams), t. y. K. L., V. T., V. M., M. G. ir V. A. nuosavybės teise priklausančias įmones, taip pat įmones, kurių dalyviai jie yra, bei pateikti informaciją apie bendrovių (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) dalyvius ir dalyvių dalyvius, jeigu tarp jų yra juridinių asmenų.
14. Komisija gavo duomenų, kad bendrovės (duomenys neskelbtini) akcinio kapitalo valdytojai yra M. G. (M. G.) (95 proc.) ir V. A. (5 proc.). UAB (duomenys neskelbtini) per tarpines užsienio bendroves kontroliuoja (duomenys neskelbtini) piliečiai K. L., V. M., M. G. ir V. A. Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamentas (toliau – ir Valstybės saugumo departamentas, VSD) 2017 m. spalio 27 d. raštu Nr. 19-1303 teikdamas išvadą dėl pareiškėjų atitikties nacionalinio saugumo interesams įvertinimo, nurodė, kad bendrovė (duomenys neskelbtini) ir UAB (duomenys neskelbtini) sukelia grėsmę nacionaliniam saugumui dėl (duomenys neskelbtini), todėl jos neatitinka Įstatymo 7 straipsnio 10 dalies 4 punkte nustatytų sąlygų.
15. Komisijos nuomone, šiuo atveju yra tikimybė, kad (duomenys neskelbtini). Remiantis Valstybės saugumo departamento pateiktais duomenimis, (duomenys neskelbtini). Šios VSD išvados sudarė pagrindą priimti Protokolą.
16. Riziką Lietuvos nacionaliniam saugumui didina tai, kad V. A. anksčiau dirbo (duomenys neskelbtini) įmonėse, kurios tiesiogiai susijusios su (duomenys neskelbtini) institucijomis, o jų veiklą prižiūri (duomenys neskelbtini): (duomenys neskelbtini) metais jis buvo (duomenys neskelbtini) padalinio (duomenys neskelbtini) direktorius, (duomenys neskelbtini) metais buvo (duomenys neskelbtini) įmonės (duomenys neskelbtini) steigėjas ir direktoriaus pavaduotojas. Net jei V. A. parduotų turimas UAB (duomenys neskelbtini) akcijas (duomenys neskelbtini), jis per tarpines bendroves išlaikytų įtaką UAB (duomenys neskelbtini). Esant šioms aplinkybėms, Komisija nusprendė, kad (duomenys neskelbtini) ir UAB (duomenys neskelbtini) sukelia grėsmę nacionaliniam saugumui, todėl neatitinka Įstatymo 7 straipsnio 10 dalies 4 punkto sąlygų.
17. Atsakovas Kanceliarija atsiliepime nurodė, kad su pareiškėjų skundu nesutinka.
18. Kanceliarija pažymėjo, kad yra netinkamas atsakovas byloje, nes pareiškėjų reikalavimai nesusiję su jos kompetencija.
19. Trečiasis suinteresuotas asmuo VSD atsiliepime prašė pareiškėjų skundą atmesti.
20. VSD paaiškino, kad Protokolas atitinka bendruosius individualiam administraciniam aktui keliamus reikalavimus, Protokolą priėmė Komisija, kuri vadovaudamasi Įstatymo 7 straipsnio 7 dalimi yra įgaliota spręsti klausimus ir priimti sprendimus dėl potencialaus dalyvio atitikties nacionalinio saugumo interesams. Protokolinis sprendimas skirtas konkrečiam subjektui, t. y. UAB (duomenys neskelbtini), kuris siekia plėtoti Duomenų centro projektą. Projekto klientais tapus valstybės institucijoms, bankams, telekomunikacijų įmonėms, būtų galimybė (duomenys neskelbtini). VSD pabrėžė, kad Komisija, priimdama Protokolą, rėmėsi Valstybės saugumo departamento pateikta įslaptinta informacija.

II.

21. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2018 m. kovo 8 d. sprendimu pareiškėjų (duomenys neskelbtini), UAB (duomenys neskelbtini) ir UAB (duomenys neskelbtini) skundą atmetė.
22. Teismas nurodė, kad byloje nėra ginčo, kad UAB (duomenys neskelbtini) vykdomas informacinių technologijų ir telekomunikacijų duomenų centro projektas turi svarbią strateginę reikšmę nacionaliniam saugumui. Pabrėžė, kad potencialus dalyvis pripažįstamas atitinkančiu nacionalinio saugumo interesus, jeigu jis atitinka visas Įstatymo 7 straipsnio 10 dalyje įtvirtintas sąlygas.
23. Komisija, vadovaudamasi Valstybės saugumo departamento vertinimu, nustatė, jog (duomenys neskelbtini) ir UAB (duomenys neskelbtini) turi nacionaliniam saugumui grėsmę keliančių ryšių su žvalgybos operacijas prieš Lietuvą vykdančia (duomenys neskelbtini), todėl jos neatitinka Įstatymo 7 straipsnio 10 dalies 4 punkto reikalavimų, t. y. pateikti duomenys, kad pareiškėjai yra susiję su užsienio valstybių specialiosiomis tarnybomis. Komisija pripažino, jog riziką Lietuvos nacionaliniam saugumui didina tai, kad V. A. anksčiau dirbo (duomenys neskelbtini) įmonėse, kurios tiesiogiai susijusios su (duomenys neskelbtini) valdžios ir teisėsaugos institucijomis, o jų veiklą prižiūri (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) metais jis buvo (duomenys neskelbtini) įmonės (duomenys neskelbtini) padalinio (duomenys neskelbtini) direktorius, (duomenys neskelbtini) metais – (duomenys neskelbtini)įmonės (duomenys neskelbtini), užsiimančios (duomenys neskelbtini), steigėjas ir direktoriaus pavaduotojas.
24. Protokole nurodyta, kad atliktas (duomenys neskelbtini), siekiančios įsigyti 49 proc. UAB (duomenys neskelbtini), veikiančios svarbią strateginę reikšmę nacionaliniam saugumui turinčiame informacinių technologijų, telekomunikacijų ir kitų aukštųjų technologijų sektoriuje, akcijų, atitikties nacionalinio saugumo interesams įvertinimas, taip pat UAB (duomenys neskelbtini), valdančios 100 proc. UAB (duomenys neskelbtini), veikiančios svarbią strateginę reikšmę nacionaliniam saugumui turinčiame informacinių technologijų, telekomunikacijų ir kitų aukštųjų technologijų sektoriuje, akcijų, atitikties nacionalinio saugumo interesams įvertinimas. Remdamasis bylos medžiaga teismas nustatė, kad UAB (duomenys neskelbtini) per tarpines užsienio bendroves kontroliuoja (duomenys neskelbtini) piliečiai V. M., K. L. ir V. A. UAB (duomenys neskelbtini) akcininkai yra (duomenys neskelbtini), valdanti 51 proc. akcijų, ir V. A., valdantis 49 proc. akcijų.
25. Komisija, remdamasi VSD medžiaga (tiek įslaptinta, tiek viešai prieinama), nustatė, kad V. A. yra buvęs (duomenys neskelbtini) padalinio (duomenys neskelbtini) direktorius, (duomenys neskelbtini) metais – (duomenys neskelbtini) steigėjas ir direktoriaus pavaduotojas. Teismas pabrėžė, kad Įstatymas nenurodo, kokie ryšiai laikytini keliančiais grėsmę nacionaliniam saugumui ir kokiems ryšiams esant asmuo pripažįstamas neatitinkančiu Įstatymo 7 straipsnio 10 dalies 4 punkto reikalavimų. Pagal administracinių teismų praktiką, valstybės saugumas yra esminę reikšmę turinti vertybė, svarbi visiems visuomenės nariams, tai pagrindinė vertybė, kuri, palyginti su galimais asmens teisių pažeidimais, yra gerokai svarbesnė. Grėsmė valstybės saugumui yra aplinkybė, kuri pripažįstama svarbia sprendžiant dėl valstybės nacionalinių interesų Be to, grėsmė valstybės saugumui gali pasireikšti ir kaip potencialus pavojus. Šiuo atveju Komisijai suteikta diskrecija vertinti, ar konkretūs asmenys gali būti laikomi realiai ar potencialiai keliančiais grėsmę nacionaliniam saugumui. Minėtą diskrecijos teisę Komisija turi įgyvendinti remdamasi objektyviais duomenimis, t. y. duomenimis, gautais iš Įstatymo 7 straipsnio 6 dalyje nustatytų subjektų, kuriems skirtos funkcijos rinkti operatyvinę medžiagą valstybės saugumui užtikrinti.
26. Įvertinęs Komisijos 2016 m. rugpjūčio 16 d. posėdžio protokolo Nr. NS-23 argumentus, kurie be kita ko pagrįsti Valstybės saugumo departamento pateiktais duomenimis, teismas sprendė, kad UAB (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) turi tiesioginių ryšių su V. A., todėl jos dėl šio asmens sąsajų su (duomenys neskelbtini) saugumo ir žvalgybos tarnybomis kelia grėsmę nacionaliniam saugumui. Taigi, teismo vertinimu, Komisija teisėtai ir pagrįstai pripažino, kad UAB (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) neatitinka Įstatymo 7 straipsnio 10 dalies 4 punkto reikalavimų, ir šioms išvadoms įtakos neturi pareiškėjų argumentai dėl Projekto įgyvendinimo aplinkybių ir atliktų investicijų į jį.
27. Atsakydamas į pareiškėjų argumentą, kad ginčijamas sprendimas iš esmės grindžiamas teisės aktų nustatyta tvarka įslaptintais duomenimis, su kuriais pareiškėjai negali susipažinti, todėl yra varžoma jų teisė į efektyvią teisminę gynybą, teismas, remdamasis šiuo klausimu aktualia administracinių teismų praktika, nurodė, jog Protokolas nėra grindžiamas išimtinai tik įslaptintais duomenimis, su kuriais Bendrovės neturi teisės susipažinti. Viešai prieinama informacija, Valstybės saugumo departamento ir Komisijos byloje pateikti neįslaptinti duomenys yra pakankami Protokolui priimti, t. y. daryti išvadą, kad pareiškėjai neatitinka Įstatymo 7 straipsnio 10 dalies 4 punkto reikalavimų. Teismas nurodė neturintis pagrindo abejoti VSD neįslaptintų duomenų objektyvumu ir patikimumu, juo labiau, kad juos patvirtina į bylą VSD pateikti įslaptinti duomenys.
28. Atsižvelgęs į tai, teismas pripažino, kad priimant Protokolą buvo įvertintos galimos grėsmės valstybės saugumui realumas, kuris šiuo atveju yra objektyvus bei įrodytas remiantis tiek Protokole, tiek ir VSD raštuose nurodytais duomenimis. Protokole nurodytos aplinkybės, kurios sudaro pagrindą išvadai, kad UAB (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) neatitinka Įstatymo 7 straipsnio 10 dalies 4 punkto reikalavimų, nurodytas sprendimo priėmimo teisinis pagrindas, įvardytos pareiškėjams kylančios teisinės pasekmės.
29. Teismas nurodė, kad pareiškėjų ginčijamas individualus administracinis aktas yra protokolinis sprendimas, t. y. priimtas per kolegialaus subjekto (Komisijos) posėdį, todėl jo turinys ir forma gali neatitikti tam tikrų Viešojo administravimo įstatymo nustatytų reikalavimų, tačiau nagrinėjamu atveju pareiškėjų minimi neatitikimai nesudaro pagrindo pripažinti Protokolą iš esmės neteisėtu ir nepagrįstu. Dėl įslaptintos informacijos, susijusios su valstybės saugumo interesais, turinio ir pobūdžio ne visi Protokolo priėmimo argumentai galėjo būti atskleisti motyvuose, tačiau tai nesudaro pagrindo pripažinti, kad Protokolas yra nemotyvuotas Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio prasme. Teismo vertinimu, nustatyti neatitikimai nėra esminiai, t. y. neturi įtakos Protokolo teisėtumui, neapribojo pareiškėjų teisės į teisminę gynybą.

III.

30. Pareiškėjai (duomenys neskelbtini), UAB (duomenys neskelbtini) ir UAB (duomenys neskelbtini) apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. kovo 8 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – jų skundą tenkinti. Pareiškėjų apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
31. Teismas nepakankamai motyvavo savo sprendimą, nevertino jokių su Protokolo pagrįstumu susijusių aplinkybių, išskyrus Komisijos argumentų atkartojimą, bei netinkamai ištyrė į bylą pateiktus įrodymus.
32. Prieš nuspręsdamas, ar apklausti prašytus liudytojus, teismas nurodė, jog kviečiami asmenys nepaaiškins reikšmingų aplinkybių, tuo išreikšdamas savo išankstinę poziciją dėl liudytojų parodymų. Be to, nurodomų liudytojų parodymai bei pareiškėjų vadovų paaiškinimai nebuvo įvertinti teismo sprendime.
33. Teismas nepagrįstai nustatė, kad byloje pakanka viešų įrodymų Komisijos sprendimui pagrįsti. Komisija nepateikė į bylą jokių (t. y. neįslaptintų) įrodymų, patvirtinančių savo prielaidas dėl pareiškėjų keliamos grėsmės nacionaliniam saugumui.
34. Neviešų dokumentų prijungimas prie bylos pažeidžia esmines pareiškėjų procesines garantijas. VSD ir Kanceliarija, norėdamos tarp šalių kilusiame ginče remtis aptariama informacija bei dokumentais, pirmiausia privalėjo juos išslaptinti. To nepadarius, teismas nepagrįstai šiuos duomenis prijungė, patikėdamas VSD teiginiu, kad informacija nebus išslaptinta.
35. Duomenų centras yra technologinis pastatas (patalpa), skirtas laikyti kompiuterių sistemas ir susijusią įrangą (telekomunikacijų įranga, duomenų saugyklos). Dažniausiai duomenų centras yra aprūpintas rezerviniu energijos tiekimu, rezervuotais sparčiais duomenų komunikacijų kanalais, aplinkos kontrole (oro kondicionavimas, drėgmės kontrolė, priešgaisrinė sistema) ir fizinės prieigos saugumo sprendimais. Duomenų centras nevaldys išorinių šviesolaidinių tinklų. Duomenų centras teiks nepertraukiamą klientų patalpintos IT įrangos veikimo užtikrinimo paslaugą ir suteiks galimybę klientams susijungti su interneto ryšio tiekėjais, tuo tarpu klientai pirks interneto ryšio paslaugas tiesiogiai iš interneto ryšio tiekėjų, bet ne iš pareiškėjų. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjams nesuprantama, kokią grėsmę nacionalinio saugumo interesams Komisija sieja su jų Projektu.
36. Pareiškėjai neturi ketinimų (duomenys neskelbtini) sujungti (duomenys neskelbtini) su (duomenys neskelbtini). Tokios Komisijos prielaidos yra niekuo nepagrįstos ir neatitinkančios tikrovės. Be to, tai technologiškai neįmanoma dėl (duomenys neskelbtini).
37. Pagrindai, susiję su UAB (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) tariamais ryšiais su žvalgybos operacijas prieš Lietuvą vykdančia (duomenys neskelbtini), neatitinka Įstatymo 7 straipsnio 10 dalies nuostatų, kadangi nei UAB (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), nei jų akcininkai neturi nacionaliniam saugumui didinančių riziką ar keliančių grėsmę ryšių su Europos Sąjungai ir Šiaurės Atlanto Sutarties Organizacijai nepriklausančių užsienio valstybių institucijomis ar tų valstybių asmenimis ir nėra duomenų, kad jie yra susiję su organizuotomis nusikalstamomis grupuotėmis, užsienio valstybių specialiosiomis tarnybomis ar grupuotėmis, susijusiomis su tarptautinėmis teroristinėmis organizacijomis ar palaikančiomis ryšius su asmenimis, įtariamais priklausymu joms.
38. Protokolo išvadomis pažeidžiamas nediskriminavimo principas, pareiškėjų teisė į nuosavybės apsaugą, pareiškėjų, jų galutinių naudos gavėjų ir vadovų teisė į nekaltumo prezumpciją.
39. Atsakovas Nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių objektų apsaugos koordinavimo komisija atsiliepime prašo pareiškėjų apeliacinį skundą atmesti ir pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.
40. Komisija pažymi, kad teismas tinkamai ištyrė ir įvertino esmines faktines aplinkybes, turinčias reikšmės teisingam bylos išnagrinėjimui ir dėl jų tinkamai pasisakė.
41. Komisijos atliktas įvertinimas yra nustatytas Įstatymu. Juo siekiama pašalinti kylančias grėsmes Lietuvos Respublikos nacionaliniam saugumui, todėl yra teisėtas ir pagrįstas. Atsižvelgiant į nacionalinio saugumo interesus ir siekiant apsaugoti svarbią strateginę reikšmę nacionaliniam saugumui turinčius ūkio sektorius, Įstatyme yra nustatyta ir valstybės prieštaravimo teisė, kad asmuo taptų potencialiu dalyviu esant duomenų apie asmens sąsajas su organizuotomis nusikalstamomis grupuotėmis, užsienio valstybių specialiosiomis tarnybomis ar grupuotėmis ir kt.
42. Atsakovas Kanceliarija atsiliepime prašo pareiškėjų skundą atmesti.
43. Trečiasis suinteresuotas asmuo Valstybės saugumo departamentas atsiliepime prieštarauja pareiškėjų skundo tenkinimui.
44. VSD pažymi, kad priėmęs sprendimą teikti Komisijai informaciją, kad UAB (duomenys neskelbtini) turi Lietuvos nacionaliniam saugumui riziką keliančių ryšių su žvalgybos operacijas prieš Lietuvą vykdančia (duomenys neskelbtini), taip iš esmės atliko duomenų, kuriuos jis kompetentingas tvarkyti pagal Lietuvos Respublikos žvalgybos įstatymo nuostatas, vertinimą.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV.

45. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Potencialių dalyvių atitikties nacionalinio saugumo interesams įvertinimo komisijos sprendimo, įforminto 2017 m. lapkričio 24 d. posėdžio protokolu Nr. NS-49, kuriuo pripažinta, kad UAB (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) turi nacionaliniam saugumui grėsmę keliančių ryšių su žvalgybos operacijas prieš Lietuvą vykdančia (duomenys neskelbtini), todėl neatitinka Strateginę reikšmę nacionaliniam saugumui turinčių įmonių ir įrenginių bei kitų nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių įmonių įstatymo (toliau – ir Įstatymo) (2012 m. birželio 21 d. įstatymo Nr. XI-2087 redakcija, galiojusi iki 2018 m. kovo 1 d.) 7 straipsnio 10 dalies 4 punkto sąlygų, teisėtumo ir pagrįstumo.
46. Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalis (2014 m. lapkričio 11 d. įstatymo Nr. XII-1317 redakcija) nustato, kad individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, o taikomos poveikio priemonės (licencijos ar leidimo galiojimo panaikinimas, laikinas uždraudimas verstis tam tikra veikla ar teikti paslaugas, bauda ir kt.) turi būti motyvuotos.
47. Teisėjų kolegijos nuomone, ginčijamas Komisijos sprendimas atitinka Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies reikalavimus. Jis yra grindžiamas  konkrečiomis teisės normomis, kurios yra siejamos su  nurodytais faktiniais duomenimis. Iš skundžiamo sprendimo turinio galima suvokti ginčijamo sprendimo priėmimo faktinį bei teisinį pagrindą, todėl tai neriboja pareiškėjų teisės į teisminę gynybą, o nagrinėjančiam ginčą teismui yra galimybė apibrėžti bylos nagrinėjimo apimtį bei visapusiškai ir objektyviai išspręsti ginčą.
48. Įstatymo 2 straipsnio 2 dalyje (2014 m. spalio 21 d. įstatymo Nr. XII-1272 redakcija) buvo nustatyta, jog potencialus dalyvis - fizinis arba juridinis asmuo, oficialiai pareiškęs ketinimą ar interesą įsigyti strateginę ar svarbią reikšmę nacionaliniam saugumui turinčios įmonės arba įmonės, steigiamos ar veikiančios svarbią strateginę reikšmę nacionaliniam saugumui turinčiame ūkio sektoriuje, akcijų arba įgyti nuosavybės, valdymo ar bet kurias kitas teises į ypatingą strateginę ar strateginę reikšmę nacionaliniam saugumui turinčius įrenginius. Šiame įstatyme numatytais atvejais potencialiu dalyviu laikytinas ir esamas strateginę ar svarbią reikšmę nacionaliniam saugumui turinčios įmonės akcininkas, siekiantis papildomai įsigyti įmonės akcijų.
49. Pareiškėjai iš esmės neginčija fakto ir nepateikia jokių duomenų apie, kad UAB (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) nepripažintini potencialiais dalyviais Įstatymo 2 straipsnio 2 dalies (2014 m. spalio 21 d. įstatymo Nr. XII-1272 redakcija) prasme, todėl Komisija turėjo pagrindą atlikti šių įmonių, kaip potencialių dalyvių, atitikties nacionalinio saugumo interesams įvertinimą.
50. Įstatymo 7 straipsnio 10 dalies 4 punkte (2012 m. birželio 21 d. įstatymo Nr. XI-2087 redakcija, galiojusi iki 2018 m. kovo 1 d.) buvo nustatyta, jog potencialus dalyvis pripažįstamas atitinkančiu nacionalinio saugumo interesus, jeigu nėra duomenų, kad asmuo yra susijęs su organizuotomis nusikalstamomis grupuotėmis, užsienio valstybių specialiosiomis tarnybomis ar grupuotėmis, susijusiomis su tarptautinėmis teroristinėmis organizacijomis ar palaikančiomis ryšius su asmenimis, įtariamais priklausymu joms.
51. Taigi pagal minėtas Įstatymo nuostatas, esant duomenų apie potencialaus dalyvio ryšius su užsienio valstybių specialiosiomis tarnybomis, toks potencialus dalyvis negali būti pripažintas atitinkančiu nacionalinio saugumo interesus.
52. Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje esančius įrodymus, prieina išvadą, kad Valstybės saugumo departamento pateikti vieši faktiniai duomenys patvirtina, jog įmonės (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) turi ryšių su (duomenys neskelbtini). Pareiškėjų nurodytų motyvų dėl įrodymų vertinimo kontekste, atsižvelgiant į bylai reikšmingų  aplinkybių visumą, vadovaujantis procesiniame įstatyme įtvirtintomis įrodinėjimo taisyklėmis bei teisingumo ir protingumo kriterijais, atmesti ar pripažinti nepagrįstais Valstybės saugumo departamento Komisijai pateiktus viešus duomenis, kuriais yra grindžiamas ginčijamas Komisijos sprendimas, nėra pagrindo.
53. Pirmosios instancijos teismas išsamiai ir visapusiškai išanalizavo faktinį ginčijamo Komisijos sprendimo pagrindą sudarančius duomenis, todėl, iš esmės pritardamas pirmosios instancijos išvadoms dėl šių įrodymų vertinimo, apeliacinės instancijos teismas detaliai nevertina apeliaciniame skunde išdėstytų aplinkybių, susijusių su Valstybės saugumo departamento pateiktų viešų duomenų vertinimu.
54. Pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, rėmėsi ir įslaptintais Valstybės saugumo departamento pateiktais duomenimis.
55. Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 56 straipsnio 3 dalis nustato, kad faktiniai duomenys, sudarantys valstybės ar tarnybos paslaptį, paprastai negali būti įrodymai administracinėje byloje, iki jie bus išslaptinti įstatymų nustatyta tvarka.
56. ABTĮ 56 straipsnio 3 dalis neįtvirtina absoliutaus draudimo valstybės ar tarnybos paslaptį sudarančius duomenis naudoti kaip įrodymus administracinėje byloje. Naudojant neišslaptintus  duomenis kaip įrodymus administracinėje byloje būtina atsižvelgti į tai, kad joks teismo sprendimas negali būti grindžiamas šalims (vienai iš jų) nežinoma vien valstybės paslaptį sudarančia (ar kita įslaptinta) informacija (žr. Konstitucinio Teismo 2007 m. gegužės 15 d. nutarimą).
57. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas motyvuotai pripažinęs įslaptintą informaciją leistinu įrodymu administracinėje byloje pareiškėjo procesinių teisių nepažeidė, nes, kaip jau buvo minėta, byloje esantys neįslaptinti įrodymai leidžia prieiti pagrįstą išvadą apie Įstatymo 7 straipsnio 10 dalies 4 punkte nurodytus pareiškėjų UAB (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) ryšius su užsienio valstybių specialiosiomis tarnybomis.
58. Pirmosios instancijos teismas, pripažinęs įslaptintą informaciją leistinu įrodymu administracinėje byloje ir ją įvertinęs kartu su kitais (neįslaptintais) byloje esančiais įrodymais pagal įrodymų įvertinimo taisykles, nustatytas ABTĮ 56 straipsnio 6 dalyje, nenukrypo nuo skundžiamame pirmosios instancijos teismo sprendime nurodytoje Konstitucinio Teismo, Europos Žmogaus Teisių Teismo bei Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo jurisprudencijoje suformuluoto aiškinimo, susijusio su įslaptintos informacijos panaudojimu įrodinėjimo procese.
59. ABTĮ 87 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad motyvuojamojoje sprendimo dalyje nurodoma: 1) teismo nustatytos bylos aplinkybės; 2) įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados; 3) argumentai, dėl kurių teismas atmeta kuriuos nors įrodymus; 4) įstatymai, kuriais teismas vadovavosi, nuorodos į konkrečias normas, kurios buvo taikomos.
60. Teisėjų kolegija pažymi, jog skundžiamo sprendimo motyvuojamoji dalis atitinka minėtos procesinės normos reikalavimus, todėl nėra jokio pagrindo pripažinti, kad skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas yra be motyvų.
61. Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, naikinti ar pakeisti skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais nėra pagrindo.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjų (duomenys neskelbtini), uždarosios akcinės bendrovės (duomenys neskelbtini) ir uždarosios akcinės bendrovės (duomenys neskelbtini) apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. kovo 8 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai                                                                                                   Romanas Klišauskas

Dainius Raižys

Virginija Volskienė