Civilinė byla Nr. e2A-514-589/2024

Teisminio proceso Nr. 2-68-3-14546-2023-6

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.2.2.12; 2.6.10.2.4.2; 3.1.7.6; 3.2.4.4; 3.2.4.11; 3.3.1.14; 3.3.1.19.2

 (S)

PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2024 m. gruodžio 11 d.

Panevėžys

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ramunės Čeknienės, Ritos Dambrauskaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Laimanto Misiūno, veikdama Vilniaus apygardos teismo vardu,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo M. M. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. birželio 28 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-1656-994/2024 pagal ieškovių uždarosios akcinės bendrovės „Hanner“ ir uždarosios akcinės bendrovės „Prime Location Property Fund“ ieškinį dėl dalykinės reputacijos gynimo ir neturtinės žalos priteisimo atsakovui M. M., trečiasis asmuo – viešoji įstaiga „Lietuvos nacionalinis radijas ir televizija“.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

1.       Ieškovės uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Hanner“ ir UAB „Prime Location Property Fund“ (toliau – ir ieškovės) prašė: 1) pripažinti, kad atsakovas M. M. (toliau – ir atsakovas) savo citatose, išleistose portale www.lrt.lt paskleidė tikrovės neatitinkančią informaciją, žeminančią juridinių asmenų dalykinę reputaciją; 2) įpareigoti atsakovą per dvi savaites nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo viešai paneigti ieškovių dalykinę reputaciją pažeidžiančius teiginius ir įpareigoti atsakovą portale www.lrt.lt arba kitame viešame šaltinyje paskelbti žemiau nurodyto turinio paneigimą: „Aš, M. M., kreipiausi į viešąją įstaigą (toliau – ir VšĮ) „Lietuvos nacionalinis radijas ir televizija“ redakciją (toliau – ir LRT redakcija) ir LRT redakcijai nurodžiau tikrovės neatitinkančius bei dalykinę reputaciją žeminančius teiginius apie UAB „Hanner“' ir UAB „Prime Location Property Fund“, kurie buvo išspausdinti 2023 m. gegužės mėn. 29 d. internetiniame portale www.lrt.lt. Šiuo pranešimu patvirtinu, kad UAB „Hanner“ ir UAB „Prime Location Property Fund“ niekada negrasino, kad gyvenamojo namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini) gyventojams elektros energijos tiekimas bus apskritai nutrauktas ir niekada nebuvo išjungę elektros gyvenamojo namo, esančiam adresu (duomenys neskelbtini); 3) priteisti ieškovių naudai iš atsakovo 5 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą, taip pat 6 proc. dydžio procesines palūkanas nuo civilinės bylos iškėlimo dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas.

2.       Ieškovės nurodė, kad UAB „Hanner“ yra investicinių nekilnojamojo turto projektų plėtros lyderė Lietuvoje, savo veikla užsiimanti ir dalykinę reputaciją puoselėjanti ilgus metus. Jos išvystyto gyvenamojo ir komercinio nekilnojamojo turto plotas sudaro 1 mln. kvadratinių metrų. UAB „Prime Location Property Fund“ taip pat ilgus metus puoselėja dalykinę reputaciją, vykdo nekilnojamojo turto projektų plėtrą, nuomoja Vilniaus miesto simboliais tapusius verslo centrus. Abi ieškovės priklauso įmonių grupei, veiklą vykdančiai ir dalykinę reputaciją puoselėjančiai jau 27-erius metus.

3.       2023 m. gegužės mėn. 29 d. VšĮ „Lietuvos nacionalinis radijas ir televizija“ internetiniame portale www.lrt.lt pasirodė straipsnis, pavadinimu „Sumaištis viename Vilniaus dangoraižių: aiškėja, kad jis neprijungtas prie ESO tinklų, gyventojai sako sulaukę grasinimų likti be elektros“ (toliau – ir straipsnis). Į portalą www.lrt.lt kreipėsi daugiabučio gyvenamojo namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), gyventojas M. M. (atsakovas). Jis straipsnyje nurodomas kaip „besikreipęs vilnietis“. Atsakovas advokatas M. M., skleisdamas akivaizdžiai nepagrįstą ir tikrovės neatitinkančią informaciją galimai siekė sau naudos ir reklamos tikslų. Nurodyti atsakovo veiksmai, galimai siekiant reklamos tikslų jo vykdomai advokato veiklai priešingais principais, aiškiai prieštarauja Lietuvos Respublikos advokatūros įstatymo 42 straipsnio 1 dalies nuostatoms ir neatitinka advokato veiklos principų. Atsakovas straipsnyje nurodė tikrovės neatitinkančią ir žinomai melagingą informaciją: „Tačiau visai neseniai „Hanner“ ėmė „grasinti ((duomenys neskelbtini)) gyventojams“, kad, jiems nepasirinkus nepriklausomo tiekėjo, elektros energijos tiekimas bus apskritai nutrauktas.“ „Laikui bėgant jie (UAB „Hanner“' ir UAB „Prime Location Property Fund“) mūsų namui ((duomenys neskelbtini)) porą kartų išjungė elektrą, o be elektros mūsų namas išvis negali funkcionuoti: keturi greitaeigiai liftai, dangoraižis be elektros – neįmanoma. Vis dėlto jie tam ryžosi“.

4.       2023 m. birželio 6 d. kreipėsi į atsakovą M. M., kaip į straipsnyje naudojamų citatų autorių, su prašymu nedelsiant viešai paneigti tikrovės neatitinkančią ir žinomai melagingą informaciją, pranešant apie paneigimo faktą. Ieškovės net šešis kartus kreipėsi į atsakovą su noru taikiai išspręsti susidariusią situaciją ir su prašymais paneigti ieškovių dalykinę reputaciją žeminančią, tikrovės neatitinkančią ir visuomenę klaidinančią informaciją, tačiau iš atsakovo pusės atsakymo sulaukti nepavyko, noro geranoriškai spręsti susidariusią situaciją taip pat nebuvo.

5.       Nurodė, kad egzistuoja visos Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 2.24 straipsnio taikymo sąlygos. Neturtinę žalą įrodinėja teigdamos, kad atsakovo išsakytais ginčo teiginiais buvo pakenkta ieškovių dalykinei reputacijai, dėl atsakovo išsakytų melagingų ir ginčo teiginių ieškovės patyrė pažeminimą (nepatogumų dėl papildomo dėmesio, poreikio aiškintis, dėl situacijos eskalavimo). Atsakovo teisinės atsakomybės individualizavimas turi būti susietas su jam, kaip advokatui keliamais elgesio standartais, įvertinant aplinkybę, kad advokato praktika atsakovas užsiima beveik dvidešimt metų, taip pat turint omenyje, kad atsakovas melagingus ir tikrovės neatitinkančius duomenis paskleidė per portalą www.lrt.lt, įtraukdamas ir nesusijusią bendrovę UAB „Hanner“, tokiu būdu suvokdamas, kad ginčo teiginiai sulauks didelio populiarumo potencialių ieškovių klientų atžvilgiu. Ieškovės dėl atsakovo paskleistos melagingos, žalą dalykinei reputacijai sukėlusios informacijos patyrė neturtinę žalą.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

6.       Vilniaus miesto apylinkės teismas 2024 m. birželio 28 d. sprendimu ieškovių UAB „Hanner“ ir UAB „Prime Location Property Fund“ ieškinį tenkino iš dalies – pripažino, kad atsakovas M. M. citatose, išdėstytose 2023 m. gegužės 29 d. straipsnyje portale www.lrt.lt, apie ieškoves viešai paskleidė tokią tikrovės neatitinkančią informaciją, kuri žemina ieškovų dalykinę reputaciją: “Tačiau visai neseniai „Hanner“ ėmė „grasinti gyventojams“, kad, jiems nepasirinkus nepriklausomo tiekėjo, elektros energijos tiekimas bus apskritai nutrauktas.“ ir „Laikui bėgant jie mūsų namui porą kartų išjungė elektrą, o be elektros mūsų namas išvis negali funkcionuoti: keturi greitaeigiai liftai, dangoraižis be elektros – neįmanoma. Vis dėlto jie tam ryžosi“; įpareigojo atsakovą per 2 savaites nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos paskelbti tokio turinio pranešimą (paneigimą) portale www.lrt.lt arba kitame viešame šaltinyje: „Aš, M. M., kreipiausi į LRT redakciją ir redakcijai nurodžiau tikrovės neatitinkančius bei dalykinę reputaciją žeminančius teiginius apie UAB „Hanner“ ir UAB „Prime Location Property Fund“, kurie buvo išspausdinti 2023 m. gegužės mėn. 29 d. internetiniame portale www.lrt.lt. Šiuo pranešimu patvirtinu, kad UAB „Hanner“ ir UAB „Prime Location Property Fund“ niekada negrasino, kad gyvenamojo namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), gyventojams elektros energijos tiekimas bus apskritai nutrauktas ir niekada nebuvo išjungę elektros namui (duomenys neskelbtini).”; priteisė iš atsakovo solidariai ieškovėms 1 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos (1 000 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2023 m. spalio 9 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir ieškovei UAB „Hanner“ 4 072,26 Eur bylinėjimosi išlaidų. Kitą ieškinio dalį atmetė.

7.       Teismas

8.       Teismas taip pat nustatė, kad atsakovui priklauso butas name, adresu (duomenys neskelbtini), apie kurio elektros tiekimo galimas problemas buvo interviu metu su žurnaliste pasisakoma publikuotame straipsnyje bei atsakovas yra buvęs namo bendrijos įgaliotinis iki 2017 m., bet ne pirmininkas.

9.       Teismas iš straipsnio turinio sprendė, kad ginčo teiginiai yra tikslios žurnalistės kalbinto pašnekovo (atsakovo) citatos ir dviejuose ginčo teiginiuose nėra pateikta jokių žurnalistės vertinimų, nuomonės dėl jų. Buvo perteikiamas ne tik atsakovo situacijos vertinimas, bet suteikta galimybė pasisakyti ir ieškovės atstovui, žurnalistei cituojant pašnekovų išsakytas mintis, teiginius. Byloje nėra pateikta jokių objektyvų duomenų, leidžiančių daryti išvadą, kad žurnalistė iškreipė, netiksliai pacitavo interviu metu atsakovo išsakytą žinomą informaciją apie (duomenys neskelbtini) namui elektros tiekimo sąlygas bei galimai egzistuojančias problemas, pasirenkant nepriklausomą elektros tiekėją. Nors atsakovas baigiamųjų kalbų metu paminėjo kaip galimą žurnalistės žodžių pridėjimą, individualumo užgožimą, tačiau ginčo teiginiuose pavartotų žodžių tikslumo, cituojant atsakovo išsakytas mintis, nepaneigė ir duomenų apie nesutikimą su žurnalistės perteiktomis citatomis į bylą neteikė.

10.       Ginčo teiginiuose žurnalistės cituojami vilniečio M. M. žodžiai, kad visai neseniai „Hanner“ ėmė grasinti elektros tiekimo nutraukimu, nepasirinkus nepriklausomo tiekėjo bei laikui bėgant jie vis dėlto tam ryžosi ir namui porą kartų išjungė elektrą, leido teismui daryti išvadą dėl kalbinto asmens turimų žinių perteikimo pobūdžio. Tokio tipo teiginių formuluotės, jų lingvistinė konstrukcija leido teismui teigti atsakovui aiškiai išsakius tvirtinamojo, konstatuojamo pobūdžio teiginius, kaip realiai įvykusius ir žinomus kalbintam pašnekovui. Jokio subjektyvaus teikiamų žurnalistei duomenų vertinimo, neužtikrintumo, abejonių, keliamų klausimų teiginiai neatspindi, dėl ko būtų pagrindas juos vertinti kaip subjektyvią atsakovo nuomonę. Teismas pažymėjo, kad žinia yra laikomas teiginys, kuriuo kas nors tvirtinama, konstatuojama, pasakoma ar pateikiama kaip objektyviai egzistuojantis dalykas. Tokio pobūdžio lingvistinės konstrukcijos teiginiai ir buvo žurnalistės cituojami, kaip kalbinto pašnekovo išsakytos mintys.

11.       Kita vertus, teismas akcentavo, kad atsakovas byloje nepaneigė ir ieškovių įrodinėtinai žiniai taikomą kriterijų, kad žiniai kaip informacijai apie faktus yra būdinga galimybė duomenis patikrinti įrodinėjimo priemonėmis. Ginčo teiginiuose nėra nieko subjektyvaus. Tai, ar ieškovės grasino ar negrasino namo gyventojams, tai ar namui porą kartų elektrą išjungė ar neišjungė – patikrinami faktai, kurie visiškai nepriklauso nuo jokio subjektyvaus atsakovo vertinimo, patirties, požiūrio ar išgyvenimo.

12.       Teismas, vertindamas tai, kokio pobūdžio informacija atsakovo buvo paskleista, duodant interviu žurnalistei, taip pat pažymėjo, kad atsakovas įrodinėjo paskleistos subjektyvios nuomonės faktą, įvertinęs asmeninę ilgalaikę ginčų su „Hanner“ patirtį, taip pat namo bendrijos pirmininko dėstomą informaciją raštuose, susirinkimų metu, kuriuos teikė į bylą su atsiliepimu į ieškinį ir papildomais rašytiniais įrodymais. Viena vertus, išdėstytuose teiginiuose teikiant informaciją nėra jokių užuominų apie atsakovo asmeninę, subjektyvią savijautą, išgyvenimus, įspūdžius, baimes dėl elektros tiekimo ateities, priešingai nei buvo teigiama teismo posėdžių metu, kad straipsnyje atsakovo buvo išreiškiama asmeninė, subjektyvi patirtis bei nuogąstavimai netekti namui elektros energijos. Kita vertus, net jei konstatuojamojo pobūdžio teiginiai buvo išsakomi, remiantis namo bendrijos atstovų teiginiais, tai nesuponuoja teismo išvados dėl ieškovų įrodinėtos žinios paskleidimo. Iš straipsnio turinio akivaizdu, kad konkrečius teiginius išsako asmeniškai atsakovas, necituodamas, neteikdamas nuorodos į kito subjekto suteiktą informaciją, gautos informacijos šaltinį. Kiekvienas vidutiniškai apdairus, rūpestingas ir sąžiningas asmuo, viešai skleisdamas bet kokio pobūdžio informaciją, turi veikti apgalvotai, įvertinęs iš bet kokio kito šaltinio gautą informaciją, nesukeliant neigiamų padarinių kitiems. Šiuo konkrečiu ginčo atveju svarbi aplinkybė yra ir ta, kad informacijos skleidėjas buvo teisinių žinių turintis asmuo, kuriam turėjo būti ir buvo žinoma tai, kokios yra bet kokios informacijos viešinimo sąlygos bei galima atsakomybė, pažeidus kito subjekto reputaciją.

13.       Remdamasis išdėstytu, vertindamas visą straipsnio kontekstą bei ginčo teiginius, teismas sprendė, jog galima daryti pagrįstą išvadą, kad pateikiama informacija išsiskiria tvirtu konstatuojamuoju pobūdžiu ir aiškiu patikrinamumu, taigi turi ryškių faktų konstatavimo bruožų. Įvertinęs išdėstytas aplinkybes, teismas konstatavo, jog atsakovo 2023 m. gegužės 29 d. interviu metu pateikta informacija straipsnį rengusiai žurnalistei (išsakyti du ginčo teiginiai apie ieškovus) kvalifikuotina kaip žinia, o ne kaip atsakovo subjektyvi nuomonė.

14.       Įvertinęs byloje pateiktus rašytinius įrodymus ir šalių bei jų atstovų paaiškinimus, teismas taip pat sprendė, kad atsakovas nepateikė byloje duomenų, pagrindžiančių, jog jo paskleista informacija atitinka tikrovę. Atsakovas, įrodinėdamas teiginio dėl grasinimo atjungti elektros energiją, nepasirinkus elektros tiekėjo, teisingumą, atitikimą tikrovei, viena vertus, nurodė, kad dar 2016 m. spalio 19 d. AB „Hanner“ atstovas teikė bendrijai pranešimą „Dėl pradelstų mokėjimų“, kuriame nurodė, kad „būsime priversti ginti savo pažeistas teises kitais būdais, tarp kurių – teikiamų paslaugų apribojimas“. Kita vertus, grasinimą išjungti elektros energiją atsakovas vertino kaip savo asmeninį išgyvenimą, kurį patyrė darbiniuose santykiuose su ieškovais nuo 2010 m., sprendžiant su elektros tiekimu ir automobilių parkavimo vietose susijusius ginčus. Teismo posėdžių metu atsakovas ir jo atstovas sutiko ir pripažino, kad tiesioginio grasinimo atjungti elektros energiją nebuvo, bet namo gyventojų priklausomybė nuo UAB „Prime Location Property Fund“ elektros tiekimo per jiems priklausančią elektros pastotę, elektros tiekimo sąlygų kompleksinis vertinimas ir sąlygojo grasinimo fakto dėl elektros atjungimo paskleidimą kaip savo subjektyvų išgyvenimą, kurį išreiškė kaip konstatuojamojo pobūdžio informaciją (žinią).

15.       Teismo vertino, kad byloje nustatytos aplinkybės patvirtina, jog atsakovas viešai skelbė informaciją apie ieškovų grasinimą atjungti elektros energiją nepasirinkus nepriklausomo tiekėjo, objektyviai nepatikrinęs savo skelbiamos informacijos teisingumo, patikimumo, objektyvumo ir galimą grasinimą siedamas su savo subjektyvia nuojauta, baime bei galimai praeityje buvusiu (2016 m.) įspėjimu apriboti elektros tiekimą, namo gyventojams neįvykdžius prievolės atsiskaityti už elektros energijos tiekimą. Kaip matyti iš byloje esančių duomenų bei atsakovo paaiškinimų, jokių konkrečių grasinimų atjungti elektros energiją, nepasirinkus nepriklausomo tiekėjo, nebuvo ir tokių duomenų pateikti negali. Visą atsakovo skelbtą informaciją apie ieškovus buvo galimybė patikrinti ir įsitikinti tokių faktų tikrumu. Juolab, kad atsakovas aktyviai dalyvauja namo bendrijos veikloje, verčiasi advokato veikla ir dėl savo atliekamų pareigų turėjo tam tikrų teisinių žinių, susijusių su informacijos sklaida, jos turinio objektyvumu, sąžiningumu. Kaip matyti iš byloje pateiktų rašytinių įrodymų nei 2016 m. spalio 19 d. „Hanner“ rašytas raštas bendrijai, nei bendrijos dėstoma pozicija raštuose apie „Hanner“ teikiamus „grasinimus“ nepagrindžia paskleistos informacijos apie grasinimą atjungti elektros energiją atitikimo tikrovei. Tai, kad namo bendrijos raštuose buvo kalbama apie galimą grasinimą iš UAB „Hanner“ pusės nepatvirtina „Hanner“ objektyvų veikimą – grasinimą nutraukti elektros tiekimą bei nepagrindžia išsakyto teiginio teisingumo, tikrumo.

16.       Teismo taip pat vertino, kad nėra pagrindo nesutikti su ieškovų pozicija, jog „grasinimo“ sąvokos pavartojimas, išsakant savo teiginius viešai apie subjektą, turi negatyvų atspalvį vertinant bet kokio subjekto veiklą, nepaisant, kad grasinimas pats savaime nėra nusikalstamas ir gali būti vertinamas kaip įspėjimo, pagrūmojimo sinonimas. Kaip matyti iš straipsnio turinio, atsakovas vartojo negatyvią reikšmę turinčią sąvoką – „grasinti“, bet ne „įspėti“, kas labiau suponuoja neigiamas visuomenės nuostatas dėl tokio asmens veikimo, jam grasinant tam tikromis pasekmėmis. Nors atsakovas ir jo atstovas teismo posėdžio metu aiškino, kad grasinimo sąvoka buvo pavartota, kadangi atsakovas jautė grėsmę bet kada netekti elektros energijos namui tiekimo, tačiau grasinimas – aktyvus veiksmas ir jaučiama grėsmė – pasyvi būsena nekoreliuoja tarpusavyje. Jaučiant subjektyvią grėsmę dėl tam tikro veiksmo, jo pasekmių, joks apdairus, rūpestingas asmuo savo vidinės būsenos netapatins su aktyviu veikimu – grasinimu. Baigiamųjų kalbų metu atsakovo atstovas pripažino, kad visgi realių grasinimų nutraukti elektros energiją nebuvo, o grasinimas vyko netiesiogiai, sofistikuota forma, dėl ko ir buvo pavartota netiksli sąvoka „grasinimas“, bet ne įspėjimas ar kita žodinė išraiška.

17.       Teismas pažymėjo, jog kilus abejonių dėl elektros tiekimo namui nepertraukiamumo, bet kuris asmuo turi teisę kreiptis į atitinkamas institucijas ir pranešti šią informaciją, kad būtų imtasi teisėtų priemonių užkirsti kelią galimai daromiems teisės pažeidimams. Tačiau menkinančio pobūdžio sąvokos – grasino – vartojimas leidžia vertinti kaip gero vardo visuomenėje apie subjektą paneigimą. Akivaizdu, jog nurodyto turinio informacija tiek įstatymų, tiek moralės prasme yra neigiama ir bet kuris tiek fizinis, tiek juridinis asmuo nenorėtų būti tapatinamas su veikimu, turinčiu neigiamą prasmę. Ieškovės nurodo, kad ieškovių dalykinė reputacija buvo pažeista atsakovo teiginiu dėl grasinimo atjungti elektros energiją namui, kuris visiškai neatitinka tikrovės, suponuoja neigiamas visuomenės nuostatas apie ieškoves bei yra menkinantys juridinio asmens reputaciją, gerą vardą. Šių motyvų kontekste, teismas sprendė, kad atsakovo išsakytas teiginys dėl grasinimo atjungti namui elektrą sumenkino ieškovių, turinčių didelį žinomumą visuomenėje, reputaciją ir gerą vardą.

18.       Vertindamas straipsnio kontekstą ir vienas po kito atsakovo išsakytus teiginius, kad visai neseniai buvo grasinta namui atjungti elektrą, o laikui bėgant porą kartų išjungė elektros energiją, teismas akcentavo, jog visa tai leidžia vertinti kaip nuosekliai buvusius vienas po kito įvykius bei tokiu būdu sustiprinant grasinimo prasmę, tačiau į bylą atsakovas teikia su atsiliepimu į ieškinį bei papildomais įrodymais laiko prasme nutolusius raštus, elektroninius susirašinėjimus, kurie datuojami nuo 2013 m. Atsakovas, įrodinėdamas paskleistos informacijos apie elektros energijos poros kartų išjungimo teisingumą, objektyvumą, nurodo, kad išsakydamas mintis žurnalistei nenurodė, kokios priežastys lėmė išjungimą ir / ar tai būta tyčinio ar būtinojo (avarinio), tačiau išjungimas objektyviai buvo ir tai patvirtina namo bendrijos atstovų teikta informacija elektroninių laiškų forma bei jo paties patirti išgyvenimai, nes name ne tik gyvena, bet ir turi advokato kontorą. Sutiktina su atsakovu, kad tiek 2021 m. liepos 16 d. M. K. (bendrijos pirmininko) rašytas elektroninis laiškas dėl neplanuotų elektros tinklų darbų bus atjungta elektra bei 2021 m. balandžio 16 d. rašytas laiškas, kad pati bendrija atjungs elektros energiją ir dėl to bus laikinas tiekimo apribojimas patvirtina objektyviai egzistavusius faktus dėl poros kartų elektros laikiną nutrūkimą name, tačiau šie elektroniniai laiškai ir jais pateikta informacija niekaip nepagrindžia atsakovo išsakyto teiginio apie ieškovių ryžtą porą kartų namui atjungti elektros energijos tiekimą. Kita vertus, pats atsakovas teismo posėdžio metu pripažino, kad tiesioginių įrodymų apie ieškovių ryžtą porą kartų atjungti elektros energiją, nėra, tačiau išsakydamas tokio pobūdžio ieškovių veiklos vertinimą, kad ieškovės ryžosi porą kartų atjungti elektros energiją, rėmėsi savo subjektyviu vertinimu, nuomone, nebūdamas tikras, ar tie du atjungimai nebuvo sąlygoti tyčios, bauginimo ir savų tikslų siekimo.

19.       Teismas, vertindamas išsakytų teiginių loginę seką, gramatinę išraišką, sakinių konstrukciją, kad pirmiausia grasino namui atjungti elektros energiją, o laikui bėgant tam ryžosi ir porą kartų elektrą namui atjungė, sprendė, jog į bylą pateikti bendrijos raštai, elektroniniai laiškai bei AB „Hanner“ 2016 m. raštas, įpareigojantis susimokėti už namui teiktos elektros skolą, niekaip nepagrindžia išsakytų teiginių teisingumą, objektyvumą, pagrįstumą, jog pirmiausiai buvęs grasinimas atjungti elektros energiją namui buvo ieškovų realizuotas, tokiam atjungimui pasiryžus. Iš straipsnio konteksto ir priešistorės dėl namui teikiamos elektros energijos tiekimo sąlygų matyti, kad perteikdamas žurnalistei informaciją, atsakovas galimai tyčia ar netyčia supainiojo faktus, t. y. įvardija grasinimą elektros energijos tiekimo apribojimui dėl neįvykdytos prievolės susimokėti (2016 m. spalio 19 d. raštas) pateikdamas kaip apribojimo grasinimą dėl nepriklausomo tiekėjo nepasirinkimo, o poros kartų elektros išjungimą prieš tai informavus namo gyventojus tiek iš bendrijos, tiek iš tiekėjo pusės prilygina tiekėjo ryžtui atjungti elektros energiją po buvusių grasinimų ir įpareigojimo pasirinkti nepriklausomą tiekėją. Buvusių objektyvių duomenų, įvykių susiejimas su kitomis aplinkybėmis, kaip nepriklausomo elektros tiekėjo pasirinkimo galimybe, atskleidžia atsakovo siekį kitokių tikslų nei objektyvios tiesos ar kaip atsakovas nurodė faktiniais duomenimis paremtos nuomonės perteikimo.

20.       Teismas sprendė, jog išdėstyti motyvai ir byloje esantys įrodymai patvirtina, kad neįrodžius abiejų ginčo teiginių teisingumo, objektyvumo atsakovo pateiktos žinios, nurodyta informacija įstatymų, moralės, paprotinių normų laikymosi požiūriu pažeidžia asmens garbę, orumą, jo gerą vardą visuomenėje, suponuoja neigiamas visuomenės nuostatas, taip pat menkina dalykinę reputaciją, taigi nagrinėjamu atveju įrodyta ir konstatuotina, kad atsakovo paskleista informacija apie ieškovių grasinimą išjungti namui elektros energiją, nepasirinkus tiekėjo, o laikui bėgant porą kartų pasiryžus elektros energiją namui atjungti pažemino ieškovių dalykinę reputaciją.

21.       Teismas, vertindamas atsakovo argumentaciją, kad jokios reputacijos, gero vardo nepažemino, perteikus subjektyvų įsivaizdavimą, bendravimo, tarpusavio teisminių ginčų istorija paremtą nuomonę apie viešąjį asmenį bei jo visuomeninę veiklą, grėsmę netekti elektros energijos, su tokia pozicija nesutiko. Teismas nurodė, kad, viena vertus, teikdamas paaiškinimus teismo posėdžių metu bei atsiliepime į ieškinį, atsakovas nurodė, kad straipsnio tikslas buvo išryškinti ieškovių veiklos trūkumus bei galimai informuoti būsimus ieškovių klientus apie tai, kokias elektros tiekimo sutartis „Hanner“ sudarinėja. Pats tikslo suformulavimas aiškiai atskleidžia siekį pateikti neigiamus veiklos aspektus atskleidžiančias žinias. Teismas pažymėjo, kad korektiškas, objektyviais duomenimis paremtas visuomenės informavimas apie subjekto veiklą, kad ir neigiamu aspektu, leistų sutikti su atsakovo siekiamų tikslų reikalingumu, tačiau objektyviais faktais neparemtų žinių paskleidimas negali būti vertinamas kitaip nei menkinantį įspūdį, reputaciją žeminančiu veikimu. Kita vertus, aktualu ir tai, kad atsakovo paskleista žinia buvo apie visuomenėje žinomus ir ilgus metus nekilnojamojo turto projektų plėtra užsiimančius subjektus. O tai, kad atsakovo subjektyviu vertinimu ieškovių reputacija visuomenėje tikrai nėra gera (žinomas faktas apie prekybos centro „Europa“ parkinge padarytą žalą ir kt.) taip pat nepaneigia menkinančio pobūdžio informacijos skleidimo įtakos ieškovių reputacijos bei gero vardo išsaugojimui.

22.       Teismas taip pat pažymėjo, kad kritikos veiklai išsakymas, ką teigė daręs duodamas interviu žurnalistei apie ieškovių veiklą, teismų praktikoje pripažįstamas ir neneigiamas. CK 2.24 straipsnyje įtvirtintas reguliavimas kartu reiškia įstatyme įtvirtintą galimybę apriboti juridinio asmens teisę į dalykinės reputacijos apsaugą ir tokio suvaržymo ribas, juridinio asmens dalykinės reputacijos apsauga nėra absoliuti, reputaciją bloginanti informacija gali būti skleidžiama, jeigu savo pobūdžiu tai nėra tikrovės neatitinkantys duomenys. Juridinis asmuo gali būti kritikuojamas, jeigu tai daroma sąžiningai, siekiant informuoti visuomenę apie jos interesus galinčią pažeisti juridinio asmens veiklą ir pan. Teismas nesutiko su atsakovo pozicija, kad minėtų ginčo teiginių pagalba buvo išreikšta namo gyventojo sąžininga ir objektyviais duomenimis pagrįsta kritika ieškovų veiklai.

23.       Atsižvelgęs į tai, teismas konstatavo ir pripažino, jog atsakovas 2023 m. gegužės 29 d. VšĮ „Lietuvos nacionalinis radijas ir televizija“ internetiniame portale www.lrt.lt straipsnyje „Sumaištis viename Vilniaus dangoraižių: aiškėja, kad jis neprijungtas prie ESO tinklų, gyventojai sako sulaukę grasinimų likti be elektros“ paskleidė tikrovės neatitinkančią informaciją, kuri žemina ieškovių dalykinę reputaciją. Taip pat įvertinęs tai, kad nurodyta informacija ir šiai dienai yra prieinama viešai, vadovaudamasis CK 2.24 straipsniu, pripažino, jog ieškovių reikalavimas įpareigoti atsakovą portale www.lrt.lt arba kitame viešame šaltinyje paskelbti paneigimą, kad UAB „Hanner“ ir UAB „Prime Location Property Fund“ negrasino, kad gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini) gyventojams elektros energijos tiekimas bus apskritai nutrauktas ir niekada nebuvo išjungę elektros namui, yra pagrįstas, todėl tenkintinas. Ieškovų prašomas nustatyti reikalavimo įvykdymo terminas, t. y. dvi savaitės nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo, atsižvelgiant į CK 2.24 straipsnio 2 nuostatas, laikytinas proporcingu, protingu ir pagrįstu, juolab, kad trečiasis asmuo atsiliepime į ieškinį nurodė, kad neprieštarautų dėl paneigimo paskelbimo jų tinklapyje.

24.       Teismas nustatė, jog byloje pateikti duomenys patvirtina, kad ieškovės UAB „Hanner“ bei UAB „Prime Location Property Fund“, kaip UAB „Hanner“ dukterinė įmonė (įmonių grupė), yra ilgus metus nekilnojamojo turto rinkoje veikiantys ir visuomenėje gerai žinomi subjektai, kurie aktyviai plėtoja nekilnojamojo turto vystymo, nuomos veiklą. Teismas sprendė, kad atsakovo paskleista tikrovės neatitinkanti informacija dėl grasinimo atjungti elektros energiją daugiaaukščiui pastatui ir jos atjungimo tam pasiryžus, neabejotinai sukėlė abejonių dėl ieškovių vykdomos veiklos sąžiningumo, esminių veikimo principų, verslo vykdymo nuostatų. Atsižvelgęs į tai, kad informacija buvo paskleista plačiai, neapibrėžtam ratui asmenų, taip pat sprendė, kad negali būti užtikrinama, jog dalykinė reputacija bus apginta tik tokios informacijos paneigimu.

25.       Remdamasis išdėstytu bei pripažinęs, kad ginčo teiginiais buvo sukeltos abejonės ieškovėmis ir jų vykdomos veiklos principais, atsakovui tokiu būdu siekiant spręsti elektros tiekimo namui teisinius klausimus, teismas iš atsakovo ieškovėms solidariai priteisė 1 000 Eur neturtinei žalai atlyginti. Patenkinęs ieškinį iš dalies, iš atsakovo ieškovėms CK 6.37 straipsnio 2 dalies, 6.210 straipsnio 1 dalies pagrindu priteisė 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (1 000 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

26.       Teismas nustatė, kad ieškovės patyrė 4 072,26 Eur bylinėjimosi išlaidų, kurias sudaro 448 Eur žyminis mokestis ir 3 624,26 Eur advokatų atstovavimo išlaidos. Teismas sprendė, kad nagrinėjamu atveju ieškovių prašomas priteisti neturtinės žalos atlyginimo dydis negalėjo turėti esminės įtakos atsakovo teisinės gynybos nuo pareikštų reikalavimų apimčiai. Vis dėlto ieškovių pagrindinis reikalavimas dėl asmens garbės ir orumo gynimo materialine teisine prasme buvo iš esmės patenkintas, o reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo laikomas išvestiniu reikalavimu, todėl jo išsprendimo rezultatas neturi įtakos patirtų bylinėjimosi išlaidų paskirstymui remiantis principu „palaimėjęs moka“.

27.       Teismas nesutiko su atsakovo argumentu, jog kartu su 2024 m. gegužės 13 d. prašymu dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo patirtos 302,50 Eur išlaidos nėra susijusios su nagrinėjama byla. Teismas iš ieškovių atstovės advokatės I. K. – V. paaiškinimų ir pateiktų papildomų įrodymų nustatė, kad atsakovas – advokatas M. M. kreipėsi į Lietuvos advokatūrą su skundu dėl advokatės veiklos, kad prieš imdamasi atstovauti ieškoves šioje nagrinėjamojoje byloje neinformavo atsakovo. Tai, kad ieškovių advokatė, atstovaudama ieškoves šioje byloje, privalėjo teikti pasiaiškinimus Lietuvos advokatūrai, gavus skundą iš atsakovo, tiesiogiai sietino su šia ginčo byla, teismas vertino kaip turintį sąsają su nagrinėjama byla bei galimybe tinkamai atstovauti ieškoves. Todėl atstovės rengtų paaiškinimų Lietuvos advokatūrai išlaidas laikė su ginčo byla susijusiomis išlaidomis, nes tai tiesiogiai lėmė atsakovo, dalyvavusio šioje byloje, procesinis elgesys, keliant klausimą Lietuvos advokatūrai, sietiną su šia nagrinėjama byla.

28.       Remdamasis Rekomendacijose nurodytus maksimalius dydžius, teismas priteisė ieškovei UAB „Hanner“, kaip patirtų išlaidų mokėtojui, iš atsakovo 4 072,26 Eur bylinėjimosi išlaidų sumą.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

29.       Atsakovas M. M. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. birželio 28 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškovių UAB „Hanner“ ir UAB „Prime Location Property Fund“ ieškinį atmesti ir priteisti iš ieškovių lygiomis dalimis bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

30.       Nurodo, kad nesutinka su teismo sprendimu. Teigia, kad teismas, spręsdamas dėl atsakovo pasisakymų žiniasklaidos portalui, nors ir citavo kasacinio teismo ir EŽTT praktikoje suformuluotus kriterijus dėl teisės į saviraiškos laisvę ir asmens reputacijos gerbimo teisingos pusiausvyros nustatymo, tačiau jais nesirėmė.

31.       Mano, kad teismas nepagrįstai toleravo ieškovių elgesį bylos nagrinėjimo metu, kuomet ieškovės atsisakė atsakyti į atsakovo ir jo atstovo klausimus apie savo elgesio motyvus ir tikslus, apie elektros energijos tiekimo sutarties vykdymo faktines aplinkybes, atsisakė atsakyti į klausimą, ar bendrijos pirmininko raštu išsakyti teiginiai apie grasinimą atjungti elektros energijos tiekimą atitinka tikrovei, taip pat į klausimus, kaip pasielgs ieškovės, jei namo gyventojai (bendrija) atsisakys mokėti ieškovės vienašališkai padidintą kainą už elektros energiją – ar tokiu atveju bus apribotas elektros energijos tiekimas, kategoriškai prieštaravo dėl ieškovės UAB „Prime Location Property Fund“ vadovo dalyvavimo teismo posėdyje pripažinimo būtinu, taip pat atsisakė pateikti įrodymus arba bent jau atsakyti į atsakovo atstovo klausimus apie neturtinės žalos susidarymo pobūdį. Mano, kad teismas nepagrįstai apribojo atsakovo teisę teikti į bylą jo atsikirtimus pagrindžiančius įrodymus – nepagrįstai atmetė atsakovo prašymą įtraukti į bylą trečiuoju asmeniu Konstitucijos pr. 9-ojo namo savininkų bendriją ir apklausti jos pirmininką, kuris oficialiai (raštu) paskelbė valstybės institucijoms ir bendrijos nariams informaciją apie ieškovių grasinimus (taip ir įvardino) nutraukti elektros energijos tiekimą, kas, inter alia lėmė ir atsakovo įsitikinimą, kad tokia informacija yra teisinga.

32.       Teigia, kad esant tokiam ieškovų elgesiui jų atžvilgiu byloje turėjo būti taikyta contra spoliatorem taisyklė, t. y. teismas turėjo pagrindą vertinti, kad bendrijos pirmininko rašytiniai teiginiai apie tai, kad ieškovės grasino atjungti elektros energijos tiekimą, atitinka tikrovę, nes ieškovės atsisako dėl to pateikti paaiškinimus, atsakyti į klausimus. Teismas tai turėjo vertinti kaip atsisakymą teikti į bylą reikšmingą įrodymą (šalies parodymus) ir abejones dėl fakto apie grasinimą atjungti elektros energijos teikimą turėjo vertinti šalies, kuri tinkamai neįvykdė įrodinėjimo pareigos (ieškovių), nenaudai. Tačiau skundžiamu sprendimu teismas pažeidė šią įrodymų vertinimo taisyklę ir ieškovių atsisakymą atsakyti į reikšmingus klausimus nepagrįstai vertino atsakovo nenaudai.

33.       Pažymi, kad teismas akivaizdžiai nepakankamai įvertino atsakovo teiginių išsakymo kontekstą ir tai, kokią daugiabučio namo gyventojams labai aktualią ir socialiai reikšmingą problemą atsakovas siekė iškelti savo pasisakymais. Teismo sprendime nebuvo atsižvelgta į tai, jog grasinimas nebūtinai gali būti išreiškiamas tiesmukiškai. Bylos aplinkybės rodo, kad spaudimas gyventojams atsisakyti sutarties, netiesiogiai gąsdinant palikti be elektros, visgi buvo ir yra naudojamas. Teismas nevertino, jog atsakovas, nesutikdamas su tokiu bendrijos nuolaidžiavimu ir elektros energijos tiekimo srityje namo atžvilgiu dominuojančios įmonės piktnaudžiavimu, davė interviu portalui „LRT“, kuriame iškėlė šią probleminę bei socialiai reikšmingą situaciją bei pabrėžė, kad elektros energijos tiekėjas (įvardino jį bendriniu motininės įmonės vardu „Hanner“, kokiu susirašinėjime ir diskusijose jį įvardino bendrija ir gyventojai) spaudžia gyventojus patiems atsisakyti elektros energijos tiekimo sutarties bei neketina grąžinti daugiau kaip 100 000 Eur, gautų 2004 m. už neterminuotą įsipareigojimą vykdyti sutartį. Straipsnyje atsakovas išviešino ieškovių (verslo subjektų) moralinį veidą – kad jos nelinkę laikytis ilgalaikių sutartinių įsipareigojimų, kad elektros energijos tiekėjas (abonentas) visais būdais spaudžia gyventojus patiems atsisakyti 2004 m. sutarties, tokiu būdų siekdami apeiti CK ir sutarties draudimą vienašališkai atsisakyti vykdyti elektros energijos tiekimo sutartį.

34.       Teigia, kad teismas neteisingai vertino sprendime, kad atsakovas neįrodė savo teiginių apie tai, kad ieškovės porą kartų atjungė elektros energijos teikimą. Atsakovas nėra pasisakęs apie tyčinį elektros energijos tiekimo atjungimą, o pateikė savo vertinimą – realiai name bent porą kartų pasitaikę elektros energijos tiekimo atjungimo atvejai yra ieškovų naudojami sustiprinti spaudimą atsisakyti sutarties. Byloje nėra ginčo, kad mažiausiai du tokie atjungimai name buvo 2021 m., kurie sukėlė gyventojams ypač didelius nepatogumus. Kaip matyti iš straipsnio turinio, atsakovas tame interviu neteigė, kad minėti atjungimai buvo tyčiniai, o bendrame kontekste nurodė, kad elektros energijos tiekėjas jau bent porą kartų davė gyventojams suprasti, ką reiškia pagyventi dangoraižyje be elektros, t. y. kokie nepatogumai bylinėjimosi laikotarpiu lauks gyventojų, jei jie nesutiks su šių įmonių reikalavimais.

35.       Tvirtina, kad teismas nepagrįstai priteisė ieškovėms 1 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą, nors ieškovės ne tik nepateikė reputacijos sumažėjimą patvirtinančių įrodymų, bet dar gi tyčia atsisakė pateikti bent jau minimalius duomenis, reikalingus tokio reikalavimo pagrįstumo patikrinimui. Argumentuodamos apie tariamai patirtą neturtinę žalą, ieškovės teismo posėdyje per atstovę išsakė istoriją apie tariamai susirūpinusių klientų skambučius, kurie neva sunerimo dėl atsakovo interviu. Tačiau ieškovės ne tik nepateikė tokius teiginius patvirtinančių įrodymų, bet dargi tyčia atsisakė atskleisti šių „sunerimusių klientų“ duomenis, atsisakė bent jau kažkiek sukonkretinti duomenis apie tariamą reputacinę žalą. Teismas neįvertino, kad ieškovių reputacija ir taip yra abejotina (AB „Hanner“ – dėl prieštaringai vertinamos Vilniaus miesto stadiono statybos istorijos ir tiesmukiškų ryšių su savivaldos bei valdžios įstaigomis, o UAB „Prime location property fund“ – dėl bylos dėl žalos atlyginimo, kuomet iš jų valdomos prekybos centro „Europa“ daugiaaukštės stovėjimo aikštelės 5-ojo aukšto iškrito automobilis „BMW X6 ir sunkiai susižalojo jo vairuotoja. Toje byloje teismas konstatavo, kad UAB „Prime location property fund“ ne tik 15 metų nevykdė pareigos tinkamai aptverti daugiaaukštę stovėjimo aikštelę, bet dargi ir elgėsi nesąžiningai proceso metu, slėpė dokumentus). Taigi tokių ieškovių kaltinimai, kad atsakovas suteršė jų „nepriekaištingą“ reputaciją, yra akivaizdžiai nepagrįsti.

36.       Mano, kad teismas nepagrįstai priteisė žalos atlyginimą solidariai ieškovėms, kadangi teismų praktikoje solidariais kreditoriais įprastai laikomi sutuoktiniai, o ne verslo subjektai. Kita vertus, ieškovės iš viso nebuvo suformulavusios aiškaus reikalavimo, kaip būtent (lygiomis dalimis, solidariai, po 5 000 Eur ar kitaip) jos prašo priteisti žalos atlyginimą. Ieškinio reikalavimas šioje dalyje yra neaiškus ir bylos nagrinėjimo teisme metu šis klausimas nebuvo šalių iškeltas ir liko neišsiaiškintas.

37.       Taip pat mano, kad teismas nepagrįstai vertino, jog ieškovių reikalavimas yra iš esmės patenkintas, todėl priteistos neturtinės žalos dydis neturi turėti įtakos bylinėjimosi išlaidų atlyginimui. Pažymi, kad ieškovių reikalavimas buvo tenkintas labai jau iš dalies, o bylinėjimosi išlaidos susidarė ir didėjo iš esmės dėl ieškovių kaltės – ieškovės nei mediacijos metu, nei bylos nagrinėjimo metu kategoriškai nesutiko keisti paneigimo teksto (nurodant paneigime situacijos kontekstą), kaip kad siūlė atsakovas.

38.       Pažymi ir tai, kad teismo sprendime nepagrįstai priteistos ir ieškovių 302,50 Eur išlaidos, kurias jos patyrė apmokėdamas savo atstovės (advokatės) sąskaitą už tai, kad ši rašė paaiškinimą advokatų tarybai dėl atsakovo skundo.

39.       Ieškovės UAB „Hanner“ ir UAB „Prime Location Property Fund“ atsiliepime į apeliacinį skundą prašo atsakovo M. M. apeliacinį skundą atmesti ir priteisti ieškovėms iš atsakovo visas bylinėjimosi išlaidas, kurių dydį pagrindžiantys dokumentai bus pateikti iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos.

40.       Nurodo, kad nesutinka su atsakovo apeliacinio skundo argumentais. Pažymi, kad atsakovui teko pareiga įrodyti, kad jo paskelbti teiginiai atitinka tikrovę, tačiau šios pareigos atsakovas neįvykdė. Atsakovas apeliaciniame skunde itin daug dėmesio skiria Konstitucijos pr. 9-ojo namo savininkų bendrijos teiginių vertinimui bei aplinkybėms, kurios nepateko į ginčo ribas. Byloje nebuvo jokio pagrindo taikyti contra spoliatorem prezumpcijos. Nesutinka su apeliacinio skundo argumentais, kad netinkamai buvo nustatytas patenkintų reikalavimų dydis ir netinkamai paskirstytos bylinėjimosi išlaidos.

41.       Trečiasis asmuo VšĮ „Lietuvos nacionalinis radijas ir televizija“ atsiliepime į apeliacinį skundą prašo dėl atsakovo M. M. apeliacinio skundo spręsti teismo nuožiūra.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Dėl apeliacinio skundo nagrinėjimo ribų

42.       Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio (liet. pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija, nagrinėdama šią bylą apeliacine tvarka, nenustatė absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliaciniame skunde nustatytos ribos (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 329 straipsnio 2 dalis). Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą pagal atsakovo M. M. apeliaciniame skunde nustatytas ribas ir jame išdėstytus argumentus.

43.       Apeliacijos dalyką pagal apeliacinio skundo ribas sudaro pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo tenkintas ieškinys dėl dalykinės reputacijos gynimo, neturtinės žalos ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Kadangi atsakovas neteikia argumentų dėl teismo sprendimo dalies, kuria konstatuota, kad atsakovo paskelbti duomenys yra žinia ir kad šie duomenys paskelbti apie ieškoves, atsižvelgdama į tai, kad pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas nenustatyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad ši teismo sprendimo dalis nepatenka į apeliacinio skundo nagrinėjimo dalyką ir dėl jos teisėjų kolegija plačiau nepasisako.

Dėl faktinių bylos aplinkybių ir ginčo esmės

44.       Nagrinėjamu atveju ieškovės UAB „Hanner“ ir UAB „Prime Location Property Fund“ pareiškė byloje reikalavimus pripažinti, kad atsakovas M. M. 2023 m. gegužės 29 d. VšĮ „Lietuvos nacionalinis radijas ir televizija“ internetiniame portale www.lrt.lt publikuotame straipsnyje „Sumaištis viename Vilniaus dangoraižių: aiškėja, kad jis neprijungtas prie ESO tinklų, gyventojai sako sulaukę grasinimų likti be elektros“ savo teiginiais – „Tačiau visai neseniai „Hanner“ ėmė „grasinti gyventojams“, kad, jiems nepasirinkus nepriklausomo tiekėjo, elektros tiekimas bus apskritai nutrauktas.“ ir „Laikui bėgant jie mūsų namui porą kartų išjungė elektrą, o be elektros mūsų namas išvis negali funkcionuoti: keturi greitaeigiai liftai, dangoraižis be elektros – neįmanoma. Vis dėlto jie tam ryžosi.“ – paskleidė tikrovės neatitinkančią ir ieškovių dalykinę reputaciją žeminančią informaciją, įpareigoti atsakovą viešai paneigti šiuos teiginius ir priteisti ieškovėms 5 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą. Ieškovės teigė, kad atsakovas minėtame straipsnyje apie ieškoves viešai paskleidė tikrovės neatitinkančią informaciją – žinią ir atsakovo paskleisti melagingi, nesąžiningi duomenys apie ieškoves padarė ieškovėms žalos, nes ieškovės susilaukė skambučių iš verslo partnerių reikalaujant pasiaiškinti dėl elektros atjungimo ir užtikrinti tinkamą elektros tiekimą, ieškovėms teko teisintis prieš klientus.

45.       Atsakovas, nesutikdamas su ieškovių pareikštais reikalavimais, tvirtino, kad interviu, vykusio telefoninio pokalbio būdu, metu žurnalistei, straipsnyje publikavusiai ginčo teiginius, jokios klaidinančios ar tikrovės neatitinkančios informacijos apie ieškoves nepateikė, o tik išdėstė savo kritišką nuomonę, paremtą savo asmeniniu išgyvenimu, atstovaujant daugiabučio namo gyventojus, bendriją bei pačiam su šeima gyvenant daugiabučiame name, gauta informacija iš trečiųjų asmenų, turėtais ginčais nuo 2010 m. dėl ieškovių veiksmų, namo parkavimo vietų, elektros tiekimo sąlygų ir pan., turėdamas pozityvų tikslą – siekdamas išryškinti ieškovių veiklos trūkumus ir juos pašalinti ateityje, t. y. kad ieškovės nesiimtų tiesioginių ar užslėptų priemonių psichologiškai spaudžiant daugiabučio namo gyventojus atsijungti nuo ieškovėms priklausančios elektros pastotės, bijant, kad jiems ateityje bus nutrauktas elektros tiekimas.

46.       Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs atsakovo išsakytų teiginių formuluotes, jų lingvistinę konstrukciją, gramatinę išraišką ir loginę seką, pavartotas sąvokas, visą straipsnio kontekstą, kuriame buvo pateikti ginčo teiginiai, atsižvelgęs į tai, kad ginčo teiginiai yra tikslios žurnalistės kalbinto pašnekovo (atsakovo) citatos ir juose nėra pateikta jokių žurnalistės vertinimų, nuomonės dėl jų, taip pat ir į tai, kad informacijos skleidėjas buvo teisinių žinių turintis asmuo, kuriam turėjo būti ir buvo žinoma tai, kokios yra bet kokios informacijos viešinimo sąlygos bei galima atsakomybė, pažeidus kito subjekto reputaciją, pripažino, jog atsakovas paskleidė apie ieškoves žinią. Pirmosios instancijos teismas vertino, kad atsakovas ginčo teiginiais aiškiai išsakė tvirtinamojo, konstatuojamo pobūdžio teiginius, kaip realiai įvykusius ir jam žinomus, jokio subjektyvaus teikiamų žurnalistei duomenų vertinimo, neužtikrintumo, abejonių, keliamų klausimų ginčo teiginiai neatspindi, juose nėra jokių užuominų apie atsakovo asmeninę, subjektyvią savijautą, išgyvenimus, įspūdžius, baimes dėl elektros tiekimo ateities, ginčo teiginiai išsakyti asmeniškai atsakovo, necituojant, neteikiant nuorodos į kito subjekto suteiktą informaciją, gautos informacijos šaltinį. Įvertinęs byloje pateiktus rašytinius įrodymus ir šalių bei jų atstovų paaiškinimus, pirmosios instancijos teismas sprendė, kad atsakovas nepateikė byloje duomenų, pagrindžiančių, jog jo paskleista informacija atitinka tikrovę. Pirmosios instancijos teismas taip pat konstatavo, kad nagrinėjamu atveju yra įrodyta, jog atsakovo paskleista informacija apie ieškoves pažemino ieškovių, ilgus metus veikiančių nekilnojamojo turto rinkoje ir visuomenėje gerai žinomų bei aktyviai plėtojančių nekilnojamojo turto vystymo, nuomos veiklą, dalykinę reputaciją, ginčo teiginių pagalba nebuvo išreikšta namo gyventojo sąžininga ir objektyviais duomenimis pagrįsta kritika ieškovių veiklai, o tokiu būdu buvo siekiama spręsti elektros tiekimo namui teisinius klausimus, atsakovo paskleista tikrovės neatitinkanti informacija neabejotinai sukėlė abejonių dėl ieškovių vykdomos veiklos sąžiningumo, esminių veikimo principų, verslo vykdymo nuostatų, todėl ieškovių dalykinė reputacija nebus apginta tik tokios informacijos paneigimu, atsižvelgiant į tai, kad informacija buvo paskleista plačiai, neapibrėžtam ratui asmenų, ir yra pagrindas iš atsakovo ieškovėms solidariai priteisti 1 000 Eur neturtinei žalai atlyginti.

47.       Apeliaciniame skunde atsakovas kvestionuoja teismo sprendimą, tvirtindamas, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nesirėmė kasacinio teismo ir EŽTT praktikoje suformuluotais kriterijais dėl teisės į saviraiškos laisvę ir asmens reputacijos gerbimo teisingos pusiausvyros nustatymo, pažeidė įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisykles, nepagrįstai priteisė ieškovėms iš atsakovo 1 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą ir netinkamai paskirstė bylinėjimosi išlaidas, todėl neteisingai išsprendė šioje byloje kilusį ginčą.

Dėl teisingos pusiausvyros tarp teisės į saviraiškos laisvę ir asmens reputacijos gerbimo nustatymo ir įrodymų vertinimo nagrinėjamoje byloje

48.       Atsakovas apeliaciniame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl atsakovo pasisakymų žiniasklaidos portalui, nepagrįstai nesirėmė kasacinio teismo ir EŽTT praktikoje šiuo aspektu suformuluotais kriterijais, nepakankamai įvertino atsakovo teiginių išsakymo kontekstą ir tai, kokią daugiabučio namo gyventojams labai aktualią ir socialiai reikšmingą problemą atsakovas siekė iškelti savo pasisakymais. Argumentuojama, kad skundžiamu teismo sprendimu pradedama formuoti nepagrįsta ir neproporcinga praktika, kad neteisingos ar netikslios kritikos atveju vartotojai turės atsakyti kaip tikrovės neatitinkančius duomenis paskleidę ir dalykinę reputaciją pažeminę asmenys. Atsakovo įsitikinimu, toks vertinimas aiškiai neteisingas ir išeina iš ribų, kuriose taikomas dalykinės reputacijos gynimo institutas. Teisėjų kolegija neturi pagrindo pritarti tokiems apeliacinio skundo argumentams.

49.       EŽTT, analizuodamas klausimą dėl teisės į saviraiškos laisvę ir asmens reputacijos gerbimą teisingos pusiausvyros nustatymo, yra nurodęs svarbiausius (susistemintus) kriterijus: viešos diskusijos prisidėjimas prie bendrojo intereso klausimo; ginčijamų teiginių indėlis į visuomenei svarbią diskusiją; asmens (subjekto), apie kurį diskutuojama, pobūdis (žinomumas ar pan.) ir pranešamos naujienos tema; šio asmens (subjekto) ankstesnis elgesys; skelbiamos informacijos gavimo būdas, jos tikslumas ir tikrumas; kontekstas, kuriame buvo paskelbti teiginiai; publikacijos turinys, forma ir padariniai; taikomos sankcijos pobūdis ir griežtumas (žr. EŽTT 2012 m. vasario 7 d. sprendimą byloje Axel Springer AG prieš Vokietiją, peticijos Nr. 39954/08; 2014 m. sausio 16 d. sprendimą byloje Tierbefreier e.v. prieš Vokietiją, peticijos Nr. 45192/09, 2022 m. lapkričio 15 d. sprendimą byloje Marcinkevičius prieš Lietuvą, peticijos Nr. 24919/20 ir kt.).

50.       Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad teismai, vertindami ieškovo statusą, turi atkreipti dėmesį į ieškovo užimamą poziciją rinkoje, vykdomas veiklas, sukurtas darbo vietas, daromas investicijas ir pan., t. y. visa, kas gali sietis su viešuoju interesu, dėl ko visuomenės interesas žinoti apie ieškovo galimai atliekamus teisei prieštaringus veiksmus gali būti pagrįstas, o ieškovo tolerancija kritikai turėtų būti didesnė. Juridinis asmuo gali būti kritikuojamas, jeigu tai daroma sąžiningai, siekiant informuoti visuomenę apie jos interesus galinčią pažeisti juridinio asmens veiklą ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-441/2010).

51.       Kasacinis teismas taip pat yra pažymėjęs, kad bylos dėl garbės ir orumo gynimo yra dispozityvios ir teismas neturi pareigos pats savo iniciatyva rinkti įrodymų. Teismas turi įvertinti byloje pateiktus įrodymus ir spręsti dėl jų pakankamumo teisiškai reikšmingoms bylos aplinkybėms nustatyti ir teismo išvadoms pagrįsti. Šaliai neįvykdžius jai tenkančios atitinkamos aplinkybės buvimo įrodinėjimo pareigos, teismas konstatuoja tos aplinkybės buvimą esant neįrodytą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. balandžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-41-943/2023, 76 punktas).

52.       Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, pripažindamas, jog atsakovo skelbti ginčo teiginiai – žinia – neatitinka tikrovės ir žemina ieškovių dalykinę reputaciją, tinkamai taikė teisingos pusiausvyros tarp teisės į saviraiškos laisvę ir asmens reputacijos gerbimo nustatymo kriterijus, vertino byloje nustatytas aplinkybes bei pateiktų įrodymų visumą ir padarė kasacinio teismo ir EŽTT praktika pagrįstas išvadas. Apeliacinio skundo argumentai pripažintini nesudarančiais pagrindo panaikinti ar pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimą.

53.       Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog atsakovas neįrodė, kad jo paskleisti duomenys apie ieškoves atitinka tikrovę. Atsakovas nepateikė įrodymų, patvirtinančių jo teiginius, kad ieškovės grasino daugiabučio namo gyventojams atjungti elektros energijos tiekimą, šiems nepasirinkus nepriklausomą tiekėją, bei laikui bėgant tam ryžosi ir porą kartų elektros tiekimą namui atjungė (CPK 178 straipsnis). Taigi atsakovas nepaneigė prezumpcijos, kad paskleisti duomenys apie ieškoves neatitinka tikrovės (CK 2.24 straipsnio 1 dalis).

54.       Vertindama visą straipsnio turinį, formą, teisėjų kolegija papildomai pažymi, kad ginčo teiginiai, išsakyti įžanginėje straipsnio dalyje, kurioje paprastai siekiama anonsuoti toliau straipsnyje gvildenamą temą, vertintini kaip aiškiai klaidinanti informacija, o ne kaip hiperbolizuotai išreikštas atsakovo susirūpinimas, susijęs su elektros energijos tiekimo daugiabučiam namui užtikrinimu. Tame pat straipsnyje vėliau cituojami bendrijos pirmininko M. K. teiginiai, kad „Teismas yra kraštutinis sprendimas, kai reikia apsiginti nuo ieškinio arba ginti gyventojų interesus, pavyzdžiui, jeigu būtų grasinama dėl elektros tiekimo atjungimo“.

55.       Atsižvelgdama į vieną iš teisės į saviraiškos laisvės ir juridinio asmens dalykinės reputacijos gerbimą ribojimo proporcingumo kriterijų (viešosios diskusijos prisidėjimo prie bendro intereso), teisėjų kolegija sutinka, kad bendriausia prasme atsakovas, viešindamas su ieškovėmis vykstančio ginčo aplinkybes, prisideda prie verslo veiklos skaidrumo didinimo. Tačiau šiuo atveju atkreiptinas dėmesys į tai, kad tokie atsakovo veiksmai yra susiję su didele juridinio asmens reputacijos pažeidimo rizika – jo viešai pateikta informacija reikalauja itin atsargaus formulavimo tam, kad nebūtų sudarytas klaidingas įspūdis apie susidariusią situaciją ar bendrą praktiką ieškovių vykdomoje veikloje.

56.       EŽTT praktikoje dėl įmonės dalykinės reputacijos apsaugos pavienio vartotojo incidento su įmone viešinimo kontekste pažymėta, kad, prieš viešinant atskirą incidentą, gali reikėti nuodugnesnio jo nagrinėjimo, nes kruopštus vieno tokio įvykio aprašymas gali sudaryti klaidingą įspūdį, jog tai bendros praktikos įrodymas (žr. EŽTT 1989 m. lapkričio 20 d. sprendimą Markt Intern Verlag Gmbh ir Klaus Beermann prieš Vokietiją, peticijos Nr. 10572/83). EŽTT nuomone, situacijose, kai yra pateikiami faktinio pobūdžio teiginiai ir pateikiama nepakankamai įrodymų jiems pagrįsti, ir žurnalistas diskutuoja apie „tikrą“ viešąjį, visuomeninį interesą, patikrinimas, ar žurnalistas elgėsi profesionaliai ir sąžiningai, tampa pirmaeiliu dalyku; tokiais atvejais svarbu, kad žurnalistas remtųsi pakankamai tiksliu ir patikimu faktiniu pagrindu, nes kuo rimtesnis teiginys, tuo tvirtesnis turi būti faktinis pagrindas (žr. EŽTT 2012 m. liepos 10 d. sprendimo byloje Björk Ei?sdóttir prieš Islandiją, peticijos Nr. 46443/09, par. 71).

57.       Nors nagrinėjamu atveju atsakovas nėra žurnalistas, bet ir ne vidutinis pilietis, o asmuo, besiverčiantis advokato veikla, kuriam, teisėjų kolegijos nuomone, gali būti keliami didesnio atidumo naudojantis saviraiškos laisve reikalavimai. Be to, bet kuris asmuo saviraiškos laisve turi naudotis sąžiningai. Šiuo atveju reikšminga ir ta aplinkybė, kad atsakovo interviu žiniasklaidos priemonei nevyko gyvai ir atsakovas turėjo galimybę apmąstyti galimas išraiškos formas.

58.       Teisėjų kolegija pritaria teismo sprendimo argumentams, kad atsakovas aktyviai dalyvauja namo bendrijos veikloje ir dėl savo atliekamų pareigų, vykdant advokato veiklą, turėjo tam tikrų teisinių žinių, susijusių su informacijos sklaida, jos turinio objektyvumu, sąžiningumu, tačiau pateikdamas žurnalistei informaciją, galimai tyčia ar netyčia supainiojo faktus, t. y. grasinimą elektros energijos tiekimo apribojimui dėl savalaikiai neįvykdytos prievolės susimokėti (2016 m. spalio 19 d. raštas dėl pradelstų mokėjimų Nr. S-16/H-131) pateikė kaip apribojimo grasinimą dėl nepriklausomo tiekėjo nepasirinkimo, o poros kartų elektros išjungimą, prieš tai informavus namo gyventojus tiek iš bendrijos, tiek iš tiekėjo pusės (2021 m. liepos 16 d. bendrijos pirmininko M. K. rašytas laiškas, kad dėl neplanuotų elektros tinklų darbų bus atjungta elektra, bei 2021 m. balandžio 16 d. rašytas laiškas, kad pati bendrija atjungs elektros energiją ir dėl to bus laikinas tiekimo apribojimas), prilygino tiekėjo ryžtui atjungti elektros energiją po buvusių grasinimų ir įpareigojimo pasirinkti nepriklausomą tiekėją. Tokios aplinkybės pirmosios instancijos teismo pagrįstai įvertintos kaip atspindinčios atsakovo siekį, paskleidžiant ginčo teiginius, kitokių tikslų nei objektyvios tiesos, faktiniais duomenimis paremtos nuomonės perteikimo ar namo gyventojo sąžiningos bei objektyviais duomenimis pagrįstos kritikos ieškovų vykdomai veiklai išsakymo.

59.       Teisėjų kolegijos vertinimu, apeliaciniame skunde nepagrįstai nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas nepakankamai įvertino kontekstą, kuriame buvo paskelbti teiginiai, ir tai, kokią daugiabučio namo gyventojams labai aktualią ir socialiai reikšmingą problemą atsakovas siekė iškelti savo pasisakymais. Iš byloje pateiktų rašytinių įrodymų, šalių paaiškinimų iš tiesų matyti, kad (duomenys neskelbtini) daugiabutis gyvenamasis namas nuo pat jo pastatymo (2004 m.) nėra prijungtas prie ESO tinklų ir tarp šalių jau senokai vyksta ginčai dėl 2004 m. statytojos UAB „Ranga IV“ ir AB „Hanner“ sudarytos sutarties, kurios pagrindu daugiabučio namo gyventojai pirko elektros energiją tuomet per UAB „Ranga IV“, o šiuo metu perka per bendriją anksčiau iš tarpininkės AB „Hanner“, o šiuo metu iš jos dukterinės įmonės UAB „Prime Location Property Fund“, tinkamo vykdymo (dėl vėlavimo atsiskaityti už suteiktas paslaugas, dėl kylančių nepatogumų tiek gyventojams, tiek pastatą administruojančiai įmonei vykdant elektros tinklų eksploataciją, keičiant butų elektros apskaitos prietaisus, išrašant sąskaitas gyventojams, dėl taikomų tarifų už tiekiamą elektros energiją), galimybės šią sutartį nutraukti ir namą prijungti prie ESO elektros energijos tiekimo tinklų, tam reikalingų išlaidų tarp šalių paskirstymo. Tačiau ieškovių veiksmuose, atsakovo nurodytuose tiek bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, tiek išsamiai aprašytuose apeliaciniame skunde, teisėjų kolegija neįžvelgia atsakovo įvardijamo netiesioginio, sofistikuoto grasinimo nutraukti elektros energijos tiekimą, naudojant hibridinio spaudimo principus.

Dėl įrodinėjimo taisyklių taikymo

60.       Atsakovas apeliaciniame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą teismo sprendimą, pažeidė įrodinėjimo taisykles. Be kita ko, argumentuoja, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai toleravo ieškovių elgesį bylos nagrinėjimo metu, kuomet ieškovės atsisakė atsakyti į atsakovo ir jo atstovo klausimus. Atsakovo įsitikinimu, esant tokiam ieškovių elgesiui jų atžvilgiu byloje turėjo būti taikyta contra spoliatorem prezumpcija, t. y. pirmosios instancijos teismas tai turėjo vertinti kaip atsisakymą teikti į bylą reikšmingą įrodymą (šalies parodymus) ir abejones dėl fakto apie grasinimą atjungti elektros energijos tiekimą turėjo vertinti šalies, kuri tinkamai neįvykdė įrodinėjimo pareigos (ieškovių), nenaudai.

61.       Atmesdama kaip nepagrįstus tokius apeliacinio skundo argumentus teisėjų kolegija, visų pirma, pažymi, kad pagal kasacinio teismo formuojamą praktiką, ginant neturtines vertybes, kurios pažeidžiamos tikrovės neatitinkančių asmens dalykinę reputaciją žeminančių duomenų skleidimu ir neturtinės žalos jam padarymu, ieškovas turi įrodyti savo materialinį teisinį tinkamumą – kad apie jį yra paskleistos žinios ir kad jam yra padaryta žala (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. lapkričio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3k-3-630). Kasacinio teismo praktikoje taip pat pripažįstama, kad CK 2.24 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta paskleistų duomenų neatitikties tikrovei prezumpcija (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. vasario 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-30/2014), atsakovui tenka pareiga įrodinėti paskleistų teiginių atitikimą tikrovei (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. rugpjūčio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-390/2008; 2011 m. gruodžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-97/2011), ieškovas turi teisę pateikti įrodymus, patvirtinančius, kad duomenys yra melagingi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. gegužės 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-222/2012). Pagal CK 2.24 straipsnio 8 dalį, minėtos taisyklės yra taikomos ir ginant pažeistą juridinio asmens dalykinę reputaciją.

62.       Remiantis šiais kasacinio teismo išaiškinimais, darytina išvada, kad būtent atsakovui šioje byloje teko pareiga įrodyti, kad jo paskelbti ginčo teiginiai atitinka tikrovę. Todėl nėra pagrindo teigti, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai paskirstė įrodinėjimo naštą šioje byloje.

63.       Kasacinis teismas yra išaiškinęs, jog contra spoliatorem taisyklė yra teisės doktrinoje žinoma ir kasacinio teismo praktikoje išplėtota prezumpcija, kuria vadovaujantis, šaliai slepiant, sunaikinant ar atsisakant pateikti įrodymą, laikoma egzistuojant tai šaliai pačius nepalankiausius faktus, kuriuos tas nepateiktas įrodymas būtų patvirtinęs. Įrodymų nepateikimo priežastys gali paneigti contra spoliatorem prezumpcijos taikymo būtinybę. Nurodytai prezumpcijai taikyti reikšminga nustatyti ne tik bylos šalies atsisakymą pateikti reikšmingus įrodymus, tačiau ir tokio atsisakymo priežastis ir jas lemiančias aplinkybes (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. balandžio 4 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-230/2005; 2010 birželio 14 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-176/2010; 2015 m. sausio 9 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-66/2015; 2016 m. sausio 8 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-60-687/2016, 52 punktą; 2016 m. liepos 5 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-352-219/2016; 2017 m. birželio 6 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-250-687/2017, 69 punktą ir kt.). Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad contra spoliatorem prezumpcija taikytina tuomet, kai nustatyta, jog dokumentus atsisakoma pateikti sąmoningai, tyčia juos sunaikinus, o ne dėl aplinkybių, nepriklausančių nuo subjekto, galinčio (turinčio) juos pateikti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. birželio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-250-687/2017, 70 punktas).

64.       Teisėjų kolegijos vertinimu, visiškai nepagrįsti apeliacinio skundo argumentai dėl contra spoliatorem prezumpcijos ieškovių atžvilgiu šioje byloje taikymo. Išklausiusi teismo posėdžių garso įrašus, teisėjų kolegija neturi pagrindo spręsti, kad ieškovės bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu atsisakė teikti paaiškinimus ar atsakyti į atsakovo ar jo atstovo užduodamus klausimus, susijusius su ginčo dalyku. Atsakovas neteigė ir neįrodinėjo, kad ieškovės turi įrodymus, susijusius su bylai reikšmingomis aplinkybėmis, ir jų nepateikia teismui, neprašė jų išreikalauti, taigi šiuo atveju nenustatyta, kad ieškovės slepia, sunaikino ar atsisako pateikti įrodymą. Todėl nagrinėjamo ginčo atveju nėra jokio pagrindo teigti, kad ieškovės sąmoningai, tyčia ar piktnaudžiaudamos nepateikė kokių nors savo turimų įrodymų, o nenustačius aplinkybių, kad tam tikrų įrodymų ieškovės nepateikė, šioje byloje nėra pagrindo joms taikytina contra spoliatorem prezumpciją.

65.       Atsakovas apeliaciniame skunde tvirtina, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai apribojo jo teisę teikti į bylą jo atsikirtimus pagrindžiančius įrodymus – nepagrįstai atmetė jo prašymą įtraukti į bylą trečiuoju asmeniu (duomenys neskelbtini) namo savininkų bendriją ir apklausti jos pirmininką, kuris oficialiai (raštu) paskelbė valstybės institucijoms ir bendrijos nariams informaciją apie ieškovių grasinimus (taip ir įvardino) nutraukti elektros energijos tiekimą, kas, inter alia lėmė ir atsakovo įsitikinimą, kad tokia informacija yra teisinga.

66.       Teisėjų kolegija neturi pagrindo pritarti tokiems apeliacinio skundo argumentams ir pripažinti, kad pirmosios instancijos teismas neužtikrino tinkamo įrodinėjimo proceso ar išnagrinėjo bylą neįtraukęs visų suinteresuotų asmenų. Jokie reikalavimai (duomenys neskelbtini) namo savininkų bendrijos atžvilgiu ieškiniu nebuvo reiškiami. Atsakovas, duodamas interviu, nenurodė, kad jis kalba (duomenys neskelbtini) namo savininkų bendrijos vardu, kad cituoja jos pirmininko teiginius, todėl nagrinėjamai bylai (duomenys neskelbtini) namo savininkų bendrijos pozicija neturi jokios reikšmės.

67.       Bylos duomenys patvirtina, kad atsakovas viso proceso pirmosios instancijos teisme metu aktyviai naudojosi jam suteiktomis procesinėmis teisėmis, tarp jų ir teise atsikirtimų pagrindu nurodomas aplinkybes įrodinėti kitomis įrodinėjimo priemonėmis – davė paaiškinimus tiek procesiniuose dokumentuose, tiek teismo posėdžių metu, teikė rašytinius įrodymus – be kita ko, Valstybinės energetikos reguliavimo tarnybos raštą į bendrijos pirmininko 2023 m. kovo 1 d. prašymą, bendrijos pirmininko ir įgaliotinio 2010-2016 metų ataskaitą, kuriuose yra užfiksuota bendrijos ir pirmininko pozicija dėl su ieškovėmis kylančių ginčų. Nėra pagrindo manyti, kad atsakovo nurodomas bendrijos pirmininkas būtų galėję paaiškinti kokias nors reikšmingas teisingam bylos išnagrinėjimui aplinkybes. Jo paaiškinimai nebūtų turėję lemiamos įtakos sprendžiant dėl atsakovo teikiamų įrodymų (apie ieškovių grasinimą nutraukti elektros energijos tiekimą, jeigu nebus pasirinktas nepriklausomas tiekėjas) pakankamumo. Taigi nėra pagrindo teigti, kad buvo apribotos atsakovo galimybės naudotis CPK 42 straipsnyje įtvirtintomis teisėmis ir nebuvo užtikrinta pakankama bei efektyvi galimybė rinkti jo atsikirtimus pagrindžiančius įrodymus.

Dėl priteisto neturtinės žalos atlyginimo

68.       Apeliaciniame skunde teigiama, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai priteisė 1 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą, ieškovėms nepateikus reputacijos sumažėjimą patvirtinančių įrodymų. Teisėjų kolegija tokius apeliacinio skundu argumentus laiko pagrįstais.

69.       Pagal EŽTT praktiką, esama skirtumo tarp fizinio asmens ir juridinio asmens reputacijos, nes pastaroji stokoja moralinio aspekto (savo ruožtu fizinio asmens reputacija, susijusi su jo socialine padėtimi, gali turėti įtakos žmogaus orumui) (žr., EŽTT 2011 m. liepos 19 d. sprendimą byloje Uj prieš Vengriją, peticijos Nr. 23954/10). Asmens, apie kurį diskutuojama, pobūdžiui įvertinti svarbūs duomenys apie juridinį asmenį (didelė, žinoma įmonė ir pan.), kurie leistų preziumuoti jo atsparumą kritikai ir kilusios diskusijos svarbą visuomenėje. Pavyzdžiui, EŽTT yra pažymėjęs, kad didelės įmonės, kurių veikla siejasi su viešuoju interesu, neišvengiamai ir sąmoningai atsiveria kruopščiam savo veiksmų tiriamajam žvilgsniui ir tokių įmonių atžvilgiu priimtinos kritikos ribos, EŽTT vertinimu, yra platesnės, tačiau dėl to, kad subjektas yra didelė įmonė, iš jo neturėtų būti atimta gynybos dėl difamacinių teiginių teisė (žr. EŽTT 2005 m. gegužės 15 d. sprendimą Steel ir Morris prieš Jungtinę Karalystę, peticijos Nr. 68416/01, p. 94). Didelės tarptautinės įmonės taip pat turėtų būti tolerantiškesnės kritikai, tačiau EŽTT atkreipė dėmesį ir į su tuo susijusius pavojus – šalia visuomenės intereso dalyvauti atvirose diskusijose apie verslo praktikas egzistuoja konkuruojantis interesas apsaugoti įmonių komercinę sėkmę ir gyvybingumą. Taigi valstybė naudojasi vertinimo laisve dėl pagal nacionalinę teisę suteikiamų priemonių, įgalinančių įmonę ginčyti teiginių, kurie kelia pavojų jos reputacijai, tikrumą bei riboti patiriamus nuostolius (žr. EŽTT 2005 m. gegužės 15 d. sprendimą Steel ir Morris prieš Jungtinę Karalystę, peticijos Nr. 68416/01).

70.       EŽTT praktikoje analizuojama, ar dėl paskleistų teiginių įmonė faktiškai patyrė kažkokių finansinių nuostolių: ar žymiai sumažėjo įmonės pardavimai, kokiu mastu išplito neigiama informacija, ar jos pobūdis buvo itin neigiamas ir pan. Pavyzdžiui, pirmiau nurodytoje byloje Steel and Morris pateiktas bendrasis principas, kad žalos atlyginimas dėl difamacijos turi turėti pagrįstą proporcingumo ryšį su pakenkimu reputacijai. EŽTT, analizuodamas iš pareiškėjų įmonei priteisto žalos atlyginimo proporcingumo aspektą, nors ir pažymėjo, kad lakstinukuose buvo tikrovės neatitinkančių rimtų tvirtinimų, tačiau ieškovai buvo dideli ir galingi korporatyviniai asmenys, be to, remiantis Anglijos teisės principais, jie neprivalėjo ir neįrodė, jog faktiškai patyrė kokių nors finansinių nuostolių dėl kelių tūkstančių lankstinukų išleidimo, todėl nusprendė, kad iš pareiškėjų (kuklias pajamas turinčių asmenų) priteistas žalos atlyginimas buvo neproporcingas. Kitoje byloje atkreiptas dėmesys į tai, kad pareiškėjo (mokslininko) teiginiai dėl mikrobangų krosnelių poveikio galėjo turėti neigiamą įtaką krosnelių pardavimams Šveicarijoje, nes žurnalas, kuriame išspausdintas straipsnis, turėjo gana didelę apyvartą (Hertel v. Switzerland, no. 25181/94, judgment of 25 August 1998). Kita vertus, aptariamo periodinio leidinio turinys nebuvo bendro pobūdžio, tiekiamas prenumeratos būdu ir sprendė su aplinkosauga ir sveikatos apsauga susijusias problemas, todėl, tikėtina, šio leidinio skaitytojas pasižymėjo specifiškumu ir straipsnio idėjų poveikis skaitytojui turėjo būti ribotas. Be kita ko, EŽTT atskirai pažymėjo ir tai, kad konkrečioje byloje nebuvo teigiama, jog atitinkama publikacija turėjo žymų poveikį krosnelių pardavimams ar sukėlė realios žalos Šveicarijos pramonininkų ir buities elektros prietaisų tiekėjų asociacijos nariams.

71.       Kasacinio teismo praktikoje konstatuota, kad juridinio asmens dalykinė reputacija ginama teismo, kai konstatuojamas realus faktinis jos sumenkėjimas kaip paskleistų duomenų padarinys, todėl teismas, vertindamas poreikio riboti saviraiškos laisvę juridinio asmens dalykinės reputacijos naudai pagrįstumą, taip pat turi atsižvelgti į realius faktinius padarinius: į tai, koks yra paskleistos informacijos paplitimo mastas, poveikis ir realiai patirta žala. Šiuo aspektu būtina įvertinti juridinio asmens, kuris gina reputaciją, individualias savybes ir jo veiklos pobūdį; jeigu asmeniui, kurio veikla ,,normali“ (niekuo neišsiskirianti poveikio viešajam interesui aspektu), pakanka įrodyti, kad dėl paskleistos informacijos pasikeitė jo savybių, veiklos, rezultatų vertinimas ar požiūris į jį, kad teigiamas vertinimas sumažėjo ar tapo neigiamas, tai tuo atveju, kai dalykinę reputaciją gina asmuo, kurio veikla visuomenėje yra vertinama prieštaringai, jis turi įrodyti, jog paskleistų žinių padariniai yra rimti neigiami asmens vertinimo poslinkiai: finansiniai nuostoliai, neigiamas poveikis savininkams ir darbuotojams, kiti neigiami padariniai ar panašaus pobūdžio aplinkybės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-441/2010; 2012 m. vasario 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-32/2012; 2014 m. liepos 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-371/2014).

72.       Kasacinio teismo praktikoje taip pat akcentuojama, kad teisės pažeidimo pripažinimas yra savarankiškas pažeistų asmens teisių gynimo būdas, todėl ne visais atvejais tam, kad būtų apginta pažeista neturtinė teisė, priteisiamas neturtinės žalos atlyginimas. Tiek teisės doktrinoje, tiek teisės praktikoje pripažįstama, kad neturtinės žalos atlyginimas priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (pvz., EŽTT 2003 m. lapkričio 6 d. sprendimas byloje Meilus prieš Lietuvą, peticijos Nr. 53161/99; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. lapkričio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-569/2006; 2008 m. rugpjūčio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-393/2008 ir kt.).

73.       Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad ieškovės UAB „Hanner“ bei UAB „Prime Location Property Fund“, kaip UAB „Hanner“ dukterinė įmonė (įmonių grupė), yra ilgus metus nekilnojamojo turto rinkoje veikiantys ir visuomenėje gerai žinomi subjektai, kurie aktyviai plėtoja nekilnojamojo turto vystymo, nuomos veiklą. Taigi, ieškovių veikla siejama su viešuoju interesu, kuri lemia didesnį pakantumo kritikai ir poreikį įrodyti būtinybę ginti jų dalykinę reputaciją. Teisėjų kolegijos manymu, ieškovių veikla nepriskirtina prie kontraversiškai vertinamų, todėl joms pakako įrodyti, kad dėl paskleistos informacijos pasikeitė jų veiklos vertinimas ar požiūris į jį, sumažėjo teigiamas jos vertinimas.

74.       Nors ieškovės, įrodinėdamos neturtinės žalos faktą ir dydį, teigė, kad atsakovui paskleidus melagingus, nesąžiningus duomenis apie ieškoves, ieškovės susilaukė skambučių iš verslo partnerių reikalaujant pasiaiškinti ir užtikrinti tinkamą elektros tiekimą, ieškovėms teko teisintis prieš klientus, tačiau byloje nepateikė jokių tokius teiginius pagrindžiančių įrodymų, neįrodinėjo, kad patyrė realių nuostolių. Esant nurodytoms aplinkybėms, teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas, nukrypdamas nuo nurodytos kasacinio teismo praktikos, padarė nepagrįstą išvadą apie realų ir faktinį ieškovių dalykinės reputacijos sumenkinimą ir priteisė ieškovėms 1 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo, nors jos nepateikė jokių įrodymų, pagrindžiančių jų, kaip juridinių asmenų, patirtą žalą. Šaliai neįvykdžius jai tenkančios atitinkamos aplinkybės buvimo įrodinėjimo pareigos, teismas konstatuoja tos aplinkybės buvimą esant neįrodytą.

75.       Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje esančių įrodymų visumą, taip pat sprendžia, kad šiuo atveju byloje nenustatytos išskirtinės ieškovių teisių pažeidimo aplinkybės, kurios sudarytų pagrindą priteisti joms neturtinės žalos atlyginimą. Skundžiamu teismo sprendimu yra tenkintas ieškovių reikalavimas įpareigoti atsakovą portale www.lrt.lt arba kitame viešame šaltinyje paskelbti paneigimą, kad UAB „Hanner“ ir UAB „Prime Location Property Fund“ negrasino, kad gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini) gyventojams elektros energijos tiekimas bus apskritai nutrauktas ir niekada nebuvo išjungę elektros namui. Nors informacija buvo paskleista plačiai, neapibrėžtam ratui asmenų, vis tik teisės pažeidimo pripažinimo šiuo atveju pakanka ieškovių pažeistai teisei apginti. Neturtinės žalos priteisimas, ieškovėms neįrodžius realiai patirtos žalos dėl dalykinės reputacijos pažeidimo, iškreiptų neturtinės žalos kompensavimo institutą ir jo paskirtį, o taip pat neleistinai peržengtų protingas žalą padariusio asmens atsakomybės ribas, pažeistų žalą padariusio ir žalą patyrusio asmens teisių pusiausvyrą.

76.       Remdamasi tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis, kuria ieškovėms priteistas 1 000 Eur neturtinės žalos atlyginimas, naikintina. Atitinkamai naikintina teismo sprendimo dalis, kuria iš atsakovo ieškovėms CK 6.37 straipsnio 2 dalies ir CK 6.210 straipsnio 1 dalies pagrindu priteistinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą (1 000 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme, paskirstymo, kai pakeičiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas

77.       CPK 93 straipsnio 5 dalyje nurodyta, kad jeigu apeliacinės instancijos teismas ar kasacinis teismas, neperduodamas bylos iš naujo nagrinėti, pakeičia teismo sprendimą arba priima naują sprendimą, jis atitinkamai pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą. Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija, išnagrinėjusi atsakovo apeliacinį skundą, pakeitė pirmosios instancijos teismo sprendimą, todėl atitinkamai pakeis bylinėjimosi išlaidų paskirstymą ir nepasisakys dėl apeliacinio skundo argumentų, susijusių su pirmosios instancijos teismo priteistomis bylinėjimosi išlaidomis. Pagal galutinį bylos rezultatą laikytina, kad tenkinta 75 proc., o atmesta 25 proc. ieškinio reikalavimų.

78.       Ieškovės pateikė įrodymus, patvirtinančius, kad sumokėjo 448 Eur žyminio mokesčio už ieškinį, taip pat patyrė 3 314,89 Eur (441,14 Eur + 1 512,50 + 302,50 + 1 058,75) bylinėjimosi išlaidų už advokato pagalbą pirmosios instancijos teisme, iš viso 3 762,89 Eur. Teisėjų kolegijos vertinimu, 2024 m. gegužės 13 d. prašyme dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo ieškovių prašomos priteisti 302,50 Eur išlaidos, kurias ieškovės patyrė apmokėdamos savo atstovės advokatės I. K. – V. išrašytą sąskaitą už tai, kad ši surašė ir pateikė paaiškinimą advokatų tarybai dėl atsakovo skundo, nėra susijusios su nagrinėjama byla. Atsakovo skundas advokatų tarybai buvo teikiamas dėl galimai advokatės padaryto drausminio nusižengimo pažeidus advokatų etikos kodeksą, motyvuojant tuo, kad advokatė apsiėmė vesti bylą prieš kitą advokatą (M. M.) prieš tai jam ir advokatų tarybai nepranešusi. Taigi advokatė surašė advokatų tarybai paaiškinimą dėl išimtinai advokatų savivaldos kompetencijai priskirto klausimo, o advokatų savivaldos vidiniai klausimai neturi jokio ryšio su civilinėje byloje patiriamomis šalies išlaidomis advokatų pagalbai apmokėti. Teisės aktai taip pat nenustato tokių išlaidų atlyginimo, todėl šios išlaidos ieškovėms neatlygintinos (CPK 79 straipsnio 1 dalis, 88 straipsnis).

79.       Visos kitos ieškovių patirtos išlaidos, išskyrus už atstovavimą teismo posėdžiuose (kurių bendra trukmė sudarė 2 val., o ieškovės sumokėjo už 7 val.), neviršija Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (toliau – ir Rekomendacijos), patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu (redakcija, galiojanti nuo 2015 m. kovo 20 d.), 8.16 ir 8.19 punktuose nurodyto rekomenduojamo priteisti užmokesčio dydžio. Atsižvelgiant į tai, kad ieškinio reikalavimų patenkinta 75 proc., bylinėjimosi išlaidas buvo prašoma priteisti abiejų ieškovių naudai, už atstovavimą teisme sumažinus patirtas išlaidas nuo 1 058,75 Eur iki 422,06 Eur, kiekvienai ieškovei iš atsakovo priteistina po 1 058,89 Eur (2 823,70 Eur x 75 proc. ÷ 2) bylinėjimosi išlaidų atlyginimo (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 93 straipsnio 2 dalis, 98 straipsnis).

80.       Atsakovas pateikė įrodymus, patvirtinančius, kad patyrė 4 900 Eur bylinėjimosi išlaidų už advokato pagalbą pirmosios instancijos teisme. Atsakovo patirtos išlaidos, išskyrus už atstovavimą teismo posėdžiuose (kurių bendra trukmė sudarė 2 val., maksimali priteistina suma sudaro 422,06 Eur), neviršija Rekomendacijų 8.2, 8.16 ir 8.17 punktuose nurodyto rekomenduojamo priteisti užmokesčio dydžio. Atsižvelgiant į tai, kad ieškinio reikalavimų atmesta 25 proc., už atstovavimą teisme sumažinus patirtas išlaidas nuo 1 000 Eur iki 422,06 Eur, atsakovui iš ieškovių lygiomis dalimis priteistina 1 080,52 Eur (4 322,06 Eur x 25 proc.) bylinėjimosi išlaidų atlyginimo, t. y. iš kiekvienos po 540,26 Eur (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 93 straipsnio 2 dalis, 98 straipsnis).

81.       Atlikus tarpusavio įskaitymus, kiekvienai ieškovei iš atsakovo priteistina po 518,63 Eur (1 058,89 Eur– 540,26 Eur) bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.

82.       Trečiasis asmuo be savarankiškų reikalavimų VšĮ „Lietuvos nacionalinis radijas ir televizija“ prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo neteikė.

Dėl bylos procesinės baigties ir bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme

83.       Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, pripažindamas, jog atsakovo paskelbti ginčo teiginiai – žinia – neatitinka tikrovės ir žemina ieškovių dalykinę reputaciją, tinkamai taikė kasacinio teismo ir EŽTT praktikoje suformuluotus kriterijus dėl teisės į saviraiškos laisvę ir asmens reputacijos gerbimo teisingos pusiausvyros nustatymo, procesines įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisykles, tačiau 1 000 Eur neturtinės žalos ieškovėms atlyginimą priteisė nenustatęs visų būtinųjų civilinės atsakomybės sąlygų. Dėl to pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis, kuria priteistas ieškovėms 1 000 Eur neturtinės žalos atlyginimas ir 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą 1 000 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo keistina, priimant toje dalyje naują sprendimą ieškinio reikalavimus dėl neturtinės žalos atlyginimo ir procesinių palūkanų priteisimo atmesti (CPK 326 straipsnio 1 dalis 2 punktas, 330 straipsnis).

84.       Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų teisėjų kolegija nepasisako, nes jie neįtakoja skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo. Teismų praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama, kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.).

85.       Atsakovas, paduodamas apeliacinį skundą, sumokėjo 133 Eur žyminį mokestį. Jokių kitų išlaidų dydį patvirtinančių įrodymų atsakovas iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos nepateikė, todėl jų atlyginimo klausimas nesprendžiamas (CPK 98 straipsnio 1 dalis). Ieškovės pateikė įrodymus, patvirtinančius, kad patyrė 1 247,81 Eur bylinėjimosi išlaidų už advokato pagalbą apeliacinės instancijos teisme, rengiant atsiliepimą į apeliacinį skundą, kuriuos 2024 m. lapkričio 5 d. prašyme prašė priteisti ieškovės UAB „Hanner“ naudai. Trečiasis asmuo be savarankiškų reikalavimų VšĮ „Lietuvos nacionalinis radijas ir televizija“ prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo neteikė.

86.       Teisėjų kolegija, įvertinusi tai, kad ieškovių patirtos išlaidos neviršija Rekomendacijų 8.11 punkte nurodyto rekomenduojamo priteisti užmokesčio dydžio, atsižvelgusi į tai, kad atsakovo apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies 25 proc., nusprendžia, kad atsakovas turi teisę į 33,25 Eur žyminio mokesčio atlyginimą, kuris lygiomis dalimis priteistinas iš ieškovių (po 16,63 Eur), o ieškovė UAB „Hanner“ turi teisę į 935,86 Eur išlaidų advokato pagalbai atlyginimą. Atlikus tarpusavio įskaitymą, ieškovei UAB „Hanner“ iš atsakovo priteisiamas 919,23 Eur išlaidų advokato pagalbai atlyginimas (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 93 straipsnio 2 dalis, 98 straipsnis).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. birželio 28 d. sprendimo dalis, kuriomis priteista iš atsakovo M. M., gimusio (duomenys neskelbtini), solidariai ieškovėms uždarajai akcinei bendrovei „Hanner” ir uždarajai akcinei bendrovei „Prime Location Propoerty Fund” 1 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo, 5 procentų dydžio metinės palūkanos nuo priteistos sumos (1 000 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2023 m. spalio 9 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Hanner“ priteistas 4 072,26 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme, atlyginimas.

Priteisti iš atsakovo M. M., (duomenys neskelbtini), ieškovėms uždarajai akcinei bendrovei „Hanner”, juridinio asmens kodas 304158171, ir uždarajai akcinei bendrovei „Prime Location Propoerty Fund”, juridinio asmens kodas 304110365, po 518,63 Eur (penkis šimtus aštuoniolika eurų ir 63 euro centus) bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme, atlyginimo.

Kitą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. birželio 28 d. sprendimo dalį palikti nepakeistą.

Priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Prime Location Propoerty Fund”, juridinio asmens kodas 304110365, atsakovo M. M., (duomenys neskelbtini), naudai 16,63 Eur (šešiolikos eurų ir 63 euro centų) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, atlyginimo.

Priteisti iš atsakovo M. M., gimusio (duomenys neskelbtini), ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Hanner”, juridinio asmens kodas 304158171, naudai 919,23 Eur (devynių šimtų devyniolikos eurų ir 23 euro centų) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, atlyginimo.

Ši Panevėžio apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjai                                Ramunė Čeknienė

Rita Dambrauskaitė

Laimantas Misiūnas