Administracinė byla Nr. eP-33-556/2018

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-05335-2015-7

Procesinio sprendimo kategorijos: 60.3.10; 60.3.12

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

2018 m. rugpjūčio 7 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ričardo Piličiausko (pranešėjas), Arūno Sutkevičiaus (kolegijos pirmininkas) ir Mildos Vainienės,

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo R. Š. (R. Š.) prašymą atnaujinti procesą Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. sausio 30 d. nutartimi užbaigtoje administracinėje byloje Nr. eA-50-662/2018 pagal pareiškėjo K. Š. (K. Š.) skundą atsakovui valstybės įmonei Registrų centro Vilniaus filialui (tretieji suinteresuoti asmenys – R. K., R. Š. (R. Š.), valstybės įmonė Registrų centras) dėl sprendimų panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I.

Pareiškėjas K. Š. (K. Š.) (procesinių teisių ir pareigų perėmėjas R. Š. (R. Š.)) skundu, kurį patikslino, kreipėsi į teismą, prašydamas: 1) panaikinti valstybės įmonės (toliau – ir VĮ) Registrų centro Centrinio registratoriaus Ginčų nagrinėjimo komisijos (toliau – ir Komisija) 2015 m. spalio 12 d. sprendimą Nr. cspr1-212 (toliau – ir Komisijos sprendimas); 2) panaikinti VĮ Registrų centro Vilniaus filialo (toliau – ir Teritorinis registratorius, Kadastro tvarkytojas) 2015 m. kovo 24 d. sprendimą (toliau – ir Teritorinio registratoriaus sprendimas).

Pareiškėjas paaiškino, kad jis yra žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) (toliau – ir K. Š. žemės sklypas), savininkas, greta šio sklypo yra trečiajam suinteresuotam asmeniui R. K. nuosavybės teise priklausantis žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini) (toliau – ir R. K. žemės sklypas). Pažymėjo, kad 2009 m. buvo atlikti pareiškėjui priklausančio žemės sklypo kadastriniai matavimai ir išankstinė patikra, tačiau dėl R. K. skundų kadastriniai matavimai nebuvo suderinti su žemėtvarkos skyriumi. 2015 m. rugpjūčio 12 d. pareiškėjas sužinojo, jog uždarosios akcinės bendrovės (toliau – ir UAB) G.M. & Co matininko A. L. (toliau – ir Matininkas) parengtos R. K. žemės sklypo 2015 m. sausio 20 d. kadastro duomenų bylos pagrindu buvo patikslinti R. K. žemės sklypo kadastro duomenys. Šių duomenų pagrindu R. K. reikalavo pareiškėjo pašalinti tvoros (atraminės sienelės) dalį. Pareiškėjas pabrėžė, kad atliekant R. K. žemės sklypo kadastrinius matavimus, buvo neteisingai nustatyta pareiškėjui ir R. K. priklausančių žemės sklypų bendra riba, o Matininkas, atlikdamas R. K. žemės sklypo matavimus, pažeidė teisės aktų reikalavimus (tinkamai neatsakė į pareiškėjo pastabas ir kt.). R. K. žemės sklypo plane nebuvo pavaizduota pareiškėjui nuosavybės teise priklausanti tvora, o R. K. žemės sklypo ribos, pažymėtos Nekilnojamojo turto kadastro (toliau – ir Kadastro) žemėlapyje pagal UAB G.M. & Co parengtame plane nurodytas žemės sklypo ribų posūkio taškų ir riboženklių koordinates, kirto minėtą tvorą; nustatyta R. K. žemės sklypo riba neatitiko faktinio naudojimo. Dėl nurodytų priežasčių, pareiškėjo manymu, R. K. žemės sklypo kadastro duomenys Kadastre negalėjo būti patikslinti. Pareiškėjas teigė, kad Komisija jo skundą išnagrinėjo formaliai. Nesutiko su Komisijos sprendimo teiginiu, kad į Teritorinio registratoriaus, kuris kartu yra ir Kadastro tvarkytojas, kompetenciją neįeina jam pateiktos kadastro duomenų bylos dokumentų turinio tikrinimas. Pažymėjo, kad Kadastro tvarkytojui pateikta kadastro duomenų byla turi būti tikrinama, vadovaujantis Nacionalinės žemės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos direktoriaus 2012 m. birželio 29 d. įsakymu Nr. 1P-(1.3.)-244 patvirtintomis Nekilnojamojo daikto kadastro duomenų bylos tikrinimo valstybės įmonėje Registrų centre taisyklėmis (toliau – ir Taisyklės), nustatančiomis Kadastro tvarkytojui pareigą tikrinti pateiktą kadastro duomenų bylą. Teigė, jog Kadastro tvarkytojas tris kartus tikrino R. K. žemės sklypo kadastro duomenų bylos dokumentų turinį, t. y. vertino, ar bylos dokumentai atitinka teisės aktų reikalavimus ir priėmė du neigiamus sprendimus (2014 m. spalio 21 d. sprendimas Nr. ZN-1349 ir 2014 m. gruodžio 9 d. sprendimas Nr. ZN-1610), ir tik trečią kartą priėmė sprendimą, kuriuo pripažino, kad kadastro duomenų byla tinkama R. K. žemės sklypo kadastro duomenų pakeitimui Kadastre (2015 m. kovo 12 d. sprendimas Nr. ZT-303). Pareiškėjas pažymėjo, kad 2015 m. rugsėjo 11 d. skundu kreipdamasis į Komisiją, jis prašė panaikinti Kadastro tvarkytojo sprendimą įregistruoti patikslintus R. K. žemės sklypo kadastro duomenis, todėl manė, kad šio pareiškėjo skundo ribos apėmė ir kadastro duomenų bylos patikrinimo procedūros įvertinimą. Komisija, nagrinėdama pareiškėjo skundą, turėjo patikrinti Kadastro tvarkytojo 2015 m. kovo 12 d. sprendimo Nr. ZT-303 teisėtumą ir pagrįstumą, ir tik po to spręsti Kadastro tvarkytojo 2015 m. kovo 24 d. sprendimo pagrįstumo ir teisėtumo klausimą. Pareiškėjo teigimu, Kadastro tvarkytojas, spręsdamas klausimą dėl Kadastro bylos dokumentų tinkamumo, turėjo atsižvelgti į pareiškėjo pateiktų pastabų esmę, turinį ir patikrinti, ar pareiškėjo nurodyti trūkumai yra pašalinti, taip pat įvertinti Matininko sprendime nurodytus motyvus dėl pareiškėjo raštu pateiktų pastabų esmės ir nustatyti, ar nėra pažeidžiamos suinteresuoto asmens teisės ir teisėti interesai. Nurodė, kad Kadastro tvarkytojo 2014 m. spalio 21 d., 2014 m. gruodžio 9 d. ir 2015 m. kovo 12 d. sprendimų turinys patvirtina, jog Kadastro tvarkytojas neatsižvelgė į pareiškėjo pastabas, o Matininko bylos pagrindu įregistruoti R. K. žemės sklypo kadastro duomenys ir Kadastro tvarkytojo sprendimai neatitinka tikrovės.

Atsakovas VĮ Registrų centro Vilniaus filialas atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė jį atmesti.

Atsakovas paaiškino, kad R. K. 2015 m. kovo 20 d. pateikus prašymą pakeisti jos žemės sklypo kadastro duomenis Kadastre ir kartu su šiuo prašymu pateikus UAB G.M. & Co 2015 m. sausio 20 d. parengtą R. K. žemės sklypo kadastro duomenų bylą, Kadastro tvarkytojas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro įstatymo (toliau – ir NTKĮ) 12 straipsnio 3 dalimi, išnagrinėjo pateiktus dokumentus ir nenustatęs NTKĮ 14 straipsnyje nurodytų aplinkybių, 2015 m. kovo 24 d. priėmė sprendimą pakeisti R. K. žemės sklypo kadastro duomenis Kadastre. Pažymėjo, kad NTKĮ 2 straipsnio 2 dalyje teisė nustatyti nekilnojamųjų daiktų kadastro duomenis suteikta matininkams. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. balandžio 15 d. nutarimu Nr. 534 patvirtintų Nekilnojamojo turto kadastro nuostatų (toliau – ir Nuostatai) 36.3 punkte nustatyta, kokius duomenis matininkas privalo nurodyti sudarydamas žemės sklypo planą. Tiek faktinis žemės sklypų naudojimas, tiek žemės sklype esančių statinių atvaizdavimas žemės sklypo plane neįeina į Nekilnojamojo turto registro tvarkytojo kompetenciją. Nekilnojamojo turto registro tvarkytojas atsakingas tik už tai, kad į Kadastrą įrašyti duomenys atitiktų dokumentus, kurių pagrindu jie įrašyti. Už dokumentuose pateiktų duomenų teisingumą ir pagrįstumą atsako juos surašę asmenys. Teritoriniam registratoriui priėmus sprendimą tenkinti R. K. prašymą pakeisti jos žemės sklypo kadastro duomenis Kadastre, atskiras dokumentas nėra surašomas (priešingai, nei priėmus sprendimą prašymą atmesti arba sprendimo priėmimą atidėti (NTKĮ 16 str. 2 d., Nuostatų 89 ir 93 p.)). Nagrinėjamu atveju NTKĮ 13 straipsnio 4 dalies 1 punkte nurodytas sprendimas buvo išreikštas Teritorinio registratoriaus įgalioto darbuotojo R. K. prašomų įregistruoti jos žemės sklypo kadastro duomenų įrašymu į Nekilnojamo turto registro centrinį duomenų banką. Asmuo apie nekilnojamojo daikto kadastro duomenų pakeitimo faktą (priimtą sprendimą prašymą tenkinti) informuojamas, pateikiant jam nustatytos formos ir turinio išrašą iš Nekilnojamojo turto registro, kuris, vadovaujantis Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registro įstatymo (toliau – ir Registro įstatymas) 37 straipsnio 2 dalimi, yra oficiali informacija, įrodanti nekilnojamojo daikto, daiktinių teisių į jį, šių teisių suvaržymų ir juridinių faktų įregistravimo Nekilnojamojo turto registre faktą.

Trečiasis suinteresuotas asmuo R. K. atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė jį atmesti.

Dėl Kadastro tvarkytojo veiksmų teisėtumo paaiškino, kad atsakovas yra viešasis juridinis asmuo ir pagal Lietuvos Respublikos viešo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) nuostatas veikia tiek, kiek jo veikla apibrėžta įstatymo. Teritorinis registratorius, 2015 m. kovo 20 d. gavęs R. K. prašymą ir 2015 m. sausio 20 d. parengtą nekilnojamojo daikto kadastro duomenų bylą, 2015 m. kovo 24 d. sprendimu pagrįstai patikslino R. K. žemės sklypo kadastro duomenis Kadastre. Matininkas, parengęs įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytus nekilnojamojo turto kadastro dokumentus, pasirašydamas juose, patvirtino, kad parengti dokumentai atitinka įstatymų ir kitų teisės aktų, reglamentuojančių kadastrinius matavimus, reikalavimus. Atlikus R. K. žemės sklypo kadastrinius matavimus, pakito jo plotas, tačiau pokytis neviršijo Nuostatų 1 priede nustatytos maksimalios ribinės paklaidos, R. K. žemės sklypo konfigūracija nepakito ir atitiko jos faktinį naudojimą. Kadangi kadastrinių matavimų byloje buvo visi registravimui reikalingi dokumentai, todėl Teritorinis registratorius pagrįstai įregistravo R. K. žemės sklypo kadastro duomenų pasikeitimą Nekilnojamojo turto registre. Dėl Matininko atliktų veiksmų teisėtumo R. K. paaiškino, kad visos procedūros, kurias pagal teisės aktus Matininkas privalėjo atlikti, buvo atliktos tinkamai. R. K. žemės sklypo pokytis (skirtumas tarp preliminaraus ir kadastrinio ploto) niekaip neįtakojo pareiškėjo interesų ir nepažeidė jo nuosavybės teisių į jam priklausantį žemės sklypą. Žemės sklypo planas buvo parengtas vadovaujantis teisės aktų reikalavimais.

Trečiasis suinteresuotas asmuo R. Š. atsiliepime į skundą prašė skundą tenkinti.

Dėl Komisijos sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo R. Š. paaiškino, kad pareiškėjo 2015 m. rugsėjo 11 d. skundo Komisijai argumentai iš esmės buvo susiję su R. K. sklypo kadastro duomenų nustatymą atlikusio matininko A. L. padarytais esminiais pažeidimais, kurių Kadastro tvarkytojas, vertindamas kadastro duomenų bylos tinkamumą kadastro duomenų pakeitimui, tinkamai neįvertino. Komisija, nagrinėdama pareiškėjo 2015 m. rugsėjo 11 d. skundą, privalėjo patikrinti visą skundžiamos administracinės procedūros eigą, t. y. objektyviai ištirti ir teisingai įvertinti pareiškėjo skundžiamo Kadastro tvarkytojo 2015 m. kovo 12 d. sprendimo Nr. ZT-303 teisėtumo ir pagrįstumo klausimą, ir tik po to spręsti dėl Kadastro tvarkytojo 2015 m. kovo 24 d. sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo, tačiau to nepadarė, tokiu būdu pareiškėjo 2015 m. rugsėjo 11 d. skundą, išnagrinėjo ne visa apimtimi, pažeisdama VAĮ 3 straipsnio reikalavimus.

Teismui nustačius, jog Kadastro tvarkytojo 2015 m. kovo 12 d. sprendimas Nr. ZT-303 dėl R. K. žemės sklypo kadastro duomenų bylos tinkamumo yra neteisėtas ir / ar nepagrįstas, galutinis Kadastro tvarkytojo administracinės procedūros 2015 m. kovo 24 d. sprendimas negali būti laikomas teisėtu ir tuo pagrindu naikintinas. Atsakovas atsiliepime pripažino, kad ginčijamas Kadastro tvarkytojo sprendimas, kaip atskiras administracinės procedūros dokumentas, fizine prasme neegzistuoja, nes nėra surašomas. Kadangi toks dokumentas nėra surašomas (rengiamas), jis negali būti tinkamai išviešintas ir nėra nurodoma jo apskundimo tvarka. Nurodytos aplinkybės sudarė pagrindą pripažinti tokį dokumentą (sprendimą) negaliojančiu, nes teisinėje valstybėje teisinėje erdvėje įprastai neegzistuojantys dokumentai negali būti laikomi galiojančiais ir sukelti kokias nors teisines pasekmes.

II.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2016 m. gegužės 16 d. sprendimu pareiškėjo K. Š. skundą atmetė.

Teismas, sprendė, jog nekilnojamojo daikto kadastro duomenų bylos atitikimas teisės aktų reikalavimams yra pagrindas įrašyti nekilnojamojo daikto kadastro duomenis į Kadastrą. Pažymėjo, kad ištaisyti duomenų įrašymo klaidas Nuostatų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka yra įgalioti būtent Kadastro tvarkytojo darbuotojai (Nuostatų 9.5 p.), o ne centrinis registratorius.

Teismas nustatė, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjo ginčijamus R. K. žemės sklypo kadastrinius matavimus atliko UAB G.M. & Co Matininkas, kuris patvirtino, kad parengti dokumentai atitinka teisės aktų reikalavimus. Teismas pažymėjo, kad Kadastro tvarkytojas turėjo teisę atsisakyti patikslinti R. K. žemės sklypo kadastro duomenis tik nustatęs NTKĮ 14 ir 17 straipsniuose nustatytus pagrindus, tačiau nagrinėdamas R. K. žemės sklypo 2015 m. kovo 20 d. pateiktus dokumentus, tokių pagrindų Kadastro tvarkytojas nenustatė ir ginčijamu 2015 m. kovo 24 d. sprendimu patikslino R. K. žemės sklypo kadastro duomenis Kadastre.

Teismas pažymėjo, kad pareiškėjas, dėl, jo nuomone, netikslių R. K. žemės sklypo Kadastro duomenų ištaisymo NTKĮ 15 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka į Kadastro tvarkytoją su prašymu ištaisyti netikslius ar neteisingus duomenis nesikreipė, todėl Komisija, esant nepakeistiems Kadastre įrašytiems R. K. žemės sklypo kadastro duomenims, 2015 m. spalio 12 d. sprendimu pagrįstai paliko galioti Kadastro tvarkytojo 2015 m. kovo 24 d. sprendimą.

Remdamasis bylos medžiaga teismas taip pat pažymėjo, jog pareiškėjo įgaliotas atstovas 2015 m. spalio 29 d. Kadastro tvarkytojui pateikė prašymą patikrinti K. Š. žemės sklypo UAB „Akroinvest“ 2009 m. gegužės 28 d. parengtą žemės sklypo kadastro duomenų bylą bei šios bylos pagrindu pakeisti K. Š. žemės sklypo kadastro duomenis Kadastre. Kadastro tvarkytojas, vadovaudamasis Taisyklių nuostatomis, patikrino pateiktą žemės sklypo kadastro duomenų bylą ir 2015 m. lapkričio 4 d. priėmė sprendimą Nr. ZN-1515, kuriame konstatavo, kad žemės sklypo kadastro duomenų byla neatitinka teisės aktų reikalavimų, todėl nurodė, kad nekilnojamojo daikto kadastro duomenys Kadastre galės būti pakeisti tik pašalinus nurodytus trūkumus. Pareiškėjo K. Š. įgaliotas asmuo 2016 m. balandžio 12 d. Kadastro tvarkytojui dar kartą pateikė prašymą patikrinti pateiktą UAB „Akroinvest“ 2009 m. gegužės 28 d. parengtą K. Š. žemės sklypo kadastro duomenų bylą bei šios bylos pagrindu Kadastre pakeisti žemės sklypo kadastro duomenis. Kadastro tvarkytojas, 2016 m. balandžio 13 d. sprendimu pakeitė žemės sklypo kadastro duomenis kadastre. Priimdamas minėtą sprendimą, Kadastro tvarkytojas nustatė, kad UAB „Akroinvest“ 2009 m. gegužės 28 d. nustatyta ir 2016 m. balandžio 13 d. Nekilnojamojo turto kadastro žemėlapyje pažymėta K. Š. žemės sklypo riba (UAB „Akroinvest“ 2009 m. gegužės 28 d. parengtame žemės sklypo plane nurodyta nuo taško 1 iki taško 2) sutampa su UAB G.M. & Co 2012 m. spalio 8 d. nustatyta trečiojo suinteresuoto asmens R. K. nuosavybės teise valdomo žemės sklypo Nekilnojamojo turto kadastro žemėlapyje 2015 m. kovo 23 d. pažymėta riba. Taip pat sprendime nurodė, jog šiuo metu sutampa pareiškėjui priklausančio žemės sklypo ir ginčo R. K. žemės sklypo bendra riba.

Atsižvelgęs į tai, jog teismas konstatavo, jog Teritorinis registratorius ir Komisija, priimdami ginčijamus sprendimus, nepažeidė teisės aktų reikalavimų ir veikė teisės aktų jiems suteiktos kompetencijos ribose.

III.

Pareiškėjas K. Š. pateikė apeliacinį skundą, prašydamas panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. gegužės 16 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą tenkinti.

Apeliaciniame skunde pareiškėjas atkreipė dėmesį į ginčui aktualių teisės aktų nuostatas, reglamentuojančias žemės sklypo kadastro duomenų pakeitimo ir kadastro duomenų bylos tikrinimo VĮ Registrų centre tvarką bei pažymėjo, kad žemės sklypo kadastro duomenų pakeitimo (tikslinimo) administracinę procedūrą reglamentuojantys teisės aktai aiškiai ir nedviprasmiškai įpareigoja atsakovą nustatyta tvarka tinkamai patikrinti matininko parengtą žemės sklypo kadastro duomenų bylą ir priimti tuo klausimu atitinkamus sprendimus, kurie gali būti skundžiami teisės aktų nustatyta tvarka. Pareiškėjo teigimu, atsakovas, netinkamai atlikdamas žemės sklypo kadastro duomenų bylos patikrinimą, pažeidė Taisyklių 5 punkto reikalavimus.

Atsakovas neįvertino, jog Kadastro duomenų byla nėra tinkamai sukomplektuota (Taisyklių 5.3 p.). R. K. žemės sklypas buvo ženklinamas du kartus (2012 m. spalio 8 d. ir 2014 m. gegužės 13 d.), paženklinimo akte nurodytos dvi ženklinimo datos ir skirtingos ribų posūkio taško Nr. 1 koordinatės – ribų posūkio taškas buvo perkeltas 0,51 m atstumu, dėl ko keitėsi ribų linijų ilgiai, žemės sklypų plotai, sklypų ribų konfigūracija ir kiti duomenys. Tačiau kadastro duomenų byloje nebuvo pareiškėjui, kito besiribojančio sklypo savininkei ir bendrijos pirmininkei skirtų kvietimų į pakartotinį 2014 m. gegužės 13 d. ribų paženklinimą, taip pat nėra pakartotinio paženklinimo akto ir dokumentų, patvirtinančių pakartotinio paženklinimo akto kopijų ir 2014 m. gegužės 13 d. žemės sklypo plano fragmentų (ištraukų) įteikimą pareiškėjui, kito gretimo sklypo savininkei ir pirmininkei. Taip pat nebuvo pateikti dokumentai nurodyti Nuostatų 64.4, 64.5 ir 32.1.2.1 punktuose.

Pareiškėjas taip pat pažymėjo, kad komplektuojamuose kadastro bylos dokumentuose nurodyti kadastro duomenys dėl žemės sklypų Nr. 39 ir Nr. 40 ribos nesutampa (Taisyklių 5.5 p.). R. K., pasirašydama 2012 m. spalio 8 d. paženklinimo aktą ir 2014 m. rugsėjo 29 d. žemės sklypo planą, pasirašytinai sutiko tik su 2012 m. spalio 8 d. nustatytomis ribomis, t. y. su pirminiais žemės sklypo kadastro duomenimis. Atsižvelgęs į tai, kad pakartotinio ženklinimo metu (2014 m. gegužės 13 d.) ribų posūkio taško Nr. 1 padėtis keitėsi, pareiškėjas darė išvadą, kad 2012 m. spalio 8 d. paženklinimo akto duomenys (rašytinio sutikimo prasme) nesutapo su 2014 m. rugsėjo 29 d. žemės sklypo plano, žemės sklypo kadastro duomenų formos ir kitų dokumentų duomenimis. Analogiška situacija buvo ir su bendrijos atstovo parašu, patvirtinančiu jo sutikimą tik su 2012 m. spalio 8 d. nustatytomis ribomis. Pareiškėjas teigė, kad 2012 m. spalio 8 d. (2014 m. gegužės 13 d.) žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo aktas yra be parašų (Taisyklių 5.15 p.), nes nė vienas iš aktą pasirašiusių asmenų savo sutikimo su pakartotiniu taško Nr. 1 paženklinimu, ribų pasikeitimu ir naujais R. K. žemės sklypo kadastro duomenimis raštu neišreiškė.

Pareiškėjas nurodė, jog atsakovas, tikrindamas kadastro duomenų bylą, taip pat pažeidė Taisyklių 4 punkto reikalavimus (Nuostatų 32.1.1–32.1.1.5 p.), šiuos pažeidimus grįsdamas argumentais iš esmės analogiškais aukščiau išdėstytiems (Nutarties 20 ir 21 p.). Papildomai pažymėjo, kad suinteresuotų asmenų neinformavus apie pakartotinį žemės sklypo ribų ženklinimą, jiems buvo apribota teisė pateikti pastabas.

Pasak pareiškėjo, išdėstyti argumentai sudarė pagrindą teigti, jog tarpinis atsakovo 2015 m. kovo 12 d. sprendimas Nr. ZT-303, kuriuo gretimo žemės sklypo kadastro duomenų byla buvo pripažinta tinkama kadastro duomenų pakeitimui yra neteisėtas ir nepagrįstas, todėl yra pagrindas panaikinti šioje byloje skundžiamą atsakovo 2015 m. kovo 24 d. sprendimą, kuriuo buvo patikslinti (pakeisti) gretimo žemės sklypo kadastro duomenys.

Vadovaudamasis VAĮ įstatymo nuostatomis, pareiškėjas teigė, kad skundžiamas Teritorinio registratoriaus 2015 m. kovo 24 d. sprendimas privalo būti įformintas kaip nustatytos formos rašytinis dokumentas, pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, kuriame aiškiai būtų suformuluotos, nustatytos arba suteikiamos teisės ir pareigos, nurodyta akto apskundimo tvarka, ir kuris turi būti nustatyta tvarka pasirašytas.

Pareiškėjas atkreipė dėmesį į nagrinėjamoje byloje priimtą Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. vasario 10 d. nutartį ir pažymėjo, kad nei Komisija, nei pirmosios instancijos teismas nenagrinėjo ir nevertino atsakovo 2015 m. kovo 12 d. priimto tarpinio sprendimo Nr. ZT-303 teisėtumo bei pagrįstumo ir šio sprendimo įtakos galutinio atsakovo 2015 m. kovo 24 d. sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui.

Pareiškėjo nuomone, Matininko padaryti pažeidimai negali būti ištaisyti NTKĮ 15 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka, kaip tą nurodė teismas, o pareiškėjo žemės sklypo ir gretimo žemės sklypo ribų sutapimas ar nesutapimas neturi šio ginčo išsprendimui jokios reikšmės.

Atsakovas VĮ Registrų centro Vilniaus filialas atsiliepime į pareiškėjo K. Š. apeliacinį skundą prašė jį atmesti, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.

Sutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvais, atsakovas nurodė, kad teismas visapusiškai ir išsamiai ištyrė visas reikšmingas bylos aplinkybes, teisingai įvertino teismui pateiktus įrodymus, padarė motyvuotas išvadas ir priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą.

Nesutikdamas su apeliacinio skundo argumentais, jog Teritorinis registratorius tinkamai neįvertino R. K. nuosavybės teise valdomo žemės sklypo kadastrinius matavimus atlikusio Matininko padarytų pažeidimų, atsakovas nurodė, kad po to, kai pareiškėjas skundu kreipėsi į teismą, Kadastre pareiškėjo įgalioto asmens pateiktų dokumentų pagrindu 2016 m. balandžio 13 d. buvo pakeisti pareiškėjo nuosavybės teise valdomo žemės sklypo kadastro duomenys. Pažymėjo, kad apelianto iniciatyva 2009 m. gegužės 28 d. nustatytos jo nuosavybės teise valdomo žemės sklypo ribos, su kuriomis jis sutiko bei 2016 metais paviešino viešame registre, sutampa su žemės sklypo ribomis, kurias 2015 m. sausio 20 d. kadastro duomenų byloje esančiame R. K. žemės sklypo plane nurodė R. K. žemės sklypo kadastrinius matavimus atlikęs Matininkas. R. K. žemės sklypo Teritorinio registratoriaus atliktas kadastro duomenų bylos patikrinimas bei vėliau šios bylos pagrindu 2015 m. kovo 24 d. priimtas sprendimas pakeisti R. K. žemės sklypo kadastro duomenis Kadastre jokių pareiškėjo teisių ir teisėtų interesų nepažeidė, o jo panaikinimas nesukeltų jokių teisinių padarinių, nes besiribojančių žemės sklypų riba, kuri įregistruota Kadastre, buvo nustatyta ne tik R. K. žemės sklypo matavimus atlikusio Matininko, bet ir paties K. Š..

Atsakovo teigimu, pirmosios instancijos teismas savo sprendime analizuodamas ir vertindamas Teritorinio registratoriaus sprendimo teisėtumą, pasisakė ir dėl parengtos kadastro duomenų bylos tinkamumo įrašyti kadastro duomenis į Kadastrą, t. y. nurodė, jog už šios bylos atitikimą teisės aktų reikalavimams yra atsakingas žemės sklypo kadastrinius matavimus atlikęs asmuo. Pareiškėjas, kaip statinių (tvoros) savininkas, priešingai nei teigiama apeliaciniame skunde, turi teisę pats kreiptis į Teritorinį registratorių dėl duomenų apie statinių (tvoros) buvimo vietą konkrečiame žemės sklype įrašymo į Kadastrą. Atsakovo nuomone, pareiškėjo argumentai, jog į Kadastrą įrašyti duomenys negali būti tikslinami NTKĮ nustatyta tvarka yra nepagrįsti.

Atsiliepime į pareiškėjo K. Š. (K. Š.) apeliacinį skundą trečiasis suinteresuotas asmuo R. K. prašė apeliacinį skundą atmesti arba palikti jį nenagrinėtą.

Pažymėjo, kad abu besiribojantys ginčo žemės sklypai, priklausantys pareiškėjui ir R. K. Nekilnojamojo turto registre yra įregistruoti atlikus kadastrinius matavimus ir bendra šių žemės sklypų riba sutampa.

R. K. teigimu, nagrinėjamu atveju administracinė byla turėtų būti nutraukta, nes pradinio ir patikslinto pareiškėjo skundo pateikimo metu nebuvo jokių faktinių duomenų apie galimus pareiškėjo teisių pažeidimus, o jam įregistravus savo žemės sklypo kadastro duomenų pakeitimus, atsirado neginčijamas įrodymas, kad jo teisėms ir teisėtiems interesams jo ginčijami aktai jokių pasekmių nesukelia.

IV.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2018 m. sausio 30 d. nutartimi Nr. eA-50-662/2018 pareiškėjo K. Š. apeliacinį skundą atmetė ir Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. gegužės 16 d. sprendimą paliko nepakeistą.

Teismas nustatė, kad nekilnojamojo turto kadastre 2011 m. gegužės 23 d. deklaracijos apie statybos užbaigimą pagrindu buvo įregistruotas inžinerinis statinys – tvora bei K. Š. nuosavybės teisės į jį. Tačiau nei šio inžinerinio statinio kadastro duomenų byloje, nei žemės sklypo kadastro duomenų byloje nepažymėta, jog anksčiau minėta tvora yra R. K. nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype. Taigi jokių duomenų Kadastro tvarkytojui (atsakovui) apie tai, kad pareiškėjui nuosavybės teise priklausanti tvora stovi žemės sklype, kurio kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), pateikta nebuvo. Kadastro tvarkytojas 2016 m. balandžio 13 d. sprendimu taip pat pakeitė žemės sklypo kadastro duomenis pagal UAB „Akroinvest“ 2009 m. gegužės 28 d. parengtą žemės sklypo kadastro duomenų bylą. Atlikdamas šiuos pakeitimus atsakovas nustatė, jog anksčiau minėta data Nekilnojamojo turto kadastro žemėlapyje pažymėto žemės sklypo riba sutampa su nustatyta trečiojo suinteresuoto asmens R. K. nuosavybės teise valdomo žemės sklypo nekilnojamojo turto kadastro žemėlapyje 2015 m. kovo 23 d. pažymėta riba. Teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad K. Š. įgalioto atstovo pateiktų dokumentų pagrindu Kadastro tvarkytojui pakeitus jo nuosavybės teise valdomo žemės sklypo duomenis Kadastre, sutapo pareiškėjui priklausančio žemės sklypo ir ginčo žemės sklypo bendra riba.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo vertinimu, atsakovas tinkamai atliko Nekilnojamojo turto kadastro įstatyme, Nuostatuose ir Taisyklėse jam pagal kompetenciją priskirtus veiksmus, todėl pareiškėjo apeliacinio skundo argumentus, kad atsakovas netinkamai atliko žemės sklypo kadastro duomenų bylos patikrinimą ir pažeidė teisės aktų nustatytus reikalavimus, laikė nepagrįstais.

Teismas pažymėjo, jog pareiškėjas iš esmės nesutiko su atliktu žemės sklypo, priklausančio nuosavybės teise R. K., kadastro duomenų pakeitimu ir teigė, kad sklypo kadastriniai matavimai buvo atlikti pažeidžiant teisės aktų nustatytus reikalavimus. NTKĮ 15 straipsnio 2 dalies nustatyta tvarka (suinteresuoti asmenys, sužinoję, kad nekilnojamojo turto kadastre įrašyti duomenys yra netikslūs, neteisingi ar neišsamūs, gali pareikalauti, kad Kadastro tvarkytojas neatlygintinai ištaisytų netikslius ar neteisingus duomenis, o neišsamius papildytų. Kadastro tvarkytojas, gavęs tokį prašymą, per 5 darbo dienas turi jį išnagrinėti ir priimti sprendimą. Apie priimtą sprendimą per 5 darbo dienas nuo sprendimo priėmimo dienos Kadastro tvarkytojas raštu praneša suinteresuotam asmeniui) į Kadastro tvarkytoją su prašymu ištaisyti netikslius ar neteisingus duomenis nebuvo kreiptasi, todėl Centrinio registratoriaus ginčo nagrinėjimo komisija pagrįstai paliko galioti Teritorinio registratoriaus 2015 m. kovo 24 d. sprendimą.

V.

Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme gautas pareiškėjo R. Š. prašymas atnaujinti procesą Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo administracinėje byloje Nr. eA-50-662/2018.

Pareiškėjo nuomone, nagrinėjamos bylos esminis dalykas yra Teritorinio registratoriaus tarpinio 2015 m. kovo 12 d. sprendimo dėl žemės sklypo kadastro duomenų bylos tinkamumo žemės sklypo kadastro duomenų pakeitimui nekilnojamojo turto kadastre Nr. ZT-303, kuriuo žemės sklypo kadastro duomenų byla buvo pripažinta tinkama žemės sklypo kadastro duomenų nekilnojamojo turto kadastre pakeitimui, pagrįstumas ir teisėtumas, nes teismui panaikinus tarpinį 2015 m. kovo 12 d. sprendimą atsiranda teisinis pagrindas panaikinti ir galutinį Teritorinio registratoriaus 2015 m. kovo 24 d. sprendimą.

Pareiškėjas nurodo, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. sausio 30 d. nutartis neteisėta, nes Teritorinio registratoriaus tarpinio 2015 m. kovo 12 d. sprendimo Nr. ZT-303 (dėl kadastro duomenų bylos tinkamumo) teisėtumas ir pagrįstumas bei jo poveikis galutiniam teritorinio registratoriaus 2015 m. kovo 24 d. sprendimui (dėl kadastro duomenų pakeitimo) bylą nagrinėjusio teismo vertinamas nebuvo.

Pareiškėjas akcentuoja, kad skundžiamų Teritorinio registratoriaus tarpinio 2015 m. kovo 12 d. ar galutinio 2015 m. kovo 24 d. sprendimų teisėtumui ar pagristumui įvertinti negali būti taikoma materialinės teisės norma, reglamentuojanti netikslių, neteisingų ar neišsamių kadastro duomenų ištaisymą. Pareiškėjo nuomone, tai yra akivaizdus NTKĮ 15 straipsnio 2 dalies nuostatos aiškinimo ir taikymo pažeidimas.

Pareiškėjo nuomone, bylą nagrinėjęs teismas turėjo nagrinėti tarpinio 2015 m. kovo 12 d. sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, vertinti jo poveikį galutinio 2015 m. kovo 24 d. sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, tačiau, kaip matyti iš 2018 m. sausio 30 d. nutarties turinio, byloje to padaryta nebuvo.

Pareiškėjas nurodo, kad 2015 m. kovo 12 d. sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui įvertinti yra aktualios ir turėjo būti taikomos Nuostatų (65 p., 651 p., 88–93 p. ir 114 p.) (redakcija nuo 2015 m. sausio 1 d. iki 2015 m. gruodžio 31 d.) bei Taisyklių 4–14 punktų normos (redakcija nuo 2012 m. liepos 5 d. iki 2016 m. sausio 1 d.), reglamentuojančios žemės sklypo kadastro duomenų bylos tikrinimo ir tarpinio sprendimo dėl kadastro duomenų bylos tinkamumo priėmimo tvarką.

Trečiasis suinteresuotas asmuo R. K. pateikė atsiliepimą į pareiškėjo prašymą dėl proceso atnaujinimo, kuriuo prašo pareiškėjo prašymą atmesti kaip nepagrįstą ir priteisti trečiojo suinteresuoto asmens turėtas bylinėjimosi išlaidas.

Trečiasis suinteresuotas asmuo R. K. nurodo, kad pareiškėjas piktnaudžiauja procesinėmis teisėmis, pažeidžia proceso operatyvumo ir greitumo principus. Apeliacinės instancijos teismas vertino kadastrinių matavimų bylų tikrinimo procedūros atlikimą ir konstatavo, kad atsakovas jokių pažeidimų nepadarė. Atsižvelgus į tai, konstatuotina, jog ir tarpinis sprendimas priimtas teisėtai ir pagrįstai, todėl, R. K. nuomone, nėra pagrindo tenkinti pareiškėjo prašymą atnaujinti bylos nagrinėjimą. Kita vertus, net ir panaikinus patikslintus žemės sklypo kadastro duomenis ir iš naujo atlikus kadastrinius matavimus pagal pareiškėjo pageidavimus, ginčo žemės sklypų riba būtų iš naujo nustatyta tokia pat.

Trečiasis suinteresuotas asmuo R. K. pažymėjo, kad pareiškėjas nurodydamas, kad priimdamas sprendimus teismas turėjo taikyti Nuostatus (65 p., 651 p., 88-93 p. ir 114 p.) nepaaiškina kaip teismas šias normas ir kokia apimtimi turėjo taikyti ir kokią įtaka sprendimams turėtų šių normų taikymas.

Trečiojo suinteresuoto asmens R. K. nuomone, pareiškėjas apskritai nepaaiškina, kokius jis įžvelgė jo paminėtų normų pažeidimus, ir prašymas atnaujinti administracinės bylos nagrinėjimą šioje dalyje yra be motyvų (ABTĮ 160 str. 1 d. 5 p.), todėl negali būti tenkintas.

Kita vertus, paminėti Nuostatų punktai reglamentuoja procedūrinius veiksmus, ir jų galimai netinkamas vykdymas (kurio būvimo pareiškėjas nenurodo) neįtakoja surinktų kadastro duomenų parametrų (rodmenų). Kas dar kartą patvirtina, kad žemės sklypo kadastro duomenų patikslinimas niekaip neįtakoja pareiškėjo teisių ar įstatymo saugomų interesų, o pareiškėjas, trečiojo suinteresuoto asmens nuomone, jau pateikdamas pradinį skundą, piktnaudžiauja procesu.

Aktualioje teismų praktikoje laikomasi nuoseklios pozicijos, kad pagrindu panaikint sprendimą yra procedūriniai pažeidimai, turintis įtaką procedūros rezultatui, o kaip turėtų (ar bent galėtų) pasikeisti žemės sklypui nustatytų kadastro duomenų turinys, pareiškėjas nenurodo.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

VI.

Pareiškėjas R. Š. siekia atnaujinti procesą Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. sausio 30 d. nutartimi užbaigtoje administracinėje byloje Nr. eA-50-662/2018 pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 156 straipsnio 2 dalies 10 ir 12 punktus.

Proceso atnaujinimo institutas pagal savo paskirtį ir tikslus, kurių siekė įstatymų leidėjas, yra išimtinė procedūra, kuri taikoma tik ypatingais atvejais, siekiant pašalinti tam tikrus akivaizdžius ir esminius pažeidimus, padarytus bylose, užbaigtose įsiteisėjusiu teismo priimtu baigiamuoju aktu, griežtai laikantis ABTĮ IV dalyje nustatytų proceso atnaujinimo sąlygų bei tvarkos ir negali būti tapatinamas su apeliaciniu procesu, kuris reglamentuotas ABTĮ III dalies normomis. Įsiteisėjęs teismo sprendimas (bendrąja prasme), kuriuo byloje buvo išspręstas šalių ginčas, įgyja res judicata (teismo galutinai išspręstas klausimas, t. y. draudimas pareikšti tapatų ieškinį) galią. Tai reiškia, kad šalių ginčas yra išspręstas galutinai ir negali būti revizuojamas įprastinėmis procesinėmis priemonėmis. Bylos, užbaigtos įsiteisėjusiu teismo sprendimu, nutarimu ar nutartimi, proceso atnaujinimas galimas tik per įstatymu apibrėžtą terminą ir numatytais pagrindais.

Pažymėtina, kad vienas iš esminių teisės viršenybės principo elementų – teisinio apibrėžtumo principas, todėl ABTĮ nesuteikia teisės proceso šalims atnaujinti procesą vien siekiant pakartotinio bylos nagrinėjimo. Proceso atnaujinimo institutas nėra priemonė dar kartą pabandyti išspręsti ginčą vienos iš proceso šalių naudai ar vilkinti priimtų sprendimų vykdymą.

Nagrinėjamos bylos kontekste akcentuotina, kad proceso atnaujinimo institutas turi būti derinamas su tokiais proceso teisės principais kaip ekonomiškumas, koncentruotumas, protingumas ir pan. Proceso atnaujinimo institutą reglamentuojančios teisės normos turi būti aiškinamos ir taikomos atsižvelgiant į šio instituto tikslus ir uždavinius, o tai reiškia, kad procesas privalo būti atnaujinamas, jeigu yra pagrindas manyti, jog dėl pareiškėjo nurodytų aplinkybių, kurias jis įvardija kaip proceso atnaujinimo pagrindą, byloje priimti teismų procesiniai sprendimai gali būti neteisėti ir nepagrįsti. Bet kuris pareiškėjo nurodytas proceso atnaujinimo pagrindas privalo būti analizuojamas visų bylos aplinkybių kontekste, siekiant atsakyti į klausimą, ar pareiškėjo nurodytas proceso atnaujinimo pagrindas leidžia protingai abejoti byloje priimtų teismo procesinių sprendimų teisėtumu ir pagrįstumu.

Taigi sprendžiant proceso atnaujinimo klausimą baigtoje administracinėje byloje yra patikrinama, ar nėra esminių ir akivaizdžių aplinkybių, kurios sudarytų pagrindą byloje priimtus teismų procesinius sprendimus pripažinti neteisėtais ir kurių baigtinis sąrašas yra nurodytas ABTĮ 156 straipsnio 2 dalyje. Šių aplinkybių (proceso atnaujinimo pagrindų) buvimą turi pagrįsti prašymą dėl proceso atnaujinimo paduodantis asmuo. Jeigu toks asmuo nepateikia pakankamų argumentų, patvirtinančių įstatyme nustatytų proceso atnaujinimo pagrindų buvimą, procesas administracinėje byloje negali būti atnaujintas (ABTĮ 162 str. 1 d.) (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. liepos 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. P442-166/2011).

Vadovaujantis ABTĮ 161 straipsnio 4 dalimi, nagrinėdamas prašymą dėl proceso atnaujinimo, teismas patikrina, ar jis pagrįstas įstatymų nustatytais proceso atnaujinimo pagrindais.

Dėl proceso atnaujinimo pagal ABTĮ 153 straipsnio 2 dalies 10 punktą

ABTĮ 156 straipsnio 2 dalies 10 punkte nustatyta, jog procesas gali būti atnaujinamas, jeigu pateikiami akivaizdūs įrodymai, kad padarytas esminis materialiosios teisės normų pažeidimas jas taikant, galėjęs turėti įtakos priimti neteisėtą sprendimą ar nutartį. Prašydamas atnaujinti procesą šiuo ABTĮ įtvirtintu pagrindu, suinteresuotas asmuo turi pateikti teismui jį pagrindžiančius įrodymus, t. y. įrodymus dėl padaryto akivaizdaus esminio materialiosios teisės normų pažeidimo, galėjusio nulemti teismo procesinio sprendimo neteisėtumą. Procesas šiuo pagrindu gali būti atnaujintas nustačius šių sąlygų visumą: 1) turi būti nustatytas materialiosios teisės normos pažeidimas jas taikant; 2) nustatytas pažeidimas turi būti akivaizdus; 3) toks pažeidimas turi būti esminis, t. y. galėjęs turėti įtakos priimti neteisėtą sprendimą, nutarimą ar nutartį (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. rugpjūčio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. P502-165/2010; 2011 m. spalio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. P146-119/2011; 2014 m. spalio 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. P602-49/2014; 2015 m. birželio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. P-82-438/2015; 2016 m. balandžio 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. P-23-756/2016; 2016 m. gegužės 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. P-13-143/2016; kt.).

Aptariamo pagrindo taikymas yra sietinas su pažeidimo akivaizdumu, o tai reiškia, kad prašyme atnaujinti procesą šiuo pagrindu turi būti pateikti argumentai, kurie akivaizdžiai parodo, kad bylą nagrinėjęs teismas neteisingai aiškino byloje taikytiną materialiosios teisės normą. Pažeidimas laikomas akivaizdžiu, kai proceso atnaujinimo klausimą nagrinėjančiai teisėjų kolegijai nelieka pagrįstų abejonių dėl klaidingo teisės normų aiškinimo ir taikymo (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. sausio 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. P602-71/2012; 2017 m. birželio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. P-32-261/2017).

Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad teismo padarytas esminis materialiosios teisės normų pažeidimas gali būti suprantamas kaip konkrečioje teisės normoje esančios aiškios nuostatos, kurią reikia taikyti, netaikymas, imperatyviosios teisės normos netaikymas, vienareikšmiškos teisės normos nuostatos prasmės išaiškinimas netinkamai ir panašūs atvejai.

Nagrinėjamu atveju pareiškėjas savo prašyme atnaujinti procesą nurodo, kad 2015 m. kovo 12 d. sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui įvertinti yra aktualios ir turėjo būti taikomos Nuostatų 65, 651, 88–93, 114 punktų bei Taisyklių 4–14 punktų nuostatos. Teisėjų kolegija pažymi, jog pareiškėjas su skundu į teismą kreipėsi siekdamas panaikinti VĮ Registrų centro Vilniaus filialo 2015 m. kovo 24 d. sprendimą, o ne tarpinį 2015 m. kovo 12 d. sprendimą, todėl pareiškėjo teiginiai dėl netinkamų teisės normų taikymo vertinant tarpinio 2015 m. kovo 12 d. sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą laikytini nepagrįstais.

Dėl proceso atnaujinimo pagal ABTĮ 156 straipsnio 2 dalies 12 punktą

Pagal ABTĮ 156 straipsnio 2 dalies 12 punktą procesas administracinėje byloje gali būti atnaujinamas, kai būtina užtikrinti vienodos administracinių teismų praktikos formavimą.

Pažymėtina, kad vienodą administracinių teismų praktiką, aiškinant ir taikant įstatymus bei kitus teisės aktus, vykdydamas ne tik instancinę teismo sprendimų kontrolę, bet ir proceso atnaujinimo instituto pagalba, formuoja Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (ABTĮ 15 str. 1 d.), taigi sprendžiant ABTĮ 156 straipsnio 2 dalies 12 punkte nustatyto proceso atnaujinimo pagrindo egzistavimą, turi būti vertinama Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika administracinėse bylose. Prašydamas atnaujinti procesą remiantis minėtu pagrindu, suinteresuotas asmuo turi pateikti teismui įrodymus, patvirtinančius, kad administracinių teismų praktika atitinkamu klausimu yra nevienoda, kad byloje, kurioje prašoma atnaujinti procesą, yra nukrypta nuo vieningos administracinių teismų praktikos arba teismų praktika formuojama klaidinga linkme. Atnaujinti procesą remiantis nurodyta teisės norma galima tik tuomet, kai bylose, kurių faktinės aplinkybės yra tapačios arba labai panašios, jas vertinant ir nustatytoms aplinkybėms taikant atitinkamas teisės normas priimti skirtingi procesiniai sprendimai. Procesas, siekiant užtikrinti vienodos administracinių teismų praktikos formavimą, turėtų būti atnaujinamas tada, kai dėl galbūt skirtingo teisės normų aiškinimo galėjo būti neteisingai išspręsta byla, nes priešingu atveju nepagrįstai būtų trikdomas įsiteisėjusio teismo sprendimo pagrindu susiklosčiusių teisinių santykių stabilumas.

Nagrinėjamu atveju pareiškėjas, prašydamas atnaujinti procesą ABTĮ 156 straipsnio 2 dalies 12 punkte nurodytu pagrindu, remiasi Lietuvos vyriausio administracinio teismo 2016 m. vasario 10 d. nutartimi Nr. eAS-68-492/2016, kurioje teismas nurodė, jog administracinis teismas, nagrinėdamas skundą dėl tam tikrą administracinę procedūrą užbaigiančio sprendimo, gali nagrinėti ir tarpinių (procedūrinių) aktų (sprendimų), kurie atskirai administraciniam teismui neskundžiami, teisėtumą ir pagrįstumą bei jų poveikį galutinio sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui. Pažymėtina, kad pareiškėjo nurodytoje byloje buvo ginčijamas tarpinis sprendimas, kuris tebuvo prielaida priimti galutinį, pareiškėjui teisines pasekmes sukėlusį sprendimą. Tačiau nagrinėjamu atveju pareiškėjas ginčijo būtent galutinį VĮ Registrų centro Vilniaus filialo sprendimą, kuris jam sukėlė teisines pasekmes. Vadinasi, Lietuvos vyriausio administracinio teismo 2016 m. vasario 10 d. nutarties administracinėje byloje eAS-68-492/2016 bylos pagrindas skiriasi nuo analizuojamos bylos. Kitos bylos, kurioje buvo suformuota kitokia teismų praktikos taisyklė (priešinga nei Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo administracinėje byloje Nr. eA-50-662/2018) pareiškėjas nenurodė, todėl galima teigti, kad prašyme atnaujinti procesą pareiškėjas R. Š. nenurodė nė vieno Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo procesinio sprendimo kitoje analogiško pobūdžio administracinėje byloje, kurio esant analogiškoms faktinėms aplinkybėms, būtų kitaip aiškinamos ir taikomos tos pačios teisės normos.

Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, konstatuotina, kad pareiškėjo prašymas dėl proceso atnaujinimo yra nepagrįstas įstatymo nustatytais proceso atnaujinimo pagrindais, todėl procesą administracinėje byloje Nr. eA-50-662/2018 atsisakytina atnaujinti (ABTĮ 162 str. 1 d.).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Trečiasis suinteresuotas asmuo R. K. prašo priteisti 300 Eur dėl atsiliepimo į prašymą atnaujinti procesą parengimo patirtas išlaidas.

Vadovaujantis ABTĮ 40 straipsnio 1 dalimi, proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą. ABTĮ 40 straipsnio 3 dalyje nustatyta, jog kai išnagrinėjus bylą yra patenkinamos ar apginamos trečiųjų suinteresuotų asmenų teisės, šie asmenys turi tokias pačias teises į išlaidų atlyginimą, kaip ir proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas. Pagal ABTĮ 40 straipsnio 5 dalį proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę reikalauti atlyginti jai išlaidas advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti. Atstovavimo išlaidų atlyginimo klausimas sprendžiamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka. Civilinio proceso kodekso 98 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio.

Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija) (toliau – ir Rekomendacijos) 2 punkte nustatyta, kad, nustatydamas priteistino užmokesčio už teikiamas teisines paslaugas dydį, teismas atsižvelgia į šiuos kriterijus: bylos sudėtingumą; teisinių paslaugų kompleksiškumą, specialių žinių reikalingumą; ankstesnį (pakartotinį) dalyvavimą toje byloje; būtinybę išvykti į kitą vietovę, negu registruota advokato darbo vieta; ginčo sumos dydį; teisinių paslaugų teikimo pastovumą ir pobūdį; sprendžiamų teisinių klausimų naujumą; šalių elgesį proceso metu; advokato darbo laiko sąnaudas; kitas svarbias aplinkybes. Taigi iš esmės teismo diskrecijai palikta taikyti minėtus kriterijus ir nuspręsti, kokia suma būtų tinkama (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. rugpjūčio 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS602-583/2014).

Patirtas bylinėjimosi išlaidas trečiasis suinteresuotas asmuo grindžia 2018 m. liepos 2 d. pinigų priėmimo kvitu. Rekomendacijų 7 punkte nustatyta, kad rekomenduojami priteistini užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai apskaičiuojami taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualiųjų įmonių).Trečiojo suinteresuoto asmens atsiliepimas į pareiškėjų prašymą dėl proceso atnaujinimo teismui pateiktas 2018 m. birželio 27 d., taigi nagrinėjamu atveju aktualus 2017 metų IV ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje, kuris, vadovaujantis oficialia Lietuvos statistikos departamento skelbiama informacija, buvo 884,80 Eur.

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad maksimali už atsiliepimą atnaujinti procesą priteistina sumą yra 353,92 Eur (Rekomendacijų 8.16 p.; taip pat žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. gruodžio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. P-99-492/2016; 2017 m. birželio 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eP-33-552/2017). Taigi prašoma atlyginti 300 Eur suma neviršija maksimalios priteistinos sumos.

Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į prašymo atnaujinti procesą turinį, į tai, kad prašyme atnaujinti procesą nauji teisės taikymo ir aiškinimo klausimai nebuvo keliami, taip pat į tai, kad advokatė T. K. trečiajam suinteresuotam asmeniui atstovavo nagrinėjant bylą jau pirmosios instancijos teisme, todėl bylos aplinkybės jai buvo žinomos ir atsiliepimo į prašymą atnaujinti procesą surašymas nepareikalavo itin didelių darbo ir laiko sąnaudų, į kitus Rekomendacijų 2 punkte nustatytus priteistino užmokesčio už teikiamas teisines paslaugas dydžio nustatymo kriterijus, vadovaudamasi teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, sprendžia, jog šiuo atveju yra pagrindas trečiojo suinteresuoto asmens R. K. už atsiliepimo į prašymą atnaujinti procesą parengimą prašomą priteisti išlaidų atlyginimo sumą sumažinti iki 150 Eur.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnio 1 dalimi ir 162 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo R. Š. (R. Š.) prašymą atnaujinti procesą administracinėje byloje Nr. eA-50-662/2018 atmesti.

Atsisakyti atnaujinti procesą administracinėje byloje Nr. eA-50-662/2018 pagal pareiškėjo K. Š. (K. Š.) skundą atsakovui valstybės įmonės registrų centro Vilniaus filialui (tretieji suinteresuoti asmenys – R. K., R. Š., valstybės įmonė Registrų centras) dėl sprendimų panaikinimo.

Priteisti trečiajam suinteresuotam asmeniui R. K. iš pareiškėjo R. Š. (R. Š.) 150 Eur (šimtą penkiasdešimt eurų) bylinėjimosi išlaidų, patirtų už atsiliepimo į prašymą dėl proceso atnaujinimo parengimą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai                                                         Ričardas Piličiauskas

Arūnas Sutkevičius

Milda Vainienė