Apeliacinė byla Nr. 1A-589-873/2021

Teisminio proceso Nr. 1-01-1-29964-2021-8 

Procesinio sprendimo kategorija 2.4.6.1

 (S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

N U TA R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. lapkričio 9 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Bartkaus, Aivos Survilienės ir Nijolės Žimkienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. T. (A. T.) (toliau – ir apeliantas) apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2021 m. rugsėjo 13 d. nuosprendžio, kuriuo A. T. pripažintas kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje, jam skirta 75 MGL (3 750 Eur) bauda. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu, A. T. skirta 50 MGL (2 500 Eur) dydžio bauda. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 3, 9 dalimis, 65 straipsnio 2 dalimi, skundžiamu nuosprendžiu paskirta bausmė visiško sudėjimo būdu subendrinta su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. liepos 23 d. nuosprendžiu paskirta bausme, skirta galutinė 4 (ketverių) metų laisvės atėmimo bausmė ir 50 MGL (2 500 Eur) dydžio bauda. Vadovaujantis BK 75 straipsnio 2 dalimi, A. T. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 3 metų laikotarpiui, įpareigojant bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir Užimtumo tarnyba); neišvykti iš gyvenamosios vietos be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo; nevartoti psichiką veikiančių medžiagų. Realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo atveju, vadovaujantis BK 66 straipsniu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 140 straipsnio 9 dalimi, į paskirtą bausmę įskaityti laikino sulaikymo ir suėmimo laiką, kai A. T. buvo laikinai sulaikytas ir suimtas nuo 2012 m. sausio 17 d. iki 2012 m. liepos 27 d., nuo 2020 m. liepos 27 d., 19.01 val., iki 2020 m. liepos 28 d., 15.01 val., vieną laikino sulaikymo ir suėmimo dieną prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai. Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 68 straipsniu A. T. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždrausta 2 (dvejus) metus naudotis specialia teise vairuoti visų rūšių transporto priemones, šį terminą skaičiuojant nuo kardomosios priemonės – specialios teisės sustabdymo taikymo pradžios, t. y. nuo 2020 m. liepos 28 d. Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 7 punktu, 72 straipsnio 1, 2, 3 dalimis A. T. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – konfiskuotas automobilis „BMW X5“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini).

        Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I.                      Pirmosios instancijos teismo nuosprendžio esmė

        1. A. T. pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį nuteistas už tai, kad vairavo motorinę transporto priemonę būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, o būtent, jis, 2020 m. liepos 27 d., apie 19.00 val., Buivydiškių g., Zujūnų k., Zujūnų sen., Vilniaus r., pažeisdamas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimo Nr. 1950 „Dėl Kelių eismo taisyklių patvirtinimo“ (toliau – ir KET) 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo motorinę transporto priemonę, t. y. lengvąjį automobilį „BMW X5“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus nuo alkoholio, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė, kad jo iškvėptame ore yra 1,73 promilės etilo alkoholio koncentracija.

II.                      Apeliacinio skundo argumentai ir prašymai

        2. Apeliaciniu skundu nuteistasis A. T. prašo sutrumpinti skirtą teisės vairuoti kelių transporto priemones atėmimo terminą, jį nustatant vieneriems metams; panaikinti įpareigojimus bausmės vykdymo laikotarpiu dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje, neišvykti iš gyvenamosios vietos be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo, nevartoti psichiką veikiančių medžiagų ir palikti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. liepos 23 d. nuosprendžiu skirtą įpareigojimą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu atsiprašyti nukentėjusiųjų R. K., H. S., J. G., A. L.. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

        2.1. Apelianto įsitikinimu, paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis teise vairuoti visų rūšių kelių transporto priemones dvejiems metams terminas yra per didelis. Tvirtina, kad buvo visiškai neatsižvelgta į apelianto atsakomybę lengvinančias aplinkybes, jo asmenybę (yra dirbantis, nepilnametė dukra mokosi Vilniuje, ją kiekvieną dieną reikia vežti į mokyklą ir iš mokyklos namo). Pažymi, kad jam nustatytas tik 1,73 promilės girtumas, tai yra 0,23 promilėmis daugiau nei riba, nuo kurios atsiranda baudžiamoji atsakomybė. Tvirtina, kad nustatytas baudžiamojo poveikio priemonės terminas neatitinka proporcingumo principo reikalavimų.

        2.2. Taip pat nurodo, jog teismas, subendrindamas nuosprendžius, turėjo palikti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. liepos 23 d. nuosprendžiu nustatytus įpareigojimus, bet ne modifikuoti juos, nors nuteistasis dar neatsiprašė nukentėjusiųjų R. K., H. S., J. G.,  A. L., tik atlygino jiems turtinę žalą ir proceso išlaidas.

        3. Atsiliepimu į apeliacinį skundą Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros Šeštojo skyriaus prokurorė Jūratė Žvironienė nurodo, kad pagrindo keisti skundžiamą nuosprendį nėra. Teigia, jog teismas, skirdamas baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis specialia teise, nustatė protingą šios priemonės taikymo terminą ir jo mažinti nėra pagrindo. Pažymi, kad teismas, paskyręs subendrintą bausmę asmeniui, turėjo iš naujo išspręsti klausimą, ar yra sąlygos dar kartą taikyti BK 75 straipsnio nuostatas. Sutinka su teismo išvada, kad bausmės tikslai dar gali būti pasiekti neizoliavus A. T. nuo visuomenės, tačiau jam paskiriant kitus įpareigojimus, negu buvo paskirti 2020 m. liepos 23 d. nuosprendžiu.

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

        Apeliacinis skundas atmestinas. 

        4. Kaip matyti iš apeliacinio skundo, Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2021 m. rugsėjo 13 d. nuosprendis skundžiamas dėl paskirtų įpareigojimų bausmės vykdymo laikotarpiu dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje, neišvykti iš gyvenamosios vietos be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo, nevartoti psichiką veikiančių medžiagų ir paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis specialia teise, termino. Atsižvelgdamas į apeliaciniame skunde keliamus reikalavimus, skundą nagrinėjantis teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrina baudžiamąją bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde (BPK 320 straipsnio 3 dalis).

        Dėl paskirtų įpareigojimų

        5. Nuteistasis A. T. apeliaciniu skundu prašo panaikinti skundžiamu nuosprendžiu paskirtus įpareigojimus bausmės vykdymo laikotarpiu dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje, neišvykti iš gyvenamosios vietos be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo, nevartoti psichiką veikiančių medžiagų ir palikti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. liepos 23 d. nuosprendžiu skirtą įpareigojimą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu atsiprašyti nukentėjusiųjų R. K., H. S., J. G., A. L.. Prašymas nepagrįstas, netenkinamas.

        6. Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis, A. T. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. liepos 23 d. nuosprendžiu buvo nuteistas galutine subendrinta bausme – laisvės atėmimu 4 metams. Vadovaujantis BK 75 straipsniu (nuo 2015 m. kovo 24 d. iki 2017 m. spalio 6 d. galiojusi įstatymo redakcija), laisvės atėmimo bausmės vykdymas A. T. atidėtas 3 metams, įpareigojant jį bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu atsiprašyti nukentėjusiųjų R. K., H. S., J. G., A. L., atlyginti ne mažiau kaip 1/3 nukentėjusiajam R. K. priteistos turtinės žalos, ne mažiau kaip 1/3 nukentėjusiajai A. L. priteistos turtinės žalos ir ne mažiau kaip 1/3 nukentėjusiajam J. G. priteistos turtinės žalos. 

        7. Apylinkės teismas, skundžiamu nuosprendžiu paskirtą bausmę – 50 MGL baudą, visiško sudėjimo būdu subendrinęs su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. liepos 23 d. nuosprendžiu paskirta bausme, apeliantui paskyrė galutinę 4 metų laisvės atėmimo bausmę ir 50 MGL (2 500 Eur) dydžio baudą. Vadovaujantis BK 75 straipsnio 2 dalimi, A. T. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 3 metų laikotarpiui, paskiriant įpareigojimus bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, neišvykti iš gyvenamosios vietos be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo, nevartoti psichiką veikiančių medžiagų. 

        8. Dabar galiojantis baudžiamasis įstatymas neįtvirtina reikalavimo, jog nuteistajam bausmės vykdymo atidėjimas gali būti taikomas vieną kartą. Vis tik, bausmės vykdymo atidėjimo esmė, paskirtis, taikymo sąlygos suponuoja išvadą, kad pakartotinis šio instituto taikymas galimas tik išimtiniais atvejais, teismai turi tokius sprendimus motyvuoti. Pagal teismų praktiką, teismui sprendžiant bausmės vykdymo atidėjimo klausimą, turi būti vertinamos visos bylos aplinkybės, susijusios ir su padaryta nusikalstama veika, ir su nuteistojo asmenybe, t. y. nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdis, laipsnis, nuteistojo asmenybės teigiamos ir neigiamos savybės, jo elgesys šeimoje ir visuomenėje, polinkiai, nusikalstamos veikos padarymo priežastys, elgesys po nusikalstamos veikos padarymo (ar jis supranta padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą ir kritiškai vertina savo elgesį, pripažįsta kaltę, neneigė jos ir ikiteisminio tyrimo metu, nesistengė išvengti atsakomybės, savo elgesiu po nusikalstamos veikos padarymo siekė įrodyti, jog ateityje nedarys kitų veikų), taip pat ir tai, kaip bausmės vykdymas paveiks kaltininko teigiamus socialinius ryšius. Šie ir kiti duomenys turi sudaryti prielaidas išvadai, kad nuteistojo resocializacija galima be realaus laisvės atėmimo, kad pakanka nuteistajam paskirti baudžiamojo poveikio priemonę ir (ar) vieną ar kelis įpareigojimus, ribojančius nuteistojo elgesį ir kartu turinčius auklėjamąjį, pataisomąjį poveikį. Ypač svarbu įvertinti kaltininko asmenybę, nes tai lemia, ar bus pasiekti BK 41 straipsnio 2 dalyje įtvirtinti bausmės tikslai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gruodžio 17 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-306-697/2019).

        9. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos pobūdį, jos padarymo aplinkybes (nuteistasis vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,73 promilių neblaivumas), nuteistojo asmenybę: nusikalstamos veikos padarymo metu nebuvo teistas (teistumas buvo išnykęs), vieną kartą baustas administracine tvarka už KET pažeidimą (greičio viršijimą), baudą sumokėjęs, dirbantis UAB „duomenys neskelbtini“ bei vykdantis individualią veiklą, vedęs, turi nepilnametę dukrą, taip pat į tai, kad apeliantas prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, ją padarė dar neįsiteisėjus 2020 m. liepos 23 d. nuosprendžiui, o po šio nuosprendžio įsiteisėjimo savanoriškai ėmėsi veiksmų siekdamas atlyginti nukentėjusiesiems (civiliniams ieškovams) šiuo nuosprendžiu priteistą turtinę žalą – sudarė taikos sutartis ir atlygino žalą didžiajai daliai civilinių ieškovų, padarė išvadą, kad A. T. bausmės tikslai dar gali būti pasiekti neizoliavus jo nuo visuomenės, yra pagrindas jam atidėti laisvės atėmimo bausmės vykdymą. Dėl šio sprendimo pagrįstumo, atsižvelgęs į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas plačiau nepasisako. Ginčas kyla dėl A. T. paskirtų įpareigojimų bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje, neišvykti iš gyvenamosios vietos be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo, nevartoti psichiką veikiančių medžiagų, kuriuos apeliantas prašo panaikinti. Teisėjų kolegija nenustatė, kad paskiriant šiuos įpareigojimus A. T., būtų padaryta baudžiamojo įstatymo taikymo klaidų. Paskirti įpareigojimai yra įgyvendinami, suderinti ir nelaikytini neproporcingais apelianto atžvilgiu. Apelianto teigimu, jis dar neatsiprašė nukentėjusiųjų  R. K., H. S., J. G., A. L., tai yra neįvykdė 2020 m. liepos 23 d. nuosprendžiu skirto įpareigojimo. Iš tiesų, šis įpareigojimas skundžiamu nuosprendžiu A. T. papildomai paskirtas nebuvo, tačiau tai nedaro teismo sprendimo neteisėtu. Kaip minėta, pirmosios instancijos teismas, priimdamas sprendimą nuteistajam atidėti laisvės atėmimo bausmės vykdymą ir paskirdamas atitinkamus įpareigojimus, vertino naujas aplinkybes, susijusias su padaryta nusikalstama veika, numatyta BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, nuteistojo asmenybę. Tuo pačiu, pažymėtina, įpareigojimai, kuriuos atidėdamas bausmės vykdymą paskiria teismas, nėra savitiksliai, skirdamas baudžiamojo poveikio priemonę ir (ar) įpareigojimus teismas turi atsižvelgti į jų būsimą poveikį nuteistajam, tikslingumą, nuteistojo galimybę juos įvykdyti, taip pat į nukentėjusiojo interesus. Teisėjų kolegijos vertinimu, skundžiamu nuosprendžiu paskirti įpareigojimai yra tinkami, paskirti atsižvelgus į bylos aplinkybes, nuteistojo asmenybę ir į tai, ar nuteistasis galės juos įvykdyti, ar gali turėti teigiamą poveikį nuteistojo elgesiui, todėl jų naikinti nėra pagrindo. Esant tik nuteistojo apeliaciniam skundui, A. T. prašomo įpareigojimo paskyrimas pasunkintų jo teisinę padėtį.

        Dėl baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis specialia teise, termino (BK 68 straipsnis)

        10. Nuteistasis A. T. apeliaciniu skundu neginčija jam paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis specialia teise, taikymo pagrįstumo. Baudžiamosios bylos duomenimis neginčytinai nustatyta, kad A. T. vairavo transporto priemonę, jam buvo nustatytas daugiau nei 1,51 promilių neblaivumas, tokiais veiksmais padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje. Atsižvelgęs į prevencinį šios baudžiamojo poveikio priemonės tikslą – užkirsti kelią kaltininkui toliau pažeidinėti KET ir sukelti nusikalstamus padarinius, pirmosios instancijos teismas A. T. pagrįstai uždraudė  naudotis specialia teise, kuria naudodamasis kaltinamasis padarė nusikalstamą veiką. Apeliantas nesutinka su uždraudimo naudotis specialia teise terminu, prašo jį sutrumpinti iki vienerių metų. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad nustatydamas A. T. baudžiamojo poveikio priemonės terminą dvejiems metams, apylinkės teismas baudžiamojo įstatymo nuostatų nepažeidė.

        11. Pagal BK 67 straipsnio 1 dalies nuostatas, baudžiamojo poveikio priemonės turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį (BK 41 straipsnio 2 dalis). BK 68 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis (teise vairuoti kelių, oro ar vandens transporto priemones, teise laikyti ir nešioti ginklą, teise medžioti, teise žvejoti ir pan.) tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką, o to paties straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas uždraudžia naudotis specialiomis teisėmis nuo vienerių iki penkerių metų.        

        12.        Nagrinėjamu atveju, tiek paskiriant šią baudžiamojo poveikio priemonę, tiek ir nustatant jos terminą, buvo įvertintos visos reikšmingos bylos aplinkybės, proporcingumo principas nepažeistas. Apeliantas nurodo jam nustatytą neblaivumą – 1,73 promilės, kuris, kaip akcentuojama, tik 0,23 promilėmis daugiau nei riba, nuo kurios atsiranda baudžiamoji atsakomybė. Teisėjų kolegija pažymi, kad apeliantas nepagrįstai menkina jam nustatytą neblaivumą, priešingai, vairuodamas būdamas neblaivus, nuteistasis kėlė pavojų savo ir kitų asmenų sveikatai ir turtui, kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas, nors padaryta nusikalstama veika sunkių padarinių nesukėlė, nuteistasis buvo abejingas bet kokiems gresiantiems padariniams. Taip pat apeliaciniame skunde tvirtinama, kad pirmosios instancijos teismo nuosprendyje buvo visiškai neatsižvelgta į apelianto atsakomybę lengvinančias aplinkybes ir jo asmenybę. Teisėjų kolegija su tokiais argumentais nesutinka. Kaip matyti iš skundžiamo nuosprendžio, apylinkės teismas, ypatingai atsižvelgdamas į apelianto prisipažinimą ir jo teigiamus socialinius ryšius, sprendė suteikti galimybę nuteistajam įrodyti, kad jis yra vertas teismo ir visuomenės pasitikėjimo, darė išvadą, kad realios laisvės atėmimo bausmės grėsmė yra pakankama sulaikyti jį nuo naujų nusikaltimų darymo ateityje, o bausmės tikslai jam dar gali būti pasiekti neizoliavus jo nuo visuomenės. Į minėtas nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes ir kaltinamojo asmenį charakterizuojančius duomenis teismas atsižvelgė ir nustatydamas uždraudimo naudotis specialia teise terminą, kuris, pažymėtina, yra mažesnis nei įstatyme numatytas vidurkis (BK 68 straipsnio 2 dalis). Apeliantas akcentuoja savo ir šeimos narių poreikius, tačiau pažymėtina, kad asmuo, darydamas nusikalstamą veiką, prisiima ir dėl to kylančias neigiamas pasekmes, patiriami suvaržymai yra dėsningi. Teisėjų kolegija daro išvadą, kad paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės terminas nėra neproporcingas, jo trumpinti apeliaciniame skunde išdėstytais argumentais ir keisti skundžiamo nuosprendžio nėra pagrindo.

        Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a :

        Atmesti nuteistojo A. T. apeliacinį skundą.

Teisėjai        Arūnas Barkus

Aiva Survilienė

        Nijolė Žimkienė