Civilinė byla Nr. e2-626-934/2023

Teisminio proceso Nr. 2-57-3-27287-2020-9

Procesinio sprendimo kategorijos: 3.3.2.5; 3.2.6.12.1; 3.5.14

                                                                                                  (S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2023 m. liepos 4 d. 

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Žilvinas Terebeiza, 

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal atsakovės uždarosios akcinės bendrovės ,,B. Vokė“ ir trečiojo suinteresuoto asmens L. T. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2023 m. balandžio 27 d. nutarties, kuria tenkintas ieškovės Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos prašymas dėl vykdomojo rašto pakeitimo civilinėje byloje pagal ieškovės Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „B. Vokė“, trečiajam asmeniui L. T. dėl skolos priteisimo ir atsakovės priešieškinį dėl įpareigojimo atlikti veiksmus,

n u s t a t ė :

I.                      Ginčo esmė

1.       Ieškovė Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos (toliau – ieškovė arba NŽT) 2020 m. rugsėjo 24 d. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti iš atsakovės UAB „ B. Vokė“ (toliau – ir atsakovė) 52 117,29 Eur 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

2.       Teismas 2021 m. kovo 30 d. priėmė sprendimą, kuriuo nusprendė: ieškovės ieškinį patenkinti; iš atsakovės UAB ,,B. Vokė“ į Lietuvos Respublikos valstybės biudžetą priteisti 52 117,29 Eur skolos, 5  proc. dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme 2020 m. lapkričio 4 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; atsakovės UAB ,,B. Vokė“ priešieškinio pareiškimą ieškovei NŽT dėl įpareigojimo atlikti veiksmus, atmesti.

3.       Ieškovė 2021 m. spalio 29 d. pateikė prašymą dėl vykdomojo rašto (dublikato) išdavimo. Vilniaus apygardos teismas 2021 m. lapkričio 3 d. išdavė vykdomąjį raštą.

4.       Ieškovė 2023 m. balandžio 3 d. raštu Nr. 51SD-699-(14.51.125 E.) ,,Dėl vykdomojo rašto pakeitimo“ kreipėsi į teismą prašydama vykdomajame rašte išieškotoja nurodyti NŽT.

II.                      Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

5.       Vilniaus apygardos teismas 2023 m. balandžio 27 d. nutartimi nutarė ištaisyti Vilniaus apygardos teismo 2021 m. kovo 30 d. sprendimo rezoliucinės dalies antros pastraipos dalį iš ,,į Lietuvos Respublikos valstybės biudžetą“ į ,,Nacionalinei žemės tarnybai prie Aplinkos ministerijos“ bei Vilniaus apygardos teismo 2021 m. lapkričio 3 d. išduotame vykdomajame rašte klaidingai nurodytą teismo sprendimo rezoliucinę dalį ir išieškotoją, nurodant, kad teismas nusprendė iš UAB „B. Vokė“ NŽT priteisti 52 117,29  Eur skolos, 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme 2020 m. lapkričio 4  d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Taip pat, pakeisti vykdymo procese išieškotoją iš VMI į NŽT.

III.                      Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

6.       Atsakovė ir trečiasis asmuo (toliau – ir apeliantai) atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2023 m. balandžio 27 d. nutartį, kuria tenkintas ieškovės prašymas dėl vykdomojo rašto pakeitimo. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais ir aplinkybėmis: 

6.1.                      Visi civilinėje byloje priimti dokumentai yra įsiteisėję, t. y. nei NŽT, nei NŽT Elektrėnų skyrius teisės aktų nustatyta tvarka nėra jų apskundęs, todėl teismas nepagrįstai tenkino atsakovės prašymą.

6.2.                      NŽT Elektrėnų skyrius, pateikė prašymą dėl vykdomojo rašto pakeitimo, siekdamas išieškojimo proceso vykdymą perkelti Elektrėnų sav. teritorijoje veikiančių pažįstamų antstolių žiniai, kurie pagreitintų išieškojimą iš turto.

6.3.                      Teismas 2021 m. lapkričio 3 d. išduotame vykdomajame rašte pagrįstai ir teisėtai išieškotoju nurodė VMI, o ne biudžetinės įstaigos padalinį – NŽT.

7.       Ieškovė atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo atskirąjį skundą atmesti ir palikti Vilniaus apygardos teismo 2023 m. balandžio 27 d. nutartį, kuria tenkintas ieškovės prašymas dėl vykdomojo rašto pakeitimo, nepakeistą. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiais argumentais ir aplinkybėmis:

7.1.                      Lėšos už parduotą žemę turi būti pervedamos NŽT, kadangi ji turi jas paskirstyti į Lietuvos Respublikos valstybės biudžetą ir Elektrėnų savivaldybės biudžetą.

7.2.                      Teismas pagrįstai nustatė, kad lėšos iš UAB „B. Vokė“ turėtų būti priteistos ieškovei – NŽT, taigi aiškus rašymo apsirikimas, kurio ištaisymas nekeičia sprendimo esmės, turi būti ištaisytas.

7.3.                      Teismo išduotas vykdomasis dokumentas pateiktas vykdyti antstoliui, pagal jį pervestų įmokų VMI nėra gavusi. VMI prašė sprendimą priimti teismo nuožiūra, t. y. iš esmės neprieštaravo sprendimo ir vykdomojo dokumento klaidų ištaisymui. Klaidų ištaisymas nepažeidžia nei ginčo šalių, nei VMI interesų.

Teismas

k o n s t a t u o j a :

IV.                      Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

8.       Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Absoliučių skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindų, taip pat pagrindo peržengti atskirojo skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).

Dėl atskirojo skundo argumentų

9.       Apeliantai nurodė, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai tenkino ieškovės prašymą ir ištaisė klaidas sprendime bei jo pagrindu išduotame vykdomajame rašte, kadangi šie dokumentai jau yra įsiteisėję ir NŽT Elektrėnų skyrius teisės aktų nustatyta tvarka nėra jų apskundęs. Apeliacinės instancijos teismas su šiais apeliantų argumentais nesutinka.

10.       Vadovaujantis CPK 276 straipsnio 2 dalimi, teismas gali savo iniciatyva ar dalyvaujančių byloje asmenų pareiškimu ištaisyti sprendime rašymo apsirikimus ar aiškias aritmetines klaidas, kurių ištaisymas nekeičia sprendimo esmės.

11.       Kasacinis teismas, aiškindamas šią nuostatą, yra pažymėjęs, kad CPK 276 straipsnio 2 dalis nustato galimybę ištaisyti tik formalius teismo sprendimo (nutarties) netikslumus ir pašalinti priimant ar rašant teismo sprendimą (nutartį) padarytas neesmines aritmetines, rašybos klaidas. Tačiau šis rašymo apsirikimų ir aritmetinių klaidų ištaisymo institutas neleidžia keisti teismo sprendimo (nutarties) esmės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. kovo 2  d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-13/2012; 2021 m. birželio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-58-701/2021). Tai reiškia, kad, taisant rašymo apsirikimus, aritmetines klaidas, negalima pakeisti sprendime nustatytų faktų, šalių teisių ir pareigų, jų turinio, realizavimo sąlygų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. rugsėjo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-329-916/2018). Tokia įstatymo nuostata apriboja rašymo apsirikimų ir aritmetinių klaidų sampratos aiškinimą, užkirsdama kelią bet kurį teiginį ar kitą teismo sprendimo elementą įvardyti kaip klaidą arba rašymo apsirikimą ir iš esmės keisti sprendimo turinį sprendimui jau įsiteisėjus. Gali būti taisomos tik neesminės klaidos, kurios gali ateityje trukdyti įvykdyti sprendimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. lapkričio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-308/2008). 

12.       Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog atsižvelgiant į atsakovės prašyme nurodytas aplinkybes ir į tai, kad byloje ieškove nurodyta NŽT, sprendimo rezoliucinėje dalyje yra padaryta rašymo apsirikimo klaida, kuri turi būti ištaisoma nurodant, kad skolos suma turi būti priteisiama ne į valstybės biudžetą, o NŽT. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nutartimi ištaisytas rašymo apsirikimas, niekaip nekeičia sprendimo turinio ar esmės, t. y. sprendime nustatytų faktų, šalių teisių ir pareigų, jų turinio ar realizavimo sąlygų, taip pat nepažeidžia ir VMI interesų, kadangi duomenų, kad sprendimas yra įvykdytas, byloje pateikta nebuvo. Apeliantų argumentas, kad įsiteisėjęs sprendimas negali būti keičiamas, nesudaro pagrindo skundžiamą nutartį panaikinti, kadangi ja buvo taisoma sprendimo rezoliucinėje dalyje padaryta rašymo apsirikimo klaida, o ne sprendimo turinys, o galimybę ištaisyti rašymo apsirikimą numato CPK 276 straipsnio 2 dalis. Taigi, apibendrinant tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje nenukrypo kasacinio teismo praktikos ir pagrįstai ištaisė rašymo apsirikimą.

13.       Apeliantai atskirajame skunde taip pat nurodė, kad skundžiama nutartimi teismas nepagrįstai pakeitė išieškotoją vykdomajame rašte, kadangi NŽT yra biudžetinės įstaigos padalinys, o įsiskolinimas priteistas Lietuvos Respublikos biudžetui, todėl išieškotoja turėtų būti palikta VMI. Apeliacinės instancijos teismas su šiais argumentais nesutinka.

14.       Pirma, apelianto pateiktas subjektyvus situacijos interpretavimas, nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvadų, padarytų remiantis Naujų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. birželio 2 d. nutarimu Nr. 692 ,,Dėl naujų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos“, 2.10 punktu, pagrįstumo dėl rašymo apsirikimo padarymo.

15.       Antra, vykdomieji raštai išduodami remiantis teismų sprendimais, nuosprendžiais, nutartimis, nutarimais, kitais vykdytinais dokumentais. Įsiteisėjus teismo sprendimui ar perdavus jį skubiai vykdyti, teismas išduoda vykdomąjį raštą, kuriuo remiantis atliekami priverstinio teismo sprendimo vykdymo veiksmai. Vykdymo veiksmų pagrindas yra vykdomasis raštas, tačiau vykdymo teisinis pagrindas visada yra teismo procesinis sprendimas, o ne vykdomasis raštas. CPK 648 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad vykdomajame rašte padaryta rašymo ar kitokia klaida, suinteresuoto asmens prašymu gali būti ištaisyta tą dokumentą išdavusios institucijos. Vadovaujantis CPK 648 straipsnio 1 dalies 4 punktu, vykdomajame rašte nurodoma su išieškojimu susijusi sprendimo rezoliucinė dalis pažodžiui. Nagrinėjamu atveju teismo sprendimo rezoliucinėje dalyje padarius rašymo apsirikimą (žr. šios nutarties 12 punktą), pirmosios instancijos teismas vykdomajame rašte pagrįstai pakeitė išieškotoją, siekiant, kad vykdomajame rašte nurodytas išieškotojas atitiktų teismo sprendimo rezoliucinę dalį (CPK 648 straipsnis). Todėl skundžiama nutartis yra teisėta ir pagrįsta.

16.       Kiti atskirojo skundo argumentai, susiję su Elektrėnų savivaldybės administracijos, NŽT Elektrėnų skyriaus vadovų, Elektrėnų savivaldybėje veikiančių antstolių piktnaudžiavimo veiksmais, teismo netinkamai pritaikytomis teisės aktų nuostatomis, nėra šios apeliacijos dalykas bei nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvadų teisėtumo, todėl dėl jų apeliacinės instancijos teismas plačiau nepasisako. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 24 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-380-690/2018; 2020 m. balandžio 22 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-133-823/2020). 

Dėl procesinės bylos baigties

17.       Apibendrindamas išdėstytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta, o apeliantų atskirajame skunde išdėstyti argumentai nesudaro pagrindo jos panaikinti. Atsižvelgiant į tai, atskirasis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a :

Vilniaus apygardos teismo 2023 m. balandžio 27 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėjas                                                                                          Žilvinas Terebeiza