Civilinė byla Nr. eA2-751-924/2025

Teisminio proceso Nr. 2-56-3-00583-2020-6

Procesinio sprendimo kategorijos: 3.3.4.2.7;

3.3.4.3

(S)

KAUNO APYGARDOS TEISMAS

NUTARTIS

2025 m. vasario 4 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Edvardas Paliokas

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo A. S. prašymą dėl proceso atnaujinimo Kauno apygardos teismo civilinėje byloje Nr. e2-764-343/2021 pagal ieškovės Kauno miesto savivaldybės administracijos ieškinį atsakovui M. S. dėl statinių, esančių valstybinėje žemėje, paėmimo visuomenės poreikiams ir atlyginimo už juos nustatymo, trečiasis asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos.

Teismas

n u s t a t ė :

1.       ieškovė Kauno miesto savivaldybės administracija (toliau – ir ieškovė) kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė: 1) leisti įregistruoti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos direktoriaus 2020 m. rugsėjo 9 d. įsakyme Nr. lP-255-(1.17 E.) „Dėl valstybinės žemės, esančios (duomenys neskelbtini), reikalingos Ateities plentui rekonstruoti ir Pietrytiniam aplinkkeliui tiesti Kauno mieste, naudojimosi teisės nutraukimo“ nurodytus valstybinėje žemėje (duomenys neskelbtini), esančius statinius (jų dalis): 46/100 dalį pastato – gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 46/100 dalį kitų inžinerinių statinių – kiemo statinių, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklausančius atsakovui M. S. (toliau – ir atsakovas), Nekilnojamojo turto registre valstybės vardu ir pradėti juos naudoti Nacionalinės žemės tarnybos direktoriaus 2020 m. rugsėjo 9 d. įsakyme Nr. lP-255-(1.17 E.) nurodytiems tikslams – Ateities plentui rekonstruoti ir Pietrytiniam aplinkkeliui tiesti Kauno mieste; 2) nustatyti, kad atsakovui atlyginimo už visuomenės poreikiams 2020 m. rugsėjo 9 d. įsakyme Nr. lP-255-(1.17 E.) „Dėl valstybinės žemės, esančios (duomenys neskelbtini), reikalingos Ateities plentui rekonstruoti ir Pietrytiniam aplinkkeliui tiesti Kauno mieste, naudojimosi teisės nutraukimo“ nurodytus paimtus statinius (jų dalis): 46/100 dalį pastato – gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 46/100 dalį kitų inžinerinių statinių – kiemo statinių, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir kitų nuostolių dydis yra 11 891 Eur.

2.       Kauno apygardos teismas 2021 m. rugsėjo 2 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-764-343/2021 ieškovės Kauno miesto savivaldybės administracijos ieškinį tenkino iš dalies. Teismas nustatė, kad atsakovui M. S. atlyginimo už visuomenės poreikiams 2020 m. rugsėjo 9 d. įsakyme Nr. lP-255-(1.17 E.) „Dėl valstybinės žemės, esančios (duomenys neskelbtini), reikalingos Ateities plentui rekonstruoti ir Pietrytiniam aplinkkeliui tiesti Kauno mieste, naudojimosi teisės nutraukimo“ nurodytus paimtus statinius (jų dalis): 46/100 dalį pastato – gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 46/100 dalį kitų inžinerinių statinių – kiemo statinių, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir kitų nuostolių dydis yra 14 645 Eur.

3.       Lietuvos apeliacinis teismas 2022 m. birželio 30 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-367-1120/2022 Kauno apygardos teismo 2021 m. rugsėjo 2 d. sprendimą pakeitė – nustatė, kad atsakovui M. S. atlyginimo už visuomenės poreikiams Nacionalinės žemės tarnybos direktoriaus 2020 m. rugsėjo 9 d. įsakyme Nr. 1P-255-(1.17 E.) „Dėl valstybinės žemės, esančios (duomenys neskelbtini), reikalingos Ateities plentui rekonstruoti ir Pietrytiniam aplinkkeliui tiesti Kauno mieste, naudojimosi teisės nutraukimo“ nurodytus paimtus statinius (jų dalis): 46/100 dalis pastato – gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 46/100 dalis kitų inžinerinių statinių – kiemo statinių, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir kitų nuostolių dydis – 12 693 Eur. Nutartis įsiteisėjo 2022 m. birželio 30 d.

4.       2025 m. sausio 8 d. Kauno apygardos teisme gautas ir 2025 m. sausio 14 d. teisėjo rezoliucija priimtas pareiškėjo A. S. (toliau – ir pareiškėjas) prašymas dėl proceso atnaujinimo Kauno apygardos teismo civilinėje byloje Nr. e2-764-343/2021. Pareiškėjas prašo Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 366 straipsnio 1 dalies 7 punkto pagrindu atnaujinti procesą Kauno apygardos teismo civilinėje byloje Nr. e2-764-343/2021, o bylą išnagrinėjus iš esmės – pakeisti Kauno apygardos teismo 2021 m. rugsėjo 2 d. sprendimą ir nustatyti, kad atsakovui M. S. atlyginama už visuomenės poreikiams 2020 m. rugsėjo 9 d. įsakyme Nr. IP-255-(1.17 E.) „Dėl valstybinės žemės, esančios (duomenys neskelbtini), reikalingos Ateities plentui rekonstruoti ir Pietrytiniam aplinkkeliui tiesti Kauno mieste, naudojimosi teisės nutraukimo“ nurodytus paimtus statinius (jų dalis): 46/100 dalį pastato – gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 46/100 dalį kitų inžinerinių statinių – kiemo statinių, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), alternatyviu gyvenamuoju būstu atitinkančiu būtinus neįgaliojo A. S. poreikius (šildymas, vandentiekis, kanalizacija, elektra, patekimas į lauką ir patalpas be peraukštėjimo), taip pat užtikrinant neįgaliojo A. S. ir jo turto perkėlimą į alternatyvią gyvenamąją vietą arba (alternatyviai) – ieškinį atmesti kaip nepagrįstą.

5.       Nurodo, kad pareiškėjas po 2006 m. liepos 23 d. patirtos traumos neriant į vandenį (stuburo kaklinės dalies stuburkaulio lūžimas, rankų ir kojų paralyžius) turi visišką negalią. Pareiškėjui nustatytas darbingumo netekimas neterminuotam laikotarpiui, todėl jį pilnai aptarnauja ir globoja žmona. Iki traumos pareiškėjas gyveno savo name, esančiame (duomenys neskelbtini). Po patirtos traumos name, esančiame (duomenys neskelbtini), pareiškėjas gyventi nebegalėjo dėl savo neįgalumo būklės. Taip pat šiuo metu į gyvenamąsias patalpas, esančias (duomenys neskelbtini), pareiškėjas patekti realiai negali. Namas ne tik nėra pritaikytas jo poreikiams, kadangi jame yra laiptai bei jam neįveikiami peraukštėjimai, bet jame jau daug metų neveikia šildymo sistema ir niekas negyvena. Dėl įvykusios traumos namas, esantis (duomenys neskelbtini), liko nebaigtos remontinės būklės. Daug metų nebetęsiant remonto ir nevykdant jo priežiūros namas realiai liko apleistas. Pareiškėjas gyvena savo sūnaus M. S. vardu įsigytame gyvenamajame name, esančiame (duomenys neskelbtini), kuriame nuo 2017 m. birželio 13 d. deklaravo ir savo gyvenamąją vietą. Gyvenamasis namas, esantis (duomenys neskelbtini), pateko į paimamų visuomenės poreikiams namų grupę dėl vykdomo Ateities plento rekonstrukcijos ir Pietrytinio aplinkkelio tiesimo projekto įgyvendinimo. Įgyvendinant šį projektą gyvenamąjį namą, esantį (duomenys neskelbtini), numatyta paimti visuomenės poreikiams ir jį nugriauti. 2024 m. gruodžio 8 d. pareiškėjui buvo įteiktas M. S. adresuotas Kauno miesto savivaldybės administracijos Nekilnojamojo turto skyriaus 2024 m. lapkričio 18 d. raštas Nr. 60-6-1253 „Dėl nekilnojamojo turto (duomenys neskelbtini)“, prie kurio buvo pridėtas ir pareiškėjui adresuotas 2024 m. lapkričio 19 d. raštas Nr. 60-6-1254 „Dėl gyvenamosios vietos deklaravimo duomenų panaikinimo ((duomenys neskelbtini))“ bei Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus 2024 m. lapkričio 29 d. sprendimas Nr. VPE_SP2E-46948 „Dėl A. S. netekto darbingumo pensijos mokėjimo nutraukimo“. Minėtame rašte nurodoma, kad panaikinti pareiškėjo gyvenamosios vietos deklaravimo duomenys iš adreso (duomenys neskelbtini), o Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus 2024 m. lapkričio 29 d. sprendimu yra nuspręsta nutraukti netekto darbingumo pensijos mokėjimą nuo 2024 m. gruodžio 1 d. motyvuojant tuo, kad šis nedeklaravo gyvenamosios vietos ir neįtrauktas į gyvenamosios vietos nedeklaravusių asmenų apskaitą. Pareiškėjas tik po kreipimosi į advokatą, sužinojo, yra išnagrinėta civilinė byla pagal Kauno miesto savivaldybės administracijos ieškinį nekilnojamojo turto savininkui M. S. dėl minėto nekilnojamojo turto paėmimo visuomenės poreikiams ir atlyginimo už jį nustatymo. Kauno miesto savivaldybės administracija, kreipdamasi į teismą dėl minėto nekilnojamojo turto paėmimo visuomenės poreikiams ir atlyginimo už jį nustatymo, žinojo apie tai, kad minėtame gyvenamajame būste teisėtai gyvena ir yra deklaravęs savo gyvenamąją vietą pareiškėjas, tačiau šį faktą nuslėpė nuo teismo ir pareiškėjo neįtraukė trečiuoju asmeniu byloje, nors teismo sprendimas turėjo sukurti teisines pasekmes pareiškėjui, įskaitant jo iškeldinimą iš gyvenamosios vietos be teisės į gyvenamąjį plotą. Teismo nustatyta 12 693 Eur kompensacija neužtikrina pareiškėjo poreikius atitinkančios gyvenamosios vietos įsigijimo.

6.       Atsakovas M. S. pateikė atsiliepimą į pareiškėjo prašymą dėl proceso atnaujinimo, kuriame nurodė, kad su prašymu sutinka ir prašo jį tenkinti. Atsakovo teigimu, iki pareiškėjo, t. y. atsakovo tėvo, traumos atsakovo tėvai gyveno name, esančiame (duomenys neskelbtini). 2003 metais paprašytas savo tėvų, atsakovas už jų sutaupytus pinigus savo vardu nupirko namo dalį, esančią (duomenys neskelbtini), kurią tėvai patys išsirinko kaip tinkamą gyvenamąją vietą pagal pareiškėjo neįgalumo galimybes bei būtinus poreikius. Tėvai įsivedė vandenį, rūpinosi aplinka, o name, esančiame (duomenys neskelbtini) pradėjo remontą ir išardė šildymo sistemą. Atsakovo tėvas 2006 metais patyrė traumą ir tapo visiškai neįgalus. Po patirtos traumos name, esančiame (duomenys neskelbtini), atsakovo tėvas gyventi nebegalėjo dėl jo neįgalumo būklės. Šiuo metu atsakovo tėvas į gyvenamąsias patalpas, esančias (duomenys neskelbtini) patekti negali, kadangi namas nėra pritaikytas neįgaliajam, name yra laiptai bei jam neįveikiami peraukštėjimai, neveikianti šildymo sistema, namo remontas yra nebaigtas. Namo dalis, esanti (duomenys neskelbtini), yra vienintelė gyvenamoji vieta, kurioje pareiškėjas šiuo metu gali gyventi ir gyvena su žmona G. S., kuri jį prižiūri. Namas, esantis (duomenys neskelbtini), pateko į paimamų visuomenės poreikiams namų grupę dėl vykdomo Ateities plento rekonstrukcijos ir Pietrytinio aplinkkelio tiesimo projekto įgyvendinimo. Įgyvendinant šį projektą gyvenamąjį namą, esantį (duomenys neskelbtini), numatyta paimti visuomenės poreikiams ir jį nugriauti. Savivaldybė nustatė tokią paimamo turto kainą, už kurią atsakovas negali nupirkti kito analogiško būsto, kuriame galėtų gyventi jo tėvas, todėl atsakovas nesutiko su nustatyta kaina, tačiau savivaldybė kreipėsi į teismą ir teismas nustatė 12 693 Eur kainą už paimamą turtą bei už kitus patiriamus nuostolius. Apie šią civilinę bylą, kurioje pareiškėjas prašo atnaujinti procesą, atsakovas savo tėvo niekada neinformavo, kadangi nenorėjo jo jaudinti. Be to, šioje byloje atsakovu buvo nurodytas M. S., kadangi namo dalis įregistruota jo vardu, todėl suprato, kad kitaip būti negali. Byla buvo nagrinėjama pandemijos metu, todėl atsakovas jautė poreikį apsaugoti savo tėvą nuo bet kokios informacijos apie bylą ir dėl nepageidaujamų kontaktų su žmonėmis bylos nagrinėjimo metu. Atsakovas nežinojo, kad vien nusavinamo gyvenamojo būsto kainos nustatymas byloje gali lemti visišką neįgalumą turinčio asmens iškeldinimą be jokio teismo sprendimo neužtikrinant jo išgyvenimo galimybių. Atsakovas 2024 m. gruodžio mėn. pradžioje gavęs savivaldybės raštą ir kitus dokumentus, nežinodamas ką daryti, voką su dokumentais nuvežė pareiškėjui. Aplinkybes, kad namo dalyje, esančioje (duomenys neskelbtini), gyvena atsakovo tėvas, savivaldybė žinojo, kadangi nustatant paimamo turto vertę savivaldybės atstovai lankėsi šiame name ir matė čia gyvenančius asmenis bei jų būklę. Teismas, išnagrinėjęs civilinę bylą, nusprendė dėl neįtraukto į bylą teisėtai šiame būste gyvenusio pareiškėjo teisių ir pareigų.

7.       Trečiasis asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos pateikė atsiliepimą į pareiškėjo prašymą dėl proceso atnaujinimo, kuriame nurodė, kad prašo sprendimą priimti vadovaujantis protingumo, sąžiningumo ir teisingumo principais, visapusiškai įvertinus bylos aplinkybes bei ištyrus įrodymus.

8.       Ieškovė Kauno miesto savivaldybės administracija pateikė atsiliepimą į pareiškėjo prašymą dėl proceso atnaujinimo, kuriame prašo pareiškėjo prašymą palikti nenagrinėtą kaip paduotą praleidus CPK 368 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą, o esant pagrindams nagrinėti pareiškėjo prašymą, vadovaujantis CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punktu, 371 straipsnio 1 dalies 1 punktu, pareiškėjo prašymą dėl proceso atnaujinimo atmesti. Nurodė, kad pareiškėjui apie teismo sprendimą tapo žinoma nuo jo priėmimo dienos. Pareiškėjui apie patį teismo procesą, kurį jis prašo atnaujinti, tapo žinoma dar bylos nagrinėjimo metu. Pareiškėjo žmona G. S. aktyviai dalyvavo civilinės bylos dėl atlyginimo dydžio už visuomenės poreikiams paimamą nekilnojamąjį turtą, esantį (duomenys neskelbtini), nustatymo, nagrinėjime, teikė rašytinius (2021 m. vasario 22 d., 2022 m. spalio 10 d.) ir žodinius paaiškinimus byloje, atsakovo M. S. prašymu dalyvavo 2021 m. rugpjūčio 23 d. teismo posėdyje kaip liudytoja ir teikė paaiškinimus dėl nekilnojamojo turto vertės nustatymo, vandentiekio įvedimo kaštų ir kitų bylos aplinkybių. Kaip yra nurodyta pareiškėjo prašyme dėl proceso atnaujinimo bei kaip matyti iš medicininių dokumentų, pridėtų prie prašymo, pareiškėjas turi sunkią negalią, jį slaugo ir prižiūri jo žmona G. S., todėl jam, kaip ir jo žmonai, apie teisminį procesą ir priimtą teismo sprendimą tapo žinoma nuo jo priėmimo dienos. Juolab, kad pareiškėjo žmonai G. S. buvo žinoma apie Kauno apygardos teismo 2021 m. rugsėjo 27 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-764-343/2021 priėmimą, kadangi teismo nustatytais terminais G. S. teikė rašytinius argumentus dėl nesutikimo su pirmosios instancijos teismo sprendimu, pridėdama juos prie atsakovo M. S. atsiliepimo į savivaldybės apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2021 m. rugsėjo 27 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-764-343/2021 panaikinimo. Taigi, apie priimtą pirmosios instancijos teismo sprendimą bei Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. birželio 30 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2A-367-1120/2022 pareiškėjui turėjo būti žinoma nuo jo priėmimo dienos. Atitinkamai, pareiškėjas, vadovaujantis CPK 368 straipsnio 1 dalimi, turėjo teisę kreiptis į teismą dėl proceso atnaujinimo per 3 mėnesius nuo Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. birželio 30 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2A-367-1120/2022 priėmimo dienos, t. y., iki 2022 m. rugsėjo 30 d. Taigi, pareiškėjas yra praleidęs CPK 368 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą prašymui dėl proceso atnaujinimo pateikti ir nėra išreiškęs prašymo terminą atnaujinti nei pateikęs įrodymų, jog egzistuoja svarbios priežastys tokio termino atnaujinimui. Dėl minėtų priežasčių pareiškėjo prašymas dėl proceso atnaujinimo turėtų būti atmestas CPK 370 straipsnio 1 dalies pagrindu. Pareiškėjo prašymas dalyje nustatyti, kad atsakovui M. S. būtų atlyginama už visuomenės poreikiams paimtus statinius (jų dalis): 46/100 dalį pastato – gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 46/100 dalį kitų inžinerinių statinių – kiemo statinių, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini), alternatyviu gyvenamuoju būstu atitinkančiu būtinus neįgalaus pareiškėjo poreikius (šildymas, vandentiekis, kanalizacija, elektra, patekimas į lauką ir patalpas be peraukštėjimo) – yra nepagrįstas bei prieštaraujantis Lietuvos Respublikos žemės įstatymo (toliau – Žemės įstatymas) 47 straipsnio normoms, kadangi alternatyvaus statinių atlyginimo būdo kitu būstu Žemės įstatymas nei joks kitas teisės aktas nenumato. Bylos nagrinėjimo metu atsakovas kraustymosi išlaidų atlyginimo dydžio teisme neginčijo, neteikė jokių įrodymų, kad reikės kraustyti ir negalią turintį asmenį, nepasisakė, kad dėl to atsakovui nusimato didesni kraustymosi kaštai, nepateikė paskaičiavimų dėl tinkamų kraustymosi išlaidų kaštų, neteikė paslaugų teikėjų preliminarių paslaugos kainos sąmatų nei atliko savo nekilnojamo turto vertinimą. Atsakovas iš esmės nesutiko su vertinimo ataskaitoje nustatyta jo 46/100 dalių pastato – gyvenamojo namo verte ir reikalavo, kad būtų atlyginta didesnė kompensacija už būstą, taip pat prašė kompensacijos už vandentiekio įvedimą bei neturtinės žalos atlyginimo. Atsakovo prašymu kviesta liudyti jo motina G. S. 2021 m. rugpjūčio 23 d. teismo posėdžio metu akcentavo, kad nesutinka su vertinimo ataskaitoje paskaičiuota turto verte, su turto vertintojos parinktu vertinimo metodu, nurodė, kad sūnui priklausanti namo dalis yra didesnės vertės nei kaimyno bendrasavininko dalis, teikė paaiškinimus apie vandentiekio įvedimo aplinkybes ir turėtas išlaidas. Liudytoja net neužsiminė, kad minėtu adresu gyvena asmuo su negalia, taipogi, kraustymosi išlaidų klausimo nekėlė. Atsakovas neginčijęs kraustymosi išlaidų savalaikiai, dabar privalo įskaičiuoti visas jo turėtas kraustymosi išlaidas ir neįgaliojo kraustymosi išlaidas, jeigu tokios buvo / bus patiriamos į teismų sprendimais priteistą kraustymosi išlaidų sumą. Galiausiai, atsakovui kaip tuometiniam nekilnojamojo turto savininkui reikėjo kelti materialiuosius reikalavimus bylos nagrinėjimo metu, o dabar jam kyla pareiga pasirūpinti jo būste gyvenusiais asmenimis, jeigu jie tikrai jame gyveno. Bylą nagrinėję teismai, vadovaudamiesi Žemės įstatymo VIII skyriaus nuostatomis, teisingai sprendė dėl asmenų, kurie trauktini į bylą kaip asmenys, suinteresuoti proceso baigtimi. Teismų sprendimai atitinka aktualų teisinį reglamentavimą, kuris nustato, kad turi būti atlyginama statinių savininkui pinigais pagal turto rinkos vertę, nė viena teisės norma nenustato pareigos atlyginti visuomenės poreikiams paimamame turte savo gyvenamąją vietą deklaravusiems asmenims. Bylą nagrinėję teismai sprendė dėl teisingo atlyginimo dydžio nustatymo visuomenės poreikiams paimamo turto savininkui, pareiškėjas nėra tas subjektas, dėl kurio teisių ir pareigų būtų pasisakyta teismo sprendime, nei tas subjektas, kuriam teismo sprendimas sukurtų teises ar pareigas. Visi byloje kelti reikalavimai buvo teisėtai ir pagrįstai išspręsti tarp paėmimu suinteresuotos institucijos ir statinių savininko. Pareiškėjas neturi subjektiškumo byloje, kurioje jis prašo atnaujinti procesą. Savivaldybė neturėjo duomenų, kad (duomenys neskelbtini), gyvena negalią turintis asmuo. Be to, byloje pateikti įrodymai patvirtino visiškai kitas aplinkybes. Atsakovo pateiktame 2021 m. birželio 9 d. prašyme atidėti bylos nagrinėjimą nurodoma, kad atsakovas M. S. negali atvykti į paskirtą teismo posėdį, nes (duomenys neskelbtini) prižiūri ten gyvenantį savo tėvą, kuris turi sunkią negalią. Be to, pareiškėjas savo prašyme nurodo, kad jam nepagrįstai buvo nutrauktas individualios pagalbos išlaidų kompensacijos mokėjimas. Vadinasi, pareiškėjas gaudavo išmokas savo gyvenamosios vietos savivaldybėje ir mokėjimas buvo nutrauktas panaikinus pareiškėjo deklaruotos gyvenamosios vietos duomenis, kaip kad pats pareiškėjas teigia. Savivaldybės duomenimis, Kauno miesto savivaldybės administracija niekada nėra mokėjusi išmokų pareiškėjui, kas įrodo, kad jo gyvenamoji vieta yra išmokas mokėjusioje savivaldybėje, kuri nėra Kauno miesto savivaldybė, kaip tą nustato Lietuvos Respublikos tikslinių kompensacijų įstatymo 6 straipsnio 1 dalis. Pareiškėjas nuosavybės teise valdo nekilnojamąjį turtą – gyvenamąjį namą ir kitus statinius, esančius (duomenys neskelbtini), taip pat nekilnojamąjį turtą – žemės sklypą ir statinius, esančius (duomenys neskelbtini). Taigi pareiškėjas savo poreikius ir teisę į tinkamą, neįgaliojo poreikiams pritaikytą gyvenamąjį būstą gali spręsti kitais teisėtais būdais, o būtent, pritaikant jam nuosavybės teise priklausantį gyvenamąjį namą Būsto pritaikymo neįgaliesiems tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2019 m. vasario 19 d. įsakymu Nr. A1-103 „Dėl Būsto pritaikymo neįgaliesiems tvarkos aprašo patvirtinimo“ nustatyta tvarka, pateikdamas prašymą dėl būsto pritaikymo jo poreikiams būsto buvimo vietos savivaldybės administracijai.

Teismas

k o n s t a t u o j a :

9.       Prašymas dėl proceso atnaujinimo netenkinamas.

10.       Bylos duomenimis nustatyta, kad Kauno apygardos teismas 2021 m. rugsėjo 2 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-764-343/2021 ieškovės Kauno miesto savivaldybės ieškinį tenkino iš dalies. Teismas nustatė, kad atsakovui M. S. atlyginimo už visuomenės poreikiams 2020 m. rugsėjo 9 d. įsakyme Nr. lP-255-(1.17 E.) „Dėl valstybinės žemės, esančios (duomenys neskelbtini), reikalingos Ateities plentui rekonstruoti ir Pietrytiniam aplinkkeliui tiesti Kauno mieste, naudojimosi teisės nutraukimo“ nurodytus paimtus statinius (jų dalis): 46/100 dalį pastato – gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 46/100 dalį kitų inžinerinių statinių – kiemo statinių, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir kitų nuostolių dydis yra 14 645 Eur.

11.       Lietuvos apeliacinis teismas 2022 m. birželio 30 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-367-1120/2022 Kauno apygardos teismo 2021 m. rugsėjo 2 d. sprendimą pakeitė – nustatė, kad atsakovui M. S. atlyginimo už visuomenės poreikiams Nacionalinės žemės tarnybos direktoriaus 2020 m. rugsėjo 9 d. įsakyme Nr. 1P-255-(1.17 E.) „Dėl valstybinės žemės, esančios (duomenys neskelbtini), reikalingos Ateities plentui rekonstruoti ir Pietrytiniam aplinkkeliui tiesti Kauno mieste, naudojimosi teisės nutraukimo“ nurodytus paimtus statinius (jų dalis): 46/100 dalis pastato – gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 46/100 dalis kitų inžinerinių statinių – kiemo statinių, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir kitų nuostolių dydis – 12 693 Eur. Nutartis įsiteisėjo 2022 m. birželio 30 d.

12.       2025 m. sausio 8 d. Kauno apygardos teisme gautas ir 2025 m. sausio 14 d. teisėjo rezoliucija priimtas pareiškėjo A. S. prašymas dėl proceso atnaujinimo Kauno apygardos teismo civilinėje byloje Nr. e2-764-343/2021. Pareiškėjas prašo CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punkto pagrindu atnaujinti procesą Kauno apygardos teismo civilinėje byloje Nr. e2-764-343/2021. Nurodo, kad gyvena savo sūnaus M. S. vardu įsigytame gyvenamajame name, esančiame (duomenys neskelbtini), kuriame nuo 2017 m. birželio 13 d. deklaravo ir savo gyvenamąją vietą. 2024 m. gruodžio 8 d. pareiškėjui buvo įteiktas M. S. adresuotas Kauno miesto savivaldybės administracijos Nekilnojamojo turto skyriaus 2024 m. lapkričio 18 d. raštas Nr. 60-6-1253 „Dėl nekilnojamojo turto (duomenys neskelbtini)“, prie kurio buvo pridėtas ir pareiškėjui adresuotas 2024 m. lapkričio 19 d. raštas Nr. 60-6-1254 „Dėl gyvenamosios vietos deklaravimo duomenų panaikinimo ((duomenys neskelbtini))“ bei Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus 2024 m. lapkričio 29 d. sprendimas Nr. VPE_SP2E-46948 „Dėl A. S. netekto darbingumo pensijos mokėjimo nutraukimo“. Minėtame rašte nurodoma, kad panaikinti pareiškėjo gyvenamosios vietos deklaravimo duomenys iš adreso (duomenys neskelbtini), o Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus 2024 m. lapkričio 29 d. sprendimu yra nuspręsta nutraukti netekto darbingumo pensijos mokėjimą nuo 2024 m. gruodžio 1 d. motyvuojant tuo, kad šis nedeklaravo gyvenamosios vietos ir neįtrauktas į gyvenamosios vietos nedeklaravusių asmenų apskaitą. Pareiškėjas tik po kreipimosi į advokatą, sužinojo, yra išnagrinėta civilinė byla pagal Kauno miesto savivaldybės administracijos ieškinį nekilnojamojo turto savininkui M. S. dėl minėto nekilnojamojo turto paėmimo visuomenės poreikiams ir atlyginimo už jį nustatymo. Kauno miesto savivaldybės administracija, kreipdamasi į teismą dėl minėto nekilnojamojo turto paėmimo visuomenės poreikiams ir atlyginimo už jį nustatymo, žinojo apie tai, kad minėtame gyvenamajame būste teisėtai gyvena ir yra deklaravęs savo gyvenamąją vietą pareiškėjas, tačiau šį faktą nuslėpė nuo teismo ir pareiškėjo neįtraukė trečiuoju asmeniu byloje, nors teismo sprendimas turėjo sukurti teisines pasekmes pareiškėjui, įskaitant jo iškeldinimą iš gyvenamosios vietos be teisės į gyvenamąjį plotą. Teismo nustatyta 12 693 Eur kompensacija neužtikrina pareiškėjo poreikius atitinkančios gyvenamosios vietos įsigijimo.

Dėl prašymo atnaujinti procesą padavimo termino

13.       Proceso atnaujinimo institutas yra išimtinė teisės į teismą įgyvendinimo priemonė. Kasacinis teismas, remdamasis Europos Žmogaus Teisių Teismo išaiškinimais dėl proceso atnaujinimo civilinėse ir komercinėse bylose, yra pažymėjęs, kad vienas iš esminių teisės viršenybės principo elementų – teisinio apibrėžtumo principas. Vadovaujantis šiuo principu, prašymai atnaujinti procesą turi būti ribojami laiko atžvilgiu, ir res judicata galią įgijęs bei įvykdytas teismo sprendimas gali būti peržiūrėtas tik esant proceso atnaujinimo pagrindui bei tuos pagrindus taikant neformaliai. Teisinis reglamentavimas, pagal kurį procesas susijęs su daugkartinio įsiteisėjusio sprendimo peržiūrėjimo rizika, yra nesuderinamas su teisinio apibrėžtumo principu, todėl įstatyme bylos šalims nesuteikiama teisės atnaujinti procesą vien siekiant pakartotinio bylos išnagrinėjimo. Laikantis teisinio apibrėžtumo principo, teismams galutinai išsprendus ginčą, jų sprendimas neturėtų būti kvestionuojamas, taip užtikrinant santykių stabilumą. Nukrypimas nuo šio principo galimas tik esminėms klaidoms taisyti, esant svarbioms ir įtikinamomis aplinkybėms (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. vasario 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-145/2014).

14.       Kasacinio teismo praktikoje taip pat išaiškinta, kad prašymo atnaujinti procesą nagrinėjimą reglamentuoja CPK 370 straipsnis, iš kurio matyti, kad toks prašymas turi būti nagrinėjamas trimis etapais. Pirma, teismas, gavęs prašymą atnaujinti procesą, sprendžia prašymo priėmimo klausimą, t. y. patikrina, ar pareiškėjas laikėsi formalių reikalavimų – ar prašymo turinys atitinka CPK 111, 113, 369 straipsnių reikalavimus, ar sumokėtas žyminis mokestis, ar laikytasi teismingumo taisyklių, ar prašymą padavė veiksnus bei tinkamai įgaliotas asmuo ir pan. (CPK 370 straipsnio 1 dalis). Jei nenustato formalių prašymo trūkumų, teismas jį priima. Antra, priėmus prašymą atnaujinti procesą, skiriamas teismo posėdis, apie kurį informuojamos bylos šalys ir kuriame sprendžiamas klausimas dėl proceso atnaujinimo byloje. Spręsdamas šį klausimą, teismas patikrina, ar prašymas atnaujinti procesą paduotas nepraleidus CPK 368 straipsnyje nustatyto termino ir ar egzistuoja CPK 366 straipsnio 1 dalyje įtvirtinti proceso atnaujinimo pagrindai (CPK 370 straipsnio 2 dalis). Trečia, teismo posėdyje vyksta atnaujintos bylos nagrinėjimas iš esmės, kurio metu teismas bylą nagrinėja pakartotinai pagal bendrąsias CPK taisykles, tačiau neperžengdamas ribų, kurias apibrėžia proceso atnaujinimo pagrindai, t. y. pagal atnaujinimo pagrindus patikrinamas ankstesnio teismo sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas ir sprendžiamas klausimas, ar pareiškėjo nurodytas proceso atnaujinimo pagrindas leidžia abejoti byloje priimtų ir įsiteisėjusių teismo procesinių sprendimų teisėtumu bei pagrįstumu (CPK 370 straipsnio 4 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. liepos 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-313/2011).

15.       Taigi, antrojoje prašymo atnaujinti procesą nagrinėjimo stadijoje teismas įvertina procesines prielaidas procesui byloje atnaujinti, t. y. turi nustatyti kumuliatyvias sąlygas: 1) prašymo dėl proceso atnaujinimo pateikimo terminas nėra praleistas; ir 2) yra proceso atnaujinimo pagrindas. Tais atvejais, kai netenkinama bent viena iš sąlygų, civilinės bylos procesas negali būti atnaujinamas.

16.       CPK 368 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad prašymas atnaujinti procesą gali būti pateikiamas per tris mėnesius nuo tos dienos, kurią jį pateikiantis asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti aplinkybes, sudarančias proceso atnaujinimo pagrindą. Sprendžiant dėl to, kada asmuo turėjo sužinoti apie aplinkybes, sudarančias proceso atnaujinimo pagrindą, teismų praktikoje vertinama, ar asmuo būtų galėjęs sužinoti apie šias aplinkybes, jeigu atitinkamoje situacijoje būtų veikęs kaip bonus pater familias, t. y. apdairiai ir rūpestingai, rūpindamasis savo galbūt pažeistų teisių gynyba (Lietuvos apeliacinio teismo 2009 m. kovo 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-235/2009). Prašymo atnaujinti procesą padavimo terminas turėtų būti skaičiuojamas nuo tada, kai pareiškėjas turėjo objektyviai sužinoti esant ar atsiradus aplinkybes, kurios yra pagrindas atnaujinti procesą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-112-378/2019).

17.       Nagrinėjamu atveju pareiškėjas nurodo, kad apie priimtą teismo sprendimą ir jo turinį pareiškėjas sužinojo tik po to, kai 2024 m. gruodžio 8 d. gavo M. S. adresuotą Kauno miesto savivaldybės administracijos Nekilnojamojo turto skyriaus 2024 m. lapkričio 18 d. raštą Nr. 60-6-1253 „Dėl nekilnojamojo turto (duomenys neskelbtini)“, prie kurio buvo pridėtas ir pareiškėjui adresuotas 2024 m. lapkričio 19 d. raštas Nr. 60-6-1254 „Dėl gyvenamosios vietos deklaravimo duomenų panaikinimo ((duomenys neskelbtini))“ bei Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus 2024 m. lapkričio 29 d. sprendimas Nr. VPE_SP2E-46948 „Dėl A. S. netekto darbingumo pensijos mokėjimo nutraukimo“. Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko duomenų nustatyta, kad 2021 m. kovo 1 d. Kauno apygardos teisme civilinėje byloje Nr. e2-764-343/2021 gautas 2021 m. vasario 22 d. G. S. paaiškinimas, kuriame nurodoma, jog ji kaip atsakovo M. S. įgaliotas asmuo dalyvavo turto vertinimo apžiūroje 2019 m. kovo 29 d. Iš Kauno apygardos teismo 2021 m. rugsėjo 2 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-764-343/2021 matyti, kad 2021 m. rugpjūčio 23 d. teismo posėdyje dalyvavo G. S., kuri paaiškino, jog dalyvavo vertinant butus, butai buvo vertinami atskirai, kitas butas buvo vertinamas kaip netinkamas gyventi, bet jų turtą įvertino mažiau, netinkamas gyventi butas įvertintas 480 Eur daugiau negu jų; nors ūkinio pastato nėra, bet už jį sumokėta, yra įvestas vandentiekis už asmenines lėšas. Pareiškėjas prašyme dėl proceso atnaujinimo nurodo, kad jam nustatytas darbingumo netekimas neterminuotam laikotarpiui, todėl jį pilnai aptarnauja ir globoja žmona. Iš kartu su prašymu dėl proceso atnaujinimo pateikto įgaliojimo matyti, kad 2023 m. liepos 11 d. pareiškėjas įgaliojo sutuoktinę G. S. būti jo atstove įvairiose institucijose. Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjo sutuoktinei G. S. buvo žinoma, jog Kauno apygardos teisme yra nagrinėjama civilinė byla Nr. e2-764-343/2021, teismas pareiškėjo argumentus apie tai, kad pareiškėjas apie minėtą civilinę bylą sužinojo tik 2024 m. gruodžio 8 d., atmeta kaip nepagrįstus. Pareiškėjas nepateikė jokių įrodymų, iš kurių būtų galima nustatyti, kad apie Kauno apygardos teisme nagrinėjamą civilinę bylą Nr. e2-764-343/2021 sužinojo vėliau negu 2021 m. vasario 22 d., t. y. 2024 m. gruodžio 8 d. Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad pareiškėjas praleido įstatymo nustatytą trijų mėnesių terminą prašymui dėl proceso atnaujinimo pareikšti.

18.       CPK 368 straipsnio 1 dalyje nustatytas terminas yra atnaujinamasis, todėl tuo atveju, kai pareiškėjas paduoda prašymą praleidęs nustatytą trijų mėnesių terminą arba teismo posėdžio metu paaiškėja aplinkybių, patvirtinančių termino praleidimą, jis prie prašymo dėl proceso atnaujinimo turi pateikti prašymą dėl šio termino atnaujinimo, nurodydamas jo praleidimo priežastis (CPK 78 straipsnio 2, 3 dalys).

19.       Nagrinėjamu atveju pareiškėjas praleido įstatymo nustatytą trijų mėnesių terminą prašymui dėl proceso atnaujinimo pareikšti, tačiau prašymo dėl šio termino atnaujinimo nepateikė, priežasčių kodėl praleido minėtą terminą nenurodė, todėl spręstina, kad pareiškėjas praleido CPK 368 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą.  Pagal CPK 370 straipsnio 3 dalį termino prašymui dėl proceso atnaujinimo paduoti praleidimas yra savarankiškas pagrindas atsisakyti atnaujinti procesą, net ir konstatavus esant CPK 366 straipsnio 1 dalyje įtvirtintus proceso atnaujinimo pagrindus.

Dėl proceso atnaujinimo CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punkte nustatytu pagrindu

20.       Proceso atnaujinimas galimas tik esant CPK 366 straipsnio 1 dalyje įtvirtintiems konkretiems proceso atnaujinimo pagrindams, t. y. teisiškai reikšmingiems faktams, kurių egzistavimas konkrečioje byloje dėl objektyvių ar subjektyvių priežasčių negalėjo būti nustatytas. Dėl šios priežasties asmuo, besikreipiantis su prašymu atnaujinti procesą, privalo įrodyti esant bent vieną pagrindą CPK 366 straipsnio 1 dalyje nustatytų proceso atnaujinimo pagrindų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-526/2013).

21.       Nagrinėjamu atveju pareiškėjas prašo atnaujinti procesą Kauno apygardos teismo civilinėje byloje Nr. e2-764-343/2021 CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punkto pagrindu, kadangi pareiškėjas gyvena savo sūnaus M. S. vardu įsigytame gyvenamajame name, esančiame (duomenys neskelbtini), kuriame nuo 2017 m. birželio 13 d. deklaravo ir savo gyvenamąją vietą.  Kauno miesto savivaldybės administracija, kreipdamasi į teismą dėl minėto nekilnojamojo turto paėmimo visuomenės poreikiams ir atlyginimo už jį nustatymo, žinojo apie tai, kad minėtame gyvenamajame būste teisėtai gyvena ir yra deklaravęs savo gyvenamąją vietą pareiškėjas, tačiau šį faktą nuslėpė nuo teismo ir pareiškėjo neįtraukė trečiuoju asmeniu byloje, nors teismo sprendimas turėjo sukurti teisines pasekmes pareiškėjui, įskaitant jo iškeldinimą iš gyvenamosios vietos be teisės į gyvenamąjį plotą.

22.       Pagal CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punktą procesas gali būti atnaujinamas, jeigu sprendimu teismas nusprendė dėl neįtrauktų į bylos nagrinėjimą asmenų materialiųjų teisių ar pareigų.

23.       Kasacinio teismo išaiškinta, kad procesui šiuo pagrindu atnaujinti būtina nustatyti ne tik tai, jog asmuo be pakankamo pagrindo nebuvo įtrauktas į bylos nagrinėjimą ir jame nedalyvavo, bet ir tai, kad sprendimu teismas nusprendė dėl jo teisių ar įstatymų saugomų interesų (CPK 365 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-42/2010). Prašyme atnaujinti procesą nepakanka nurodyti vien procesinio pobūdžio aplinkybes, pareiškėjas turi nurodyti materialiąja teisės norma pagrįstą teisę ar įstatymo saugomą interesą, kurie pažeisti, jo neįtraukus į procesą, taip pat pateikti įrodymus ir argumentus, kurie pagrįstų jo dalyvavimo įtaką šalių susiklosčiusiems materialiesiems teisiniams santykiams ir teismo sprendimo teisėtumui bei pagrįstumui. Procesas CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punkto pagrindu gali būti atnaujinamas tik tuo atveju, kai teismo sprendime tiesiogiai pasisakyta dėl neįtraukto į bylos nagrinėjimą pareiškėjo teisių ar jo pareigų, teismo sprendimas jam sukuria teisių ar pareigų arba tokiu teismo sprendimu pažeistos jo teisės ar įstatymo saugomi interesai, teismui įvertinus neįtraukto asmens pateiktus įrodymus, bus panaikintos ar pakeistos teismo nustatytos teisės ir pareigos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. birželio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-282/2012, 2011 m. lapkričio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-453/2011).

24.       CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punkto pagrindu procesas gali būti atnaujinamas tik tuo atveju, jeigu asmuo, kuris prašo atnaujinti procesą, turėjo tam tikrų teisių į ginčo objektą. Kai toks asmuo neįtraukiamas į bylą, akivaizdu, kad teismas, išspręsdamas bylą, savo sprendimu nusprendžia ir dėl neįtraukto į bylą asmens teisių bei pareigų į ginčo objektą. Jeigu į bylą neįtrauktas asmuo neturėjo jokių teisių į ginčo objektą, tai byloje priimtas teismo sprendimas objektyviai negali turėti įtakos jo teisėms, todėl pagrindo procesui atnaujinti nėra. Sprendimo įtaka neįtrauktų asmenų teisių pasikeitimui turi būti reali, todėl svarbu nustatyti sprendimu pakeistų teisių ir pareigų ryšį, kad būtų galima konstatuoti, jog dėl proceso šalių teisių ir pareigų bei neįtrauktų asmenų teisių ir pareigų ryšio pasikeitė pastarųjų turinys. Nenustačius šio pasikeitimo galimybės, proceso atnaujinimas gali tapti trukdžiu įsiteisėjusiam teismo sprendimui vykdyti ir būtų pažeistas proceso atnaujinimo tikslas, taip pat koncentruotumo principas, nes būtų sudarytos sąlygos nepagrįstam pakartotiniam bylinėjimuisi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-42/2010).

25.       Nagrinėjamu atveju civilinėje byloje Nr. e2-764-343/2021, kurios procesą pareiškėjas prašo atnaujinti, Kauno miesto savivaldybės administracijos ieškinyje buvo pareikšti reikalavimai pareiškėjo sūnui M. S. dėl leidimo įregistruoti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos direktoriaus 2020 m. rugsėjo 9 d. įsakyme Nr. lP-255-(1.17 E.) „Dėl valstybinės žemės, esančios (duomenys neskelbtini), reikalingos Ateities plentui rekonstruoti ir Pietrytiniam aplinkkeliui tiesti Kauno mieste, naudojimosi teisės nutraukimo“ nurodytus valstybinėje žemėje (duomenys neskelbtini), esančius statinius (jų dalis): 46/100 dalį pastato – gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 46/100 dalį kitų inžinerinių statinių – kiemo statinių, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklausančius atsakovui M. S., Nekilnojamojo turto registre valstybės vardu ir pradėti juos naudoti Nacionalinės žemės tarnybos direktoriaus 2020 m. rugsėjo 9 d. įsakyme Nr. lP-255-(1.17 E.) nurodytiems tikslams – Ateities plentui rekonstruoti ir Pietrytiniam aplinkkeliui tiesti Kauno mieste bei nustatyti, kad atsakovui atlyginimo už visuomenės poreikiams 2020 m. rugsėjo 9 d. įsakyme Nr. lP-255-(1.17 E.) „Dėl valstybinės žemės, esančios (duomenys neskelbtini), reikalingos Ateities plentui rekonstruoti ir Pietrytiniam aplinkkeliui tiesti Kauno mieste, naudojimosi teisės nutraukimo“ nurodytus paimtus statinius (jų dalis): 46/100 dalį pastato – gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 46/100 dalį kitų inžinerinių statinių – kiemo statinių, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir kitų nuostolių dydis yra 11 891 Eur. 

26.       Kauno apygardos teismas 2020 m. gruodžio 17 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-1965-343/2020 leido įregistruoti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos direktoriaus 2020 m. rugsėjo 9 d. įsakyme Nr. lP-255-(1.17 E.) „Dėl valstybinės žemės, esančios (duomenys neskelbtini), reikalingos Ateities plentui rekonstruoti ir Pietrytiniam aplinkkeliui tiesti Kauno mieste, naudojimosi teisės nutraukimo“ nurodytus valstybinėje žemėje (duomenys neskelbtini), esančius statinius (jų dalis): 46/100 dalį pastato – gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 46/100 dalį kitų inžinerinių statinių – kiemo statinių, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklausančius M. S., Nekilnojamojo turto registre valstybės vardu ir pradėti juos naudoti Nacionalinės žemės tarnybos direktoriaus 2020 m. rugsėjo 9 d. įsakyme Nr. lP-255-(1.17 E.) nurodytiems tikslams – Ateities plentui rekonstruoti ir Pietrytiniam aplinkkeliui tiesti Kauno mieste. Teismas nustatė, kad atsakovas M. S. yra 11 891 Eur, kurie 2020 m. rugsėjo 22 d. lėšų pervedimo nurodymu Nr. 16478 pervesti į Luminor Bank AS, Lietuvos skyrius, esančią depozitinę sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), savininkas.

27.       Kauno apygardos teismas 2021 m. rugsėjo 2 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-764-343/2021 ieškovės Kauno miesto savivaldybės ieškinį tenkino iš dalies. Teismas nustatė, kad atsakovui M. S. atlyginimo už visuomenės poreikiams 2020 m. rugsėjo 9 d. įsakyme Nr. lP-255-(1.17 E.) „Dėl valstybinės žemės, esančios (duomenys neskelbtini), reikalingos Ateities plentui rekonstruoti ir Pietrytiniam aplinkkeliui tiesti Kauno mieste, naudojimosi teisės nutraukimo“ nurodytus paimtus statinius (jų dalis): 46/100 dalį pastato – gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 46/100 dalį kitų inžinerinių statinių – kiemo statinių, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir kitų nuostolių dydis yra 14 645 Eur.

28.       Lietuvos apeliacinis teismas 2022 m. birželio 30 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-367-1120/2022 Kauno apygardos teismo 2021 m. rugsėjo 2 d. sprendimą pakeitė – nustatė, kad atsakovui M. S. atlyginimo už visuomenės poreikiams Nacionalinės žemės tarnybos direktoriaus 2020 m. rugsėjo 9 d. įsakyme Nr. 1P-255-(1.17 E.) „Dėl valstybinės žemės, esančios (duomenys neskelbtini), reikalingos Ateities plentui rekonstruoti ir Pietrytiniam aplinkkeliui tiesti Kauno mieste, naudojimosi teisės nutraukimo“ nurodytus paimtus statinius (jų dalis): 46/100 dalis pastato – gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 46/100 dalis kitų inžinerinių statinių – kiemo statinių, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir kitų nuostolių dydis – 12 693 Eur. Nutartis įsiteisėjo 2022 m. birželio 30 d.

29.       Pareiškėjas prašyme dėl proceso atnaujinimo nurodo, kad Kauno miesto savivaldybės administracija, kreipdamasi į teismą dėl minėto nekilnojamojo turto paėmimo visuomenės poreikiams ir atlyginimo už jį nustatymo, žinojo apie tai, jog minėtame gyvenamajame būste teisėtai gyvena ir yra deklaravęs savo gyvenamąją vietą pareiškėjas, tačiau šį faktą nuslėpė nuo teismo ir pareiškėjo neįtraukė trečiuoju asmeniu byloje, nors teismo sprendimas turėjo sukurti teisines pasekmes pareiškėjui, įskaitant jo iškeldinimą iš gyvenamosios vietos be teisės į gyvenamąjį plotą. Teismas su minėtais pareiškėjo argumentais nesutinka.

30.       Byloje nustatyta, kad tiek pareiškėjo sūnus, tiek pareiškėjo sutuoktinė dalyvavo civilinės bylos Nr. e2-764-343/2021 nagrinėjime, todėl teigti, kad pareiškėjui nebuvo žinoma apie minėtą civilinę bylą, nėra jokio pagrindo. Pareiškėjo sūnus, kuris civilinėje byloje Nr. e2-764-343/2021 buvo atsakovas, atsiliepime į ieškinį buvo nurodęs, kad jam nuosavybės teise priklausančiame nekilnojamame turte, esančiame (duomenys neskelbtini), gyvena jo tėvas. Kartu su atsiliepimu į ieškinį teismui buvo pateikta ir Kauno miesto savivaldybės administracijos filialo Petrašiūnų seniūnijos 2017 m. lapkričio 10 d. Pažyma apie asmens deklaruotą gyvenamąją vietą, kurioje nurodyta, kad 2017 m. lapkričio 10 d. A. S. deklaravo savo gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini). Taigi teismui buvo žinoma apie tai, kad Kauno miesto savivaldybės administracijos prašomame paimti visuomenės poreikiams turte deklaravęs gyvenamąją vietą yra atsakovo tėvas A. S.. Pažymėtina ir tai, kad bylos nagrinėjamu metu nebuvo įrodinėjama, kad adresu (duomenys neskelbtini), gyvena asmuo su negalia, taipogi, nebuvo keliamas jo kraustymosi išlaidų kompensavimo klausimas. Kita vertus, byloje buvo vertinamos aplinkybės, išimtinai susijusios su leidimu visuomenės poreikiams valstybinėje žemėje esančias atsakovui M. S. priklausančias statinių dalis įregistruoti valstybės vardu bei pradėti jas naudoti visuomenės poreikiams bei atlyginimu atsakovui už iš jo paimtas statinių dalis. Nei Kauno apygardos teismas 2020 m. gruodžio 17 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e2-1965-343/2020, nei Kauno apygardos teismas 2021 m. rugsėjo 2 d. sprendime civilinėje byloje Nr. e2-764-343/2021, nei Lietuvos apeliacinis teismas 2022 m. birželio 30 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e2A-367-1120/2022 jokia apimtimi nėra pasisakęs dėl pareiškėjo teisių ir pareigų, teismų priimti procesiniai sprendimai pareiškėjui taip pat nesukuria ir jokių teisių bei pareigų ir (ar) jų nepažeidžia. Taigi, teismas nesutinka su pareiškėjo argumentais, kad jis byloje turėjo būti įtrauktas trečiuoju asmeniu, kadangi teismo sprendimas sukūrė/turėjo sukurti teisines pasekmes pareiškėjui. Byloje nebuvo kokiu nors aspektu sprendžiamas klausimas susijęs su pareiškėjo iškeldinimu iš gyvenamosios vietos be teisės į gyvenamąjį plotą.

31.       Akcentuotina ir tai, kad teismui kyla abejonės dėl pareiškėjo A. S. nurodytų aplinkybių teisingumo, jog jis bylos išnagrinėjimo metu gyveno adresu (duomenys neskelbtini). Vien tai, kad gyvenamajame name, esančiame (duomenys neskelbtini), nuo 2017 m. birželio 13 d. A. S. yra deklaravęs savo gyvenamąją vietą nėra pakankamas pagrindas spręsti, kad šiuo adresu buvo ir jo faktinė gyvenamoji vieta. Byloje nėra jokių duomenų, kad Kauno miesto savivaldybės administracija būtų žinojusi, kad adresu (duomenys neskelbtini), gyvena negalią turintis asmuo, t. y. pareiškėjas A. S.. Priešingai, iš Kauno apygardos teismo civilinėje byloje Nr. e2-764-343/2021 pateikto atsakovo M. S. 2021 m. birželio 9 d. prašymo atidėti bylos nagrinėjimą matyti, kad atsakovas M. S. negalėjo atvykti į paskirtą teismo posėdį, nes (duomenys neskelbtini) prižiūrėjo ten gyvenantį savo tėvą, kuris turi sunkią negalią, t. y. iš esmės buvo pripažįstama, kad tėvas gyvena (duomenys neskelbtini). Pareiškėjo sutuoktinė G. S. aktyviai dalyvavo civilinės bylos dėl atlyginimo dydžio už visuomenės poreikiams paimamą nekilnojamąjį turtą (duomenys neskelbtini), nustatymo, nagrinėjime, teikė rašytinius ir žodinius paaiškinimus byloje, tačiau apie tai, kad šiuo adresu gyventų bei ji slaugytų neįgalų asmenį nenurodė. Pažymėtina ir tai, kad Kauno miesto savivaldybės administracija niekada nėra mokėjusi išmokų A. S., kas įrodo, kad jo gyvenamoji vieta nebuvo Kauno miesto savivaldybės teritorijoje (Lietuvos Respublikos tikslinių kompensacijų įstatymo 6 straipsnio 1 dalis). Atsakovas M. S., per savo įgaliotinę, savo gyvenamąją vietą, esančią adresu (duomenys neskelbtini), buvo nurodęs ir Marijampolės apylinkės teisme nagrinėtoje civilinėje byloje Nr. e2-2042-570/2023 (teismų informacinės sistemos LITEKO duomenys). Gyvenamasis namas (duomenys neskelbtini), iki šiol priklauso pareiškėjui nuosavybės teise (Nekilnojamojo turto registro duomenys, CPK 179 straipsnio 3 dalis). Nurodytos aplinkybės suponuoja išvadą, jog pareiškėjas A. S. Kauno apygardos teismo civilinės bylos Nr. e2-764-343/2021 išnagrinėjimo metu tikėtina net negyveno adresu (duomenys neskelbtini).

32.       Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjas praleido įstatymo nustatytą trijų mėnesių terminą prašymui dėl proceso atnaujinimo pareikšti, taip pat į tai, jog pareiškėjo argumentai, kad šiuo atveju yra pagrindas atnaujinti procesą, remiantis CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punkto pagrindu, neturi nei teisinio, nei faktinio pagrindo, teismas sprendžia, kad pareiškėjo prašymas dėl proceso atnaujinimo atmestinas.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290–291 straipsniu, 370 straipsnio 3 dalimi,

n u t a r i a :

pareiškėjo A. S. prašymą dėl proceso atnaujinimo Kauno apygardos teismo civilinėje byloje Nr. e2-764-343/2021 atmesti.

Nutarties kopijas išsiųsti dalyvaujantiems byloje asmenims.

Nutartis per 7 (septynias) dienas nuo jos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Lietuvos apeliaciniam teismui per Kauno apygardos teismą.

Teisėjas                 Edvardas Paliokas