Civilinė byla Nr. 2S-128-431/2013
Teisminio proceso Nr. 2-03-3-04448-2012-3 Procesinio sprendimo kategorija: 121.7; 121.21
(S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS
NUTARTIS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2013 m. kovo 4 d.
Vilnius
Vilniaus apygardos teismo civilinių bylų skyriaus teisėja Laima Gerasičkinienė,
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo UAB „Restoranų grupė Fortas“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2012 m. spalio 11 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo UAB „Restoranų grupė Fortas“ ieškinį atsakovui UAB „Mulga“ dėl sutarties sąlygos ir pranešimo pripažinimo negaliojančiais.
n u s t a t ė :
I.Ginčo esmė
Ieškovas UAB „Restoranų grupė Fortas“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, reikalaudamas pripažinti negaliojančiu nuomos sutarties 7.5 punktą dėl vienašališko nuomos sutarties nutraukimo, bei atsakovo UAB „Mulga“ 2012-04-10 pranešimą apie nuomos sutarties nutraukimą.
Ieškovas taip pat prašė taikyti laikinąją apsaugos priemonę – uždrausti atsakovui UAB „Mulga“ nutraukti negyvenamųjų patalpų nuomos sutartį ir imtis bet kokių veiksmų, kurie apribotų ieškovo teises pagal tarp šalių 2005-05-24 sudarytą Negyvenamųjų patalpų nuomos sutartį naudoti ir valdyti išnuomotą nekilnojamąjį turtą – patalpas, Nr.A14, esančias pastate, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), žemės sklype, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), kol bus priimtas galutinis teismo sprendimas byloje.
Vilniaus miesto 3 apylinkės teismas 2012-09-21 nutartimi ieškovo UAB „Restoranų grupė Fortas“ prašymą tenkino iš dalies. Teismas uždraudė atsakovui UAB „Mulga“ nutraukti negyvenamųjų patalpų Nr.A14, esančių pastate, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) (prekybos centre (duomenys neskelbtini)), nuomos sutartį; uždraudė imtis veiksmų, susijusių su ieškovo veiklos apribojimais šiose patalpose, iki teismo sprendimo byloje priėmimo.
Atsakovas UAB „Mulga“ pateikė atskirąjį skundą, kuriuo prašė Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2013-09-21 nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmesti. Nurodė, jog ieškovas tikėtinai nepagrindė ieškinio reikalavimų pagrįstumo, o teismas nepagrįstai laikinųjų apsaugos priemonių institutu išsprendė iš esmės ginčą ir varžė atsakovo teises nutraukti nuomos sutartį su ieškovu bet kokiais pagrindais, bei sudarė galimybės ieškovui galimai naudoti patalpas ne pagal paskirtį ar bloginti nuomojamų patalpų būklę.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Vilniaus miesto 3 apylinkės teismas 2012-10-11 nutartimi atsakovo UAB „Mulga” atskirąjį skundą patenkino. Teismas panaikino Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2012-09-21 nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.
Teismas konstatavo, kad teismo taikyti draudimai nėra proporcingi ieškinio reikalavimų apimčiai, bei papildomai suvaržo atsakovo veikimo laisvę su ieškovu sudarytos patalpų nuomos sutarties ribose. Teismas pripažino, kad ieškinio reikalavimų tikėtinumas yra pagrįstas tik ieškovo pateikiama susirašinėjimo su atsakovu medžiaga. Teismo sprendimo įvykdymo apsunkinimo šioje bylos stadijoje nėra pagrindo konstatuoti, nes teismo sprendimu nuomos sutarties sąlygą pripažinus negaliojančia iškiltų ne sprendimo įvykdymo galimybės problema, o nuostolių atlyginimo klausimas. Teismas padarė išvadą, kad 2012-09-21 nutartimi taikyti suvaržymai išeina už ieškinio reikalavimų ribų, o pačios laikinosios apsaugos priemonės iš dalies sutampa su ieškinio reikalavimais.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Atskiruoju skundu ieškovas UAB „Restoranų grupė Fortas“ prašo Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2012-10-11 nutartį panaikinti.
Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
- apeliantas siekia nuomos teisinių santykių tęstinumo, o atsakovas – nutraukti sutartį 7.5 p. pagrindu. Ieškovas nuomojamose patalpose vykdo komercinę veiklą, moka nuomos mokestį atsakovui.
- laikinoji apsaugos priemonė nėra tapati byloje pareikštam materialiniam reikalavimui, tačiau yra tiesiogiai susijusi su reikalavimu pripažinti pranešimą apie sandorio nutraukimą neteisėtu ir negaliojančiu. Dėl šios priežasties 2012-09-21 nutartyje nurodyta teismo išvada, kad nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių ir neuždraudus atsakovui nutraukti nuomos sutartį bei imtis veiksmų, susijusių su ieškovo veiklos apribojimu šiose patalpose iki teismo sprendimo byloje priėmimo, apsunkintų būsimo teismo sprendimo įvykdymą ateityje buvo visiškai teisėta ir pagrįsta;
- teismas neįvertino aplinkybės, kad atsakovas, nors ir žinodamas, kad ginčas dėl sutarties nutraukimo pagrįstumo yra sprendžiamas teisme, galėtų bandyti inicijuoti ieškovo priverstinį iškeldinimą iš nuomojamų patalpų, taip nutraukdamas nuomos teisinius santykius, arba galėtų riboti ieškovo veiklą. Be to, laikinųjų apsaugos priemonių nepritaikymas suvaržo ieškovo teises ir suponuoja sąlygas atsakovui nepagrįstai riboti jo veiklą teisminio ginčo nagrinėjimo metu, kadangi suteikia atsakovui galimybę neteisėtai elgtis nuomojamose patalpose ir trukdyti ieškovui normalią veiklą, kai tuo tarpu atsakovo teisių ieškovas niekuo nevaržo, jis jokių nuostolių nepatiria ir nepatirs, nuomos mokestį ieškovas moka tvarkingai.
Atsiliepimu į atskirąjį skundą atsakovas UAB „Mulga“ prašo Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2012-10-11 nutartį palikti nepakeistą, o ieškovo atskirąjį skundą atmesti kaip nepagrįstą.
IV. Apeliacinio teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas netenkintinas, pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų (Civilinio proceso kodekso 329 str.) patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde numatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeisti asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (Civilinio proceso kodekso 320 str. 1-2 d., 338 str.).
Nagrinėjamu atveju absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų (Civilinio proceso kodekso 329 str. 2 ir 3 dalys, 338 str.) nėra nustatyta, byloje paduodant atskirąjį skundą nėra ginamas viešasis interesas, taip pat nėra kitų aplinkybių, dėl kurių būtų pagrindas peržengti skundo ribas, todėl apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2012-10-11 nutarties, remiasi skundo teisiniu bei faktiniu pagrindu, neperžengdama jo ribų.
Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs bylos duomenis, atskirojo skundo, bei atsiliepimo į jį argumentus, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino bylos aplinkybes, susijusias su laikinųjų apsaugos priemonių taikymu, tinkamai išaiškino ir pritaikė šį klausimą reglamentuojančias teisės normas. Skundžiamą nutartį panaikinti ar pakeisti atskirajame skunde nurodytais motyvais įstatyminių pagrindų nėra.
Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria panaikintos Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2012-09-21 nutartimi taikytos laikinosios apsaugos priemonės, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
Laikinosios apsaugos priemonių paskirtis – užkirsti kelią tam, kad teismo sprendimo įvykdymas pasunkėtų arba pasidarytų negalimas (CPK 144 str. 1 d.). Galutinis sprendimas yra teismo procesinis dokumentas, kuriuo byla išsprendžiama iš esmės ir atsakoma į ieškovo ieškinyje pareikštus materialinius teisinius reikalavimus, t. y. ieškinys patenkinamas visiškai ar iš dalies, ar ieškinys atmetamas (CPK 259 str. 1 d., 260 str., 270 str. 5 d. 1 p.). Taigi, būsimo teismo sprendimo galimas turinys turėtų būti vertinamas pagal byloje pareikštus materialinius teisinius reikalavimus. Kadangi būsimu teismo sprendimu bus atsakoma į ieškinyje pareikštus reikalavimus, nustatant, ar yra pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, turėtų būti vertinama, ar, priėmus ieškovui palankų sprendimą, t. y. patenkinus jo pareikštus reikalavimus, tokio teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Dėl šios priežasties teismų praktikoje teisingai pripažįstama, kad teismas gali taikyti tik tokias laikinąsias apsaugos priemones, kurios susijusios su pareikštais reikalavimais ir gali užtikrinti būsimo teismo sprendimo, jei šie reikalavimai būtų patenkinti, įvykdymą. Tai lemia, kad teismas gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, siekdamas užtikrinti tik tų reikalavimų, kurie buvo pareikšti byloje, įvykdymą, ir neturėtų taikyti laikinųjų apsaugos priemonių, apsaugodamas galimus reikalavimus, kurie byloje nebuvo pareikšti.
Remiantis bylos medžiaga nustatyta, jog tarp ieškovo ir atsakovo 2005-05-24 buvo sudaryta ilgalaikė terminuota negyvenamųjų patalpų nuomos sutartis, pagal kurią atsakovas išnuomojo ieškovui 316 kv.m. bendro ploto patalpas Nr. A14, esančiais (duomenys neskelbtini) iki 2014-08-31. Atsakovas, remdamasis sutarties 7.5 p., 2012-04-10 pateikė ieškovui pranešimą apie vienašališką sutarties nutraukimą, laikant, kad paskutinė nuomos sutarties galiojimo diena yra 2012-10-31.
Nagrinėjamu atveju ieškovas iš esmės ginčija tarp ieškovo ir atsakovo sudarytos negyvenamųjų patalpų nuomos sutarties vienašalį nutraukimą. Ieškovas pareiškė ieškinį, kuriuo prašo pripažinti negaliojančiu nuomos sutarties 7.5 punktą dėl vienašališko nuomos sutarties nutraukimo, bei atsakovo UAB „Mulga“ 2012-04-10 pranešimą apie nuomos sutarties nutraukimą.
Taigi, vienu ieškinio reikalavimu ieškovas prašo pripažinti negaliojančiu sutarties 7.5 p., o pripažinus šį punktą negaliojančiu konstatuoti, jog atsakovas sutartį nutraukė neteisėtai. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad, kai reiškiamas reikalavimas pakeisti sutartinius teisinius santykius (sutarties nuostatos panaikinimo), šalių sutartiniai teisiniai santykiai modifikuojami teismo sprendimo pagrindu, taigi, toks sprendimas neturi būti vykdomas priverstine tvarka. Tai reiškia, kad toks reikalavimas negali būti užtikrintas laikinosiomis apsaugos priemonėmis. Kitaip tariant, teismo sprendimas šioje dalyje nereikalaus priverstinio vykdymo, todėl nėra pagrindo taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Kadangi pirmosios instancijos 2012-09-21 nutartimi taikytos laikinosios apsaugos priemonės neatliko savo esminės funkcijos – užtikrinti būsimo teismo sprendimo įvykdymą, todėl pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi tokias laikinąsias apsaugos priemones panaikino.
Kitu ieškinio reikalavimu ieškovas prašo pripažinti, kad atsakovas neteisėtai nutraukė negyvenamųjų patalpų nuomos sutartį.
Teismų praktikoje pripažįstama, kad įpareigojimas vykdyti sutartį kaip laikinoji apsaugos priemonė, kol teisme nagrinėjamas ginčas dėl sutarties nutraukimo pripažinimo neteisėtu, neatitiktų šių priemonių paskirties – užtikrinti teismo sprendimo įvykdymą. Draudimas atsakovui atlikti tolimesnius su sutarties nutraukimu susijusius veiksmus, kai sutartis de jure jau yra nutraukta, ir atsakovo įpareigojimas vykdyti savo sutartines prievoles bylos nagrinėjimo teisme metu bei netrukdyti ieškovui vykdyti savo sutartines prievoles, prieštarautų ekonomiškumo ir proporcingumo principams, neatitiktų laikinųjų apsaugos priemonių taikymo paskirties bei iš esmės reikštų ieškiniu pareikštais reikalavimais siekiamų tikslų įgyvendinimą dar bylos nagrinėjimo teisme metu, teisme nesant išspręstam ginčui dėl sutarties nutraukimo teisėtumo (žr. Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. kovo 9 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 2-382/2010).
Nagrinėjamu atveju iš ieškovo ieškinio ir prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones matyti, kad jis siekia atsakovą priversti tęsti sutartinius santykius viso ginčo metu, nors atsakovas jau buvo atlikęs visus veiksmus tam, kad sutarties galiojimas pasibaigtų joje numatyta tvarka, t.y. atsakovas pranešė apie sutarties galiojimo termino pasibaigimą ieškovui. Tačiau ginčo dėl pranešimo apie sutarties pasibaigimą atveju teismui patenkinus ieškinio reikalavimą dėl pranešimo apie sutarties pasibaigimą pripažinimo neteisėtu, sutartis būtų laikoma galiojančia, o ginčo šalys įgytų iš sutarties kylančias abipuses teises ir pareigas. Taigi ieškovas reiškia atsakovui neturtinio pobūdžio reikalavimą, kurį patenkinus sutartis būtų laikoma nenutraukta ir galiojanti. Toks teismo sprendimas, be atskiro jo vykdymo, grąžintų šalis į pirminę padėtį. Vadinasi teigti, jog sutarties nutraukimas iki teismo sprendimo priėmimo gali apsunkinti ieškovui palankaus teismo sprendimo vykdymą arba padaryti jo vykdymą neįmanomu nėra jokio teisinio pagrindo. Be to, vienašališko nuomos sutarties nutraukimo pripažinimas neteisėtu savaime nereiškia tolimesnės nuomos santykių tarp šalių tąsos.
Apeliacinės instancijos teismas taip pat atsižvelgia ir į tai, jog bylos duomenimis šiai dienai nuomos santykiai tarp šalių jau yra nutrūkę. Teismas negali uždrausti atsakovui nutraukti nuomos sutarties, kuri jau yra nutraukta, nes tokia laikinoji apsaugos priemonė būtų neįvykdoma ir prieštarautų bendrajam teisės principui lex non cogit ad impossibilia (lot. įstatymas nereikalauja neįmanomo).
Pažymėtina ir tai, jog atsakovo atžvilgiu pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės pažeistų ekonomiškumo bei šalių interesų pusiausvyros principus (CPK 145 str. 2 d.). Ekonomiškumo, kaip ir teisingumo, principas reikalauja išlaikyti proceso šalių teisėtų interesų pusiausvyrą, todėl laikinosios apsaugos priemonės turi būti taikomos arba parenkamos taip, kad nesuteiktų nei vienai iš šalių perdėto pranašumo ar nesuvaržytų vienos proceso šalies teisių daugiau, nei būtina teisėtam tikslui pasiekti. Tuo tarpu nagrinėjamu atveju, teismui uždraudus nutraukti sutartį iš esmės yra apribojamos atsakovo sutartinės galimybės imtis veiksmų, jei ieškovas nevykdytų ar netinkamai vykdytų savo sutartinius įsipareigojimus, o kartu užkertamas kelias atsakovui atsisakyti tokios nevykdomos sutarties. Tokiu būdu ginčo priemonės iš esmės ribotų atsakovo teisę į interesų gynybą nepriklausomai nuo jų teisinių pažeidimo pobūdžio bei faktiškai atleistų ieškovą nuo bet kokių įsipareigojimų vykdymo, o atsakovui draustų nutraukti sutartį.
Kiti apelianto atskirojo skundo argumentai neturi esminės įtakos nagrinėjamam klausimui dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo teisėtumo ir pagrįstumo, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako.
Remiantis tuo, kas aukščiau išdėstytu, teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas panaikindamas 2012-09-21 nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones, teisingai aiškino ir taikė civilinio proceso kodekso 144-152 straipsnio normas, dėl to ieškovo prašymą išsprendė teisingai, pagrindų panaikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį nėra (Civilinio proceso kodekso 329, 330, 338 str.), todėl Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo nutartis paliekama nepakeista (Civilinio proceso kodekso 337 str. 1 d. p.), o ieškovo atskirasis skundas netenkinamas.
Procesinių dokumentų siuntimo (pašto) apeliacinės instancijos teisme išlaidos sudaro mažesnę, nei 10 Lt sumą, todėl pagal CPK 92 str. ir 96 str. 6 d. bei teisingumo ministro ir finansų ministro 2011-11-07 įsakymą Nr. 1R-261/1K-355, valstybei šios bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos.
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 334-339 str., teismas
n u t a r i a :
Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2012 m. spalio 11 d. nutartį palikti nepakeistą.
Teisėja Laima Gerasičkinienė