Civilinė byla Nr. e2-827-467/2025

Teisminio proceso Nr. 2-57-3-00073-2025-6

Procesinio sprendimo kategorijos: 3.4.4.5.1;

3.1.7.6; 3.3.2.6.1

(S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2025 m. rugsėjo 9 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Dalios Kačinskienės, Rūtos Latvelės ir Almos Urbanavičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal pareiškėjos G. L. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2025 m. liepos 22 d. nutarties, kuria atmestas pareiškėjos G. L. prašymas dėl ginčijamo finansinio reikalavimo patvirtinimo likviduojamos dėl bankroto uždarosios akcinės bendrovės „Nord Horn Group“ bankroto byloje,

nustatė:

I.                      Ginčo esmė

1.       Klaipėdos apygardos teismo 2025 m. balandžio 4 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-512-1092/2025 uždarajai akcinei bendrovei (toliau – UAB) „Nord Horn Group“ (toliau – ir bendrovė, atsakovė) iškelta bankroto byla, nemokumo administratore paskirta UAB „Bankroto centras“. Klaipėdos apygardos teismo 2025 m. balandžio 23 d. nutartimi nemokumo administratorė UAB „Bankroto centras“ atstatydinta, bankrutuojančios UAB „Nord Horn Group“ nemokumo administratoriumi paskirtas V. M. (toliau – ir nemokumo administratorius). Klaipėdos apygardos teismo 2025 m. birželio 17 d. nutartimi patvirtinti bendrovės kreditorių finansiniai reikalavimai. Klaipėdos apygardos teismo 2025 m. rugpjūčio 27 d. nutartimi bendrovė pripažinta bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto.

2.       Pareiškėja G. L. (toliau – ir pareiškėja, kreditorė) nemokumo administratoriui pateikė pareiškimą dėl 6 171,70 Eur finansinio reikalavimo patvirtinimo likviduojamos dėl bankroto UAB (toliau – LUAB) „Nord Horn Group“ bankroto byloje. Nemokumo administratorius pateikė prieštaravimus dėl dalies (1 321,70 Eur) G. L. pareikšto finansinio reikalavimo tvirtinimo.

3.       Klaipėdos apygardos teismo 2025 m. birželio 17 d. nutartimi kreditorės G. L. 4 850 Eur finansinis reikalavimas buvo patvirtintas, nemokumo administratoriaus ginčijama 1 321,70 Eur reikalavimo dalis išskirta į atskirą bylą, kreditorei nustatant terminą dublikui pateikti.

4.       Pareiškėja G. L. pateikė dubliką, kuriuo prašė: 1) įtraukti pareiškėją į LUAB „Nord Horn Group“ kreditorių sąrašą su 9 262 Eur finansiniu reikalavimu, apskaičiuotu iki 2025 m. birželio 30 d.; 2) pripažinti, kad Klaipėdos apylinkės teismo sprendimo nevykdymas yra tęstinio pobūdžio pažeidimas, todėl bauda po 50 Eur už kiekvieną nevykdymo dieną turi būti skaičiuojama ir po bankroto bylos iškėlimo iki visiško sprendimo realaus įvykdymo; 3) atlikti prievolių įskaitymą atsižvelgiant į pareiškėjos atskirą prašymą; 4) patvirtinti, kad pareiškėjos finansinis reikalavimas dėl netesybų (baudų) ir bylinėjimosi išlaidų yra teisėtas, pagrįstas įsiteisėjusiu sprendimu. Nurodė, kad teismo sprendimu priteistos 21,70 Eur išlaidos valstybei nėra įtrauktos į pareiškėjos finansinį reikalavimą. Pažymėjo, kad bankroto bylos iškėlimas nepanaikina skolininko pareigos vykdyti įsiteisėjusį teismo sprendimą. Bendra netesybų suma iki 2025 m. birželio 30 d. sudaro 6 150 Eur (123 d. x 50 Eur). Pareiškėjai teismo sprendimu buvo priteistos ir 3 112,00 Eur bylinėjimosi išlaidos.

II.                      Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

5.       Klaipėdos apygardos teismas 2025 m. liepos 22 d. nutartimi netenkino pareiškėjos (kreditorės) G. L. prašymo dėl papildomo finansinio reikalavimo patvirtinimo LUAB „Nord Horn Group“ bankroto byloje; netenkino prašymo atlikti įskaitymą, perleidžiant pareiškėjai nuosavybės teise dalį bankrutuojančios įmonės turto; priteisė iš G. L. LUAB „Nord Horn Group“ 500 Eur bylinėjimosi išlaidas.

6.       Teismas nustatė, kad Klaipėdos apylinkės teismas 2025 m. sausio 7 d. sprendimu už akių

7.       Teismas nurodė, kad 2025 m. balandžio 16 d. įsiteisėjo nutartis iškelti bankroto bylą LUAB „Nord Horn Group“, todėl nuo šios dienos bendrovei nebegalima skaičiuoti netesybų už juridinio asmens prievoles, atsiradusias iki teismo nutarties iškelti nemokumo bylą įsiteisėjimo dienos (Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo (toliau – JANĮ) 28 straipsnio 1 dalies 4 punktas). Atitinkamai pareiškėja negali reikalauti ir skaičiuoti netesybų nuo 2025 m. balandžio 16 d., tačiau pareiškėja turėjo teisę skaičiuoti netesybas (baudą) nuo 2025 m. vasario 28 d. iki 2025 m. balandžio 16 d., t. y. už 47 dienas, tai sudaro 2 350 Eur ir šis pareiškėjos reikalavimas yra patvirtintas Klaipėdos apygardos teismo 2025 m. birželio 17 d. nutartimi, todėl papildomas finansinis reikalavimas (už laikotarpį po nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo) negali būti tvirtinamas.

8.       Teismas nurodė, kad pareiškėja, reikšdama reikalavimą dėl netesybų (baudos) skaičiavimo po bankroto bylos iškėlimo, be kita ko, remiasi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. vasario 17 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e3K-3-45-378/2022. Tačiau teismas atkreipė dėmesį, kad tokios Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutarties (nutarties su tokiu numeriu) nėra nei Lietuvos teismų informacinėje sistemoje (toliau – LITEKO), nei teisės portale INFOLEX, t. y. pareiškėjos nurodoma kasacinio teismo nutartis neegzistuoja. Taip pat neegzistuoja ir kreditorės papildomuose paaiškinimuose nurodyta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. e3K-3-301-969/2015. Atsižvelgdamas į tai, teismas nurodė, kad neturi pagrindo manyti, jog įstatymų leidėjas siekė padaryti išimtį ir leisti po bankroto bylos iškėlimo skaičiuoti bankrutuojančiai įmonei teismo sprendimu nustatytas netesybas (skirtą baudą). Toks aiškinimas, teismo vertinimu, pažeistų kreditorių lygiateisiškumo principą ir papildomai apsunkintų ir taip nemokios bendrovės finansinę padėtį, nes jos skolos ir toliau didėtų. Be to, toks aiškinimas nederėtų ir su aiškiu įstatymo normos tekstu. Dėl nurodytų priežasčių teismas priėjo prie išvados, kad neturi pagrindo tenkinti kreditorės reikalavimą dėl papildomos netesybų sumos už laikotarpį nuo nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos apskaičiavimo ir įtraukimo į bankrutuojančios bendrovės kreditorių sąrašą.

9.       Pareiškėja prašė patvirtinti ir teismo sprendimu tariamai jai priteistas 3 112 Eur bylinėjimosi išlaidas, tačiau iš Klaipėdos apylinkės teismo 2025 m. sausio 7 d. sprendimo už akių civilinėje byloje Nr. e2-113-904/2025 rezoliucinės dalies teismas nustatė, kad iš LUAB „Nord Horn Group“ priteista 2 500 Eur, o ne 3 112 Eur bylinėjimosi išlaidos ieškovams G. L. ir K. L. Dėl to teismas konstatavo, kad pareiškėja nepagrįstai reikalauja patvirtinti 612 Eur finansinio reikalavimo dalį, kuri minėtu teismo sprendimu nebuvo priteista, o teismo priteistos 2 500 Eur bylinėjimosi išlaidos jau yra patvirtintos kaip pagrįstas kreditorės reikalavimas Klaipėdos apygardos teismo 2025 m. birželio 17 d. nutartimi. 

10.       Kreditorė taip pat prašė atlikti prievolių įskaitymą, t. y. leisti bendrovės skolos jai dalį padengti iš LUAB „Nord Horn Group“ priklausančio turto, perduodant kreditorei nuosavybės teise 47/94 dalis sklypo, unikalus Nr. 4400-4943-7685, pažymėtas raide „E“, įvertinant jas 393 Eur ir šia suma sumažinant kreditorės reikalavimus bankroto byloje. Teismas atkreipė dėmesį, kad JANĮ nenumato galimybės kreditoriui už jo turimus reikalavimus į bankrutuojančią įmonę perduoti šios įmonės turtą (išimtis taikoma tik įkaito turėtojui). Bankrutuojančios įmonės turto realizavimas yra reglamentuotas JANĮ, visas turtas turi būti pardavinėjamas (o ne dalinamas kreditoriams) ir tokia galimybė – už bankrutuojančios įmonės skolas perleisti turtą kreditoriui (išskyrus įkaito turėtoją) – nėra numatyta. Teismas pažymėjo, kad kreditorės prašomas turto jai perleidimas pažeistų kitų kreditorių teises, nes jie prarastų galimybę iš šio turto pardavimo pajamų įstatymų nustatyta tvarka patenkinti dalį savo reikalavimų į bendrovę, t. y. pareiškėja nėra vienintelė LUAB „Nord Horn Group“ kreditorė, todėl padengus jos reikalavimo dalį LUAB „Nord Horn Group“ turtu, būtų pažeisti kitų kreditorių interesai, kurie turi teisę į reikalavimų patenkinimą proporcingai pagal priklausančią kiekvienam kreditoriui sumą (JANĮ 94 straipsnio 4 dalis). Teismas nurodė, kad JANĮ 28 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatyta, jog nuo teismo nutarties iškelti nemokumo bylą įsiteisėjimo dienos iki teismo nutarties patvirtinti restruktūrizavimo planą arba nutraukti nemokumo bylą įsiteisėjimo dienos draudžiama įskaityti reikalavimus, išskyrus priešpriešinius vienarūšius reikalavimus, kurie tenkina abi šias sąlygas: atsirado iki teismo nutarties iškelti nemokumo bylą įsiteisėjimo dienos ir toks įskaitymas galimas pagal mokesčių įstatymuose nustatytas mokesčio permokos (skirtumo) įskaitymo nuostatas. Teismas įvertino, kad prievolių įskaitymas galimas tik pagal mokesčių įstatymus, o kreditorės atvejis nepatenka į mokesčių įstatyme nustatytus atvejus, nes jis nėra susijęs su viešaisiais mokesčiais ir mokesčių permokomis. Dėl to teismas priėjo prie išvados, kad jokie įskaitymai pagal kreditorės prašymus negali būti atliekami ir netenkino kreditorės prašymo atlikti įskaitymą, perleidžiant jai nuosavybės teise dalį bendrovės turto.

III.                      Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

11.       Pareiškėja G. L. (toliau – ir apeliantė) atskirajame skunde prašo: panaikinti pirmosios instancijos teismo nutarties dalį, kuria buvo atmestas papildomo 4 412 Eur finansinio reikalavimo patvirtinimas, netenkintas įskaitymo prašymas ir priteistos 500 Eur bylinėjimosi išlaidos iš pareiškėjos; patvirtinti LUAB „Nord Horn Group“ bankroto byloje papildomą finansinį reikalavimą, susidariusį dėl Klaipėdos apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. e2-113-904/2025 2025 m. sausio 7 d. sprendimu paskirtos baudos, kuri toliau skaičiuojama už kiekvieną teismo sprendimo nevykdymo dieną; tenkinti prašymą dėl prievolių įskaitymo arba alternatyviai leisti kreditorei įsigyti sklypo dalį už 393 Eur; vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 93 straipsnio 4 dalimi, atleisti pareiškėją nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo. Atskirasis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

11.1.       Teismas nepagrįstai rėmėsi JANĮ 28 straipsnio 1 dalies 4 punktu, laikydamas, kad pareiškėjos reikalavimas patvirtinti teismo paskirtą baudą yra susijęs su sutartinėmis netesybomis. Pareiškėjos reikalavimas grindžiamas Klaipėdos apylinkės teismo nutartimi, kuria LUAB „Nord Horn Group“ buvo skirta bauda už kiekvieną teismo sprendimo (nutarties) nevykdymo dieną (CPK 273 straipsnio 3 dalis). Tokios baudos paskirtis – užtikrinti teismo sprendimo vykdymą, o ne atlyginti nuostolius ar padengti kompensacines netesybas.

11.2.       Pareiškėjos reikalaujama bauda nelaikytina netesybomis, kaip jos suprantamos pagal JANĮ 28 straipsnio 1 dalies 4 punktą ir neturėtų būti atmesta tik dėl to, kad formaliai pavadinta netesybomis – tai yra teisėta teismo nustatyta sankcija, kuri turėjo būti tinkamai įvertinta. Tokio finansinio reikalavimo netvirtinimas bankroto byloje prieštarauja CPK ir kasacinio teismo pozicijai, formuojančiai aiškią ribą tarp viešosios sankcijos ir sutartinės civilinės prievolės.

11.3.       Pareiškėja nurodo citavusi aktualią kasacinio teismo praktiką, o techniniai netikslumai (netikslios nuorodos į civilines bylas) neturi esminės reikšmės ir nepažeidžia proceso sąžiningumo principo.

11.4.       Pareiškėja neprieštarauja, jei būtų patvirtinta 2 500 Eur, kuriuos teismas sprendimo rezoliucinėje dalyje priteisė kaip atstovavimo išlaidas.

11.5.       Teismas neatsižvelgė į tai, kad pareiškėjos prašytas įskaitymas susijęs ne su grynaisiais pinigais, o su nekilnojamojo turto dalimi, neturinčia realaus komercinio intereso. Teritorija tiesiogiai susijusi su neteisėtai įrengtais valymo įrenginiais, kurie turi būti pašalinti, kaip įpareigojo Klaipėdos apylinkės teismas. Pareiškėjai priklauso pusė šio sklypo, o kita pusė – bendrovei. Su bendrove buvo žodinis susitarimas, kad po įrenginių pašalinimo sklypas būtų perleistas pareiškėjai neatlygintinai. Kadangi bendrovė to neatliko ir šiuo metu bankrutuoja, įskaitymas būtų vienas iš sąžiningų būdų sureguliuoti bent dalį turimų įsipareigojimų.

11.6.       Jei būtų atmesta įskaitymo galimybė, pareiškėja prašo leisti įsigyti šią sklypo dalį už 393 Eur, t. y. pagal kainą, kuria sklypo dalis buvo įvertinta 2018 metų bendrovės ir kreditorės sandoryje. Pareiškėja yra faktiškai įgyvendinusi viso sklypo gerbūvį, priežiūrą, investavusi į abiejų dalių tvarkymą, todėl objektyviai būtų pažeisti jos turtiniai ir konstituciniai interesai.

11.7.       Visi pareiškėjos procesiniai veiksmai buvo motyvuoti siekiu apginti teisėtus interesus – asmeninius, susijusius su nuosavybės ir saugios aplinkos apsauga, ir viešuosius, susijusius su daugiau nei 50 gyventojų teise į tinkamas gyvenimo sąlygas. Teismų praktikoje pripažįstama, kad pareiškėjai, siekiantys apginti ne tik savo, bet ir viešąjį interesą, neturėtų būti apkraunami bylinėjimosi išlaidomis, kai jų veiksmai yra pagrįsti.

11.8.       Pareiškėja prašo atsižvelgti į tai, kad ji nėra teisininkė ir neinicijavo bendrovės bankroto procedūros – jos veiksmai nulemti būtinybės ginti savo, šeimos ir gyvenamojo kvartalo bendruomenės teisėtus interesus. Ši byla kilo ne dėl pareiškėjos veiksmų, bet dėl to, kad bendrovė, būdama statytoja, nevykdė įsipareigojimų visiems kreditoriams, o bankroto procedūra galimai buvo panaudota kaip priemonė išvengti finansinės atsakomybės. Dėl nurodytų priežasčių pareiškėja prašo nepriteisti iš jos bylinėjimosi išlaidų (CPK 93 straipsnio 4 dalis), įvertinant tai, kad ji ginasi nuo galimai nesąžiningos verslo praktikos, nėra šios situacijos iniciatorė ir vadovaujasi sąžiningumo bei teisėtumo principais.

12.       Atsakovė LUAB „Nord Horn Group“ atsiliepime prašo atmesti apeliantės atskirąjį skundą. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

12.1.       Kadangi 2025 m. balandžio 16 d. įsiteisėjo nutartis iškelti bankroto bylą LUAB „Nord Horn Group“, nuo šios dienos draudžiama skaičiuoti netesybas už juridinio asmens prievoles, atsiradusias iki teismo nutarties iškelti nemokumo bylą įsiteisėjimo dienos (JANĮ 28 straipsnio 1 dalies 4 punktas). Todėl teismas pagrįstai konstatavo, kad pareiškėja negali reikalauti ir skaičiuoti netesybas nuo 2025 m. balandžio 16 d.

12.2.       Įsiteisėjus teismo nutarčiai iškelti nemokumo bylą laikoma, kad visi prievolių vykdymo terminai pasibaigę, taikomi JANĮ 28 straipsnio 1 dalyje nurodyti ribojimai, todėl visos juridinio asmens skolos, susidariusios iki nemokumo bylos iškėlimo, fiksuojamos tokio dydžio ir apimties, kokios buvo nutarties iškelti nemokumo bylą įsiteisėjimo dieną. Taip užtikrinamas ir juridinio asmens kreditorių lygiateisiškumo principas.

12.3.       JANĮ 28 straipsnio 1 dalies 4 punkte nustatyta teisės norma yra imperatyvi ir nenumato išimčių. Teismas pagrįstai konstatavo, kad nėra pagrindo manyti, jog įstatymo leidėjas siekė padaryti išimtį ir leisti po bankroto bylos iškėlimo skaičiuoti bankrutuojančiai bendrovei teismo sprendimu nustatytas netesybas (skirtą baudą).

12.4.       Pareiškėja, reikšdama reikalavimą dėl netesybų (baudos) skaičiavimo po bankroto bylos iškėlimo, rėmėsi kasacinio teismo nutartimis, kurios neegzistuoja. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjos pateikti teisiniai motyvai nepagrįsti.

12.5.       Pati pareiškėja atskirajame skunde pripažįsta aplinkybę, kad 2025 m. sausio 7 d.  sprendimo už akių rezoliucinėje dalyje nurodyta, jog iš LUAB „Nord Horn Group“ priteista 2 500 Eur bylinėjimosi išlaidos ieškovams G. L. ir K. L.

12.6.       Teismo nutarties dalis, kuria netenkintas pareiškėjos prašymas dėl papildomo finansinio reikalavimo patvirtinimo, yra teisėta ir pagrįsta, todėl nėra nei teisinio, nei faktinio pagrindo ją naikinti ar keisti pareiškėjos atskirajame skunde išdėstytais motyvais.

12.7.       Prievolių įskaitymas galimas tik pagal mokesčių įstatymus, o kreditorės atvejis nepatenka į mokesčių įstatyme nustatytus atvejus, nes jis nėra susijęs su viešaisiais mokesčiais ir mokesčių permokomis. Todėl įskaitymai pagal kreditorės prašymą negali būti atliekami.

12.8.       Nemokumo administratorius pateikė į bylą duomenis, kad LUAB „Nord Horn Group“ patyrė 500 Eur bylinėjimosi išlaidas už teisines paslaugas. Pareiškėjos reikalavimas dėl ginčijamo finansinio reikalavimo patvirtinimo netenkintas, todėl pirmosios instancijos teismas jas priteisė iš G. L. bendrovei, t. y. teismas tinkamai aiškino ir taikė proceso teisės normas, reglamentuojančias bylinėjimosi išlaidų paskirstymą ir atlyginimą (CPK 93 ir 98 straipsniai).

12.9.       Nemokumo administratoriaus vertinimu, pareiškėjos procesinis elgesys (netesybų skaičiavimas ar įskaitymo atlikimas po nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo, turto perleidimas kreditorei už bendrovės skolas ir pan.), trukdymas nemokumo administratoriui įvykdyti Klaipėdos apylinkės teismo 2025 m. sausio 7 d. sprendimu už akių civilinėje byloje Nr. e2-113-904/2025 nustatytus įpareigojimus, neatitinka sąžiningo procesinio elgesio reikalavimų. Teismas, tinkamai įvertinęs faktines aplinkybes, priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą priteisdamas iš jos bylinėjimosi išlaidas, todėl pareiškėjos argumentai dėl jos sąžiningos procesinės pozicijos atmestini kaip nepagrįsti.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Dėl apeliacinio proceso ribų ir esminių faktinių aplinkybių

13.       Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Šios taisyklės taikomos ir nagrinėjant bylas pagal atskiruosius skundus (CPK 338 straipsnis). Nagrinėjamu atveju pagrindų peržengti atskirojo skundo ribas ar absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų teisėjų kolegija nenustatė.

14.       Iš LITEKO duomenų nustatyta, kad Klaipėdos apylinkės teismas 2025 m. sausio 7 d. sprendimu už akių civilinėje byloje Nr. e2-113-904/2025 LUAB „Nord Horn Group“ skyrė įpareigojimą – per vieną mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo pašalinti arba perkelti nuotekų valymo įrenginius, o neįvykdžius įpareigojimo per teismo nustatytą terminą, LUAB „Nord Horn Group“ mokėti 50 Eur baudą už kiekvieną pradelstą sprendimui įvykdyti dieną. Šiuo teismo sprendimu iš LUAB „Nord Horn Group“ priteistos 2 500 Eur bylinėjimosi išlaidos ieškovams G. L. ir K. L. bei 21,70 Eur išlaidos valstybei. Teismo sprendimas įsiteisėjo 2025 m. sausio 28 d.

15.       Klaipėdos apygardos teismo 2025 m. balandžio 4 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-512-1092/2025 LUAB „Nord Horn Group“ iškelta bankroto byla, nutartis įsiteisėjo 2025 m. balandžio 16 d.

16.       Pareiškėja prašė įtraukti ją į LUAB „Nord Horn Group“ kreditorių sąrašą su 6 171,70 Eur finansiniu reikalavimu LUAB „Nord Horn Group“ bankroto byloje. Nemokumo administratorius pateikė prieštaravimus dėl dalies (1 321,70 Eur) G. L. pareikšto finansinio reikalavimo tvirtinimo, todėl Klaipėdos apygardos teismo 2025 m. birželio 17 d. nutartimi buvo patvirtintas neginčijamas kreditorės G. L. 4 850 Eur finansinis reikalavimas, o nemokumo administratoriaus ginčijama 1 321,70 Eur reikalavimo dalis išskirta į atskirą bylą.

17.       Pareiškėja patikslino jos ginčijamą finansinį reikalavimą ir prašė patvirtinti 9 262,00 Eur finansinį reikalavimą. Nurodė, kad šią reikalavimo sumą sudaro 6 150 Eur netesybos, apskaičiuotos nuo 2025 m. vasario 28 d. iki 2025 m. birželio 30 d., bei teismo sprendimu priteistos 3 112 Eur bylinėjimosi išlaidos, o 21,70 Eur nėra įtraukta į pareiškėjos finansinį reikalavimą. Pareiškėja papildomai prašė prievolių įskaitymo, t. y. leisti dalį atsakovės įsipareigojimų pareiškėjai padengti LUAB „Nord Horn Group“ sklypo dalimi. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjos prašymus atmetė. Apeliantė, nesutikdama su pirmosios instancijos teismo nutartimi, pateikė atskirąjį skundą.

18.       Taigi, apeliacine tvarka nagrinėjamos bylos dalykas – Klaipėdos apygardos teismo 2025 m. liepos 22 d. nutarties, kuria pareiškėjos prašymai dėl papildomo finansinio reikalavimo patvirtinimo, prievolių įskaitymo buvo atmesti ir priteistos iš pareiškėjos bylinėjimosi išlaidos, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Dėl naujų įrodymų (ne)priėmimo ir kitų apeliantės prašymų

19.       Apeliantė su atskiruoju skundu pateikė naujus įrodymus – Klaipėdos apygardos teismo 2025 m. liepos 22 d. nutarties kopiją; Klaipėdos apylinkės teismo 2025 m. sausio 7 d. nutarties kopiją; žemės sklypo vidutinės rinkos vertės duomenis; žemės sklypo planą, pažymėta dalis „E“ (94 kv. m); žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo aktą (schemas).

20.       Nemokumo administratorius su atsiliepimu į atskirąjį skundą pateikė naują įrodymą – pareiškėjos G. L. 2025 m. gegužės 29 d. elektroninį laišką, kuris, nemokumo administratoriaus teigimu, patvirtina, kad pareiškėja kliudo nemokumo administratoriui įgyvendinti Klaipėdos apylinkės teismo 2025 m. sausio 7 d. sprendimą už akių civilinėje byloje Nr. e2-113-904/2025.

21.       Lietuvos apeliaciniam teismui 2025 m. rugpjūčio 19 d. apeliantė pateikė prašymą dėl paaiškinimų ir papildomų įrodymų priėmimo, kuriuo prašo priimti jos teikiamus papildomus dokumentus ir įrodymus (susirašinėjimą su gyvenamojo kvartalo gyventojais ir laišką nemokumo administratoriui); atsižvelgti į papildomus dokumentus kaip paneigiančius nemokumo administratoriaus klaidinančius teiginius dėl tariamo kliudymo vykdyti Klaipėdos apylinkės teismo nutartį; užtikrinti, kad sprendimas būtų vykdomas teisėtai, nepažeidžiant gyventojų teisės į orų ir saugų gyvenimą; sprendžiant ginčą, įtraukti (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) gyvenamųjų namų bendruomenės gyventojus kaip suinteresuotus asmenis. Nurodo, kad teikiami papildomi dokumentai ir įrodymai paneigia LUAB „Nord Horn Group“ nemokumo administratoriaus teiginius dėl tariamo pareiškėjos kliudymo vykdyti Klaipėdos apylinkės teismo 2025 m. sausio 7 d. sprendimą. Pažymi, kad šis ginčas tiesiogiai liečia ne tik kreditorę, bet ir visus gyvenamųjų namų kvartalo gyventojus, kurie yra prijungti prie ginčo objektu esančių įrenginių ir patiria nuolatinę žalą nuo nesąžiningų statytojo LUAB „Nord Horn Group“ veiksmų. Todėl apeliantė prašo teismo svarstyti galimybę į šią bylą įtraukti gyvenamųjų namų bendruomenės gyventojus, kaip suinteresuotus asmenis.

22.       Bendroji taisyklė ta, kad apeliacinės instancijos teisme papildomų įrodymų pateikimas ribojamas (CPK 314 straipsnis). CPK 314 straipsnyje suformuluotos taisyklės, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teismui, išimtys yra: 1) kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisako priimti įrodymus; 2) kai įrodymų pateikimo būtinybė iškyla vėliau. Kasacinis teismas yra pasisakęs ir dėl kriterijų, kurie turi būti patikrinti bei įvertinti prieš nusprendžiant, ar egzistuoja pagrindas priimti naujus įrodymus, pavyzdžiui: ar buvo objektyvi galimybė pateikti įrodymus bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme; ar vėlesnis įrodymų pateikimas neužvilkins bylos nagrinėjimo; ar naujai prašomi priimti įrodymai turės įtakos sprendžiant šalių ginčą; ar šalis nepiktnaudžiauja įrodymų vėlesnio pateikimo teise (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 28 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019 33 punktas; 2023 m. spalio 5 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-238-421/2023 43 punktas; 2024 m. sausio 4 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-48-916/2024 21–22 punktai).

23.       Nors apeliantė su atskiruoju skundu teikia Klaipėdos apygardos teismo 2025 m. liepos 22 d. ir Klaipėdos apylinkės teismo 2025 m. sausio 7 d. nutarčių kopijas, tačiau apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, kad įstatymas leidžia teismams remtis duomenimis iš LITEKO ir kitų informacinių sistemų bei registrų (CPK 179 straipsnio 3 dalis). Be to, apeliantės su atskiruoju skundu teikiami kiti dokumentai (žemės sklypo vidutinės rinkos vertės duomenys; žemės sklypo planas, pažymėta dalis „E“ (94 kv. m); žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo aktas) jau buvo pateikti 2025 m. birželio 30 d. pirmosios instancijos teismui su dubliku (dokumento registracijos Nr. DOK-8321). Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija prieina prie išvados, kad apeliantės nurodytų dokumentų pridėjimas prie šios civilinės bylos būtų perteklinis.

24.       Nemokumo administratorius su atsiliepimu į atskirąjį skundą pateikė pareiškėjos G. L. 2025 m. gegužės 29 d. elektroninį laišką, o apeliantė, atsikirsdama į jį, pateikė papildomus naujus įrodymus (2025 m. gegužės mėnesio susirašinėjimą su gyvenamojo kvartalo gyventojais ir laišką nemokumo administratoriui), kuriuos, įvertinus sukūrimo datas (2025 m. gegužės mėn.), konstatuotina, kad šie duomenys galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teismui iki skundžiamos nutarties priėmimo. Nemokumo administratorius ir apeliantė nenurodo priežasčių, kodėl minėti įrodymai nebuvo pateikti pirmosios instancijos teisme. Be to, iš apeliantės Lietuvos apeliaciniam teismui pateiktų papildomų paaiškinimų ir įrodymų matyti, kad jais iš esmės siekiama išplėsti atskirojo skundo motyvus (papildyti naujais argumentais), tačiau pasibaigus atskirojo skundo padavimo terminui, jį keisti ar papildyti naujais argumentais yra draudžiama (CPK 323 straipsnis). Be to, teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad šios bylos nagrinėjimo dalykas nėra Klaipėdos apylinkės teismo 2025 m. sausio 7 d. sprendimo (ne)vykdymo klausimas, todėl nauji įrodymai nėra susiję su nagrinėjama byla.

25.       Teisėjų kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumo ir pagrįstumo patikra apeliacinės instancijos teisme atliekama pagal byloje jau esančius ir pirmosios instancijos teismo ištirtus bei įvertintus įrodymus. Apeliacinės instancijos teismas patikrina, ar pirmosios instancijos teismas turėjo pakankamai duomenų padarytoms išvadoms pagrįsti, ar tinkamai ištyrė ir teisingai įvertino į bylą pateiktus įrodymus. Nagrinėjamu atveju byloje esantys duomenys yra pakankami teisingam bylos pagal apeliantės atskirąjį skundą išnagrinėjimui. Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas pripažįsta, kad apeliantės ir nemokumo administratoriaus teikiami įrodymai galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, be to, jų pateikimas apeliacinės instancijos teisme neturi esminės reikšmės ginčo klausimui teisingai ir visapusiškai išnagrinėti, todėl jų priėmimas būtų perteklinis. Apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti nemokumo administratoriaus ir apeliantės su procesiniais dokumentais pateiktus paaiškinimus, papildomus įrodymus, jų nevertina ir dėl jų nepasisako (CPK 314 straipsnis).

26.       Kadangi teisėjų kolegija atsisako priimti apeliantės Lietuvos apeliaciniam teismui 2025 m. rugpjūčio 19 d. pateiktus paaiškinimus ir papildomus įrodymus, pagrindo tenkinti apeliantės išvestinį prašymą dėl suinteresuotų asmenų įtraukimo į šios bylos nagrinėjimą taip pat nėra. Be to, šis prašymas galėjo būti pareikštas pirmosios instancijos teisme, o apeliacinės instancijos teisme galioja draudimas kelti reikalavimus, kurie nebuvo pareikšti nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme (CPK 312 straipsnis).

Dėl ginčijamo finansinio reikalavimo (ne)patvirtinimo

27.       Pagal JANĮ 28 straipsnio 1 dalį nuo teismo nutarties iškelti nemokumo bylą įsiteisėjimo dienos iki teismo nutarties patvirtinti restruktūrizavimo planą arba nutraukti nemokumo bylą įsiteisėjimo dienos draudžiama: 1) vykdyti juridinio asmens finansines prievoles, neįvykdytas iki teismo nutarties iškelti nemokumo bylą įsiteisėjimo dienos, įskaitant mokesčių, palūkanų ir netesybų mokėjimą; 2) išieškoti skolas iš juridinio asmens; 3) įskaityti reikalavimus, išskyrus priešpriešinius vienarūšius reikalavimus, kurie tenkina abi šias sąlygas: atsirado iki teismo nutarties iškelti nemokumo bylą įsiteisėjimo dienos ir toks įskaitymas galimas pagal mokesčių įstatymuose nustatytas mokesčio permokos (skirtumo) įskaitymo nuostatas; 4) skaičiuoti netesybas ir palūkanas už juridinio asmens prievoles, atsiradusias iki teismo nutarties iškelti nemokumo bylą įsiteisėjimo dienos; 5) nustatyti priverstinę hipoteką, servitutus, uzufruktą; 6) įkeisti turtą, suteikti garantiją, laiduoti ar kitais būdais užtikrinti kitų asmenų prievolių įvykdymą; 7) parduoti ar kitaip perduoti restruktūrizuojamo juridinio asmens turtą, reikalingą jo gyvybingumui išsaugoti. Taigi, nurodytame teisiniame reguliavime įtvirtintas principas, kad nuo nemokumo bylos iškėlimo draudžiama vykdyti juridinio asmens prievoles, skaičiuoti netesybas ir palūkanas už juridinio asmens prievoles, atsiradusias iki teismo nutarties iškelti nemokumo bylą įsiteisėjimo dienos (JANĮ 28 straipsnio 1 dalies 4 punktas).

28.       Nagrinėjamu atveju apeliantė reikalavimą dėl papildomo finansinio reikalavimo patvirtinimo grindžia Klaipėdos apylinkės teismo 2025 m. sausio 7 d. sprendimu už akių civilinėje byloje Nr. e2-113-904/2025, kuriuo teismas bendrovei skyrė įpareigojimą per vieną mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos pašalinti arba perkelti nuotekų valymo įrenginius, o neįvykdžius įpareigojimo per teismo nustatytą terminą, mokėti 50 Eur baudą už kiekvieną pradelstą sprendimui įvykdyti dieną. Bendrovės nemokumo administratorius atsiliepime pripažįsta, kad minėtas Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas už akių nėra įvykdytas (pažymi, kad siekia jį įvykdyti), tačiau pareiškėjos finansinis reikalavimas (2 350 Eur bauda už sprendimo neįvykdymą iki bankroto bylos atsakovei iškėlimo) jau yra patvirtintas bendrovės bankroto byloje įsiteisėjusia Klaipėdos apygardos teismo 2025 m. birželio 17 d. nutartimi.

29.       Jau minėta, kad Klaipėdos apygardos teismo 2025 m. balandžio 4 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-512-1092/2025 LUAB „Nord Horn Group“ iškelta bankroto byla, nutartis įsiteisėjo 2025 m. balandžio 16 d. Taigi, bendrovės nemokumo procesas prasidėjo 2025 m. balandžio 16 d. ir nuo šio momento tęsiasi. Dėl to galioja JANĮ 28 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas principas dėl draudimo vykdyti finansines prievoles, skaičiuoti netesybas ir palūkanas už juridinio asmens prievoles, atsiradusias iki teismo nutarties iškelti nemokumo bylą įsiteisėjimo dienos. Pažymėtina, kad tokiu būdu nebedidinami juridinio asmens skoliniai įsipareigojimai ir užtikrinama vienoda kreditorių padėtis nemokumo procese. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad apeliantė, priešingai nei įtvirtinta JANĮ 28 straipsnio 1 dalies nuostatose, nepagrįstai ir po nemokumo bylos iškėlimo bendrovei siekia finansinių sankcijų tolesnio skaičiavimo už Klaipėdos apylinkės teismo 2025 m. sausio 7 d. sprendimu už akių civilinėje byloje Nr. e2-113-904/2025 nustatytų įpareigojimų nevykdymą.

30.       Apeliantė, nesutikdama su pirmosios instancijos teismo nutartimi, teigia, kad jos reikalaujama bauda pagal Klaipėdos apylinkės teismo sprendimą už akių nėra netesybos kaip jos suprantamos pagal JANĮ 28 straipsnio 1 dalies 4 punktą. Teisėjų kolegija, nesutikdama su apeliantės argumentais, pabrėžia, kad netesybos – tai įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma, kurią skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta arba netinkamai įvykdyta (bauda, delspinigiai) (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.71 straipsnio 1 dalis). Šiuo atveju Klaipėdos apylinkės teismo 2025 m. sausio 7 d. sprendimu už akių civilinėje byloje Nr. e2-113-904/2025 atsakovei buvo nustatytas įpareigojimas atlikti tam tikrus veiksmus (pašalinti arba perkelti nuotekų valymo įrenginius), o jų neatlikus – skirta bauda, o tai bendrąja prasme ir yra netesybos, kaip tai apibrėžiama CK 6.71 straipsnio 1 dalyje. Todėl apeliantės argumentai atmestini kaip nepagrįsti.

31.       Nors apeliantė nurodo, kad tokio jos finansinio reikalavimo netvirtinimas bendrovės bankroto byloje prieštarauja CPK ir kasacinio teismo pozicijai, formuojančiai aiškią ribą tarp viešosios sankcijos ir sutartinės civilinės prievolės, tačiau tokie apeliantės argumentai yra deklaratyvaus pobūdžio subjektyvi nuomonė, nepagrįsta teismų praktika, todėl atmestini.

32.       Atsižvelgdama į išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo išvada, kad pareiškėja negali reikalauti ir skaičiuoti netesybas nuo 2025 m. balandžio 16 d., t. y. nuo bendrovei nemokumo bylos iškėlimo momento. Šiuo atveju pareiškėja turėjo teisę skaičiuoti netesybas (baudą) nuo 2025 m. vasario 28 d. iki 2025 m. balandžio 16 d., t. y. už 47 dienas, tai sudaro 2 350 Eur ir šis pareiškėjos finansinis reikalavimas patvirtintas Klaipėdos apygardos teismo 2025 m. birželio 17 d. nutartimi bendrovės bankroto byloje, todėl papildomas finansinis reikalavimas (už laikotarpį po nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo) negali būti tvirtinamas. Šiuo atveju teisėjų kolegija nenustatė aplinkybių, kurios paneigtų pirmosios instancijos teismo išvadą, todėl atskirojo skundo argumentai, susiję su prašomos patvirtinti finansinio reikalavimo dalies pagrįstumu, atmetami kaip nepagrįsti.

33.       Pažymėtina, kad apeliantė atskirajame skunde neprieštarauja, jog jai būtų patvirtinti 2 500 Eur, kuriuos Klaipėdos apylinkės teismas sprendimu už akių priteisė kaip atstovavimo išlaidas. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad priteisti 2 500 Eur jau yra patvirtinta kaip pagrįstas kreditorės finansinis reikalavimas Klaipėdos apygardos teismo 2025 m. birželio 17 d. nutartimi bendrovės bankroto byloje, todėl pagrindo papildomai tvirtinti nurodytą finansinį reikalavimą dalį nėra.

34.       Teisėjų kolegija pažymi, kad bankroto procesas yra kolektyvinis procesas, kuris, nors ir prasideda kaip procesas dėl skolininko nemokumo fakto nustatymo, vėliau tampa kolektyviniu kreditorių reikalavimų tenkinimo iš skolininko turto mechanizmu. Bankroto procese siekiama patenkinti ne pavienių kreditorių, o visų kreditorių finansinius reikalavimus ir interesus (Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. vasario 22 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-271-798/2019 29 punktas; 2024 m. spalio 25 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-815-407/2024 33 punktas). Teisėjų kolegija akcentuoja, kad tinkamas kreditorės finansinio reikalavimo dydžio nustatymas užtikrina ne tik konkrečios kreditorės ir skolininkės, tačiau ir visų kreditorių teises ir interesus. Šiuo atveju, po nemokumo proceso pradžios netesybų už bendrovės prievoles, atsiradusias pagal Klaipėdos apylinkės teismo 2025 m. sausio 7 d. sprendimą už akių civilinėje byloje Nr. e2-113-904/2025, skaičiavimas ir tokio finansinio reikalavimo patvirtinimas pažeistų ne tik JANĮ 28 straipsnio 1 dalies 4 punkte numatytą draudimą, bet ir bendrovės visų kreditorių interesus bei lygiateisiškumo principą.

Dėl prievolių įskaitymo ir (ar) leidimo apeliantei įsigyti žemės sklypo dalį

35.       Apeliantė, nesutikdama su pirmosios instancijos teismo nutartimi, prašo patenkinti jos prašymą dėl prievolių įskaitymo. Apeliantės teigimu, pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į tai, kad jos prašytas įskaitymas susijęs ne su grynaisiais pinigais, o su nekilnojamojo turto dalimi, neturinčia realaus komercinio intereso. Apeliantė taip pat, jei būtų atmesta įskaitymo galimybė, prašo leisti įsigyti žemės sklypo dalį už 393 Eur, t. y. pagal kainą, kuria sklypo dalis buvo įvertinta 2018 m. bendrovės ir kreditorės sandoryje. Pažymi, kad ji yra faktiškai įgyvendinusi viso sklypo gerbūvį, priežiūrą, investavusi į abiejų dalių tvarkymą, todėl objektyviai būtų pažeisti jos turtiniai ir konstituciniai interesai. Teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su šiais apeliantės argumentais dėl toliau nurodomų motyvų.

36.       Minėta, kad nuo teismo nutarties iškelti nemokumo bylą įsiteisėjimo dienos iki teismo nutarties patvirtinti restruktūrizavimo planą arba nutraukti nemokumo bylą įsiteisėjimo dienos draudžiama įskaityti reikalavimus, išskyrus priešpriešinius vienarūšius reikalavimus, kurie tenkina abi šias sąlygas: atsirado iki teismo nutarties iškelti nemokumo bylą įsiteisėjimo dienos ir toks įskaitymas galimas pagal mokesčių įstatymuose nustatytas mokesčio permokos (skirtumo) įskaitymo nuostatas (JANĮ 28 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Atsižvelgiant į teisinį reglamentavimą, akivaizdu, kad prievolių įskaitymas galimas tik pagal mokesčių įstatymus, todėl sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvadomis, jog apeliantės atvejis nepatenka į mokesčių įstatyme nustatytus atvejus, nes jis nėra susijęs su viešaisiais mokesčiais ir mokesčių permokomis. Dėl nurodytų priežasčių apeliantės argumentai, kad siekiamas įskaitymas susijęs ne su grynaisiais pinigais, o su nekilnojamojo turto dalimi, neturinčia realaus komercinio intereso, teisėjų kolegijos vertinimu, neturi teisinės reikšmės, todėl teisėjų kolegija plačiau nepasisako.

37.       Nors apeliantė prašo leisti įsigyti žemės sklypo dalį už 393 Eur, tačiau teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad JANĮ nenumato galimybės kreditoriui už jo turimus reikalavimus į bankrutuojančią įmonę perduoti šios įmonės turtą (išimtis taikoma tik įkaito turėtojui). Kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas, kreditorės prašomas turto jai perleidimas pažeistų kitų kreditorių teises, nes kiti kreditoriai prarastų galimybę iš šio turto pardavimo pajamų įstatymų nustatyta tvarka patenkinti dalį savo reikalavimų į bankrutuojančią bendrovę. Taigi, nesutikti su pirmosios instancijos teismo išvadomis, pagrindo nėra.

Dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme

38.       Nemokumo administratorius pateikė duomenis, kad bendrovė patyrė 500 Eur bylinėjimosi išlaidas už teisines paslaugas (2025 m. liepos 11 d. sąskaita; 2025 m. liepos 11 d. mokėjimo nurodymas). Pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs bylą ir atmetęs pareiškėjos prašymą, priteisė bendrovei šias išlaidas iš pareiškėjos.

39.       Apeliantė, nesutikdama su pirmosios instancijos teismo dalimi, kuria iš jos buvo priteistos bylinėjimosi išlaidos, nurodo, kad byla kilo ne dėl jos veiksmų, bet dėl to, jog bendrovė, būdama statytoja, nevykdė savo įsipareigojimų visiems kreditoriams, o bankroto procedūra galimai buvo panaudota kaip priemonė išvengti finansinės atsakomybės. Dėl nurodytų priežasčių apeliantė prašo nepriteisti iš jos bylinėjimosi išlaidų (CPK 93 straipsnio 4 dalis), įvertinant tai, kad ji ginasi nuo galimai nesąžiningos verslo praktikos, nėra šios situacijos iniciatorė ir vadovaujasi sąžiningumo bei teisėtumo principais.

40.       Bylinėjimosi išlaidų paskirstymo tvarka yra reglamentuota CPK 93 straipsnyje. Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Šio straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai.

41.       Pagal CPK 93 straipsnio 4 dalį teismas gali nukrypti nuo CPK 93 straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse nustatytų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos. Šalies procesinis elgesys laikomas tinkamu, jeigu ji sąžiningai naudojosi procesinėmis teisėmis ir sąžiningai atliko procesines pareigas.

42.       Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, pasisakydamas dėl CPK 93 straipsnio 4 dalies taikymo, yra nurodęs, kad bylinėjimosi išlaidų atlyginimo naštos paskirstymui yra reikšmingas toks nesąžiningas šalių procesinis elgesys, kuris būtų bylinėjimosi išlaidų susidarymo priežastis. Teismas, spręsdamas dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo ir nustatęs, kad konkrečiu atveju bylinėjimosi išlaidų atlyginimo priteisimas, atsižvelgiant į bylos baigtį, nereikštų sąžiningo bylinėjimosi išlaidų byloje paskirstymo, turėtų vadovautis CPK 93 straipsnio 4 dalies nuostatomis, leidžiančiomis nukrypti nuo šio straipsnio 1–3 dalyse įtvirtintų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgdamas į šalių procesinį elgesį ir priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. kovo 23 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-64-421/2022 65 punktas; 2024 m. kovo 28 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-80-378/2024 65 punktas).

43.       Šalies procesinis elgesys – tai jos veiksmai (neveikimas) ginčo nagrinėjimo metu. Šalies procesinis elgesys laikomas tinkamu, jeigu ji sąžiningai naudojosi procesinėmis teisėmis ir sąžiningai atliko procesines pareigas  Sprendžiant, kam ir (ar) kokia apimtimi turėtų tekti bylinėjimosi išlaidų atlyginimo našta, svarbią reikšmę turi kaltė (atsakomybė) dėl proceso. Atsakomybė ir kaltė dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo susidarymo nustatoma pagal procesinius šalių santykius, jų procesinį elgesį, t. y. vertinamas bylinėjimosi išlaidų priežastingumas, šalių apdairumas ir rūpestingumas, atliekant procesinius veiksmus, įskaitytinai ir inicijuojant patį bylos procesą – paduodant ieškinį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. birželio 9 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-145-403/2021 29 punktas; 2023 m. kovo 2 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-18-684/2023 116 punktas; 2024 m. liepos 25 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-155-781/2024 33 punktas).

44.       Be to, kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad CPK 93 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta teismo teisė yra bendrųjų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių išimtis, todėl negali būti aiškinama per plačiai – nukrypimas nuo bendrųjų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių galimas tik šių nuostatų expressis verbis (tiesiogiai) reglamentuotais pagrindais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. kovo 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-66-469/2020). Tam, kad būtų teisinis pagrindas nukrypti nuo bendrųjų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, taikant CPK 93 straipsnio 4 dalyje įtvirtintą išimtį, turi būti konstatuotas toks šalies netinkamas procesinis elgesys, kuris nekelia abejonių dėl jį atlikusios šalies nesąžiningumo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. kovo 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-83-1075/2020).

45.       Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje nustatytas aplinkybes bei remdamasi nurodyta kasacinio teismo praktika, nusprendžia, kad pirmosios instancijos teismas neturėjo teisinio pagrindo, spręsdamas bylinėjimosi išlaidų atlyginimo paskirstymo klausimą, vadovautis CPK 93 straipsnio 4 dalimi. Apeliantės nurodyti argumentai, kad ji ginasi nuo galimai nesąžiningos verslo praktikos, nėra šios situacijos iniciatorė ir vadovaujasi sąžiningumo bei teisėtumo principais, nepagrindžia, kad bendrovės nemokumo administratorius sąmoningai reiškė nepagrįstus prašymus, siekė vilkinti procesą, kitaip netinkamai (nesąžiningai) naudojosi procesinėmis teisėmis, ir tai būtų turėję įtakos nebūtinoms bylinėjimosi išlaidoms atsirasti ar bylinėjimosi išlaidoms padidėti (CPK 178 straipsnis). Be to, bendrovės patirtos bylinėjimosi išlaidos (500 Eur) neviršija Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio, patvirtintų Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 nustatytų maksimalių rekomenduojamų priteisti išlaidų dydžių (CPK 98 straipsnio 2 dalis). Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamu atveju apeliantei tenkančios bylinėjimosi išlaidų naštos perkėlimas bankrutuojančiai bendrovei neatitiktų teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų. Taigi, šiuo atveju nėra pagrindo taikyti CPK 93 straipsnio 4 dalį, o apeliantės nurodyti argumentai atmestini kaip nepagrįsti.

46.       Kadangi pareiškėjos reikalavimas dėl ginčijamo finansinio reikalavimo patvirtinimo netenkintas, pirmosios instancijos teismas pagrįstai LUAB „Nord Horn Group“ iš pareiškėjos priteisė atsakovei 500 Eur bylinėjimosi išlaidas (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnis).

47.       Kiti šalių argumentai neturi esminės reikšmės skundžiamos nutarties teisėtumui ir pagrįstumui, todėl jie apeliacine tvarka nevertinami. Pažymėtina, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o apeliacinės instancijos teismas, atmesdamas apeliacinį (atskirąjį) skundą, gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo (nutarties) motyvams (Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. gruodžio 9 d. sprendimas byloje Ruiz Torija prieš Ispaniją, peticijos Nr. 18390/91; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. birželio 23 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-180-403/2022 29 punktas).

Dėl procesinės bylos baigties

48.       Apibendrindama išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai pareiškėjos prašymus dėl papildomo ginčijamo finansinio reikalavimo patvirtinimo ir prievolių įskaitymo atmetė bei teisingai išsprendė bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimą, atsižvelgdamas į išnagrinėjimo rezultatą, todėl skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta, o apeliantės nurodyti argumentai nesudaro pagrindo jos panaikinti ar pakeisti. Atsižvelgiant į tai, atskirasis skundas atmetamas, o skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,

nutaria:

Klaipėdos apygardos teismo 2025 m. liepos 22 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėjos        Dalia Kačinskienė

        Rūta Latvelė

        Alma Urbanavičienė