Civilinė byla Nr.e2-250-439/2021

Teisminio proceso Nr. 2-42-3-00665-2020-2

Procesinio  sprendimo kategorijos:1.3.2.9.13;1.3.2.9.14;1.3.9.2.2;3.2.6.1.

        (S)

TAURAGĖS APYLINKĖS TEISMAS

S P R E N D I M A S 

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. birželio 8 d.

Tauragė

Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmų teisėja Elena Simonavičienė,

sekretoriaujant Alinai Mikutytei,

dalyvaujant ieškovo K. A. atstovui advokatui T. Š.,

atsakovės UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovams direktoriui D. G., advokatei S. J.,

atsakovų - Šilalės rajono savivaldybės administracijos direktoriaus, Šilalės rajono savivaldybės administracijos, Šilalės rajono savivaldybės tarybos atstovams advokatui T. B., advokatei R. G.,

atsakovės - Šilalės rajono savivaldybės administracijos  įgaliotam atstovui A. M.,

viešame teismo posėdyje, žodinio proceso tvarka, naudojant nuotolinio ryšio priemones (vaizdo konferenciją per zoom platformą), išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo K. A. ieškinį atsakovams UAB „(duomenys neskelbtini)“, Šilalės rajono savivaldybės administracijos direktoriui, Šilalės rajono savivaldybės tarybai, dėl neteisėto atšaukimo iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus pareigų.  

Teismas

n u s t a t ė :

        Ieškovas K. A. pradiniu ieškiniu atsakovei UAB „(duomenys neskelbtini)“, trečiajam asmeniui BĮ „Šilalės rajono savivaldybės administracija“ prašė: 1) panaikinti Šilalės rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2020-11-03 įsakymą dėl jo atšaukimo iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus pareigų; 2) pripažinti jo atleidimą iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus pareigų neteisėtu; 3) grąžinti jį į UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus pareigas; 4) priteisti vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo dienos iki sprendimo įvykdymo dienos; 6) priteisti iš atsakovės visas bylinėjimosi išlaidas.

        2021-03-26 teisme gautas 2021-03-25 ieškovo K. A. patikslintas ieškinys, kuriame ieškovas atsakovais nurodė UAB „(duomenys neskelbtini)“, Šilalės rajono savivaldybės administracijos direktorių, Šilalės rajono savivaldybę ir trečiuoju asmeniu atsakovo pusėje – BĮ „Šilalės rajono savivaldybės administracija“.

 2021-04-01 teisme gautas 2021-03-31 ieškovo K. A. galutinis patikslintas ieškinys atsakovams: UAB „(duomenys neskelbtini)“, Šilalės rajono savivaldybės administracijos direktoriui, Šilalės rajono savivaldybės tarybai.

Ieškovas K. A. galutiniu patikslintu ieškiniu prašo: 1) panaikinti Šilalės rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2020-11-03 įsakymą dėl jo atšaukimo iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus pareigų ir pripažinti jo atleidimą iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus pareigų neteisėtu; 2) grąžinti jį į UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus pareigas; 3) priteisti iš atsakovo neturtinę žalą – 5 000 Eur ir 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo; 4) priteisti iš  atsakovo turtinę žalą – negautas pajamas, kurias jis būtų gavęs, jei būtų dirbęs direktoriaus pareigose iki kadencijos pabaigos, įpareigojant negautų pajamų mokėtinus mokesčius (Bruto) sumokėti atsakovui ir ieškovui išmokėti sumą (Neto), kurią turi gauti atskaičius mokesčius.  Negautos pajamos – vidutinis darbo užmokestis iki kadencijos pabaigos, atėmus išdirbtą laiką, kuris laikotarpiu nuo teismo paskirto posėdžio dienos pabaigos (2021-04-23) iki jo kadencijos paskutinės dienos (2024-01-31) sudaro 31 254,1350 Eur. Turtinės žalos dydis turėtų būti proporcingai perskaičiuojamas atsižvelgiant į galutinai apskaičiuotą priverstinės pravaikštos laikotarpį, priklausomai nuo teismo proceso eigos. Turtinės žalos dydis galėtų būti mažinamas proporcingai, jei ieškovas būtų grąžintas į ankstesnes pareigas, iš kurių buvo neteisėtai atleistas; 5) priteisti vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo dienos iki sprendimo įvykdymo dienos. Apskaičiavus priverstinę pravaikštą laikotarpiu nuo atleidimo iš darbo dienos (2020-11-05) iki teismo paskirtos posėdžio dienos (2021-04-22), priverstinės pravaikštos dydį sudaro 5 134,60625 Eur; 6) priteisti iš atsakovės visas bylinėjimosi išlaidas.

        Ieškovas K. A. 2020-12-04 pradiniame ieškinyje nurodė, kad jis nebuvo supažindintas su atšaukimo iš pareigų priežastimis, buvo atleistas be jokių motyvų ir paaiškinimų, nebuvo iš anksto informuotas, Savivaldybės valdoma UAB „(duomenys neskelbtini)“ turi specialų teisinį režimą ir bendrovės akcininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija neturi absoliučios laisvės pasirinkti kas bus bendrovės direktorius, 2017 metais įtvirtinus naują teisinį reguliavimą vadovas turi būti parenkamas konkurso tvarka. Tokį specifinį savivaldybės valdomų bendrovių teisinį reguliavimą nulemia viešasis jų veiklos pobūdis. Savivaldybės valdomos bendrovės skirtos pirmiausia patenkinti viešą interesą, todėl yra įtvirtinami atitinkami teisinio reguliavimo mechanizmai, skirti maksimaliai apsaugoti tokias įmones nuo siaurų politinių jėgų interesų. Todėl yra ribojama savivaldybės bendrovių akcininko teises ir pareigas įgyvendinančių institucijų diskrecija skirti bendrovės vadovus, kurie turi būti skiriami konkurso būdu. O tai suponuoja, kad nebelieka visiško absoliutumo atšaukti savivaldybės kontroliuojamos bendrovės vadovą, paskirtą konkurso būdu. Pasitikėjimo praradimas turi būti objektyvus ir pagrįstas abejonių nekeliančiais faktais, jis buvo atleistas be objektyviais įrodymais pagrįsto faktinio pagrindo, įrodančio, kad jis objektyviai prarado Šilalės savivaldybės pasitikėjimą. Tik kilus visuomenės pasipiktinimui Šilalės rajono savivaldybės administracija 2020-11-09 savivaldybės tinklalapyje paskelbė politinio pobūdžio ir jo dalykinę reputaciją žeminantį pranešimą apie jo atleidimo priežastis, kurios neatitinka tikrovės. Tokia situacija jam sukėlė didelius neigiamus ir ilgalaikius emocinius išgyvenimus, padarė žalą jo dalykinei reputacijai.

        2021-03-31 galutiniame patikslintame ieškinyje ieškovas K. A. atsakovais nurodė: UAB „(duomenys neskelbtini)“, Šilalės rajono savivaldybės administracijos direktorių ir Šilalės rajono savivaldybės tarybą.

Patikslintame ieškinyje ieškovas K. A. papildomai nurodė, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ veiklos pobūdį sudaro ir viešojo intereso elementai. Todėl, aiškinant vadovo atleidimo iš darbo teisinį reglamentavimą, turi būti atsižvelgiama ne tik į bendrovės teisinę formą, bet ir į teisinio statuso ypatumus. Šilalės rajono savivaldybės taryba yra UAB „(duomenys neskelbtini)“ steigėja, o Šilalės rajono savivaldybė yra vienintelė bendrovės akcininkė. Vadinasi UAB „(duomenys neskelbtini)“ vykdomos veiklos tikslas ir efektyvumas yra viešasis interesas, užtikrinant nenutrūkstamą centralizuotą šilumos bei kitų paslaugų teikimą gyventojams ir viešiesiems bei privatiems juridiniams asmenims. Todėl tokios įmonės vadovo paskyrimas ir atleidimas taip pat yra viešasis interesas. Šilalės rajono savivaldybės administracijos direktorius yra politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojas. Tai reiškia, kad jis politiniais motyvais, nenurodžius jokių objektyvių priežasčių, gali atšaukti bendrovės vadovą, nors vadovas ir jo pareigos nėra grįstos politinio (asmeniniu) pasitikėjimo elementais su savivaldybės administracijos direktoriumi. Tokiu būdu gali būti suformuota ydinga praktika, kai savivaldybės bendrovės vadovai nėra apsaugoti nuo vienasmenio politinio sprendimo ir gali būti atšaukti vien politiniais motyvais, nepaisant nei kaltės elementų, faktinių aplinkybių ir nenurodant objektyviai egzistuojančių priežasčių. Jo pateikiama logika analogiškai yra taikoma ir biudžetinių įstaigų vadovų atšaukimo atveju. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad sprendimai dėl įstaigos vadovo priėmimo į darbą ir atleidimo turi atitikti viešąjį interesą, įvertinus biudžetinės įstaigos teisinio statuso ypatumus jos veiklą kaip viešąjį interesą, sprendimai, susiję su biudžetinės įstaigos veiklos organizavimu turi būti objektyviai pagrįsti viešuoju interesu, o ne absoliutaus pobūdžio teise atleisti darbuotoją (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-09-29 nutartis civilinėje byloje Nr.3K-7-308/2008). Pagal audito ataskaitos duomenis ir pateiktas išvadas bendrovė veikė pelningai, taigi jis savo pareigas iš esmės atliko tinkamai, todėl teiginiai, kad audito ataskaitos rezultatai lemia pasitikėjimo juo praradimą yra deklaratyvaus pobūdžio ir prieštarauja faktinėms aplinkybėms.  UAB „(duomenys neskelbtini)“ ginčus dėl Šilalės rajono savivaldybės administracijos direktoriaus veiksmų inicijavo pagrįstai, todėl teisminiai ginčai dėl paties Šilalės rajono savivaldybės administracijos direktoriaus neteisėtų veiksmų negali būti laikomi objektyvia pasitikėjimo juo, ieškovu, praradimo priežastimi, objektyvių priežasčių atšaukti jį iš pareigų nebuvo. Nėra duomenų, patvirtinančių, kad Šilalės rajono savivaldybei nuosavybės teise priklausančių UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijų suteikiamas turtines ir neturtines teises įgyvendinanti institucija yra būtent Šilalės rajono savivaldybės administracijos direktorius ir, kad tokie įgaliojimai buvo perduoti ir suteikti Šilalės rajono savivaldybės tarybos sprendimo pagrindu. Priešingai, pagal Juridinių asmenų registro išplėstinio išrašo 6.2 p. akcininko teises ir pareigas įgyvendinančia institucija nuo 2004-04-22 yra nurodoma Šilalės rajono savivaldybės taryba. Vadinasi dėl sprendimo atšaukti vadovą turėjo spręsti būtent Šilalės rajono savivaldybės taryba, nesant suteiktų įgaliojimų Šilalės rajono savivaldybės administracijos direktoriui. UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcininkų sąraše nėra jokių įrašų apie tai, jog akcijų valdytojas yra Šilalės rajono savivaldybės administracijos direktorius. Todėl nėra jokio teisinio pagrindo daryti išvadą, kad Šilalės rajono savivaldybės administracijos direktorius turėjo teisę atšaukti UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorių. Sprendimas atšaukti ir atleisti jį iš direktoriaus pareigų buvo priimtas tokių įgaliojimų neturinčio subjekto. Jo atleidimas iš pareigų iš esmės neteisėtas, nes jo atleidimo iš pareigų metu jam buvo taikoma Lietuvos Respublikos pranešėjų apsaugos įstatymo apsauga, kadangi 2019-12-10 LR generalinės prokuratūros sprendimu Nr.BV-147 jis pagal Pranešėjų apsaugos įstatymo nuostatas buvo pripažintas pranešėju. Akivaizdu, kad jis buvo atšauktas būtent dėl to, kad įstatymų nustatyta tvarka pranešė institucijoms apie vykusius pažeidimus UAB „(duomenys neskelbtini)“. Tokie veiksmai vertintini kaip draudimo imtis neigiamo poveikio priemonių prieš pranešėją, pažeidimas (LR Pranešėjų apsaugos įstatymo 10 str. 1 ir 2d.). Todėl vien šiuo pagrindu jis buvo neteisėtai atšauktas iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus pareigų. Jis buvo atšauktas žmogaus garbę ir dalykinę reputaciją žeminančiu būdu. Be jokio pranešimo ir paaiškinimo. Po kelių dienų Šilalės rajono savivaldybė savo tinklalapyje 2020-11-09 paskelbė ieškovo garbę ir dalykinę reputaciją žeminantį paaiškinimą apie jo ginčytinas atleidimo priežastis, bei viešai apkaltino, kad jis švaistė UAB „(duomenys neskelbtini)“ pinigus bylinėjimosi išlaidoms ir taip padarė žalą. Paskelbti teiginiai šmeižia jį, kadangi 2021-01-14 Klaipėdos apygardos teismo sprendimu Tauragės apylinkės teismo Šilalės rūmų 2020-09-28 sprendimas buvo pakeistas UAB „(duomenys neskelbtini)“ naudai. Taigi, Šilalės rajono savivaldybės administracija turėjo susilaikyti nuo viešų kaltinimų pateikimo, kol teismų sprendimai nebuvo įsiteisėję. Vėliau tokių straipsnių kampanija tęsėsi tiek iš Šilalės rajono savivaldybės administracijos, tiek iš Šilalės rajono savivaldybės mero patarėjo pusės. Straipsniuose nurodoma realybės neatitinkanti informacija, kuria bandoma sumenkinti jo kompetenciją, dalykinę reputaciją įvairiausiais klausimais. Tokia situacija sukėlė jam didelius neigiamus ir ilgalaikius emocinius išgyvenimus, padarė žalą jo dalykinei reputacijai, kuri gali turėti neigiamos įtakos jo darbinei karjerai ateityje. Dėl neteisėto atleidimo iš pareigų jis taip pat patyrė turtinę žalą, nes prarado darbą ir pajamas, kurias teisėtai tikėjosi gauti iki darbo direktoriaus pareigose kadencijos pabaigos. Jis iki šiol nedirba ir negauna pajamų. Negautas pajamos skaičiuojamos laikotarpiu nuo 2021-04-23 (nuo teismo posėdžio dienos) iki 2024-01-31 (iki kadencijos pabaigos) ir sudaro 31254,1250 Eur. Dėl priverstinės pravaikštos už laikotarpį nuo 2020-11-04 iki 2021-04-22 prašo priteisti vidutinį darbo užmokestį 5134,60625 Eur. Jo nuomone, atsakovais šioje byloje yra UAB „(duomenys neskelbtini)“, kadangi jis buvo atleistas iš šios bendrovės direktoriaus pareigų), Šilalės rajono savivaldybės taryba, nes dėl sprendimo atšaukti jį iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus pareigų turėjo spręsti Šilalės rajono savivaldybės taryba, ir Šilalės rajono savivaldybės administracijos direktorius, nes viršijo savo įgaliojimus, todėl jo 2020-11-03 įsakymas naikintinas. Šilalės rajono savivaldybė kaip institucija neegzistuoja, todėl jokia forma negali būti šios bylos proceso dalyve. Šilalės rajono savivaldybės administracija neturi jokių savarankiškų valdymo įgaliojimų ir nėra bei negali būti priėmusi jokio sprendimo, susijusio su šia byla, todėl nėra jokio pagrindo ją traukti į bylą kokiu nors procesiniu statusu.

        Atsakovė - UAB „(duomenys neskelbtini)“ pateikė atsiliepimą į pradinį ieškinį, kuriame nurodė, jog ieškinys nepagrįstas, todėl turėtų būti atmestas. UAB „(duomenys neskelbtini)“ vienintele akcininke yra Šilalės rajono savivaldybė, o bendrovės akcininko teises ir pareigas įgyvendina Šilalės rajono savivaldybės administracija. Ieškinio reikalavimai tiesiogiai liečia vienintelio akcininko interesus. Šilalės rajono savivaldybės administracija į procesą turi būti įtraukta atsakove. Šilalės rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2020-11-03 įsakymas dėl K. A. atšaukimo iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus pareigų yra teisėtas ir pagrįstas. Vieninteliam akcininkui nusprendus, kad nepasitiki uždarosios akcinės bendrovės direktoriumi, bendrovės akcininko teises ir pareigas įgyvendinančios institucijos - Šilalės rajono savivaldybės administracijos direktorius turėjo teisę atšaukti ieškovą iš uždarosios akcinės bendrovės direktoriaus pareigų, nemotyvuojant savo sprendimo. Prašo priteisti iš ieškovo atsakovės patirtas bylinėjimosi išlaidas advokato pagalbai apmokėti.

        Atsiliepime į patikslintą ieškovo ieškinį atsakovė UAB „(duomenys neskelbtini)“ prašo ieškovo patikslintą ieškinį atmesti ir priteisti patirtas ((duomenys neskelbtini)“ veiklą, skirtingai nei įprastų uždarųjų akcinių bendrovių, sudaro viešojo intereso elementai, todėl sprendimai dėl tokios bendrovės vadovo priėmimo į darbą ir atleidimo iš darbo turi atitikti viešąjį interesą. Ieškovo atstovo nurodytose kasacinio teismo nutartyse buvo sprendžiama dėl kitokios teisinės formos juridinių asmenų vadovų atšaukimo, teisinius santykius tais atvejais reguliavo ne LR Akcinių bendrovių įstatymas, o kiti teisės aktai, kitoks ir tų juridinių asmenų veiklos pobūdis. Dėl šios priežasties nagrinėjamu atveju negali būti remiamasi praktika, suformuota ieškovo atstovo nurodytose nutartyse. UAB „(duomenys neskelbtini)“ yra ribotos civilinės atsakomybės privatus juridinis asmuo, kurio teisinė forma – uždaroji akcinė bendrovė, o veiklos tikslai – pelno gavimas, tenkinant gyventojų, įmonių, įstaigų ir organizacijų (nepriklausomai nuo jų rūšies ir nuosavybės formos) poreikį teikiamoms paslaugoms bei atliekamiems darbams, taip pat investuojant lėšas. Juridinio asmens vadovas atšaukiamas įstatymuose arba steigimo dokumentuose nustatyta tvarka. Šiuo konkrečiu atveju taikomas Akcinių bendrovių įstatymas. Šio įstatymo 37 str. 3 d. įtvirtinta nuostata, kad bendrovės vadovą renka ir atšaukia bei atleidžia iš pareigų, nustato jo atlygį, tvirtina pareiginius nuostatus, skatina jį ir skiria nuobaudas bendrovės valdyba (jeigu valdyba nesudaroma, - stebėtojų taryba, o jeigu nesudaroma ir stebėtojų taryba, - visuotinis akcininkų susirinkimas). Ši nuostata pakartota ABĮ 34 straipsnio 2 dalyje, reglamentuojančio valdybos kompetenciją. Be to, UAB (duomenys neskelbtini)“ įstatų 14 punkte nurodyta, kad bendrovės vadovą renka, atšaukia ir atleidžia, nustato atlyginimą, tvirtina pareiginius nuostatus, skatina jį ir skiria nuobaudas Šilalės rajono savivaldybei nuosavybės teise priklausančių bendrovių akcijų suteikiamas turtines ir neturtines teises įgyvendinanti institucija. AB įstatyme, kuris taikomas nagrinėjamu atveju, įtvirtintas teisinis reglamentavimas nėra diferencijuotas pagal tai, kas yra įmonės steigėjai ar akcininkai, jame nėra ir jokių išlygų šiuo pagrindu dėl įmonės vadovų atšaukimo. Todėl nuostatos, susijusios su bendrovės, kurios steigėja yra savivaldybė, vadovo atšaukimu kaip darbo sutarties pasibaigimo pagrindu, aiškintinos ir taikytinos taip pat, kaip ir kitų akcinių bendrovių atveju (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-169-248/2021 ir joje paminėta teismų praktika). Nesutinka su ieškovu, kad Šilalės rajono savivaldybės administracijos direktorius buvo nekompetentingas atšaukti iš pareigų UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorių, kad tai turėjo padaryti Šilalės rajono savivaldybės taryba.  Nurodė, kad bendrovės akcininkė yra Šilalės rajono savivaldybė. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007m. birželio 6d. nutarimu Nr. 567 yra patvirtintas „Savivaldybių turtinių ir neturtinių teisių įgyvendinimo savivaldybių valdomose įmonėse tvarkos aprašas“ su vėlesniais pakeitimais (toliau – Aprašas). Šio aprašo 4 punkte nustatyta, kad savivaldybės administracijos direktorius privalo pasinaudoti savivaldybės įmonės savininkui ir akcinės bendrovės ar uždarosios akcinės bendrovės akcininkui suteikiamomis teisėmis taip, kad būtų veiksmingai atstovaujama savivaldybei savivaldybės valdomose įmonėse. Taigi Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu savivaldybės administracijos direktoriui yra deleguotos funkcijos veiksmingai atstovauti savivaldybei uždarojoje akcinėje bendrovėje, kai vieninteliu akcininku yra savivaldybė. Aprašo 5 punktas numato atvejus, kuriais būtina priimti savivaldybės tarybos sprendimą ir kada tarybos sprendimu privalo vadovautis savivaldybės administracijos direktorius. Jame nėra nurodyta, kad savivaldybės valdomos uždarosios akcinės bendrovės direktoriaus skyrimo į pareigas ir atšaukimo iš pareigų klausimas priklausytų savivaldybės tarybos kompetencijai. Todėl Šilalės rajono savivaldybės administracijos direktorius, atšaukdamas ieškovą iš bendrovės direktoriaus pareigų, galiojančių teisės normų ir bendrovės įstatų nepažeidė. Be to ieškovas ieškinyje nenurodė, iš kurio atsakovo reikalauja turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo. Atšaukimo iš direktoriaus pareigų klausimą sprendė ne UAB „(duomenys neskelbtini)“, todėl šis reikalavimas turėtų būti nukreiptas į tikrąjį atsakovą, o ne į UAB „(duomenys neskelbtini)“. UAB „(duomenys neskelbtini)“ neatliko jokių neteisėtų veiksmų ieškovo atžvilgiu, jos veiksmuose nėra jokios kaltės, kuri būtina sąlyga civilinei atsakomybei atsirasti, todėl nėra pagrindo priteisti žalą iš atsakovės. Mano, kad ieškovo atšaukimas iš bendrovės direktoriaus pareigų yra teisėtas, todėl jis negali būti grąžintas į pareigas ir kompensacija už priverstinę pravaikštą jam nepriteistina. UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojams iki 2021-03-25 patikslinto ieškinio pateikimo dienos nebuvo nieko žinoma apie tai, kad ieškovas buvo pranešėju apie galimai padarytus nusikaltimus. Todėl Lietuvos Respublikos Pranešėjų apsaugos įstatymo nuostatos ieškovo atžvilgiu netaikytinos. Mano, kad Šilalės rajono savivaldybės administracijos direktorius yra netinkamas atsakovas, o tinkamu atsakovu turėtų būti Šilalės rajono savivaldybės administracija.

         2021-04-23 teismo posėdyje protokoline teismo nutartimi į bylą antruoju atsakovu, vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso  414 straipsnio 2 dalimi, įtraukta Šilalės rajono savivaldybės administracija, kuri pradiniame ieškovo ieškinyje ieškovo nurodyta trečiuoju asmeniu, kadangi atsakovė tiesiogiai susijusi su ginčijamu 2020m. lapkričio 3d. Šilalės rajono savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini).

        Atsakovė - Šilalės rajono savivaldybės administracija pateikė atsiliepimą į pradinį ieškovo ieškinį, kuriame nurodė, kad nesutinka su ieškinyje nurodytais argumentais ir laiko juos nepagrįstais, prašo ieškinį atmesti kaip neapgrįstą ir priteisti iš ieškovo patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, jog ieškovo atšaukimas buvo priimtas teisės aktų nustatyta tvarka, tinkamo subjekto. Atšaukus vadovą papildomo darbo sutarties nutraukimo pagrindo nurodymas yra nereikalingas, perteklinis, neprivaloma laikytis tvarkos, nustatytos drausminei nuobaudai skirti. Juridinio asmens vadovo atšaukimui neturi jokios reikšmės aplinkybė, kad vadovas į pareigas buvo paskirtas konkurso būdu. Vadovo atšaukimas buvo teisėtas, todėl nėra pagrindo ieškovo grąžinti į bendrovės direktoriaus pareigas ir priteisti ieškovui vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką. Nurodė, kad prarado pasitikėjimą ieškovu, kaip asmeniu galinčiu eiti atsakingas, vadovaujančias pareigas, tai patvirtina šios aplinkybės: ieškovas nesivadovavo trečiojo asmens direktoriaus nurodymais įregistruoti įstatus bei atšaukti savo neteisėtą sprendimą dėl pavaduotojo etato panaikinimo ir funkcijų priskyrimo sau ir vėliau inicijavo teisminius ginčus, audito metu nustatyti ieškovo veiklos trūkumai ir pan. Ieškovas neįrodė nei vienos civilinės atsakomybės sąlygos, nepateikė žalą pagrindžiančių įrodymų, todėl reikalavimas atlyginti neturtinę žalą negali būti tenkinamas.

        Atsakovas – Šilalės rajono savivaldybės administracijos direktorius  pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame nurodė, kad nesutinka su ieškinyje nurodytais argumentais. Šilalės rajono savivaldybė veikia per Šilalės rajono savivaldybės administraciją. Šilalės rajono savivaldybės taryba nedalyvavo sprendimų priėmime dėl ieškovo atleidimo, nėra ieškovo darbdavė. Ieškovo darbdavė yra UAB „(duomenys neskelbtini)“, todėl neegzistuoja joks pagrindas byloje įtraukti atsakovu Šilalės rajono savivaldybę. Ieškovas iš pareigų buvo atšauktas tinkamo subjekto ir teisėtai. Juridinio asmens vadovo atšaukimui neturi jokios teisinės reikšmės aplinkybė, kad vadovas į pareigas buvo paskirtas konkurso būdu. Nėra jokio pagrindo ieškovui priteisti vidutinio darbo užmokesčio už priverstinės pravaikštos laiką, nėra jokio pagrindo grąžinti ieškovo į UAB „(duomenys neskelbtini)vadovo pareigas, kadangi jo atleidimas iš pareigų buvo teisėtas. Atsakovas yra praradęs pasitikėjimą ieškovu, kaip asmeniu, galinčiu eiti atsakingas, vadovaujančias pareigas. Tai įrodo šios aplinkybės: ieškovas nesivadovavo nurodymais įregistruoti įstatus bei atšaukti savo neteisėtą sprendimą dėl pavaduotojo etato panaikinimo ir funkcijų priskyrimo sau ir vėliau inicijavo teisminius ginčus, audito metu nustatyti ieškovo veiklos trūkumai ir pan. Kadangi ieškovo atleidimas buvo teisėtas, visi išvestiniai reikalavimai turėtų būti atmesti. Ieškovas nepateikė įrodymų, kad patyrė neturtinę žalą. Prašo ieškinį atmesti kaip nepagrįstą, priteisti iš ieškovo Šilalės rajono savivaldybei jos patirtas bylinėjimosi išlaidas.

        Atsakovai – Šilalės  rajono  savivaldybės   administracijos  direktorius,   Šilalės  rajono savivaldybės taryba, Šilalės rajono savivaldybės administracija  pateikė atsiliepimą į ieškovo patikslintą ieškinį, kuriuo prašo ieškovo ieškinį ir patikslintą ieškinį visiems atsakovams atmesti kaip nepagrįstą ir priteisti iš ieškovo atsakovų patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsakovai nurodė, kad ieškovo pasirinktas šalių įtraukimas į bylą yra iš esmės neteisingas ir nepagrįstas. Nagrinėjamu atveju ieškovo darbdavys buvo UAB „(duomenys neskelbtini)“, ribotos civilinės atsakomybės juridinis asmuo, kuriam taikomos LR akcinių bendrovių įstatymo nuostatos. Šio įstatymo 37 str. 3 d. įtvirtina, kad bendrovės vadovą renka ir atšaukia bei atleidžia iš pareigų, nustato jo atlygį, tvirtina pareiginius nuostatus, skatina jį ir skiria nuobaudas bendrovės valdyba (jeigu valdyba nesudaroma, - stebėtojų taryba, o jeigu nesudaroma ir stebėtojų taryba, - visuotinis akcininkų susirinkimas). UAB „(duomenys neskelbtini)“ įstatų 14 straipsnyje taip pat įtvirtinta, kad bendrovės vadovą renka, atšaukia ir atleidžia, nustato atlyginimą, tvirtina pareiginius nuostatus, skatina jį ir skiria nuobaudas Šilalės rajono savivaldybei nuosavybės teise priklausančių bendrovių akcijų suteikiamas turtines ir neturtines teises įgyvendinanti institucija. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007m. birželio 6d. nutarimu Nr. 567 „Dėl savivaldybių turtinių ir neturtinių teisių įgyvendinimo savivaldybių valdomose įmonėse tvarkos aprašo patvirtinimo“ patvirtinto „Savivaldybių turtinių ir neturtinių teisių įgyvendinimo savivaldybių valdomose įmonėse tvarkos aprašo“ (toliau – Aprašas) 1punkte numatyta, kad Aprašas nustato savivaldybių, kurios yra savivaldybės įmonių savininkės, akcinių bendrovių ir uždarųjų akcinių bendrovių akcininkės, turtinių ir neturtinių teisių įgyvendinimą, savivaldybės institucijų ir asmenų, kuriems duodami įgaliojimai atstovauti savivaldybei visuotiniuose akcininkų susirinkimuose, teises ir pareigas. Iš juridinių asmenų registro išrašo matyti, kad bendrovės akcininkė yra Šilalės rajono savivaldybė. Aprašo 4 punkte numatyta, kad savivaldybės administracijos direktorius privalo pasinaudoti savivaldybės įmonės savininkui ir akcinės bendrovės ar uždarosios akcinės bendrovės akcininkui suteikiamomis teisėmis taip, kad būtų veiksmingai atstovaujama savivaldybei savivaldybės valdomose įmonėse. Bendrovės įstatų 14 punkte numatyta, kad bendrovės vadovą renka, atšaukia ir atleidžia, nustato atlyginimą, tvirtina pareiginius nuostatus, skatina jį ir skiria nuobaudas Šilalės rajono savivaldybei nuosavybės teise priklausančių bendrovių akcijų suteikiamas turtines ir neturtines teises įgyvendinanti institucija. Būtent Šilalės rajono savivaldybės administracija yra asmuo, deleguotas veiksmingai atstovauti savivaldybei bendrovėje, kai vieninteliu akcininku yra savivaldybė. Nagrinėjamu atveju Šilalės rajono savivaldybė yra vienintelė atsakovės UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcininkė. Pagal LR akcinių bendrovių įstatymo 20 straipsnio 1,3 punktus visuotinis akcininkų susirinkimas turi išimtinę teisę rinkti stebėtojų tarybos narius, jeigu stebėtojų taryba nesudaroma, - valdybos narius, atšaukti stebėtojų tarybą ar jos narius, taip pat visuotinio akcininkų susirinkimo išrinktus valdybą ar jos narius bei bendrovės vadovą. Jeigu bendrovės visų akcijų savininkas yra vienas asmuo, jo raštiški sprendimai prilyginami visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimams (ABĮ 29 straipsnio 6 dalis). Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo 23 straipsnio 2 dalimi numatyta, kad valstybės ir savivaldybių, kaip valstybės įmonių, savivaldybės įmonių, akcinių bendrovių, uždarųjų akcinių bendrovių, viešųjų įstaigų ir kitos teisinės formos juridinių asmenų dalyvio, turtines ir neturtines teises ir pareigas įgyvendina Vyriausybės įgaliotos institucijos ir atitinkamai savivaldybių vykdomosios institucijos Vyriausybės nustatyta tvarka. Aprašo 10.1 punkte nustatyta, kad užtikrindamas savivaldybės kaip akcininkės neturtinių teisių įgyvendinimą, savivaldybės administracijos direktorius priima raštiškus sprendimus, kaip nustatyta ABĮ, visuotinio akcininkų susirinkimo kompetencijos klausimais, kai savivaldybė yra vienintelė akcininkė. Nagrinėjamu atveju Šilalės rajono savivaldybės administracijos direktorius, priimdamas 2020-11-03 įsakymą, įgyvendino Šilalės rajono savivaldybės, kaip atsakovės UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcininkės, teises. Aprašo 5 punkte nurodyta, kokiais atvejais būtina priimti savivaldybės tarybos sprendimą ir kada tarybos sprendimu privalo vadovautis savivaldybės administracijos direktorius. Jame nėra nurodyta, kad savivaldybės valdomos uždarosios akcinės bendrovės direktoriaus skyrimo į pareigas ir atšaukimo iš pareigų klausimas priklausytų savivaldybės tarybos kompetencijai. Bendrovės vadovo skyrimo ir atšaukimo iš pareigų kompetencija suteikta Šilalės rajono savivaldybės administracijai bei ją atstovaujančiam direktoriui. Administracijos direktorius nėra atskiras subjektas, todėl atsakovu trauktina Šilalės rajono savivaldybės administracija. Šilalės rajono savivaldybės taryba nepriėmė jokių  sprendimų, todėl yra  netinkamas  atsakovas  byloje. Ieškovas  patikslintame ieškinyje nurodė teismų praktiką, kurioje iš pareigų buvo atleisti viešosios įstaigos ir biudžetinės įstaigos vadovai. Ieškovo nurodyta teismų praktika nėra analogiška nagrinėjamai bylai. Nagrinėjamoje byloje ieškovo darbdavys yra privatus juridinis asmuo – uždaroji akcinė bendrovė. Teismams sprendžiant bylas precedento galią turi tik tokie ankstesni teismų sprendimai, kurie buvo sukurti analogiškose bylose. Ieškovo nurodomos aplinkybės dėl viešųjų ir biudžetinių įstaigų vadovų atšaukimų yra neaktualios nagrinėjamoje byloje. Neaktualūs ir neteisingi ieškovo argumentai dėl viešojo intereso svarbos nagrinėjamoje byloje. Aplinkybė, kad privataus juridinio asmens steigėja yra Šilalės rajono savivaldybė, savaime nereiškia, kad ieškovo atleidimas yra viešojo intereso dalykas. Nagrinėjamoje byloje taip pat visiškai neturi reikšmės aplinkybė, kad ieškovas į pareigas buvo priimtas konkurso būdu. Civilinėje byloje Nr.3K-3-169-248/2021 Lietuvos Aukščiausiasis Teismas išaiškino, kad akcinių bendrovių įstatyme (kuris taikomas nagrinėjamu atveju) įtvirtintas teisinis reglamentavimas nėra diferencijuotas pagal tai, kas yra įmonės steigėjai ar akcininkai (fiziniai asmenys, juridiniai privatūs ir viešieji asmenys), jame nėra ir jokių išlygų šiuo pagrindu dėl įmonės vadovų atšaukimo. Todėl nuostatos, susijusios su bendrovės, kurios steigėja yra savivaldybė, vadovo atšaukimu kaip darbo sutarties pasibaigimo pagrindu, aiškintinos ir taikytinos taip pat, kaip ir kitų akcinių bendrovių atveju. Bendrovės vienintelė akcininkė yra Šilalės rajono savivaldybė, kurią pagal teisės aktus atstovauja Šilalės rajono savivaldybės administracija. Sprendimą atšaukti ieškovą priėmė akcininkas sprendimu, šiuo atveju – įsakymu, teisės aktų nustatyta tvarka. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad nacionalinėje teisėje įtvirtintas įmonės vadovo teisinis statusas yra dualistinis: tarp įmonės ir jos vadovo visų pirma susiklosto pavedimo teisiniai santykiai, grįsti pasitikėjimu, tačiau kartu – ir darbdavio bei darbuotojo santykiai, kurie įforminami sudarant darbo sutartį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-10-11 nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-384/2011). Juridinio asmens vadovo atšaukimas yra juridinę reikšmę turinti faktas, sudarantis pagrindą darbo sutarčiai pasibaigti, kitaip tariant, civilinių santykių su juridiniu asmeniu pabaiga (vadovo atšaukimas) lemia darbo santykių pabaigą. Tai yra savarankiškas, tik specialiems subjektams taikomas darbo sutarties pasibaigimo pagrindas. Darbo santykių nutraukimas atšaukus vadovą, net ir esant kaltiems jo veiksmams, yra paprastesnis, operatyvesnis, sudarantis galimybę greičiau skirti naują vadovą, lyginant su kitais DK nustatytais atleidimo pagrindais, siejamais su darbuotojo kalte. Šis pagrindas yra pakankamas darbo santykiams pasibaigti, todėl nereikalinga parinkti ir taikyti kitų DK normų, nustatančių darbo sutarties pasibaigimo pagrindus (DK 53-60 straipsniai). Atšaukus vadovą papildomo darbo sutarties nutraukimo pagrindo (ne atšaukimo) nurodymas yra nereikalingas, perteklinis, galintis apsunkinti atleidimą ir ginčų nagrinėjimą. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad tais atvejais, kai bendrovės vadovas atšaukiamas kompetentingo bendrovės organo, nepriklausomai nuo jo kaltės buvimo ar nebuvimo, pakanka nurodyti DK 124 str. 1p. (tuo metu galiojusio DK, patvirtinto 2002-06-04 įstatymu Nr.IX-926, kuriame nebuvo juridinio asmens vadovo atšaukimo instituto (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018-11-23 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-477-248/2018). Taip pat kasacinis teismas yra nurodęs, kad atsižvelgiant į administracijos vadovo teisinį statusą, kompetentingas bendrovės organas, įgyvendindamas teisę atšaukti jo išrinktą administracijos vadovą, net ir esant vadovo kaltei, neprivalo laikytis tvarkos, nustatytos drausminei nuobaudai skirti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013-04-16 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-239/2013 ir joje nurodyta praktika). Iš šios taisyklės nėra jokių išimčių ir jos galioja atšaukiant bet kokį vadovą, net ir tokį, kuris yra paskirtas į pareigas konkurso būdu, nepaisant to, kokiais pagrindais vadovas yra atleidžiamas. Ieškovas iš vadovo pareigų buvo atšauktas tinkamo subjekto ir teisėtai. Teismų praktika ir teisės aktų nuostatos pagrindžia, kad bet kokio juridinio asmens vadovas yra specialus subjektas, kurio atšaukimui numatomos specialios taisyklės. Juridinio asmens vadovo atšaukimui neturi jokios reikšmės aplinkybė, kad vadovas į pareigas buvo paskirtas konkurso būdu ar, kad jo atleidimas turėtų būti viešojo intereso objektas. Ieškovo atšaukimas iš pareigų buvo sąžiningas ir teisėtas. Nėra jokio pagrindo priteisti ieškovui vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką, grąžinti ieškovo į bendrovės vadovo pareigas. Atsakovai yra praradę pasitikėjimą ieškovu, kaip asmeniu, galinčiu eiti atsakingas, vadovaujančias pareigas. Kad atsakovai yra praradę pasitikėjimą ieškovu įrodo ir šios aplinkybės: ieškovas nesivadovavo administracijos direktoriaus nurodymais įregistruoti įstatus bei atšaukti savo neteisėtą sprendimą dėl pavaduotojo etato panaikinimo ir funkcijų priskyrimo sau ir vėliau inicijavo teisminius ginčus. Šiuo metu yra paduotas kasacinis skundas civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), kuris buvo priimtas nagrinėti, todėl ieškovo priimtų sprendimų teisėtumas vis dar yra tiriamas. Ieškovo su patikslintu ieškiniu pateiktas sprendimas tik dar labiau parodo, kad ieškovas neveikė geriausiais bendrovės interesais ir nesilaikė atsakovų sprendimų bendrovės atžvilgiu. Sprendime nurodytas ieškovo vertinimas dėl buvusio bendrovės direktoriaus pavaduotojo (kad jis neva prisidėjęs prie nekokybiško skystojo kuro įsigijimo) kelia didelių abejonių ar direktoriaus pavaduotojas buvo teisėtai atleistas dėl neva panaikinto jo etato, bendrovėje keičiant struktūrą be atsakovų pritarimo. Tai tik dar labiau parodo ieškovo veikimą priešingais bendrovei interesais bei kelia dideles abejones jo, kaip vadovo priimtų sprendimų teisėtumu. Auditų metu buvo nustatyti ieškovo veiklos trūkumai. Išvardintos aplinkybės jokiu būdu neleidžia pasitikėti ieškovu kaip asmeniu, galinčiu eiti bendrovės pareigas.  Ieškovas iš pareigų buvo atšauktas teisėtai ir pagrįstai, nesant jokių neteisėtų atsakovų veiksmų, todėl išvestiniai ieškovo reikalavimai turėtų būti atmesti. Ieškovas prašo priteisti 5000 eurų neturtinę žalą, tačiau nepateikia aplinkybių, kuriomis grindžia savo reikalavimus ir jokių tai patvirtinančių argumentų ar įrodymų. Neturtinei žalai atlyginti už neturtinių vertybių pažeidimą būtinos visos civilinės atsakomybės sąlygos (neteisėti veiksmai, žala, priežastinis ryšys, kaltė). Šiuo atveju nėra nei vienos nurodytos sąlygos. Reikalaujamos neturtinės žalos dydis yra neprotingas ir neatitinka nusistovėjusios teismų praktikos panašaus pobūdžio bylose. Be kita ko, Šilalės savivaldybės pareiškime internetiniame puslapyje nurodytos aplinkybės, kurias mini ieškovas, tai yra faktai, kurie buvo nustatyti ir ištirti. Jei pats ieškovas ir kiti asmenys nebūtų labai aktyviai viešoje erdvėje skleidę informaciją, atsakovai nebūtų rengę ir publikavę savo paaiškinimą apie susiklosčiusią situaciją. Reikalavimas atlyginti neturtinę žalą, ieškovui neįrodžius civilinės atsakomybės sąlygų bei nepateikus žalą pagrindžiančių įrodymų, negali būti tenkinamas. Ieškovas patikslintame ieškinyje nurodė, kad iš pareigų buvo atleistas nepagrįstai ir neteisėtai dar ir dėl to, kad yra pripažintas pranešėju, o Pranešėjų apsaugos įstatymas numato, kad prieš pranešėją draudžiama imtis neigiamo poveikio priemonių, tokių kaip atleidimas iš darbo. Šie ieškovo argumentai absoliučiai nepagrįsti. Atsakovai neturėjo jokios informacijos, kad ieškovas yra pranešėjas. Ieškovas į bylą pateikė įrodymus, kurie pagrindžia jo pripažinimą pranešėju, bet nepateikė įrodymų, kad būtų nurodęs Lietuvos Respublikos generalinei prokuratūrai, jog pageidauja, jog pastaroji praneštų ieškovo darbdaviui apie ieškovo pripažinimą pranešėju. Galimybė ieškovui tokį prašymą suformuluoti buvo nurodyta tame pačiame 2019-12-11 Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros rašte Nr. (duomenys neskelbtini). Ieškovas pranešėju buvo pripažintas 2019-12-11, o iš pareigų atšauktas 2020-11-04, tad po ieškovo pripažinimo pranešėju buvo praėję beveik metai, be to atsakovai nežinojo, kad ieškovas yra pranešėjas. Byloje nėra ir negali būti įrodymų, jog ieškovas iš pareigų buvo atšauktas dėl to, kad yra pranešėjas. Tokius argumentus ieškovas nurodė tik patikslintame ieškinyje, kurie laikytini nepagrįstais bei neatitinkančiais tikrovės. Absoliučiai nesutinka su ieškovo pateiktais skaičiavimais, argumentais, reikalavimais dėl priteisimo jam vidutinio darbo užmokesčio už priverstinės pravaikštos laiką ir likusį darbo užmokestį, kurį ieškovas būtų gavęs, jei būtų likęs dirbti iki terminuotos darbo sutarties pabaigos, t.y. 31 254,1350 Eur. Joks vidutinis darbo užmokestis ieškovui nepriklauso ne tik todėl, kad iš pareigų buvo atšauktas teisėtai, bet ir todėl, kad toks ieškovo skaičiavimas ir reikalavimas yra absoliučiai nepagrįsti. Lietuvos Respublikos Darbo kodekso 218 straipsnio 4dalyje numatyta, kad jeigu darbo ginčą dėl teisės nagrinėjantis organas nustato, kad darbuotojas į pirmesnį darbą negali būti grąžintas dėl ekonominių, technologinių, organizacinių ar panašių priežasčių arba dėl to, kad jam gali būti sudarytos nepalankios sąlygos dirbti, arba kai darbuotojo negrąžinti prašo darbdavys, darbo ginčą nagrinėjantis organas priima sprendimą pripažinti atleidimą iš darbo neteisėtu, priteisia išmokėti vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo dienos iki teismo sprendimo įvykdymo dienos, bet ne ilgiau kaip už vienus metus, ir patirtą turtinę ir neturtinę žalą. Taip pat darbuotojui priteisiama kompensacija, kurios dydis yra lygus vienam darbuotojo vidutiniam darbuotojo užmokesčiui už kiekvienus dvejus darbo santykių trukmės  metus, bet  ne daugiau kaip šeši darbuotojo vidutiniai darbo užmokesčiai. Nagrinėjamoje normoje nėra jokių išimčių ir vidutinio darbo užmokesčio priteisimas yra ribojamas. Tad ne tik, kad teisės aktai apskritai nenumato jokios galimybės prisiteisti vidutinį darbo užmokestį į ateitį (terminuota darbo sutartis nedraudžia nutraukti darbo santykių anksčiau termino nei vienai iš šalių), bet ir visiškai neaišku, kuo vadovaudamasis ieškovas teikia visus skaičiavimus patikslintame ieškinyje ir reiškia tokio pobūdžio reikalavimus. Ieškovo reikalavimai dėl darbo užmokesčio ir negautų pajamų priteisimo atmestini kaip absoliučiai neteisėti ir nepagrįsti.

        Ieškovo K. A. atstovas T. Š. teismo posėdyje palaikė ieškovo ieškinį ir prašė tenkinti ieškovo patikslintą ieškinį jame nurodytais motyvais. Nurodė, kad šiuo atveju vadovas buvo paskirtas konkurso būdu. Tai yra viešo intereso įmonė. Turi būti praktinis pagrindas atleidimui, kai yra suteikta pilna informacija atleidžiamam asmeniui. Audito ataskaita yra naudinga K. A.. Daugiau byloje nėra jokių kitų duomenų apie tai, kaip direktorius vykdė savo pareigas. Viešose erdvėse ieškovas buvo kaltinamas neefektyviu pinigų naudojimu, naudojimusi advokato paslaugomis. Pagal Pranešėjų įstatymą yra taikomos garantijos, papildomai pranešti nereikia. Savivaldybės tarybos posėdyje buvo viešai paskelbta, kad ieškovas yra pranešėjas, įrašas yra pateiktas teismui. Negali pasakyti ar ieškovas pranešė generalinei prokuratūrai apie savo sutikimą, jog prokuratūra praneštų jo darbdaviui, kad jam suteiktas pranešėjo statusas. Ieškovas buvo atleistas būtent dėlto, kad jis buvo pranešėjas. Ieškovui nebuvo taikytas įspėjimo terminas pagal darbo sutarties 10 punktą.

        Atsakovės UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovė advokatė S. J. teismo posėdyje su ieškiniu nesutiko, prašė ieškinį atmesti ir priteisti visas bylinėjimosi išlaidas bei paaiškino, kad savo poziciją atsakovė išdėstė atsiliepime. Administracijos direktorius yra savivaldybės įgaliotas asmuo. Šioje situacijoje savivaldybė nesikiša į įmonės vadovo paskyrimą ir jo atleidimą. Atsakovė neturėjo jokių duomenų apie ieškovo pranešėjo statusą, be to, pranešėjo statusas suteiktas 2019 metais, o atleidimas vyko 2020 metais, atšaukimo pagrindu. Byloje nėra jokių duomenų, kad ieškovas buvo persekiojamas, ignoruojamas kaip pranešėjas. Tai tik ieškovo versija, kad su juo buvo susidorota  kaip su pranešėju, tokių duomenų byloje nepateikta. Įmonės vadovų teisinė padėtis yra susijusi su lojalumu. Šioje situacijoje yra UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovo iškelta sąlyga savo steigėjui. K. A. atšaukimas buvo pagrįstas ir teisėtas. Dėl įspėjimo termino byloje nėra jokių duomenų. Palieka spręsti teismui klausimą ar teisingai pasielgė darbdavys dėl įspėjimo termino. UAB „(duomenys neskelbtini)“ pateikė pažymą apie ieškovo gautą darbo užmokestį neatskaičiavus mokesčių. Jei teismas priimtų sprendimą dėl atitinkamos kompensacijos priteisimo ieškovui, tai šiuo atveju būtų 3 mėnesių kompensacija pagal DK 57 straipsnio nuostatas.

        Atsakovės UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovas direktorius D. G. teismo posėdyje su ieškiniu nesutiko, bei pritarė atstovės advokatės S. J. paaiškinimams.

        Atsakovų: Šilalės rajono savivaldybės administracijos direktoriaus, Šilalės rajono savivaldybės administracijos, Šilalės rajono savivaldybės tarybos atstovai advokatas T. B. ir advokatė R. G. 2021-04-22 teismo posėdyje su ieškiniu nesutiko, teigė, kad ieškovo atleidimas buvo visiškai teisėtas, prašė vadovautis atsakovų pateiktais argumentais ir ieškinį atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, jog kodeksas leidžia atšaukti direktorių iš pareigų. Ieškovas iš pareigų buvo atšauktas teisėtai. Jis išdirbo mažiau nei 2 metus, tokiu atveju jam nepriklauso jokia išmoka. Nepasitikėjimo praradimą ieškovu, jo atšaukimą iš vadovo pareigų lėmė tai, kad su juo nėjo sklandžiai dirbti, nebuvo bendradarbiavimo, bendros krypties, nebuvo pasitikėjimo ieškovu. Atsakovai neįrodinėja ieškovo kaltės, tik parodo, kad nebuvo pasitikėjimo. 2021-04-27 teismo posėdyje atstovas advokatas T. B. teigė, kad šalys niekada nesitarė dėl įspėjimo terminų ir reikalinga aiškintis tikrąją šalių valią. Teigė, jog DK 104 straipsnis nenumato jokio įspėjimo, jei traktuoti, jog tai yra darbo sutarties nutraukimas darbdavio iniciatyva, tai reikia žiūrėti artimiausią straipsnį ir įspėjimo terminas yra trys dienos. Tačiau ieškovas buvo atleistas dėl prarasto pasitikėjimo dėl atsiradusios kaltės, nes jis nebendradarbiavo su savivaldybės administracija, neturėjo jokio pagrindo keisti bendrovės struktūrą, o keičiant turėjo derinti su steigėju, neturėjo jokio pagrindo atleisti iš darbo kitą žmogų, bet pats tai savarankiškai darė.

        Atsakovės - Šilalės rajono savivaldybės administracijos atstovas pagal įgaliojimą A. M. teismo posėdžio metu su ieškiniu nesutiko, prašė ieškinį atmesti. Paaiškino, kad jam teko atsakyti į generalinės prokuratūros raštą savivaldybės administracijai. Rašte buvo prašoma pateikti UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovo atšaukimo iš pareigų dokumentus, buvo oficialus paklausimas apie tai, kokiu pagrindu vadovas buvo atleistas. Kitokių duomenų iš generalinės prokuratūros negavo. 2021-05-27 teismo posėdyje pritarė advokato T. B. paaiškinimams, bei nurodė, kad pateikė teismui Šilalės rajono savivaldybės administracijos nuostatus dėl administracijos direktoriaus įgaliojimų valdant savivaldybės uždarąsias akcines bendroves.

Teismas

k o n s t a t u o j a :        

        Ieškovo K. A. ieškinio reikalavimai atmestini.

        Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 417 straipsniu priimtini sprendimai dėl reikalavimų, kurie nebuvo pareikšti, tačiau yra tiesiogiai susiję su ieškinio dalyku bei pagrindu: dėl atsakovės Šilalės rajono savivaldybės administracijos ir ieškovo K. A.          (duomenys neskelbtini) darbo sutartimi Nr. (duomenys neskelbtini), 10 punkte sulygto įspėjimo termino, nustatyto DK 57 straipsnyje, taikymo ir kompensacijos už įspėjimo laikotarpį priteisimo, dėl išeitinės išmokos, nustatytos DK 104 straipsnio 2 dalyje, priteisimo.

        Byloje kilo ginčas dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus K. A. atšaukimo iš pareigų. 

        Bylos medžiaga nustatyta, kad pagal 2018-12-19 Šilalės rajono savivaldybės konkurso uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus pareigoms užimti protokolą Nr. (duomenys neskelbtini) konkursą uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus pareigoms užimti laimėjo K. A.. 2019-01-30 Šilalės rajono savivaldybės administracijos direktoriaus R. V. įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) K. A. priimtas į uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus pareigas nuo (duomenys neskelbtini), penkerių metų laikotarpiui. (duomenys neskelbtini) su K. A. buvo sudaryta terminuota darbo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini), kuria darbdavys - Šilalės rajono savivaldybės administracija, atstovaujama Šilalės rajono savivaldybės administracijos direktoriaus R. V., priėmė .K A. į UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus pareigas nuo (duomenys neskelbtini). Darbo sutartis pasibaigė (duomenys neskelbtini) pagal administracijos direktoriaus 2020-11-03 įsakymą Nr. (duomenys neskelbtini). Iš Šilalės rajono savivaldybės administracijos direktoriaus V. J. 2020-11-03 įsakymo Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl K. A. atšaukimo iš uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus pareigų“ nustatyta, jog šiuo įsakymu K. A. buvo atšauktas pagal LR DK 104 str. 1d. iš uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus pareigų nuo 2020-11-04. Įsakyme nenurodyta ar ieškovo atšaukimą lėmė jo kalti veiksmai.

        Pagal atsakovės UAB „(duomenys neskelbtini)“ įstatų (įregistruotų (duomenys neskelbtini) Juridinių asmenų registre) 1 punktą uždaroji akcinė bendrovė „(duomenys neskelbtini)“ yra ribotos civilinės atsakomybės privatusis juridinis asmuo, kuris savo veikloje vadovaujasi Lietuvos Respublikos civiliniu kodeksu, Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymu, kitais Lietuvos Respublikos teisės aktais, taip pat šiais įstatais. Bendrovės teisinė forma – uždaroji akcinė bendrovė (įstatų 2p.). Įstatų 5 punkte nustatyta, kad bendrovės veiklos tikslai yra įstatuose numatytos veiklos organizavimas ir vykdymas, siekiant pajamų ir pelno gavimo, akcininko turtinių interesų tenkinimo. Bendrovės pagrindinis veiklos objektas: garo tiekimas ir oro kondicionavimas (centralizuotas šilumos tiekimas šildymui, karšto vandens ruošimui, bei karšto vandens tiekimas). Įstatų 11 punkte nustatyta, kad akcininkų teises ir pareigas nustato akcinių bendrovių įstatymas ir kiti Lietuvos Respublikos įstatymai. Įstatų  12 punkte nustatyta, kad bendrovės organai yra: visuotinis akcininkų susirinkimas ir vienasmenis valdymo organas – vadovas, kurio pareigų pavadinimas yra direktorius. Stebėtojų taryba ir valdyba bendrovėje nesudaroma. Įstatų 13 punkte nustatyta, kad visuotinio akcininkų susirinkimo kompetencija, jo sušaukimo tvarka, kitų bendrovės organų kompetencija, jų rinkimo ir atšaukimo tvarka nesiskiria nuo nurodytųjų Akcinių bendrovių įstatyme. Jeigu bendrovės visų akcijų savininkas yra vienas asmuo, jo raštiški sprendimai prilyginami visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimams. Įstatų 14 punkte nustatyta, jog bendrovės vadovą renka ir atšaukia bei atleidžia, nustato jo atlyginimą, tvirtina pareiginius nuostatus, skatina jį ir skiria nuobaudas Šilalės rajono savivaldybei nuosavybės teise priklausančių bendrovių akcijų suteikiamas turtines ir neturtines teises įgyvendinanti institucija. Bendrovės vadovas renkamas konkurso tvarka, su bendrovės vadovu sudaroma terminuota darbo sutartis. Darbo sutartį su bendrovės vadovu bendrovės vardu pasirašo Šilalės rajono savivaldybei nuosavybės teise priklausančių bendrovių akcijų suteikiamas turtines ir neturtines teises įgyvendinanti institucija (Įstatų 15p.). Sprendimą dėl bendrovės vadovo atšaukimo ir darbo sutarties nutraukimo priima Šilalės rajono savivaldybei nuosavybės teise priklausančių bendrovių akcijų suteikiamas turines ir neturtines teises įgyvendinanti institucija (Įstatų 17 p.).

         UAB „(duomenys neskelbtini)“ įstatų analizė paneigia ieškovo teiginius, jog Šilalės rajono savivaldybės valdoma UAB „(duomenys neskelbtini)“ turi specialų teisinį režimą, jog specifinį bendrovės teisinį reguliavimą nulemia viešasis jos veiklos pobūdis, jog bendrovė skirta pirmiausia tenkinti viešą interesą. Iš bendrovės  įstatų nustatyta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ yra ribotos civilinės atsakomybės privatus juridinis asmuo, kurio veiklos tikslai yra įstatuose numatytos veiklos organizavimas ir vykdymas, siekiant pajamų ir pelno gavimo, akcininko turtinių interesų tenkinimo, bendrovės akcininko teises ir pareigas nustato akcinių bendrovių įstatymas ir kiti įstatymai. Teismo vertinimu, tai, kad bendrovės vienintelė akcininkė yra savivaldybė, nereiškia, kad bendrovė skirta pirmiausia patenkinti viešą interesą.

        Pagal Lietuvos Respublikos juridinių asmenų registro išplėstinį išrašą uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ vienintele akcininke yra Šilalės rajono savivaldybė. Akcininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija – Šilalės rajono savivaldybės taryba.

        Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo 12 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad savivaldybėms nuosavybės teise priklausančio turto savininko funkcijas, vadovaudamosi įstatymais, įgyvendina savivaldybių tarybos. Šio įstatymo 23 straipsnio 1 dalimi (2020-09-17 įstatymo Nr.XIII-3285 redakcija nuo 2020-11-01) nustatyta, kad valstybės ir savivaldybių, kaip valstybės įmonių, savivaldybės įmonių, akcinių bendrovių, uždarųjų akcinių bendrovių, viešųjų įstaigų ir kitos teisinės formos juridinių asmenų dalyvio, turtines ir neturtines teises ir pareigas įgyvendina Vyriausybės įgaliotos institucijos ir atitinkamai savivaldybių vykdomosios institucijos Vyriausybės nustatyta tvarka.

        Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007-06-06 nutarimu Nr. 567 „Dėl savivaldybių turtinių ir neturtinių teisių įgyvendinimo savivaldybių valdomose įmonėse tvarkos aprašo patvirtinimo“ patvirtintas Savivaldybių turtinių ir neturtinių teisių įgyvendinimo savivaldybių valdomose įmonėse tvarkos aprašas. Šio aprašo 10 punkte, 10.1 punkte nustatyta, kad savivaldybės administracijos direktorius, užtikrindamas savivaldybės kaip akcininkės neturtinių teisių įgyvendinimą, priima raštiškus sprendimus, kaip nustatyta Akcinių bendrovių įstatyme, visuotinio akcininkų susirinkimo klausimais, kai savivaldybė yra vienintelė akcininkė; jeigu sprendimui priimti reikalingas Aprašo 5 punkte nurodytas savivaldybės tarybos sprendimas, šis savivaldybės sprendimas pridedamas kaip priedas. Aprašo 5 punkte nenurodyta, kad savivaldybės administracijos direktorius atšaukti savivaldybės  akcinės bendrovės direktorių iš pareigų gali tik vadovaudamasis savivaldybės tarybos sprendimu.

        Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2012-06-06  nutarimu Nr. 667 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007-06-06 nutarimo Nr.567 „Dėl valstybės ir savivaldybių turtinių ir neturtinių teisių įgyvendinimo akcinėse bendrovėse ir uždarosiose bendrovėse pakeitimo“ patvirtino savivaldybių turtinių ir neturtinių teisių įgyvendinimo akcinėse bendrovėse ir uždarosiose bendrovėse taisykles (nutarimo 1 punktas). Taip pat šiuo nutarimu Lietuvos Respublikos Vyriausybė nustatė, kad savivaldybei nuosavybės teise priklausančių akcinių bendrovių ir uždarųjų akcinių bendrovių akcijų  suteikiamas  turtines  ir  neturtines teises įgyvendina savivaldybės vykdomoji institucija – savivaldybės administracijos direktorius (nutarimo 2.1 punktas), kuris akcijas valdo, naudoja ir jomis disponuoja patikėjimo teise  įstatymų  ir  kitų  teisės aktų  nustatyta  tvarka ir  privalo pasinaudoti  visomis  akcininkui  suteikiamomis  teisėmis,  kad  būtų  tinkamai  atstovaujama savivaldybei, atstovaudamas savivaldybei privalo analizuoti bendrovės veiklą, veikti savivaldybės ir bendrovės naudai, laikydamasis Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo 8-1 straipsnyje išdėstytų principų (nutarimo 2.2 punktas). Minėtu nutarimu nustatyta, jog kaip akcijų savininkė, nurodžius ir akcijų valdytoją, materialiojoje vardinėje akcijoje ar asmeninėje vertybinių popierių sąskaitoje nurodoma savivaldybė (nutarimo 2.3 punktas).

        2012-06-06 Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 667 patvirtintos „Savivaldybių turtinių ir neturtinių teisių įgyvendinimo akcinėse bendrovėse ir uždarosiose akcinėse bendrovėse taisyklės“ (toliau – Taisyklės) reglamentuoja savivaldybių, kurios yra akcinių bendrovių ir uždarųjų akcinių bendrovių akcininkės, turtinių ir neturtinių teisių įgyvendinimą, savivaldybių administracijos direktorių, patikėjimo teise valdančių savivaldybėms nuosavybės teise priklausančias akcijas, teises ir pareigas ir asmenų, kuriems suteikiami įgaliojimai atstovauti savivaldybei, teises ir pareigas. Šių Taisyklių 4 punkte nustatyta, kad savivaldybės administracijos direktorius įgyvendina savivaldybės, kaip akcininkės, turtines ir neturtines teises, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymu, kitais teisės aktais ir bendrovės įstatais. Taisyklių 7 punkte nustatyta, jog kai savivaldybė yra vienintelė bendrovės akcininkė, akcijų valdytojas ne duoda įgaliojimą įgyvendinti neturtines teises visuotiniame akcininkų susirinkime, bet Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo 29 straipsnio 6 dalyje nustatyta tvarka priima rašytinius sprendimus.

        Pagal Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo (toliau – ABĮ) 20 straipsnio 1, 3 punktus visuotinis akcininkų susirinkimas turi išimtinę teisę rinkti stebėtojų tarybos narius, jeigu stebėtojų taryba nesudaroma,- valdybos narius, atšaukti stebėtojų tarybą ar jos narius, taip pat visuotinio akcininkų susirinkimo išrinktus valdybą ar jos narius bei bendrovės vadovą. Jeigu bendrovės visų akcijų savininkas yra vienas asmuo, jo raštiški sprendimai prilyginami visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimams (ABĮ 29 straipsnio 6 dalis).

        Pagal Šilalės rajono savivaldybės administracijos veiklos nuostatų, patvirtintų Šilalės rajono savivaldybės tarybos 2008m. gruodžio 23d. sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) (nauja redakcija 2013m. gegužės 30d. sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) 13.5 punktą Šilalės rajono savivaldybės administracija per įgaliotus valstybės tarnautojus atstovauja savivaldybei savivaldybės įmonių ir akcinių bendrovių valdymo organuose. Pagal nuostatų 16 punktą savivaldybės administracijos direktorius ir administracijos direktoriaus pavaduotojas yra vykdomoji savivaldybės institucija, turinti viešojo administravimo teises ir pareigas. Pagal nuostatų 27.7 punktą savivaldybės administracijos direktorius koordinuoja ir kontroliuoja viešąsias paslaugas teikiančių įstaigų darbą, atlieka kitas pagal įstatymus ir Savivaldybės tarybos sprendimus jam priskirtas savivaldybės juridinių asmenų valdymo funkcijas.

        Taigi, iš minėtų teisės aktų analizės darytina išvada, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ vienintelės akcininkės -  Šilalės rajono savivaldybės teises ir pareigas įgyvendina Šilalės rajono savivaldybės administracijos direktorius. Todėl jo 2020-11-03 įsakymas Nr. (duomenys neskelbtini) dėl K. A. atšaukimo iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus pareigų yra laikytinas akcininkės – Šilalės rajono savivaldybės sprendimu, prilygintinu visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimams.  Ieškovo teiginiai, jog nėra duomenų, patvirtinančių, kad Šilalės rajono savivaldybei nuosavybės teise priklausančių UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijų suteikiamas turtines ir neturtines teises įgyvendinanti institucija yra būtent Šilalės rajono savivaldybės administracijos direktorius, kad dėl sprendimo atšaukti jį iš bendrovės direktoriaus pareigų turėjo spręsti Šilalės rajono savivaldybės taryba, kad Šilalės rajono savivaldybės administracijos direktorius viršijo savo įgaliojimus, atmestini kaip nepagrįsti, nes prieštarauja minėtiems teisės aktams.

        Ieškovo atstovas advokatas T. Š. be kita ko nurodė, jog savivaldybės administracijos direktorius nesivadovavo Savivaldybių turtinių ir neturtinių teisių įgyvendinimo savivaldybių valdomose įmonėse tvarkos aprašo 6.1.2 punktu. Tačiau teismas pažymi, jog nagrinėjamoje byloje klausimas, ar Šilalės rajono savivaldybės administracijos direktorius turėjo užtikrinti, kad Šilalės rajono savivaldybės valdomoje uždarojoje akcinėje bendrovėje „(duomenys neskelbtini)“ būtų sudaryti kolegialūs organai – stebėtojų taryba arba valdyba, nėra nagrinėjamos bylos dalykas, todėl teismas nepasisako šiuo klausimu. Teismas vadovaujasi atsakovės UAB „(duomenys neskelbtini)“ įstatais, kurių 12.2 punkte ir 12.3 punkte nustatyta, jog stebėtojų taryba ir valdyba bendrovėje nesudaroma ir bendrovės organai yra: visuotinis akcininkų susirinkimas ir vienasmenis valdymo organas – vadovas, kurio pareigų pavadinimas yra direktorius (Įstatų 12.1 punktas ir 12.4 punktas).

         Iš bylos medžiagos: UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus 2020-01-27 įsakymo Nr. (duomenys neskelbtini), iš 2020-03-10 Šilalės rajono savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymų Nr. (duomenys neskelbtini), iš 2020-09-28 Tauragės apylinkės teismo Šilalės rūmų sprendimo, iš 2021-01-14 Klaipėdos apygardos teismo sprendimo, iš Šilalės rajono savivaldybės 2020-11-09 straipsnio savivaldybės interneto svetainėje, iš Šilalės rajono savivaldybės administracijos 2020-11-13 straipsnio laikraštyje „Š. A.“, iš 2020-12-04 K. A. straipsnio laikraštyje „Š. A.“, iš 2020-11-06 laikraščio „Š. A.“ straipsnio, bei iš kitų byloje pateiktų straipsnių nustatyta, kad tarp ieškovo K. A. (nuo 2019-02-01 pradėjusio vadovauti uždarajai akcinei bendrovei „(duomenys neskelbtini)“) ir Šilalės rajono savivaldybės administracijos nuo ieškovo darbo pradžios, vyko įvairūs nesutarimai: dėl bendrovės struktūros ir įstatų pakeitimo, dėl bylinėjimosi teisme, dėl bendrovės lėšų naudojimo teisinėms paslaugoms apmokėti, be to bendrovės direktorius kreipėsi į prokuratūrą, nurodydamas, jog įmonė 2016-2018 metais neefektyviai organizavo biokuro ir kito kietojo kuro įsigijimą, jog galimai nepagrįstai ir neteisėtai įsigydavo dalį kuro ne iš „(duomenys neskelbtini)“ biržos, bet organizuodama viešąjį pirkimą, jog bendrovei organizuojant bei vykdant biokuro įsigijimo, panaudojimo ir apskaitos procedūras buvo padaryta 420,7 tūkstančio eurų žala. Taip pat  UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius kreipėsi į teismą su ieškiniu prašydamas panaikinti Šilalės rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2020-03-10 įsakymą Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl Šilalės rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2018-06-25 įsakymo (duomenys neskelbtini) „Dėl uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ valdybos atšaukimo ir įstatų patvirtinimo“ pakeitimo“, taip pat prašė panaikinti Šilalės rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2020-03-10 įsakymą Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus sprendimų atšaukimo ir įpareigojimo“. Iš Lietuvos Aukščiausiojo Teismo civilinių bylų skyriaus 2021-03-30 pranešimo matyti, kad priimtas atsakovės Šilalės rajono savivaldybės administracijos kasacinis skundas ir šalių bylinėjimasis dar nėra pasibaigęs.

         Taigi, iš bylos medžiagos akivaizdžiai matyti, kad tarp UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcininkės Šilalės rajono savivaldybės, atstovaujamos Šilalės rajono savivaldybės administracijos direktoriaus ir uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ vadovo - direktoriaus K. A. nebuvo sutarimo, nesutapo jų požiūriai dėl bendrovės valdymo, struktūros, įstatų, bendrovės vadovas kaltino iki jo vadovavimo bendrovę valdžius nuostolingai, „išpūstais“ etatais, vagystėmis, savivaldybės administracijos direktoriaus ir bendrovės vadovo santykiai buvo priešiški, dėl ko tolimesnis sklandus akcininkę atstovaujančios institucijos – Šilalės rajono savivaldybės administracijos direktoriaus darbas su bendrovės vadovu buvo neįmanomas, todėl akivaizdu, jog buvo prarastas akcininkės pasitikėjimas bendrovės vadovu.  

        Pagal Darbo kodekso 104 straipsnio 1 dalį, be šiame kodekse ar kituose įstatymuose nustatytų darbo sutarties pasibaigimo pagrindų, darbo sutartis su juridinio asmens vadovu pasibaigia atšaukus juridinio asmens vadovą įstatymuose arba steigimo dokumentuose nustatyta tvarka.

        ABĮ 37 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad bendrovės vadovą renka ir atšaukia bei atleidžia iš pareigų, nustato jo atlyginimą, tvirtina pareiginius nuostatus, skatina jį ir skiria nuobaudas bendrovės valdyba (jei valdyba nesudaroma, – stebėtojų taryba, o jei nesudaroma ir stebėtojų taryba, – visuotinis akcininkų susirinkimas).

        ABĮ 37 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad <...> bendrovės vadovą išrinkusiam organui priėmus sprendimą atšaukti vadovą, su juo sudaryta darbo sutartis nutraukiama <...>.

        Aukščiau pateikta teisės aktų nuostatų analizė patvirtina, kad uždarosios akcinės bendrovės vadovui yra taikomas atšaukimo institutas. Nei akcinių bendrovių įstatymas, nei darbo kodeksas nenumato vadovo atšaukimo pagrindų.

        Nuo įmonės vadovo kompetencijos, veiklos ir jos rezultatų priklauso ir visos įmonės efektyvumas, nes įmonės vadovui yra suteikti platūs įgaliojimai veikti įmonės vardu, todėl yra būtinas vadovą skiriančio įmonės savininko teises ir pareigas įgyvendinančio subjekto pasitikėjimas. Įmonę, įmonės akcininkus ir įmonės vadovą sieja fiduciariniai teisiniai santykiai, grįsti akcininkų ir vadovo tarpusavio pasitikėjimu, o tai reiškia, kad bet kuriuo momentu, esant bet kokiam akcininkų nepasitikėjimui įmonės vadovu, nepriklausomai nuo vadovo kaltų veiksmų buvimo ar nebuvimo, toks asmuo negali toliau eiti vadovo pareigų, kadangi nelieka fiduciarinių santykių. Vadovui yra keliami itin aukšti kvalifikacijos, lojalumo įmonės veiklai, atsakomybės reikalavimai, vadovas privalo rūpintis išimtinai įmonės interesais, veikti apdairiai, rūpestingai, sąžiningai. Tokia vadovo teisinė padėtis bei jam keliami reikalavimai pateisinami būtent vadovui suteikiamais plačiais įgaliojimais veikti bendrovės vardu, tačiau kartu tai lemia paprastesnį praradusio akcininkų pasitikėjimą vadovo atleidimą, nes santykiai grįsti pasitikėjimu jį praradus nebegali tęstis. Pasitikėjimo įmonės vadovu netekimą gali lemti ne tik kalti įmonės vadovo veiksmai, bet ir negebėjimas tinkamai organizuoti įmonės darbo, parinkti optimalią jos veiklos strategiją ir pasiekti laukiamų rezultatų, įgyvendinti tikslų, nors tam tikros pastangos tam ir dedamos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021-01-06 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-169-248/2021).

        Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad nacionalinėje teisėje įtvirtintas įmonės vadovo teisinis statusas yra dualistinis: tarp įmonės ir jos vadovo visų pirma susiklosto pavedimo teisiniai santykiai, grįsti pasitikėjimu, tačiau kartu – ir darbdavio bei darbuotojo santykiai, kurie įforminami sudarant darbo sutartį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-10-11 nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-384/2011). Taigi, juridinio asmens vadovo atšaukimas yra juridinę reikšmę turinti faktas, sudarantis pagrindą darbo sutarčiai pasibaigti, t.y. civilinių santykių su juridiniu asmeniu pabaiga (vadovo atšaukimas) lemia darbo santykių pabaigą. Tai yra savarankiškas, tik specialiems subjektams taikomas darbo sutarties pasibaigimo pagrindas.

        Kasacinis teismas yra nurodęs, kad tais atvejais, kai bendrovės vadovas atšaukiamas kompetentingo bendrovės organo, nepriklausomai nuo jo kaltės buvimo ar nebuvimo, pakanka nurodyti DK 124 str. 1p. (tuo metu galiojusio DK, patvirtinto 2002-06-04 įstatymu Nr.IX-926, kuriame nebuvo juridinio asmens vadovo atšaukimo instituto (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018-11-23 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-477-248/2018). Taip pat kasacinis teismas yra nurodęs, kad atsižvelgiant į administracijos vadovo teisinį statusą, kompetentingas bendrovės organas, įgyvendindamas teisę atšaukti jo išrinktą administracijos vadovą, net ir esant vadovo kaltei, neprivalo laikytis tvarkos, nustatytos drausminei nuobaudai skirti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013-04-16 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-239/2013 ir joje nurodyta praktika). Taigi, iš šios taisyklės nėra jokių išimčių ir jos galioja atšaukiant bet kokį vadovą, net ir tokį, kuris yra paskirtas į pareigas konkurso būdu, nepaisant to, kokiais pagrindais vadovas yra atleidžiamas. Ieškovas K. A., pradėdamas eiti vadovo pareigas, turėjo žinoti, kad, nelikus fiduciarinių santykių, jis gali būti bet kada atšauktas iš vadovo pareigų. Akcininkų teisė atšaukti jų išrinktą įmonės vadovą nėra sąlygota jokiomis aplinkybėmis ir yra absoliuti. Tokia teismo išvada atitinka Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007-10-12 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-397/2007, 2012-05-28 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2012). 

        Teismas pažymi, jog fiduciarinis santykių pobūdis lemia, kad jį paskyrusio subjekto teisė atšaukti įmonės vadovą nesiejama su tokiomis sąlygomis kaip vadovo kaltė, neteisėti veiksmai ar panašiai, atšaukimą gali lemti ir kitos priežastys.  Dėl šių priežasčių ieškovo teiginiai, kad atsakovai nenurodė atšaukimo iš pareigų priežasčių, kad jam nebuvo pateikti jokie argumentai ir paaiškinimai dėl pasitikėjimo juo praradimo, kad pasitikėjimo praradimas turi būti objektyvus ir pagrįstas abejonių nekeliančiais faktais, kad jis buvo atšauktas iš pareigų politiniais motyvais, nes Šilalės rajono savivaldybės administracijos direktorius yra politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojas, kad pagal bendrovės veiklos audito išvadas bendrovė veikė  pelningai,  kad jis savo pareigas iš esmės atliko tinkamai, yra teisiškai nereikšmingi. Šiuo atveju nėra svarbi priežastis, dėl kurios ieškovas, kaip įmonės vadovas, prarado bendrovės akcininkės pasitikėjimą.

         Ieškovas patikslinto ieškinio reikalavimus grindžia teismų praktika, kurioje iš pareigų buvo atšaukti viešosios įstaigos ir biudžetinės įstaigos vadovai. Nagrinėjamoje byloje ieškovas buvo atšauktas iš privataus juridinio asmens – iš uždarosios akcinės bendrovės direktoriaus pareigų. Teismas pažymi, kad sprendžiant bylas precedento galią turi tik tokie ankstesni teismų sprendimai, kurie buvo sukurti analogiškose bylose, t.y. precedentas taikomas tik tose bylose, kurių faktinės aplinkybės yra tapačios arba labai panašios į tos bylos, kurioje buvo sukurtas precedentas, faktines aplinkybes ir kurioms turi būti taikoma ta pati teisė kaip toje byloje, kurioje buvo sukurtas precedentas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019-12-16 nutartis civilinėje byloje Nr.e3K-3-386-1075). Ieškovo nurodyta teismų praktika nėra analogiška  nagrinėjamai bylai. Nagrinėjamu atveju ieškovas buvo ribotos civilinės atsakomybės juridinio asmens (uždarosios akcinės bendrovės) vadovu, todėl šiuo atveju teismas sprendžia, jog taikytinos Lietuvos Respublikos Akcinių bendrovių įstatymo nuostatos. Ieškovas deklaratyviai apeliuoja į viešojo intereso gynimą, tačiau neatskleidžia kaip jo atšaukimas pažeidžia viešąjį interesą. Nagrinėjamoje byloje taip pat neturi reikšmės ta aplinkybė, kad ieškovas į bendrovės direktoriaus pareigas buvo priimtas konkurso būdu. Civilinėje byloje Nr.3K-3-169-248/2021 Lietuvos Aukščiausiasis Teismas išaiškino, jog Akcinių bendrovių įstatyme įtvirtintas teisinis reglamentavimas nėra diferencijuotas pagal tai, kas yra įmonės steigėjai ar akcininkai (fiziniai asmenys, juridiniai privatūs ir viešieji asmenys), jame nėra ir jokių išlygų šiuo pagrindu dėl įmonės vadovų atšaukimo. Todėl nuostatos, susijusios su bendrovės, kurios steigėja yra savivaldybė, vadovo atšaukimu kaip darbo sutarties pasibaigimo pagrindu, aiškintinos ir taikytinos taip pat, kaip ir kitų akcinių bendrovių atveju.

        Ieškovas patikslintame ieškinyje nurodė, kad iš pareigų buvo atleistas nepagrįstai ir neteisėtai dar ir dėl to, kad yra pripažintas pranešėju, o Pranešėjų apsaugos įstatymas numato, kad prieš pranešėją draudžiama imtis neigiamo poveikio priemonių, tokių kaip atleidimas iš darbo. Tačiau byloje nėra duomenų, jog Lietuvos Respublikos generalinė prokuratūra informavo akcininkę Šilalės rajono savivaldybę apie tai, kad ieškovui 2019-12-10 suteiktas pranešėjo statusas ir jam taikomas garantijas. Iš Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros 2019-12-11 rašto Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyta, kad K. A. buvo prašoma nurodyti ar jis sutinka, kad jo darbdaviui, kurį atstovauja Šilalės rajono savivaldybės administracijos direktorius V. J., būtų išsiųstas generalinės prokuratūros pranešimas apie pranešėjo statuso suteikimą K. A. ir garantijas, kurios jam kaip pranešėjui turi būti užtikrintos vadovaujantis Pranešėjų apsaugos įstatymo nuostatomis. Ieškovas nepateikė duomenų apie tai, ar jis sutiko, kad Lietuvos Respublikos generalinė prokuratūra išsiųstų tokį pranešimą. Atsakovai teigė negavę Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros pranešimo apie pranešėjo statuso suteikimą ieškovui. Ieškovas pateikė į bylą vaizdo, garso įrašo ištrauką iš 2020-04-22 Šilalės rajono savivaldybės tarybos posėdžio, nurodydamas, kad šiame tarybos posėdyje jis informavo tarybą, merą ir administracijos direktorių, apie tai, kad jam suteiktas pranešėjo statusas. Teismui nepateikta šio įrašo stenograma, todėl teismas iš įrašo negali identifikuoti kalbančiųjų tapatybės. Iš minėto įrašo nustatyta, jog pirmas asmuo (tikėtina tarybos narys) kalba apie tai, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriui prokuroras suteikė pranešėjo statusą ir užduoda klausimą antram asmeniui (tikėtina savivaldybės merui), pastarasis kalba, kad negavo tokių dokumentų, kad jam tai naujiena. Trečias asmuo taip pat kalba, kad negavo tokių duomenų. Antras asmuo klausia  ar tai yra tiesa. Ketvirtas asmuo ( tikėtina UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius) į klausimą patvirtina, kad jam nuo sausio mėnesio suteiktas pranešėjo statusas dėl korupcijos. Iš šio įrašo galima daryti išvada, jog Šilalės rajono savivaldybės tarybos 2020-04-22 posėdyje nebuvo pateikta oficialių duomenų apie UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriui suteiktą pranešėjo statusą pagal Lietuvos Respublikos pranešėjų apsaugos įstatymą, ieškovas žodžiu  informavo, jog jam suteiktas pranešėjo statusas dėl korupcijos. Be to, teismas pažymi, kad pagal ieškovo pateiktą Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros 2019-12-10 sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini) ieškovas  pranešėju buvo pripažintas 2019-12-10, o iš bendrovės vadovo pareigų buvo atšauktas 2020-11-03, todėl nuo ieškovo pripažinimo pranešėju iki jo atšaukimo iš  pareigų buvo praėję beveik metai laiko. Spręsdamas ar ieškovo atšaukimas iš bendrovės vadovo pareigų buvo neigiamo poveikio priemonė teismas vertina ir tai, kad bylos medžiaga (ieškovo straipsnis „Šilalėje – kaip Baltarusijoje: nėra žmogaus, nėra problemos?“ 2020-12-04 laikraštyje „Š. A.“) patvirtina, jog ieškovas jau prieš pradėdamas dirbti UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus pareigose, turėjo nuostatą, jog bendrovėje nėra tvarkos, turėjo tikslą „išvalyti bendrovės administraciją“ nuo, jo nuomone, negatyvių reiškinių. Taigi, ieškovo nesutarimai su bendrovės akcininkės Šilalės rajono savivaldybės atstovu - Šilalės rajono savivaldybės administracijos direktoriumi prasidėjo nuo jo vadovavimo bendrovei pradžios, t.y. nuo 2019-02-01, o ne nuo pranešėjo statuso 2019-12-10 suteikimo. Be to, teismas pažymi, kad įsakymą ir darbo sutartį su ieškovu 2019-01-30 pasirašė Šilalės rajono savivaldybės administracijos direktorius   R. V., o įsakymą dėl ieškovo atšaukimo iš bendrovės direktoriaus pareigų  pasirašė kitas asmuo, einantis Šilalės rajono savivaldybės administracijos direktoriaus pareigas, V. J.. Taip pat pagal bylos medžiagą nustatyta, kad ieškovas su pranešimu į teisėsaugos institucijas dėl, jo nuomone, netinkamo bendrovės turto naudojimo 2016-2018 metais, kreipėsi 2019-07-11, t.y. dar nedirbant V. J. Šilalės rajono savivaldybės administracijos direktoriaus pareigose. Todėl, teismo vertinimu, tai, kad vėliau ieškovui buvo suteiktas pranešėjo statusas, negalima kategoriškai teigti, jog ieškovo atšaukimas iš bendrovės vadovo pareigų buvo Šilalės rajono savivaldybės administracijos direktoriaus V. J. neigiamo poveikio priemonė. 

        Lietuvos Respublikos pranešėjų apsaugos įstatymo 10 straipsnio 1 dalies nuostata draudžia pranešėją atleisti iš darbo ar tarnybos, tačiau nekalba apie draudimą atšaukti iš pareigų juridinio asmens vadovą. Be to, teismo vertinimu, draudimo atšaukti bendrovės vadovą, turintį pranešėjo statusą, taikymas dėl pranešėjo statuso ilgo termino, dėl jo neapibrėžtumo, pažeistų akcininkės Šilalės rajono savivaldybės teisės atšaukti bendrovės vadovą absoliutumą, kartu bendrovei taip gali būti daroma žala. Teismo vertinimu, byloje nepakanka duomenų vienareikšmiškai teigti, kad ieškovo atšaukimas iš bendrovės vadovo pareigų buvo neigiamo poveikio priemonė ieškovui kaip pranešėjui, numatyta Lietuvos Respublikos pranešėjų apsaugos įstatymo 10 straipsnio 1 dalyje. Todėl atmestini ieškovo argumentai, kad jam dėl pranešėjo statuso pagal Lietuvos Respublikos pranešėjų apsaugos įstatymą buvo daromas neigiamas poveikis ir jis buvo atšauktas iš bendrovės vadovo pareigų, dėl to, kad buvo pranešėjas.

        Pagal Darbo kodekso 104 straipsnio 1 dalį darbo sutartis su juridinio asmens vadovu pasibaigia atšaukus juridinio asmens vadovą įstatymuose arba steigimo dokumentuose nustatyta tvarka. 2020-11-03 Šilalės rajono savivaldybės administracijos direktorius nusprendė atšaukti ieškovą kaip juridinio asmens vadovą iš pareigų nuo (duomenys neskelbtini). Tai reiškia, kad ieškovo darbo sutartis pasibaigė.

         Pagal ABĮ 20 str. 1d. 3,4 punktus visuotinis akcininkų susirinkimas turi išimtinę teisę: rinkti ir atšaukti stebėtojų tarybos narius, jeigu stebėtojų taryba nesudaroma, – valdybos narius, o jeigu nesudaroma nei stebėtojų taryba, nei valdyba, – bendrovės vadovą. Atsižvelgiant į tai, jog pagal UAB „(duomenys neskelbtini)“ įstatus valdyba šioje įmonėje nebuvo sudaryta, kompetenciją atšaukti įmonės vadovą iš pareigų turėjo visuotinis akcininkų susirinkimas. Taigi, sprendimas atšaukti įmonės vadovą iš pareigų buvo priimtas ir darbo sutartis su ieškovu nutraukta vadovaujantis aukščiau nurodytomis ABĮ 37 straipsnio 3, 4 dalimis, UAB „(duomenys neskelbtini)“ įstatų 13, 14 punkto nuostatomis. Ginčijamas 2020-11-03 Šilalės rajono savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymas Nr. (duomenys neskelbtini) atitinka vienintelės bendrovės akcininkės – Šilalės rajono savivaldybės valią. Ši valia buvo pareikšta laikantis Akcinių bendrovių įstatyme nustatytos procedūros ir toks sprendimas, kuriuo yra atšauktas juridinio asmens vadovas, neprieštarauja civilinių įstatymų imperatyvams, juridinio asmens steigimo dokumentams ir kitiems CK 2.82 straipsnio 4 dalyje išvardytiems principams (teisingumui, sąžiningumui).

        Nagrinėjamoje byloje taip pat nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) darbo sutarties 10 punktu šalys – atsakovė Šilalės rajono savivaldybės administracija ir ieškovas K. A. sulygo, kad įspėjimo terminas, kai  darbo sutartis nutraukiama darbdavio ar darbuotojo iniciatyva arba kitais atvejais, nustatomas pagal Lietuvos Respublikos darbo kodekso 55-57, 59, 61 ir 62 straipsnių nuostatas. 

        Ieškovo K. A. atstovas advokatas T. Š.teismo posėdyje nurodė, kad ieškovas nebuvo įspėtas prieš atšaukiant jį iš vadovo pareigų, kad ieškovui nebuvo taikytas įspėjimo terminas pagal darbo sutarties 10 punktą. Atsakovės Šilalės rajono savivaldybės administracijos atstovas advokatas T. B. teismo posėdyje teigė, kad šalys nesitarė dėl įspėjimo termino taikymo, kad tai yra tik šabloninis darbo sutarties tekstas.

        Tačiau 2021-01-06 nutartyje civilinėje byloje Nr.3K-3-169-248/2021 Lietuvos Aukščiausiasis Teismas suformulavo taisyklę, jog darbo sutartyje su įmonės ar įstaigos vadovu, be kita ko, gali būti susitariama dėl specialių absoliučios teisės atšaukti įmonės ar įstaigos vadovą įgyvendinimo sąlygų (įspėjimo terminų, darbuotojui mokėtinų išmokų ir pan.). Kasacinis teismas nurodė, kad tokiu atveju šios sutarties sąlygos tampa šalims privalomos, tai yra turi įstatymo galią (CK 6.189 str. 1d.) ir jų turi būti laikomasi. Vienai iš sutarties šalių tokias sąlygas pažeidus, kitos sutarties šalies teisės turi būti ginamos. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas minėtoje nutartyje, įvertinęs, kad darbuotojas augina vaiką iki 14 metų, ir įvertinęs tai, jog darbuotojas atšauktas neįrodinėjant jo kaltų veiksmų, konstatavo, kad vadovaujantis LR DK 57 straipsniu darbuotojas apie darbo santykių pabaigą turėjo būti įspėtas prieš tris mėnesius ir, kad šio įspėjimo termino nebuvo laikytasi, todėl darbuotojo atleidimo datą nukėlė trims mėnesiams ir priteisė už šį laikotarpį kompensaciją (vidutinį darbo užmokestį). Kasacinis teismas pažymėjo, kad nors galiojančiame 2017 metų darbo kodekse nebeliko 2002 metų darbo kodekso 130 straipsnio 5 dalyje įtvirtintos nuostatos, kad jeigu darbuotojas atleidžiamas iš darbo nepasibaigus įspėjimo terminui, jo atleidimo iš darbo data perkeliama iki to laiko, kada turi pasibaigti įspėjimo terminas, tačiau  akivaizdu, kad jei ieškovui būtų taikytas įspėjimo terminas, jis būtų turėjęs teisę dirbti dar tris mėnesius ir gauti už tai darbo užmokestį. Be to, teismas minėtoje nutartyje pažymėjo, kad  DK 64 straipsnio 5dalis nustato, jog darbdavys su darbuotojo sutikimu turi teisę bet kada iki įspėjimo termino pabaigos priimti sprendimą nutraukti darbo sutartį, nukeldamas darbo santykių pasibaigimo dieną į paskutinę įspėjimo termino dieną ir neleisdamas darbuotojui įspėjimo metu dirbti, tačiau sumokėdamas už visą įspėjimo laikotarpį jam priklausantį darbo užmokestį. Nors ši norma taikoma šalių sutarimu, nesant ginčo dėl įspėjimo termino (ne)taikymo, tačiau jos teisinis rezultatas iš esmės yra analogiškas kaip ir 2002 metų DK 130 straipsnio 5 dalyje nustatytu atveju. Nagrinėjamoje byloje nėra duomenų, kad atsakovė Šilalės rajono savivaldybės administracija, jos direktorius būtų pasinaudoję šioje normoje įtvirtinta galimybe.

         Pagal šalių Darbo sutarties 10 punktą įspėjimo terminas, kai darbo sutartis nutraukiama darbdavio ar darbuotojo iniciatyva arba kitais atvejais, nustatomas pagal Lietuvos Respublikos darbo kodekso 55-57, 59, 61 ir 62 straipsnių nuostatas. Byloje esantys duomenys, patvirtina, jog ieškovas atšauktas iš vadovo pareigų jo neįspėjus ir nenurodant jo atšaukimo motyvų, t.y. nenurodant ar jo atšaukimą lėmė jo kalti veiksmai, neišmokant išeitinės išmokos. Nagrinėjamu atveju svarbu nustatyti pasitikėjimo ieškovu praradimo priežastis, nustatyti ar egzistavo ieškovo kaltė, vertinant ar buvo laikytasi ieškovo atšaukimo iš pareigų įgyvendinimo tvarkos, kuri, remiantis Darbo sutarties 10 punktu, siejama su ieškovo kaltės (ne)buvimu. Nuo aplinkybės ar (ne)nustatoma ieškovo kaltė priklauso įspėjimo termino taikymo būtinumas.

        Atsakovų Šilalės rajono savivaldybės administracijos, jos direktoriaus atstovai   2021-04-22 teismo posėdyje teigė, kad nepasitikėjimo praradimą ieškovu, jo atšaukimą iš vadovo pareigų lėmė tai, kad su juo nėjo sklandžiai dirbti, nebuvo bendradarbiavimo, bendros krypties, pasitikėjimo ieškovu, kad atsakovai neįrodinėja ieškovo kaltės, tik parodo, kad nebuvo pasitikėjimo. Be to nurodė, kad ieškovas išdirbo mažiau nei 2 metus, todėl jam nepriklauso jokia išmoka. Tačiau atnaujinus bylos nagrinėjimą iš esmės, 2021-05-27 teismo posėdyje, atsakovų Šilalės rajono savivaldybės administracijos, jos direktoriaus ir Šilalės rajono savivaldybės tarybos atstovas advokatas T. B. teigė, kad ieškovas iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus pareigų buvo atšauktas dėl prarasto pasitikėjimo, dėl atsiradusios jo kaltės ir nurodė, jog ieškovo kaltė pasireiškė tuo, kad jis nebendradarbiavo su savivaldybės administracija, kad ieškovas neturėjo jokio pagrindo keisti bendrovės struktūrą, o keičiant turėjo derinti su steigėju, kad ieškovas neturėjo jokio pagrindo atleisti iš darbo kitą žmogų, bet pats tai savarankiškai darė. 

        Iš 2020-11-03 Šilalės rajono savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymo Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyta, kad ieškovas atšauktas iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus pareigų pagal DK 104 straipsnio 1 dalį nenurodant ieškovo kaltės. Pagal atsakovų atstovų paaiškinimus  ieškovui išeitinė išmoka, kuri nurodyta DK 104 straipsnio 2 dalyje, nebuvo išmokėta, nes nepriklausė, kadangi jis išdirbo mažiau nei du metus. Taigi, atsakovai neįrodinėjo, kad ieškovui išeitinės išmokos nemokėjo dėl to, jog ieškovo atšaukimą lėmė jo kalti veiksmai.

        Iš atsakovų pateiktos 2020-09-08 UAB „(duomenys neskelbtini)“ veiklos audito ataskaitos nustatyta, kad bendrovės veikla įvertinta teigiamai, įmonė veikė pelningai, nenustatyta netinkamo turto valdymo ar disponavimo, išskyrus kai kuriuos procedūrinius dalinius veiklos neatitikimus, taigi, darytina išvada, jog ieškovas iš esmės savo pareigas vykdė tinkamai.

        Iš 2021-01-14 Klaipėdos apygardos teismo sprendimo civilinėje byloje Nr. e2A-11-796/2021 nustatyta, kad teismas panaikino Šilalės rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2020-03-10 įsakymo Nr. (duomenys neskelbtini) 1 punkto dalį kaip neteisėtą, kuria UAB „(duomenys neskelbtini)“ įstatai išdėstyti nauja redakcija, šių įstatų 14.1 punkte įtvirtinant nuostatą, kad „bendrovės vadovas, prieš priimdamas sprendimus, nurodytus Akcinių bendrovių įstatymo 34 straipsnio 1 dalies 4,5,6 punktuose ir 4 dalies 1,2 punktuose, turi gauti visuotinio akcininkų susirinkimo pritarimą“. Teismas konstatavo, jog Akcinių bendrovių įstatymas griežtai atribojo bendrovės organų – visuotinio akcininkų susirinkimo ir bendrovės vadovo kompetencijas. Įmonės reikalų tvarkymas, teisė priimti sprendimus, susijusius su kasdiene bendrovės veikla be jokių apribojimų suteikta bendrovės vadovui, jeigu bendrovėje nėra sudaryta valdyba. Akcinių bendrovių įstatyme neįtvirtinta galimybė bendrovės įstatuose numatyti sąlygos, jog valdyba/ bendrovės vadovas, prieš priimant ABĮ 34 straipsnio 1 dalies 4,5,6 punktuose ir 4 dalies 1,2 punktuose nurodytus sprendimus, turi gauti visuotinio akcininkų susirinkimo ar stebėtojų tarybos pritarimą. Taip pat minėtu sprendimu teismas panaikino Šilalės rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2020-03-10 įsakymą  Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus sprendimų atšaukimo ir įpareigojimo“, kuriuo bendrovės direktorius buvo įpareigotas atšaukti savo 2020-01-27 įsakymą Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl bendrovės struktūros pakeitimo“ ir juo priimtus sprendimus. Nustatyta, kad vadovaudamasis minėtu įsakymu bendrovės direktorius (ieškovas) nusprendė nuo 2020-02-27 pakeisti bendrovės struktūrą, naikinant bendrovės direktoriaus pavaduotojo pareigybę, jo funkcijas pridedant prie bendrovės direktoriaus, aplinkos specialisto ir meistro pareigybių, pakeisti bendrovės darbuotojų pareiginius nuostatus. Apeliacinis teismas nurodė, jog ieškovę UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir atsakovę Šilalės rajono savivaldybės administraciją sieja ne pavaldumo administraciniai teisiniai santykiai, o civiliniai (akcininko ir bendrovės vadovo) teisiniai santykiai. Teismas pripažino, jog ginčijamo Šilalės rajono savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymo priėmimas neatitinka teisinio reglamentavimo, todėl negali būti pripažinta, kad ginčijamas įsakymas priimtas teisėtai ir pagrįstai. Atsakovė Šilalės rajono savivaldybės administracija, nepritardama minėtam bendrovės direktoriaus (ieškovo) įsakymui, turėjo kreiptis į teismą, nes toks įsakymas gali būti pripažintas negaliojančiu tik teismo tvarka vadovaujantis CK 2.82 straipsnio 4 dalimi ir tokiam ieškiniui nustatomas 3 mėnesių ieškinio senaties terminas, skaičiuojant nuo tos dienos, kurią ieškovas sužinojo arba turėjo sužinoti apie ginčijamą sprendimą, jeigu šis kodeksas ir kiti įstatymai nenustato kitokio ieškinio senaties termino (ABĮ nustato trumpesnį terminą – 30 dienų ieškinio senaties terminą) ir kitokios sprendimo nuginčijimo tvarkos. Byloje nėra duomenų, kad atsakovė Šilalės rajono savivaldybės administracija pareiškė tokį ieškinį. Todėl teismas sprendžia, jog atsakovai nepateikė įrodymų, jog ieškovas 2020-01-27 įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) nuo 2020-02-27 pakeisdamas bendrovės struktūrą, panaikindamas bendrovės direktoriaus pavaduotojo pareigybę, jo funkcijas pridedant prie bendrovės direktoriaus, aplinkos specialisto ir meistro pareigybių, pakeisdamas bendrovės darbuotojų pareiginius nuostatus, atliko tyčinius, kaltus veiksmus. Taip pat atsakovai nepateikė įrodymų, jog ieškovas nepagrįstai naudojo, švaistė bendrovės lėšas teisinei pagalbai apmokėti. 

        Nagrinėjamu atveju ieškovo kaltės nenurodymas atšaukiant ieškovą iš pareigų šiam praradus pasitikėjimą ir neįrodžius, kad ieškovo atšaukimą iš pareigų lėmė jo kalti veiksmai, suponuoja išvadą, kad atsakovė Šilalės rajono savivaldybės administracija, atšaukdama ieškovą iš bendrovės vadovo pareigų, turėjo laikytis darbo sutarties 10 punkte sulygtų terminų.         Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018-10-05 nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-258-313/2018 išaiškinimu vadovo atšaukimas tais atvejais, kai dėl pasitikėjimo praradimo nėra jo kaltės, savo esme yra atleidimas darbdavio iniciatyva, nesant darbuotojo kaltės. Todėl, teismo vertinimu, vadovaujantis DK 57 straipsnio 7 dalimi, ieškovui turėjo būti taikytas 3 mėnesių įspėjimo terminas, kadangi pagal ieškovo pateiktą 2021-05-14 pažymą apie deklaruotą gyvenamąją vietą ieškovas augina tris vaikus iki keturiolikos metų. Ieškovas nepagrįstai nebuvo įspėtas apie atšaukimą iš pareigų, buvo pažeista darbo sutarties nuostata dėl įspėjimo termino taikymo ir tai leidžia spręsti, kad nagrinėjamu atveju buvo pažeista sutartinė absoliučios teisės atšaukti vadovą iš pareigų įgyvendinimo tvarka. Nors Šilalės rajono savivaldybės administracijos direktorius šiuo atveju neturėjo įstatyme nustatytos pareigos pagrįsti atšaukimo priežastis, tačiau buvo saistomas sutartinio įsipareigojimo tai padaryti tam, kad galėtų pasinaudoti darbo sutartyje nustatyta atšaukimo, netaikant įspėjimo termino, tvarka. 

        DK 57 straipsnio 7 dalyje įtvirtinto 3 mėnesių įspėjimo termino taikymas būtų nepagrįstai ilgas ir pažeistų akcininkės teisės atšaukti bendrovės vadovą absoliutumą, kartu bendrovei gali būti daroma žala. Vadovo darbo sutarties nutraukimą susaisčius griežtai apibrėžtais pagrindais, jų neįrodžius, vadovas toliau dirbtų, tačiau bendrovės valdymo organai, kai nėra tarpusavio pasitikėjimo, negalėtų reikiamai bendradarbiauti, todėl bendrovei tokiomis veiklos sąlygomis gali būti padaryta didelė žala (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2005-10-05 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-457/2005; 2012-05-28 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2012 ir jose nurodyta kasacinio teismo praktika). Svarbu, kad teisinio santykio šalys - bendrovė ir jos akcininkai pasitikėtų viena kita (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007-06-22 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-260/2007). Vadovo atšaukimo instituto esmė liko nepakitusi tiek galiojant 2002m. darbo kodeksui (DK 124 str. 1d.), tiek galiojant 2017 m. darbo kodeksui, todėl šie išaiškinimai aktualūs. Atsižvelgiant į teisės atšaukti vadovą absoliutumą, konstatavus, jog pagrindas atšaukti vadovą buvo, toks pažeidimas, kai buvo nesilaikyta darbo sutartyje šalių sulygtos specialios šios teisės įgyvendinimo tvarkos – netaikytas įspėjimo apie būsimą atšaukimą terminas, nelaikytinas esminiu, galinčiu lemti atšaukimo iš pareigų pripažinimą neteisėtu ir su tuo susijusius padarinius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021-01-06 nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-169-248/2021).

        Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso XX skyriaus, reglamentuojančio darbo bylų nagrinėjimo ypatumus, 417 straipsnyje įtvirtinta teismo teisė viršyti ieškinio dalyką ir pagrindą: atsižvelgdamas į ieškinio pagrindą sudarančias ir teismo posėdyje paaiškėjusias bylos aplinkybes teismas turi teisę viršyti pareikštus reikalavimus, t.y. gali patenkinti daugiau reikalavimų, nei buvo pareikšta, taip pat priimti sprendimą dėl reikalavimų, kurie nebuvo pareikšti, tačiau yra tiesiogiai susiję su ieškinio dalyku bei pagrindu.

        Nagrinėjamu atveju ieškovas ieškinyje be kita ko nurodė, kad jis nebuvo iš anksto  informuotas, jog bus atšauktas iš bendrovės direktoriaus pareigų, tačiau reikalavimo dėl įspėjimo termino taikymo nereiškė. Teismas vadovaujasi aukščiau minėta kasacinio teismo praktika ir CPK 417 straipsniu ir, nors ieškovas nepareiškė reikalavimo dėl įspėjimo termino taikymo, įvertinęs, jog ieškovas augina tris vaikus iki 14 metų, jog ieškovas atšauktas iš vadovo pareigų kai dėl pasitikėjimo praradimo nėra jo kaltės ir tai savo esme yra atleidimas darbdavio iniciatyva, nesant darbuotojo kaltės, sprendžia, jog vadovaujantis DK 57 straipsnio 7dalimi ieškovas apie darbo santykių pabaigą turėjo būti įspėtas prieš tris mėnesius ir, kad šio įspėjimo termino nebuvo laikytasi, todėl ieškovo atleidimo data nukeltina trims mėnesiams, t.y. nuo 2020-11-05 iki 2021-02-04 imtinai ir ieškovui už šį laikotarpį priteistina kompensacija - vidutinis darbo užmokestis. Nustatytina, jog 2019-01-30 ieškovo ir atsakovės Šilalės rajono savivaldybės administracijos darbo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini) baigėsi (duomenys neskelbtini). Pagal į bylą pateiktą ieškovo darbo užmokesčio pažymą ieškovo vienos darbo dienos užmokestis yra 77,65 Eur su mokesčiais. Įspėjimo laikotarpyje - nuo 2020-11-05 iki 2021-02-04 imtinai yra 63 darbo dienos, todėl ieškovui iš atsakovės UAB „(duomenys neskelbtini)“ priteistina kompensacija už įspėjimo laikotarpį, t.y. 4891,95 eurų vidutinis darbo užmokestis,  neatskaičius Lietuvos Respublikos valstybės biudžetui ir Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui tenkančių mokėti mokesčių.

         Kadangi konstatuojama, jog ieškovo darbo sutartis baigėsi (duomenys neskelbtini), ieškovas laikytinas išdirbęs UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus pareigose  daugiau nei du metus, t.y. 2 metus ir 4 dienas.  Todėl, vadovaujantis darbo kodekso 104 straipsnio 2 dalimi, ieškovui priklauso vieno mėnesio jo vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinė išmoka, nes konstatuojama, kad jis atšauktas be kaltės. Šią išmoką atsakovas būtų turėjęs išmokėti, jeigu būtų laikęsis darbo sutartyje šalių sulygto įspėjimo termino taikymo. Kaip jau minėta, CPK 417 straipsnyje įtvirtinta teismo teisė viršyti ieškinio dalyką ir pagrindą. Atsižvelgdamas į ieškinio pagrindą sudarančias ir teismo posėdyje paaiškėjusias bylos aplinkybes teismas turi teisę priimti sprendimą dėl reikalavimų, kurie nebuvo pareikšti, tačiau yra tiesiogiai susiję su ieškinio dalyku bei pagrindu. Pagal į bylą pateiktą ieškovo darbo užmokesčio pažymą ieškovo vienos darbo dienos užmokestis yra 77,65 Eur su mokesčiais, todėl ieškovui iš atsakovės UAB „(duomenys neskelbtini)“ priteistina 1638,42 eurų išeitinė išmoka (77,65 Eur x 21,1 d.d.), neatskaičius Lietuvos Respublikos valstybės biudžetui ir Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui tenkančių mokėti mokesčių.

        Teismas pažymi, kad tenkančius sumokėti privalomus mokesčius Lietuvos Respublikos valstybės biudžetui ir Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui turi apskaičiuoti ir sumokėti atsakovė UAB „(duomenys neskelbtini)“.

        Teismo vertinimu, ieškovo teisių pažeidimo pripažinimas, kompensacijos (vidutinio darbo užmokesčio), išeitinės išmokos priteisimas laikytinas pakankamu ieškovo pažeistų teisių gynimo būdu. Ieškovas nepateikė teismui įrodymų, kad jam dėl teismo nustatytų jo teisių pažeidimų buvo konstatuoti kokie nors sveikatos sutrikimai, kad jis prarado vienintelį pragyvenimo šaltinį. Iš socialinio draudimo fondo valdybos prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos išrašo nustatyta, kad ieškovas yra asmuo, kuris nuo 2016-01-01 vykdo individualią žemės ūkio veiklą, taigi gauna pajamas iš tokios veiklos. Be to, bylos medžiaga nustatyta, kad ir pats ieškovas skelbė straipsnius laikraštyje „Šilalės artojas“ apie savo nesutarimus su Šilalės rajono savivaldybės administracija. Todėl neturtinės žalos atlyginimas dėl teismo konstatuotų ieškovo teisių pažeidimų ieškovui nepriteistinas.

        Teismas sprendžia, jog nenustatytos CK 2.82 straipsnio 4 dalyje nurodytos priežastys, sudarančios pagrindą juridinių asmenų organų sprendimus teismui pripažinti negaliojančiais. Kadangi pripažįstama, jog ieškovas 2020-11-03 Šilalės rajono savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) buvo pagrįstai, teisėtai atšauktas iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus pareigų nuo (duomenys neskelbtini) ir nėra pagrindo naikinti šio įsakymo, todėl nėra pagrindo tenkinti kitų ieškovo išvestinių reikalavimų (dėl grąžinimo į UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus pareigas, dėl priteisimo: turtinės žalos - negautų pajamų, 5000 Eur neturtinės žalos, 5 procentų metinių palūkanų nuo bylos iškėlimo teisme iki visiško teismo sprendimo įvykdymo, dėl vidutinio darbo užmokesčio už priverstinę pravaikštą). Todėl  ieškovo ieškinio reikalavimai atmestini, nes neįrodyti (CPK 178 straipsnis). 

        Ieškovo reikalavimas priteisti turėtas bylinėjimosi išlaidas – teisinės pagalbos išlaidas (3291,20 Eur) atmestinas, kadangi visi jo ieškinio reikalavimai atmetami. Teismas savo iniciatyva priėmė sprendimus dėl reikalavimų, kurie ieškovo nebuvo pareikšti, tačiau yra tiesiogiai susiję su pareikšto ieškinio dalyku ir pagrindu – priteisė ieškovui kompensaciją už įspėjimo laikotarpį - 4891,95 Eur vidutinį darbo užmokestį ir 1638,42 eurų išeitinę išmoką. Ieškovas yra atleistas nuo žyminio mokesčio mokėjimo, todėl iš atsakovės UAB „(duomenys neskelbtini)“ valstybės naudai priteistinas 195,91 Eur žyminis mokestis (CPK 96 str. 1d.).

        Kadangi ieškovo visi ieškinio reikalavimai atmetami, todėl atsakovų patirtos bylinėjimosi išlaidos – teisinės pagalbos išlaidos priteistinos iš ieškovo atsakovų naudai (CPK 93 str. 1d., 98 str. 1d., 3d.). Civilinio proceso teisės normos nenumato draudimo juridiniams asmenims, tarp jų ir Šilalės rajono savivaldybės administracijai, naudotis teisine advokato pagalba. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad galimybės prisiteisti už advokato ar advokato padėjėjo pagalbą turėtas išlaidas nebuvimas laikytinas teisę į atstovavimą ribojančia priemone (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017-12-17 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-443-969/2017). Bylos medžiaga nustatyta, kad atsakovė UAB „(duomenys neskelbtini)“ patyrė 1200 eurų bylinėjimosi išlaidų už advokatės pagalbą byloje. Atsakovai Šilalės rajono savivaldybės administracijos direktorius ir Šilalės rajono savivaldybės administracija patyrė iš viso 2395,80 eurų bylinėjimosi išlaidų už advokato pagalbą byloje. Atsakovų prašomos priteisti teisinės pagalbos išlaidos  yra realios, būtinos, pagrįstos rašytiniais įrodymais, neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015-03-19 įsakymu Nr.1R-77 pakeistų  Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą nustatytų maksimalių dydžių (8 punktas). Atsakovo Šilalės rajono savivaldybės administracijos direktoriaus turėtos bylinėjimosi išlaidos priteistinos atsakovės Šilalės rajono savivaldybės administracijos naudai, nes jo turėtas teisinės pagalbos išlaidas apmokėjo atsakovė Šilalės rajono savivaldybės administracija, kuri organizuoja savivaldybės biudžeto pajamų ir išlaidų buhalterinės apskaitos tvarkymą bei organizuoja savivaldybės turto valdymą ir naudojimą. 

        Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 270 straipsniais,

n u s p r e n d ž i a :

Atmesti ieškovo K. A. ieškinio reikalavimus (dėl 2020m. lapkričio 3d. Šilalės rajono savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymo Nr. (duomenys neskelbtini) panaikinimo, dėl pripažinimo atšaukimą iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus pareigų neteisėtu, dėl grąžinimo į UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus pareigas, dėl  priteisimo: neturtinės žalos, 5 procentų dydžio metinių palūkanų nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo, turtinės žalos – negautų pajamų, vidutinio darbo užmokesčio už priverstinės pravaikštos laiką,  bylinėjimosi išlaidų).

Nustatyti, kad Šilalės rajono savivaldybės administracijos, juridinio asmens kodas 188773720 ir K. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) sudaryta darbo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini) baigėsi (duomenys neskelbtini).

        Priteisti iš atsakovės UAB „(duomenys neskelbtini)“, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), ieškovui K. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini), kompensaciją už įspėjimo laikotarpį nuo 2020 m. lapkričio 5d. iki 2021m. vasario 4d. imtinai, t.y.  4891,95 Eur (keturis tūkstančius aštuonis šimtus devyniasdešimt vieną eurą 95 ct)  ir 1638,42 Eur (vieną tūkstantį šešis šimtus trisdešimt aštuonis eurus 42 ct) išeitinę išmoką, neatskaičius Lietuvos Respublikos valstybės biudžetui ir Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui tenkančių mokėti mokesčių.

        Privalomus sumokėti mokesčius nuo priteistų sumų Lietuvos Respublikos valstybės biudžetui ir Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui įpareigoti apskaičiuoti ir sumokėti atsakovę UAB „(duomenys neskelbtini)“.

        Priteisti iš atsakovės UAB „(duomenys neskelbtini)“, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), valstybės naudai 195,91 Eur (vieną šimtą devyniasdešimt penkis eurus 91 ct)  žyminį mokestį.

Priteisti iš ieškovo K. A. atsakovės UAB „(duomenys neskelbtini)“, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), naudai 1200 Eur( vieną tūkstantį du šimtus eurų)  teisinės pagalbos išlaidų.

Priteisti iš ieškovo K. A. atsakovės Šilalės rajono savivaldybės administracijos, juridinio asmens kodas 188773720,  naudai 2395,80 Eur (du tūkstančius tris šimtus devyniasdešimt penkis eurus 80 ct) teisinės pagalbos išlaidų.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui per Tauragės apylinkės teismo Tauragės  rūmus.

Teisėja                                                                            Elena Simonavičienė