Civilinė byla Nr. e2-280-945/2020
Teisminio proceso Nr. 2-56-3-00280-2018-7
Procesinio sprendimo kategorijos: 2.1.5.1.2.7;
2.6.10.2.1; 2.6.10.2.2; 2.6.10.2.3; 2.6.10.2.4.1;
2.6.26
(S)
KAUNO APYGARDOS TEISMAS
SPRENDIMAS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2020 m. kovo 17 d.
Kaunas
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Marius Bartninkas,
sekretoriaujant Robertai Janeliūnienei, Reginai Mockevičienei,
dalyvaujant ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Asmara“ direktorei D. P., atstovui advokatui Henrikui Celencevičiui,
atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Solotransa“ atstovei advokatei Midai Vengeliauskaitei,
trečiojo asmens Logistica RFM Group S.r.l atstovui advokatui Pauliui Vinkleriui,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Asmara“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Solotransa“, tretiesiems asmenims uždarajai akcinei bendrovei „Transartas“, International Insurance Company of Hannover, SE, atstovaujamai Marine Underwriting Services SIA Lietuvos filialo, Logistica RFM Group S.r.l dėl žalos atlyginimo priteisimo.
Teismas
n u s t a t ė :
1. Ieškiniu ir dubliku ieškovė prašė priteisti iš atsakovės 41 156,87 Eur nuostolių atlyginimą, 6 proc. dydžio metines procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Ieškovė nurodė 2015 m. kovo 17 d. su atsakove sudariusi krovinio pervežimo sutartį, pagal kurią atsakovei buvo perduotas 39 503,16 Eur vertės krovinys, skirtas užsakovui Lube Industries S.r.l., kurį atsakovė įsipareigojo pristatyti perduodama logistikos bendrovei Logistica RFM Group S.r.l, adresu via dell ‘industria 23a, 04011 Aprilia, Italijoje. Kroviniui nuvežti atsakovė pasitelkė trečiąjį asmenį uždarąją akcinę bendrovę „Transartas“. Kaip matyti iš vežėjo grąžinto važtaraščio turinio, krovinys nurodytu adresu nebuvo pristatytas (užfiksuotas jo pristatymas adresu via dell Camelie, 20, 00048 Nettuno, Italija). Negavęs krovinio užsakovas atsisakė už jį apmokėti. Nuostolių dydį sudaro nepristatyto krovinio vertė (39 503,16 Eur), ieškovės atsakovei už vežimo paslaugas sumokėta 1 331,23 Eur suma, o taip pat 322,48 Eur ieškovės AB Šiaulių bankui sumokėtos palūkanos už naudojimąsi iš banko faktoringo sutarties pagrindu gauta ir bankui, kuris negavo mokėjimo iš užsakovo, negrąžinta suma. Ieškovė taip pat nurodė, kad nuostoliai padaryti tyčiniais veiksmais, todėl taikytinas Tarptautinio krovinių vežimo keliais sutarties konvencijos (CMR) (toliau – CMR konvencija) 32 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas 3 metų senaties terminas.
2. Atsiliepimu į ieškinį ir tripliku atsakovė prašo ieškinį atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą bei nurodo, kad ieškovės direktorė D. P. 2014 m. kovo 13 d. buvo atšaukta iš atsakovės vadovės pareigų ir šių pareigų sudarant 2015 m. kovo 17 sutartį nėjo. Krovinį vežė ne atsakovė, bet trečiasis asmuo UAB „Transartas“, krovinys perduotas važtaraštyje nurodytai logistikos įmonei. Ši aplinkybė, net ir tuo atveju, jeigu būtų konstatuotas netinkamas pareigos pristatyti krovinį vykdymas, paneigia ieškovės poziciją, kad atsakovės ir trečiojo asmens UAB „Transartas“ elgesys turi būti vertinamas kaip tyčiai prilyginamas didelis neatsargumas, todėl, vadovaujantis CMR konvencijos 32 straipsnio 1 dalimi, ieškovės reikalavimams taikytinas 1 metų ieškinio senaties terminas, kurį ieškovė praleido. Atsakovė neprivalėjo krovinio perduoti galutinei užsakovei, kuris, ieškovės tvirtinimu, negavo krovinio ir atsisako už jį sumokėti. Krovinį užsakovei privalėjo perduoti logistikos bendrovė, kuriai krovinys buvo pristatytas. Jokių šią aplinkybę, t. y. tinkamą vežėjo pareigos įvykdymą, patvirtinančių įrodymų ieškovė nepateikė. Skirtingai nei nurodo ieškovė, krovinys buvo pristatytas važtaraštyje nurodytu adresu. Važtaraščio 24 punkte esančiame antspaude nurodytas ne pristatymo vietos, bet logistikos bendrovės buveinės vietos adresas.
3. Atsiliepimu į ieškinį ir tripliku trečiasis asmuo International Insurance Company of Hannover, SE, atstovaujama Marine Underwriting Services SIA Lietuvos filialo, prašo ieškinį atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Atsiliepime nurodoma, kad krovinio vežimo metu trečiasis asmuo 2015 m. sausio 5 d. draudimo polisu buvo apdraudęs atsakovės civilinę atsakomybę, susijusią su krovinių vežimo veikla. Kartu trečiasis asmuo pažymi, kad ieškinyje nurodomas įvykis nepripažintinas draudiminiu. Krovinys buvo pristatytas važtaraštyje nurodytai logistikos bendrovei, tik į kitą terminalą, bei priimtas be išlygų, už krovinio pristatymą ieškovė atsiskaitė be jokių pastabų, apie galimai nepristatytą krovinį atsakovę informavo praėjus beveik 3 metams (2017 m. gruodžio 1 d.). Nors draudimo dokumentuose buvo nurodyta pareiga draudiką informuoti nedelsiant, ne vėliau kaip per 2 darbo dienas, o visus reikalavimus draudikui pareikšti per 2 metus (draudimo taisyklių 6.16.1 punktas), informacija trečiajam asmeniui buvo pateikta tik 2018 m. kovo 2 d. ir ją pateikė ne draudėjas (atsakovė), bet ieškovė. Be to, ieškovės vadovė ginčui reikšmingu laikotarpiu buvo ir atsakovės vadove, galėjo dirbtinai sukurti pagrindo draudimo išmokai mokėti atsiradimą, o pagal draudimo taisyklių 5.1.3 ir 5.1.4 punktus, sąmoningo ar dideliu neatsargumu pasižyminčio draudėjo vadovo elgesio pasekmės nėra draudimo objektas. Atsiliepime taip pat akcentuojama, kad ieškovė neįrodė sąlygų taikyti civilinę atsakomybę egzistavimo.
4. Tretieji asmenys UAB „Transartas“ ir Logistica RFM Group S.r.l atsiliepimų į ieškinį nepateikė.
Ieškinys atmetamas
5. Į bylą ieškovės kartu su 2019 m. lapkričio 22 d. prašymu pateikti 2015 m. sausio 2 d. sutartis su Lube Industries S.r.l. ir 2015 m. vasario 1 d. užsakymas patvirtina, kad ieškovė su užsakove susitarė dėl ąžuolo medienos pardavimo ją pristatant užsakovei. Prie prašymo pridėta elektroninio susirašinėjimo medžiaga taip pat patvirtina, kad užsakovės prašymu krovinys turėjo būti pristatytas ne tiesiogiai užsakovei, bet logistikos bendrovei, iškrovimo vietą nurodant taip: Lube Industries S.r.l. – Logistika RFM Group S.r.l. Plurigestioni, via dell ‘industria 23a, IT04011 Aprilia. Susirašinėjimo medžiagoje taip pat nurodytas kontaktinis asmuo – Mariani Roberta.
6. Tarp šalių nėra ginčo dėl to, kad 2015 m. kovo 17 d. Krovinio pervežimo sutartimi Nr. 2015/03/01 atsakovė įsipareigojo 2015 m. kovo 20 d. pasikrauti krovinį – 12 palečių parketo (10,2 t) – adresu Pramonės g. 30, Tauragėje, ir iki 2015 m. kovo 24 d. pristatyti krovinį į sprendimo 5 punkte nurodytą vietą. Tokia pati krovinio pristatymo vieta nurodyta ir Tarptautiniame krovinių transportavimo važtaraštyje (važtaraščio 3 punktas), kuriame taip pat užfiksuota, kad krovinio vežėjas yra UAB „Transartas“ (važtaraščio 16 punktas), jog vežėjas krovinį perėmė 2015 m. kovo 20 d. (važtaraščio 23 punktas). Važtaraščio 24 punkte, skirtame užfiksuoti krovinio pristatymą, nurodoma pristatymo data – 2015 m. kovo 24 d., taip pat matomas Logistica RFM Group S.r.l antspaudas su adresu Via delle Camelie, 26, 00048, Nettuno (RM) bei parašas. Nors ieškovės atstovai bylos nagrinėjimo metu parašo buvimo faktą ginčijo, jis matomas tiek ieškovės su ieškiniu pateiktoje važtaraščio kopijoje, tiek ir atsakovės teiktoje kopijoje, kurios originalas buvo apžiūrimas 2020 m. sausio 20 d. teismo posėdžio metu.
7. Į bylą su ieškiniu taip pat pateikti duomenys apie tai, kad atsakovė 2015 m. kovo 31 d. išrašė ieškovei sąskaitą už krovinio pristatymą 1 331 Eur sumai, kurią ieškovė apmokėjo 2015 m. gegužės 12 d. Pretenziją dėl krovinio nepristatymo ir su tuo susijusios žalos atlyginimo ieškovė atsakovei ir trečiajam asmeniui UAB „Transartas“ pateikė 2017 m. gruodžio 1 d. Pretenzijoje akcentuojama, kad užsakovas su ieškove už krovinį neatsiskaitė nurodęs, jog krovinio negavo, pažymima, kad važtaraščio turinys atskleidžia, jog krovinys buvo pristatytas netinkamu adresu. Su ieškiniu pateikta elektroninio susirašinėjimo medžiaga taip pat patvirtina, kad į atsakovės civilinės atsakomybės draudiką dėl su krovinio dingimu susijusios žalos atlyginimo ieškovė kreipėsi 2018 m. kovo 2 d., tačiau, dėl praleisto termino pretenzijai pateikti, draudikas įvykio netyrė.
8. Ieškovė taip pat pateikė duomenis apie su AB Šiaulių banku sudarytą 2018 m. kovo 18 d. faktoringo sutartį, jos pagrindu banko ieškovei išmokėtas sumas, vėlesnę banko pretenziją ieškovei dėl užsakovės atsisakymo sumokėti už krovinį, dalies pinigų bankui grąžinimą bei susitarimą dėl likusios sumos grąžinimo tvarkos ir sąlygų, taip pat duomenis apie įsipareigojimų bankui įvykdymą ir sumokėtas palūkanas. Iš susirašinėjimo su banku medžiagos matyti, kad ieškovė pripažino apie iš užsakovės gautas pretenzijas banką informavusi 2015 m. balandžio 13 d., jog bankas į draudimo bendrovę kreipėsi tik 2016 m. birželio 2 d., paragintas ieškovės, kad apie atliekamą tyrimą ir aplinkybę, jog įvykis gali būti pripažintas nedraudiminiu, bankas ieškovę informavo 2015 m. birželio 25 d. raštu, vėliau šalys reiškė viena kitai pozicijas dėl susiklosčiusios situacijos vertinimo, kol, galiausiai, 2017 m. vasario 28 d. sudarė taikos sutartį, pagal kurią ieškovė įsipareigojo grąžinti bankui visas faktoringo sutarties pagrindu gautas sumas ir sumokėti palūkanas.
9. Byloje reiškiamas reikalavimas dėl civilinės atsakomybės atsakovės atžvilgiu taikymo. Civilinei atsakomybei taikyti būtina nustatyti visas jos taikymo sąlygas – neteisėtus veiksmus, žalą (nuostolius), priežastinį ryšį ir kaltę (CK 6.246–6.249 straipsniai). Pagal įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklę ieškovas privalo įrodyti neteisėtus atsakovo veiksmus, padarytos žalos faktą ir neteisėtų veiksmų bei žalos priežastinį ryšį (CPK 178 straipsnis). Nustačius, kad atsakovas atliko neteisėtus veiksmus, lėmusius žalos (nuostolių) atsiradimą, jo kaltė preziumuojama (CK 6.248 straipsnio 1 dalis). Atsakovas, siekdamas išvengti civilinės atsakomybės ir remdamasis kaltės nebuvimu, turėtų paneigti šią prezumpciją (CPK 178 straipsnis, 182 straipsnio 4 punktas).
10. Neteisėtais civilinių santykių subjekto veiksmais pripažįstamas įstatymu ar sutartimi jam nustatytos pareigos pažeidimas. Nagrinėjamu atveju žalos atsiradimą ieškovė sieja su atsakovės iš krovinio vežimo santykių kylančių pareigų pažeidimu. Vadovaujantis CK 6.808 straipsnio 1 dalimi, krovinio vežimo sutartimi vežėjas įsipareigoja siuntėjo jam perduotą krovinį nugabenti į paskirties vietą ir išduoti turinčiam teisę krovinį gauti asmeniui (gavėjui), o siuntėjas (gavėjas) įsipareigoja už krovinio vežimą sumokėti nustatytą užmokestį. Vežimo sutarties sudarymas patvirtinamas važtaraščiu ar kitu dokumentu (CK 6.808 straipsnio 2 dalis). Vadovaujantis CMR konvencijos 1 straipsniu, konvencija taikoma kelių transporto priemonėmis vežamo krovinio už užmokestį sutarčiai, kai krovinio siuntėjas ir gavėjas yra skirtingų šalių teritorijose ir bent viena iš jų yra konvencijos narė. CMR konvencijos 4 straipsnyje taip pat nurodoma, kad krovinio vežimo sutartį patvirtinantis dokumentas yra važtaraštis. Kaip matyti iš į bylą pateiktos 2015 m. kovo 17 d. Krovinio pervežimo sutarties, joje vežėju įvardinta atsakovė. Kita vertus, ieškovės užpildytame tarptautinio krovinių transportavimo važtaraštyje vežėju nurodoma trečiasis asmuo UAB „Transartas“. Kadangi atsakovė neginčija dalyvavusi organizuojant krovinio vežimą, būtent atsakovė išrašė sąskaitą ieškovei už krovinio pristatymą ir gavo iš ieškovės užmokestį, konstatuotina, kad šalis iš esmės siejo ne krovinio vežimo, bet krovinių ekspedicijos teisiniai santykiai (CK 6.824 straipsnis), kurių ribose atsakovė įsipareigojo pristatyti krovinį sutartyje nurodytu adresu, kartu prisiimdama atsakomybę už tinkamą krovinio pristatymą, t. y. faktiškai krovinį vežusio trečiojo asmens veiksmus (CMR konvencijos 3 straipsnis, CK 6.828 straipsnio 2 dalis).
11. Tokios išvados pagrįstumą patvirtina ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojama praktika. Nors CK 6.808 straipsnio 2 dalyje, CMR konvencijos 4 straipsnyje nurodoma, kad krovinio vežimo sutarties sudarymas yra patvirtinamas važtaraščiu, kasacinis teismas yra išaiškinęs, jog vežimo sutarties šalimis (dalyviais) pripažįstami siuntėjas ir asmenys, jam tiesiogiai įsipareigoję savo vardu ir rizika krovinį pervežti. Nepriklausomai nuo to, ar faktiškai krovinį vežė, ar tik įsipareigojo teisiškai, visi šie asmenys laikomi vežėjais CMR konvencijos prasme. Vežėjo nurodymas važtaraštyje yra tik vienas kriterijų, kuriais reikia vadovautis nustatant, kas iš vežimo teisinių santykių dalyvių laikytinas vežėju pagal CMR konvenciją. Būtent siuntėjo ir susitariančiojo vežėjo sutartis nulemia susitariančiojo vežėjo atsakomybės siuntėjui apimtį ir garantuoja siuntėjui, kad netinkamo sutarties vykdymo atveju susitariančioji šalis atsakys siuntėjui už jo turėtus nuostolius, todėl jeigu iš sutarties aiškiai matyti, kad šalis įsipareigoja pervežti krovinį, ji laikoma vežėju CMR konvencijos prasme ir atsako kaip krovinio vežėjas nepriklausomai nuo to, kad faktiškai krovinį vežė kitas asmuo (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gegužės 3 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-265/2013, 2015 m. birželio 10 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-363-469/2015, 2018 m. vasario 7 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-3-1075/2018).
12. Nurodytas teisinis reglamentavimas reiškia, kad atsakovė yra tinkamas subjektas reikalavimui dėl žalos, susijusios su krovinio galimu nepristatymu ir jo galimu praradimu, atlyginimo pareikšti.
13. Įvertinęs į bylą surinktų įrodymų visumą ieškovės argumentų, kad krovinys nebuvo tinkamai pristatytas, kontekste, teismas pažymi keletą reikšmingų aplinkybių. Kaip matyti iš ieškovės procesinės pozicijos, formuluodama ieškinį ieškovė aiškiai nurodė, kad žalos atlyginimo iš atsakovės reikalauja už krovinio nepristatymą logistikos bendrovei Logistica RFM Group S.r.l. 2015 m. kovo 17 d. Krovinio pervežimo sutartyje ir važtaraštyje nustatyta tvarka. Byloje nebuvo įrodinėjama aplinkybė, kad atsakovė ar trečiasis asmuo UAB „Transartas“ buvo įsipareigoję krovinį perduoti užsakovei Lube Industries S.r.l. Ieškovei tokiu būdu apibrėžus bylos nagrinėjimo ribas (CPK 135 straipsnio 1 dalies 2, 4 punktai), pasirengimo bylos nagrinėjimui stadijoje būtent logistikos bendrovė, kaip subjektas, kuriam krovinį privalėjo perduoti vežėjai, buvo įtraukta į bylą trečiuoju asmeniu.
14. Nors teisminio nagrinėjimo metu ieškovės atstovai kelis kartus teikė prašymus dėl įrodymų, kurie patvirtintų krovinio perdavimą užsakovei, išreikalavimo, poreikis gauti tokius įrodymus buvo siejamas būtent su siekiu nuginčyti aplinkybę, jog krovinys buvo perduotas logistikos bendrovei. Proceso metu sprendžiant prašymus dėl įrodymų išreikalavimo kelis kartus buvo aiškiai akcentuota, kad fakto, ar krovinį gavo užsakovė Lube Industries S.r.l., konstatavimas nepatenka į nagrinėjamos bylos ribas, toks faktas negali būti nustatinėjamas į bylą dalyvaujančiu asmeniu nesant įtrauktai užsakovei. Teismui aiškiai įvardijus bylos nagrinėjimo ribas, ieškovė nei prašymo dėl šių ribų išplėtimo (ieškinio pagrindo ar ieškinio dalyko tikslinimo), nei reikalavimo į bylą trečiuoju asmeniu įtraukti Lube Industries S.r.l., neteikė. Dėl nurodytų aplinkybių, galiojant rungimosi ir dispozityvumo principams, byla buvo išnagrinėta pagal pačios ieškovės įvardintus ieškinio dalyką ir pagrindą. Kitaip tariant, tam, kad būtų konstatuotas neteisėtas veiksmas, kaip civilinės atsakomybės taikymo sąlyga, ieškovė privalėjo įrodyti, jog krovinys nebuvo pristatytas logistikos bendrovei Logistika RFM Group S.r.l., adresu via dell ‘industria 23a, 04011 Aprilia, Italijoje.
15. Vadovaujantis CMR konvencijos 13 straipsnio 1 dalimi, pristačius krovinį į paskirties vietą, gavėjas turi teisę pareikalauti iš vežėjo jam perduoti antrąjį važtaraščio egzempliorių ir krovinį, parašu patvirtindamas apie krovinio gavimą. Nagrinėjamu atveju vežėjas grąžino atsakovei važtaraštį, kurio 24 punkte, skirtame užfiksuoti krovinio pristatymą, nurodoma pristatymo data – 2015 m. kovo 24 d., taip pat matomas Logistica RFM Group S.r.l. antspaudas su adresu Via delle Camelie, 26, 00048, Nettuno (RM) bei parašas. Kaip minėta sprendimo 6 punkte, nors ieškovės atstovai bylos nagrinėjimo metu parašo buvimo faktą ginčijo, jis matomas tiek ieškovės su ieškiniu pateiktoje važtaraščio kopijoje, tiek ir atsakovės teiktoje kopijoje, kurios originalas buvo apžiūrimas 2020 m. sausio 20 d. teismo posėdžio metu.
16. Ginčydama važtaraštyje užfiksuotą krovinio perdavimo gavėjui faktą ieškovė ieškinyje nurodė, kad tinkamą pareigos pristatyti krovinį įvykdymą paneigia aplinkybė, jog krovinys buvo pristatytas ne važtaraštyje nurodytu pristatymo vietos adresu – via dell ‘industria 23a, 04011 Aprilia, bet kitu adresu – Via delle Camelie, 26, 00048, Nettuno (RM). Be to, ieškovė bylos nagrinėjimo metu papildomai nurodė, kad nei iš važtaraščio turinio, nei iš kitų dokumentų nėra aišku, kas krovinį priėmė, todėl spręsti, jog pareiga pristatyti krovinį gavėjui yra įvykdyta, nėra pagrindo. Tokių argumentų pagrįstumą paneigia šių į bylą surinktų įrodymų visuma:
16.1. Nors tarp CMR konvencijos 13 straipsnio 1 dalyje nurodytų krovinio pristatymo patvirtinimo rekvizitų nėra imperatyviai nurodytas įmonės anspaudas, pačiame važtaraštyje nurodoma, kad krovinio gavimas užfiksuojamas nurodant gavimo datą bei šį faktą patvirtinant gavėjo parašu ir spaudu. Tokie rekvizitai buvo įvardinti kaip pakankami tam, kad įsitikinti, jog krovinį atsiima asmuo, kuriam krovinys skirtas. Kitaip tariant, vežėjas, pristatęs krovinį važtaraštyje nurodytu adresu, neturi pagrindo abejoti, kad gavėjo antspaudu disponuojantis asmuo yra tinkamas subjektas kroviniui atsiimti.
16.2. Nors ieškovės su ieškiniu pateiktoje užsakovei išrašytoje 2015 m. kovo 20 d. sąskaitoje įvardintas konkretus užsakovo kontaktinis asmuo – Mariani Roberta, informacija apie tokį kontaktinį asmenį nebuvo įtraukta nei į su atsakove sudarytą sutartį, nei į važtaraštį, byloje nėra jokių įrodymų, kurie leistų spręsti, kad atsakovei ar trečiajam asmeniui UAB „Transartas“ apie tokį kontaktinį asmenį buvo žinoma, ir, juolab, įrodymų, jog krovinio gavimą turėjo patvirtinti būtent šis asmuo.
16.3. Ieškovės cituojama Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. liepos 22 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-334/2011 suformuluota teisės aiškinimo taisyklė, kad perduodamas krovinį ne važtaraštyje nurodytam gavėjui vežėjas pažeidžia vežimo sutartimi prisiimtus įsipareigojimus krovinį perduoti jį turinčiam teisę gauti asmeniui, negali būti aiškinama kaip reiškianti, jog, esant parašui ir įmonės antspaudui, tačiau kartu nesant nurodytam konkrečiam krovinį priėmusiam asmeniui bei jo pareigybei, turi būti konstatuojamas krovinio perdavimas kitam asmeniui, nei nurodytas važtaraštyje, o kartu ir vežėjo pareigos elgtis rūpestingai pažeidimas. Nagrinėjamoje byloje susiklostė situacija, kad krovinys buvo perduodamas ne kitam subjektui, nenurodytam važtaraštyje, bet asmeniui, save identifikavusiam gavėjo atstovu.
16.4. Kartu pažymėtina, kad, atsakovei pateikus krovinio perdavimą patvirtinantį įrodymą, pareiga nuginčyti tokio įrodymo turinį tenka ieškovei, kuri tvirtina, jog krovinys nebuvo pristatytas (CPK 178 straipsnis). Nors, kaip nuolat teisminio bylos nagrinėjimo metu akcentavo ieškovės direktorė, ji turi ilgametę patirtį tarptautinio krovinių vežimo srityje, gavusi važtaraštį, kuriame būtent parašu ir antspaudu užfiksuotas krovinio gavimas, ji ne tik nekėlė klausimo dėl rekvizitų pakankamumo, vežimo paslaugas vertino kaip tinkamai suteiktas už jas atsiskaitydama ir reikalaudama iš AB Šiaulių banko atsiskaityti pagal faktoringo sutartį bei vėliau nesutikdama su banko reiškiamomis pretenzijomis, bet ir reikšdama pretenzijas atsakovei ar ieškinį teisme aplinkybės, kad neįmanoma identifikuoti, kam krovinys perduotas, neįvardijo kaip patvirtinančios atsakovės veiksmų neteisėtumą, šia aplinkybe savo poziciją ėmė grįsti tik teisminio nagrinėjimo eigoje, kai į bylą buvo pradėti rinkti duomenys, susiję su pradiniu ieškovės argumentu, jog krovinys buvo pristatytas kitu, nei nurodyta važtaraštyje, adresu.
16.5. Vertinant ieškovės argumentą dėl krovinio pristatymo vietos, pažymėtina, kad jis grindžiamas kito, nei nurodyta važtaraštyje krovinio pristatymo vieta, adreso gavėjo antspaude nurodymu. Teismo iš Italijos atsakingų institucijų gautų Romos prekybos, pramonės, amatų ir žemės ūkio rūmų įmonių registro duomenys patvirtina, jog Via delle Camelie, 26, 00048, Nettuno (RM) yra trečiojo asmens Logistica RFM Group S.r.l. registracijos adresas. Spręsti, kad įmonės antspaude turėjo būti užfiksuotas jos valdomo logistikos sandėlio, bet ne įmonės buveinės, adresas, nėra pagrindo.
16.6. Reikšminga pripažintina ir aplinkybė, kad pačios ieškovės su dubliku į bylą pateiktoje nuotraukoje iš navigacijos sistemos užfiksuota, jog adresu Via delle Camelie, 26, 00048, Nettuno (RM) yra ne logistikos sandėlis, bet gyvenamasis namas. Ši aplinkybė paneigia trečiojo asmens International Insurance Company of Hannover, SE, atstovaujamos Marine Underwriting Services SIA Lietuvos filialo, pradinėje bylos stadijoje (atsiliepime į ieškinį ir prie jo pridėtuose dokumentuose) iškeltą prielaidą, kad krovinys galėjo būti nukreiptas į kitą tos pačios logistikos bendrovės terminalą.
16.7. Pažymėtina, kad jokių duomenų, jog krovinys buvo pristatytas logistikos įmonės antspaude nurodytu adresu, į bylą nepateikta. Priešingai, 2019 m. lapkričio 27 d. teismo posėdyje liudytoju apklaustas UAB „Transartas“ vairuotojas aiškiai nurodė krovinį pristatęs važtaraštyje nurodytu jo paskirties adresu. Vien aplinkybė, kad, kilus ginčui, 2018 m. birželio 21 d. rašydamas atsakovės su tripliku pateiktą rašytinį paaiškinimą dėl krovinio pristatymo aplinkybių, vairuotojas, kaip jis pats nurodė, kartu su įmonės vadovu susirado vietovės nuotraukas navigacinėje sistemoje ir ten nurodytas koordinates įvardijo kaip vietą, į kurią buvo pristatytas krovinys, net ir antstoliui ieškovės 2020 m. sausio 14 d. į bylą pateiktame 2020 m. sausio 13 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokole konstatavus, kad koordinatės nėra tikslios, jas nuo važtaraštyje nurodytos krovinio pristatymo vietos skiria apie 153 metrai, nesukuria pagrindo netikėti vairuotojo tiek minėtame paaiškinime, tiek ir teikiant parodymus teismo posėdžio metu nurodytomis aplinkybėmis, kad krovinio pristatymo vieta nebuvo keičiama, krovinys buvo pristatytas jo paskirties adresu. Ieškovės atstovų argumentai dėl liudytojo parodymų subjektyvumo, dėl to, kad liudytojas kai kurias aplinkybes atsiminė itin tiksliai, o kitų visai neatsiminė, vertintini kaip formalių detalių akcentavimas. Pabrėžtina, kad šiuo atveju liudytojo parodymai tapo papildomu įrodymu visų į bylą surinktų duomenų kontekste. Ginčydama atsakovės teiktų įrodymų patikimumą, ieškovė, kuriai ir teko įrodinėjimo pareiga, jokių įrodymų apie krovinio nepristatymą paskirties adresu, į bylą nepateikė, savo poziciją grindė prielaidomis, kurios negali tapti pagrindu atsakovės veiksmų neteisėtumui patvirtinti.
16.8. Šiuo aspektu reikšminga pripažintina ir aplinkybė, kad krovinio gavimo fakto neginčijo ir krovinio gavėją trečiąjį asmenį Logistica RFM Group S.r.l. teisminio nagrinėjimo metu atstovavę asmenys. Nors ieškovės atstovai bylos nagrinėjimo metu pagrįstai akcentavo, kad trečiojo asmens atstovų pozicija yra neišsami, nenuosekli, o dokumentai į bylą buvo teikiami pagal tai, kokie klausimai kildavo teismui ir kitiems proceso dalyviams bylos nagrinėjimo metu, tas pats pasakytina ir apie pačios ieškovės poziciją. Kaip minėta sprendimo 16.4 punkte, tik bylos nagrinėjimo metu ieškovė įvardijo ieškinyje neminėtą aplinkybę, kad prekių perdavimas nėra tinkamai įformintas. Be to, ieškovės vadovė ilgą laiką tvirtino neturinti jokių rašytinių įrodymų apie bendradarbiavimą su užsakove, teikdama paaiškinimus nurodė apie tai, kad krovinys nepristatytas, sužinojusi telefonu, ir tik prieš pat bylos išnagrinėjimą iš esmės, kai į bylą 2020 m. sausio 15 d. ir 2020 m. sausio 20 d. buvo gauti užsakovės Lube Industries S.r.l. 2015 m. kovo 26 d. raštas logistikos bendrovei Logistica RFM Group S.r.l. dėl krovinio perdavimo, logistikos bendrovės 2015 m. kovo 26 d. išrašyta sąskaita bei šiai bendrovei palikto važtaraščio kopija su užsakovės antspaudu, ieškovė 2020 m. sausio 27 d. pateikė 2015 m. balandžio 14 d. Lube Industries S.r.l. raštą, kad prekės negautos ir toliau užsakovė su ieškove nebendradarbiaus.
16.9. Kartu pažymėtina, kad nagrinėjamu atveju reikšminga yra pati krovinio gavėjo procesinė pozicija, o ne tokią poziciją patvirtinantys įrodymai. Krovinio gavimo pripažinimas nagrinėjamos bylos kontekste nėra trečiajam asmeniui palanki aplinkybė. Jeigu krovinys trečiajam asmeniui nebuvo įteiktas, jis, būdamas proceso dalyviu, turėjo šią aplinkybę aiškiai įvardinti ir ją įrodinėti, tačiau to nedarė. Ieškovės keltas abejones dėl trečiojo asmens atstovavimo tinkamumo, dėl to, ar sudarant atstovavimo sutartį buvo užtikrintas ją sudariusių asmenų autentiškumas, t. y. ar tikrai byloje buvo išreikšta Logistica RFM Group S.r.l. procesinė pozicija, teismas vertina kaip neįrodytas prielaidas.
16.10. Įvertinus ieškovės 2020 m. vasario 26 d. posėdžio metu pateiktą prašymą dėl sprendimo 16.8 punkte aptartų trečiojo asmens atstovų pateiktų įrodymų suklastojimo, pažymėtina, kad pačiame prašyme abejojant dokumentuose esančių užsakovės Lube Industries S.r.l. parašų ir antspaudų autentiškumu yra pripažįstama, jog šio argumento patikrinti skiriant ekspertizę nėra galimybės dėl neturimų dokumentų originalų. Reikšminga pripažintina ir aplinkybė, kad, kaip minėta sprendimo 16.8 punkte, dokumentus, kurių vienas (2015 m. kovo 26 d. raštas, kuriuo kreipiamasi į logistikos bendrovę dėl krovinio) yra parengtas ant firminio užsakovės Lube Industries S.r.l. blanko su ant jo uždėtu bendrovės antspaudu, trečiojo asmens atstovai į bylą pateikė anksčiau, nei ieškovė pateikė užsakovės 2015 m. balandžio 14 d. raštą, jog krovinys nepristatytas. Ieškovės vėliau pateiktas dokumentas parengtas ant tokio paties firminio blanko su tais pačiais rekvizitais, panaudojant tokio paties turinio ir formos spaudą. Dėl nurodytos priežasties ieškovės argumentas, kad dokumentai galėjo būti suklastoti naudojant byloje esančius duomenis (pvz., parašų pavyzdžius), vertintini kaip jokiais įrodymais nepagrįsta prielaida.
16.11. Dar kartą pabrėžtina, kad trečiojo asmens Logistica RFM Group S.r.l. teiktais dokumentais nagrinėjamos bylos kontekste buvo ne įrodinėjamas faktas, jog krovinys buvo perduotas užsakovei Lube Industries S.r.l., bet pripažįstama aplinkybė, kad krovinį gavo važtaraštyje gavėju nurodytas asmuo Logistica RFM Group S.r.l. Dėl nurodytos priežasties ieškovės vadovės 2020 m. vasario 26 d. posėdyje išreikštos abejonės dėl šių dokumentų turinio pakankamumo (dėl to, kad pristatant krovinį užsakovei turėjo būti surašytas naujas važtaraštis, o ne daroma žyma važtaraštyje, pagal kurį krovinys buvo vežamas iš Lietuvos į Italiją, taip pat dėl to, jog logistikos bendrovės išrašytoje sąskaitoje nenurodomas mokestis už krovinio pristatymą), negali būti vertinamos kaip reikšmingos sprendžiant atsakovės atsakomybės klausimą. Kita vertus, iš šių dokumentų turinio negalima spręsti, kad trečiasis asmuo įrodinėjo krovinio pristatymo užsakovei faktą. Aptariami dokumentai gali būti vertinami kaip atskleidžiantys trečiojo asmens poziciją, kad užsakovė kreipėsi dėl krovinio perdavimo, jog krovinio perdavimas buvo užfiksuotas užsakovės antspaudu ir parašu važtaraštyje ir sąskaitos paslaugos gavėjui išrašymu.
16.12. Sutikdamas su ieškovės pozicija dėl trečiojo asmens atstovų argumentų nenuoseklumo, teismas pažymi, kad į bylą pateiktas teisininko S. R. rašytinis paaiškinimas, jog Logistica RFM Group S.r.l. neigia santykių su Lube Industries S.r.l. faktą, nepaneigia sprendimo 16.8 – 16.9 punktuose aptartų išvadų, kad trečiasis asmuo neginčijo krovinio gavimo faktų bei pats teikė į bylą tai patvirtinančius dokumentus. Kita vertus, išvada, kad pareiga pristatyti krovinį važtaraštyje nurodytam gavėjui buvo įvykdyta tinkamai, atitinka į bylą surinktų įrodymų visumą, o įrodymų, kad krovinys Logistica RFM Group S.r.l. nebuvo pristatytas, ieškovė nepateikė.
16.13. Ieškovės pozicija iš esmės grindžiama užsakovės atsisakymu sumokėti už krovinį ir vienašališku pareiškimu, kad krovinio užsakovė negavo. Byloje nėra jokių duomenų, kurie leistų vertinti, kad ieškovė tikrino tokios užsakovės pozicijos patikimumą ir atitikimą tikrovei. Pažymėtina ir tai, kad ieškovė nereiškė pretenzijų užsakovei ir tuo pagrindu, jog pati užsakovė nurodė perduoti krovinį logistikos bendrovei, neįrodinėjo, kad krovinio perdavimas Logistica RFM Group S.r.l. patvirtina sutarties tarp ieškovės ir užsakovės įvykdymą, o kartu ir sukuria užsakovei pareigą atsiskaityti nepriklausomai nuo to, ar Logistica RFM Group S.r.l. gautą krovinį perdavė užsakovei. Ieškovė, vadovaudamasi prielaidomis, neturėdama jokių įrodymų, kad krovinys Logistica RFM Group S.r.l. nebuvo perduotas, atsakomybę už Lube Industries S.r.l. atsisakymą vykdyti sutartinį įsipareigojimą, nepagrįstai siekia perkelti savo įsipareigojimus tinkamai įvykdžiusiam vežėjui.
17. Apibendrindamas sprendimo 16 punkte nurodytas aplinkybes teismas sprendžia, kad ieškovė neįvykdė pareigos įrodyti atsakovės neteisėtus veiksmus, kaip pagrindą civilinei atsakomybei taikyti. Ši išvada pati savaime yra pagrindas ieškinį atmesti, kadangi nesant neteisėtų veiksmų neegzistuoja ir priežastinio ryšio bei kaltės sąlygos.
18. Pasisakydamas dėl kaltės, kaip civilinės atsakomybės taikymo sąlygos, teismas sutinka su atsakovės išdėstyta pozicija, kad, net ir tuo atveju, jeigu dėl apgaulės krovinį iš trečiojo asmens UAB „Transartas“ būtų perėmęs ne Logistica RFM Group S.r.l. atstovas, o pašalinis asmuo (kaip minėta, tokių įrodymų byloje nėra), sprendimo 16.1 – 16.4 punktuose aptarta krovinio perdavimo ir šio perdavimo įforminimo tvarka paneigtų tyčinį UAB „Transartas“, o kartu ir atsakovės veiksmų pobūdį ar didelį neatsargumą, kuris prilyginamas tyčiai CMR konvencijos 29 straipsnio 1 dalies, kaip toks prilyginimas yra aiškinamas ieškovės cituojamoje kasacinio teismo praktikoje (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 14 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-172/2009, 2014 m. balandžio 16 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-219/2014, 2014 m. birželio 27 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-350/2014, 2017 m. gruodžio 18 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-461-378/2017), prasme. Dar kartą akcentuotina, kad ieškovei buvo grąžintas važtaraštis su gavėjo anspaudu ir parašu, jokių papildomų priemonių gavėjo įgaliojimams patikrinti taikymo ieškovė iš vežėjų nereikalavo, gavusi važtaraštį pati krovinio pristatymo patvirtinimo pakankamumu neabejojo, pretenzijų užsakovei nereiškė. Krovinys buvo perduotas jį pristačius į paskirties vietą asmeniui, turėjusiam gavėjo antspaudą, todėl abejoti tokio asmens įgaliojimų pakankamumu vežėjas neturėjo pagrindo.
19. Reikšminga teismas pripažįsta ir sprendimo 7 punkte aptartą aplinkybę, kad pretenzija atsakovei ir trečiajam asmeniui UAB „Transartas“ buvo pateikta tik 2017 m. gruodžio 1 d., t. y. praėjus daugiau nei dviem su puse metų po krovinio pristatymo, nors, kaip minėta sprendimo 8, 16.8 punktuose, ilgą laiką teikusi nenuoseklius paaiškinimus dėl sužinojimo apie krovinio nepristatymą momento, ieškovė 2020 m. sausio 27 d. pateikė 2015 m. balandžio 14 d., t. y. nepraėjus nei 1 mėn. po krovinio pristatymo, parengtą Lube Industries S.r.l. raštą, jog prekės negautos ir toliau užsakovė su ieškove nebendradarbiaus, apie iš užsakovės gautas pretenzijas AB Šiaulių banką ieškovė informavo dar anksčiau – 2015 m. balandžio 13 d., o jau 2015 m. birželio 25 d. buvo gavusi informaciją iš banko, kad įvykis tiriamas ir gali būti pripažintas nedraudiminiu, t. y. jog ieškovei gali tekti pareiga grąžinti bankui faktoringo sutarties pagrindu gautas sumas ir su užsakove bei vežėjais aiškintis pačiai. Net ir disponuodama tokia informacija ieškovė nepasirūpino, kad apie tai CMR 32 straipsnio 2 dalyje nustatyta forma būtų tinkamai informuota atsakovė ar trečiasis asmuo UAB „Transartas“, kas nulėmė vėlesnį atsakovės civilinės atsakomybės draudiko atsisakymą tirti įvykį.
20. Toks ieškovės delsimas apribojo ir atsakovės bei trečiojo asmens galimybes įvertinti situaciją bei surinkti ginčui spręsti reikšmingus įrodymus. Net ir tikėdamasi, kad atsiskaitymo klausimas gali būti išspręstas su AB Šiaulių banko ar banko pasirinkto draudiko pagalba, ieškovė privalėjo apie kilusias kliūtis tinkamai pranešti atsakovei ir trečiajam asmeniui, tokiu būdu pristabdydama ieškinio senaties termino skaičiavimą (CMR konvencijos 32 straipsnio 2 dalis), tačiau to nepadarė.
21. Vadovaujantis CK 1.125 straipsnio 2 dalimi, CMR konvencijos 32 straipsnio 1 dalimi, iš vežimo teisinių santykių, turinčių tarptautinį elementą, kylantiems reikalavimams pareikšti taikomas sutrumpintas 1 metų ieškinio senaties terminas, pradedant skaičiuoti trisdešimtąją dieną po termino pristatyti krovinį pabaigos. 3 metų terminas taikomas tik tuo atveju, jeigu konstatuojami tyčiniai šalies, kuriai reiškiami reikalavimai, veiksmai. Sprendimo 18 punkte pateiktos išvados leidžia spręsti, kad, net ir nustačius pažeidimą atsakovės veiksmuose (kas nebuvo padaryta), turėtų būti taikomas 1 metų ieškinio senaties terminas, kurį ieškovė akivaizdžiai ir itin grubiai praleido dėl subjektyvių priežasčių nevykdydama CMR konvencijos 32 straipsnyje įtvirtinto įpareigojimo. Toks ieškovės elgesys negali būti vertinamas kaip sukuriantis sąlygas praleistą terminą atnaujinti (CK 1.131 straipsnio 2 dalis), todėl senaties termino praleidimas pripažįstamas savarankišku pagrindu ieškiniui atmesti (CK 1.131 straipsnio 1 dalis).
22. Ieškinio reikalavimus atmetus, iš ieškovės valstybei priteisiamas teismo išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų vertimu į italų kalbą (59,29 Eur + 32,67 Eur + 71,51 Eur + 84,40 Eur + 233,95 Eur + 128,32 Eur = 610,14 Eur) ir procesinių dokumentų įteikimu (35,53 Eur) atlyginimas, iš viso 645,67 Eur (610,14 Eur + 35,53 Eur). (CPK 96 straipsnis).
23. Be to, atsakovė su 2019 m. gruodžio 13 d., 2020 m. sausio 17 d. ir 2020 m. vasario 26 d. prašymais pateikė teismui duomenis apie 3 650 Eur atstovavimo išlaidas ir 392,04 Eur išlaidas dokumentų vertimams, o trečiasis asmuo International Insurance Company of Hannover, SE, atstovaujama Marine Underwriting Services SIA Lietuvos filialo, su 2018 m. liepos 16 d. prašymu – duomenis apie 1 778,33 Eur atstovavimo išlaidas ir 1 084,54 Eur išlaidas dokumentų vertimams. Dokumentų vertimo išlaidos buvo susijusios su Logistica RFM Group S.r.l. įtraukimu į bylą trečiuoju asmeniu, o taip pat į bylą teikiamais nevalstybine kalba surašytais dokumentais, todėl abejoti jų realumu ir tikslingumu nėra pagrindo. Įvertinęs atstovavimo išlaidų dydžius teismas pažymi, kad šios išlaidos neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija) (toliau – Rekomendacijos) nustatytų maksimalių priteistinų dydžių. Vien už 2018 m. antrąjį ketvirtį advokato padėjėjos teiktus atsiliepimą į ieškinį ir tripliką trečiasis asmuo International Insurance Company of Hannover, SE turėjo pagrindą priskaičiuoti 2 831,36 Eur ((2,5 + 1,5) * 884,80 Eur * 80 proc.) atstovavimo išlaidų (Rekomendacijų 5, 7, 8.2, 8.3 punktai), t. y. ženkliai daugiau, nei faktiškai priskaičiavo. Kadangi atsakovei atstovavo advokatė, vien už atsiliepimo į ieškinį ir tripliko surašymą tuo pačiu laikotarpiu ji galėjo skaičiuoti 3 539,20 Eur ((2,5 + 1,5) * 884,80 Eur) atstovavimo išlaidų (Rekomendacijų 7, 8.2, 8.3 punktai). Vien ši suma beveik siekia bendrą atsakovės atstovavimo išlaidų sumą, net ir nevertinant aplinkybės, kad atsakovės atstovė dalyvavo eilėje teismo posėdžių bei teikė teismui įvairius procesinius prašymus. Be to, pažymėtina, kad pačios ieškovės atstovavimo išlaidos buvo ženkliai didesnės ir sudarė 5 717,25 Eur. Nurodytos aplinkybės leidžia spręsti, kad ieškovės ir trečiojo asmens International Insurance Company of Hannover, SE atstovavimo išlaidos yra pagrįstos, todėl byloje priėmus šiems proceso dalyviams palankų sprendimą, atlygintinos (CPK 93 straipsnis).
24. Baigiamojoje kalboje ieškovės atstovas pateikė prašymą ieškinio atmetimo atveju įvertinti bylinėjimosi išlaidų atsiradimo priežastis ir jų dalį priteisti iš trečiojo asmens Logistica RFM Group S.r.l., kadangi keletą kartų teismo posėdžiai buvo atidedami būtent dėl netinkamo šio trečiojo asmens atstovų procesinio elgesio. Įvertinęs šį prašymą teismas sprendžia, kad nagrinėjamoje byloje nėra pagrindo taikyti CPK 93 straipsnio 4 dalyje įtvirtintą išimtinę taisyklę, numatančią nukrypimo nuo bylinėjimosi išlaidų paskirstymo pagal bylos rezultatą galimybę atsižvelgiant į proceso dalyvių procesinį elgesį. Pažymėtina, kad posėdžiai byloje buvo atidedami procesinius prašymus teikiant ne tik trečiojo asmens, bet ir šalių atstovams. Trečiasis asmuo į bylą buvo įtrauktas ne tik dėl jo galimo suinteresuotumo bylos baigtimi, bet ir dėl siekio kiek įmanoma išsamiau išsiaiškinti ginčui spręsti reikšmingas aplinkybes, kurias patvirtinančių įrodymų nei su ieškiniu, nei vykstant pasirengimui bylos nagrinėjimui ieškovė nepateikė, ieškovės direktorei nurodžius, kad bendravimas su užsakove iš esmės vyko telefonu ir bylai reikšmingas aplinkybes patvirtinančių rašytinių dokumentų ieškovė neturi. Proceso eigoje į bylą buvo pateikti papildomi įrodymai, juos gavus papildomai įrodinėjimo pareigą vykdė ir ieškovė bei atsakovė, todėl spręsti, kad bylinėjimosi išlaidas nulėmė išskirtinai trečiojo asmens Logistica RFM Group S.r.l. ar jos atstovų veiksmai, nėra pagrindo.
25. Nurodytų aplinkybių visumą teismas vertina kaip pagrindą atsakovės ir trečiojo asmens International Insurance Company of Hannover, SE turėtų išlaidų atlyginimą priteisti iš ieškovės. Iš visos atsakovei priteisiama 4 042,04 Eur (3 650 Eur + 392,04 Eur), o trečiajam asmeniui International Insurance Company of Hannover, SE – 2 862,87 Eur (1 778,33 Eur + 1 084,54 Eur) bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 268 ir 270 straipsniais, teismas
n u s p r e n d ž i a:
ieškinį atmesti.
Priteisti atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Solotransa“, juridinio asmens kodas 135723325, iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Asmara“, juridinio asmens kodas 302632368, 4 042,04 Eur (keturis tūkstančius keturiasdešimt du eurus 4 ct) bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.
Priteisti trečiajam asmeniui International Insurance Company of Hannover, SE, atstovaujamai Marine Underwriting Services SIA Lietuvos filialo, iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Asmara“, juridinio asmens kodas 302632368, 2 862,87 Eur (du tūkstančius aštuonis šimtus šešiasdešimt du eurus 87 ct) bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.
Priteisti valstybei iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Asmara“, juridinio asmens kodas 302632368, 645,67 Eur (šešis šimtus keturiasdešimt penkis eurus 67 ct) teismo išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų vertimu ir įteikimu, atlyginimo.
Dėl šio sprendimo per 30 dienų nuo jo priėmimo gali būti teikiamas apeliacinis skundas Lietuvos apeliaciniam teismui, skundą paduodant per sprendimą priėmusį Kauno apygardos teismą.
Teisėjas Marius Bartninkas