Civilinė byla Nr. e2A-491-790/2021

Teisminio proceso Nr. 2-56-3-00468-2020-8 

Procesinio sprendimo kategorija 2.6.11.4.1

                                                                    (S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. vasario 25 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Mariaus Bajoro (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Romualdos Janovičienės ir Viginto Višinskio,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės viešosios įstaigos „Bruneros“ apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2020 m. gruodžio 3 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje pagal ieškovės viešosios įstaigos „Bruneros“ ieškinį atsakovėms biudžetinėms įstaigoms Kauno Kovo 11–osios gimnazijai, Kauno Antano Smetonos gimnazijai, Kauno Vinco Kudirkos progimnazijai, Kauno mokyklai-darželiui „Rūtelė“, Kauno Šv. Kazimiero progimnazijai, Kauno „Varpo“ gimnazijai, Kauno Šančių mokyklai-daugiafunkciam centrui, Kauno Petrašiūnų progimnazijai, Kauno Martyno Mažvydo progimnazijai, Kauno Panemunės pradinei mokyklai, Kauno Kazio Griniaus progimnazijai, Kauno Pilėnų progimnazijai, Kauno Jono Basanavičiaus gimnazijai, Kauno Veršvų gimnazijai, Kauno Prano Mašioto pradinei mokyklai, Suzukio pradinei mokyklai, Kauno „Aušros“ gimnazijai, Kauno „Paparčio“ pradinei mokyklai, Kauno Bernardo Brazdžionio mokyklai, Kauno Jono ir Petro Vileišių mokyklai, Kauno Jono Jablonskio gimnazijai, Kauno Aleksandro Puškino gimnazijai, Kauno Simono Daukanto progimnazijai, Kauno Dainavos progimnazijai, Kauno Senamiesčio progimnazijai, Kauno Saulės gimnazijai, Kauno Aleksandro Stulginskio mokyklai-daugiafunkciam centrui, Vytauto Didžiojo universiteto „Atžalyno“ progimnazijai, Kauno technologijos universiteto inžinerijos licėjui, Kauno Gedimino sporto ir sveikatingumo gimnazijai, Kauno „Santaros“ gimnazijai ir Kauno Juozo Grušo meno gimnazijai, viešosioms įstaigoms Generolo Povilo Plechavičiaus kadetų licėjui ir Kauno Juozo Urbšio progimnazijai dėl viešųjų pirkimų mokinių maitinimo paslaugoms įgyti sąlygų teisėtumo, išvadą teikianti institucija – Viešųjų pirkimų tarnyba.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I.       Ginčo esmė

1.       Ieškovė viešoji įstaiga (toliau – ir VšĮ) „Bruneros“ Kauno apygardos teismui pateikė septynis ieškinius, kurių pagrindu šiame teisme buvo pradėtos atskiros civilinės bylos. Kauno apygardos teismo 2020 m. rugsėjo 14 d., 2020 m. rugsėjo 16 d., 2020 m. rugsėjo 30 d., 2020 m. spalio 7 d., 2020 m. spalio 13 d. ir 2020 m. spalio 27 d. nutartimis šios bylos buvo sujungtos į vieną bylą.

2.       Ieškovė prašė pripažinti neteisėtomis ir panaikinti atsakovių biudžetinių įstaigų Kauno Kovo 11–osios gimnazijos, Kauno Antano Smetonos gimnazijos, Kauno Vinco Kudirkos progimnazijos, Kauno mokyklos-darželio „Rūtelė“, Kauno Šv. Kazimiero progimnazijos, Kauno „Varpo“ gimnazijos, Kauno Šančių mokyklos-daugiafunkcio centro, Kauno Petrašiūnų progimnazijos, Kauno Martyno Mažvydo progimnazijos, Kauno Panemunės pradinės mokyklos, Kauno Kazio Griniaus progimnazijos, Kauno Pilėnų progimnazijos, Kauno Jono Basanavičiaus gimnazijos, Kauno Veršvų gimnazijos, Kauno Prano Mašioto pradinės mokyklos, Suzukio pradinės mokyklos, Kauno „Aušros“ gimnazijos, Kauno „Paparčio“ pradinės mokyklos, Kauno Bernardo Brazdžionio mokyklos, Kauno Jono ir Petro Vileišių mokyklos, Kauno Jono Jablonskio gimnazijos, Kauno Aleksandro Puškino gimnazijos, Kauno Simono Daukanto progimnazijos, Kauno Dainavos progimnazijos, Kauno Senamiesčio progimnazijos, Kauno Saulės gimnazijos, Kauno Aleksandro Stulginskio mokyklos-daugiafunkcio centro, Vytauto Didžiojo universiteto „Atžalyno“ progimnazijos, Kauno technologijos universiteto inžinerijos licėjaus, Kauno Gedimino sporto ir sveikatingumo gimnazijos, Kauno „Santaros“ gimnazijos ir Kauno Juozo Grušo meno gimnazijos, VšĮ Generolo Povilo Plechavičiaus kadetų licėjaus ir Kauno Juozo Urbšio progimnazijos atvirų konkursų būdu vykdomų viešųjų pirkimų mokinių maitinimo paslaugoms įgyti (toliau visi kartu – pirkimai) sąlygas, kurios visų atsakovių paskelbtuose pirkimuose, išskyrus Kauno Saulės gimnazijos pirkimo Nr. 507450 7.24.2.1.3 papunkčio dalį, yra identiškos, t. y.:

2.1.                      7.24.1 papunkčio dalį, kurioje nustatytas antrasis vertinimo kriterijus „aktyvaus dalyvavimo mokyklos, kaip švietimo įstaigos, gyvenime strategija (sveiko maitinimo skatinimo priemonės, informacinės priemonės, švenčių / renginių tematikos atsispindėjimas valgykloje) (B)“;

2.2.                      7.24.2.2 papunktį (su visais smulkesniais papunkčiais), aprašantį antrojo kriterijaus vertinimą;

2.3.                      1.6.7 papunktį (su visais smulkesniais papunkčiais);

2.4.                      visų pirkimų sąlygų, išskyrus Kauno Saulės gimnazijos pirkimo Nr. 507450, 7.24.2.1.3 papunkčio dalį, kurioje aprašytas pirmojo kriterijaus vertinimas: „Papildomas maitinimas – užkandžių stalas (bufetas) ir jo patiekalai (užkandžiai) patrauklūs tokio amžiaus vaikams (pavyzdžiui, mėsainių, dešrainių, kebabų formos, maisto pateikimas estetiškas ir patrauklus (kaip nurodyta http://sam.lrv.lt/, pasirenkant veiklos sritys>visuomenes sveikatos priežiūra>mityba ir fizinis aktyvumas> Valgiaraščiai ir technologines korteles ugdymo bei gydymo įstaigoms)“, taip pat šio papunkčio formuluotę „nuotraukos turi būti <...> kokybiškos“; Kauno Saulės gimnazijos pirkimo Nr. 507450 7.24.2.1.3 papunkčio dalį, kurioje aprašytas pirmojo kriterijaus vertinimas: „Papildomas maitinimas – užkandžių stalas (bufetas) ir jo patiekalai (užkandžiai) patrauklūs tokio amžiaus vaikams (pavyzdžiui, mėsainių, dešrainių, kebabų formos, maisto pateikimas estetiškas ir patrauklus (kaip nurodyta http://sam.lrv.lt/, pasirenkant veiklos sritys>visuomenės sveikatos priežiūra>mityba ir fizinis aktyvumas> Valgiaraščiai ir technologinės kortelės ugdymo bei gydymo įstaigoms (http://sam.lrv.lt/lt / veiklos-sritys / visuomenes-sveikatos-prieziura / mityba-irfizinis-aktyvumas-2 / vaiku / estetisko), bei adresu:(https://www.facebook.com / sam.lt / photos / ?tab=album&album_id=1992603207489637))“, taip pat šio papunkčio formuluotę „nuotraukos turi būti <...> kokybiškos“;

2.5.                      1.6.6.3 papunkčio formuluotę „nuotraukos turi būti <...> kokybiškos“.

3.       Ieškovės vertinimu, pirmojo vertinimo kriterijaus aprašymo dalis dėl užkandžių stalo (bufeto) kokybės ir patrauklumo yra abstrakti ir neteisėta. Iš pirkimų sąlygų nėra aišku, koks objektyviai turėtų būti užkandžių stalas ir jo patiekalai (užkandžiai), kad jie būtų patrauklūs tokio amžiaus vaikams, kas yra estetiškas ir patrauklus maisto pateikimas. Estetika, grožis, patrauklumas – tai itin subjektyvūs kriterijai, priklausantys nuo vertintojo suvokimo, todėl atsakovės turės labai plačią diskrecijos teisę pagal objektyviai nepamatuojamus kriterijus nuspręsti, ar pateikti bufeto patiekalų pavyzdžiai juos atitinka. Pirmasis vertinimo kriterijus yra nesuderinamas su ketvirtuoju kriterijumi, pagal kurį tiekėjai mokiniams privalės užtikrinti švediško stalo galimybę, kai mokiniai patiekalus į lėkštę įsidės patys ir tokiu būdu patys nulems maisto serviravimo lėkštėje estetiką. Reikalavimas pateikti kokybiškas nuotraukas yra abstraktus, nes nėra aišku, kokių formatų ir (ar) raiškos nuotraukos turi būti pateiktos, kad jas vertinant nekiltų ginčų dėl jų kokybės.

4.       Pirkimų sąlygos, kuriose nustatytas antrasis vertinimo kriterijus ekonomiškai naudingiausiam pasiūlymui išrinkti, taip pat suformuluotos abstrakčiai, detaliau nepaaiškinant jų turinio, todėl kyla rizika, kad atskiri tiekėjai ir atsakovės gali jas suprasti ir vertinti skirtingai. Iš ginčijamų sąlygų ir iš pirkimų dokumentų visumos nėra aišku, kada bus laikoma, kad tiekėjo siūlomos rengti valgykloje teminės akcijos yra aprašytos detaliai ir kokius parametrus atitinkančios akcijas pristatančios vizualizacijos bus laikomos kokybiškomis. Tiekėjo pasiūlymo įvertinimas pagal antrąjį kriterijų priklauso nuo subjektyvaus atsakovių vertinimo pagal iš anksto neišviešintus vertinimo parametrus. Reikalavimas pateikti tiekėjo parengtas valgyklos vizualizacijas suteikia nepagrįstą konkurencinį pranašumą maitinimo atitinkamoje valgykloje paslaugas jau teikiančiam ar teikusiam tiekėjui. Antrasis vertinimo kriterijus yra formalus, betikslis ir neužtikrina realios tiekėjų konkurencijos, todėl turėtų būti pašalintas.

II.       Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

5.       Kauno apygardos teismas 2020 m. gruodžio 3 d. sprendimu ieškinį atmetė.

6.       Teismas nesutiko su atsakovių argumentais, kad ieškovė neturi teisinio suinteresuotumo ginčyti pirkimų sąlygas. Nors keli ieškovės pasiūlymai atsakovių vykdomuose pirkimuose buvo pripažinti atitinkančiais visus vertinimo kriterijus, nėra aišku, kokie balai ieškovei buvo skirti pagal kiekvieną kriterijų ir negalima teigti, kad pirkimų sutartys bus sudarytos būtent su ja. Esant tokioms aplinkybėms, ieškovė turi suinteresuotumą ginčyti minėtų atsakovių vykdomų pirkimų sąlygas. Egzistuoja tikimybė, kad, vykdant pirkimo procedūras, sprendimas dėl ieškovės pasiūlymo įvertinimo gali būti panaikintas, pavyzdžiui, gavus kitų tiekėjų pretenzijas. Tai, kad ieškovė yra laimėjusi Kauno „Šilo“ pradinės mokyklos vykdytą viešąjį pirkimą ir šio pirkimo sąlygų neginčijo, nepaneigia jos teisės ginčyti kitų ugdymo įstaigų paskelbtų pirkimų sąlygas, nes tai savaime nereiškia, jog atsakovės ieškovės pasiūlymus įvertins tapačiai.

7.       Teismas konstatavo, kad ieškovės kvestionuojama pirmojo vertinimo kriterijaus aprašymo dalis yra proporcinga siekiamam tikslui ir neužkerta kelio objektyviai įvertinti pasiūlymus. Atsakovės, pateikdamos reikalavimus, kad maistas būtų patrauklus ir estetiškas, pateikė pavyzdžius ir nuorodas, paaiškinančias šiuos reikalavimus. Iš atsakovių pateikto pavyzdžio, atskleidžiančio pirkimų sąlygų nuostatos „patrauklus tokio amžiaus vaikams“ turinį, bet kuriam vidutiniškai apdairiam savo rinkoje veikiančiam tiekėjui profesionalui turėtų būti aišku, kad vaikams patrauklus galėtų būti, pavyzdžiui, mėsainių, dešrainių, kebabų formos ar panašus maistas. Tiekėjams neabejotinai turėtų būti suvokiamas ir reikalavimas pateikti maistą estetiškai, juo labiau kad atsakovės pateikė nuorodas į Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos parengtas Estetiško maisto patiekimo rekomendacijas. Kaip ir tiekėjai, atsakovės, vertindamos pasiūlymus, turės vadovautis savo nustatytais reikalavimais ir juos detalizuojančiais aprašymais. Ieškovė neturi teisės reikalauti pirkimų sąlygas aprašyti tiek detaliai, kad perkančiosioms organizacijoms būtų sukuriama neproporcingai didelė našta.

8.       Teismas nesutiko su ieškovės pozicija, kad antrasis vertinimo kriterijus yra formalus, betikslis ir neužtikrina realios tiekėjų konkurencijos. Atsakovės nurodė, kad antruoju vertinimo kriterijumi yra vertinama, ar tiekėjas yra pasirengęs kūrybiškai teikti mokinių maitinimo paslaugas tam, kad valgykla taptų mokiniams patrauklia erdve ir skatintų juos maitintis valgykloje. Atsakovės tokį tiekėjo įsipareigojimą vertina kaip pranašumą, dėl kurio pasiūlymui yra skiriami ekonominio naudingumo balai. Jeigu tiekėjas neprisiims šio įsipareigojimo, tiekėjui nebus suteiktas balas už minėtą ekonominio vertinimo kriterijų, tačiau pasiūlymas nebus laikomas neatitinkančiu pirkimų sąlygų. Pirkimų dokumentuose atsakovės nustatė reikalavimą pateikti detaliai aprašytas akcijas ir detalizavo, kokia informacija turėtų būti nurodyta: strategijoje turi būti nurodytos priežastys, kodėl teminė akcija aktuali; priemonės ir (ar) medžiagos, kuriomis atitinkama tema bus įgyvendinta. Šiuo aspektu ir turės būti vertinami tiekėjų pasiūlymai skiriant ekonominio naudingumo balus pagal antrąjį kriterijų. Nurodytas kriterijus negali būti vertinamas kaip betikslis, nes juo siekiama mokinius skatinti valgyti būtent mokyklos valgykloje ir užtikrinti, kad mokiniai maitintųsi sveikai.

9.       Atsakovės atsakymuose į ieškovės pretenzijas paaiškino, kad jos nekelia jokių išskirtinių reikalavimų prašomų pateikti vizualizacijų ir (ar) nuotraukų kokybei, jose turi būti aiškus vaizdas ir įskaitomas tekstas. Atsižvelgdamas į tai, teismas padarė išvadą, kad vizualizacijos ir nuotraukos turi būti tokios kokybiškos, kad leistų įprastai naudojamos raiškos kompiuteryje jas peržiūrėti ir suprasti, kas jose pavaizduota ir parašyta. Prašydamos pateikti vizualizacijas, „atvaizduojančias valgyklos patalpas“, atsakovės nereikalauja vizualizacijų pateikti konkrečių valgyklų nuotraukų pagrindu, todėl šis reikalavimas nepažeidžia viešųjų pirkimų principų.

10.       Teismas nurodė, kad visoms atsakovėms, išskyrus VšĮ Generolo Povilo Plechavičiaus kadetų licėjų ir Kauno Juozo Urbšio progimnaziją, byloje atstovavo Kauno miesto savivaldybės administracijos Teisės ir konsultavimo skyriaus vyriausiosios specialistės. Tačiau, atsakovių teigimu, atsižvelgiant į itin didelį bylos mastą ir byloje keliamus sudėtingus viešųjų pirkimų klausimus, teisinę pagalbą joms taip pat teikė advokatų kontora „Ellex Valiūnas ir partneriai“, teikianti teisines paslaugas Kauno miesto savivaldybės administracijai. Teismas pažymėjo, kad atsakovės – tai savivaldybės biudžetinės įstaigos, išlaikomos iš savivaldybės biudžeto lėšų, ir savivaldybė faktiškai atlygino atsakovių patirtas bylinėjimosi išlaidas, todėl šiuo atveju yra pagrindas spręsti dėl nurodytų išlaidų priteisimo. Atsakovės prašė priteisti Kauno miesto savivaldybės administracijai iš ieškovės 14 057,17 Eur bylinėjimosi išlaidų, kurios neviršija Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 (toliau – Rekomendacijos), pagrindu apskaičiuotų didžiausių priteistinų sumų. Tačiau teismas, įvertinęs suteiktos teisinės pagalbos pobūdį, bylos sudėtingumą, apimtį, pateiktų procesinių dokumentų argumentaciją ir kt., sumažino šią sumą ir priteisė Kauno miesto savivaldybės administracijai 7 000 Eur atstovavimo išlaidų.

III.       Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

11.       Apeliaciniame skunde ieškovė prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2020 m. gruodžio 3 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį patenkinti. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:

11.1.                      Pirkimų sąlygose esanti formuluotė „patrauklūs tokio amžiaus vaikams“ yra neaiški ir ydinga. Skirtingo amžiaus vaikų pozicija, koks maistas yra patrauklus, gali nesutapti tarpusavyje ir su atsakovių pozicija. Patrauklumas, kaip savybė ir kaip pirkimo sąlygų vertinimo kriterijus, nėra objektyvus, nes jis priklauso nuo vertinančio asmens požiūrio ir subjektyvaus suvokimo. Nors atsakovės nurodė tris vaikams patrauklaus maisto pavyzdžius (mėsainių, dešrainių, kebabų formos), egzistuoja tikimybė, kad pasiūlymai bus įvertinti subjektyviai. Pavyzdžiui, gali būti, kad tiekėjų pasiūlyti kiti patiekalai automatiškai bus laikomi nepatraukliais. Nėra aišku, kas dar, be išvardintų patiekalų, atsakovių manymu, būtų laikoma patraukliais patiekalais vaikams. Taip pat nėra nurodyta, kaip objektyviai būtų nustatoma, ar tiekėjo pasiūlytas kitas patiekalas yra patrauklus vaikams. Nėra aišku, ar atsakovės siekia, kad užkandžių stalą sudarytų mėsainiai, dešrainiai, kebabai ir kitas panašus maistas, ar kiti patiekalai, kurių forma tik primintų šiuos patiekalus. Vien tai, kad ieškovė ir kiti tiekėjai yra savo srities ir viešųjų pirkimų profesionalai, nereiškia, kad jie ir atsakovės vienodai supranta, koks maistas yra patrauklus vaikams.

11.2.                      Pirmojo vertinimo kriterijaus aprašomosios dalies formuluotė, kad maisto pateikimas turi būti estetiškas ir patrauklus, yra abstrakti ir objektyviai neįvertinama. Šios išvados nepaneigia pirkimų sąlygose pateikta nuoroda į Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos parengtas Estetiško maisto pateikimo rekomendacijas, nes jos taip pat yra abstrakčios. Atsakovės, byloje komentuodamos minėtas rekomendacijas, nurodė savo interpretacijas dėl estetiško maisto pateikimo, kurių nėra šiame dokumente. Tai, viena vertus, patvirtina, kad atsakovės turi subjektyvų suvokimą, kaip turėtų būti estetiškai pateikiamas maistas, kita vertus, paneigia teismo argumentus, kad detalesnis vertinimo kriterijų aprašymas būtų per didelė našta atsakovėms. Pirmasis vertinimo kriterijus dėl patrauklaus ir estetiško maisto pateikimo nesiderina su ketvirtuoju vertinimo kriterijumi dėl mokinių aptarnavimo formos. Atsakovės pirmenybę teikia tiekėjams, kurie įsipareigoja leisti mokiniams maistą įsidėti patiems, tačiau tokiu atveju tiekėjas negalėtų užtikrinti, kad maistas būtų paserviruotas estetiškai.

11.3.                      Teismas nepagrįstai nurodė, kad pagal antrąjį vertinimo kriterijų tiekėjas, išsamiai aprašydamas planuojamas vykdyti akcijas, turėtų atskleisti du elementus: priežastis, kodėl teminė akcija svarbi; priemones ir medžiagas, kurių pagalba tema bus įgyvendinta. Pagal pirkimo sąlygas, balai už šį kriterijų suteikiami tiekėjui, kurio pateikta strategija atitinka keturis reikalavimus. Be pirmiau nurodytų sąlygų, akcijos dar turi būti detaliai aprašytos ir turi būti pateiktos jų vizualizacijos. Šie reikalavimai pirkimų sąlygose nėra tinkamai apibrėžti. Teismas nepagrindė, kaip tiekėjų pateiktos strategijos, kurių turinio pagal pirkimų sąlygas atsakovės net neturi vertinti, gali padėti pasiekti atsakovių deklaruojamus tikslus, kad tiekėjas realiai skatintų įvairų ir sveiką mokinių maitinimą, nes šio kriterijaus aprašyme nėra reikalavimo temines akcijas sieti su sveiku mokinių maitinimusi. Sistemiškai vertinant pirkimo sąlygas negalima padaryti išvados, kad atsakovės nereikalauja vizualizacijas parengti konkrečių mokyklų valgyklų nuotraukų pagrindu. Taigi, aptariamas reikalavimas suteikia nepagrįstą konkurencinį pranašumą maitinimo atitinkamoje valgykloje paslaugas teikiančiam ar teikusiam tiekėjui.

11.4.                      Pirkimų sąlygose nurodžiusios konkrečius, objektyvius nuotraukų raiškos dydžius, atsakovės nenustatytų itin specifinių ir konkrečių reikalavimų, bet įvardintų minimalius reikalavimus. Šiuo metu galiojančios pirkimų sąlygų nuostatos atsakovėms suteikia neribotą teisę spręsti, ar pateiktos nuotraukos ir vizualizacijos yra pakankamos kokybės ir leidžia ekonominio naudingumo vertinimo balus skirti pagal asmenines atsakovių simpatijas konkrečiam tiekėjui.

11.5.                      Teismas nepagrįstai priteisė Kauno miesto savivaldybės administracijai bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, nes: 1) atsakovės buvo atstovaujamos įgaliotų teisininkių; 2) į bylą pateikta atstovavimo sutartis buvo sudaryta ne su atsakovėmis ar jų įgaliotomis atstovėmis, o su byloje nedalyvavusiu asmeniu Kauno miesto savivaldybės administracija; 3) teisinės paslaugos buvo suteiktos ne atsakovėms, sąskaitos taip pat buvo išrašytos ne joms, o byloje nedalyvavusiam asmeniui; 4) įstatyme nėra nustatyta galimybė priteisti bylinėjimosi išlaidas ne bylos šaliai, o kitam asmeniui.

12.       Atsiliepime į ieškovės apeliacinį skundą atsakovės prašo skundo netenkinti. Atsiliepime nurodomi tokie argumentai:

12.1.                      Pirmojo vertinimo kriterijaus aprašyme naudojamos formuluotės „patrauklūs tokio amžiaus vaikams“ turinys yra paaiškintas ir atskleistas nurodant mokiniams patrauklių patiekalų pavyzdžius. Tokiu būdu yra paaiškinta, kad atsakovės pirkimų kontekste įprastai vadinamą „greitą maistą“ laiko patraukliu vaikams, todėl jos siekia, kad tiekėjas valgykloje teikiamą maistą pristatytų taip, kad jis būtų panašus į tokį maistą. Taip konkretizavus formuluotę „patrauklūs tokio amžiaus vaikams“, jos turinys turėtų būti aiškus bet kuriam vidutiniškai apdairiam savo rinkoje veikiančiam tiekėjui (profesionalui). Pirkimų sąlygose pateikti užkandžių pavyzdžiai nustato standartą, kurio privalo laikytis ne tik tiekėjas, siekdamas pateikti pirkimų sąlygas atitinkantį pasiūlymą, bet ir atsakovės, juos vertindamos.

12.2.                      Sąvoka „estetiškas maisto patiekimas“ nėra subjektyvi. Jos turinys atskleidžiamas padarant nuorodą į Estetiško maisto patiekimo rekomendacijas vaikų ugdymo įstaigoms, kuriose yra nustatytos aiškios gairės, koks maisto pateikimas yra laikytinas estetišku, taip pat yra pateikiamos nuotraukos su pavyzdžiais. Atsakovės neturės labai plačios diskrecijos subjektyviai spręsti dėl tiekėjų siūlomų patiekalų estetiškumo, nes jos vertins bufeto užkandžių estetinį pateikimą pagal minėtas rekomendacijas ir nuotraukas. Ieškovė klaidina teismą, teigdama, kad atsakovės papildė minėtas rekomendacijas savomis interpretacijomis; atsakovės tik apibūdino pateiktose nuotraukose užfiksuotas aplinkybes. Tai, kad mokiniai galėtų būti aptarnaujami savitarnos principu, neeliminuoja tiekėjo pareigos maistą tiekti estetiškai, kiek tai priklauso nuo tiekėjo.

12.3.                      Pagal pirkimų sąlygas tiekėjas turi pateikti aktyvaus dalyvavimo mokyklos gyvenime strategiją, detaliai aprašydamas temines akcijas. Detalizuojant šią nuostatą, pirkimų sąlygose nurodyta, kad strategijoje privalo būti nurodytas akcijos (temos) aktualumas mokiniams; priemonės ir (ar) medžiagos, kuriomis tema bus įgyvendinta. Tokia pirkimų sąlygų formuluotė reiškia, kad sąlyga aprašyti strategiją detaliai bus tenkinama, jeigu strategijos aprašyme bus atskleistos pirmiau minėtos aplinkybės. Pagal pirkimų sąlygas tiekėjas yra aiškiai įpareigojamas vykdyti temines akcijas, jeigu teikdamas pasiūlymą jis prisiima tokį įsipareigojimą. Šis įsipareigojimas yra realizuojamas vykdant pirkimo sutartį, todėl jis nėra betikslis ar formalus. Pirkimų sąlygose nereikalaujama pateikti vizualizacijas, kaip kiekviena teminė akcija atsispindės valgyklos patalpose, būtent nuotraukų pagrindu, taip pat nereikalaujama pateikti konkrečios mokyklos valgyklos nuotraukų. Vizualizacijos gali būti parengtos kompiuterinės grafikos būdu.

12.4.                      Pirkimų sąlygose nėra keliama jokių išskirtinių reikalavimų vizualizacijų ir (ar) nuotraukų kokybei. Tai suponuoja išvadą, kad vizualizacijos ir nuotraukos turi būti tokios kokybiškos, kad leistų kompiuteryje jas peržiūrėti ir suprasti, kas jose pavaizduota. Jeigu atsakovės keltų aukštus ar kitokius specifinius reikalavimus nuotraukų ar vizualizacijų kokybei, šie reikalavimai būtų detaliai aprašyti pirkimų sąlygose. Pirkimų sąlygose nenustačiusios reikalavimo pateikti kokybiškas nuotraukas, atsakovės neturėtų pagrindo iš tiekėjų reikalauti bet kokios kokybės nuotraukų, taip pat negalėtų šiuo pagrindu atmesti tiekėjų pasiūlymų.

12.5.                      Teismų praktikoje nėra draudžiama atlyginti bylinėjimosi išlaidas, kurias sumokėjo ne pats dalyvaujantis byloje asmuo. Už atsakovėms suteiktą teisinę pagalbą atsiskaitė Kauno miesto savivaldybės administracija, kuri įgyvendina atsakovių steigėjos Kauno miesto savivaldybės teises ir pareigas. Atsakovės, išskyrus VšĮ Generolo Povilo Plechavičiaus kadetų licėjų ir VšĮ Kauno Juozo Urbšio progimnaziją, yra savivaldybės biudžetinės įstaigos, išlaikomos iš Kauno miesto savivaldybės biudžeto lėšų. Rezultato prasme nėra jokio skirtumo, atsakovės ar Kauno miesto savivaldybės administracija apmoka sąskaitas už teisinę pagalbą, nes galiausiai savivaldybė, kaip atsakovių steigėja, užtikrinanti jų veiklos finansavimą, turėtų finansuoti atsakovių išlaidas teisinėms paslaugoms.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV.        Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

13.       Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, nagrinėdama šią bylą apeliacine tvarka, nenustatė absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliaciniame skunde nustatytos ribos (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 329 straipsnio 2 dalis). 

Dėl atsakovių vykdomų viešųjų pirkimų sąlygų (ne)teisėtumo

14.       Atsakovės 2020 m. rugpjūtį–spalį paskelbė mokinių maitinimo paslaugų pirkimus, kuriais siekiama įgyti mokinių mokamo ir nemokamo maitinimo paslaugas, taip pat atsakovių darbuotojų mokamo maitinimo paslaugas. Pagal atsakovių vykdomų pirkimų sąlygas pirkimo sutartis numatyta sudaryti su pirkimų dalyviais, pateikusiais atsakovėms ekonomiškai naudingiausius pasiūlymus, kurie visuose paskelbtuose pirkimuose turėtų būti išrenkami tik kokybės kriterijų pagrindu (pirkimų sąlygų 7.24 papunkčiai). Siekdamos išrinkti ekonomiškai naudingiausius pasiūlymus, atsakovės pirkimų sąlygose nustatė penkis vertinimo kriterijus: pirmasis kriterijus – papildomo maitinimo užkandžių stalo (bufeto) kokybė, patrauklumas; antrasis kriterijus – aktyvaus dalyvavimo mokyklos, kaip švietimo įstaigos, gyvenime strategija (sveiko maitinimo skatinimo priemonės, informacinės priemonės, švenčių (renginių) tematikos atspindėjimas valgykloje); trečiasis kriterijus – ekologiškų ar nacionalinės kokybės produktų panaudojimas gaminant maistą; ketvirtasis kriterijus – mokinių aptarnavimo forma; penktasis kriterijus – patiekalų pateikimo įvairovė (pirkimų sąlygų 7.24.1 papunkčiai).

15.       Nagrinėjamoje byloje yra keliamas klausimas, ar atsakovių parengtose pirkimų sąlygose nustatyti pirmasis ir antrasis tiekėjų pasiūlymų ekonominio naudingumo vertinimo kriterijai, jų aprašymai ir juos įgyvendinančios pirkimų sąlygų nuostatos yra teisėti ir pagrįsti. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs ieškovės ginčijamas pirkimų sąlygas pagal vidutiniškai apdairaus tiekėjo standartą, atmetė ieškovės argumentus, kad šios sąlygos yra nepakankamai apibrėžtos ar formalios ir netenkino ieškovės prašymo jas panaikinti. Ieškovė nesutinka su tokia pirmosios instancijos teismo pozicija. Ieškovė įrodinėja, kad pirkimų sąlygų nuostatos, kuriose yra aprašyti ginčijami ekonominio naudingumo vertinimo kriterijai, yra suformuluotos abstrakčiai ir neaiškiai, todėl, tiekėjams pateikus pasiūlymus, atsakovėms bus suteikta nepagrįstai didelė diskrecijos teisė vertinti jų atitiktį nurodytų sąlygų reikalavimams ir nebus užtikrinta, kad pasiūlymai būtų vertinami objektyviai. Ieškovė taip pat nurodo, kad antrasis pasiūlymų vertinimo kriterijus, pagal kurį tiekėjas turėtų pasiūlyti atsakovėms valgyklose numatomas organizuoti temines akcijas, yra formalus ir betikslis, nesukuriantis jokios pridėtinės vertės atsakovėms. Ieškovė nurodo, kad tokios neapibrėžtos, neaiškios ir (ar) formalios pirkimų sąlygų nuostatos turi būti pripažintos neteisėtomis ir panaikintos. Todėl nagrinėjant šią bylą apeliacine tvarka, turi būti įvertinta, ar ieškovės ginčijamų pirmojo ir antrojo pasiūlymų vertinimo kriterijų formuluotės yra pakankamai aiškios ir nedviprasmiškos, ar priešingai, šios sąlygos suformuluotos taip, kad atsakovėms būtų palikta nepagrįstai didelė galimybė jas vertinti savo nuožiūra, pagal iš anksto nenustatytus vertinimo kriterijus.

16.       Šiame kontekste, visų pirma, pažymėtina, kad, kaip teisingai nurodo ieškovė, perkančioji organizacija privalo parengti pirkimo sąlygas taip, kad dėl jų turinio ir prasmės nekiltų abejonių. Kasacinis teismas, nagrinėdamas iš viešųjų pirkimų teisinių santykių kylančius ginčus, yra ne kartą nurodęs, kad perkančiosios organizacijos, pirkimo dokumentuose nustatydamos pirkimo sąlygas, turi jas suformuluoti taip, kad šios sąlygos nepažeistų skaidrumo principo, inter alia (be kita ko) reiškiančio, kad pirkimo sąlygos turi būti aiškios, tikslios ir nedviprasmiškos (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 8 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-94/2013). Tokia perkančiosios organizacijos pareiga kyla iš Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo (toliau – VPĮ) 55 straipsnio 4 dalies, vadovaujantis kuria pirkimo dokumentai turi būti tiek tikslūs, aiškūs ir be dviprasmybių, kad tiekėjai galėtų pateikti pasiūlymus, o perkančioji organizacija – nupirkti tai, ko reikia. 

17.       Kaip ir kitos pirkimų sąlygų nuostatos, perkančiosios organizacijos pasirinkti ekonomiškai naudingiausio pasiūlymo vertinimo kriterijai taip pat turi būti tikslūs ir aiškūs. VPĮ 55 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad viešojo pirkimo sąlygose nustatyti tiekėjų pasiūlymų vertinimo kriterijai neturi perkančiajai organizacijai suteikti neribotos pasirinkimo laisvės ir turi užtikrinti veiksmingą tiekėjų konkurenciją. Pasiūlymų vertinimo kriterijai turi būti suformuluoti taip, kad tiekėjų pasiūlymuose pateiktos informacijos atitiktį nustatytiems pasiūlymų vertinimo kriterijams būtų galima patikrinti. Šie principiniai reikalavimai yra taikomi visiems pirkimų sąlygose suformuluotiems ekonomiškai naudingiausio pasiūlymo vertinimo kriterijams. 

18.       Teismų praktikoje šiuo aspektu yra išaiškinta, kad ekonomiškai naudingiausio pasiūlymo vertinimo kriterijai turi būti suformuluoti taip, kad leistų visiems deramai informuotiems ir įprastai rūpestingiems konkurso dalyviams žinoti tikslią jų apimtį ir aiškinti juos vienodai. Reikalavimas laikytis lygybės, nediskriminavimo ir skaidrumo principų reiškia, kad sutarties sudarymo kriterijai turi būti objektyvūs, o tai užtikrina, kad pasiūlymų palyginimas ir vertinimas vyks objektyviai, veiksmingos konkurencijos sąlygomis (Europos Sąjungos Teisingumo Teismo 2012 m. gegužės 10 d. sprendimas byloje Europos Komisija prieš Nyderlandų Karalystę, C-368/10). Priešingu atveju, pirkimo sąlygose dėl ekonomiškai naudingiausio pasiūlymo kriterijų nenustačius detalios kriterijų vertinimo sistemos, susiklosto situacija, kai konkretaus pasiūlymo vertinimas priklausys nuo subjektyvaus vertintojo požiūrio, perkančiosios organizacijos poreikių ar motyvų, o tokia situacija neatitinka VPĮ nustatyto skaidrumo imperatyvo, todėl tokios pirkimo sąlygos yra neteisėtos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-398-469/2018).

19.       Taigi, pagal VPĮ išdėstytą reglamentavimą ir teismų praktikoje pateikiamą jo aiškinimą, galima daryti išvadą, kad pirkimo sąlygos galėtų būti vertinamos kaip atitinkančios aiškumo ir tikslumo standartą tuo atveju, jeigu jų turinys leidžia pakankamai gerai informuotiems ir normaliai rūpestingiems tiekėjams vienodai jas suprasti ir aiškinti, o perkančiajai organizacijai realiai patikrinti, ar tiekėjų pasiūlymai šias sąlygas atitinka (žr., pvz. , Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gegužės 3 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-178-378/2018). Nurodytais aspektais, siekiant nustatyti ieškovės pareikštų reikalavimų pagrįstumą, turėtų būti vertinamos ir ieškovės ginčijamos atsakovių vykdomų pirkimų sąlygos.

20.       Kaip minėta, nagrinėjamu atveju atsakovės, nustatydamos pasiūlymų vertinimo kriterijus, kaip pirmąjį kriterijų suformulavo reikalavimą, kad papildomo maitinimo – užkandžių stalas (bufetas) būtų kokybiškas ir patrauklus. Šio kriterijaus aprašymas yra detalizuojamas pirkimo sąlygų 7.24.2.1.3 papunktyje pateiktoje lentelėje, kurioje, be kita ko, nurodytas toks reikalavimas užkandžių stalui (bufetui): „Papildomas maitinimas – užkandžių stalas (bufetas) ir jo patiekalai (užkandžiai) patrauklūs tokio amžiaus vaikams (pavyzdžiui, mėsainių, dešrainių, kebabų formos, maisto pateikimas estetiškas ir patrauklus (kaip nurodyta http://sam.lrv.lt/, pasirenkant veiklos sritys>visuomenės sveikatos priežiūra>mityba ir fizinis aktyvumas> Valgiaraščiai ir technologinės kortelės ugdymo bei gydymo įstaigoms)“. Ieškovė laikosi pozicijos, kad šis pasiūlymų vertinimo kriterijus yra suformuluotas abstrakčiai ir neaiškiai, kadangi sąvokų „patrauklus“ ir „estetiškas“, atsakovių vartojamų apibūdinant maisto mokiniams patiekimo būdą, turinys priklauso išimtinai tik nuo subjektyvaus vertinančio asmens suvokimo ir negali būti objektyviai patikrinamas. Dėl šios priežasties, ieškovės vertinimu, ši pirmojo vertinimo kriterijaus aprašymo dalis turi būti panaikinta kaip neteisėta. 

21.       Teisėjų kolegija, įvertinusi ieškovės išdėstytus argumentus, viena vertus, sutinka su jos pozicija, kad sąvokos „patrauklus“ ar „estetiškas“ pačios savaime, jų nedetalizavus ir nenustačius aiškių šias sąvokas apibūdinančių kriterijų, yra subjektyvaus pobūdžio. Ieškovė pagrįstai nurodo, kad šių sąvokų turinys, vertinant jas atskirai, nėra universalus ir objektyvus, bet kiekvienu konkrečiu atveju priklauso nuo vertinančio asmens požiūrio ir suvokimo, kas, jo vertinimu, yra patrauklu ir estetiška. Kita vertus, teisėjų kolegija nesutinka su ieškovės išvada, kad atsakovių vykdomų pirkimų sąlygos, kuriose yra vartojamos minėtos sąvokos, taip pat yra neaiškios ir objektyviai neįvertinamos. Ieškovė, nurodydama, kad pirmojo vertinimo kriterijaus aprašymas, kuriame maisto patiekimo būdas yra apibūdintas sąvokomis „patrauklus“ ir „estetiškas“, yra neaiškus ir objektyviai nepamatuojamas, minėtas sąvokas vertina autonomiškai, neatsižvelgdama į bendrą aptariamos nuostatos formuluotę ir nurodytų sąvokų vartojimo kontekstą.

22.       Kaip matyti iš pirkimų sąlygų 7.24.2.1.3 papunktyje pateikto pirmojo pasiūlymų vertinimo kriterijaus aprašymo, atsakovės, nustatydamos reikalavimą, kad patiekalai būtų „patrauklūs tokio amžiaus vaikams“, nesuformulavo jo abstrakčiai, tačiau detalizavo ir paaiškino, koks maistas šių pirkimų kontekste, jų vertinimu, turėtų būti laikomas patraukliu mokiniams. Aiškindamos aptariamos formuluotės prasmę, atsakovės nurodė, kad vaikams teikiamas maistas galėtų būti, pavyzdžiui, mėsainių, dešrainių ar kebabų formos. Toks paaiškinimas rodo, kad atsakovių vykdomuose pirkimuose mokiniams patraukliu maistu yra laikomas maistas, pateiktas taip, kad savo išvaizda ir forma jis primintų paprastai vaikų mėgstamą, populiarų, neretai nesveiką greitą maistą, pavyzdžiui, atsakovių pirkimų sąlygose išvardintą maistą ar kitą panašų maistą. Tokiu būdu pateikdamos konkrečius pavyzdžius, kaip turėtų būti pateikiamas maistas mokiniams, atsakovės atskleidė minėtos sąvokos turinį, į kurį turėtų orientuotis tiek tiekėjai, teikdami pasiūlymus pirkimuose, tiek ir atsakovės, vertindamos pateiktų pasiūlymų atitiktį pirmajam vertinimo kriterijui. Ieškovės argumentai, kad teismas, pripažindamas šią pirkimų sąlygų formuluotę aiškia, neatskleidė objektyvios „patrauklumo“ išraiškos ir kad skirtingo amžiaus vaikų suvokimas, kas yra patrauklu, gali nesutapti nei tarpusavyje, nei juo labiau su atsakovių ar tiekėjų suvokimu, šiuo atveju nėra reikšmingi. Vertinant, ar atsakovių parengtos pirkimų sąlygos yra pakankamai apibrėžtos, yra aktualu nustatyti, ar iš šių sąlygų turinio galima nesunkiai spręsti, kas yra laikoma patraukliai mokiniams pateiktu maistu atsakovių vykdomų pirkimų kontekste, o ne kokia yra objektyvi patrauklumo samprata.

23.       Priešingai nei nurodo ieškovė, pirkimų sąlygose pateikta sąvoka „estetiškas“, vartojama apibūdinant maisto pateikimo būdą, taip pat nėra abstrakti ir priklausoma vien tik nuo vertinančiojo asmens subjektyvaus suvokimo. Siekdamos tinkamai atskleisti šios sąvokos turinį, atsakovės pirkimų sąlygose nurodė, kad estetiškai ir patraukliai pateikto maisto samprata turėtų būti suprantama taip, kaip ji yra apibūdinta Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos parengtuose dokumentuose, pateiktuose nurodytoje interneto svetainėje. Šioje svetainėje, be kita ko, yra pateiktos Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos parengtos Estetiško maisto patiekimo rekomendacijos, kuriose yra išdėstytos bendros estetiško maisto patiekimo mokiniams gairės, pavyzdžiui, nurodyti reikalavimai indams, kuriuose mokiniams turėtų būti teikiamas maistas, maisto tekstūrai, serviravimui ir pan. Tiek Estetiško maisto patiekimo rekomendacijose, tiek ir Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos interneto svetainės skiltyje, kuria nurodė remtis atsakovės, yra pateiktos ir nuotraukos, kuriose pavaizduoti estetiškai mokiniams teikiamo maisto pavyzdžiai. Atsakovėms pirkimų sąlygose apibrėžus aiškius standartus, kuriais vadovaujantis turėtų būti apibūnamas sąvokos „estetiškai“ pateiktas maistas turinys, taip pat pateikus estetiškai mokiniams teikiamo maisto pavyzdžius, nėra pagrindo vertinti, kad šios pirkimų sąlygose vartojamos sąvokos turinys yra neatskleistas ir galėtų būti vertinamas subjektyviai.

24.       Šiuo atveju taip pat nėra pagrindo sutikti su ieškovės argumentu, kad pirmasis pasiūlymų vertinimo kriterijus, nustatantis, kad maistas mokiniams turi būti pateikiamas estetiškai, yra nesuderinamas su ketvirtuoju pirkimų sąlygose nustatytu tiekėjų pasiūlymų vertinimo kriterijumi, pagal kurį tiekėjai turėtų suteikti prioritetą savitarnos principu įgyvendinamam mokinių maitinimui. Kaip teisingai nurodė atsakovės, tai, kad maistas mokiniams yra teikiamas savitarnos principu, neeliminuoja tiekėjo pareigos, tiek, kiek tai priklauso nuo jo, pasirūpinti, kad mokiniams siūlomas maistas atrodytų estetiškai ir patraukliai. Todėl, net ir prisiėmę įsipareigojimą įgyvendinti mokinių maitinimą savitarnos principu, tiekėjai turėtų vadovautis Estetiško maisto patiekimo rekomendacijose nurodytomis gairėmis ir Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos pateiktais pavyzdžiais, kuriuose, kaip minėta, nustatyti reikalavimai dėl indų, naudojamų maistui pateikti, maisto supjaustymo, tekstūros ir pan.

25.       Įvertinusi pirmiau išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija daro išvadą, kad aptartas pirkimų sąlygų 7.24.2.1.3 papunktyje pateiktas pirmojo vertinimo kriterijaus aprašymas yra suformuluotos pakankamai konkrečiai ir aiškiai tam, kad bet kuris informuotas ir pakankamai rūpestingas tiekėjas galėtų suprasti jam keliamus reikalavimus, o atsakovės galėtų pagal šį aprašymą objektyviai įvertinti tiekėjų pateiktus pasiūlymus. Pirkimų sąlygų formuluotės, kad patiekalai turi būti „patrauklūs tokio amžiaus vaikams“ ir kad maisto patiekimas turi būti „estetiškas ir patrauklus“ yra atskleistos nustatant tam tikrus standartus ir pavyzdžius, kuriuos turi atitikti pirkimuose siūlomas maistas, todėl šiuo atveju nėra pagrindo sutikti su ieškovės argumentais, jog šios sąvokos nėra tinkamai detalizuotos. Iš ieškovės apeliaciniame skunde išdėstytų argumentų matyti, kad, jos vertinimu, atsakovės, nustatydamos reikalavimą teikti mokiniams patraukliai ir estetiškai atrodantį maistą, turėtų itin konkrečiai ir detaliai apibūdinti tiekėjų galimus pasiūlyti patiekalus (ieškovė pažymėjo, kad atsakovės nenurodė, koks maistas, be jų išvardintų konkrečių pavyzdžių, galėtų būti laikomas patraukliu mokiniams, taip pat nurodė, kad Estetiško maisto patiekimo rekomendacijos nėra pakankamai aiškios, nes jose, pavyzdžiui, nėra nurodyta, kaip konkrečiai turėtų būti supjaustytos daržovės tam, kad siūlomas patiekalas atitiktų estetikos reikalavimus ir pan.). Vis dėlto, kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas, reikalavimas atsakovėms nurodyti kiekvieną galimą pasiūlyti patiekalą ir ypatingai detaliai aprašyti jų sudėtines dalis, išvaizdą ar serviravimo būdą, sukurtų atsakovėms nepagrįstai didelę naštą ir negalėtų būti laikomas adekvačiu bei proporcingu keliamiems tikslams. Todėl tokie ieškovės reikalavimai vertinami kaip nepagrįsti.

26.       Ieškovė nagrinėjamoje byloje taip pat ginčija ir antrąjį atsakovių nustatytą pasiūlymų vertinimo kriterijų, kuriuo atsakovės pasiūlė tiekėjams pateikti aktyvaus dalyvavimo mokyklos, kaip švietimo įstaigos, gyvenime strategiją, siejamą su sveika gyvensena, maitinimu ir (ar) lietuviškų tradicijų puoselėjimu (pirkimų sąlygų 1.6.7, 7.24.1 papunkčiai). Iš atsakovių parengtų pirkimų sąlygų matyti, kad, siekdami gauti balus pagal šį vertinimo kriterijų, tiekėjai turėtų pasiūlyti perkančiosioms organizacijoms ne mažiau nei vieną kiekvienam mokslo metų mėnesiui parinktą teminę akciją ir pateikti jos sąsają su konkrečia data (ne mažiau nei dešimt teminių akcijų) (pirkimų sąlygų 1.6.7.1, 7.24.2.2.3 papunkčiai). Ieškovė šį vertinimo kriterijų ginčija keliais aspektais. Visų pirma, ieškovė nurodo, kad jis yra perteklinis ir nesuteikia atsakovėms jokios realios pridėtinės vertės. Antra, ieškovė ginčija ir šio kriterijaus aprašymą, nurodydama, kad jame nėra atskleista, kiek detaliai turi būti aprašytos konkrečios tiekėjų siūlomos teminės akcijos, todėl atsakovėms yra suteikiama teisė savo nuožiūra nuspręsti dėl pateiktų aprašymų atitikties pirkimų sąlygų reikalavimams. Trečia, ieškovės vertinimu, šio vertinimo kriterijaus aprašyme nustatytas reikalavimas pateikti teminių akcijų vizualizacijas suteikia nepagrįstą pranašumą tiekėjams, kurie šiuo metu ar anksčiau yra teikę maitinimo paslaugas konkrečiose mokyklose. Teisėjų kolegijos vertinimu, tokia ieškovės pozicija nėra pagrįsta.

27.       Kaip matyti iš atsakovių pateiktuose procesiniuose dokumentuose išdėstytų aplinkybių, nustatydamos antrąjį vertinimo kriterijų atsakovės siekė, kad tiekėjai, teikdami maitinimo paslaugas, jas teiktų kūrybiškai, aktyviai dalyvautų mokyklos, kaip švietimo ir ugdymo įstaigos, gyvenime, valgyklos patalpose atspindėtų atitinkamų švenčių tematiką. Pasiūlydamos tiekėjams kūrybiškai teikti maitinimo paslaugas, atsakovės siekė sudominti mokinius tiekėjų organizuojamomis teminėmis akcijomis ir tokiu būdu skatinti juos maitintis būtent mokyklų valgyklose, kuriose mokiniams turėtų būti tiekiamas nustatytus reikalavimus atitinkantis, kokybiškas ir sveikas maistas. Kaip pagrįstai nurodo atsakovės, tiekėjai, pirkimuose pateikę aktyvaus dalyvavimo švietimo įstaigos gyvenime strategiją ir gavę papildomus ekonominio naudingumo balus pagal šį vertinimo kriterijų, laimėję pirkimą būtų įsipareigoję organizuoti jų pateiktuose pirkimo dokumentuose nurodytas akcijas ir taip realiai prisidėti skatinant vaikus maitintis mokykloje. Todėl, teisėjų kolegijos vertinimu, nėra pagrindo sutikti su ieškovės pozicija, kad tiekėjų įsipareigojimai vykdyti jų pateiktose strategijose nurodytas temines akcijas yra formalūs, o nurodytas vertinimo kriterijus – beprasmis. Nors ieškovė apeliaciniame skunde kvestionuoja, kad tiekėjų pateiktos strategijos gali padėti pasiekti atsakovių deklaruojamus tikslus ir nurodo, jog atsakovės, nustačiusios šį vertinimo kriterijų, negaus jokios realios pridėtinės vertės, tokie ieškovės deklaratyvūs teiginiai patys savaime nepatvirtina, kad antrasis pasiūlymų vertinimo kriterijus turėtų būti pašalintas iš pirkimų sąlygų kaip perteklinis ir nesuteikiantis jokios naudos atsakovėms.

28.       Atmesdama ieškovės argumentus, kad aptariamas pasiūlymų vertinimo kriterijus yra formalus, teisėjų kolegija taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad klausimas dėl tokio pobūdžio ekonominio naudingumo vertinimo kriterijaus teisėtumo ir jo sąsajų su pirkimo objektu jau buvo sprendžiamas kitoje teisme išnagrinėtoje civilinėje byloje. Lietuvos apeliacinis teismas 2019 m. lapkričio 21 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. e2A-1273-553/2019, kurioje, be kita ko, buvo keliamas ginčas dėl analogiško tiekėjų pasiūlymų ekonominio naudingumo vertinimo kriterijaus teisėtumo, pripažino šį kriterijų susijusiu su viešojo pirkimo objektu ir teisėtu. Teismas šioje byloje nurodė, kad perkančioji organizacija viešojo pirkimo sąlygose neprivalo apsiriboti tik nustatydama reikalavimus dėl maisto paruošimo, tačiau gali siekti, jog maistas būtų paruoštas ir patiektas taip, kad būtų patrauklus mokiniams ir jie rinktųsi valgyti mokykloje pagamintą maistą. Taigi, teismų praktikoje taip pat yra laikomasi pozicijos, kad tokio pobūdžio pasiūlymų vertinimo kriterijai gali būti nustatomi vykdant mokinių maitinimo paslaugų viešuosius pirkimus ir jie nėra nei formalūs, nei beprasmiai.

29.       Teisėjų kolegija nesutinka ir su ieškovės argumentu, kad antrojo ekonominio naudingumo vertinimo kriterijaus aprašymas yra neaiškus ir netikslus, nes atsakovės jame neatskleidė, kaip detaliai turėtų būti aprašytos tiekėjų siūlomos teminės akcijos. Pirkimų sąlygų 7.24.2.2.3 papunktyje pateiktoje lentelėje nurodyta, kad tiekėjas, įgyvendindamas šį reikalavimą „<...> pateikia aktyvaus dalyvavimo mokyklos, kaip švietimo įstaigos, gyvenime strategiją, kurioje detaliai aprašytos teminės akcijos, t. y. nurodant tokios akcijos (temos) aktualumą mokiniams, nurodant priemones ir / ar medžiagas, kuriomis atitinkama tema bus įgyvendinta“. Šioje lentelėje taip pat detalizuota, kad tiekėjui bus suteiktas balas, jeigu: teminės akcijos bus detaliai aprašytos; bus nurodytos priežastys, kodėl teminė akcija svarbi, aktuali; bus nurodytos priemonės ir (ar) medžiagos, kuriomis atitinkama tema bus įgyvendinta; bus pateiktos kiekvienai akcijai (temai) spalvotos vizualizacijos elektronine forma, atvaizduojančios valgyklos patalpas kiekvienu atveju (kaip kiekviena teminė akcija atsispindės valgyklos patalpose). Taigi, aptariamoje pirkimo sąlygų nuostatoje yra aiškiai nurodyta, kad reikalavimas detaliai aprašyti temines akcijas šio vertinimo kriterijaus kontekste būtų išpildytas tuo atveju, jeigu tiekėjas strategijoje paaiškintų, kodėl teminė akcija yra aktuali mokiniams ir nurodytų priemones (medžiagas), kurios bus pasitelktos siekiant įgyvendinti konkrečią temą. Įvertinus pateiktą vertinimo kriterijaus aprašymą nėra pagrindo manyti, kad atsakovės, vėliau toje pačioje lentelės grafoje detalizuodamos, jog ekonominio naudingumo balai bus skirti detaliai aprašytoms teminėms akcijoms, šiam reikalavimui suteikė jau kitokią, anksčiau pateikto apibūdinimo neatitinkančią reikšmę. Iš pirkimų sąlygose pateikto antrojo vertinimo kriterijaus aprašymo matyti, kad ekonominio naudingumo balai tiekėjams pagal šį vertinimo kriterijų būtų suteikiami tuo atveju, jeigu jie detaliai aprašytų temines akcijas – atskleistų minėtų akcijų aktualumą mokiniams ir priemones (medžiagas), kurios bus panaudotos jas įgyvendinti – ir pateiktų kiekvienai akcijai vizualizacijas. 

30.       Pirmiau minėta, kad ieškovė antrąjį pasiūlymų vertinimo kriterijų vertina kaip neteisėtą dar ir dėl to, jog, jos vertinimu, pagal šį kriterijų nepagrįstas pranašumas yra suteikiamas tiems tiekėjams, kurie šiuo metu ar anksčiau teikė maitinimo paslaugas konkrečiose mokyklose. Ieškovė nurodo, kad, sistemiškai įvertinus pirkimų sąlygas, matyti, jog vizualizacijos, atspindinčios, kaip valgyklos patalpose bus įgyvendinamos tiekėjo strategijoje nurodytos teminės akcijos, turėtų būti parengtos konkrečių mokyklų valgyklų nuotraukų pagrindu, todėl šiose valgyklose dirbę ar dirbantys ūkio subjektai turėtų geresnes sąlygas parengti tokias vizualizacijas nei visi kiti pirkimuose ketinantys dalyvauti tiekėjai. Vis dėlto pažymėtina, kad nei pirkimų sąlygų 1.6.7.2 papunktyje, nei šių sąlygų 7.24.2.2.3 papunktyje pateiktoje lentelėje, kuriuose yra aprašytas minėtas reikalavimas, nėra tiesiogiai ar netiesiogiai nurodyta, kad teminių akcijų vizualizacijos turėtų būti parengtos atsižvelgiant į konkrečių mokyklų valgyklų patalpas ir kad jose turi atsispindėti, kaip teminės akcijos bus pristatytos būtent šiose valgyklose. Atsakydamos į ieškovės pateiktas pretenzijas, atsakovės jai paaiškino, kad tiekėjų turimos pateikti vizualizacijos net neturi būti parengtos nuotraukų pagrindu, tačiau gali būti parengtos kompiuterinės grafikos būdu sukuriant grafinius vaizdus, imituojančius valgyklos patalpas. Todėl ieškovės nuogąstavimai, kad pirkimų sąlygos gali sukurti nepagrįstą pranašumą tam tikriems ūkio subjektams, paremti jos subjektyviu šių pirkimų sąlygų aiškinimu, negali būti vertinami kaip pagrįsti.

31.       Be pirmiau nurodytų aplinkybių, ginčydama abu aptartus ekonominio naudingumo vertinimo kriterijus, ieškovė taip pat nurodo, kad juose netinkamai suformuluoti reikalavimai tiekėjų turimų pateikti nuotraukų ir vizualizacijų kokybei – pirkimų sąlygose atsakovės nurodė, kad tiekėjų teikiamos nuotraukos ir vizualizacijos turi būti kokybiškos, tačiau nedetalizavo kokia turėtų būti teikiamų nuotraukų kokybė, nors šį reikalavimą yra nesunku apibūdinti nurodant įprastus ir visiems žinomus raiškos dydžius. Dėl šios priežasties, ieškovės vertinimu, atsakovėms yra suteikta neribota teisė spręsti, ar pateiktos nuotraukos ir vizualizacijos yra pakankamai kokybiškos ir atitinkamai skirti arba neskirti balus pagal nurodytus ekonominio naudingumo vertinimo kriterijus. Vis dėlto, įvertinus atsakovių vykdomų pirkimų objektus ir pirkimų sąlygose iškeltų reikalavimų pateikti kokybiškas nuotraukas ar vizualizacijas tikslus, teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamu atveju neturėtų kilti abejonių dėl to, kokia nuotraukų ir vizualizacijų kokybė aptariamų nuostatų prasme galėtų būti laikoma pakankama.

32.       Atsakovės pirmojo vertinimo kriterijaus aprašyme nurodė, kad tiekėjai turėtų pateikti „papildomo maitinimo (bufeto) patiekalų sąraše nurodytų <...> patiekalų nuotraukas elektroniniame formate (nuotraukos turi būti spalvotos, kokybiškos)“ (pirkimų sąlygų 7.24.2.1.3 papunktyje pateikta lentelė), o antrojo vertinimo kriterijaus aprašyme nurodė, kad tiekėjai turi „pateikti kiekvienai akcijai (temai) spalvotas vizualizacijas elektronine forma <...>, atvaizduojančias valgyklos patalpas kiekvienu atveju <...>“ (pirkimų sąlygų 7.27.2.2.3 papunktyje pateikta lentelė). Tokie reikalavimai, kaip matyti iš pirmojo ir antrojo ekonominio naudingumo vertinimo kriterijų aprašymų turinio, nustatyti siekiant, kad atsakovėms būtų sudaryta galimybė įvertinti, kaip tiekėjai ketina išpildyti šių kriterijų reikalavimus, t. y. siekiant įvertinti, kokie patiekalai bus siūlomi mokiniams įgyvendinant pirmąjį vertinimo kriterijų ir kaip, įgyvendinant antrąjį kriterijų, valgyklose bus pristatomos konkrečios tiekėjų pasirinktos teminės akcijos. Pirkimų sąlygose šioms nuotraukoms ir vizualizacijoms nėra teikiama jokia papildoma reikšmė ir nėra keliama jokių specialių reikalavimų jų kokybei. Todėl reikalavimas, kad teikiamos nuotraukos ir vizualizacijos būtų kokybiškos, šiame kontekste pagrįstai yra suprantamas kaip reikalavimas pateikti tokios kokybės ir raiškos nuotraukas bei vizualizacijas, kad atsakovės įprastinėmis sąlygomis galėtų jas peržiūrėti ir suprasti, kas jose pavaizduota. Šiuo atveju nėra pagrindo manyti, kad nuotraukų ir vizualizacijų kokybei yra keliami kokie nors aukštesni, specifiniai reikalavimai, kurių nesilaikę tiekėjai negautų ekonominio naudingumo balų pagal pirmąjį ir antrąjį kriterijus.

33.       Teisėjų kolegija, apibendrindama išdėstytas aplinkybes, laiko nepagrįstais ieškovės argumentus, kad ginčijamos pirkimų sąlygos yra neteisėtos ir turėtų būti panaikintos. Iš pirmiau aptartų aplinkybių matyti, kad ieškovės kvestionuojamos formuluotės ir sąlygos yra pakankamai atskleistos ir detalizuotos, todėl jos neužkerta kelio objektyviai ir skaidriai vykdyti ginčo pirkimus. Kartu teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad apariami pirkimų sąlygose nustatyti pasiūlymų vertinimo kriterijai ir konkretūs juos apibūdinantys reikalavimai nėra savitiksliai. Tiek pirmasis pasiūlymų ekonominio naudingumo vertinimo kriterijus, kuriame nustatytas reikalavimas teikti mokiniams patraukliai ir estetiškai atrodantį, į jų pamėgtus užkandžius panašų maistą, tiek antrasis kriterijus, pagal kurį tiekėjai turėtų pasiūlyti atsakovėms valgyklose ketinamas surengti temines akcijas, yra nustatyti siekiant paskatinti mokinius maitintis mokyklų valgyklose, kur jiems galėtų būti pasiūlytas sveikesnis, nustatytus kokybės reikalavimus atitinkantis maistas, o ne rinktis alternatyvias maitinimosi vietas, kur tiekiamo maisto kokybei galbūt nėra keliami tokie aukšti reikalavimai. Tokios pirkimų sąlygos yra nustatytos siekiant užtikrinti visuomenei svarbų interesą – kokybišką mokinių maitinimą.

34.       Pirmosios instancijos teismas, netenkinęs ieškovės reikalavimų, tinkamai įvertino ginčijamas pirkimų sąlygas ir priėmė pagrįstą sprendimą. Ieškovės apeliaciniame skunde išdėstyti argumentai nesudaro pagrindo šį sprendimą panaikinti, todėl ieškovės apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo

35.       Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu atmetęs ieškovės reikalavimus, patenkino iš dalies atsakovių prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo ir priteisė Kauno miesto savivaldybės administracijai iš ieškovės 7 000 Eur išlaidų, patirtų Kauno miesto savivaldybės administracijai atsiskaičius už atsakovėms suteiktą teisinę pagalbą. Ieškovė apeliaciniame skunde ginčija šią teismo sprendimo dalį, nurodydama, kad atsakovės faktiškai nepatyrė jokių atstovavimo išlaidų, kadangi visų jų, išskyrus atsakoves VšĮ Generolo Povilo Plechavičiaus kadetų licėjų ir VšĮ Kauno Juozo Urbšio progimnaziją, interesams šioje byloje atstovavo jų steigėjos Kauno miesto savivaldybės darbuotojos. Ieškovė nurodo, kad teisinės paslaugos, už kurias teismas priteisė atlyginimą iš ieškovės, buvo suteiktos Kauno miesto savivaldybės administracijai, o ne šios bylos dalyviams ar jų atstovams.

36.       CPK 98 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Dėl šių išlaidų priteisimo šalis teismui raštu pateikia prašymą su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu. Šios išlaidos negali būti priteisiamos, jeigu prašymas dėl jų priteisimo ir išlaidų dydį patvirtinantys įrodymai nepateikti iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos. 

37.       Kasacinio teismo praktikoje nurodyta, kad teismas, spręsdamas dėl išlaidų advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti, pirmiausia, turi nustatyti, ar šios išlaidos yra padarytos (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 28 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-533/2008). Teismas, priteisdamas išlaidas už teisinę advokato ar advokato padėjėjo pagalbą, visais atvejais turi taikyti realumo kriterijų, t. y. turi nustatyti, kad šiems asmenims už suteiktas teisines paslaugas yra sumokėta ir bylą laimėjusi šalis patyrė atstovavimo civiliniame procese išlaidas bei įstatymo nustatyta tvarka teismui pateikė tai patvirtinančius įrodymus. Išlaidos tokiais atvejais yra suprantamos kaip išleistos lėšos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. sausio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-7-687/2017). Iš aptartų kasacinio teismo praktikoje pateiktų išaiškinimų matyti, kad dalyvaujantiems byloje asmenims gali būti atlyginamos tik realiai patirtos ir tinkamai įrodymais pagrįstos bylinėjimosi išlaidos. Kita vertus, teismų praktikoje nėra nustatyta draudimo atlyginti dalyvaujančio byloje asmens išlaidas tuo atveju, kai už suteiktas teisines paslaugas atsiskaito ne jis pats, bet kitas asmuo.

38.       Kasacinio teismo praktikoje šiuo klausimu išaiškinta, kad byloje dalyvaujančių asmenų atstovų su procesu susijusios išlaidos, taip pat bylinėjimosi išlaidų apmokėjimo prievolę už byloje dalyvaujantį asmenį, šiam neprieštaraujant, įvykdžiusių kitų, nors ir nedalyvaujančių byloje, asmenų išlaidos pripažintinos su bylos nagrinėjimu susijusiomis išlaidomis ir dėl jų atlyginimo turi būti sprendžiama. Išlaidos, skirtos byloje dalyvaujančiam asmeniui atstovavusio advokato ar advokato padėjėjo teisinei pagalbai apmokėti, yra su bylos nagrinėjimu susijusios išlaidos ir, jeigu CPK 98 straipsnio 1 dalyje nustatytu terminu yra pateiktas prašymas (tiek raštu, tiek žodžiu teismo posėdyje; tiek byloje dalyvaujančio asmens, tiek jo atstovo) dėl atstovavimo išlaidų priteisimo bei šių išlaidų dydį (realumą) patvirtinantys įrodymai, jų atlyginimo klausimas turi būti sprendžiamas, nepriklausomai nuo to, kas – byloje dalyvaujantis asmuo, kuriam mokama advokato teisinė pagalba realiai buvo suteikta, ar už jį kitas, nors ir byloje nedalyvaujantis, asmuo – faktiškai atsiskaitė su byloje dalyvaujančiam asmeniui atstovavusiu advokatu ar jo padėjėju. Nustačius, kad mokama advokato ar advokato padėjėjo teisinė pagalba byloje dalyvavusiam asmeniui buvo suteikta ir dėl išlaidų jai apmokėti atlyginimo kreiptasi CPK 98 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka, yra pagrindas priteisti byloje dalyvaujančiam asmeniui atstovavimo išlaidas, nepaisant to, kad už jam suteiktas teisines paslaugas sumokėjo kitas, nors ir byloje nedalyvaujantis, asmuo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gruodžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-582/2009, 2015 m. balandžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-256-684/2015).

39.       Kaip matyti iš byloje esančių duomenų, nagrinėjamu atveju atsakovės pateikė pirmosios instancijos teismui prašymą atlyginti Kauno miesto savivaldybės administracijai išlaidas, kurios buvo patirtos atsiskaičius už šioje byloje atsakovėms suteiktas teisines paslaugas. Atsakovės nurodė, kad visos jos, išskyrus atsakoves VšĮ Generolo Povilo Plechavičiaus kadetų licėjų ir VšĮ Kauno Juozo Urbšio progimnaziją, yra Kauno miesto savivaldybės biudžetinės įstaigos ir yra visiškai išlaikomos iš jos biudžeto lėšų, todėl Kauno miesto savivaldybės administracijos išlaidos, patirtos jai atsiskaičius už šioje byloje suteiktas teisines paslaugas, turėtų būti vertinamos kaip atsakovių bylinėjimosi išlaidos ir priteistos Kauno miesto savivaldybės administracijai. Atsakovės nurodė, kad šiuo atveju nėra reikšminga, jos ar Kauno miesto savivaldybės administracija atlygino byloje patirtas išlaidas, nes faktiškai abiem atvejais šios išlaidos būtų atlygintos iš atsakovių steigėjos, užtikrinančios jų veiklos finansavimą, lėšų. Kartu su prašymu atlyginti patirtas bylinėjimosi išlaidas atsakovės pateikė Kauno miesto savivaldybės administracijos ir advokatų kontoros „Ellex Valiūnas ir partneriai“ 2020 m. rugsėjo 7 d. teisinių paslaugų sutarties išrašą, kuriame nurodyta, kad minėta advokatų kontora teiks teisines paslaugas sprendžiant šioje byloje kilusį ginčą su ieškove, taip pat advokatų kontoros Kauno miesto savivaldybės administracijai išrašytas sąskaitas ir suteiktų paslaugų detalizacijas, kuriose aiškiai nurodyta, kad paslaugos buvo suteiktos nagrinėjant šią civilinę bylą, bei mokėjimą patvirtinančius dokumentus.  

40.       Teisėjų kolegija, įvertinusi išdėstytas aplinkybes ir pirmiau aptartoje teismų praktikoje pateiktus išaiškinimus, sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad atsakovių nurodytos atstovavimo išlaidos yra patirtos nagrinėjamoje byloje, todėl teismas turėjo išspręsti klausimą dėl jų atlyginimo. Nors iš atsakovių pateiktų dokumentų matyti, kad teisinių paslaugų sutartis ir sąskaitos už suteiktas teisines paslaugas buvo išrašytos ne atsakovėms, bet Kauno miesto savivaldybės administracijai, kuri ir atsiskaitė su advokatų kontora už suteiktas teisines paslaugas, tačiau šie dokumentai taip pat aiškiai patvirtina, jog teisinės paslaugos buvo teikiamos būtent nagrinėjamoje byloje, kurioje ieškovė buvo pareiškusi reikalavimus atsakovėms. Iš byloje esančių duomenų taip pat matyti, kad visos atsakovės, išskyrus VšĮ Generolo Povilo Plechavičiaus kadetų licėjų ir VšĮ Kauno Juozo Urbšio progimnaziją, yra Kauno miesto savivaldybės biudžetinėmis įstaigomis, taigi, jos įgyvendina savivaldybės funkcijas ir yra išlaikomos iš jos biudžeto asignavimų (Lietuvos Respublikos biudžetinių įstaigų įstatymo 2 straipsnio 1 dalis). Tokios aplinkybės suponuoja išvadą, kad neatsižvelgiant į tai, kokiu būdu atsakovės ir jų steigėja susitarė užtikrinti kvalifikuotą atsakovių teisinį atstovavimą šioje byloje, taip pat nepaisant to, jog formaliai už suteiktas teisines paslaugas atsiskaitė Kauno miesto savivaldybės administracija, šios išlaidos buvo susijusios su nagrinėjama byla ir apmokėtos teisinės paslaugos faktiškai suteiktos atsakovėms. Kitoks šios situacijos vertinimas, teisėjų kolegijos vertinimu, būtų pernelyg formalus. 

41.       Antra vertus, teisėjų kolegija nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu atlyginti išlaidas Kauno miesto savivaldybės administracijai. Pagal CPK išdėstytą reglamentavimą, teisė į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą yra suteikta šaliai, kurios atžvilgiu yra priimtas palankus teismo sprendimas, o ne kitiems, byloje nedalyvaujantiems asmenims. Todėl pirmosios instancijos teismas nepagrįstai šioje byloje patirtas atstovavimo išlaidas priteisė ne atsakovėms, kurioms buvo teikiamos teisinės paslaugos byloje ir kurios dėl to patyrė išlaidų, o byloje jokiu teisiniu statusu nedalyvaujančiai Kauno miesto savivaldybės administracijai, kuri, kaip minėta, tik faktiškai atsiskaitė už atsakovėms suteiktas paslaugas. Atsižvelgiant į tai, teismo sprendimo dalis, kuria Kauno miesto savivaldybės administracijai buvo priteistos atstovavimo išlaidos, tikslintina, priteisiant atstovavimo išlaidas lygiomis dalimis visoms atsakovėms, išskyrus atsakoves VšĮ Generolo Povilo Plechavičiaus kadetų licėjų ir VšĮ Kauno Juozo Urbšio progimnaziją, kurios nėra Kauno miesto savivaldybės biudžetinėmis įstaigomis. Kadangi pirmosios instancijos teismas priteisė iš ieškovės 7 000 Eur bylinėjimosi išlaidų ir nei ieškovė, nei atsakovės apeliacine tvarka neginčija teismo priteistos išlaidų sumos, atsakovėms, išskyrus VšĮ Generolo Povilo Plechavičiaus kadetų licėjų ir VšĮ Kauno Juozo Urbšio progimnaziją, priteisiama po 218,75 Eur (7 000 Eur / 32) bylinėjimosi išlaidoms atlyginti.

42.       Atmetus ieškovės apeliacinį skundą, atsakovės įgijo teisę, kad būtų atlygintos jų bylinėjimosi išlaidos, patirtos nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Atsakovės nurodo, kad jos patyrė 3 461,81 Eur bylinėjimosi išlaidų rengdamos atsiliepimą į apeliacinį skundą. Grįsdamos patirtas išlaidas, atsakovės pateikė 2021 m. sausio 12 d. ir 2021 m. sausio 18 d. sąskaitas, išrašytas Kauno miesto savivaldybės administracijai, taip pat 2021 m. sausio 20 d. ir 2021 m. sausio 22 d. banko sąskaitos išrašus, iš kurių matyti, kad Kauno miesto savivaldybės administracija apmokėjo jai išrašytas sąskaitas. Kadangi šios teisinės paslaugos taip pat buvo suteiktos atsakovėms, o Kauno miesto savivaldybės administracija tik atsiskaitė už Kauno miesto biudžetinėms įstaigoms teikiamas paslaugas, šios išlaidos, kaip ir pirmosios instancijos teisme patirtos išlaidos, priteistinos atsakovėms.

43.       Vadovaujantis Rekomendacijų 8.11 papunkčiu, apskaičiuojant didžiausią priteistiną atlyginimą už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą, yra taikomas 1,3 koeficientas, kurio pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių). Šiuo atveju taikytinas 2020 metų trečiąjį ketvirtį galiojęs vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje, kuris sudarė 1 454,80 Eur, todėl didžiausia atsakovėms už atsiliepimo į apeliacinė skundą parengimą priteistina suma sudaro 1 891,24 Eur (1 454,80 Eur x 1,3). Atsakovių prašoma priteisti 3 461,81 Eur suma žymiai viršija Rekomendacijų pagrindu apskaičiuotą priteistiną atstovavimo išlaidų sumą.

44.       Teisėjų kolegijos vertinimu, šiuo atveju byloje nebuvo nustatyta jokių ypatingų aplinkybių, sudarančių pagrindą nukrypti nuo Rekomendacijose nurodytos priteistinų bylinėjimosi išlaidų skaičiavimo tvarkos ir priteisti atsakovėms jų nurodytą bylinėjimosi išlaidų sumą. Apeliaciniame skunde keliami klausimai nėra ypatingai sudėtingi ir nereikalavo iš atsiliepimą į šį skundą rengusių teisininkų kokių nors specifinių žinių ar didesnių laiko sąnaudų. Atsakovės, įrodinėdamos, kad šiuo atveju turėtų būti atlygintos visos jų nurodytos atstovavimo išlaidos, teigia, jog dalis prašomos priteisti sumos (600,81 Eur) – tai mokėtinas pridėtinės vertės mokestis, todėl ši suma nepriskirtina bylinėjimosi išlaidoms ir negali būti laikoma advokato atlygiu, tačiau tokios aplinkybės nėra reikšmingos sprendžiant klausimą dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad teismai, nustatydami atlygintinas išlaidas advokato pagalbai apmokėti, privalo vadovautis CPK normomis ir neturi pareigos priteistiną sumą vertinti bylos šalims kaip mokesčių mokėtojams galimai kilsiančių mokestinių prievolių bei teisių aspektu ir pagal tai koreguoti priteistiną išlaidų atlyginimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-108-248/2018). Dėl nurodytų priežasčių, teisėjų kolegijos vertinimu, atsakovių išlaidas, patirtas rengiant atsiliepimą į apeliacinį skundą, tinkamai atlygins 1 891,24 Eur suma. Ši suma priteistina lygiomis dalimis, t. y. po 59,10 Eur (1 891,24 Eur / 32) visoms atsakovėms, išskyrus atsakoves VšĮ Generolo Povilo Plechavičiaus kadetų licėjų ir VšĮ Kauno Juozo Urbšio progimnaziją, iš ieškovės.

45.       Kauno apygardos teismo 2020 m. gruodžio 22 d. nutartimi ieškovei iki apeliacinės instancijos teismo procesinio sprendimo priėmimo buvo atidėtas terminas sumokėti 26 250 Eur už apeliacinį skundą mokėtino žyminio mokesčio. Atmetus apeliacinį skundą, ši suma priteistina iš ieškovės į valstybės biudžetą.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,

n u t a r i a :

Kauno apygardos teismo 2020 m. gruodžio 3 d. sprendimą palikti iš esmės nepakeistą.

Patikslinti teismo sprendimo dalį, kuria buvo paskirstytos šalių patirtos atstovavimo išlaidos ir išdėstyti ją taip:

„Priteisti atsakovėms biudžetinėms įstaigoms Kauno Kovo 11–osios gimnazijai (juridinio asmens kodas 190136691), Kauno Antano Smetonos gimnazijai (juridinio asmens kodas 190139310), Kauno Vinco Kudirkos progimnazijai (juridinio asmens kodas 190134345), Kauno mokyklai-darželiui „Rūtelė“ (juridinio asmens kodas 191635156), Kauno Šv. Kazimiero progimnazijai (juridinio asmens kodas 190138219), Kauno „Varpo“ gimnazijai (juridinio asmens kodas 190138895), Kauno Šančių mokyklai-daugiafunkciam centrui (juridinio asmens kodas 190134530), Kauno Petrašiūnų progimnazijai (juridinio asmens kodas 191824947), Kauno Martyno Mažvydo progimnazijai (juridinio asmens kodas 190138176), Kauno Panemunės pradinei mokyklai (juridinio asmens kodas 190140775), Kauno Kazio Griniaus progimnazijai (juridinio asmens kodas 190138938), Kauno Pilėnų progimnazijai (juridinio asmens kodas 190138742), Kauno Jono Basanavičiaus gimnazijai (juridinio asmens kodas 190139463), Kauno Veršvų gimnazijai (juridinio asmens kodas 190135828), Kauno Prano Mašioto pradinei mokyklai (juridinio asmens kodas 191642688), Suzukio pradinei mokyklai (juridinio asmens kodas 191824228), Kauno „Aušros“ gimnazijai (juridinio asmens kodas 190133777), Kauno „Paparčio“ pradinei mokyklai (juridinio asmens kodas 190140622), Kauno Bernardo Brazdžionio mokyklai (juridinio asmens kodas 190138361), Kauno Jono ir Petro Vileišių mokyklai (juridinio asmens kodas 190136549), Kauno Jono Jablonskio gimnazijai (juridinio asmens kodas 191825091), Kauno Aleksandro Puškino gimnazijai (juridinio asmens kodas 300594100), Kauno Simono Daukanto progimnazijai (juridinio asmens kodas 190136734), Kauno Dainavos progimnazijai (juridinio asmens kodas 190137793), Kauno Senamiesčio progimnazijai (juridinio asmens kodas 191816085), Kauno Saulės gimnazijai (juridinio asmens kodas 190134683), Kauno Aleksandro Stulginskio mokyklai-daugiafunkciam centrui (juridinio asmens kodas 190138023), Vytauto Didžiojo universiteto „Atžalyno“ progimnazijai (juridinio asmens kodas 290136920), Kauno technologijos universiteto inžinerijos licėjui (juridinio asmens kodas 190136353), Kauno Gedimino sporto ir sveikatingumo gimnazijai (juridinio asmens kodas 190133962), Kauno „Santaros“ gimnazijai (juridinio asmens kodas 190139844) ir Kauno Juozo Grušo meno gimnazijai (juridinio asmens kodas 190139659) iš ieškovės viešosios įstaigos „Bruneros“ (juridinio asmens kodas 164687871) po 218,75 Eur (du šimtus aštuoniolika eurų 75 ct) bylinėjimosi išlaidoms atlyginti“.

Priteisti atsakovėms biudžetinėms įstaigoms Kauno Kovo 11–osios gimnazijai (juridinio asmens kodas 190136691), Kauno Antano Smetonos gimnazijai (juridinio asmens kodas 190139310), Kauno Vinco Kudirkos progimnazijai (juridinio asmens kodas 190134345), Kauno mokyklai-darželiui „Rūtelė“ (juridinio asmens kodas 191635156), Kauno Šv. Kazimiero progimnazijai (juridinio asmens kodas 190138219), Kauno „Varpo“ gimnazijai (juridinio asmens kodas 190138895), Kauno Šančių mokyklai-daugiafunkciam centrui (juridinio asmens kodas 190134530), Kauno Petrašiūnų progimnazijai (juridinio asmens kodas 191824947), Kauno Martyno Mažvydo progimnazijai (juridinio asmens kodas 190138176), Kauno Panemunės pradinei mokyklai (juridinio asmens kodas 190140775), Kauno Kazio Griniaus progimnazijai (juridinio asmens kodas 190138938), Kauno Pilėnų progimnazijai (juridinio asmens kodas 190138742), Kauno Jono Basanavičiaus gimnazijai (juridinio asmens kodas 190139463), Kauno Veršvų gimnazijai (juridinio asmens kodas 190135828), Kauno Prano Mašioto pradinei mokyklai (juridinio asmens kodas 191642688), Suzukio pradinei mokyklai (juridinio asmens kodas 191824228), Kauno „Aušros“ gimnazijai (juridinio asmens kodas 190133777), Kauno „Paparčio“ pradinei mokyklai (juridinio asmens kodas 190140622), Kauno Bernardo Brazdžionio mokyklai (juridinio asmens kodas 190138361), Kauno Jono ir Petro Vileišių mokyklai (juridinio asmens kodas 190136549), Kauno Jono Jablonskio gimnazijai (juridinio asmens kodas 191825091), Kauno Aleksandro Puškino gimnazijai (juridinio asmens kodas 300594100), Kauno Simono Daukanto progimnazijai (juridinio asmens kodas 190136734), Kauno Dainavos progimnazijai (juridinio asmens kodas 190137793), Kauno Senamiesčio progimnazijai (juridinio asmens kodas 191816085), Kauno Saulės gimnazijai (juridinio asmens kodas 190134683), Kauno Aleksandro Stulginskio mokyklai-daugiafunkciam centrui (juridinio asmens kodas 190138023), Vytauto Didžiojo universiteto „Atžalyno“ progimnazijai (juridinio asmens kodas 290136920), Kauno technologijos universiteto inžinerijos licėjui (juridinio asmens kodas 190136353), Kauno Gedimino sporto ir sveikatingumo gimnazijai (juridinio asmens kodas 190133962), Kauno „Santaros“ gimnazijai (juridinio asmens kodas 190139844) ir Kauno Juozo Grušo meno gimnazijai (juridinio asmens kodas 190139659) iš ieškovės viešosios įstaigos „Bruneros“ (juridinio asmens kodas 164687871) po 59,10 Eur (penkiasdešimt devynis eurus 10 ct) bylinėjimosi išlaidų, patirtų nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme.

Priteisti iš ieškovės viešosios įstaigos „Bruneros“ (juridinio asmens kodas 164687871) į valstybės biudžetą 26 250 Eur (dvidešimt šešis tūkstančius du šimtus penkiasdešimt eurų) už apeliacinį skundą mokėtino žyminio mokesčio. Ši suma mokėtina į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660.

Teisėjai                                                                                                                                                 Marius Bajoras

                                                                                                                                                                 Romualda Janovičienė

                                                                                                                                                        Vigintas Višinskis