Civilinės bylos Nr. e2-490-196/2018 (S)

Teisminio proceso Nr. 2-56-3-01281-2017-8

Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.18.1.1.1; 3.1.18.1.1.2; 3.1.18.2.3.

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2018 m. balandžio 19 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Konstantinas Gurinas

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo R. V. atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2017 m. gruodžio 6 d. nutarties, kuria taikytos laikinosios apsaugos priemonės, civilinėje byloje Nr. e2-2952-413/2017 pagal ieškovo P. A. ieškinį atsakovui R. V. dėl skolos priteisimo.

Teismas

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

1. Ieškovas P. A. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas priteisti iš atsakovo R. V. 99 653,32 Eur ir 75 458,18 JAV dol. negrąžintos skolos ir palūkanų bei 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
2. Ieškinio reikalavimams užtikrinti ieškovas prašė taikyti byloje laikinąsias apsaugos priemones – areštuoti atsakovui R. V. priklausantį nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą ir pinigines lėšas ar kitas turtines teises, esančias pas atsakovą ar trečiuosius asmenis, už 99 653,32 Eur ir 75 458,18 JAV dol., pavedant antstoliui tokį turtą surasti ir areštuoti. Nurodė, kad tarp šalių susiklostę paskoliniai santykiai, atsakovas skolą turėjo grąžinti 2012 m., tačiau iki šiol yra grąžinęs tik dalį skolos (mažiau nei trečdalį), todėl mano, kad ieškinio suma atsakovui yra labai didelė ir nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių ieškovui galbūt palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomu

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

3. Kauno apygardos teismas 2017 m. gruodžio 6 d. nutartimi ieškovo P. A. ieškinio reikalavimams užtikrinti taikė laikinąsias apsaugos priemones – areštavo atsakovui R. V. už 99 653,32 Eur ir 75 458,18 JAV dol. priklausančius nekilnojamuosius ir kilnojamuosius daiktus, o jų nesant ar esant nepakankamai, nutarė areštuoti pinigus bankuose ir (ar) turtines teises, esančias pas atsakovą arba trečiuosius asmenis, uždraudžiant areštuotu turtu disponuoti, jį realizuoti ar atlikti kitus veiksmus, susijusius su šio turto perdavimu tretiesiems asmenims; nurodė, kad nutartį vykdysiantis antstolis turi nustatyti konkrečią lėšų sumą, kuri, jei bus areštuotos atsakovo piniginės lėšos, per vieną kalendorinį mėnesį gali būti panaudota pragyvenimui.
4. Teismas nustatė, kad ieškinys grindžiamas argumentais, kad 2008–2009 m. laikotarpiu atsakovui, kaip savo šeimos draugui, ieškovas paskolino 300 000 Lt (86 886,01 Eur) ir 100 000 JAV dol. atsakovo šeimos poreikiams. Paskolos sutartys raštu nebuvo įformintos, tačiau 2010 m. rugsėjo 1 d. šalys pasirašė susitarimus ir nustatė skolos grąžinimo terminus. Šiai dienai atsakovas grąžino tik 40 033 JAV dol. ir 8500 Eur.
5. Teismas, atsižvelgdamas į aplinkybes, kuriomis ieškovas grindžia ieškinio reikalavimą, įvertinęs su ieškiniu pateiktus įrodymus, konstatavo, jog nagrinėjamu atveju nėra akivaizdžių aplinkybių, kurios leistų šioje bylos nagrinėjimo stadijoje daryti vienareikšmišką išvadą, kad pagal ieškovo pareikštą reikalavimą negalėtų būti priimtas jam palankus teismo sprendimas.
6. Nors ieškovo vertinimu, prašoma priteisti suma atsakovui yra didelė, tačiau teismas pažymėjo, kad vien didelė ieškinio suma savaime nėra pagrindas taikyti byloje laikinąsias apsaugos priemones. Kiekvienu konkrečiu atveju turi būti įvertintos konkrečios faktinės bylos aplinkybės, atsižvelgta į atsakovo finansines galimybes, t. y. ar jam ši ieškinio suma, palyginus ją su nuosavybės teise valdomo turto verte, vykdoma veikla, gaunamomis pajamomis, taip pat turimais įsipareigojimais, yra didelė.
7. Nors ieškovas teismui nepateikė duomenų apie atsakovo turtinę padėtį, tačiau teismas iš viešųjų registrų duomenų nustatė, kad atsakovo vardu yra registruoti keli nekilnojamojo turto objektai, kai kurie iš jų yra apsunkinti hipoteka, atsakovo vardu registruotų transporto priemonių nėra, atsakovas yra dirbantis, tačiau jo pajamos neatskaičius mokesčių siekia apie 930 Eur per mėnesį (CPK 179 str. 3 d.), duomenų apie santaupas bankuose teismas neturi. Teismo vertinimu, nesant pakankamai duomenų apie atsakovo turtinę padėtį, daryti išvadą, kad jo finansinė padėtis yra gera, nėra pagrindo, kadangi paskoliniai santykiai buvo susiklostę jau seniai, grąžinimo terminas taip pat seniai pasibaigęs, be to, atsakovas, sužinojęs apie ieškinį, gali bandyti perleisti turtą ar kitaip jį suvaržyti, dėl to nagrinėjamu atveju yra pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones.
8. Teismas pažymėjo, kad ši nutartis neužkerta galimybės atsakovui, esant įstatyme nustatytam pagrindui, reikšti prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo ar galimų nuostolių atlyginimo užtikrinimo, taip pat prašyti panaikinti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu iš esmės pasikeistų aplinkybės ir/ar išnyktų laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindas.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

9. Atskiruoju skundu atsakovas R. V. prašo Kauno apygardos teismo 2017 m. gruodžio 6 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – atmesti ieškovės prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Atskirasis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
1. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsakovo turtui taikė laikinąsias apsaugos priemones, nes byloje nėra įrodymų, kurie leistų pagrįstai teigti, kad atsakovas priklausantį turtą ketintų parduoti ar kitu būdu perleisti kitiems asmenims, siekdamas apsunkinti būsimo sprendimo įvykdymą. Be to, kaip nurodė pats ieškovas, atsakovas ir ieškovas buvo artimi draugai, ilgą laiką ieškovas nereiškė jokių pretenzijų dėl paskolos grąžinimo, nes žinojo, kad visada gali susitarti taikiai. Ieškovas į bylą nepateikė jokių įrodymų, kad nuo 2011 m. rugsėjo 1 d. iki 2017 m. spalio 12 d. nors kartą reiškė pretenzijas dėl negrąžintos paskolos. Atsakovas, vos tik sužinojęs apie pareikštą ieškinį, siūlė ieškovui ieškoti kompromiso. Tokie atsakovo veiksmai nesudaro pagrindo manyti, kad atsakovas ketina perleisti turtą tretiesiems asmenims. Teismas neatsižvelgė, kad ieškovas atsakovo nesąžiningumo neįrodinėja.
2. Teismas neatsižvelgė į tai, kad ieškovas, reikšdamas prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, privalėjo tokį prašymą pagrįsti jam prieinamais atsakovo finansinę būklę pagrindžiančiais įrodymais, tačiau šios pareigos neįvykdė.
3. Teismas, taikydamas laikinąsias apsaugos priemones, neįvertino aplinkybės, kad nors ieškovas pervedė pinigus į atsakovo sąskaitą, tačiau susitarimas dėl paskolos buvo surašytas beveik po dviejų metų laiko ir jame nėra sutarta dėl jokių palūkanų ir (ar) delspinigių mokėjimo.
4. Teismas, spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių klausimą, netinkamai įvertino šiam klausimui reikšmingas aplinkybes, pažeidė civilinio proceso teisės normas, reglamentuojančias laikinųjų apsaugos priemonių taikymą, todėl klausimą išsprendė neteisingai.
10. Atsiliepimu į atskirąjį skundą ieškovas P. A. prašo Kauno apygardos teismo 2017 m. gruodžio 6 d. nutartį palikti nepakeistą, o atskirąjį skundą atmesti. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
1. Atsakovas turėjo teisę teismui pateikti įrodymus, pagrindžiančius jo gerą turtinę būklę bei įrodančius, kad ieškiniu prašoma priteisti suma jam nėra didelė. Atsakovas to nepadarė, kas dar kartą patvirtina, jog ieškinio suma jam yra didelė. 
2. Atsakovo elgesys iki bylos iškėlimo bei jos nagrinėjimo metu sudaro pagrindą manyti, kad jis yra nesąžiningas bei gali bandyti perleisti turtą tretiesiems asmenims ar kitaip jį paslėpti. Atsakovas per daugiau nei šešis metus nuo paskolos sutarčių sudarymo (žvelgiant į faktinius paskolos santykius – apie devynis metus) negrąžino nei trečdalio pasiskolintos sumos, nors nuolat žadėjo tą padaryti. Paskutinį kartą žymesnė paskolos dalis buvo grąžinta dar 2013 metais. Po šio mokėjimo atsakovas kelis kartus pervedė ieškovui po 500 Eur, kas, lyginant su negrąžintos paskolos suma, atsakovo įsipareigojimų ieškovui iš esmės nesumažino. Su ieškovo advokatu atsakovo advokatas susisiekė tik po to, kai ieškovui buvo pateikta rašytinė pretenzija. Tačiau nebuvo sulaukta jokio konstruktyvaus pasiūlymo dėl skolos grąžinimo. Priešingai, ieškovo advokatui paprašius atsakovo pasiūlyti skolos grąžinimo planą su ieškovu ar jo atstovu daugiau nebuvo susisiekta. Esant tokioms aplinkybėms ieškovui liko tik viena išeitis – kreiptis į teismą su ieškiniu dėl skolos priteisimo. Net ir sužinojęs apie preliminarų sprendimą atsakovas ir toliau nebandė siūlyti konstruktyvių variantų dėl skolos grąžinimo. 
3. Kaip matyti iš atsakovo turto aprašo, jis buvo finansiškai pajėgus grąžinti daug didesnę dalį skolos iki nutarties priėmimo momento, kadangi jo banko sąskaitose atsakovo turto aprašo sudarymo metu buvo apie 80 000 Eur. Visgi, skolą grąžinti jis, kaip jau minėta, sąmoningai vengė. Toks atsakovo elgesys rodo, kad atsakovas (skolininkas) net nesiruošia grąžinti pasiskolintų pinigų. 
4. Atsakovo teiginys, kad bylos nagrinėjimo metu jis nebandė niekaip slėpti savo turto negali būti vertinamas kaip elgesys, rodantis jo sąžiningumą, kadangi atsakovas tokios galimybės sužinojęs apie preliminarų sprendimą net neturėjo – tą pačią dieną, kai buvo priimtas preliminarus sprendimas, pirmosios instancijos teismas priėmė nutartį, kuria areštavo atsakovo turtą 99 653,32 Eur ir 75 458,18 JAV dol. sumai. 
5. Apibendrinus tai, kas išdėstyta aukščiau, galima teigti, kad atsakovo elgesys negali būti laikomas sąžiningu, o nutartimi pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės yra būtinos norint užtikrinti būsimo teismo sprendimo įvykdymą. Atsakovo atskirąjį skundą patenkinus ir panaikinus nutartimi pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones, atsakovas galėtų lengvai paslėpti šiuo metu areštuotas banko sąskaitose esančias lėšas. 
6. Ieškinio pagrįstumas buvo formaliai įvertintas priimant nutartį. Be to, ieškinys buvo patenkintas pirmosios instancijos teismo preliminariu sprendimu, įvertinus visus su ieškiniu pateiktus rašytinius įrodymus. Pažymėtina, jog atsakovas pripažįsta gavęs ieškovo pavedimus. Pirmosios instancijos teismas įvertinto visas šias aplinkybes kaip pakankamas įrodyti, jog atsakovas yra skolingas ieškovu.

Teismas

k o n s t a t u o j a:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, argumentai ir išvados

Dėl bylos nagrinėjimo ribų ir ginčo dalyko

11. Vadovaujantis CPK 320 straipsnio 1 ir 2 dalimis, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame (atskirajame) skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio (atskirojo) skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Nagrinėjamoje byloje absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl byla nagrinėjama neperžengiant atskirojo skundo ribų.
12. Nagrinėjamoje byloje apeliacijos objektą sudaro Kauno apygardos teismo 2017 m. gruodžio 6 d. nutarties, kuria taikytos laikinosios apsaugos priemonės, pagrįstumo ir teisėtumo patikrinimas.

Dėl naujų įrodymų priėmimo

13. Siekiant užtikrinti civilinio proceso principus ir apeliacinio proceso tikslus, nustatytas draudimas apeliacinės instancijos teismui priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme (CPK 314 str.). Tačiau šis draudimas nėra absoliutus: naujus įrodymus pateikti galima, jei pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar jei šių įrodymų pateikimo būtinybė išliko vėliau. Kasacinis teismas, aiškindamas šią normą, yra konstatavęs, kad apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl kiekvieno pateikto naujo įrodymo, turi aiškintis, ar šis konkretus įrodymas galėjo būti pateiktas pirmosios instancijos teismui, ar vėlesnis įrodymo pateikimas užvilkins bylos nagrinėjimą, ir atsižvelgti į prašomo priimti naujo įrodymo įtaką šalių ginčo sprendimui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. balandžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-217-690/2016).
14. Atsakovas kartu su atskiruoju skundu pateikė šiuos įrodymus: mokėjimų pavedimų, susitarimų kopijas. Ieškovas kartu su atsiliepimu į atskirąjį skundą pateikė: antstolės S. V. 2017 m. gruodžio 13 d. sudarytą atsakovo turto aprašą, pažymą apie R. V. įmokas valstybinio socialinio draudimo biudžetui už 2016 m. gruodžio 31 d.–2017 m. gruodžio 31 d. laikotarpį, korespondencijos elektroniniu paštu kopiją.
15. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs šalių su atskiruoju skundu ir atsiliepimu į jį pateiktų naujų įrodymų turinį ir apimtį, tai, kad šalių pateikti nauji įrodymai yra aktualūs vertinant pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą, bei tai, kad šių įrodymų priėmimas neužvilkins bylos nagrinėjimo, priima šalių kartu su atskiruoju skundu ir atsiliepimu į jį pateiktus naujus įrodymus ir juos vertina kartu su kitais byloje esančiais įrodymais.

Dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo

16. Pagal CPK 144 straipsnio 1 dalies nuostatas teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Taigi įstatymas laikinųjų apsaugos priemonių taikymui numato dvi privalomas sąlygas: pirma, ieškovo reikalavimas turi būti tikėtinai pagrįstas ir, antra, nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, egzistuoja teismo sprendimo neįvykdymo grėsmė. Nesant bent vienos iš šių sąlygų taikyti laikinąsias apsaugos priemones nėra pagrindo.

Dėl preliminaraus ieškinio pagrįstumo

17. Spręsdamas, ar egzistuoja pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, teismas visų pirma atlieka pareikštų reikalavimų pagrįstumo prima facie (liet. preliminarų) vertinimą.
18. Nagrinėjamu atveju apeliantas kvestionuoja skundžiamoje nutartyje padarytą išvadą, kad ieškinys yra prima facie pagrįstas, nes susitarimas dėl paskolos buvo surašytas beveik po dviejų metų laiko nuo pinigų pervedimo, jame nėra sutarta dėl jokių palūkanų ir (ar) delspinigių.
19. Iš bylos duomenų matyti, kad ieškovas dokumentinio proceso tvarka kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė iš atsakovo priteisti 99 653,32 Eur ir 75 458,18 JAV dol. negrąžintos skolos ir palūkanų bei procesines palūkanas. Apelianto įsitikinimu, paties ieškovo pateikti rašytiniai įrodymai patvirtina, kad dėl palūkanų ir (ar) delspinigių šalys nebuvo sutarusios, nors ieškovas ieškinyje prašo priteisti skolą ir palūkanas. Tačiau apeliacinio teismo vertinimu, šie apelianto argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvados apie tikėtiną ieškinio pagrįstumą kaip vieną iš laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygų.
20. Pažymėtina, kad preliminarus ieškinio pagrįstumas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ar netaikymo kontekste nėra tapatus ieškinio pagrįstumo įvertinimui, kai šis klausimas yra išsprendžiamas CPK nustatyta tvarka, įgyvendinus visas įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo procedūras. Teismas, spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, turi įvertinti, ar nėra aiškių prieštaringumų ieškinyje arba kitų aplinkybių, liudijančių, kad ieškinys tikrai negalėtų būti patenkintas. Preliminarus ieškinio reikalavimų įvertinimas negali būti suprantamas, kaip teismo pareiga nuodugniai įvertinti kiekvieną ieškinio argumentą bei įrodymą ir pasisakyti dėl jų savo nutartyje dėl laikinųjų apsaugos priemonių (ne)taikymo (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 sausio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-108-516/2015). Kaip matyti iš bylos duomenų, Kauno apygardos teismo 2017 m. gruodžio 6 d. preliminariu sprendimu ieškinys tenkintas visiškai, apeliantas pinigų pervedimo fakto neginčija, todėl apeliacinis teismas pritaria pirmosios instancijos teismo vertinimui, jog ieškinys yra tikėtinai pagrįstas.

Dėl būsimo galbūt ieškovui palankaus teismo sprendimo neįvykdymo grėsmės

21. Antroji laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlyga – reali grėsmė, kad ieškovui palankus teismo sprendimas bus neįvykdytas arba jo įvykdymas pasunkės. Egzistuojančią realią grėsmę būsimo teismo sprendimo įvykdymui privalo įrodyti asmuo, prašantis taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Šis klausimas gali būti teisingai išspręstas tik individualiai įvertinus kiekvienos situacijos faktines aplinkybes.
22. Nors šiuo atveju sutiktina su pirmosios instancijos teismo argumentu, kad pagal byloje pateiktus duomenis, šioje byloje pareikštu ieškiniu prašoma priteisti iš atsakovo suma, t. y. 99 653,32 Eur ir 75 458,18 JAV dol., turėtų būti vertinama kaip didelė atsakovui, kuris yra fizinis asmuo, tačiau pažymėtina, kad aktualioje Lietuvos apeliacinio teismo formuojamoje laikinųjų apsaugos priemonių instituto normų taikymo bei aiškinimo praktikoje ne kartą yra pasisakyta, jog nepriklausomai nuo to, ar ieškinio suma atsakovui yra didelė, vien ši aplinkybė negali būti vertinama kaip pagrindas taikyti ar netaikyti laikinąsias apsaugos priemones. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas savaime nesukuria materialinių vertybių, o tik padeda išsaugoti atsakovo turtą iki ginčo išsprendimo iš esmės; vien didelė ieškinio suma pati savaime nei palengvina, nei pasunkina ar padaro nebeįmanomu būsimo teismo sprendimo įvykdymą, todėl laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos tik tada, kai yra duomenų apie atsakovo nesąžiningumą, pavyzdžiui, kad atsakovas ketina paslėpti, perleisti, įkeisti turimą turtą ar kitaip jį apsunkinti ir panašūs atvejai (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. sausio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-27-407/2016; 2016 m. birželio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1092-943/2016; 2016 m. gruodžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1724-180/2016; 2017 m. liepos 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1000-196/2017; 2017 m. rugpjūčio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1073-464/2017).
23. Civilinėje teisėje galioja sąžiningumo prezumpcija, kuri reiškia, jog kiekvienas asmuo laikomas sąžiningu, kol neįrodyta kitaip. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismo nurodyti argumentai, kad ieškiniu iš atsakovo prašoma priteisti suma yra didelė, kad pinigų grąžinimo terminas yra suėjęs seniai, nesudaro pagrindo konstatuoti atsakovo nesąžiningumo ir spręsti, jog atsakovas turi ketinimų išvengti pareigos vykdyti būsimą galbūt ieškovui palankų teismo sprendimą.
24. Asmens nesąžiningumo laikinųjų apsaugos priemonių taikymo kontekste teisės aktai nepreziumuoja, todėl šio išimtinio ir itin antrosios ginčo šalies interesus varžančio procesinio instituto taikymas galimas tik tuomet, kai jo taikymo prašantis asmuo pateikia konkrečių duomenų apie atsakovo nesąžiningą elgesį, apie jo atliktus ar atliekamus veiksmus (turimo turto slėpimas, perleidimas, įkeitimas ar jo apsunkinimas bet kokia kita forma) (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. sausio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-27-407/2016; 2016 m. birželio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1069-407/2016; 2018 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-204-196/2018).
25. Pažymėtina, kad atsakovas neneigia, jog ieškovas jam paskolino pinigus. Aplinkybę, kad ieškovas atsakovui paskolino 300 000 Lt (86 886 Eur) ir 100 000 JAV dol. pinigų sumą, patvirtina ir paties atsakovo prie atskirojo skundo pateikti įrodymai bei prieštaravimų dėl pareikšto ieškinio ir preliminaraus sprendimo argumentai. Tačiau atsakovas teigia, kad šią paskolą grąžino, ieškovo nurodytų 2010 m. rugsėjo 1 d. susitarimų dėl skolos grąžinimo terminų nesudarė, taip pat šalys nesusitarė dėl palūkanų ir (ar) delspinigių, todėl mano, kad ieškovui nėra skolingas (Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenys, CPK 179 str. 3 d.). Taigi paskolos (ne)grąžinimo, susitarimų dėl palūkanų (ne)buvimo aplinkybės bus nustatytos bylą išnagrinėjus iš esmės (CPK 259 str. 1 d., 430 str. 6 d.).  Dėl to ieškovo nurodytos aplinkybės, jog atsakovas skolą grąžinti sąmoningai vengia, šiuo metu nėra nustatytos. Prie atsiliepimo į atskirąjį skundą pateiktas šalių atstovų susirašinėjimas taip pat nepatvirtina, kad atsakovas yra nesąžiningas ar kad vengs galbūt ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymo. Šis šalių atstovų susirašinėjimas pagrindžia, kad šalims nepavyko susitarti dėl pinigų grąžinimo, tačiau iš šio susirašinėjimo nėra matyti, dėl kokių priežasčių šis susitarimas neįvyko (CPK 185 str.). Taigi nagrinėjamu atveju iki tol, kol byla nėra išnagrinėta iš esmės, nėra pagrindo teigti, kad atsakovas pinigų negrąžina dėl nesąžiningumo. Pažymėtina, kad ieškovas nepateikė kitų įrodymų apie galimą atsakovo nesąžiningumą, jo ketinimą paslėpti, perleisti, įkeisti turimą turtą ar kitaip jį apsunkinti siekiant išvengti galbūt ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymo. Tokių aplinkybių nenustatė ir pirmosios instancijos teismas.
26. Šalys civiliniame procese yra lygios ir vien ieškinio, kuriuo reikalaujama priteisti didelę pinigų sumą pateikimas, kurios nurodymas priklauso tik nuo ieškovo, nepateikus jokių įrodymų, kad atsakovas vengs vykdyti galbūt ieškovui palankų teismo sprendimą arba atlieka ar atliks ateityje veiksmus, kuriais būtų siekiama sumažinti galimybes įvykdyti teismo sprendimą, nesudaro pagrindo taikyti laikinąsias apsaugos priemones atsakovui.
27. Atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė proceso teisės normas, reglamentuojančias laikinųjų apsaugos priemonių taikymą, nes neįvertino, kad nėra vienos iš būtinųjų sąlygų laikinųjų apsaugos priemonių taikymui – grėsmės teismo sprendimo įvykdymui. Nesant vienos iš dviejų būtinų sąlygų taikyti laikinąsias apsaugos priemones, atskirasis skundas tenkintinas, o skundžiama nutartis naikintina, klausimą išsprendžiant iš esmės – atmetant ieškovo prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones (CPK 337 str. 1 d. 2 p.).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu,

n u t a r i a :

Kauno apygardos teismo 2017 m. gruodžio 6 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – ieškovo P. A. prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones – atsakovui R. V. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) priklausančio turto areštą – atmesti.

Nutarties skaitmenines kopijas išsiųsti šalims bei Turto arešto aktų registrui.

Teisėjas                                                                                                                                     Konstantinas Gurinas