Administracinė byla Nr. eA-1771-463/2024

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo E. A. E. M. E. apeliacinį skundą dėl Regionų administracinio teismo Panevėžio rūmų 2024 m. kovo 28 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo E. A. E. M. E. skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I.

1.       Pareiškėjas E. A. E. M. E. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir atsakovas, Migracijos departamentas) 2023 m. gruodžio 15 d. sprendimą Nr. 23S226703, kuriuo atsisakyta pareiškėjui pakeisti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje (toliau – ir Sprendimas).

2.       Pareiškėjas nurodė, kad atsakovas Sprendimu nusprendė atsisakyti pakeisti leidimą laikinai gyventi, nes asmens gyvenimas Lietuvos Respublikoje gali grėsti viešajai tvarkai. Sprendimas grindžiamas pareiškėjui pareikštu įtarimu ir jo daromais administraciniais nusižengimais. Lietuvos Respublikos įstatymo ,,Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir Įstatymas) 35 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatyta aplinkybė privalo būti tiriama ir vertinama kiekvieno leidimo gyventi išdavimo ar keitimo atveju. Nustačius, kad, be kita ko, yra duomenų apie užsieniečio padarytus administracinius teisės pažeidimus ar nusižengimus ar apie užsieniečio tarptautinę paiešką, Migracijos departamentas privalomai siunčia Policijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Policijos departamentas) paklausimą, ar užsieniečio gyvenimas Lietuvos Respublikoje gali grėsti viešajai tvarkai. Faktiškai visi pareiškėjo padaryti administraciniai nusižengimai yra vienos kategorijos – dėl Kelių eismo taisyklių pažeidimų, o tokie pažeidimai negali būti pakankamu pagrindu atsisakyti pakeisti leidimą laikinai gyventi. Pagal Lietuvos Respublikos Konstitucijos (toliau – ir Konstitucija) 31 straipsnio 1 dalį asmuo laikomas nekaltu, kol jo kaltumas neįrodytas įstatymo nustatyta tvarka ir pripažintas įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu. Sprendimo priėmimo metu joks apkaltinamasis nuosprendis pareiškėjui nebuvo priimtas, todėl nebuvo pagrindo konstatuoti, kad pareiškėjas yra padaręs baudžiamajame įstatyme uždraustas veikas. Atsakovas neįvertino pareiškėjo šeimyninių, socialinių bei ekonominių santykių. Pareiškėjas Lietuvoje studijuoja, jo magistro studijos baigsis tik 2024 m. birželio mėnesį, jis dirba, yra sudaręs religinę santuoką ir jo sutuoktinė gyvena Lietuvoje. Sprendimas yra nepagrįstas ir neteisėtas.

3.       Atsakovas Migracijos departamentas atsiliepime į skundą prašė jį atmesti.

4.       Atsakovas nurodė, kad pareiškėjas 2021 m. rugpjūčio 27 d. pateikė prašymą pakeisti leidimą laikinai gyventi Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 6 punkto ir 46 straipsnio 1 dalies 1 punkto pagrindu, ketindamas tęsti studijas Kauno technologijos universitete. Migracijos departamentas 2023 m. lapkričio 10 d. iš Policijos departamento gavo išvadą dėl užsieniečio grėsmės viešajai tvarkai ar visuomenei vertinimo, kurioje nurodyta, jog pareiškėjas yra pripažintas įtariamuoju dėl nusikaltimo – neteisėto disponavimo narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis turint tikslą jas platinti arba neteisėto disponavimo labai dideliu narkotinių ar psichotropinių medžiagų kiekiu, t. y. dėl sunkaus nusikaltimo. Įvertinęs Policijos departamento pateiktus bei kitus duomenis, atsakovas priėmė Sprendimą atsisakyti pakeisti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje (toliau – ir leidimas laikinai gyventi) Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 1 punkto pagrindu (jeigu užsieniečio gyvenimas Lietuvos Respublikoje gali grėsti valstybės saugumui, viešajai tvarkai ar žmonių sveikatai). Užsieniečio grėsmės vertinimas nėra baudžiamojo proceso dalis, o administracinės procedūros dalis, todėl administracinei procedūrai neturi būti taikomos Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) nuostatos. Įstatyme vartojama sąvoka „gresia valstybės saugumui arba viešajai tvarkai“ apima net ir neįsiteisėjusius apkaltinamuosius sprendimus, t. y. grėsmė gali apimti ir galimą pavojų, kai dėl užsieniečio buvimo Lietuvos Respublikoje viešajai tvarkai ar visuomenei iškyla potencialus pavojus, kitaip tariant, atsiranda grėsmės tikimybė. Priimdamas Sprendimą atsakovas vadovavosi nustatytų faktų visuma: Kauno apskrities vyriausiasis komisariatas 2022 m. liepos 5 d. pradėjo ikiteisminį tyrimą ir pripažino pareiškėją įtariamuoju pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 260 straipsnį, per 2020–2023 metus pareiškėjas buvo baustas už 39 administracinius nusižengimus, iš jų: 2023 metais baustas už 15 administracinių nusižengimų. Tai neigiamai apibūdina pareiškėjo asmenybę, rodo, kad asmuo akivaizdžiai ignoruoja visuomenėje nusistovėjusias elgesio normas, nenusiteikęs laikytis Lietuvos Respublikos teisės aktų ir jų negerbia. Pareiškėjas jokių duomenų apie jo sudarytą religinę santuoką atsakovui nebuvo pateikęs, jo nurodyta religinė santuoka nėra įregistruota Lietuvos Respublikos institucijoje nustatyta tvarka, be to, šeiminiai ryšiai negali būti aukščiau už valstybės viešosios tvarkos užtikrinimą. Siekiant užtikrinti visuomenės saugumą ir viešąją tvarką bei efektyvią užsieniečių kontrolę, būtina apriboti tokių užsieniečių, kaip riziką keliančių ar galinčių kelti asmenų, laikino ar nuolatinio apsigyvenimo Lietuvos Respublikoje galimybę. Migracijos departamentas teigia, kad teisingai taikė teisės normas, išsamiai išnagrinėjo faktines bylos aplinkybes bei priėmė teisėtą ir pagrįstą Sprendimą.

II.

5.       Regionų administracinio teismo Panevėžio rūmai 2024 m. kovo 28 d. sprendimu pareiškėjo E. A. E. M. E. skundą atmetė.

6.       Teismas nustatė, kad pareiškėjui Egipto piliečiui E. A. E. M. E. 2018–2019 buvo išduotos dvi nacionalinės vizos, jis nuo 2019 m. rugsėjo 30 d. Lietuvoje gyvena su leidimais laikinai gyventi, išduotais studijų pagrindu (yra Kauno technologijos universiteto studentas). Paskutinis pareiškėjui išduotas leidimas laikinai gyventi galiojo iki 2023 m. gruodžio 30 d. Pareiškėjas Lietuvoje dirbo nuo 2019 m. spalio 29 d. iki 2020 m. kovo 17 d. ir nuo 2020 m. rugpjūčio 3 d. iki skundžiamo Sprendimo priėmimo, nuo 2021 m. kovo 18 d. buvo įregistravęs individualią veiklą. Kauno technologijos universiteto Mechanikos inžinerijos ir dizaino fakulteto 2023 m. spalio 12 d. Pažyma apie studijas universitete Nr. ST3-11-E-323 patvirtina, kad E. A. E. M. E. nuo 2021 m. rugsėjo 23 d. nuolatine forma studijuoja Mechanikos inžinerijos ir dizaino fakulteto bakalauro studijų programos Mechanikos inžinerija 4 kurse, numatoma studijų baigimo data – 2024 m. birželio 30 d. Pareiškėjas 2023 m. spalio 3 d. Migracijos departamentui pateikė prašymą pakeisti leidimą laikinai gyventi. Policijos departamentas Migracijos departamentui pateikė 2023 m. lapkričio 10 d. raštą Nr. 5-S-27382 (toliau – ir Policijos departamento išvada), kuriame konstatavo, kad E. A. E. M. E. egesys, pasireiškiantis nusikalstamų veikų ir sistemingu administracinių nusižengimų darymu, neigiamai apibūdina jo asmenybę, akivaizdžiai rodo, jog jis nėra nusiteikęs laikytis Lietuvos Respublikos teisės aktų reikalavimų ir ignoruoja nustatytas elgesio taisykles, darė išvadą, kad Egipto Arabų Respublikos pilietis E. A. E. M. E. kelia grėsmę viešajai tvarkai ir visuomenei. Migracijos departamentas, įvertinęs gautą Policijos departamento išvadą, taip pat kitą informaciją apie pareiškėją, Sprendimu nusprendė atsisakyti pakeisti leidimą laikinai gyventi, nes asmens gyvenimas Lietuvos Respublikoje gali grėsti viešajai tvarkai. Atsakovas Sprendime nurodė, kad pareiškėjas yra įtariamas padaręs sunkų nusikaltimą pagal BK 260 straipsnį, taip pat per trejus metus buvo baustas už trisdešimt devynis administracinius nusižengimus, todėl jo gyvenimas Lietuvos Respublikoje kelia grėsmę viešajai tvarkai ir visuomenei. Sprendimas priimtas Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 1 punkto pagrindu, konstatavus, kad pareiškėjo gyvenimas Lietuvos Respublikoje gali grėsti viešajai tvarkai ar žmonių sveikatai.

7.       Teismas, aptaręs ginčui aktualias Įstatymo nuostatas bei Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, nurodė, kad iš byloje pateikto Administracinių nusižengimų registro išrašo nustatyta, jog pareiškėjas E. A. E. M. E. 2020–2023 m. buvo nubaustas už trisdešimt devynis administracinius nusižengimus. Be to, atsakovo priimtame Sprendime padaryta išvada, jog pareiškėjo gyvenimas Lietuvos Respublikoje gali grėsti viešajai tvarkai ar žmonių sveikatai, grindžiama ir tuo metu dėl pareiškėjo atliekamu ikiteisminiu tyrimu pagal BK 260 straipsnio 1 dalį (neteisėtas disponavimas narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis turint tikslą jas platinti arba neteisėtas disponavimas labai dideliu narkotinių ar psichotropinių medžiagų kiekiu). Iškėlus teisminį ginčą šioje administracinėje byloje, Kauno apylinkės teisme buvo išnagrinėta baudžiamoji byla Nr.1-131-917/2024, kurioje priimtu 2024 m. sausio 11 d. nuosprendžiu E. A. E. M. E. pripažintas kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 260 straipsnio 1 dalyje ir jam paskirta atitinkama bausmė. Minėtas nuosprendis įsiteisėjo 2024 m. vasario 7 d. Pagal BK 11 straipsnio 5 dalį, nusikaltimas, numatytas BK 260 straipsnio 1 dalyje, priskiriamas prie sunkių nusikaltimų.

8.       Teismas vertino, kad pareiškėjo įvykdyta nusikalstama veika (padarytas sunkus nusikaltimas) ir administraciniai nusižengimai sietini su pavojumi viešajai tvarkai ir saugumui. Daugybiniai pasikartojantys administraciniai nusižengimai, jų žymus išaugimas 2022–2023 metais (2022 metais įvykdyta 16 administracinių nusižengimų, 2023 metais įvykdyta 15 administracinių nusižengimų) bei periodiškumas rodo, kad pareiškėjas dėl savo netinkamų teisei priešiškų veikų išvadų nepadarė, jis nesistengia keisti savo gyvenimo būdo ir gyventi pagal visuomenėje priimtas ir teisės aktais nustatytas elgesio taisykles. Be to, Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro duomenys patvirtina, kad dėl pareiškėjo 2021 m. kovo 29 d. pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal BK 259 straipsnio 2 dalį (neteisėtas disponavimas narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis), 2022 m. birželio 27 d. pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal BK 284 straipsnį (viešosios tvarkos pažeidimas), kuriuose pareiškėjui buvo pareikšti įtarimai. Nors vėliau šie ikiteisminiai tyrimai buvo nutraukti, teismo vertinimu, šie duomenys charakterizuoja pareiškėją kaip asmenį, linkusį nesilaikyti teisės aktuose numatytų reikalavimų. Policijos departamentas išvadoje pateikė duomenis apie tai, kad Policijos departamentas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos policijos įstatymo 23 straipsnio 1 punktu, įgyvendindamas nusikalstamų veikų ar administracinių nusižengimų prevenciją, du kartus (2021 m. rugpjūčio 24 d. ir 2022 m. rugsėjo 27 d.) oficialiai įspėjo E. A. E. M. E. dėl neleistino priešingo visuomenės ar jos narių interesams elgesio, tačiau jis šiuos įspėjimus ignoravo ir toliau darė teisės pažeidimus.

9.       Teismas, įvertinęs pareiškėjo įvykdytus teisės pažeidimus, jų pobūdį, vertindamas juos kaip visumą, sprendė, jog byloje esantys duomenys akivaizdžiai patvirtina, kad pareiškėjas yra linkęs pažeidinėti teisės aktais nustatytas taisykles, atvirai reiškia nepagarbą įstatymams, nusistovėjusiai tvarkai ir moralės normoms ir tai rodo pareiškėjo netinkamas vertybines nuostatas valstybėje nustatytai tvarkai bei polinkį daryti teisės pažeidimus ir ateityje. Teismas konstatavo, kad pareiškėjo gyvenimas Lietuvos Respublikoje kelia pakankamai realią ir akivaizdžią grėsmę valstybės viešajai tvarkai bei žmonių sveikatai.

10.       Teismas nurodė, kad po skundo priėmimo pareiškėjo atstovas teismui pateikė papildomus dokumentus, kurie, pasak jo, patvirtina pareiškėjo šeiminius ryšius Lietuvos Respublikoje. Teismui pateiktoje 2024 m. sausio 15 d. Kauno miesto musulmonų religinės bendruomenės Bendruomenės nario charakteristikoje Nr. 006P (toliau – ir Charakteristika) nurodyta, kad „E. A. E. M. E. ir B. N. J. (duomenys neskelbtini) musulmonų sunitų nustatyta tvarka sudarė religinę santuoką Kauno miesto musulmonų religinėje bendruomenėje; minėta pora neteisingai suprato religinės santuokos procedūras ir laiku nepateikė Bendruomenės įgalioto asmens pateiktą pranešimą, skirtą įtraukimui į apskaitą civilinės metrikacijos įstaigoje musulmonų sunitų nustatyta tvarka sudarytai santuokai“. Taip pat teismui pateikti dokumentai, patvirtinantys, kad minėtoje Charakteristikoje nurodyta B. N. J. (Indijos pilietė) turi leidimą nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje, yra baigusi magistro studijas ir dirba Lietuvos Respublikoje.

11.       Teismas pažymėjo, kad Charakteristikoje nurodyta, jog pareiškėjo religinė santuoka musulmonų sunitų nustatyta tvarka sudaryta dar (duomenys neskelbtini) tačiau iki administracinės bylos nagrinėjimo teismo posėdyje tokia santuoka nebuvo įtraukta į apskaitą civilinės metrikacijos įstaigoje Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) nustatyta tvarka. Teismas, atsižvelgęs į CK normas dėl santuokų įtraukimo į apskaitą tvarkos, laikė, kad pareiškėjo santuoka Lietuvos Respublikoje nėra sudaryta. Be to, pareiškėjas jokių duomenų apie savo santuokinius ryšius Migracijos departamentui nebuvo pateikęs. Teikdamas prašymus pakeisti leidimus laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje (taip pat ir paskutinį 2023 m. spalio 3 d. prašymą), pareiškėjas prašyme nurodė, jog jis yra nevedęs. Todėl nėra pagrindo išvadai, kad pareiškėją sieja šeimyniniai ryšiai su Lietuvos Respublikoje gyvenančiu asmeniu.

12.       Teismas vertino, kad byloje surinkta pakankamai duomenų, kurie leidžia daryti išvadą, jog pareiškėjo asmeninis interesas likti gyventi ir studijuoti bei dirbti Lietuvos Respublikoje negali būti pripažįstamas prioritetiniu ir labiau reikšmingu nei Lietuvos Respublikos viešosios tvarkos užtikrinimas. Tai, kad pareiškėjas studijuoja ar dirba Lietuvos Respublikoje nereiškia, kad jis įgijo teisėtą lūkestį tikėtis, jog jam bus pakeistas leidimas laikinai gyventi Įstatyme įtvirtintais pagrindais. Teisė Lietuvos Respublikoje gyventi įgyjama tik tada, jeigu asmenys atitinka visus Įstatymo reikalavimus.

13.       Teismas sprendė, kad atsakovas, atsižvelgęs į Policijos departamento išvadą, kurioje konstatuota, jog pareiškėjas kelia grėsmę viešajai tvarkai ir visuomenei, įvertinęs Įstatymo nuostatas, pareiškėjo socialinius, ekonominius ir šeimyninius ryšius Lietuvos Respublikoje, teismų praktiką, pagrįstai nusprendė atsisakyti pareiškėjui pakeisti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 1 punkto pagrindu (jeigu jo gyvenimas Lietuvos Respublikoje gali grėsti valstybės saugumui, viešajai tvarkai ar žmonių sveikatai).

III.

14.       Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų administracinio teismo Panevėžio rūmų 2024 m. kovo 28 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą, kuriuo pareiškėjo skundą tenkinti.

15.       Pareiškėjo vertinimu, pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino bylos įrodymus ir priėmė nepagrįstą ir neteisėtą sprendimą, nes visiškai neįvertino aplinkybių, kad pareiškėjas yra sudaręs santuoką Lietuvos Respublikoje, turi pastovų pragyvenimo šaltinį, studijuoja aukštojoje mokykloje, neįvertino pareiškėjo socialinių ryšių.

16.       Pareiškėjas laikosi pozicijos, išdėstytos bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme ir pažymi, kad jo padaryti administraciniai nusižengimai yra vienos kategorijos, t. y. susiję su Kelių eismo taisyklėmis, o tokie pažeidimai negali būti vertinami ir laikomi pagrindu atsisakyti pakeisti leidimą laikinai gyventi. Teismas nepagrįstai įvertino šiuos pareiškėjo padarytus administracinius nusižengimus kaip pakankamą pagrindą atmesti jo skundą.

17.       Pareiškėjas nurodo, kad Kauno apylinkės teisme buvo išnagrinėta baudžiamoji byla Nr.1-131-917/2024, kurioje priimtu 2024 m. sausio 11 d. nuosprendžiu pareiškėjas pripažintas kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 260 straipsnio 1 dalyje ir jam paskirta atitinkama bausmė. Nuosprendis įsiteisėjo 2024 m. vasario 7 d. Pareiškėjui yra paskirta kriminalinė bausmė. Nepratęsus jam leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, jis neturės galimybių atlikti jam paskiros bausmės, kadangi pagal Įstatymą jis privalės išvykti iš Lietuvos Respublikos.

18.       Pareiškėjas pažymi, kad pirmosios instancijos teismas konstatavo ir savo sprendimą motyvavo tuo, kad pareiškėjas nepateikė teismui duomenų apie tai, kad jo sudaryta santuoka yra  įtraukta į apskaitą. Pareiškėjas, remdamasis Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2016 m. gruodžio 28 d. įsakymu  Nr. 1R-334 patvirtintomis Civilinės būklės aktų registravimo taisyklėmis, teigia, kad šiuo metu neturėdamas jo teisėtą buvimą Lietuvos Respublikoje prašymo įregistruoti santuoką pateikimo metu patvirtinančio dokumento, neturi teisės ir negali kreiptis į civilinės metrikacijos įstaigą dėl santuokos įtraukimo į apskaitą.

19.       Atsakovas Migracijos departamentas atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti.

20.       Atsakovas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas įvertino byloje esančius įrodymus, be kita ko, ir aplinkybes pagal CK nuostatas dėl pareiškėjo sudarytos santuokos įtraukimo į apskaitą. Teismas pripažino, kad Migracijos departamentas neturėjo pagrindo abejoti Policijos departamento vertinimu dėl pareiškėjo keliamos grėsmės viešai tvarkai ir visuomenei. Pareiškėjas įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu pripažintas padaręs sunkų nusikaltimą pagal BK 260 straipsnio 1 dalį (neteisėtas disponavimas narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis turint tikslą jas platinti arba neteisėtas disponavimas labai dideliu narkotinių ar psichotropinių medžiagų kiekiu). Administraciniai nusižengimai sietini su pavojumi viešajai tvarkai ir saugumui. Priimant Sprendimą buvo įvertintos aplinkybės dėl jo gyvenimo Lietuvos Respublikoje. Pareiškėjas iki Sprendimo priėmimo nebuvo pateikęs jokių įrodymų, patvirtinančių jo šeiminius ryšius Lietuvos Respublikoje. Teismo posėdyje pateikti dokumentai apie jo sudarytą musulmonų sunitų nustatyta tvarka religinę santuoką Kauno miesto musulmonų religinėje bendruomenėje nepaneigia Sprendimo esmės, kad pareiškėjas kelia grėsmę viešai tvarkai ir visuomenei. Sprendime buvo įvertintos visos su pareiškėju susijusios aplinkybės bei nustatyta, kad surinkti duomenys akivaizdžiai patvirtina, kad pareiškėjas yra linkęs pažeidinėti teisės aktais nustatytas taisykles, atvirai reiškia nepagarbą įstatymams, nusistovėjusiai tvarkai ir moralės normoms ir tai rodo pareiškėjo netinkamas vertybines nuostatas valstybėje nustatytai tvarkai bei polinkį daryti teisės pažeidimus ir ateityje. Pareiškėjo argumentai dėl grąžinimo ir pareigos išvykti iš Lietuvos Respublikos nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas. Tolesnės pareiškėjo teisinės padėties klausimas spręstinas atskirais sprendimais. Jei pareiškėjui būtų pakeistas leidimas laikinai gyventi nusikalstamos veikos pagrindu, tai būtų pažeistas bendrasis teisės principas ex injuria jus non oritur (iš neteisės teisė neatsiranda). Tiek Migracijos departamentas, tiek pirmosios instancijos teismas išsamiai išnagrinėjo visas reikšmingas faktines aplinkybes, priėmė teisėtus ir pagrįstus sprendimus.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV.

21.       Ginčas byloje kilo dėl Migracijos departamento Sprendimo, kuriuo atsisakyta pareiškėjui pakeisti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, nes pareiškėjas kelia grėsmę viešajai tvarkai, teisėtumo ir pagrįstumo.

22.       Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo skundą atmetė konstatavęs, kad atsakovas, atsižvelgęs į Policijos departamento išvadą, kurioje konstatuota, jog pareiškėjas kelia grėsmę viešajai tvarkai ir visuomenei, įvertinęs Įstatymo nuostatas, pareiškėjo socialinius, ekonominius ir šeimyninius ryšius Lietuvos Respublikoje, teismų praktiką, pagrįstai nusprendė atsisakyti pareiškėjui pakeisti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 1 punkto pagrindu.

23.       Pareiškėjas apeliaciniame skunde nesutinka su teismo atliktu įrodymų vertinimu, teigia, kad jo padaryti administraciniai nusižengimai nesudaro pakankamo pagrindo atsisakyti pakeisti leidimą laikinai gyventi, įsiteisėjus teismo nuosprendžiui pareiškėjas neturės galimybės atlikti jam paskirtos bausmės, nes nepratęsus leidimo laikinai gyventi jis privalės išvykti iš Lietuvos Respublikos, teismas neįvertino pareiškėjo socialinių ryšių, o dėl to, kad šiuo metu neturi jo teisėtą buvimą Lietuvos Respublikoje patvirtinančio dokumento, neturi teisės ir negali kreiptis į civilinės metrikacijos įstaigą dėl santuokos įtraukimo į apskaitą.

24.       Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Apeliacinis procesas yra ne bylos nagrinėjimas iš naujo ar bylos nagrinėjimo pratęsimas apeliacinėje instancijoje, o pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas apeliacinio skundo ribose. Byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.). Todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

25.       Teisėjų kolegija, nagrinėjamoje byloje nenustačiusi pagrindų peržengti apeliacinio skundo ribas, bei padariusi išvadą, kad, priimdamas ginčijamą sprendimą, pirmosios instancijos teismas rėmėsi įstatymo nustatyta tvarka surinktais ir teisminio bylos nagrinėjimo metu patikrintais įrodymais, sprendime išdėstė, kuriais duomenimis grindžiamos teismo išvados, nekartodama pirmosios instancijos teismo nustatytų aplinkybių, iš esmės pritardama pirmosios instancijos teismo išvadoms, pasisako tik dėl pagrindinių apeliaciniame skunde nurodytų argumentų (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. balandžio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1301-502/2017 ir kt.).

26.       Atkreiptinas dėmesys, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą sprendimą neturėtų būti suprantama, kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (žr., pvz., 1994 m. balandžio 19 d. sprendimą byloje Nr. 16034/90 Van de Hurk prieš Nyderlandus, 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimą byloje Nr. 20772/92 Helle prieš Suomiją, 1999 m. sausio 21 d. sprendimą byloje Nr. 30544/96 Garcia Ruiz prieš Ispaniją).

27.       Leidimo laikinai gyventi išdavimo ir keitimo pagrindai nurodyti Įstatymo 40 straipsnyje.

28.       Pareiškėjui buvo išduotas leidimas laikinai gyventi studijų pagrindu (jis yra Kauno technologijos universiteto studentas).

29.       Atsisakymo išduoti ar pakeisti užsieniečiui leidimą gyventi pagrindai įtvirtinti Įstatymo 35 straipsnyje, kurio 1 dalies 1 punkte nurodyta, kad išduoti ar pakeisti leidimą gyventi užsieniečiui atsisakoma, jeigu jo gyvenimas Lietuvos Respublikoje gali grėsti valstybės saugumui, viešajai tvarkai ar žmonių sveikatai.

30.       Pagal Įstatymo 4 straipsnio 4 dalį užsieniečio keliamos grėsmės valstybės saugumui vertinimą atlieka Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamentas, o grėsmės viešajai tvarkai ar visuomenei – policija arba Valstybės sienos apsaugos tarnyba.

32.       Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje pripažįstama, jog asmuo kelia grėsmę viešajai tvarkai ir visuomenės saugumui, kai yra pradėtas ikiteisminis tyrimas ir asmuo yra padaręs sunkų ir labai sunkų nusikaltimą (žr., pvz., 2019 m. rugpjūčio 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-4994-502/2019; 2020 m. rugpjūčio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-4634-520/2020). Įstatyme vartojama sąvoka „užsieniečio gyvenimas Lietuvos Respublikoje kelia grėsmę viešajai tvarkai“ nėra aiškinama kaip reikalaujanti, kad asmuo teismo būtų pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, juo labiau – konkrečios kategorijos nusikaltimą, o asmens keliamos grėsmės vertinimui neturi būti taikomi baudžiamosios teisės nustatyti kriterijai (žr., pvz., 2019 m. vasario 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-3381-556/2019).

33.       Faktas, kad užsieniečiui yra pareikšti įtarimai sunkaus ar labai sunkaus nusikaltimo padarymu, vertintinas atsižvelgiant į konkrečioje byloje surinktų duomenų visumą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. vasario 5 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-506-624/2015; 2017 m. kovo 8 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A-2744-756/2017).

34.       Sprendžiant, ar asmuo gali kelti grėsmę (realų ir faktinį pavojų) viešajai tvarkai, turi būti vertinamos visos byloje nustatytos faktinės aplinkybės, o sprendimas turi būti priimamas atsižvelgiant į šių aplinkybių visumą bei laikantis proporcingumo principo, t. y. Migracijos departamentas turi vertinti kiekvieną situaciją pagal jos aplinkybes ir spręsti, ar užsieniečiui ketinamais taikyti apribojimais nebus pažeistas minėtas proporcingumo principas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. vasario 27 nutartį administracinėje byloje Nr. eA-3262-602/2019).

39.       Kadangi pareiškėjas nepateikė į bylą jokių duomenų apie nustatyta tvarka įtrauktą į apskaitą, jo teigimu, (duomenys neskelbtini) sudarytą religinę santuoką su Indijos piliete, turinčia leidimą nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog pareiškėjas neįrodė santuokos sudarymo fakto. Be to, pareiškėjas, 2023 m. spalio 3 d. pildydamas prašymą pakeisti leidimą laikinai gyventi, atsakovui nurodė, kad jis yra nevedęs, jokių duomenų atsakovui apie savo šeiminius ryšius iki Sprendimo priėmimo nepateikė. Taigi atsakovas pagrįstai nenustatė pareiškėjo šeiminių ryšių Lietuvoje, kuriais remiantis galėtų būti pateisintas pareiškėjo interesas likti gyventi Lietuvoje. Pareiškėjo apeliacinio skundo argumentai dėl negalėjimo atlikti būtinų veiksmų siekiant įtraukti jo sudarytą religinę santuoką į apskaitą, atsižvelgiant į aptartą reglamentavimą, atmestini. Be to, jis nepateikė jokių įrodymų apie tai, kad jis ar jo nurodoma sutuoktinė bandė tai atlikti ir toks prašymas buvo netenkintas.

40.       Įvertinusi teisinį reguliavimą ir bylos faktines aplinkybes, teisėjų kolegija pažymi, kad atsakovas, pagrįstai atsižvelgęs į Policijos departamento išvadą, kurioje vertinta, kad pareiškėjo padaryti nusikalstama veika, dėl kurios jam buvo pareikšti įtarimai ir dėl kurios jis įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu buvo nuteistas, padaryti administraciniai nusižengimai, gali kelti grėsmę viešajai tvarkai, įvertinęs Įstatymo nuostatas, pareiškėjo socialinius, ekonominius ir šeimyninius ryšius Lietuvos Respublikoje, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, pagrįstai nusprendė atsisakyti pareiškėjui pakeisti leidimą laikinai gyventi, nes asmens gyvenimas Lietuvos Respublikoje gali grėsti viešajai tvarkai.

41.       Teisėjų kolegijos vertinimu, byloje surinkta pakankamai duomenų, kurie leidžia daryti išvadą, kad pareiškėjo asmeninis interesas likti gyventi Lietuvos Respublikoje negali būti pripažįstamas prioritetiniu ir labiau reikšmingu nei Lietuvos Respublikos viešosios tvarkos užtikrinimas. Tai, kad pareiškėjas studijavo aukštojoje mokykloje, dirbo, nereiškia, kad jis įgijo teisėtą lūkestį tikėtis, jog jam bus išduotas leidimas laikinai gyventi Įstatyme įtvirtintais pagrindais. Kaip minėta, teisė atvykti į Lietuvos Respubliką ir joje gyventi įgyjama tik tada, jeigu asmenys atitinka Įstatymo reikalavimus. Lietuvos Respublika neturi pareigos išduoti ar pakeisti pareiškėjui leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, jeigu toks leidimo išdavimas ar pakeitimas neatitinka valstybės nacionalinių interesų.

42.       Teisėjų kolegija, pasisakydama dėl pareiškėjo apeliacinio skundo argumentų dėl jam įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu paskirtos bausmės už nusikaltimo padarymą įvykdymo negalimumo, pažymi, kad šios aplinkybės nesusiję su ginčo dalyku šioje administracinėje byloje ir nepaneigia atsakovo Sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo bei pirmosios instancijos teismo padarytų išvadų dėl ginčo esmės.

43.       Apibendrindama, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, tinkamai įvertinęs byloje surinktus įrodymus, nustatęs visas nagrinėjamai bylai svarbias aplinkybes ir visapusiškai bei objektyviai jas ištyręs, priėmė sprendimą, kurio naikinti pareiškėjo apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo. Todėl pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo
144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo E. A. E. M. E. apeliacinį skundą atmesti. 

Regionų administracinio teismo Panevėžio rūmų 2024 m. kovo 28 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai                                Laimutis Alechnavičius

                                        Arūnas Dirvonas

Jolanta Malijauskienė