Civilinė byla Nr. 2A-2194/2013
Procesinio sprendimo kategorija 45.4.
(S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2013 m. spalio 7 d.
Vilnius
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rasos Gudžiūnienės, Konstantino Gurino ir Kazio Kailiūno (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „LitCon“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2013 m. liepos 11 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-4617-798/2013 pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „LitCon“ ieškinį atsakovui viešajai įstaigai CPO LT dėl minimalių kvalifikacinių reikalavimų nustatymo viešajame pirkime.
Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi apeliacinį skundą,
n u s t a t ė :
- Ginčo esmė
Ieškovas UAB „LitCon“ kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui VĮ CPO LT, kuriuo prašė
pripažinti neteisėtu skelbime apie pirkimą III. 2.2 punkto ,,Ekonominis ir finansinis pajėgumas“ 2 papunkčio reikalavimą ,,Tiekėjo paskutinių finansinių metų, kurių finansinė atskaitomybė yra patvirtinta teisės aktų nustatyta tvarka, bendrojo likvidumo koeficientas, išreiškiamas kaip nuosavo kapitalo ir visų įsipareigojimų santykis, turi būti ne mažesnis už 0,9“, pakeičiant skelbimo apie pirkimą III. 2.2 punkto ,,Ekonominis ir finansinis pajėgumas“ 2 papunktį taip: ,,Tiekėjo paskutinių finansinių metų, kurių finansinė atskaitomybė yra patvirtinta teisės aktų nustatyta tvarka, bendrojo likvidumo koeficientas, išreiškiamas kaip nuosavo kapitalo ir visų įsipareigojimų santykis, turi būti ne mažesnis už 0,51; pripažinti neteisėtu skelbimo apie pirkimą III. 2.2 punkto ,,Ekonominis ir finansinis pajėgumas“ dalies ,,PASTABOS“ 1.1 papunkčio reikalavimą, kad kiekvienas jungtinės veiklos partneris turi atitikti minimalų kvalifikacinį reikalavimą, įtvirtintą skelbimo apie pirkimą III. 2.2 punkto ,,Ekonominis ir finansinis pajėgumas“ 2 papunktyje (dėl bendro likvidumo koeficiento); priteisti bylinėjimosi išlaidas. Ieškinyje nurodė, kad atsakovo VĮ CPO LT dinaminės pirkimų sistemos būdu vykdomo viešojo pirkimo ,,Daugiabučių namų (4 arba daugiau objektų) atnaujinimo (modernizavimo) statybos rangos darbų su projektavimu pirkimai pagal įgaliojimą per CPO“ sąlygų III.2.2 punkto ,,Ekonominis ir finansinis pajėgumas“ 2 papunktyje įtvirtintas reikalavimas neatitinka Viešojo pirkimo įstatymo (toliau – VPĮ) 3 straipsnio 1 dalies, 32 straipsnio nuostatų ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamos praktikos. Atsakovas, nustatydamas ginčijamą kvalifikacinį reikalavimą, privalėjo turėti patikimą bei įtikinamą šio reikalavimo nustatymo pagrindą (Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. birželio 6 d. nutartis civilinėje byloje numeris 2A-1131/2011), tačiau pirkimo dokumentuose visiškai nepagrindė vadovaujantis kokiais kriterijais pirkimo objektą laiko išskirtiniu ir kokią įtaką tai turi ginčijamo kriterijaus pasirinkimui, neįrodė, kad tarp nustatyto ginčijamo kvalifikacijos reikalavimo – bendrojo likvidumo koeficiento ir tiekėjo gebėjimo įvykdyti viešą pirkimą yra priežastinis ryšis. Ieškovo teigimu, atsakovas pirkimo skelbime neteisingai nurodė bendrojo likvidumo koeficiento apskaičiavimo formulę, kuri parodo ne trumpalaikio turto ir trumpalaikių įsipareigojimų santykį, o nuosavo kapitalo ir visų įsipareigojimų santykį, bei nusako bendrojo mokumo koeficientą, parodantį kiek vienam įmonės skolos litui tenka nuosavo kapitalo, o ne bendrojo likvidumo koeficientą. Ieškovo teigimu, pirkimo sąlygose įtvirtintas minimalus kvalifikacinis reikalavimas turėti nuosavo kapitalo ir visų įsipareigojimų santykį ne mažesnį už 0,9, yra neproporcingas pirkimo objektui, viršija statybos sektoriaus įmonių vidutinį kritinį likvidumo koeficientą per paskutinius finansinius metus (0,97), dirbtinai riboja konkurenciją. Atsakovo siekis tokiu būdu įsitikinti dalyvių finansiniu pajėgumu yra neproporcionalus, nes Viešųjų pirkimų tarnybos patvirtintose, šiuo metu galiojančiose Tiekėjų kvalifikacijos vertinimo rekomendacijose yra numatyti ir rekomenduotini būtent tokie kriterijai, kurie pakankamai atspindėtų dalyvių finansinį pajėgumą. Atsakovo pirkimo dokumentuose įtvirtinti kiti minimalūs kvalifikaciniai reikalavimai, pagrindžiantys tiekėjo ekonominį ir finansinį pajėgumą, todėl reikalavimas dėl nuosavo kapitalo ir visų įsipareigojimų santykio yra perteklinis ir nereikalingas. Ieškovo nuomone, atsakovo pareigą sumažinti dalyvavimo konkurse sąlygose nurodyto nuosavo kapitalo ir visų įsipareigojimų santykio dydį supanuoja tai, kad Tiekėjų kvalifikacijos vertinimo rekomendacijose tokio kvalifikacinio reikalavimo iš viso nėra, o atsakovas skelbime apie pirkimą įtvirtino pakankamai tiekėjo ekonominę ir finansinę padėtį atspindinčių reikalavimų, kad įsitikintų jo pajėgumu tinkamai įvykdyti viešojo pirkimo sutartį. Ieškovo vertinimu, atsakovo reikalavimas, kad kiekvienas jungtinės veiklos partneris atskirai atitiktų minimalų kvalifikacinį reikalavimą dėl bendrojo likvidumo koeficiento yra neproporcingas jungtinės veiklos sampratai, numatytai CK 6.969 straipsnyje ir neužtikrina VPĮ 32 straipsnio 2 dalies reikalavimų, nes riboja ūkio subjektų grupės partneriui galimybę remtis kitų ūkio subjektų pajėgumais. Be to, toks reikalavimas, anot ieškovo, prieštarauja Viešųjų pirkimų tarnybos direktoriaus 2010 m. rugsėjo 30 d. įsakymu Nr. 1S-139 patvirtintoms Smulkiojo ir vidutinio verslo subjektų skatinimo dalyvauti viešuosiuose pirkimuose rekomendacijoms, pagal kurias perkančioji organizacija, atsižvelgdama į solidarią jungtinės veiklos dalyvių atsakomybę, turi siekti, kad ūkio subjektų grupės narių pajėgumai būtų sumuojami.
Atsakovas VĮ „CPO LT“ atsiliepimu į ieškinį su ieškinio reikalavimais nesutiko. Atsakovas atsiliepime nurodė, kad pirkimo sąlygose bendrojo likvidumo koeficiento formuluotę, jos turinį detalizuojant kaip nuosavo kapitalo santykį su visais įsipareigojimais, parinko vadovaujantis Statistikos departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės generalinio direktoriaus 2007 m. sausio 30 d. įsakymu Nr. DĮ – 34 patvirtinta Įmonių pagrindinių finansinių rodiklių ketvirtinio statistinio tyrimo metodika. Viešojo pirkimo metu papildomai paaiškino pirkimo sąlygų bendrojo likvidumo koeficiento sąvokos turinį. Pirkimo dokumentuose atsakovo nurodyto bendrojo likvidumo koeficiento kvalifikacinio reikalavimo tikslas yra nustatyti tiekėjo sugebėjimą savo turtu padengti įsipareigojimus, o jo dydis rodo, kokiu laipsniu turtas padengia įsipareigojimus, t. y. potencialaus tiekėjo galimybę padengti įsipareigojimus panaudojus turimą turtą. Savo pobūdžiu šis finansinis tiekėjo rodiklis skiriasi nuo kitų pirkimo sąlygose ir ieškovo ieškinyje išvardintų, tiekėjų finansinę ir ekonominę būklę nustatančių rodiklių, todėl jo tikslingumas siekiant išsiaiškinti potencialaus tiekėjo visapusišką patikimumą ir pajėgumą įvykdyti pirkėjo sąlygas yra akivaizdus. Teigia, kad aplinkybė, kad bendrojo likvidumo koeficiento kvalifikacinio reikalavimo ir jo rodiklio dydžio nebėra galiojančioje Viešųjų pirkimų tarnybos rekomendacijoje, nereiškia, kad reikalavimas yra perteklinis ar nereikalingas ir nemažina rodiklio dydžio reikšmės nustatant tiekėjo finansinį pajėgumą. Atsakovo nuomone, mažesnė nei 1 bendrojo likvidumo koeficiento reikšmė leidžia daryti prielaidą, kad tiekėjas gali neįvykdyti savo sutartinių įsipareigojimų. Toks bendrojo likvidumo koeficiento rodiklio dydžio ir tiekėjo pajėgumo įvykdyti sutartį priežastinis ryšys yra pagrįstas pirkimo sąlygose nurodyta bendrojo likvidumo koeficiento rodiklio skaičiavimo formule (nuosavo kapitalo santykis su visais įsipareigojimais). Lygi 1 rodiklio reikšmė reiškia tiekėjo gebėjimą visus įsipareigojimus kompensuoti nuosavu kapitalu, kadangi mažesnė už vienetą bendrojo likvidumo koeficiento rodiklio reikšmė tiesiogiai suponuoja poreikį tiekėjui neišvengiamai naudotis kreditorių ar pasitelktais resursais, kurių atsakovas, remdamasis objektyviais kriterijais, prognozuoti bei užtikrinti negalėtų. Kriterijus ir jo reikšmė ne mažesnė kai 1 laikytini išskirtinai informatyviais bei pagrįstai taikytini statybų sektoriaus pirkimų atveju ir ypač tais atvejais kai rizikos mastas dėl terminų vilkinimo ar darbų atlikimo apskritai būtų didelis, t. y. sietinas su viešojo intereso užtikrinimu. Todėl pirkimo sąlygose nustatytas bendrojo likvidumo koeficiento dydžio kvalifikacinis reikalavimas nelaikytinas pernelyg specifiniu ar aukštu ir yra objektyviai pagrįstas, turintis priežastinį ryšį su tiekėjo pajėgumais įvykdyti viešojo pirkimo - pardavimo sutartį. Ieškovas nepagrįstai savo prašymą mažinti atsakovo nustatytą bendrojo likvidumo koeficiento dydžio kvalifikacinį reikalavimą remiasi Lietuvos statybos sektoriaus įmonių vidutinio bendrojo mokumo koeficiento statistiniais rodikliais, nes pirkimas yra tarptautinis ir jame gali dalyvauti finansiškai ir ekonomiškai pajėgūs tiekėjai iš užsienio. Atsakovo nustatytas bendrojo likvidumo koeficiento dydis atitinka pakankamam konkurencijai užtikrinti tiekėjų skaičiui, nes Statistikos departamento 2010 m. duomenimis ne mažesnį nei 1 bendrojo likvidumo (mokumo) koeficiento dydžio rodiklį Lietuvoje atitiko 2005 statybos sektoriuje veikiančios įmonės. Reikalavimas, kad kiekvienas jungtinės veiklos partneris atskirai atitiktų minimalų kvalifikacinį reikalavimą dėl bendrojo likvidumo koeficiento, buvo nustatytas vadovaujantis Viešųjų pirkimų tarnybos rekomendacijų 21 punkto nuostatomis, kuriuose rekomenduojama pirkimo dokumentuose nustatyti, kad tiekėjų mokumą atspindinčio kritinio likvidumo koeficiento kvalifikacinį reikalavimą atitiktų kiekvienas ūkio subjektų grupės narys atskirai, taip pat vadovaujantis teismų praktika (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. balandžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-43/2012).
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Vilniaus apygardos teismas 2013 m. liepos 11 d. sprendimu ieškinį atmetė.
Teismas, remdamasis bylos medžiaga ir vadovaudamasis VPĮ 3 straipsnio 1 ir 2 dalimis, 32 – 38 straipsniais bei Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika padarė išvadą, kad ginčijamų pirkimo dokumentų III. 2.2 dalyje ,,Ekonominis ir finansinis pajėgumas“ ir jos 2 papunktyje nurodytas reikalavimas tiekėjui, kad ,,Tiekėjo paskutinių finansinių metų, kurių finansinė atskaitomybė yra patvirtinta teisės aktų nustatyta tvarka, bendrojo likvidumo koeficientas (išreiškiamas kaip nuosavo kapitalo ir visų įsipareigojimų santykis) turi būti ne mažesnis už 0,9“ yra teisėtas bei pagrįstas, nes atsižvelgiant į vykdomo pirkimo pobūdį jo tikslingumas ir priežastinis ryšys yra neabejotini.
Teismas pasisakydamas dėl likvidumo kriterijaus nustatymo pirkimo dokumentuose, pažymėjo, kad daugiabučių namų modernizavimas apima didelės visuomenės dalies interesus ir laikytinas viešuoju interesu, todėl visiškai pagrįstu laikytinas atsakovo ketinimas įsigyti paslaugas iš tiekėjo galinčio įvykdyti didelės apimties viešojo pirkimo sutartį, o tokiam tiekėjui pasirinkti nustatytas koeficientas, leidžiantis įsitikinti tiekėjo gebėjimu savo turtu padengti įsipareigojimus, o jo dydis rodo kokia apimtimi tiekėjo turtas padengia įsipareigojimus.
Teismas įvertinęs tai, kad sudarius viešojo pirkimo sutartį su reikalavimus atitinkančiais tiekėjais (-jų), jiems (jam) būtų sudaroma galimybė dalyvauti neribotame skaičiuje atsakovo atliekamų, keturių arba daugiau apgyvendintų daugiabučių namų modernizavimo darbų pirkimuose ir sudaryti neribotą skaičių tokio pirkimo objektų sutarčių, sprendė, jog atsakovui yra svarbu įvertinti, kad neribotas galimybes tokio objekto pirkimuose dalyvauti ir atitinkamus sutartinius įsipareigojimus prisiimti galėsiantis tiekėjas būtų ekonomiškai ir finansiškai pajėgus.
Teismas, remdamasis 2013 m. birželio 19 d. Lietuvos Respublikos statistikos departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės rašto duomenimis apie tai, kad įmonių skaičius, kurių bendrojo mokumo koeficientas yra lygus 1 ar daugiau, yra 2005, padarė išvadą, jog ieškovas, atsižvelgdamas į pirkimo pobūdį ir ūkinės veiklos sritį kurioje jis vykdomas, turėjo teisinį pagrindą tiekėjams nustatyti atitinkamą bendrojo likvidumo koeficientą, nežiūrint to, kad tokio koeficiento pakeistose Viešųjų pirkimų tarnybos rekomendacijose neliko.
Teismas atmetė ieškovo argumentą, kad pirkimo sąlygose atsakovo nustatytas bendrojo mokumo koeficientas pažeidžia ūkio subjektų konkurenciją, bei sprendė, jog bendrojo mokumo koeficiento nustatymas nelaikomas pertekliniu, o atsakovo nustatytas reikalavimas bendrajam likvidumo koeficientui – 0,9 neviršija bendro likvidumo kriterijų (1) nustatytų įmonėms statybos sektoriuje.
Teismas atsižvelgdamas į tai, kad po Viešųjų pirkimų tarnybos rekomendacijų pakeitimo, jose išliko kritinio vertinimo kriterijus, kuris apibrėžiamas, kaip tiekėjo trumpalaikio finansinio stabilumo rodiklis, į tai, kad Statistikos departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės Lietuvos statybos sektoriaus įmonių vidutinio bendrojo mokumo koeficiento statistinių rodiklių duomenimis einamojo likvidumo kriterijus yra 1,75, kritinio likvidumo kriterijus yra 0,97, bendrojo mokumo koeficientas yra 0,51, padarė išvadą, jog atsakovas atskaitos tašku vykdomame viešajame pirkime pasirinko mažesnį kritinio likvidumo kriterijų – 0,75, tokiu būdu jo nustatytas kriterijus taip pat negali būti laikomas pažeidžiančių VPĮ principus ir VPĮ 32 straipsnio 2 dalies reikalavimus.
Teismas, vadovaudamasis VPĮ 32 straipsnio 1 dalimi bei Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, nustatė, kad atsižvelgiant į pirkimo apimtis, egzistuojantį viešąjį interesą bei perkančiosios organizacijos norą įsigyti tinkamas statybos rangos paslaugas, perkančioji organizacija turėjo teisę reikalauti, kad ūkio subjektų grupė atitiktų rangovui keliamus reikalavimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gegužės 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-126/2010; 2011 m. lapkričio 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-436/2011; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. balandžio 12 d. nutartis civilinėje byloje 3K-3-43/2012).
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
Ieškovas UAB „LitCon“ apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2013 m. liepos 11 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-4617-798/2013 ir priimti naują sprendimą – patenkinti ieškovo UAB „LitCon“ ieškinį, priteisti visas bylinėjimosi išlaidas.
Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:
1) Pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime vertino ir pasisakė dėl bendrojo likvidumo kriterijaus reikalavimo, kaip tokio per se, pagrįstumo, reikalingumo, tačiau visiškai nenagrinėjo ir nevertino tokio kriterijaus dydžio pagrįstumo, reikalingumo ir priežastinio ryšio (tarp tiekėjo finansinio pajėgumo ir konkurso tikslų įvykdymo) tokio dydžio nustatymui konkurso kontekste;
2) Pirmosios instancijos teismo išvada, kad atsižvelgiant į tai, jog pirkimo objektas laikytinas viešuoju interesu, todėl yra svarbi būsimo tiekėjo kompetencija, patikimumas, finansinis ir ekonominis jo pajėgumas, yra nepagrįsta, nes objekto svarba gali būti vienas iš motyvų dėl keliamų reikalavimų pagrįstumo, tačiau tai neatleidžia perkančiosios organizacijos nuo pareigos įrodyti kokiu būdu ginčijamas reikalavimas atskleidžia finansinį tiekėjo pajėgumą, motyvuotai aprašyti reikalavimo paskirtį ir prasmę;
3) Taip pat nepagrįsta pirmosios instancijos teismo išvada, kad tiekėjas laimėjęs atranką viešajame pirkime ir sudaręs viešojo pirkimo sutartį privalo garantuoti tinkamą sutarties vykdymą, turėti pakankamą finansinį pajėgumą ir galėti kompensuoti visus savo įsipareigojimus nuosavu kapitalu. Padarydamas tokią išvadą teismas netinkamai vertino aplinkybes, jog bendrojo likvidumo koeficiento apskaičiavimui naudojami finansinės atskaitomybės duomenys yra retrospektyvūs (istoriniai) duomenys, todėl bet koks finansinės atskaitomybės duomenų pagrindu apskaičiuotas koeficientas niekada negali tiksliai ir patikimai išreikšti įmonės perspektyvinės veiklos tam tikrų konkrečių finansinių aspektų. Be to, ieškovo manymu, tokia išvada neatitinka tikrovės, kadangi apskaičiuojant bendrojo likvidumo koeficientą ginčijama formule, sumuojami ir tie tiekėjo įsipareigojimai, kurių terminai nėra suėję ir sueis vėliau, nei tiekėjas turės įvykdyti įsipareigojimus pagal viešojo pirkimo sutartį;
4) Pažymi, kad bendrojo likvidumo koeficientui apskaičiuoti naudojamas visų įmonės įsipareigojimų rodiklis neleidžia įvertinti įmonės skolinto kapitalo kainos ir neatsižvelgia į įmonės uždirbamas pajamų sumas iš prisitraukto skolinto kapitalo, o koeficientui apskaičiuoti naudojamas nuosavo kapitalo rodiklis neleidžia įvertinti įmonės turto likvidumo laipsnio, todėl bendrojo likvidumo koeficientas iš esmės yra netinkamas įvertinti įmonės finansinį pajėgumą bei įmonės galimybes įvykdyti prisiimtus įsipareigojimus;
5) Pirmosios instancijos teismo išvada, kad atsakovo nustatytas ir ieškovo ginčijamas reikalavimas dėl bendrojo likvidumo koeficiento leidžia įsitikinti tiekėjo gebėjimu savo turtu padengti įsipareigojimus, o jo dydis rodo kokia apimtimi tiekėjo turtas padengia įsipareigojimus, yra klaidinga ir prieštaraujanti skundžiamame sprendime padarytai išvadai, jog patikimas tiekėjas esant reikalui turi galėti padengti įsipareigojimus turimu turtu. Apelianto teigimu, teismas klaidingai tapatina tiekėjo turto ir nuosavo kapitalo sampratas;
6) Skundžiamame sprendime pirmosios instancijos teismas nepateikė argumentų dėl ieškovo ginčijamo bendrojo likvidumo koeficiento nustatyto dydžio pagrįstumo ir tikslingumo, bei priežastinio ryšio tarp dydžio ir konkurso tikslų;
7) Pirmosios instancijos teismas nevertino ir nepasisakė dėl 2013 m. liepos 9 d. ieškovo pateiktuose rašytiniuose paaiškinimuose nurodytų kontrargumentų dėl bendrojo likvidumo koeficiento nustatyto dydžio. Taip pat teismas nevertino ir nenagrinėjo ieškovo pateiktų statistinių duomenų apie regiono įmonių bendruosius likvidumo koeficientus, kurių veiklos EVRK 2 red. kodas atitinka 41.20 – gyvenamųjų ir negyvenamųjų namų statybą, bei Lietuvos statistikos departamento pateiktų duomenų apie 2010 m. bendrojo mokumo koeficiento dydį;
9) Pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime nepasisakė dėl kiekvieno ūkio subjektų grupės nario atitikimo bendrojo likvidumo koeficiento kvalifikaciniam reikalavimui, iš esmės neanalizavo ir nenagrinėjo ginčijamo reikalavimo konkurso kontekste. Apelianto teigimu, teismo išvada, kad vykdomas renovacijos projektas įgalina perkančiosios organizacijos pasirinktą rangovą pasitelkti ir kitus ekonomiškai ir finansiškai pajėgius subrangovus viešojo pirkimo sutarties vykdymui, yra klaidinga, nes teismas, nagrinėdamas reikalavimus taikomus ūkio subjektų grupės nariams, išvadą padarė dėl tiekėjo teisės pasirinkti subrangovus;
10) Pirmosios instancijos teismas remdamasis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. balandžio 12 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-43/2012, kurioje yra aptariami kritinio likvidumo kriterijaus taikymo aspektai, bei taikydamas analogiją dėl minėtoje nutartyje nurodyto kritinio likvidumo koeficiento kvalifikacinio reikalavimo ir šioje byloje ginčijamo pirkimo sąlygose nustatyto bendrojo likvidumo koeficiento reikalavimo, nenurodė bei neaiškino kodėl nagrinėjamu atveju turi būti taikoma analogija;
11) Pirmosios instancijos teismo išvada, kad projektas įgyvendinamas neribotam kiekiui statybos rangos darbų, yra netinkama, nes kiekis yra ribotas, kadangi dinaminė pirkimo sistema galioja iki 2017 m. gegužės 17 d.;
12) Pirmosios instancijos teismas, neįvertindamas ieškovo rašytinius paaiškinimus ir kitus rašytinius įrodymus, nesilaikė įrodinėjimo taisyklių ir nukrypo nuo kasacinio teismo formuojamos praktikos įrodymų vertinimo klausimais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. gruodžio 30 d. nutarimas Nr. 51 „Dėl Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso normų, reglamentuojančių įrodinėjimą, taikymo teismų praktikoje“).
Atsakovas VĮ CPO LT atsiliepimu su apeliaciniu skundu nesutiko, prašė atmesti apeliacinį skundą, Vilniaus apygardos teismo 2013 m. liepos 11 sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-4617-798/2013 paliekant nepakeistu. Atsiliepime nurodė, kad jokie ieškinyje ir apeliaciniame skunde nurodyti faktai ir argumentai nepaneigia teismo konstatuotos aplinkybės, kad atsakovo atliekamas apgyvendintų daugiabučių gyvenamųjų namų modernizavimo pirkimas yra išskirtinis tuo, kad apima didelės visuomenės dalies interesus ir todėl laikytinas viešuoju interesu. Pirkimo sąlygose nurodytas ieškovo ginčijamas bendrojo likvidumo koeficiento rodiklio dydžio kvalifikacinis reikalavimas parodo potencialaus tiekėjo ilgalaikį finansinį stabilumą, todėl, atsakovo manymu, teismas priimdamas sprendimą teisingai atsižvelgė į byloje nustatytas aplinkybes ir į tai, kad viešąjį interesą šiuo atveju atstovaujančio atsakovo veiksmai, kuriais būtų sudaryta galimybė tiekėjui prisiimti neribotus apgyvendintų daugiabučių namų modernizavimo sutartinius įsipareigojimus nepatikrinus tokio tiekėjo ilgalaikio finansinio stabilumo, prieštarautų VPĮ imperatyvioms nuostatoms. Savo argumentus apie neva pirkimo kvalifikaciniais reikalavimais ribojamą konkurenciją ir sudaromas sąlygas pirkime dalyvauti išskirtinai tik vienam ar keliems tiekėjams ieškovas grindė statistikos duomenimis, todėl, atsakovo manymu, teismas pagrįstai įvertino identiškais kriterijais paremtus atsakovo pateiktus į bylą statistinius duomenis, kurie objektyviai parodo, jog ginčijamą pirkimo bendrojo likvidumo koeficiento kvalifikacinio reikalavimo rodiklio dydį vien Lietuvoje atitinka daugiau nei pakankamas konkurencijai užtikrinti tiekėjų skaičius. Teismas teisingai ir pagrįstai sprendė, jog perkančioji organizacija turėjo teisę pirkime nustatyti sąlygą, kad bendrojo likvidumo rodiklio dydžio kvalifikacinį reikalavimą turi atitikti kiekvienas tiekėjų grupės narys, kadangi Viešųjų pirkimų tarnybos rekomendacijose numatyta, jog perkančioji organizacija įpareigojama nurodyti kokius iš tiekėjų kvalifikacijai keliamų reikalavimų turi atitikti visi ūkio subjektų grupės nariai kartu ir kokius kiekvienas narys atskirai, be to, perkančioji organizacija turi diskrecijos teisę nustatyti kokius minimalius kvalifikacijos reikalavimus turi atitikti pats pirkime ketinantis dalyvauti tiekėjas, o dėl kokių kvalifikacinių reikalavimų atitikties įrodinėjimo jis gali remtis kitų ūkio subjektų pajėgumais. Atsakovo manymu, vertindamas visus byloje pateiktus įrodymus, teismas įsitikino, kad pakanka duomenų išvadai, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo ir, kad nėra esminių prieštaravimų, paneigiančių tokias išvadas, todėl apeliacinio skundo argumentai apie tariamą įrodinėjimo procesinių normų pažeidimą, traktuotini kaip apelianto bandymas nurodyti teismui, kaip reikia vertinti vieną ar kitą įrodymą ir jų visetą.
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas atmestinas, Vilniaus apygardos teismo 2013 m. liepos 11 d. sprendimas paliktinas nepakeistas.
Dėl bylos nagrinėjimo ribų
Pagal CPK 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.
Teisėjų kolegija, apeliacine tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovo UAB „LitCon“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2013 m. liepos 11 d. sprendimo, sprendžia, kad pagrindų, nurodytų CPK 329 ir 330 straipsniuose, dėl kurių skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas turėtų būti naikinamas apeliaciniame skunde išdėstytais argumentais, o taip pat CPK 329 straipsnio 2 dalyje numatytų absoliučių šio sprendimo negaliojimo pagrindų nėra.
Dėl naujų įrodymų priėmimo į bylą
Teisėjų kolegija pažymi, kad CPK 314 straipsnio nuostatos numato, jog apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Teismas priima į byla nagrinėti tik tuos įrodymus, kurie patvirtina ar paneigia turinčias reikšmės bylai aplinkybes (CPK 180 str.).
Kartu su apeliaciniu skundu ieškovas pateikė naują įrodymą – 2013 m. liepos 29 d. Viešųjų pirkimų tarnybos raštą Nr. 4S-3331, kurį prašė prijungti prie bylos. Savo prašymą dėl naujo įrodymo prijungimo apeliantas motyvavo tuo, kad neturėjo galimybės šio įrodymo pateikti pirmosios instancijos teismui, kadangi atsakymą į 2013 m. liepos 1 d. išsiųstą raštą dėl priežasčių, kuriomis remiantis Viešųjų pirkimų tarnyba priėmė sprendimą pašalinti bendrojo likvidumo koeficiento kvalifikacinį reikalavimą iš aktualios Viešųjų pirkimų tarnybos rekomendacijų redakcijos, gavo tik 2013 m. liepos 30 d.
Atsakovas VĮ CPO LT atsiliepime į apeliacinį skundą su ieškovo prašymu dėl naujo įrodymo priėmimo nesutiko. Nurodė, kad teikdamas ieškinį ieškovas nepateikė prašymo teismui byloje skirti ekspertizę ir nenurodė manantis, jog kompetentingos valstybės institucijos, tame tarpe Viešųjų pirkimų tarnybos, išvada byloje nereikalinga, todėl prieštaringai vertintinas apelianto prašymas priimti į bylą naują įrodymą, kuriame nėra jokių duomenų, galinčių turėti reikšmę teismo priimto sprendimo teisėtumui bei pagrįstumui ar įrodančių svarbias bylos aplinkybes.
Pagal bylos duomenis teisėjų kolegija sprendžia, kad ieškovo prašymas dėl papildomo rašytinio įrodymo priėmimo į bylą tenkintinas, 2013 m. liepos 29 d. Viešųjų pirkimų tarnybos raštas Nr. 4S-3331priimtinas į bylą.
Dėl faktinių bylos aplinkybių
Bylos medžiaga patvirtina, kad 2013 m. gegužės 15 d. VĮ CPO LT Centrinės viešųjų pirkimų informacinės sistemos (CVP IS) priemonėmis paskelbė, kad dinaminės pirkimų sistemos būdu vykdo supaprastintą atvirą viešąjį pirkimą ,,Daugiabučių namų (4 arba daugiau objektų atnaujinimo modernizavimo statybos rangos darbų su projektavimu pirkimai pagal įgaliojimą per CPO“; pirkimo objektas – susitarimas dėl daugiabučių namų atnaujinimo (modernizavimo) statybos rangos darbų su projektavimu pirkimų pagal įgaliojimą per CPO pagal pirkimo dokumentų C dalyje pateiktas sutarties projekto nuostatas ir konkretaus pirkimo metu pateiktą pirkimo dokumentų techninę specifikaciją; numatoma vertė – nuo 20 000 000 Lt iki 500 000 000 Lt; sutarties trukmė 18 mėnesių nuo sutarties sudarymo ir ji gali būti pratęsta 2 kartus po 6 mėnesius, t. y. neilgesniam nei 12 mėnesių laikotarpiui; sutartis susijusi su projektu ir (arba) programa, finansuojama iš Europos sąjungos fondų lėšų; sutarties sudarymo kriterijumi atsakovas nurodė ekonomiškai naudingiausią pasiūlymą. Pirkimo sąlygų 28 punkte atsakovas numatė, kad tiekėjai privalo atitikti minimalius kvalifikacijos reikalavimus, nurodytus skelbime apie DPS sukūrimą, ir pateikti nurodytus dokumentus kartu su orientaciniu pasiūlymu. Ieškovas nesutikdamas su atsakovo nustatytomis pirkimo sąlygomis, 2013 m. gegužės 22 d. pateikė atsakovo viešojo pirkimo komisijai pretenziją dėl nepagrįstų minimalių kvalifikacinių reikalavimų, kuria prašė pakeisti skelbime apie pirkimą III.2.2 punkto „Ekonominis ir finansinis pajėgumas“ 2 papunktį taip: „Tiekėjo paskutinių metų, kurių finansinė atskaitomybė yra patvirtinta teisės aktų nustatyta tvarka, bendrojo likvidumo koeficientas (išreiškiamas kaip nuosavo kapitalo ir visų įsipareigojimų santykis) turi būti ne mažesnis už 0,5“; pakeisti skelbimo apie pirkimą III.2.2 punkto „Ekonominis ir finansinis pajėgumas“ dalies „Pastabos“ 1.1 papunktį taip: „jei pasiūlymą teikia ūkio subjektų grupė, bent vienas iš ūkio subjektų grupės narių privalo tenkinti 1 ir 3 punktuose nustatytus kvalifikacijos reikalavimus ir pateikti reikalaujamus dokumentus“; sustabdyti pirkimo procedūras, kol bus nagrinėjama pretenzija. 2013 m. gegužės 22 d. pranešimu atsakovo viešojo pirkimo komisija informavo ieškovą, kad jo pretenzija atmesta, kadangi pretenzijoje nurodyti argumentai dėl galimo Viešųjų pirkimų įstatymo pažeidimo yra nepagrįsti. 2013 m. birželio 10 d. ieškovas UAB „LitCon“ kreipėsi į Vilniaus apygardos teismą su ieškiniu dėl nepagrįstų minimalių kvalifikacinių reikalavimų nustatymo viešajame pirkime.
Byloje nagrinėjamas ginčas dėl viešojo pirkimo teisinių santykių. Nagrinėjamu atveju byloje sprendžiamas klausimas dėl perkančiosios organizacijos nustatytų minimalių kvalifikacinių reikalavimų teisėtumo ir pagrįstumo.
Dėl viešųjų pirkimų
Viešųjų pirkimų institutas yra tiek nacionalinės, tiek Europos Bendrijos teisės objektas, todėl, be nacionalinės teisės aktų, jis reguliuojamas ir Europos Bendrijos teisės aktais – direktyvomis. Tačiau Bendrijos teisė nereguliuoja visų viešųjų pirkimų teisinio reguliavimo aspektų, kai kuriuos palikdama nacionalinei teisei. Viešųjų pirkimų teisinius santykius nacionaliniu lygmeniu reguliuoja bendrieji ir specialieji teisės aktai. Bendrieji teisės aktai – CK ir CPK, specialieji teisės aktai – VPĮ bei kiti viešuosius pirkimus reglamentuojantys teisės aktai. Remiantis VPĮ 3 straipsnio 1, 2 dalimis perkančiajai organizacijai nustatyta imperatyvi pareiga užtikrinti, kad atliekant pirkimo procedūras ir nustatant laimėtoją būtų laikomasi lygiateisiškumo, nediskriminavimo, abipusio pripažinimo, proporcingumo ir skaidrumo principų bei kitų įstatymo reikalavimų įgyvendinant pirkimų tikslą – sudaryti viešojo pirkimo sutartį, leidžiančią įsigyti perkančiajai organizacijai ar tretiesiems asmenims reikalingų prekių, paslaugų ar darbų, racionaliai panaudojant lėšas. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas teismų praktiką aiškinant ir taikant viešųjų pirkimų institutą, yra nurodęs, kad Viešųjų pirkimų įstatymu siekiama skatinti kokybišką prekių ir paslaugų, reikalingų užtikrinti valstybės ir savivaldybių darnią ir tinkamą veiklą, gavimą, skatinti konkurenciją ir rinkos plėtrą, užtikrinti racionalų valstybės biudžeto lėšų naudojimą, garantuoti lygiateisiškumo, nediskriminavimo ir skaidrumo principus, įgyvendinti priemones, atsižvelgiant į Nacionalinės kovos su korupcija programos tikslus ir uždavinius. Viešųjų pirkimų teisinis reglamentavimas susijęs su viešojo intereso apsauga, todėl VPĮ viešiesiems pirkimams nustatyti specialūs reikalavimai, o šio įstatymo nuostatos aiškintinos ir taikytinos taip, kad būtų apgintas viešasis interesas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. rugsėjo 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-416/2005; 2008 m. gruodžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-583/2008). Europos Bendrijų Teisingumo Teismas viešojo pirkimo procedūrų koordinavimo Bendrijos lygiu procese išskiria ne tik laisvo prekių, paslaugų judėjimo bei įsisteigimo laisvės apsaugą, bet ir tiekėjų ekonominių interesų apsaugą bei šių tiekėjų tarpusavio konkurencijos skatinimą (Europos Bendrijų Teisingumo Teismo 2000 m. spalio 5 d. Sprendimas Komisija prieš Prancūziją, C-16/98, Rink. 2000, p. I-8315).
Dėl perkančiosios organizacijos nustatyto minimalaus kvalifikacinio reikalavimo tiekėjui turėti nemažesnį už 0,9 bendrąjį mokumo (likvidumo) koeficientą
VPĮ 3 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad pirkimų tikslas - vadovaujantis šio įstatymo reikalavimais sudaryti pirkimo sutartį, leidžiančią perkančiajai organizacijai įsigyti reikalingų prekių, paslaugų ar darbų, racionaliai naudojant tam skirtas lėšas. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas dėl Viešųjų pirkimų įstatymo aiškinimo ir taikymo yra nurodęs, kad šiuo įstatymu siekiama užtikrinti racionalų valstybės biudžeto lėšų naudojimą, kokybišką prekių ir paslaugų, reikalingų užtikrinti valstybės ir savivaldybių darnią ir tinkamą veiklą, gavimą, skatinti konkurenciją ir rinkos plėtrą, garantuoti lygiateisiškumo, nediskriminavimo ir skaidrumo principus, įgyvendinti priemones, atsižvelgiant į Nacionalinės kovos su korupcija programos tikslus ir uždavinius. Viešųjų pirkimų teisinis reglamentavimas susijęs su viešojo intereso apsauga, todėl Viešųjų pirkimų įstatyme viešiesiems pirkimams nustatyti specialūs reikalavimai, o šio įstatymo nuostatos aiškintinos ir taikytinos taip, kad būtų apgintas viešasis interesas. (Lietuvos Aukščiausiojo teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. rugsėjo 21 d. nutartis civilinėje byloje UAB „S. T.“ v. AB „Rytų skirstomieji tinklai“, bylos Nr. 3K-3-416/2005, 2005 m. lapkričio 30 d. nutartis civilinėje byloje UAB „Litekso“ v. VšĮ Biržų ligoninė, bylos Nr. 3K-3-623/2005; 2007 m. lapkričio 5 d. nutartis civilinėje byloje UAB „Vilniaus kapitalinė statyba“ v. UAB „Vingės statyba“, bylos Nr. 3K-3-458/2007).
Įstatyme įtvirtintam pirkimų tikslui pasiekti nagrinėjamos bylos atveju yra svarbios Viešųjų pirkimų įstatymo 32 straipsnio, reglamentuojančio tiekėjų kvalifikacijos nustatymą, nuostatos. Pagal šio straipsnio 1 dalį perkančioji organizacija įpareigota išsiaiškinti, ar tiekėjas kompetentingas, patikimas ir pajėgus įvykdyti pirkimo sąlygas, todėl turi teisę skelbime apie pirkimą ar kituose pirkimo dokumentuose nustatyti minimalius kandidatų ar dalyvių kvalifikacijos (teisės verstis atitinkama veikla, finansinio, ekonominio ir techninio pajėgumo) reikalavimus ir pareikalauti, kad kandidatai ar dalyviai pateiktų pirkimo dokumentuose nurodytą informaciją ir kvalifikaciją patvirtinančius dokumentus; minimalūs kvalifikacijos reikalavimai nustatomi vadovaujantis šio įstatymo 35-37 straipsnių nuostatomis. Pagal Viešųjų pirkimų tarnybos direktoriaus 2004 m. balandžio 27 d. įsakymu Nr. 1S-25 patvirtintų Tiekėjų kvalifikacijos vertinimo metodinių rekomendacijų (toliau – Rekomendacijos) 14 punktą perkančioji organizacija tiekėjų kvalifikacijai patikrinti pasirenka tuos tiekėjo kvalifikaciją apibūdinančius kriterijus ir nustato tokias jų reikalaujamas reikšmes, kurios, perkančiosios organizacijos nuomone, yra būtinos ir pakankamos siekiant užtikrinti sėkmingą pirkimo sutarties įvykdymą. Tokiu teisiniu reglamentavimu perkančiajai organizacijai yra suteikta diskrecijos teisė nuspręsti, kokius tiekėjų vertinimo kriterijus nustatyti pirkimo dokumentuose. Įgyvendindama šią teisę perkančioji organizacija neturi pažeisti Viešųjų pirkimų įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje nustatytų lygiateisiškumo, nediskriminavimo, abipusio pripažinimo, proporcingumo ir skaidrumo principų, šio įstatymo 32 straipsnio 2 dalyje nustatyto draudimo dirbtinai riboti konkurenciją. Draudimas perkančiajai organizacijai kelti tiekėjams tokius kvalifikacijos reikalavimus, kurie dirbtinai ribotų galimą konkurenciją yra įtvirtintas ir Rekomendacijų 3 punkte. Kvalifikaciniai reikalavimai turi būti pagrįsti ir proporcingi pirkimo objektui, tikslūs, aiškūs ir adekvatūs pirkimo sąlygoms (VPĮ 32 str. 2 d.). Pagal Viešųjų pirkimų įstatymo 36 straipsnio 1 dalį perkančioji organizacija, atsižvelgdama į perkamų prekių, paslaugų ar darbų pobūdį, kiekį, svarbą ir paskirtį, turi teisę įvertinti ir patikrinti kandidatų ir dalyvių techninį ir profesinį pajėgumą šiame straipsnyje nurodytais būdais ir pirkimo dokumentuose nurodyti, kokius (vieną ar kelis) techninio ir (ar) profesinio pajėgumo įrodymus turi pateikti tiekėjai. VPĮ 36 straipsnio1 dalies 5 punkte nustatyta, kad tais atvejais, kai reikalingos prekės ar paslaugos yra sudėtingos arba kai jos išimtinais atvejais skirtos ypatingiems tikslams, - perkančioji organizacija turi patikrinti kandidato ar dalyvio prekių gamybos pajėgumų ar paslaugų teikimo technines galimybes, ir, jei reikia, galimybes atlikti mokslo darbus ir mokslinius tyrimus bei jo turimas priemones kokybei įvertinti, kuriomis jis naudosis.
Teisė pačiai perkančiajai organizacijai nustatyti tiekėjų kvalifikaciją apibūdinančius kriterijus įtvirtinta ir Rekomendacijų 12, 13 punktuose, pagal kuriuos perkančioji organizacija gali nustatyti kitokius nei pateikti šiame teisės akte kvalifikacijos vertinimo kriterijus, arba nustatyti aukštesnes jų reikšmes, tačiau tokiu atveju ji turi būti įsitikinusi, kad toks sprendimas yra pagrįstas. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, pasisakydamas dėl viešųjų pirkimų įstatymo normų, reglamentuojančių tiekėjų kvalifikacinius reikalavimus, aiškinimo ir taikymo, yra nurodęs, kad perkančiosios organizacijos nustatyti aukšti arba pernelyg specifiniai reikalavimai pateisinami tik tada, jeigu pateikiamas patikimas ir įtikinamas tokių reikalavimų nustatymo pagrindimas. Tokiu įrodymu gali būti ypatinga perkamo objekto svarba ar sutarties, kuria siekiama įsigyti šį objektą, specifinė paskirtis, arba tai, kad aukštą kvalifikacinį reikalavimą pateisina viešojo intereso apsauga (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje UAB „Observis“ v. Kauno miesto savivaldybė, bylos Nr. 3K-3-222/2008; 2010 m. gegužės 4 d. nutartis civilinėje byloje UAB „15 minučių“ v. Valstybinė ligonių kasa prie LR SAM, bylos Nr. 3K-3-126/2010).
Bylos duomenimis nustatyta, kad atsakovas, vykdydamas VPĮ 32 straipsnio 1 dalį, pagal kurią perkančioji organizacija privalo išsiaiškinti, ar tiekėjas yra kompetentingas, patikimas ir pajėgus įvykdyti pirkimo sąlygas, pirkimo sąlygų III. 2.2 dalyje ,,Ekonominis ir finansinis pajėgumas“ ir jos 2 papunktyje nustatė reikalavimą tiekėjui, kad tiekėjo paskutinių finansinių metų, kurių finansinė atskaitomybė yra patvirtinta teisės aktų nustatyta tvarka, bendrojo likvidumo koeficientas, išreiškiamas kaip nuosavo kapitalo ir visų įsipareigojimų santykis, turi būti ne mažesnis už 0,9. Apelianto teigimu, perkančiosios organizacijos nustatytas bendrasis mokumo (likvidumo) koeficientas negali tiksliai ir patikimai išreikšti įmonės perspektyvinės veiklos tam tikrų konkrečių finansinių aspektų, taip pat tarp šio kvalifikacinio reikalavimo ir tiekėjo gebėjimo įvykdyti pirkimo sutartį nėra jokio priežastinio ryšio, todėl šis kvalifikacinis reikalavimas yra perteklinis, diskriminacinis ir pažeidžia VPĮ 32 straipsnio 2 dalį, kuri draudžia perkančiajai organizacijai nustatyti minimalius kandidatų ar dalyvių kvalifikacijos reikalavimus, kurie dirbtinai ribotų konkurenciją.
Teisėjų kolegijos nuomone, nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes, susijusias su bendrojo mokumo (likvidumo) koeficiento kvalifikacinio reikalavimo nustatymu atsakovo pirkimo dokumentuose, tinkamai išaiškino ir pritaikė aukščiau nurodytas ir kitas civilinio proceso taisykles bei materialinės teisės normas dėl šio ieškinio reikalavimo.
Teisėjų kolegija pažymi, kad remiantis teismų praktika, konkurenciją riboja nepagrįstai pernelyg aukšti arba specifiniai, neadekvatūs pirkimo pobūdžiui ar neproporcingi jo sąlygoms reikalavimai, kurie atima galimybę pirkimo procedūrose dalyvauti sutartį gebantiems įvykdyti kandidatams ar dalyviams. Perkančiosios organizacijos nustatyti aukšti arba pernelyg specifiniai reikalavimai pateisinami tik tada, jeigu perkančioji organizacija pateikia patikimą ir įtikinamą tokių reikalavimų nustatymo pagrindimą. Nagrinėjamu atveju perkančiosios organizacijos vykdomas viešasis pirkimas yra Lietuvos Respublikos Vyriausybės daugiabučių namų atnaujinimo (modernizavimo) programos, finansuojamos iš Europos sąjungos fondų lėšų, dalis, siekiant kurios tikslų yra vykdomi daugiabučių namų atnaujinimo (modernizavimo) statybos rangos darbų viešieji pirkimai. Vykdomas viešasis pirkimas apima didelės visuomenės dalies interesus, todėl viešųjų pirkimų sutarčių įgyvendinimui, atsižvelgiant į programos tikslų svarbą visuomenei ir viešajam interesui, svarbu ir būtina atrinkti kompetentingus ir patikimus tiekėjus, kurių finansinis ir ekonominis pajėgumas privalo būti visapusiškai įvertintas. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirkimo objekto specifiškumas įpareigojo perkančiąją organizaciją atrinkti tik finansiškai pajėgius vykdyti prisiimtas prievoles dalyvius, todėl ginčijamas kvalifikacinis reikalavimas dėl ne mažesnio už 0,9 bendrojo mokumo (likvidumo) koeficiento, nelaikytinas pertekliniu.
Kaip matyti iš Statistikos departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės duomenų, ginčo kvalifikacinio reikalavimo dėl bendrojo mokumo koeficiento nustatymo metu ne mažesnį nei 1 bendrojo mokumo (likvidumo) koeficiento dydžio rodiklį Lietuvoje atitiko 2005 statybos sektoriuje veikiančios įmonės. Tokie statistiniai duomenys objektyviai parodo, jog ginčijamą bendrojo mokumo (likvidumo) koeficiento kvalifikacinio reikalavimo rodiklio dydį vien Lietuvoje atitinka daugiau nei pakankamas konkurencijai užtikrinti tiekėjų skaičius, todėl įvertinus tai, jog vykdomas viešasis pirkimas yra tarptautinis, apelianto argumentas, kad bendrojo mokumo koeficiento kvalifikacinio reikalavimo nustatymas pirkimo sąlygose riboja konkurenciją ir sudaro sąlygas pirkime dalyvauti tik vienam ar keliems tiekėjams, yra visiškai nepagrįstas. Taip pat teisėjų kolegija pažymi, jog tik tai, kad tam tikro tiekėjo, ar asmens, pageidavusio dalyvauti konkurse, turimi kvalifikaciniai pajėgumui neatitiko nustatytųjų, nėra pagrindas pripažinti, kad šie kriterijai yra apskritai diskriminaciniai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-222/2008).
Bylos duomenimis nustatyta, kad pirkimo sąlygose bendrojo mokumo (likvidumo) koeficiento formuluotę perkančioji organizacija parinko vadovaujantis Statistikos departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės generalinio direktoriaus 2007 m. sausio 30 d. įsakymu Nr. DĮ – 34 patvirtinta Įmonių pagrindinių finansinių rodiklių ketvirtinio statistinio tyrimo metodika. Viešojo pirkimo metu atsakovo viešojo pirkimo komisija papildomai paaiškino pirkimo sąlygų bendrojo mokumo (likvidumo) koeficiento sąvokos turinį.
Remiantis Įmonių pagrindinių finansinių rodiklių ketvirtinio statistinio tyrimo metodikos 5.11 punktu bendrojo mokumo (likvidumo) koeficientas yra nuosavo kapitalo ir visų įsipareigojimų santykis. Analogišką bendrojo likvidumo detalizavimą perkančioji organizacija nustatė pirkimo sąlygų III. 2.2 dalyje ,,Ekonominis ir finansinis pajėgumas“ ir jos 2 papunktyje.
Teisėjų kolegija pažymi, kad bendrojo mokumo (likvidumo) koeficientas naudotinas didelės vertės pirkimuose ir pirkimuose pagal ilgalaikes sutartis. Bendrojo mokumo koeficientas išreiškia įmonės finansinį pajėgumą, stabilumą bei gebėjimą vykdyti savo prievoles ilgalaikėje perspektyvoje. Skirtingai nei kritinio likvidumo koeficientas, kuris išreiškia tiekėjo finansinį pajėgumą ir stabilumą trumpalaikėje perspektyvoje, bendrojo mokumo (likvidumo) koeficientas išreiškia įmonės finansinį pajėgumą, stabilumą ir gebėjimą vykdyti savo prievoles ilgalaikėje perspektyvoje. Bendrojo mokumo koeficientas apskaičiuojamas vertinant visus įmonės įsipareigojimus – kaip trumpalaikius, taip ir ilgalaikius, bei parodo kiek vienam tiekėjo įsipareigojimų litui tenka nuosavo kapitalo, t. y. gebėjimą visus įsipareigojimus kompensuoti nuosavu kapitalu. Šio rodiklio reikšmė ne tik nurodo atvejus, kai tiekėjas gali turėti įsipareigojimų vykdymo problemų dėl mokumo, bet ir atvejus, kai tiekėjai galėtų neįvertinti savo galimybių ar piktnaudžiauti, nepagrįstai prisiimdami įsipareigojimų dėl jų galimybes pranokstančio darbų objekto kiekio. Nurodytu aspektu būtent bendrojo mokumo (likvidumo) rodiklis papildo kritinio likvidumo rodiklį, charakterizuojantį tiekėjo gebėjimą vykdyti trumpalaikius įsipareigojimus. Mažesnė už vienetą bendrojo mokumo rodiklio reikšmė tiesiogiai suponuoja poreikį tiekėjui neišvengiamai naudotis kreditorių ar pasitelktais resursais, kurių perkančioji organizacija, remdamasi objektyviais kriterijais, prognozuoti bei užtikrinti negalėtų.
Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes bei į tai, jog vykdomas viešasis pirkimas susijęs su viešuoju interesu, teisėjų kolegija sprendžia, jog perkančiosios organizacijos nustatyto bendrojo mokumo (likvidumo) koeficiento kvalifikacinio reikalavimo tikslingumas, siekiant išsiaiškinti potencialaus tiekėjo visapusišką patikimumą ir pajėgumą įvykdyti pirkėjo sąlygas, yra akivaizdus. Teisėjų kolegijos vertinimu, nustatytas bendrojo mokumo (likvidumo) koeficiento dydis (ne mažesnis kaip 0,9) iki minimumo mažina riziką, kad tokį kvalifikacinį reikalavimą turintis tiekėjas neįvykdys pirkimo sutarties dėl savo mokumo problemų, todėl atsižvelgiant į viešojo pirkimo objektą nėra pagrindo daryti išvadą, kad perkančioji organizacija viešojo pirkimo sąlygose nustatė pernelyg aukštus, dėl to diskriminuojančius atskirus tiekėjus kvalifikacijos reikalavimus. Šios išvados nepaneigia ieškovo su apeliaciniu skundu pateiktas 2013 m. liepos 29 d. Viešųjų pirkimų tarnybos raštas Nr. 4S-3331, kadangi šis raštas yra informatyvaus pobūdžio, be to, jame nėra jokių duomenų apie tai, kad bendrojo mokumo (likvidumo) kvalifikacinio reikalavimo nustatymas pirkimo sąlygose pažeidžia VPĮ nuostatas, yra diskriminacinis ir ribojantis konkurenciją.
Apelianto teiginiai, kad finansinės atskaitomybės duomenų pagrindu apskaičiuotas koeficientas niekada negali tiksliai ir patikimai išreikšti įmonės perspektyvinės veiklos tam tikrų konkrečių finansinių aspektų, kadangi bendrojo mokumo koeficiento apskaičiavimui naudojami retrospektyvūs finansinės atskaitomybės duomenys, taip pat nepaneigia bendrojo mokumo (likvidumo) koeficiento kvalifikacinio reikalavimo nustatymo pagrįstumo. Teisėjų kolegija iš dalies sutinka su apelianto argumentais, kad vien bendrojo ar vien kritinio likvidumo koeficientų kvalifikaciniai reikalavimai neparodo pilnos tiekėjo ekonominės bei finansinės būklės, tačiau tuo pačiu pažymi, jog be bendrojo ir kritinio likvidumo koeficientų kvalifikacinių reikalavimų, perkančioji organizacija pirkimo sąlygose nustatė papildomus potencialaus tiekėjo ekonominę bei finansinę būklę nurodančius rodiklius, todėl tvirtinti, kad nustatytų reikalavimų visuma neleidžia padaryti išvados apie tiekėjo finansinės būklės įtaką jo galimybėms vykdyti prisiimtus sutartinius įsipareigojimus, nėra jokio pagrindo.
Apeliacinio skundo argumentai, kad apskaičiuojant bendrojo mokumo koeficientą neturėtų būti vertinami tie ilgalaikiai įsipareigojimai, kurių įvykdymo prievolė atsiras jau po viešojo pirkimo sutarties įvykdymo, taip pat atmestini. Kaip jau buvo minėta, bendrojo mokumo koeficientas išreiškia įmonės finansinį pajėgumą, stabilumą ir gebėjimą vykdyti savo prievoles ilgalaikėje perspektyvoje, todėl apskaičiuojant šį koeficientą vertinami visi įmonės įsipareigojimai – kaip trumpalaikiai, taip ir ilgalaikiai. Be to, teisėjų kolegija pažymi, kad taikant apeliantui bendrojo mokumo (likvidumo) koeficiento apskaičiavimo kitokią, nei oficialiai patvirtintą tvarką, perkančioji organizacija pažeistų Viešųjų pirkimų įstatyme įtvirtintą pirkimo dalyvių lygiateisiškumo ir nediskriminavimo principus, be to, nepagrįstai ieškovui būtų suteikusi konkurencinį pranašumą kitų kandidatų atžvilgiu, kas būtų traktuojama kaip Viešųjų pirkimų įstatyme įtvirtintų imperatyvių normų pažeidimas.
Teisėjų kolegija taip pat atmeta apelianto argumentus, kad perkančioji organizacija negalėjo pirkimo sąlygose nustatyti bendrojo mokumo koeficiento kvalifikacinio reikalavimo, kadangi šiuo metu galiojančioje Viešojo pirkimo tarnybos patvirtintų Tiekėjų kvalifikacijos vertinimo metodinių rekomendacijų redakcijoje nėra numatyta tokio reikalavimo. Teisėjų kolegija pažymi, kad Tiekėjų kvalifikacijos vertinimo rekomendacijos yra neprivalomojo pobūdžio, o tiekėjų kvalifikacijos vertinimo rekomendacijose nurodytų kvalifikacijos kriterijų sąrašas nėra baigtinis, todėl perkančioji organizacija, atsižvelgiant į vykdomo viešojo pirkimo pobūdį, sudaromos pirkimo sutarties ilgalaikiškumą ir kitus viešojo pirkimo ypatumus, kiekvienu atveju gali nustatyti ir kitokius kvalifikacijos kriterijus ar jų reikšmes. Tokios pozicijos laikosi ir Viešųjų pirkimų tarnyba, kuri 2013 m. liepos 29 d. Viešųjų pirkimų tarnybos rašte Nr. 4S-3331 pateikė analogišką išaiškinimą.
Dėl perkančiosios organizacijos nustatyto minimalaus kvalifikacinio reikalavimo, kad jei pasiūlymą teikia ūkio subjektų grupė, kiekvienas iš ūkio subjektų grupės narių privalo tenkinti 1-3 punktuose nustatytus kvalifikacinius reikalavimus ir pateikti reikalaujamus dokumentus
Apeliantas taip pat nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad perkančiosios organizacijos pirkimo sąlygose III. 2.2 punkte ,,Ekonominis ir finansinis pajėgumas“ dalyje ,,PASTABOS“ 1.1 papunktyje nustatytas reikalavimas, kad jei pasiūlymą teikia ūkio subjektų grupė, kiekvienas iš ūkio subjektų grupės narių privalo tenkinti 1 - 3 punktuose nustatytus kvalifikacinius reikalavimus ir pateikti reikalaujamus dokumentus, yra pagrįstas. Apelianto teigimu, teismas nagrinėdamas reikalavimus, taikomus ūkio subjektų grupės nariams, klaidingai padarė išvadą dėl tiekėjo teisės pasirinkti subrangovus, todėl tai turėjo įtakos neteisingos išvados padarymui. Anot apelianto, reikalavimas, kad kiekvienas iš jungtinės veiklos partnerių atskirai turi atitikti minimalų kvalifikacinį reikalavimą dėl bendrojo likvidumo koeficiento, yra neproporcingas jungtinės veiklos sampratai. Teisėjų kolegija nesutinka su tokiais apelianto argumentais.
Teisėjų kolegija pažymi, kad Tiekėjų kvalifikacijos vertinimo metodinių rekomendacijų, kurios yra sudedamoji pirkimo dokumentų dalis, 21 punkte numatyta, jog paraišką ar pasiūlymą gali pateikti ūkio subjektų grupė, todėl perkančioji organizacija pirkimo dokumentuose turi nurodyti, kokius iš tiekėjų kvalifikacijai keliamų reikalavimų turi atitikti visi ūkio subjektų grupės nariai kartu ir kokius kiekvienas narys atskirai. Nurodydama šiuos reikalavimus perkančioji organizacija turi užtikrinti, kad nebūtų dirbtinai ribojama galimybė ūkio subjektų grupei dalyvauti pirkime. Perkančioji organizacija turi siekti, kad ūkio subjektų grupės narių pajėgumai būtų sumuojami, ir tik pagrįstais atvejais gali reikalauti, kad kai kuriuos kvalifikacijos reikalavimus ūkio subjektų grupės nariai tenkintų kiekvienas atskirai. Rekomendacijų 19.2, 19.3, 20, 25, 26 ir 27.3 punktuose nurodytus reikalavimus turėtų atitikti visi grupėje dalyvaujantys tiekėjai kartu. Šis reikalavimas netaikomas prašant pateikti pirkimo sutarčiai vykdyti privalomus atestatus, licencijas, leidimus, verslo liudijimus ir panašius dokumentus. Tokius dokumentus turėtų pateikti tos ūkio subjektų grupės nariai, kurių prisiimtoms prievolėms pagal pirkimo sutartį vykdyti reikia atitinkamų atestatų, licencijų, leidimų, verslo liudijimų ir panašių dokumentų. Taip pat rekomenduojama pirkimo dokumentuose nustatyti, kad Rekomendacijų 15, 16, 19.4 ir 19.5 punktuose nurodytus reikalavimus, iš kurių 19.5. punkte numatytas kritinio likvidumo koeficiento kvalifikacinis reikalavimas, atitiktų kiekvienas ūkio subjektų grupės narys atskirai, o Rekomendacijų 18, 19.1 ir 26.1 punktų reikalavimus – tie ūkio subjektų grupės nariai, kurių prisiimtoms prievolėms pagal pirkimo sutartį vykdyti reikia turėti profesinį civilinės atsakomybės draudimą bei atitinkamus dokumentus verstis ta veikla, kuri reikalinga pirkimo sutarčiai įvykdyti.
Įvertinus nustatytas aplinkybes ir vykdomo viešojo pirkimo pobūdį, teisėjų kolegija sprendžia, kad bendrojo mokumo (likvidumo) koeficiento kvalifikacinis reikalavimas, kaip ir kritinio likvidumo koeficiento kvalifikacinis reikalavimas, savo esme ir reikšme nustatant tiekėjo ekonominį ir finansinį pajėgumą, pagal savo pobūdį neatsiejamai susijęs su jo turėtoju, kurio neįmanoma faktiškai perduoti kitiems asmenims naudoti. Teisėjų kolegijos vertinimu, bendrojo mokumo (likvidumo) koeficiento rodiklis rodo tik konkretaus subjekto, o ne subjektų grupės ilgalaikį finansinį stabilumą, todėl šis finansinis rodiklis nėra laikytinas resursu, kuriuo pirkimo sutarties vykdymo metu galėtų disponuoti kiti ūkio subjektų grupės nariai. Esant tokioms aplinkybėms, perkančioji organizacija pagrįstai nustatė, kad bendrojo mokumo rodiklio dydžio kvalifikacinį reikalavimą turi atitikti kiekvienas tiekėjų grupės narys, todėl laikyti šį pirkimo sąlygų reikalavimą neteisėtu nėra pagrindo.
Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų
Teisėjų kolegija pažymi, kad kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010; 2011 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-52/2011).
Teisėjų kolegija iš esmės sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendime padarytomis išvadomis bei nurodo, jog kiti apeliacinio skundo argumentai teisiškai nėra reikšmingi teisingam bylos išnagrinėjimui, pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumui bei pagrįstumui, todėl apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija atskirai dėl jų nepasisako.
Dėl apeliacinio skundo ir pirmos instancijos teismo sprendimo
Dėl nurodytų motyvų teisėjų kolegija sprendžia, kad visų bylos faktinių aplinkybių visetas, priešingai nei teigia apeliantas, yra pagrindas daryti išvadą, kad perkančiosios organizacijos pirkimo dokumentuose nustatyti minimalūs kvalifikaciniai reikalavimai nepažeidžia specialiųjų teisės aktų imperatyviąsias nuostatas, viešųjų pirkimų skaidrumo, lygiateisiškumo, sąžiningos konkurencijos bei racionalaus valstybės lėšų panaudojimo principus.
Dėl to, teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas teisingai nusprendė, kad ieškovo ieškinio reikalavimai yra nepagrįsti.
Dėl nurodytų motyvų teisėjų kolegija sprendžia, kad apeliacinis skundas yra nepagrįstas ir atmestinas, todėl Vilniaus apygardos teismo 2013 m. liepos 11 d. sprendimas paliktinas nepakeistas.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93, 302 str.).
Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į priimamą procesinį sprendimą, sprendžia, kad bylinėjimosi išlaidų atlyginimas ieškovui nepriteistinas (CPK 98 str. 1 d.).
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
n u t a r i a :
Vilniaus apygardos teismo 2013 m. liepos 11 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Teisėjai Rasa Gudžiūnienė
Konstantinas Gurinas
Kazys Kailiūnas