Vieša sprendimų paieška



Pavadinimas: nuasmeninta nutartis byloje [2A-644-368-2011].doc
Bylos nr.: 2A-644-368/2011
Bylos rūšis: civilinė byla
Teismas: Ðiauliø apygardos teismas
Raktiniai žodžiai:
Teisiniai terminai:
Šalys:
Vardas/Pavardė/Pavadinimas Kodas Byloje kaip
Kategorijos:

Pranešėjas (-a) ………………………

Pranešėjas E. Mockevičius                                                                                                                   Nuorašas

Teisėja E. Kavaliauskienė                                                          Civilinė byla Nr. 2A-644-368/2011

Teisminio proceso Nr. 2-07-3-00553-2011-9

Procesinio sprendimo kategorija 11.9.5, 121.21.

(S)

 

 

ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMAS

 

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

2011 m. spalio 3 d.

Šiauliai

 

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš

kolegijos pirmininko ir pranešėjo Egidijaus Mockevičiaus,

kolegijos teisėjų Rasos Bartašienės, Vytauto Kursevičiaus,

sekretoriaujant Odetai Dulinskaitei,

dalyvaujant ieškovės L. M. atstovui advokatui J. N.,

atsakovo Šiaulių Gytarių progimnazijos atstovui advokatui G. Ž.,

atsakovo Šiaulių miesto savivaldybės administracijos atstovei L. S.,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės L. M. apeliacinį skundą dėl Šiaulių miesto apylinkės teismo 2011 m. liepos 22 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės L. M. ieškinį atsakovams Šiaulių Gytarių progimnazijai, Šiaulių miesto savivaldybės administracijai dėl grąžinimo į darbą, vidutinio darbo užmokesčio už priverstinę pravaikštą ir neturtinės žalos priteisimo.

 

Teisėjų kolegija

 

n u s t a t ė :

 

I. Ginčo esmė

 

Ieškovė L. M. kreipėsi į Šiaulių miesto apylinkės teismą, prašydama panaikinti 2010-12-21 Šiaulių Gytarių progimnazijos direktoriaus įsakymą Nr. K-22  (3.2), kuriuo ieškovė buvo atleista iš direktoriaus pavaduotojo ugdymui pareigų, sugrąžinti ją į direktoriaus pavaduotojo ugdymui pareigas, o nesant galimybių – į kitas pareigas, atitinkančias jos kvalifikaciją, priteisti kompensaciją už priverstinės pravaikštos laiką ir 15000 Lt neturtinės žalos atlyginimą, taip pat bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad nuo 1995 metų rugsėjo 1 d. dirbo Šiaulių Gytarių progimnazijoje direktoriaus pavaduotoja ugdymui. Pradėjusi dirbti direktoriaus pavaduotoja ugdymui,  nuolat kėlė savo vadybinę kvalifikaciją Vilniuje ir Šiauliuose. Pažymėjo, kad 2010-06-28 netikėtai gavo įspėjimą apie atleidimą iš darbo, iki įspėjimo dienos apie direktoriaus pavaduotojo ugdymui etato naikinimą nebuvo diskutuota. Pabrėžė, kad jai laikinai buvo siūlomos tik 6 lietuvių kalbos pamokos, o su šiuo siūlymu būtų sutikusi tik su sąlyga, jei, atleidžiant iš direktoriaus pavaduotojo ugdymui pareigų, jai būtų išmokėta išeitinė išmoka. Atkreipia dėmesį, kad atsakymo į pasiūlymą laiku negalėjo pateikti, nes atsidūrė ligoninėje, o 2010-09-07 direktorius informavo, kad pamokų jau nebėra, jos atiduotos kitoms mokytojoms. Pripažįsta, kad struktūriniai pakeitimai progimnazijoje buvo realūs. Dėl pirmenybės teisės likti darbe mano, kad N. L. progimnazijoje buvo sudaromos geresnės darbo sąlygos negu ieškovei, be to, jai buvo skirti sudėtingesni ir atsakingesni darbai. Ieškovės teigimu, dėl atleidimo ji patyrė dvasinius išgyvenimus, sukrėtimą emocinę depresiją.

 

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

 

Šiaulių miesto apylinkės teismas 2011 m. liepos 22 d. sprendimu ieškinį atmetė, priteisė iš ieškovės atsakovui Šiaulių Gytarių progimnazijai 4000 Lt bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad įspėjimas apie darbo sutarties nutraukimą įteiktas tinkamai ir laiku, nepažeidžiant DK 130 straipsnio reikalavimų. Teismo vertinimu, ieškovė nepagrįstai teigė, kad buvo taikomi dvigubi standartai, nes DK 120 straipsnis numato, jog, jei darbuotojas nesutinka dirbti pakeistomis darbo sąlygomis, jis gali būti atleistas pagal DK 129 straipsnį. Pažymėjo, kad darbovietės struktūriniai pertvarkymai buvo realūs, o darbdavio nurodytos priežastys buvo pakankamai svarbios. Teismas sprendė, kad kita direktoriaus pavaduotoja N. L. turėjo ne mažesnį kaip 10 m. nepertraukiamąjį darbo stažą, jos atleidimas iš darbo jau būtų po 2010-07-20, kai N. L. būtų mažiau nei 5 metai iki pensijos, todėl darbdavys teisingai įvertino situaciją. Pabrėžė, kad ieškovės turimas vadybos ir verslo administravimo kvalifikacinis laipsnis nesuteikia pirmumo, kadangi kvalifikacija yra ne tik išsilavinimas, bet ir praktiniai įgūdžiai, patirtis, darbuotojo asmeninės savybės, iniciatyvumas, o, progimnazijos direktoriaus teigimu, tokiomis savybėmis labiau pasižymėjo N. L.. Teismas, atsižvelgęs į rekomendacijas, bylos sudėtingumą sumažino atsakovo bylinėjimosi išlaidas nuo 7431,41 Lt iki 4000 Lt.

 

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį teisiniai argumentai

 

Apeliaciniu skundu apeliantė L. M. prašo panaikinti Šiaulių miesto apylinkės teismo 2011 m. liepos 22 d. sprendimą ir ieškinį tenkinti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad skundžiamo sprendimo dalis dėl galimybių ieškovę perkelti į kitą darbą yra be motyvų ir absoliučiai negaliojanti (CPK 329 str. 2 d. 4 p.). Teigiama, kad teismas pažeidė įrodymų vertinimo taisykles. Apeliantės manymu, išeitinė išmoka pagal DK 140 straipsnį jai priklausė besąlygiškai. Pabrėžiama, kad teismo išvados dėl N. L. pirmenybės teisės likti darbe yra nepagrįstos, kadangi atsakovo Šiaulių Gytarių progimnazijos lyginamoji analizė neatitinka įrodymų leistinumo kriterijų. Apeliantės vertinimu, atsakovo Šiaulių Gytarių progimnazijos direktorius turėjo pavaduotojoms pasiūlyti dirbti mažesniu darbo krūviu. Atkreipia dėmesį į sprendimo netikslumus, klaidingus teiginius ir išvadas. Teigia, kad teismas nukrypo nuo Aukščiausiojo Teismo formuojamos praktikos.

Atsiliepimu į apeliantės atskirąjį skundą atsakovas Šiaulių miesto savivaldybės administracija prašo apeliacinį skundą atmesti ir palikti galioti Šiaulių miesto apylinkės teismo 2011 m. liepos 22 d. sprendimą. Atsiliepime nurodoma, kad neturtinė žala negali būti priteista iš savivaldybės, kadangi savivaldybė yra progimnazijos steigėja. Pažymima, kad apeliantė neginčija savivaldybės priimtų aktų teisėtumo. Teigiama, kad darbo sutartis su apeliante nutraukta teisėtai.

Atsiliepimu į apeliantės atskirąjį skundą atsakovas Šiaulių Gytarių progimnazija prašo apeliacinį skundą atmesti, Šiaulių miesto apylinkės teismo 2011 m. liepos 22 d. sprendimą palikti nepakeistą ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime atsakovas atkreipia dėmesį, kad nesutinka su apeliantės skundo motyvais dėl absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Be to, pažymi, kad apeliacinės instancijos teismas šias aplinkybes tiria savo iniciatyva. Pabrėžia, kad darbuotojo sutikimas ir perkėlimas į kitą darbą yra susijęs su darbo sąlygų pasikeitimu, tačiau ne su darbo santykių pabaiga. Teigia, kad ieškovė, prašydama išreikalauti iš progimnazijos direktoriaus įsakymų originalus, nenurodo, kaip tai susiję su bylos esme. Atsakovo manymu, darbuotojų asmeninių savybių vertinimas yra išimtinai darbdavio diskrecijos teisė.

 

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės,

teisiniai argumentai ir išvados

 

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai ir absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina tik apskųstos dalies teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą ir tik analizuojant apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 str. 2 d.). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str.).

 

Apeliantės L. M. apeliacinis  skundas netenkintinas.

 

Dėl teismo sprendimo absoliutaus negaliojimo (CPK 329 str. 2 d. 4 p.).

 

Priešingai, nei skunde teigia apeliantė, teismo sprendimo nepakankamas motyvavimas nėra jo absoliutus negaliojimo pagrindas pagal CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punktą. Šis pagrindas taikytinas tik tuo atveju, kai sprendimas yra visiškai be motyvų. Jei teismo sprendimo motyvuojamojoje dalyje argumentuotai atsakyta į pagrindinius išnagrinėto ginčo aspektus, tai negali būti pagrindas vien dėl formalių pažeidimų panaikinti iš esmės teisingą teismo sprendimą. Teisėjų kolegija pažymi, kad nepagrįsti apeliantės teiginiai, jog skundžiamo sprendimo dalis dėl galimybių ieškovę perkelti į kitą darbą yra be motyvų, kadangi pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime įvertino bylos aplinkybės, kad atsakovas Šiaulių Gytarių progimnazijos direktorius informavo ieškovę dėl kito darbo (1 tomas, 11 b. l.), o ieškovė nurodė, jog su minėtu pasiūlymu sutiktų su sąlyga, jei jai būtų išmokėta išeitinė išmoka (1 tomas, 16 b. l.). Be to, teismas atsižvelgė ir į atsakovo Šiaulių Gytarių progimnazijos direktoriaus 2010-10-04 įsakymą dėl darbo sutarties sąlygų pakeitimo Nr. K-10 (3.2) (1 tomas, 166 b. l.). Pažymėtina, kad pagal DK 120 straipsnio 1 dalį, jei darbuotojas nesutinka dirbti pakeistomis darbo sąlygomis, jis gali būti atleistas iš darbo pagal DK 129 straipsnį laikantis nustatytos darbo sutarties nutraukimo tvarkos. Tai savo sprendime pažymėjo ir teismas, todėl, teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas atsakė į teisiškai reikšmingus byloje pareikštiems reikalavimams išspręsti ieškovės, atsakovų argumentus, todėl nėra teisinio pagrindo konstatuoti apeliantės nurodomo civilinio proceso teisės normų pažeidimo dėl nepakankamo procesinio sprendimo motyvavimo.

 

Dėl įrodymų vertinimo

 

Teisėjų kolegija atmeta apeliantės skundo teiginius dėl įrodymų vertinimo. CPK 185 straipsnyje nustatyta, kad teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, pagal vidinį įsitikinimą padaryti nešališkas išvadas. Reikalavimas vertinti įrodymus, vadovaujantis vidiniu įsitikinimu, yra teismo nepriklausomumo principo išraiška, nes niekas negali nurodyti teismui, kaip vertinti vieną ar kitą įrodymą. Teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tada, kai byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti, jog labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. balandžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-156/2009; kt.). Civiliniame procese išvadai apie fakto buvimą padaryti įrodymų pakanka, jeigu byloje esantys įrodymai leidžia labiau tikėti, kad tas faktas buvo, negu kad jo nebuvo. Be to, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad įrodymų pakankamumo klausimas turi būti sprendžiamas atsižvelgiant į ginčo pobūdį ir kitas svarbias bylos aplinkybes. Įvertindamas įrodymus teismas, vadovaudamasis įstatymo reikalavimais ir remdamasis logikos dėsniais, turi spręsti apie visų byloje surinktų faktinių duomenų (įrodymų) tikrumą, sąsajumą, leistinumą, tarpusavio ryšį, pakankamumą įrodinėjimo dalyko faktams konstatuoti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. kovo 17 d. nutartis, priimta civilinėje Nr. 3K-3-171/2008; kt.). Iš skundo turinio matyti, kad apeliantė nenurodo konkrečių pirmosios instancijos teismo padarytų teisės normų pažeidimų vertinant įrodymus, o, nesutikdama su teismo pateiktu įrodymų vertinimu, tiesiog pareiškia savo nuomonę dėl tų pačių įrodymų vertinimo ir siekia, kad jais remiantis būtų padarytos kitokios išvados, nei padarė teismas. Teisėjų kolegijos nuomone, tai, kad apeliantė turi kitokią nuomonę dėl byloje pateiktų įrodymų vertinimo ir jų įrodomosios reikšmės, nesuponuoja išvados, jog buvo pažeisti įrodinėjimo procesą nustatantys procesiniai įstatymai.

Apeliantės nurodytas skundžiamo teismo sprendimo netikslumas, kad ji ne 2010-08-27, o 2010-08-30 buvo informuota apie kito darbo pasiūlymą, teisėjų kolegijos vertinimu, neturi jokios teisinės reikšmės teisingam bylos išsprendimui. Nors skunde apeliantė nurodo, kad 2010-08-30 sužinojusi apie kito darbo pasiūlymą, susirgo ir buvo išvežta į ligoninę (4 tomas, 44 b. l.), vėliau pažymėjo, kad jai buvo suteikta galimybė (vienos dienos terminas) pareikšti savo nuomonę dėl pasiūlyto darbo (4 tomas, 45 b. l.). Teisėjų kolegija sprendžia, kad progimnazijos direktorius, pateikęs ieškovei konkretų darbo pasiūlymą su konkrečiai įvardytais atsakymo terminais, turėjo priežastį tikėtis ieškovės konkretaus atsakymo, ir ieškovė privalėjo atsakyti į darbdavio iniciatyvą tokia forma, kad darbdaviui būtų aiški jos valia konkrečiu atitinkamu klausimu.

Teisėjų kolegija atmeta apeliantės skundo argumentus dėl mokyklos lyginamosios analizės neatitikimo įrodymų leistinumo kriterijų ir pažymi, kad atsakovas Šiaulių Gytarių progimnazija tinkamai įvykdė CPK 178 straipsnyje įtvirtintą įrodinėjimo pareigą ir leistinomis įrodinėjimo priemonėmis įrodė, kad ieškovė iš darbo buvo atleista teisėtai. Priešingai, nei skunde teigia apeliantė, kad minėta analizė yra negaliojanti, teisėjų kolegija nurodo, kad lyginamoji analizė patvirtinta Šiaulių Gytarių progimnazijos antspaudu, o jos nuorašas – raštinės vedėjos-sekretorės antspaudu ir parašu (1 tomas, 142 b. l.). Teisėjų kolegija atmeta apeliantės teiginius dėl minėtos analizės neišsamumo ir atkreipia dėmesį, kad, kaip jau buvo prieš tai minėta, teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu.

Teisėjų kolegija nesutinka su apeliantės skundo teiginiais, kad mokyklos direktorius turėjo svarstyti krūvio mažinimo klausimą ir pasiūlyti direktoriaus pavaduotojoms dirbti mažesniu darbo krūviu, kadangi teismas, spręsdamas dėl darbo sutarties nutraukimo darbdavio iniciatyva dėl ekonominių priežasčių teisėtumo, tiria ir nustato, ar realiai buvo darbdavio nurodytos ekonominės priežastys, dėl kurių reikėjo pertvarkyti įmonės, įstaigos darbą; ar į atleistų darbuotojų vietas nepriimta kitų darbuotojų; ar tam tikri etatai panaikinti realiai, t. y. ar vėliau jie nebuvo atkurti. Tačiau teismas neturi įgaliojimų vertinti etatų mažinimo tikslingumo ir pagrįstumo, t. y. negali vertinti, ar darbdavys tikslingai ir pagrįstai atsisakė vieno ar kito etato, nes tai – ne teismo kompetencija. Dėl to nagrinėjamu atveju pirmos instancijos teismas neturėjo teisinio pagrindo vertinti, ar tikslinga buvo naikinti ieškovės etatą.

 

Dėl kitų apelianto skundo teiginių

 

Teisėjų kolegija konstatuoja, kad apelianto skundo teiginiai dėl skundžiamo sprendimo aprašomosios dalies šios bylos kontekste neturi teisinės reikšmės, kadangi joje, be kita ko, nurodyta atsakovo Šiaulių Gytarių pagrindinės mokyklos atsikirtimų ir paaiškinimų santrauka (CPK 270 str. 3 d. 2 p.), o teismo nustatytos bylos aplinkybės ir išvados, su kuriomis šiuo atveju nesutinka apeliantė, nurodomos sprendimo motyvuojamojoje dalyje (CPK 270 str. 4 d.).

Be to, priešingai, nei skunde teigia apeliantė, 2009-11-30 direktoriaus įsakymas Nr. V-183 (1.4) teismui buvo pateiktas (1 tomas, 107 b. l.).

Teisėjų kolegija atmeta skundo teiginius dėl teismo neaktyvumo ir konstatuoja, kad iš bylos duomenų matyti, kad pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas šią bylą, buvo aktyvūs. Teismas 2011 m. balandžio 8 d. nutartimi įpareigojo atsakovą Šiaulių Gytarių progimnaziją pateikti 2010–2011 m. dokumentus (2 tomas, 6 b. l.), 2011-05-05 parengiamojo posėdžio metu papildomai įpareigojo pateikti dokumentus (2 tomas, 118–121 b. l.). Atsižvelgdama į prieš tai nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas iš dalies tenkindamas ieškovės prašymus dėl įrodymų išreikalavimo (2 tomas, 6 b. l.) ir savo iniciatyva rinko įrodymus, būtinus bylai teisingai išspręsti.

Teisėjų kolegija atmeta, kaip nepagrįstus apeliantės skundo teiginius, kad išeitinė išmoka pagal DK 140 straipsnį ieškovei turėjo būti išmokėta, nepriklausomai nuo to, ar ji būtų perkelta į kitą darbą mokykloje, ar nutraukus su ja darbo sutartį. Išeitinės išmokos tikslas – užtikrinti tam tikrą laiką minimalias gyvenimo lėšas darbuotojams, netekusiems darbo ne dėl nuo jų priklausančių priežasčių. Todėl ieškovės darbo sutarties sąlygų keitimo atveju išeitinė išmoka ieškovei nepriklausytų.

 

Dėl bylinėjimosi išlaidų

 

Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į atsakovo Šiaulių Gytarių progimnazijos atstovo turėtas darbo sąnaudas (paruoštas atsiliepimas į apeliantės skundą, jį rengti nebuvo būtinas specialus pasirengimas, kadangi tas pats atstovas dalyvavo nagrinėjant bylą ir pirmosios instancijos teisme, ir teismo posėdžio Šiaulių apygardos teisme trukmę), į tai, kad byloje nebuvo nagrinėjami nauji teisiniai klausimai ir tai, jog atsakovo 6 lapų atsiliepime neanalizuojama Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika panašiose savo faktinėmis aplinkybėmis bylose, taip pat, vadovaudamasi teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais, sprendžia, kad atsakovo progimnazijos bylinėjimosi išlaidų dydis mažintinas nuo 3146 Lt iki 1500 Lt. Teisėjų kolegijos vertinimu, neturi būti toleruojamas pernelyg didelis ir nepagrįstas šalies išlaidavimas.

Atkreiptinas dėmesys į tai, kad apeliacinės instancijos teismas, atmesdamas skundą, gali tiesiog pritarti pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo (nutarties) motyvams. Tokia teismo sprendimo (nutarties) motyvavimo pareigos tinkamo įvykdymo samprata pateikiama ne vien kasacinio teismo, bet ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gegužės 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-219/2009; Van de Hurk v. the Netherlands, judgement of 19 April 1994, par. 61).

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

 

n u t a r i a:

 

Šiaulių miesto apylinkės teismo 2011 m. liepos 22 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti atsakovui Šiaulių Gytarių progimnazijai (kodas 191819195) iš ieškovės L. M. (a. k. (duomenys neskelbtini) 1500 Lt bylinėjimosi išlaidas.

 

Kolegijos   pirmininkas                                Egidijus Mockevičius

 

Teisėjai                                                                                                                Rasa Bartašienė

 

                                               Vytautas Kursevičius

Nuorašas tikras

Teisėjas Egidijus Mockevičius