Civilinė byla Nr. e2-8581-925/2021
Teisminio proceso Nr. 2-68-3-03778-2021-9
Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.11.1; 3.2.6.1.
(S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS
S P R E N D I M A S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2021 m. rugpjūčio 2 d.
Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Jorūnė Pukinskienė,
sekretoriaujant Laimai Šidlauskienei,
dalyvaujant ieškovės atstovui advokatui Donatui Jasaičiui,
atsakovės atstovui advokatui Haroldui Ivanauskui,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka nuotoliniu būdu per Zoom platformą išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo UAB „Vakarų verslo projektai“ ieškinį atsakovui UAB „AKORDAS 1“ dėl skolos priteisimo.
Teismas
n u s t a t ė :
ieškovas pareikštu ieškiniu prašė teismo priteisti iš atsakovo UAB „AKORDAS 1“ 18 955,64 Eur skolą, 205,04 Eur palūkanas, 249,33 Eur dydžio delspinigius, 6 proc. dydžio metines procesines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir turėtas bylinėjimosi išlaidas.
Ieškinyje ieškovas nurodė, kad 2020-05-26 ieškovas (pardavėjas) ir atsakovas (pirkėjas) sudarė Prekių pirkimo – pardavimo sutartį Nr. 2020/05/26-1 (toliau – ir Sutartis), pagal kurią ieškovas įsipareigojo Sutarties galiojimo metu tiekti pirkėjui Sutarties Nr. 1 priede nurodytas prekes (gamtinį smėlį, žvyro – smėlio mišinį ir nesurištųjų mineralinių medžiagų mišinį, toliau - prekės), o atsakovas įsipareigojo Sutartyje ir jos prieduose nustatyta tvarka ir terminais priimti iš pardavėjo prekes ir už jas atsiskaityti (Sutarties 1.1 p.). Atitinkamai, Sutarties 5.1.1 p. numato, kad ieškovui perdavus prekes, atsakovui iki sekančio mėnesio 10 dienos pateikiama PVM sąskaita-faktūra, kurioje nurodomas visų ieškovo per praėjusį mėnesį atsakovui pateiktų prekių kaina ir atsakovo sumokėtos avansinės įmokos. Atsakovas privalo apmokėti gautą sąskaitą per 25 kalendorines dienas nuo jos gavimo dienos. Ieškovas pažymėjo, kad Sutarties vykdymo metu atsakovas nuolat vėlavo vykdyti savo finansinius įsipareigojimus pagal Sutartį. Tik tuomet, kai ieškovas telefonu įspėdavo apie ketinimą stabdyti savo įsipareigojimų pagal Sutartį vykdymą arba realiai sustabdydavo prekių tiekimą, atsakovas, praleidęs Sutartyje numatytus terminus, vykdydavo vėluojamų apmokėti PVM sąskaitų-faktūrų mokėjimus. Atsakovas yra praleidęs Sutartyje nustatytus terminus ir iki šiol yra neapmokėjęs PVM sąskaitos-faktūros Nr. VVP20-00274 ir PVM sąskaitos-faktūros Nr. VVP20-00291, kurių bendra suma sudaro net 18 955,64 Eur.
Ieškovas 2020-11-20 pranešimu informavo atsakovą, kad ieškovas 2020-12-01 stabdo savo įsipareigojimų pagal Sutartį vykdymą ir nutraukia Sutartį nuo 2020-12-15, taip pat informavo atsakovą, jog pastarajam neįvykdžius finansinių įsipareigojimų pagal Sutartį iki 2020-12-15, ieškovas kreipsis į teismą dėl skolos išieškojimo. Atsakovas, reaguodamas į minėtą ieškovo pranešimą dėl Sutarties nutraukimo, atsiuntė ieškovui 2020-11-26 raštą Nr. 20-11/09 , kuriuo teigė, jog neva „su Pardavėjo deklaruotu – atvežtu į objektą 5632,00 m3 Žvyro smėlio mišiniu AŠAS fr. 0/11, faktiškai įrengta tik 4675,00 m3 pagrindų, kas reiškia, kad dėl pardavėjo kaltės trūksta 957 m3 žvyro – smėlio mišinio“. Atsižvelgiant į tai, atsakovas pareikalavo ieškovo padengti nuostolius dėl trūkstamo žvyro – smėlio mišinio bei tariamai pereikvoto transporto jam pristatyti, kurie, pasak atsakovo, sudaro 19 618,50 Eur be PVM. Tokie atsakovo reikalavimai dėl tariamų nuostolių atlyginimo yra visiškai nepagrįsti ir neturi jokio faktinio pagrindo, kadangi visas prekes atsakovas vežėsi savo samdytu transportu, o šią aplinkybę patvirtina pridedami krovinio važtaraščiai, todėl ieškovas nėra ir negali būti atsakingu už atsakovo 2020-11-26 rašte nurodytus tariamus prekių (žvyro – smėlio mišinio) trūkumus. Juolab, jog Sutarties 4.4 p. aiškiai nustato, jog pasirašius važtaraštį atsakovui pereina nuosavybės teisės į prekes; nuo prekių perdavimo momento prekių atsitiktinio žuvimo ar sugedimo rizika pereina atsakovui. Tai, kad minėti atsakovo reikalavimai dėl tariamų nuostolių atlyginimo yra nepagrįsti, ieškovas (jo atstovai) informavo atsakovą 2020-12-23 raštu, kuriuo dar kartą pareikalavo įvykdyti savo finansinius įsipareigojimus pagal Sutartį. Kadangi atsakovas iki šiol yra pilnai neatsiskaitęs už ieškovo prekes, ieškovas turi teisę reikalauti, kad susidaręs 18 955,64 Eur dydžio įsiskolinimas iš atsakovo būtų priteistas teismo. Kadangi ieškovas ir atsakovas yra privatūs juridiniai asmeniai, o Sutartyje nėra apibrėžtas palūkanų dydis, todėl už PVM sąskaitos faktūros Nr. VVP20-00274 ir PVM sąskaitos faktūros Nr. VVP20-00291, kurių bendra suma sudaro net 18 955,64 Eur, neapmokėjimą atsakovas privalo mokėti šešių procentų dydžio metines palūkanas. Ieškovas 2020-11-06 el. laišku išsiuntė PVM sąskaitą faktūrą Nr. VVP20-00274, todėl atsakovas turėjo ją apmokėti iki 2020-12-01, tačiau ji iki šiol nėra apmokėta, o iki šio ieškinio pateikimo pradelsimą apmokėti PVM sąskaitą faktūrą Nr. VVP20-00274 sudaro 69 dienos, atitinkamai priteistina palūkanų suma pagal šią sąskaita sudaro 165,86 Eur. Ieškovas 2020-12-02 el. laišku išsiuntė PVM sąskaitą-faktūrą Nr. VVP20-00291, todėl atsakovas turėjo ją apmokėti iki 2020-12-15 (t. y. iki Sutarties nutraukimo), tačiau ji iki šiol nėra apmokėta, o iki šio ieškinio pateikimo pradelsimą apmokėti PVM sąskaitą faktūrą Nr. VVP20-00291 sudaro 55 dienos, atitinkamai, priteistina palūkanų suma pagal šią sąskaita sudaro 39,18 Eur. Taigi iš viso ieškovas iš atsakovo prašo priteisti 205,04 Eur dydžio palūkanų sumą. Be to, Sutarties 5.4 p. nustatė, kad jei atsakovas pavėluoja sumokėti prekių kainą, mokamą per 25 kalendorines dienas nuo PVM sąskaitos faktūros gavimo dienos, jis privalo mokėti ieškovui 0,02 proc. dydžio delspinigius nuo nesumokėtos prekių kainos, už kiekvieną uždelstą dieną. Todėl ieškovas iš atsakovo taip pat prašo priteisti 249,33 Eur delspinigių sumą, kurią sudaro 201,48 Eur delspinigių pagal PVM sąskaitą faktūrą Nr. VVP20-00274 (paskaičiuoti už 69 dienas) ir 47,85 Eur delspinigių pagal PVM sąskaitą faktūrą Nr. VVP20-00291 (paskaičiuoti už 55 dienas).
Atsakovas su ieškiniu nesutiko, atsiliepimu į ieškinį prašė ieškinį atmesti kaip nepagrįstą ir neįrodytą. Atsakovas nurodė, kad būtent ieškovas privalo įrodyti, kad yra iš tikrųjų perdavęs atsakovui tokį prekių kiekį, už kurį reikalauja sumokėti. Nagrinėjamu atveju ieškovas remiasi tais prekių kiekiais, kuriuos jis vienašališkai nurodė savo parengtuose dokumentuose (t. y. PVM sąskaitose – faktūrose bei krovinio važtaraščiuose), tačiau nepateikia pirminių dokumentų ir duomenų, kurių pagrindu atitinkami prekių kiekiai buvo įrašyti į krovinio važtaraščius bei PVM sąskaitas-faktūras. Ieškovas šių duomenų neteikė ne tik į šią bylą, bet ir tiesiogiai atsakovui, kuris ne kartą to ieškovo prašė. Tokie ieškovo veiksmai tik sustiprina atsakovo abejones, kad ieškovo vienašališkai parengtuose dokumentuose (t. y. PVM sąskaitose – faktūrose bei krovinio važtaraščiuose) buvo nurodyti tikrovės neatitinkantys (didesni nei iš tikrųjų) prekių kiekiai. Atsakovas taip pat pažymėjo, kad jis, kaip pirkėjas, neturėjo galimybės patikrinti ieškovo perduodamų prekių kiekio jų pakrovimo ir perdavimo vežti momentu. Atsakovas taip pat neturėjo galimybės patikrinti, ar ieškovo prekės pakrovimo ir perdavimo vežti momentu iš tikrųjų atitiko Sutarties sąlygą, kad jų piltinis tankis būtų būtent 1,55, kaip numatyta Sutarties priede Nr. 1. Ieškovas atsakovui prekes kraudavo tiek sausas, tiek šlapias, o prekių kiekius krovinio važtaraščiuose (o vėliau ir PVM sąskaitose-faktūrose) nurodydavo ne tik kubiniais metrais, bet ir tonomis, dėl ko šlapių ir sausų prekių kiekis tonomis (priešingai nei jį skaičiuojant kubiniais metrais) objektyviai turėjo nemažai skirtis. Ieškovas atsakovui iki šiol nėra paaiškinęs, kodėl jis vienais atvejais prekių kiekį savo dokumentuose nurodo kubiniais metrais, o kitais atvejais (ir netgi didžiąja dalimi) – tonomis, į kurias gali įeiti ne tik žvyro-smėlio mišinys, bet ir vanduo. Be to, ieškovas už tos pačios tariamos prievolės įvykdymo termino praleidimą kartu prašo priteisti ir 6 proc. dydžio metines kompensuojamąsias palūkanas, ir 0,02 proc. dydžio netesybas (delspinigių forma), nors nei teisės aktai, nei teismų praktika tokios teisės ir galimybės nenustato, t. y. ieškovas nepagrįstai reikalauja atsakovui taikyti dvigubą atsakomybę už tos pačios prievolės pažeidimą. Taip pat atsakovas atkreipė dėmesį į tai, kad ieškovas nepagrįstai teigia, jog paskutinė PVM sąskaita-faktūra turėjo būti apmokėta vėliausiai iki 2020-12-15.
Teismo posėdžio metu šalių atstovai palaikė jų procesiniuose dokumentuose išdėstytus argumentus (ieškovo atstovas – ieškinyje ir dublike, atsakovo atstovas – atsiliepime į ieškinį ir triplike), kuriais remiantis ieškovo atstovas prašė ieškinį patenkinti, o atsakovo atstovas – ieškinį atmesti.
Ieškinys tenkintinas iš dalies
Byloje nustatyta, kad ieškovas UAB „Vakarų verslo projektai“, kaip pardavėjas, ir atsakovas UAB „AKORDAS 1“, kaip pirkėjas, 2020-05-26 sudarė prekių pirkimo-pardavimo sutartį Nr. 2020/05/26-1 (toliau - ir Sutartis), kuria ieškovas įsipareigojo Sutarties galiojimo metu tiekti atsakovui Sutarties priede Nr. 1 nurodytas prekes, o atsakovas įsipareigojo Sutartyje ir jos prieduose nustatyta tvarka ir terminais priimti iš ieškovo prekes ir už jas atsiskaityti (Sutarties 1.1 p.). Šalys susitarė, kad konkretus pirkėjo pagal šios Sutarties sąlygas perkamų prekių asortimentas ir kiekis nurodomas pirkėjo užsakyme, kuris gali būti žodinis arba rašytinis (Sutarties 1.3 p.). Sutarties 2.2 punktu pardavėjas įsipareigojo, kad pirkėjui pateiktos prekės atitiks šalių sutartas sąlygas ir tokio pobūdžio prekėms keliamus reikalavimus. Sutarties 3.2 punktu pirkėjas įsipareigojo sumokėti pardavėjui prekių pardavimo kainą šios Sutarties 5 punkte nustatyta tvarka, t. y. pardavėjui perdavus prekes pirkėjui, pastarajam iki sekančio mėnesio 10 dienos pateikiama PVM sąskaita-faktūra, kurioje nurodomas visų pardavėjo per praėjusį mėnesį pirkėjui pateiktų prekių kaina ir pirkėjo sumokėtos avansinės įmokos; pirkėjas privalo apmokėti gautą sąskaitą per 25 kalendorines dienas nuo jos gavimo dienos. Sutarties 3.3 punktu pirkėjas garantavo, kad užsakyme nurodytas prekes priimantis asmuo būtų įgaliotas veikti pirkėjo vardu pasirašydamas prekių perdavimą – priėmimą įforminantį dokumentą – krovinio važtaraštį. Vadovaujantis Sutarties 4.2 punktu, pardavėjui perduodant, o pirkėjo atstovui priimant prekes yra pasirašomas krovinio važtaraštis, kuriame nurodoma prekių perdavimo data, prekių pavadinimas ir kiekis. Prekių pakrovimą į pirkėjo transporto priemonę (-es) atlieka pardavėjo atstovai arba šalims sutarus – pirkėjo atstovai. Pirkėjo atstovas dalyvauja pakraunant prekes bei pasirašo prekių perdavimą priėmimą patvirtinantį dokumentą – krovinio važtaraštį (Sutarties 4.3 punktas). Vadovaujantis Sutarties 4.4 punktu, pasirašius krovinio važtaraštį pirkėjui pereina nuosavybės teisė į prekes; nuo prekių perdavimo momento prekių atsitiktinio žuvimo ar sugedimo rizika pereina pirkėjui.
Bylos duomenų pagrindu nustatyta, kad sudarytos Sutarties pagrindu tarp šalių susiklostė didmeninio pirkimo-pardavimo sutartiniai teisiniai santykiai: atsakovas iš ieškovo pirko prekes, kurių perdavimo data, pavadinimas ir kiekis buvo nurodomi ieškovo išrašytuose ir atsakovo pasirašytuose važtaraščiuose (CK 6.371 straipsnis). Atsakovas byloje neginčijo, kad vykdant Šalių sudarytą sutartį prekės buvo perduotos atsakovo įgaliotiems atstovams, kurie apie prekių gavimą pasirašydavo važtaraščiuose, t. y. prekių perdavimą – priėmimą įforminantį dokumentą, kaip tai numatyta Sutarties 3.3, 4.2 punktuose, taip pat patvirtino ir neginčijo, kad prekės iš ieškovo atsakovo buvo atsiimamos atsakovo pateiktu transportu. Nors atsakovas byloje teigė, kad atvykusiems atsiimti prekių atsakovo atstovams (transporto priemonių vairuotojams) būdavo pateikiami pasirašyti važtaraščiai su jau užrašytu prekių svoriu ir jiems niekas nerodydavo faktinių svarstyklių rodmenų, tačiau byloje nėra jokių įrodymų, kokius nurodymus atsakovas buvo davęs savo įgaliotiems atstovams dėl prekių atsiėmimo, atsiimamo prekių kiekio fiksavimo stebėjimo ir pan., byloje nėra duomenų, kad ieškovas (jo darbuotojai) būtų trukdę ar nesudarę galimybių prekių svėrimo stebėti. Pažymėtina, kad atsakovas byloje neginčijo pačio fakto, jog atsakovo atstovams atsiimant prekes, jos buvo ieškovo sveriamos (atsakovo pateiktuose vairuotojų rašytiniuose paaiškinimuose nurodoma, kad pakrautoms transporto priemonėms reikėdavo užvažiuoti ant svarstyklių). Be to, kaip matyti iš bylos duomenų, prekių iš ieškovo pirkimas ir atsiėmimas buvo ne vienkartinis: atsakovas iš ieškovo prekes pirko ir atvažiuodavo savo transportu prekių atsiimti kas mėnesį po kelis kartus (prekės buvo perkamos nuo 2020 m. birželio – spalio mėnesiais, t. y. beveik pusės metų laikotarpį). Atsakovas byloje taip pat neginčijo, jog vėluodavo apmokėti jam išrašytas PVM sąskaitas-faktūras už nupirktas prekes, t. y. sąskaitos atsakovo nebuvo apmokamos Sutartyje nustatytais terminais – per 25 kalendorines dienas nuo PVM sąskaitos-faktūros gavimo dienos.
Ieškovas 2020-11-20 pranešimu informavo atsakovą, jog dėl vėluojamų vykdyti sutartinių įsipareigojimų 2020-12-01 stabdo įsipareigojimų pagal šią Sutartį vykdymą ir nutraukia Sutartį nuo 2020-12-15. Atsakovas šio ieškovo vienašališko Sutarties nutraukimo neginčijo. Ieškovas kreipėsi į teismą dėl skolos, susidariusios iki Sutarties nutraukimo, priteisimo, t. y. pareikštu ieškiniu ieškovas prašo priteisti iš atsakovo skolą už iki Sutarties nutraukimo atsakovui parduotas prekes, kurių perdavimą atsakovei grindžia išrašytomis PVM sąskaitomis-faktūromis ir važtaraščiais. Byloje nustatyta, kad atsakovas tik po to, kai ieškovas informavo apie Sutarties nutraukimą, t. y. 2020-11-26 raštu informavo ieškovą (pardavėją), kad su pardavėjo deklaruotu – atvežtu į objektą 5632,00 m3 žvyro-smėlio mišiniu AŠAS fr. 0/11 faktiškai įrengta tik 4675,00 m3 pagrindų, kas reiškia, kad dėl pardavėjo kaltės trūksta 957 m3 žvyro – smėlio mišinio, kuris buvo numatytas vadovaujantis Projektu Nr. P/01259 ir jo sprendiniais. 2021-01-15 raštu atsakovas patikslino, kad ieškovo išrašytose PVM sąskaitose faktūrose ir važtaraščiuose nurodytas prekių kiekis 1 476 m3 apimtimi viršija projekte objektui apskaičiuotą bei realiai panaudotą prekių (smėlio-žvyro mišinio) kiekį. Atsakovo teigimu, krovinio važtaraščiuose bei PVM sąskaitose-faktūrose nurodyti prekių kiekiai realiai neatitinka atsakovui perduotų šių prekių kiekių. Atsakovas 2020-01-26 rašte ieškovui nurodė, kad ieškovas turi padengti atsakovo nuostolius dėl trūkstamo žvyro – smėlio mišinio bei pereikvoto transporto jam pristatyti, kurie sudaro 19618,50 Eur be PVM, tačiau atsakovas ieškovui reikalavimo teisme dėl nuostolių atlyginimo, nei ieškinio, nei priešieškinio forma nėra pareiškęs.
Parduotų daiktų trūkumų faktą, t. y. jog daiktai neatitinka sutartyje numatytų kokybės, kiekio ir kitų kriterijų, o jei sutartyje nurodymų nėra, - įprastų reikalavimų (CK 6.327 straipsnio 1 dalis), turi įrodyti pirkėjas. Tai išplaukia iš bendrojo įrodinėjimo naštos paskirstymo principo „įrodinėja tas, kas teigia“, įtvirtinto CPK 178 straipsnyje; įstatyme nėra nustatyta parduotų daiktų trūkumų fakto prezumpcijos. Taigi pirkėjas, teigdamas, kad pardavėjas pažeidė sutartį, negali apsiriboti teiginiu, jog daiktai yra netinkami, jis turi nurodyti tai pagrindžiančias aplinkybes ir pateikti atitinkamus įrodymus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2010 m. gruodžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-569/2010). Pardavėjas atsakingas už daikto trūkumus, buvusius nuosavybės teisės perdavimo momentu.
Byloje nustatyta, kad atsakovas yra gavęs visas šalių sudarytos Sutarties vykdymo metu jam išrašytas sąskaitas, taip pat atsakovo atstovų yra pasirašyti visi važtaraščiai, kuriuose fiksuotas atsakovui perduodamas prekių kiekis. Pažymėtina, kad iki ieškovo informavimo apie vienašališką Sutarties nutraukimą atsakovas ieškovui jokių pretenzijų dėl perduotų prekių kiekio ar kokybės nėra pareiškęs. Atsakovas, teigdamas, kad ieškovas jam realiai perdavė mažesnį prekių kiekį, nei nurodytas PVM sąskaitose-faktūrose ir važtaraščiuose, tokius savo teiginius įrodinėjo iš esmės vieninteliais įrodymais – 2020-09-30 ir 2020-12-08 aktais, pateiktais kartu su atsiliepimu. Pažymėtina, kad teismui nebuvo pateiktas šiuose aktuose minimas projektas. Minėtuose aktuose yra nurodyta iš atsakovo nupirktas žvyro-smėlio mišinio kiekis ir objekte (Taikos g., Neringos m. rekonstrukcijai) sunaudotas žvyro-smėlio mišinio kiekis. Taigi iš atsakovo pateiktų duomenų matyti, kad dar 2020-09-30 atsakovo fiksuotas nupirkto ir sunaudoto žvyro-smėlio mišinio neatitikimas, tačiau duomenų, kad dėl šių aplinkybių atsakovas būtų iš karto po šio akto sudarymo kreipęsis į ieškovą, byloje nėra. Kaip minėta, atsakovas ieškovui pretenzijas dėl nupirkto smėlio-žvyro mišinio kiekio neatitikimo sunaudotam pateikė tik 2020-11-26. Byloje teismas nenustatė duomenų ir atsakovas tokių nepateikė, kad už atsakovo nurodomą smėlio-žvyro kiekio trūkumą atsakingu būtų galima pripažinti ieškovą.
Pažymėtina, kad ieškovas byloje ieškinį pareiškė tik dėl neapmokėtos skolos pagal 2 sąskaitas-faktūras: 2020-10-30 PVM sąskaitą-faktūrą Nr. VVP20-00274, išrašytą už 876,7 t ir 1186 m3 smėlio-žvyro mišinio 14622,51 Eur sumai, ir 2020-11-30 PVM sąskaitą-faktūrą Nr. VVP20-00291, išrašytą už 519 m3 smėlio-žvyro mišinio 4333,13 Eur su PVM sumai. Atsakovas byloje nenurodė ir neįrodinėjo konkretaus prekių kiekio, kurio trūkumas būtų nustatytas pagal paminėtas ieškinio pagrindu esančias sąskaitas. Byloje atsakovas teigė, kad prekių kiekio trūkumas yra nustatytas pagal visas ieškovo išrašytas sąskaitas ir važtaraščius bendrai (konkretus trūkumas pagal atskiras sąskaitas atsakovo nėra išskiriamas), tai yra ir pagal tas sąskaitas, kurios atsakovo yra apmokėtos. CK 6.330 straipsnio 1 dalis nustato, kad tuo atveju, kai pardavėjas, pažeisdamas sutartį, perduoda pirkėjui mažesnį, negu nurodyta pirkimo-pardavimo sutartyje, daiktų kiekį, pirkėjas turi teisę, jeigu kas kita nenumatyta sutartyje, arba reikalauti perduoti jam trūkstamus daiktus, arba atsisakyti priimti daiktus ir sumokėti kainą, o jei kaina jau sumokėta, - reikalauti grąžinti ją ir atlyginti nuostolius. Kaip minėta, atsakovas ieškovui jokių reikalavimų dėl jau sumokėtos kainos grąžinimo nėra pareiškęs, taigi šios bylos nagrinėjimo dalyku yra skola pagal dvi aukščiau paminėtas PVM sąskaitas-faktūras, todėl, esant tokiems ieškovo reikalavimams ir nesant priešpriešinių atsakovo reikalavimų, teismas neturi jokio pagrindo vertinti kitų atsakovo išrašytų sąskaitų ir jų pagrindu atliktų mokėjimų pagrįstumo. Be to, teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju svarbu atsižvelgti ir į tai, kad ieškovas nebuvo įsipareigojęs tiekti konkretaus, atsakovo vykdomo projekto reikalavimus atitinkančio, žvyro – smėlio mišinio kiekio (byloje nėra duomenų, kad atsakovas ieškovui būtų nurodęs konkretų jo vykdomam projektui reikalingą smėlio-žvyro kiekį), todėl atsakovo nurodomas gauto ir sunaudoto žvyro – smėlio mišinio neatitikimas atsakovo vykdomam projektui savaime negali būti pakankamu pagrindu laikyti atsakingu dėl tokio neatitikimo ieškovą. Priešingai, nagrinėjamu atveju svarbu įvertinti ir tai, kad už atitinkamo Projekto tinkamą įgyvendinimą buvo atsakingas pats atsakovas, ieškovas atsakovo nurodomame projekte nedalyvavo, todėl neturėjo nei teisės, nei pareigos kontroliuoti projekto vykdymo. Ieškovui nebuvo nurodyti ir žinomi atsakovo vykdomo Projekto įgyvendinimui reikalingi smėlio-žvyro mišinio kiekiai. Pažymėtina, kad atsakovas smėlio-žvyro mišinį iš ieškovo nuolat pirko pakankamai ilgą laiką (5 mėnesius), atsakovas pagal Sutartį buvo įsipareigojęs paskirti atstovus dalyvauti pakraunant prekes bei pasirašyti prekių perdavimą – priėmimą patvirtinantį dokumentą – krovinio važtaraštį (Sutarties 4.3 punktas), taigi atsakovas turėjo teisę ir pareigą tikrinti jam perduodamas prekes. Byloje nėra jokių duomenų, kad atsakovas, gavęs iš ieškovo jam perduotas prekes, būtų atsakovui reiškęs kokias nors pretenzijas dėl prekių kiekio ar kokybės. Įvertintina ir tai, kad byloje nėra duomenų, kur iš ieškovo įsigytas smėlio-žvyro mišinys atsakovo buvo laikomas, kokiu būdu buvo fiksuojamas ir kontroliuojamas įsigyto mišinio naudojimas atsakovo nurodomame objekte. Vadovaujantis Sutarties 4.4 punktu, pasirašius krovinio važtaraštį pirkėjui pereina nuosavybės teisė į prekes.
Kai matyti iš bylos medžiagos, pagal Sutarties nuostatas ieškovas su atsakovu susitarė tik dėl prekių pirkimo – pardavimo pagal atskirus atsakovo užsakymus, be to, žvyro – smėlio mišinio kiekio apskaičiavimas nebuvo ribojamas išimtinai kubiniais metrais (Priede Nr. 1 prie Sutarties yra nurodyta žvyro-smėlio kaina tiek kubiniais metrais, tiek tonomis). Tiek žvyro – smėlio mišinio pakrovimas, tiek kiekio apskaičiavimas buvo vykdomas atsakovo atstovams dalyvaujant, ką patvirtina pasirašyti važtaraščiai. Byloje nėra duomenų ir atsakovas neįrodė, kad atsakovo atstovai prekių pakrovimo metu ar po jų pristatymo į objektą būtų neturėję galimybės patikrinti prekių kiekio.
Atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes ir aptartus dokumentus, teismas laiko, kad atsakovas neįrodė, jog ieškovas yra atsakovui pateikęs ne visą prekių kiekį, kuris yra nurodytas PVM sąskaitose-faktūrose Nr. VVP20-00291 ir Nr. VVP20-00274, todėl ieškovo ieškinys dėl skolos, sudarančios 18 955,64 Eur, priteisimo iš atsakovo tenkintinas, priteisiant nurodyto dydžio skolą ieškovui iš atsakovo (CPK 178, 185 straipsniai, CK 6.314 straipsnis).
Dėl netesybų, kompensuojamųjų ir procesinių palūkanų priteisimo
Sutartinė civilinė atsakomybė netesybų mokėjimo forma skolininkui gali būti taikoma kartu su sutarties nutraukimu (CK 6.217–6.222 straipsniai), o kai sutartis neįvykdoma praleidus terminą – kartu su reikalavimu įvykdyti prievolę natūra (CK 1.138 straipsnio 4 punktas, 6.213 straipsnio 1 dalis). Ieškovas pareikštu ieškiniu iš atsakovo už piniginių prievolių įvykdymo termino praleidimą reikalauja priteisti tiek kompensuojamąsias palūkanas, tiek Sutartyje numatyto dydžio netesybas (delspinigius). Pažymėtina, kad tiek kompensuojamųjų palūkanų, tiek netesybų tikslas yra kompensuoti dėl prievolės neįvykdymo patirtus nuostolius. Praktikoje kompensuojamoji palūkanų ir netesybų paskirtis pasireiškia tuo, kad, kreditoriui iš skolininko reikalaujant atlyginti ir netesybas, ir palūkanas, atlyginama tik didesnioji suma, apimanti mažesniąją. Sprendžiant palūkanų ir netesybų santykį jų išieškojimo atveju, vadovaujamasi bendrąja nuostata, jog neteisinga reikalauti priteisti ir palūkanas, ir netesybas, nes tai reikštų dvigubos atsakomybės taikymą skolininkui, o kreditorius nepagrįstai praturtėtų. Taigi, jeigu prievolės įvykdymo termino praleidimo atveju yra reikalaujama ir netesybų, ir kompensuojamųjų palūkanų (t. y. palūkanų, kurios atlieka ne atlyginimo (mokėjimo, pelno) funkciją, o nuostolių kompensavimo, ir tampa skolininko atsakomybės forma), priteisiant pagal tokius reikalavimus, mažesnioji suma įskaitoma į didesniąją (CK 6.73 straipsnio 1 dalis, 6.258 straipsnio 2 dalis). Byloje nustatyta, kad atsakovas yra praleidęs piniginių prievolių įvykdymo terminus, tai yra PVM sąskaita- faktūra Nr. VVP20-00274 atsakovui el. paštu išsiųsta 2020-11-06, todėl atsakovas turėjo ją apmokėti iki 2020-12-01, tačiau ji iki šiol nėra apmokėta, o iki šio ieškinio pateikimo pradelsimą apmokėti PVM sąskaitą faktūrą Nr. VVP20-00274 sudaro 69 dienos, atitinkamai delspinigių suma pagal šią sąskaitą sudaro 201,48 Eur. PVM sąskaitą-faktūrą Nr. VVP20-00291 ieškovas išsiuntė 2020-12-02 el. laišku, todėl atsakovas turėjo ją apmokėti iki 2020-12-27, tačiau ji iki šiol nėra apmokėta, o iki šio ieškinio pateikimo pradelsimą apmokėti PVM sąskaitą faktūrą Nr. VVP20-00291 sudaro 43 dienos (o ne 55, kaip nurodo ieškovas). Teismas pažymi, kad ieškovas nepagrįstai nurodo, kad PVM sąskaita-faktūra Nr. VVP20-00291 turėjo būti apmokėta iki Sutarties nutraukimo, t. y. iki 2020-12-15. CK 6.221 straipsnio 2 dalis numato, kad Sutarties nutraukimas nepanaikina teisės reikalauti atlyginti nuostolius, atsiradusius dėl sutarties neįvykdymo, bei netesybas. To paties straipsnio 3 dalis numato, kad sutarties nutraukimas neturi įtakos ginčų nagrinėjimo tvarką nustatančių sutarties sąlygų ir kitų sutarties sąlygų galiojimui, jeigu šios sąlygos pagal savo esmę lieka galioti ir po sutarties nutraukimo. Pats ieškovas po Sutarties nutraukimo reikalaudamas iš atsakovo pagal Sutarties sąlygas delspinigių, remiasi jau nutrauktos Sutarties nuostatomis, numatančiomis delspinigių skaičiavimo sąlygas ir tvarką. Sutarties 5.4 nuostata, kuria reikalaudamas delspinigių remiasi ieškovas, numatė, kad jei pirkėjas pavėluoja sumokėti prekių kainą, mokamą per 25 kalendorines dienas nuo PVM sąskaitos-faktūros gavimo dienos, jis privalo mokėti pardavėjui 0,02 procentų dydžio delspinigius nuo nesumokėtos prekių kainos už kiekvieną uždelstą dieną. Taigi ieškovas, nors Sutartis ir buvo nutraukta, nepagrįstai paskutinės sąskaitos apmokėjimo terminu nurodo Sutarties nutraukimo datą. Tokiu būdu ieškovo reikalavimas dėl delspinigių priteisimo už vėlavimą apmokėti PVM sąskaitą-faktūrą Nr. VVP20-00291 tenkintinas iš dalies, priteisiant ieškovui Sutartyje numatyto dydžio delspinigius už 43 dienas, kas sudaro 37,41 Eur. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovo prašomų priteisti kompensuojamųjų palūkanų norma už termino įvykdyti piniginę prievolę pažeidimą iki ieškinio padavimo yra mažesnė už Sutartyje nustatytų delspinigių dydį, todėl ieškovui už piniginių prievolių įvykdymo termino praleidimą priteistini delspinigiai (iš viso 238,89 Eur), sudarantys didesniąją iš reikalavimų sumų, o ieškovo reikalavimas dėl kompensuojamųjų palūkanų už tą patį laikotarpį priteisimo atmestinas.
Ieškovui jo reikalavimu iš atsakovo tai pat priteistinos 6 procentų dydžio metinės procesinės palūkanos, skaičiuotinos nuo civilinės bylos iškėlimo dienos nuo priteistos sumos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis ir CK 6.210 straipsnio 2 dalis).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
CPK 93 straipsnio 2 dalis numato, kad tuo atveju, jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai.
Nagrinėjamu atveju byloje patenkinta 98,90 procentų ieškinio reikalavimų, atmesta – 1,1 procento ieškinio reikalavimų. Nustatyta, kad ieškovas byloje už ieškinį sumokėjo 437 Eur žyminio mokesčio ir patyrė 1706,10 Eur advokato teisinės pagalbos išlaidų. Atsakovas byloje patyrė 1406,62 Eur advokato teisinės pagalbos išlaidų už atsiliepimo ir tripliko parengimą. Atsižvelgiant į tai, kad patenkinta 98,90 procentų ieškovo reikalavimų, ieškovui yra pagrindas priteisti iš atsakovo 98,90 procentų patirtų bylinėjimosi išlaidų, kurios šiuo atveju sudaro 432 Eur žyminio mokesčio ir 1687,33 Eur advokato teisinės pagalbos išlaidų, kurių dydį patvirtina į bylą pateikti dokumentai ir kurios vertintinos atitinkančiomis pagrįstumo kriterijus, iš viso – 2119,33 Eur. Tuo tarpu atsižvelgiant į teismo atmestų ieškinio reikalavimų dalį (1,1 proc.), atsakovui iš ieškovo yra pagrindas priteisti 15,47 Eur advokato teisinės pagalbos išlaidų, kurių dydį patvirtina į bylą pateikti dokumentai ir kurios vertintinos atitinkančiomis pagrįstumo kriterijus.
Įskaičius priešpriešinius šalių reikalavimus dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo, iš atsakovo ieškovui priteistina 2103,86 Eur bylinėjimosi išlaidų (2119,33 Eur – 15,47 Eur).
Šioje byloje susidariusi pašto išlaidų suma neviršija 5 Eur sumos, todėl nurodytos pašto išlaidos iš šalių nepriteistinos.
Teismas, vadovaudamasis CPK 270-271 straipsniais,
n u s p r e n d ž i a :
Ieškinį patenkinti iš dalies.
Priteisti iš atsakovo UAB „AKORDAS 1“, j. a. k. 120546940, 18 955,64 Eur (aštuoniolika tūkstančių devynis šimtus penkiasdešimt penkis eurus 64 ct) skolos, 238,89 Eur (du šimtus trisdešimt aštuonis eurus 89 ct) delspinigių, 6 procentų dydžio metines procesines palūkanas už priteistą sumą (19194,53 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2021-02-10) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 2103,86 Eur (du tūkstančius vieną šimtą tris eurus 86 ct) bylinėjimosi išlaidų ieškovui UAB „Vakarų verslo projektai“, j. a. k. 300629900.
Kitoje dalyje ieškinį atmesti.
Sprendimas per 30 dienų nuo sprendimo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, paduodant skundą per Vilniaus miesto apylinkės teismą.
Teisėja Jorūnė Pukinskienė