Civilinė byla Nr. e2S-399-777/2022

                                                                            Teisminio proceso Nr. 2-06-3-01912-2021-9

                                                                            Procesinio sprendimo kategorijos:

 3.1.18.1.1.1; 3.1.18.2.11; 3.1.18.6; 3.2.4.11; 3.3.2.4; 3.3.2.5

KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. balandžio 7 d.

Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Jolanta Gailevičienė, 

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo V. G. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2022 m. vasario 9 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės D. G. ieškinį atsakovui V. G. dėl bendravimo tvarkos su nepilnamečiais vaikais pakeitimo, institucija, teikianti išvadą byloje, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, Klaipėdos apskrities vaiko teisių skyrius.

Teismas

n u s t a t ė:

I. Ginčo esmė

1.       Ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė pakeisti Klaipėdos apylinkės teismo      2019  m.  birželio 10 d. sprendimu nustatytą atsakovo bendravimo su nepilnamečiais vaikais M. G., gim. (duomenys neskelbtini), V. G., gim. (duomenys neskelbtini), L. G., gim. (duomenys neskelbtini), bendravimo tvarką, nustatant, kad V. G. su vaikais bendrauja: dvejų metų laikotarpiu  –  vieną  kartą  per mėnesį – antrąją mėnesio savaitę, trečiadienį, nuo 15.30 iki 17.00 val., Klaipėdos miesto pagalbos šeimai centre, dalyvaujant Vaiko teisių apsaugos specialistui ir (arba) psichologui. Po dvejų metų laikotarpio – du kartus per mėnesį – antrąją ir ketvirtąją mėnesio savaitę, trečiadienį, nuo 15.30 iki 17.00 val., Klaipėdos miesto pagalbos šeimai centre, dalyvaujant Vaiko teisių apsaugos specialistui ir (arba) psichologui. Esant ieškovės ir atsakovo susitarimui, vaikų norui ir pritarimui, atsakovas su vaikais bendrauja be tarpininkų šalių suderintu kitu laiku ir (ar) kitoje sutartoje vietoje pagal vaikų išreikštą norą ir valią.

2.       Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. liepos 13 d. nutartimi buvo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės – sustabdytas Klaipėdos apylinkės teismo 2019 m. birželio 10 d. sprendimo vykdymas, iki įsiteisės teismo procesinis sprendimas šioje civilinėje byloje, ir nustatyta laikina atsakovo bendravimo su nepilnamečiais vaikais M. G., gim. (duomenys neskelbtini), V. G., gim. (duomenys neskelbtini), L. G., gim. (duomenys neskelbtini), tvarka – nepilnamečiai vaikai su atsakovu bendrauja D. G. ir V. G. suderintu laiku, dalyvaujant D. G. arba (ir) socialiniam darbuotojui 2 kartus per mėnesį, kas antrą savaitę, atsižvelgiant į vaikų poreikius, norus ir interesus, sveikatos būklę, vaikų užimtumą ugdymo procese. 2021 m. rugsėjo 9 d. nutartimi Klaipėdos apygardos teismas paliko 2021 m. liepos 13 d. teismo nutartį nepakeistą.

3.       2022 m. sausio 17 d. Klaipėdos apylinkės teisme gautas atsakovo prašymas panaikinti pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones.

4.       Prašymo pagrindu nurodė aplinkybes, jog:

4.1.                      Atsakovas ne kartą reiškė norą susitikti su vaikais, tačiau ieškovė tvirtina, kad iš tiesų atsakovas su vaikais matytis nenori. Atkreipė dėmesį, kad pati ieškovė neketina derinti bendravimo su vaikais tvarkos, nurodytos 2021 m. liepos 13 d. teismo nutartyje. Mano, kad nesudarant galimybių atsakovui bendrauti su vaikais, jų susvetimėjimas su atsakovu tik didėja.

4.2.                      Pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės neatlieka joms nustatytų funkcijų, kenkia tiek atsakovo, tiek vaikų interesams, todėl darė išvadą, kad yra pagrindas pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones panaikinti.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

5.       Klaipėdos apylinkės teismas 2022 m. vasario 9 d. nutartimi atsakovo prašymo dėl taikytų laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo netenkino.

6.       Pagrindiniai pirmosios instancijos teismo motyvai:

6.1.                      Nurodė, kad iš 2021 m. rugsėjo 29 d. BĮ Klaipėdos miesto šeimos ir vaiko gerovės centro organizuoto atvejo vadybos posėdžio nustatyta, jog atsakovas teigia, kad neturi laiko bendrauti su specialistais. Atkreipė dėmesį, jog pagalbos plane nurodyta, kad inicijavus atvejo vadybos procesą, ieškovė nuolat dalijosi informacija apie šeimos situaciją, sudarė sąlygas apsilankyti šeimos gyvenamojoje vietoje, bendrauti su vaikais, kreipėsi dėl šeimos konferencijos bei mediacijos proceso, tačiau akcentavo, kad numatytomis pagalbos priemonėmis nesutinka pasinaudoti pareiškėjas. Nurodė, kad atvejo vadybos procesas buvo inicijuotas dėl vaikų ir tėvo emocinio ryšio nebuvimo, pagalbos priemonės buvo orientuotos į šio ryšio atkūrimą, santykių palaikymą, tačiau pagalbos priemonių vykdymas vyko tik iš ieškovės perspektyvos.

6.2.                      Teigia, jog, pagal esamus bylos duomenis, nėra pagrindo konstatuoti, kad ieškovė nenurodė, kokiu laiku ir kokiomis sąlygomis atsakovas galėtų bendrauti su vaikais pagal teismo nustatytą laikiną bendravimo tvarką. Pažymi, jog byloje nėra duomenų, kad šalių nepilnamečiai vaikai būtų išreiškę pageidavimą bendrauti su tėvu. Teismo vertinimu, byloje esantys įrodymai patvirtina, jog atsakovo santykis su nepilnamečiais vaikais yra visiškai sutrikęs, vaikai pakankamai ilgą laiką su tėvu produktyviai nebendrauja, vengia bendravimo, yra itin priešiškai nusiteikę prieš tėvą. Darė išvadą, kad atsakovas, norėdamas atkurti ryšį su vaikais, turėtų imtis visų įmanomų galimų priemonių, kurios padėtų atkurti ryšį su savo nepilnametėmis dukterimis, neignoruodamas specialistų pagalbos.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

7.       Atskiruoju skundu pareiškėjas prašo panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo                                  2022 m. vasario 9 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – tenkinti atsakovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo.

8.       Pagrindiniai atskirojo skundo argumentai:

8.1.                      Teigia, jog tai, kad atsakovas negali bendrauti su vaikais, kenkia ne tik atsakovo, tačiau visų pirma vaikų interesams, kadangi didinamas jų atskyrimas nuo tėvo, didinamas tėvo atstūmimo sindromo pasireiškimas, o tai, atsakovo nuomone, gali turėti neigiamų ir sunkiai prognozuojamų padarinių ateityje.

8.2.                      Nurodė, kad atsakovas savo prašyme aiškiai įvardijo elektroninių laiškų turinį, iš kurio matyti, kad atsakovo atstovas prašo nurodyti, kokiomis sąlygomis ir laiku atsakovas gali pasimatyti su vaikais, tačiau atkreipia dėmesį, jog atsakymo į šį prašymą ieškovė nepateikė – siūlė atsakovui bendrauti su specialistais, kaltino jį manipuliavimu.

8.3.                      Nurodė, kad ieškovei nesudarant atsakovui sąlygų bendrauti su vaikais, atsakovas dėl priverstinio sprendimo vykdymo kreipėsi net į antstolius, tačiau ir su jų pagalba nebuvo užtikrintas atsakovo bendravimas su vaikais. Teigia, jog galiausiai normalus atsakovas su vaikais normaliomis sąlygomis nebendrauja jau 6 metus, tai įvardijo ir pirmosios instancijos teisme 2021 m. liepos 2 d. apklausti vaikai.

9.       Atsiliepimu į atskirąjį skundą ieškovė prašo Klaipėdos apylinkės teismo 2022 m. vasario 9 d. nutartį palikti nepakeistą, o atsakovo atskirąjį skundą atmesti.

10.       Pagrindiniai atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai: 

10.1.                      Mano, kad teismas pagrįstai byloje esančiais įrodymais nustatė, jog atsakovo santykis su nepilnamečiais vaikais yra visiškai sutrikęs, vaikai pakankamai ilgą laiką su tėvu produktyviai nebendrauja, vengia bendravimo, yra itin priešiškai nusiteikę prieš tėvą. Pažymi, jog tuo tarpu atsakovas atsisako specialistų teikiamų pagalbos priemonių, su specialistais visiškai nebendradarbiauja, nesiima priemonių ir neieško galimybių ryšiui su vaikais atkurti.

10.2.                      Teigia, jog atsakovas šiuo atveju nenurodė kokių nors esminių aplinkybių, atsiradusių po 2021 m. rugsėjo 9 d., kurios leistų daryti išvadą, kad yra išnykęs pagrindas laikinųjų apsaugos priemonių taikymui. Mano, kad yra priešingai – byloje pateikti įrodymai apie tai, kad atsakovas nesiėmė visiškai jokių veiksmų ryšiui su nepilnamečiais vaikais atkurti – absoliučiai ignoruoja specialistų siūlomą pagalbą, su jais nebendradarbiauja, iniciatyvos bendrauti su vaikais jiems palankiausiu būdu nerodo. Nurodo, jog yra priešingai – atsakovo agresyvus reikalavimas su vaikais bendrauti nedalyvaujant specialistams ar ieškovei yra nukreiptas prieš vaikų interesus, juolab, kad patys 10–13 metų amžiaus vaikai su atsakovu bendrauti atsisako dėl ankstesnių jų itin neigiamų potyrių bei patirties. Darė išvadą, kad atsakovo ir jo nepilnamečių vaikų susitikimai kiekvieną savaitę nedalyvaujant jų motinai ir (ar) specialistams, kaip tai numatyta Klaipėdos apylinkės teismo 2019 m. birželio 10 d. sprendime, tik dar labiau didintų blogą vaikų psichologinę ir emocinę savijautą padarant jiems nepataisomą žalą.

Teismas

k o n s t a t u o j a:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai

Atskirasis skundas netenkintinas.

11.       Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).

12.       Byloje kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria netenkintas atsakovo prašymas panaikinti taikytas laikinąsias apsaugos priemones teisėtumo ir pagrįstumo.

13.       CPK 144 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra preliminari priemonė, kuria siekiama užkirsti kelią aplinkybėms, galinčioms apsunkinti ar padaryti nebeįmanomą būsimo teismo sprendimo įvykdymą ateityje. Šeimos bylose tokių priemonių taikymo pagrindas yra tam tikros aplinkybės, kurioms esant, nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, gali nukentėti turtinės ar asmeninės neturtinės vaiko ar vieno sutuoktinio teisės. Šeimos teisinių santykių bylose teismas, kol bus priimtas sprendimas, atsižvelgdamas į vaikų interesus, CPK 144 straipsnio 1 dalies pagrindu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, nustatytas CK 3.65 straipsnyje. Spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, teismas neatlieka įrodymų vertinimo, nevertina ieškinio reikalavimų ar kitų procesinių dokumentų pagrįstumo, nepasisako dėl ginčo esmės, o tik sprendžia klausimą dėl laikinųjų priemonių reikalingumo konkrečiu atveju.

14.       Byloje esančiais įrodymais nustatyta, kad ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė pakeisti Klaipėdos apylinkės teismo 2019 m. birželio 10 d. sprendimu nustatytą atsakovo bendravimo  su  nepilnamečiais  vaikais  bendravimo  tvarką.  Klaipėdos  apylinkės  teismo 2021 m. liepos 13 d. nutartimi buvo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės – sustabdytas Klaipėdos apylinkės teismo 2019 m. birželio 10 d. sprendimo vykdymas, iki įsiteisės teismo procesinis sprendimas šioje civilinėje byloje ir nustatyta laikina atsakovo bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarka. Nutartis įsiteisėjo Klaipėdos apygardos teismui                           2021 m. rugsėjo 9 d. nutartimi palikus Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. liepos 13 d. nutartį nepakeista.

15.       Atskiruoju skundu atsakovas prašydamas panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo                       2021 m. liepos 13 d. nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones iš esmės teigia, kad ieškovė nesudaro atsakovui sąlygų bendrauti su vaikais, tai, jo nuomone, kenkia ne tik vaikams, bet ir atsakovui. Teigia, jog dėl minėtų priežasčių didinamas jų atskyrimas nuo tėvo, didinamas tėvo atstūmimo sindromo pasireiškimas, o tai, atsakovo nuomone, gali turėti neigiamų ir sunkiai prognozuojamų padarinių ateityje. Apeliacinės instancijos teismas šiuos skundo argumentus laiko nepagrįstais. Akcentuotina, kad laikinosios apsaugos priemonės yra procesinės priemonės, padedančios geriau užtikrinti kai kurių materialiųjų teisių gynybą, bet pačios jos nėra materialiojo pobūdžio teisinės gynybos priemonės, pagal savo prigimtį tokios priemonės neturi nei prejudicinės, nei res judicata (galutinis teismo sprendimas) galios ir ne tik nesaisto teismo priimant galutinį sprendimą, bet ir neužkerta kelio, pasikeitus aplinkybėms, teikti prašymą teismui dėl šių priemonių panaikinimo ar pakeitimo CPK 148 ar 149 straipsniuose nustatyta tvarka.

16.       CPK 149 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad laikinosios apsaugos priemonės dalyvaujančių byloje asmenų ar kitų suinteresuotų asmenų pagrįstu prašymu gali būti panaikinamos teismo, nagrinėjančio bylą iš esmės, nutartimi. Lietuvos apeliacinis teismas, aiškindamas šią CPK normą, yra nurodęs, kad sisteminė CPK nuostatų, reglamentuojančių laikinųjų apsaugos priemonių taikymą, analizė leidžia teigti, jog teismo taikytos laikinosios apsaugos priemonės turi būti panaikinamos, jei dėl pasikeitusių aplinkybių išnyko šių priemonių taikymo pagrindas arba laikinųjų apsaugos priemonių taikymas nebeatitinka proporcingumo ar ekonomiškumo principų reikalavimų (žr. Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. gruodžio 1 d. nutartį civilinėje byloje  Nr.  2-1578-823/2016;  2018   m.   gruodžio   17   d.   nutartį   civilinėje   byloje   Nr.  2-1671-236/2018; kt.). Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs ne tik atsakovo prašymo panaikinti taikytas laikinąsias apsaugos priemones turinį, tačiau taip pat išanalizavęs atskirojo skundo argumentus konstatuoja, jog atsakovas savo procesiniuose dokumentuose nenurodo jokių aplinkybių, kurios patvirtintų, kad šiuo metu yra iš esmės pasikeitusios nutarties taikyti laikinąsias apsaugos priemones priėmimo metu buvusios aplinkybės, kurios leistų daryti išvadą, kad yra išnykęs šių priemonių taikymo pagrindas.

17.       Apeliacinės instancijos teismas taip pat nesutinka su atskirojo skundo argumentais, kad ieškovė nesudaro atsakovui sąlygų bendrauti su vaikais. Iš į bylą pateikto atsakovo atstovo susirašinėjimo elektroniniais laiškais su ieškove nustatyta, jog atsakovo atstovas                       2021 m. spalio 4 d. kreipėsi į ieškovę prašydamas pranešti, kada atsakovas galėtų susitikti su vaikais. Ieškovė į minėtą laišką atsakė, kad iki minėtos datos ieškovė nebuvo sulaukusi nė vieno atsakovo pasiūlymo dėl bendravimo tvarkos pagal naujai nustatytą tvarką, todėl, jos nuomone, kitokia nei nustatyta tvarka atsakovas su vaikais matytis negali. Atsakovo atstovas atsakydamas į tokią ieškovės nuomonę nurodė, kad atsakovas pageidauja matytis su vaikais be tarpininkų, mano, kad Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. liepos 13 d. nutartimi tokia tvarka yra galima. Apeliacinės instancijos teismas vertindamas šį susirašinėjimą konstatuoja, jog ieškovė nesudaro kliūčių atsakovui matytis su vaikais.

18.       Šiuo atveju svarbu pažymėti, kad kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, jog laikinosiomis apsaugos  priemonėmis  šeimos  bylose  CK  3.65  straipsniu,  be  kitų tikslų, įtvirtintų CPK 144 straipsnyje, siekiama užtikrinti, kad būtų kuo mažiau pažeidžiami prioritetiniais laikomi nepilnamečių vaikų asmeniniai neturtiniai, taip pat turtiniai interesai iki teismo sprendimo priėmimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2011 m. balandžio 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-216/2011). Iš byloje esančio 2021 m. rugsėjo 29 d. BĮ Klaipėdos miesto šeimos ir vaiko gėrovės centro organizuoto atvejo vadybos posėdžio nustatyta, kad inicijavus atvejo vadybos procesą, ieškovė nuolat dalijosi informacija apie šeimos situaciją, sudarė sąlygas apsilankyti šeimos gyvenamojoje vietoje, bendrauti su vaikais, kreipėsi dėl šeimos konferencijos bei mediacijos proceso, tačiau numatytomis pagalbos priemonėmis nesutinka pasinaudoti atsakovas, kuris teigia, kad neturi laiko bendrauti su specialistais. Pažymėtina, jog atvejo vadybos procesas buvo inicijuotas dėl vaikų ir tėvo emocinio ryšio nebuvimo, pagalbos priemonės buvo orientuotos į šio ryšio atkūrimą, santykių palaikymą, tačiau pagalbos priemonių vykdymas vyko tik iš ieškovės perspektyvos.

19.       Dar daugiau, į bylą pateiktame Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus 2021 m. kovo 29 d. rašte dėl bendravimo tvarkos pakeitimo yra nurodyta, kad šalių dukrų ir tėvo bendravimas neatitinka geriausių vaiko interesų. Vaikų susitikimai su tėvu turėtų vykti be streso ir įtampos, kelti teigiamas emocijas ir šiltus jausmus . Jokia prievartos prieš vaikus forma yra negalima. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, visos šios aplinkybės rodo, jog sprendžiant klausimą dėl laikinos atsakovo bendravimo su dukromis tvarkos nustatymo, būtina užtikrinti nepilnamečių šalių dukrų emocinės būklės stabilumą bei emociškai saugią bendravimo aplinką. Priešingu atveju gali būti pažeisti prioritetiniais laikomi nepilnamečių vaikų interesai.

20.       Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog tai, kad atsakovas nepageidauja bendrauti su specialistais, kurie 2021 m. rugsėjo 29 d. inicijavo atvejo vadybos procesą tuo tikslu, kad būtų atkurtas vaikų ir tėvo emocinis ryšys, vertintinas kaip savo asmeninių interesų iškėlimą aukščiau nepilnamečių vaikų interesų. Darytina išvada, kad tokie atskirojo skundo argumentai, jog atsakovui nėra sudaromos sąlygos pasimatyti su dukromis, yra nepagrįsti, todėl laikytina, kad nėra pagrindo naikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį.

21.       Įvertinęs visus kitus atskirojo skundo argumentus, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, jog kiti skundo argumentai teisinės reikšmės teisingam bylos išnagrinėjimui neturi. Pažymėtina, jog teismų praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008;                             2010 m. birželio 1 d. nutartis byloje Nr.3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010; ir kt.).

22.       Vadovaudamasis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė ir aiškino procesines teisės normas, nenukrypo nuo formuojamos teismų praktikos, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurios naikinti nėra pagrindo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 338 straipsnis).

Vadovaudamasis Civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

n u t a r i a :

Klaipėdos apylinkės teismo 2022 m. vasario 9 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėja                                                         Jolanta Gailevičienė