Administracinė byla Nr. eI-4174-342/2019

Teisminio proceso Nr. 3-63-3-00244-2019-7       

Procesinio sprendimo kategorijos: 41; 55.1.3; 57.2.1; 57.3; 57.4. (S)

REGIONŲ APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS 

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2019 m. rugsėjo 19 d.

Klaipėda

Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimutės Jokubauskaitės, Eglės Kiaurakytės ir Aušrelės Mažrimienės (pirmininkaujanti ir pranešėja),

sekretoriaujant teismo posėdžių sekretorei Živilei Račkauskienei,

dalyvaujant pareiškėjos atstovei advokatei Jūratei Juodienei,

atsakovės atstovei Narinei Danijelianc

2019 m. rugpjūčio 29 d. viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Jūros smeltė” skundą atsakovei Palangos miesto savivaldybės administracijai dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

        Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

Pareiškėja UAB „Jūros smeltė” (toliau – ir pareiškėja) prašo:

1)       panaikinti atsakovės Palangos miesto savivaldybės administracijos (toliau – ir atsakovė, Administracija) 2019-02-08 raštą Nr. (4.27)-D3-693 „Dėl leidimo prekiauti ar teikti paslaugas” (toliau – ir ginčijamas sprendimas);

2)       įpareigoti atsakovę patenkinti pareiškėjos 2019-01-11 prašymą ir suderinti laikinų prekybos įrenginių projektą bei išduoti leidimus prekybai;

3)       priteisti pareiškėjos naudai iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas.

Pareiškėja nurodo, kad 2019-01-11 pateikė atsakovei prašymą dėl laikinų prekybos įrenginių (kioskų) projekto suderinimo ir aštuonių leidimų prekybai išdavimo iš laikinų prekybos įrenginių adresu (duomenys neskelbtini), trejų metų terminui, tačiau atsakovė ginčijamu sprendimu nepritarė pateiktų laikinų prekybos įrenginių projektui ir atsisakė išduoti leidimus prekybai. Teigia, kad  2019-01-11 prašymas dėl leidimų išdavimo savo turiniu yra identiškas 2015-05-22 teiktam prašymui dėl leidimų išdavimo, kurio pagrindu atsakovė buvo išdavusi leidimus prekybai.

Paaiškina, jog siekdama išsinuomotame žemės sklype vykdyti komercinę veiklą iš laikinų prekybos įrenginių (kioskų), kreipėsi į architektą dėl kioskų projektų parengimo, kuris parengė projektus „Prekyvietė 1” ir „Prekyvietė 2”. Atkreipia dėmesį, kad projektai „Prekyvietė 1” ir „Prekyvietė 2” yra 2011-06-23 suderinti su Administracijos Architektūros ir urbanistikos skyriaus vedėju, o 2011-06-15 suderinti su Kultūros paveldo departamento Klaipėdos teritoriniu padaliniu.

Nurodo, kad anksčiau minėtų projektų pagrindu 2015-05-22 pateikė prašymą atsakovei dėl leidimų prekybai išdavimo iš aštuonių kioskų žemės sklype (duomenys neskelbtini), o atsakovė 2015-07-01 sprendimu Nr. (4.27)-D3-2229 atsisakė tenkinti prašymą. Akcentuoja, kad Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2015-12-22 sprendimu administracinėje byloje Nr. eI-1933-243/2015 panaikino minėtą 2015-07-01 sprendimą. Pažymi, jog atsakovė, vykdydama Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2015-12-22 sprendimą, iš naujo išnagrinėjo pareiškėjos 2015-05-22 prašymą, ir 2016-02-01 sprendimu nepritarė šiam prašymui. Nurodo, kad Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2016-06-03 sprendimu administracinėje byloje Nr. eI-1300-243/2016 panaikino minėtą sprendimą ir įpareigojo atsakovę per 20 darbo dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos patenkinti 2015-05-22 prašymą. Atkreipia dėmesį, jog Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT) 2017-11-08 nutartimi paliko Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2016-06-03 sprendimą nepakeistą, atsakovės apeliacinį skundą atmetė.

Nurodo, kad atsakovė, vykdydama Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2016-06-03 sprendimą, 2017-12-06 išdavė pareiškėjai aštuonis leidimus prekiauti ar teikti paslaugas viešosiose vietose, kurie galioja nuo 2017-12-07 iki 2018-09-15. Pažymi, kad pasibaigus leidimų prekybai galiojimo terminui, 2019-01-11 atsakovei pateikė prašymą dėl laikinų prekybos įrenginių/kioskų projekto suderinimo ir aštuonių leidimų prekybai išdavimo iš laikinų prekybos įrenginių trejų metų terminui. Atkreipia dėmesį, jog kreipėsi į atsakovę dėl leidimų prekybai išdavimo tomis pačiomis sąlygomis, kokiomis atsakovė 2017-12-07 išdavė leidimus prekybai.

Mano, kad atsakovė nepagrįstai netenkino prašymo, iš esmės nurodydama ir taip pakartodama tuos pačius motyvus, Klaipėdos apygardos administracinio teismo sprendimuose pripažinti neteisėtais.

Nesutinka, su atsakovės teiginiu, kad 2019-01-11 prašyme ir jo prieduose nėra pateikti visi reikalingi dokumentai ir informacija, nes prašoma suderinti ir išduoti leidimą prekybai 8 laikiniems įrenginiams, o brėžiniai ir matmenys pateikti tik 6 objektams.  Nurodo, kad su 2019-01-11 prašymu ir paaiškinimais pateikė po vieną laikinų prekybos įrenginių projektų „Prekyvietė 1” ir „Prekyvietė 2” egzempliorių, tačiau atkreipia dėmesį, kad iš skundžiamo atsakovės rašto nematyti, kad atsakovė šiuo pagrindu būtų atsisakiusi suderinti ir išduoti leidimus prekybai, nes atsakovė tik formaliai nurodė, kad yra būtina pateikti projekto 2 egzempliorius.

Pažymi, kad 2019-01-11 paaiškinimuose konkretizavo, kad pateiktame žemės sklypo plane nubraižytas laikinų prekybos įrenginių išdėstymo planas, iš kurio matyti, kad šeši laikini prekybos įrenginiai planuojami statyti žemės sklype palei J. Basanavičiaus gatvę, o likę du laikini prekybos įrenginiai planuojami statyti už prieš tai nurodytų prekybos įrenginių nugaros, į žemės sklypo gilumą. Žemės sklypo plane (M 1:250) nurodytas išdidintas laikinų prekybos įrenginių išdėstymas, nurodant jų matmenis, atstumus tarp gatvės ir tarpusavyje. Mano, kad nurodyti duomenys akivaizdžiai paneigia atsakovės motyvus, kad neaišku, kurioje žemės sklypo vietoje stovės konkretus įrenginys.

Nesutinka su atsakovės argumentu, kad pateikta nekonkreti informacija dėl konkretaus prekių ar paslaugų asortimento kiekviename iš laikinų prekybos įrenginių.  Atkreipia dėmesį, kad leidimo formą pildo atsakovė išduodama leidimą prekybai, o ne pareiškėja. Pažymi, kad nors ginčijamame sprendime nurodyta, kad nėra pateiktas galiojantis institucijos suderinimas, tačiau tokiu pačiu pagrindu atsakovė jau buvo atsisakiusi išduoti leidimus prekybai pagal pareiškėjos 2015-05-22 prašymą ir toks atsakovės atsisakymas buvo įvertintas Klaipėdos apygardos administraciniame teisme nagrinėtoje byloje. Teigia, kad nors Kultūros paveldo departamentas 2011-06-15 suderindamas laikinų prekybos įrenginių projektus nurodė, kad juos suderina „iki 2011-10-01”, tačiau Klaipėdos apygardos administracinis teismas išnagrinėtose bylose laikė, kad toks laikinų prekybos įrenginių projektų suderinimas nėra vienkartinis.

Mano, kad atsakovė nepagrįstai kėlė reikalavimą pateikti dokumentus ir duomenis su atliktais skaičiavimais, nurodant, kaip keičiasi žemės sklypo užstatymo tankis įrengiant laikinus statinius žemės sklype pagal „Laikinų statinių ir prekybos įrenginių vietų išdėstymo Palangos mieste specialųjį planą”, nes šiam ginčui aktualūs taikytini teisės aktai, nenumato, kad asmuo, teikdamas prašymą dėl projektų suderinimo ir leidimų prekybai išdavimo, privalo atsakovei pateikti dokumentus ir duomenis su atliktais skaičiavimais, kaip keičiasi žemės sklypo užstatymo tankis įrengiant laikinus prekybos įrenginius žemės sklype

Pareiškėjos atstovė teismo posėdžio metu palaiko skundą iš esmės jame išdėstytų motyvų ir argumentų pagrindu.

Atsakovė Palangos miesto savivaldybės administracija atsiliepimu su pareiškėjos skundu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.

Nurodo, kad Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2015-12-22 sprendimu ir 2016-06-03 sprendimu, kuris įsigaliojo Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui 2017-11-08 nutartimi, atsakovė buvo įpareigota iš naujo išnagrinėti pareiškėjos prašymą ir išduoti pareiškėjai leidimus vadovaujantis teisiniu reglamentavimu, galiojančiu prašymo pateikimo dieną (t. y. 2015-05-22).

Teigia, kad pareiškėja kartu su 2019-01-11 prašymu pateikė ne visus privalomus dokumentus. Pažymi, jog veikla planuojama nuomojamame žemės sklype, kuris atitinka viešosios vietos sąvoką. Paaiškina, kad viešoji vieta apima tiek Palangos miesto savivaldybės tarybos nustatytas viešąsias vietas (kuriose asmenys vykdo veiklą laimėję skelbiamus konkursus), tiek privačius žemės sklypus (kuriuose asmenys vykdo veiklą, gavę savininkų sutikimus ir Palangos miesto savivaldybės administracijos leidimą). Daro išvadą, kad planuojant veiklą privačiame žemės sklype ginčijamame sprendime nurodytus dokumentus pateikti būtina, kadangi šis žemės sklypas nėra Palangos miesto savivaldybės tarybos nustatyta viešoji vieta, dėl kurios būtų organizuojamas konkursas. Teigia, kad pagal prie 2019-01-11 prašymo pridėtus žemės sklypo planus nėra galimybės nustatyti konkrečios įrenginių išdėstymo vietos, žemės sklype esamų statinių, atstumų iki sklypo ribos ir gretimų pastatų ir pan. Tvirtina, kad pateiktose žemės sklypo schemose preliminariai ir labai abstrakčiai pažymėti 8 įrenginiai. Atkreipia dėmesį, kad 2019-01-11 prašyme įrenginiai vienur yra nurodomi kaip laikini prekybos įrenginiai, kitur - kioskai. Dėl prekių ar paslaugų asortimento, pasisako, kad jį privaloma nurodyti, kadangi tai yra privaloma užpildymui grafa leidime prekiauti ar teikti paslaugas. Teigia, kad pareiškėjai tai yra žinoma, kad privalu nurodyti konkretų asortimentą kiekvienam prekybos ar paslaugų teikimo įrenginiui, o ne abstrakčiai parašyti „vasaros metu aktualios prekės”. Akcentuoja, kad pareiškėja kartu su prašymu pateikė tik 1 projekto egzempliorių, bet ne 2. Mano, kad atsakovei pareikalavus papildomai 2-ojo egzemplioriaus, tačiau suėjus prašymo nagrinėjimo terminui vis tiek pateiktus neigiamą sprendimą, būtų pažeista pareiškėjos teisė į gerąjį viešąjį administravimą.

Nurodo, kad nagrinėjant prašymus dėl laikinų prekybos ar paslaugų teikimo įrenginių projektų derinimo, didžiausias leistinas prekybos įrenginių skaičius konkrečiame žemės sklype nustatomas vadovaujantis Laikinų statinių ir prekybos įrenginių vietų išdėstymo Palangos mieste specialiuoju planu. Teigia, kad nors nagrinėjamam žemės sklypui suteiktas adresas (duomenys neskelbtini), tačiau šio žemės sklypo išdėstymas yra tiek J. Basanavičiaus g., tiek Birutės al. Pažymi, kad pagal Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašą matyti, kad buvęs žemės sklypo adresas yra (duomenys neskelbtini), o pareiškėja laikinus prekybos įrenginius planuoja J. Basanavičiaus g. kraštinėje.

Daro išvadą, kad vadovaujantis Laikinų statinių ir prekybos įrenginių vietų išdėstymo specialiojo plano Palangos mieste J. Basanavičiaus g. sprendiniais, maksimalus prekybos įrenginių kiekis šiame žemės sklype yra 8 (aštuoni) prekybos įrenginiai (10-čiai kraštinės metrų tenka maksimaliai 2 įrenginiai). Mano, kad vadovaujantis Laikinų statinių ir prekybos įrenginių vietų išdėstymo specialiojo plano Palangos mieste J. Basanavičiaus g. sprendiniais bei bendrais teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais, akivaizdu, jog vertinamas yra laisvas neužstatytas žemės sklypo kraštinės plotas. Įrenginiai negali būti išdėstyti žemės sklype neišlaikant tarp jų protingo atstumo. Teigia, kad minėta žemės sklypo kraštinė, nuo kurios apskaičiuojamas maksimalus prekybos įrenginių skaičius šiame žemės sklype, turi sumažėti šio pastato ilgiu prie J. Basanavičiaus g. kraštinės. Daro išvadą, kad  8 prekybos įrenginiai negali būti planuojami šiame žemės sklype dėl neišlaikomo protingo atstumo tarp esamų ir planuojamų statinių ir įrenginių.

Pažymi, kad planuojami prekybos įrenginiai neatitinka specialiajame plane nustatytų dydžio reikalavimų, kad vieno prekybos įrenginio dydis turi neviršyti 2x1x2,7 m.

Atsakovės atstovė teismo posėdžio metu su skundu nesutinka ir prašo jį atmesti iš esmės atsiliepime į skundą išdėstytų motyvų ir argumentų pagrindu.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

Nagrinėjamoje administracinėje byloje ginčas kilęs dėl atsakovės Palangos miesto savivaldybės administracijos (minėta, toliau – ir atsakovė, Administracija) 2019-02-08 rašto Nr. (4.27)-D3-693 „Dėl leidimo prekiauti ar teikti paslaugas” (minėta, toliau – ir ginčijamas sprendimas) teisėtumo ir pagrįstumo. Pareiškėja taip pat prašo įpareigoti atsakovę patenkinti 2019-01-11 prašymą ir suderinti laikinų prekybos įrenginių projektą bei išduoti leidimus prekybai.

Nustatytos faktinės aplinkybės

Teisėjų kolegija nustatė, jog pareiškėja 2014-07-04 valstybinės žemės nuomos sutarties pagrindu yra 0,2451 ha žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), (toliau – ir ginčo žemės sklypas) nuomininkė iki 2023-12-30. Pareiškėja, siekdama ginčo žemės sklype vykdyti komercinę veiklą iš laikinų prekybos įrenginių (kioskų), kreipėsi į architektą dėl kioskų projektų parengimo, kuris parengė projektus „Prekyvietė 1” ir „Prekyvietė 2”. Aptariamus projektus pareiškėja 2011 metais teikė atsakovei su prašymu išduoti leidimą prekybai iš šių laikinų prekybos įrenginių (kioskų). Nustatyta, kad projektai „Prekyvietė 1” ir „Prekyvietė 2” 2011-06-23 buvo suderinti su Administracijos Architektūros ir urbanistikos skyriaus vedėju, o 2011-06-15 suderinti su Kultūros paveldo departamento Klaipėdos teritoriniu padaliniu. Pareiškėja minėtų projektų pagrindu 2015-05-22 pateikė prašymą atsakovei dėl leidimų prekybai išdavimo iš aštuonių laikinų prekybos įrenginių (kioskų) ginčo žemės sklype, o atsakovė 2015-07-01 sprendimu Nr. (4.27)-D3-2229 atsisakė pareiškėjai išduoti leidimą prekybai iš visų 8 laikinų prekybos įrenginių (kioskų). Nustatyta, kad Klaipėdos apygardos administracinis teismas įsiteisėjusiu 2015-12-22 sprendimu administracinėje byloje Nr. eI-1933-243/2015 panaikino anksčiau minėtą 2015-07-01 sprendimą bei įpareigojo Palangos miesto savivaldybės administraciją per 20 darbo dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos išnagrinėti 2015-05-22 prašymą dėl leidimo prekiauti išdavimo. Atsakovė 2016-02-01 sprendimu, iš naujo išnagrinėjusi pareiškėjos 2015-05-22 prašymą dėl leidimo prekiauti išdavimo, nepritarė šiam prašymui, atsisakydama išduoti leidimus prekybai. Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2016-06-03 sprendimu administracinėje byloje Nr. eI-1300-243/2016 minėtą 2016-02-01 sprendimą panaikino ir įpareigojo atsakovę per 20 darbo dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos patenkinti 2015-05-22 prašymą ir išduoti leidimą prekiauti ar teikti paslaugas viešoje vietoje, (duomenys neskelbtini). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT) 2017-11-08 nutartimi administracinėje byloje Nr. eA-1640-556/2017 paliko Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2016-06-03 sprendimą nepakeistą.

Nustatyta, jog atsakovė, vykdydama Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2016-06-03 sprendimą, 2017-12-06 išdavė pareiškėjai aštuonis leidimus prekiauti ar teikti paslaugas viešosiose vietose – ginčo žemės sklype iš (nuo) laikinų prekybos įrenginių, kurie galiojo nuo 2017-12-07 iki 2018-09-15. Pasibaigus leidimų prekybai galiojimo terminui, pareiškėja 2019-01-11 atsakovei pateikė prašymą dėl laikinų prekybos įrenginių (kioskų) projekto suderinimo ir aštuonių leidimų prekybai išdavimo iš laikinų prekybos įrenginių ginčo žemės sklype, trejų metų terminui.

Atsakovė ginčijamu sprendimu pareiškėjos 2019-01-11 prašymo netenkino.

Dėl ginčijamo individualaus administracinio akto teisėtumo ir pagrįstumo

Nagrinėjamos administracinės bylos atveju iš esmės keliamas klausimas, ar atsakovė ginčijamu sprendimu teisėtai ir pagrįstai atsisakė patenkinti pareiškėjos 2019-01-11 prašymą ir suderinti laikinų prekybos įrenginių projektą bei išduoti leidimus prekybai.

Ginčijamame sprendime nurodyta, jog iš 2019-01-11 prašymo nėra aišku, kokiems konkretiems įrenginių tipams - laikiniems prekybos įrenginiams ar kioskams - yra prašoma suderinti projektą ir išduoti leidimą. Nurodyta, jog 2019-01-11 prašyme ir jo prieduose nėra pateikti visi reikalingi dokumentai ir informacija, nes prašoma suderinti ir išduoti leidimą prekybai 8 laikiniems įrenginiams, o brėžiniai ir matmenys pateikti tik 6 objektams; taip pat yra būtina pateikti projekto 2 egzempliorius. Teigiama, kad iš pateiktų dokumentų visiškai neaišku, kurioje ginčo žemės sklypo vietoje stovės konkretus įrenginys, nes įrenginių brėžiniai nėra susieti su žemės sklypo plane M 1:250 pavaizduotiems objektams suteiktais numeriais; Žemes sklypo plane M 1:250 nurodyti skaičiai neturi matavimo vieneto reikšmės ir neatitinka laikinų įrenginių brėžiniuose pateiktų parametrų reikšmių. Atkreiptas dėmesys, jog 2019-01-11 prašyme ir jo prieduose pateikta nekonkreti informacija, kad bus prekiaujama „suvenyrais, smulkiais namudiniais gaminiais vasaros metu aktualiomis prekėmis”, tačiau išduodant leidimą konkrečiam prekybos įrenginiui, kioskui ar laikinam statiniui, turi būti nurodomas konkretus prekių ar paslaugų asortimentas kiekviename iš jų. Pažymėta, kad pateiktame laikinių įrenginių projekte nurodomi įrenginių dydžiai viršija visus bei kiekvieną atskirai, laikinam prekybos įrenginiui nustatytus parametrus. Akcentuota, jog 2019-01-11 prašyme ir jo prieduose nurodoma, kad projektą 2011-06-15 raštu suderino Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos Klaipėdos teritorinis padalinys tačiau šis raštas nepateiktas, o pateiktuose laikinų prekybos įrenginių brėžiniuose matyti Kultūros paveldo departamento Klaipėdos teritorinio padalinio vyresniosios specialistės spaudas, parašas, parašo data „2011-06-15” ir rankraštinis įrašas „Suderinta iki 2011-10-01”, todėl nėra pateiktas galiojantis minėtos institucijos suderinimas. Nurodyta, jog 2018-09-31 raštu „Dėl savavališkos statybos padarinių pašalinimo (duomenys neskelbtini)” Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Klaipėdos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamentas informavo apie tai, kad savavališkos statybos padariniai ginčo sklype nėra pašalinti ir Departamentas nevykdo padarinių pašalinimo procedūrų, nes 2017-08-18 savavališkos statybos aktas Nr. SSA-30-170818-00070 bei 2017-08-18 privalomasis nurodymas pašalinti savavališkos statybos padarinius apskųsti Plungės rajono apylinkės teismo Palangos rūmams ir dėl to vyksta civilinė byla, kuri nėra pasibaigusi. Vadovautasi Laikinų prekybos ar paslaugų teikimo įrenginių bei kioskų, laikinų nesudėtingų statinių Palangos miesto viešosiose vietose projektų derinimo tvarkos aprašo 11.2 punktu reglamentuojančiu, kad įrenginių projektas nederinamas, kai planuojamame įrengti įrenginius žemes sklype yra užfiksuota savavališka statyba.

Kaip ir bet kuris individualus administracinis aktas, ginčijamas sprendimas administracinio teismo gali būti panaikintas, pripažinus jį neteisėtu iš esmės, t. y. savo turiniu prieštaraujančiu aukštesnės galios teisės aktams, neteisėtu dėl to, kad jį priėmė nekompetentingas administravimo subjektas, ar (ir) neteisėtais dėl to, kad priimant jį buvo pažeistos pagrindinės procedūros, ypač taisyklės, turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą bei sprendimo pagrįstumą (Administracinių bylų teisenos įstatymo 91 straipsnio 1 dalis).

Vietos savivaldos įstatymo

Sprendžiant pareiškėjos argumentų pagrįstumo klausimą, pažymėtina, kad atsakovė ir trečiasis suinteresuotas asmuo, įgyvendinantys įstatymuose ir kituose teisės aktuose jiems pavestus uždavinius, savo veikloje privalo, be kita ko, vadovautis ir bendraisiais viešosios teisės principais. Tai reiškia, jog šios institucijos privalo laikytis ir Viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnyje įtvirtintų viešojo administravimo principų.

Viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnio 1 punkte įtvirtintas įstatymo viršenybės principas reikalauja, kad administraciniai aktai, susiję su asmenų teisių ir pareigų įgyvendinimu, visais atvejais turi būti pagrįsti įstatymais. Vadovaujantis objektyvumo principu, „administracinio sprendimo priėmimas ir kiti oficialūs viešojo administravimo subjekto veiksmai turi būti nešališki ir objektyvūs” (Viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnio 2 punktas). Atitinkamai Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje detalizuota, kad individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, o taikomos poveikio priemonės turi būti motyvuotos. Individualiame administraciniame akte turi būti aiškiai suformuluotos nustatytos arba suteikiamos teisės ir pareigos ir nurodyta akto apskundimo tvarka (Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 2 dalis).

LVAT savo jurisprudencijoje yra konstatavęs, kad pastarosios Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio nuostatos reiškia, jog akte turi būti nurodomi pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, pateikiamas teisinis pagrindas, kuriuo viešojo administravimo subjektas rėmėsi priimdamas administracinį aktą, motyvų išdėstymas turi būti adekvatus, aiškus ir pakankamas. Ši teisės norma siejama su teisėtumo principu, pagal kurį reikalaujama, kad viešojo administravimo subjektai savo veikla nepažeistų teisės aktų, kad jų sprendimai būtų pagrįsti, o sprendimų turinys atitiktų teisės normų reikalavimus (žr., pvz., LVAT 2010-08-24 sprendimą administracinėje byloje Nr. A756‑450/2010, 2010-11-15 sprendimą administracinėje byloje Nr. A556‑15/2010, ir kt.). Sprendimo priėmimo faktinis pagrindas ir individuali argumentacija turi būti žinomi ne tik viešojo administravimo subjektui, priimančiam sprendimą, bet ir asmeniui, kurio atžvilgiu jis priimamas. Individualus administracinis aktas paprastai turi būti toks, kad iš jo būtų galima suprasti visuomeninių santykių esmę, subjektus, dalyvaujančius šiuose santykiuose, kad būtų aiškus tų visuomeninių santykių teisinis kvalifikavimas. Visiškai nesilaikant minėtų nuostatų ar laikantis tik iš dalies, kyla pagrįsta abejonė dėl tokio administracinio akto teisėtumo bei pagrįstumo, įgalinanti teismą, nagrinėjantį tokią bylą, skundžiamą viešojo administravimo subjekto individualų administracinį aktą panaikinti (žr., pvz., LVAT 2008-11-19 nutartį administracinėje byloje Nr. A556-1898/2008, 2008-12-19 nutartį administracinėje byloje Nr. A756-2036/2008, 2012-03-22 nutartį administracinėje byloje Nr. A502 -212/2012 ir kt.).

Taigi, sprendžiant, ar atsakovė teisėtai ir pagrįstai priėmė ginčijamą sprendimą, teisėjų kolegija privalo įvertinti jame išdėstytų faktinių bei teisinių argumentų pagrįstumą.

Nagrinėjamoje administracinėje byloje nėra ginčo dėl to, kad pareiškėja yra ginčo valstybinės žemės sklypo nuomininkė. Nustatyta, kad pareiškėja 2015-05-22 Administracijos Architektūros ir teritorijų planavimo skyriui padavė prašymą išduoti leidimą prekiauti ar teikti paslaugas ginčo žemės sklype iš prekybos kioskų. Atsakovės 2015-07-01 raštu atsisakyta išduoti leidimą prekiauti iš laikinų statinių. Ginčijamame sprendime ne kartą nurodytas Palangos miesto viešosiose vietose projektų derinimo tvarkos aprašo 11.2 punktas, kuriame nustatyta, jog įrenginių projektas nederinamas, kai planuojamame įrengti įrenginius žemes sklype yra užfiksuota savavališka statyba. Ginčijamame sprendime teigiama, kad Departamentas 2018-09-31 raštu „Dėl savavališkos statybos padarinių pašalinimo (duomenys neskelbtini)” informavo apie tai, kad savavališkos statybos padariniai ginčo sklype nėra pašalinti ir nėra vykdomos padarinių pašalinimo procedūros, nes 2017-08-18 savavališkos statybos aktas bei 2017-08-18 privalomasis nurodymas pašalinti savavališkos statybos padarinius apskųsti Plungės rajono apylinkės teismo Palangos rūmams ir dėl to vyksta civilinė byla, kuri nėra pasibaigusi. 

Teisėjų kolegija iš teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų nustatė, jog Plungės apylinkės teisme civilinė byla pagal ieškovės UAB „Jūros smeltė” ieškinį atsakovui Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Klaipėdos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamentui, trečiajam asmeniui V. B., dėl privalomųjų nurodymų ir savavališkos statybos aktų panaikinimo išnagrinėta 2018-10-17 sprendimu. Minėtu sprendimu panaikinti Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos 2017-08-18 privalomasis nurodymas nevykdyti jokių statinio ar jo dalies statybos darbų ir 2017-08-18 privalomasis nurodymas pašalinti savavališkos statybos padarinius, o civilinė byla dalyje dėl 2017-08-18 savavališkos statybos akto panaikinimo nutraukta kaip nenagrinėtina teisme. Pažymėtina, jog Klaipėdos apygardos teismas 2019-06-06 nutartimi Plungės apylinkės teismo Palangos rūmų 2018-10-17 sprendimą paliko nepakeistą. Vadovaujantis Administracinių bylų teisenos įstatymo 57 straipsnio 2 dalimi faktai, nustatyti įsiteisėjusiu teismo sprendimu vienoje administracinėje ar civilinėje byloje, iš naujo neįrodinėjami nagrinėjant kitas administracines bylas, kuriose dalyvauja tie patys asmenys. Teisėjų kolegija, įvertinusi anksčiau minėtus teismų procesinius sprendimus, konstatuoja, kad Plungės apylinkės teismo Palangos rūmų 2018-10-17 sprendimu ir Klaipėdos apygardos teismas 2019-06-06 nutartimi nustatyti faktai turi prejudicinę reikšmę nagrinėjamoje administracinėje byloje. Pažymėtina, jog iš teismų informacinės sistemos LITEKO matyti, kad apeliacinis skundas dėl Plungės apylinkės teismo Palangos rūmų 2018-10-17 sprendimo teisme gautas 2018-11-19. Ginčijamas sprendimas priimtas 2019-02-08, t. y. ginčijamo sprendimo priėmimo metu buvo priimtas Plungės apylinkės teismo Palangos rūmų 2018-10-17 sprendimas ir buvo ginčas nagrinėjamas apeliacinės instancijos teisme. Atkreiptinas dėmesys į tai, jog atsakovė, atlikdama jai numatytas funkcijas, be kita ko, turi vadovautis bendraisiais teisės principais, tame tarpe ir gero viešojo administravimo, teisėtų lūkesčių apsaugos principais. Atsakingo valdymo (gero viešojo administravimo) principas reiškia, kad valdžios institucijos privalo užtikrinti žmogaus teisių ir laisvių bei privataus asmens, kaip silpnesnės santykio su viešąja administracija šalies, apsaugą, turi bet kurioje situacijoje vadovautis fundamentaliais protingumo, teisingumo, sąžiningumo principais, sprendimų priėmimo metu atsižvelgti į susiklosčiusių faktinių aplinkybių visumą (žr., pvz., LVAT 2013-05-14 sprendimą administracinėje byloje Nr. A444-878/2013, 2014-03-04 nutartį administracinėje byloje Nr. A552-385/2014 ir kt.). Nors atsakovė teigia, kad ginčijamo sprendimo priėmimo metu neturėjo duomenų apie Plungės apylinkės teismo Palangos rūmų 2018-10-17 sprendimą, tačiau teisėjų kolegijos vertinimu, gavus Departamento 2018-09-31 raštą, atsakovei ginčijamo sprendimo priėmimo metu turėjo kilti abejonių dėl to, ar Plungės apylinkės teismo nagrinėjama civilinė byla nėra baigta. Šiuo atveju atsakovė nepateikė duomenų bei paaiškinimų apie tai, kas sutrukdė ginčijamo sprendimo priėmimo metu gauti informaciją apie Plungės apylinkės teismo Palangos rūmuose nagrinėjamą civilinę bylą.

Ginčijamame sprendime, be kita ko, padaryta išvada, jog nėra pateiktas galiojantis Kultūros paveldo departamento Klaipėdos teritorinio padalinio suderinimas. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, jog Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2015-12-22 ir 2016-06-03 sprendimuose, kurie yra įsiteisėję, iš esmės pripažino nepagrįstu atsakovės reikalavimu pateikti naują Departamento suderinimą, kadangi Kultūros paveldo departamento 2011-06-15 laikinų prekybos įrenginių projektų suderinimas nėra vienkartinis. Atsakovė,  nagrinėdama pareiškėjos 2019-01-11 prašymą, neatsižvelgė į minėtuose sprendimuose nurodytą poziciją ir vėl formuluoja tokį patį argumentą, o tai neatitinka gero viešo administravimo principo.

Ginčijamame sprendime nurodyta, jog 2019-01-11 prašyme ir jo prieduose nėra pateikti visi reikalingi dokumentai ir informacija, nes prašoma suderinti ir išduoti leidimą prekybai 8 laikiniems įrenginiams, o brėžiniai ir matmenys pateikti tik 6 objektams; taip pat yra būtina pateikti projekto 2 egzempliorius. Be kita ko, pažymėta, jog nėra aišku, kam prašoma leidimo - laikiniems prekybos įrenginiams ar kioskams. Atkreiptas dėmesys, jog išduodant leidimą konkrečiam prekybos įrenginiui, kioskui ar laikinam statiniui, turi būti nurodomas konkretus prekių ar paslaugų asortimentas kiekviename iš jų. Teigiama, kad iš pateiktų dokumentų visiškai neaišku, kurioje ginčo žemės sklypo vietoje stovės konkretus įrenginys, nes įrenginių brėžiniai nėra susieti su žemės sklypo plane M 1:250 pavaizduotiems objektams suteiktais numeriais; Žemes sklypo plane M 1:250 nurodyti skaičiai neturi matavimo vieneto reikšmės ir neatitinka laikinų įrenginių brėžiniuose pateiktų parametrų reikšmių. Pažymėtina, jog ir pagal Viešojo administravimo įstatymo 14 straipsnio 1 dalį asmenų prašymus viešojo administravimo subjektai nagrinėja pagal Vyriausybės patvirtintas taisykles. Prašymų ir skundų nagrinėjimo ir asmenų aptarnavimo viešojo administravimo subjektuose taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007-08-22 nutarimu, 27 punkte įtvirtinta institucijos pareiga bendradarbiauti su prašymą pateikusiu asmeniu ir nurodyta, jog jeigu prašymui išnagrinėti būtina informacija ir dokumentai, kuriuos privalo pateikti asmuo, kuris kreipiasi, ir institucija tokios informacijos ir dokumentų pati gauti negali, per 5 darbo dienas nuo prašymo gavimo institucijoje dienos ji kreipiasi į asmenį raštu, prašydama pateikti šią informaciją ir dokumentus, ir praneša, kad prašymo nagrinėjimas stabdomas, iki bus pateikta prašymui išnagrinėti būtina informacija ir dokumentai. Iš faktinių bylos aplinkybių matyti, kad atsakovė nesilaikė minėtos nuostatos, o tik abstrakčiai nurodė, jog prašyme arba su pateiktu prašymu nėra pateikta informacija, visi reikalingi dokumentai. Teisėjų kolegijos vertinimu, šiuo atveju atsakovė, priimdama ginčijamą sprendimą, tik formaliai atliko jai, kaip viešojo administravimo subjektui, suteiktus įgaliojimus, įgyvendinant įstatyme jai suteiktą teisę. Dėl nurodytų priežasčių darytina išvada, kad ginčijamas sprendimas nėra motyvuotas, kadangi atsakovė, padarydama tokią išvadą, neprašė papildomos informacijos ar duomenų, iš kurių galėtų padaryti pagrįstą išvadą dėl pateikto prašymo atitikimo teisės aktų nuostatoms, t. y. atsakovė priimto sprendimo nepagrindė objektyviais duomenimis.

Teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad atsakovės į bylą pateikta Palangos miesto savivaldybės administracijos Architektūros ir teritorijų planavimo skyriaus 2019-08-28 išvada bei su ja susiję argumentai, nagrinėjamoje byloje negali būti vertinami pareiškėjos ginčijamo administracinio akto faktiniu bei teisiniu pagrindimu, kurį atsakovė privalėjo išdėstyti pačiame individualiame administraciniame akte, atlikusi pareiškėjos prašymo pagrįstumo vertinimą. Ginčijamo sprendimo priėmimo motyvų nurodymas teismo proceso metu neturi būti vertinamas. Tokios pozicijos laikomasi ir LVAT praktikoje (žr., pvz., LVAT 2018-04-03 nutartį administracinėje byloje Nr. A-88-756/2018 ir kt.). Teismo pareiga, iškėlus bylą teisme, patikrinti teisės akto teisinį pagrindimą bei priimti atitinkamą sprendimą, bet jeigu teisinio pagrindimo nėra, tai nėra ir galimybės patikrinti, ar viešojo administravimo subjektas laikėsi teisės aktų reikalavimų (buvo kompetentingas, nepažeidė procedūros ir kt.). Priešingu atveju bylos išnagrinėjimas iš esmės tampa neįmanomu, o išnagrinėjus bylą gali būti priimtas neteisėtas sprendimas (žr., pvz., LVAT 2014-03-25 sprendimą administracinėje byloje Nr. A556-34/2014, 2018-07-19 nutartį administracinėje byloje Nr. A-1150-502/2018, ir kt.).

Nagrinėjamos bylos kontekste itin reikšmingas įstatymo viršenybės (teisėtumo) principas, reiškiantis, jog viešojo administravimo subjekto veikla turi remtis įstatymu ir atitikti jo reikalavimus, o atlikdamas administracinius veiksmus, susijusius su asmenų teisėmis ir laisvėmis, šis subjektas negali peržengti jam įstatymų suteiktos kompetencijos ribų. Valdžios institucijos įgyvendindamos joms suteiktas teises turi griežtai veikti pagal kompetencines teisės normas, jų neviršydamos, išimtinai tarnaudamos žmogui (Konstitucijos 5 str. 3 dalis), pirmenybę teikdamos asmens teisių apsaugai. To reikalauja Konstitucinis įstatymo viršenybės principas, draudžiantis viešojo administravimo subjektams viršyti savo įgaliojimus, t. y. veikti ultra vires (liet. virš jėgų, t. y. už įgalinimų ribų), o kiekvieną administracinį sprendimą įpareigoja priimti laikantis įstatymuose ir kituose teisės aktuose nustatytos tvarkos.

Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, sprendžia, jog negalima tokia viešojo administravimo subjekto veikloje susiklostanti teisinė situacija, kuri neužtikrintų teisinio tikrumo bei aiškumo šio teisinio santykio dalyviams. Nagrinėjamu atveju atsakovė privalėjo tinkamai išnagrinėti pareiškėjos 2019-01-11 prašymą, motyvuoti savo poziciją taip, jog motyvų išdėstymas būtų adekvatus, aiškus ir pakankamas, pagrįsdama ne tik objektyviais duomenimis (faktais), bet ir konkrečiomis teisės normomis. Įvertinus byloje nustatytas aplinkybes konstatuotina, kad ginčijamas sprendimas nėra pakankamai motyvuotas Viešojo administravimo įstatymo prasme. Vadovaudamasi iš Lietuvos Respublikos Konstitucijos kylančiu teisinės valstybės principu, Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta pareiga motyvuoti individualius administracinius aktus ir Viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnio 1 punkte nurodytu įstatymo viršenybės principu, teisėjų kolegija sprendžia, jog priimtas individualus administracinis aktas nelaikytinas pagrįstu objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, atsakovė adekvačiai, aiškiai ir pakankamai nemotyvavo, kodėl pareiškėjos prašymas atmestas. Nurodyti viešojo administravimo subjekto padaryti pažeidimai yra esminiai ir ribojantys tiek pareiškėjos teises į teisminę gynybą, tiek ginčui persikėlus į teismą, atima galimybę pareiškėjai suprasti bei apsibrėžti bylos nagrinėjimo ribas, o kartu teismui visapusiškai bei objektyviai išnagrinėti ginčą. 

Apibendrindama nustatytas aplinkybes bei padarytas išvadas, teisėjų kolegija konstatuoja, kad atsakovo priimtas ginčijamas sprendimas neatitinka Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje įtvirtintų reikalavimų, todėl laikytinas neteisėtu ir naikintinas.

Dėl reikalavimo įpareigoti atsakovę atlikti veiksmus

Pareiškėja skundu be i teismo posėdžio metu įpareigoti atsakovę tenkinti pareiškėjos 2019-01-11 prašymą ir suderinti laikinų prekybos įrenginių projektą bei išduoti leidimus prekybai.

Teisėjų kolegija pažymi, jog vadovaujantis ABTĮ 3 straipsnio 1 dalimi, teismas nėra viešojo administravimo institucija ir neatlieka viešojo administravimo atitinkamoje srityje, bet sprendžia ginčus dėl teisės. Teismas gali įpareigoti iš naujo atlikti veiksmus, kurie pripažinti atliktais nesilaikant teisės aktų reikalavimų, tačiau neįpareigoja viešojo administravimo subjekto priimti konkretaus turinio administracinį sprendimą, todėl nagrinėjamoje byloje netenkintinas pareiškėjos prašymas įpareigoti atsakovę tenkinti pareiškėjos 2019-01-11 prašymą ir suderinti laikinų prekybos įrenginių projektą bei išduoti leidimus prekybai.

Pažymėtina ir tai, kad nagrinėjamos administracinės bylos atveju, pareiškėja ginčija viešojo administravimo subjekto priimto akto ir veiksmų (neveikimo) teisėtumą t. y. atsakovės atsisakymą atlikti administracinį veiksmą. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007-08-22 nutarimu Nr. 875 patvirtintų Asmenų prašymų nagrinėjimo ir jų aptarnavimo viešojo administravimo institucijose, įstaigose ir kituose viešojo administravimo subjektuose taisyklių 34 punktu, asmenų prašymai turi būti išnagrinėjami per 20 darbo dienų nuo prašymo užregistravimo institucijoje dienos, todėl atsakovė įpareigotina išnagrinėti pareiškėjos prašymą per 20 darbo dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos. Pripažinus, kad ginčijamas sprendimas neatitinka teisės aktų reikalavimų, atsakovė privalo tinkamai išnagrinėti pareiškėjos prašymą.

Teisėjų kolegija mano, jog  tikslinga pažymėti ir tai, kad LVAT praktikoje yra konstatuota, jog teismo sprendimas, kuriuo buvo panaikintas viešojo administravimo subjekto priimtas aktas dėl to, kad jame nėra aiškūs jo priėmimo motyvai, nereiškia, jog viešojo administravimo subjektas yra įpareigojamas priimti priešingą sprendimą – šiuo atveju viešojo administravimo subjektas gali priimti bet kokį sprendimą (ir tokį patį, koks buvo priimtas anksčiau), tačiau jame turi būti aiškiai nurodyti tokio sprendimo priėmimo motyvai (žr., pvz., LVAT 2014-01-08 nutartį administracinėje byloje Nr. A602-2008/2013; 2014-02-04. nutartį administracinėje byloje Nr. A602-120/2014, 2018-12-05 nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1240-556/2018 ir kt.). 

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Pagal ABTĮ 41 straipsnio 1 dalį dėl išlaidų atlyginimo suinteresuota proceso šalis iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos teismui pateikia prašymą raštu su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu. Prašymus dėl išlaidų atlyginimo teismas išnagrinėja priimdamas sprendimą dėl administracinės bylos. ABTĮ 40 straipsnio 1 dalis nustato, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą. ABTĮ 40 straipsnio 5 dalyje įtvirtinta, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę reikalauti atlyginti jai išlaidas advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti, o kitų atstovų pagal pavedimą pagalbai apmokėti patirtos išlaidos atlyginamos, jeigu teismas pripažįsta, kad jos buvo būtinos ir pagrįstos ir jos nėra susijusios su teisinių paslaugų teikimu proceso šaliai; atstovavimo išlaidų atlyginimo klausimas sprendžiamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka.

CPK 93 straipsnio 2 dalis numato, kad išlaidos priteisiamos proporcingai patenkintų ir atmestų reikalavimų daliai. CPK 98 straipsnio 2 dalis nustato, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip numatyta Lietuvos Respublikos teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio. Minėtas dydis nustatytas Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004-03-26 nutarimu patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (taikoma įsakymo redakcija, įsigaliojusi nuo 2015-03-20; TAR, 2015, Nr. 2015-03968; toliau – ir Rekomendacijos).

Pabrėžtina, kad LVAT yra pažymėjęs, jog teismas spręsdamas klausimą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo atitinkamoje byloje turi kompleksiškai įvertinti pareiškėjo patenkintų reikalavimų dalį, ar bylinėjimosi išlaidos buvo pagrįstos, būtinos, realios, priteisdamas atstovavimo išlaidas turi atsižvelgti į Rekomendacijose numatytus maksimalius dydžius, Rekomendacijų 2 punkte nurodytus kriterijus, įvertinti šalių patirtas išlaidas bei nustatyti jų dydį, kad nebūtų pažeistas šalių lygiateisiškumo principas, taip pat turi būti atsižvelgiama į tai, ar proceso šalys savo procesinėmis teisėmis naudojosi sąžiningai, ar proceso šalies išlaidavimas nebuvo perteklinis. Be to, teismas turi atsižvelgti į tai, kad priteistinoms bylinėjimosi išlaidoms taikomi ir bendrieji teisės principai – jos turi atitikti teisingumo, protingumo, sąžiningumo principus, reikalaujančius, be kita ko, kad asmenys, reikalaujantys jų atlyginimo, elgtųsi apdairiai, rūpestingai. Nei vienas iš šių nurodytų kriterijų neturi lemiamos reikšmės sprendžiant bylinėjimosi išlaidų priteisimo atitinkamai šaliai klausimą. Priešingai, bylą nagrinėjantis teismas turi įvertinti šių kriterijų visumą bei spręsti, ar yra pagrindas iš bylą pralaimėjusios šalies priteisti bylinėjimosi išlaidas ir kokio dydžio išlaidos turėtų būti priteisiamos (žr., pvz., LVAT 2013-05-02 nutartį administracinėje byloje Nr. A858-215/2013).

Pareiškėja prašo atlyginti skundo parengimo išlaidas, iš viso 1 500,00 Eur.

Pagal bylos duomenis skundą surašė ir teismui 2019-03-13 pateikė pareiškėjos atstovė advokatė Jūratė Juodienė. Iš pateiktų įrodymų (sąskaitos už teisinę pagalbą, bankinio mokėjimo pavedimo) spręstina, jog už nurodytus veiksmus pareiškėja sumokėjo prašyme nurodytus 1 500,00 Eur.

Rekomendacijų 8.2 punktas numato, jog rekomenduojamas priteisti maksimalus užmokesčio dydis už dokumentų parengimą (skundo surašymą) yra 2,5 Lietuvos statistikos departamento skelbiamo užpraėjusio ketvirčio vidutinio mėnesinio bruto darbo užmokesčio šalies ūkyje (be individualių įmonių).

Kadangi procesiniai veiksmai (skundo surašymas) buvo atliekami 2019 m. I ketvirtyje, pagrindu imami 2018 m. III ketvirčio rodikliai. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos pateiktais duomenimis (www.socmin.lt), vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių) nurodytą laikotarpį buvo 935,7 Eur, todėl maksimali priteistina suma už skundo surašymą yra 2339,25 Eur (935,7 * 2,5).

Išnagrinėtoje administracinėje byloje pateiktas procesinis dokumentas – skundas – patenka į aukščiau minimų ir Rekomendacijose apibrėžtų procesinių dokumentų sąvokas, jis atitinka šių dokumentų esmę. Prašomas priteisti 1 500,00 Eur dydis už procesinio dokumento surašymą neviršija Rekomendacijose nustatyto dydžio. 

Pareiškėja prašymu prašo priteisti 150,00 Eur išlaidų, patirtų už atstovavimą teismo posėdyje bei 150,00 Eur pasirengimą jam.

Pagal Rekomendacijų 8.19 punktą už vieną teisinių konsultacijų, atstovavimo teisme, pasirengimo teismo ar parengiamajam posėdžiui valandą, dalyvavimo derybose dėl taikos sutarties sudarymo valandą ar asmens atstovavimo ikiteisminėse ginčų sprendimo institucijose, jeigu tas pats ginčas vėliau tapo teisminiu, valandą, rekomenduojama priteisti 0,1 maksimalaus užmokesčio dydžio. Pagal Rekomendacijų 9 punktą, teisinių paslaugų teikimo laiko suma skaičiuojama valandomis, o minutėmis skaičiuojamas laikas apvalinimas taip: iki 30 minučių atmetama, 30 ir daugiau minučių laikoma kaip valanda. Atstovavimo teisme laikas skaičiuojamas nuo faktinio bylos nagrinėjimo pradžios iki pabaigos, neįskaitant pertraukų, ir vienoje byloje sumuojamas (10 punktas).

Iš Regionų apygardos administracinio teismo 2019-08-29 teismo posėdžio informacinės pažymos matyti, jog teismo posėdžio metu pareiškėjos interesus atstovavo advokatė Jūratė Juodienė, posėdžio pradžia – 09:02 val., pabaiga – 09:29 val., trukmė – 27 min. Vadinasi, pagal Rekomendacijų 9 punktą atmetama iki 0 val. Taigi nėra pagrindo priteisti už 0 val. atstovavimo teismo posėdyje išlaidas. Atkreiptinas dėmesys, kad pasirengimas teismo posėdžiams yra atstovavimo sudėtinė dalis, todėl papildomai už šiuos veiksmus išlaidos nepriteistinos.

Pareiškėja prašymu prašo priteisti 150,00 Eur už klausimų architektui suformulavimą dėl išvados pateikimo bei 150,00 Eur už prašymo dėl papildomų rašytinių įrodymų prijungimo, parengimą.

Rekomendacijų 8.17. punkte nustatyta, jog už kitų, nei nurodyta šių rekomendacijų 8.16 punkte, dokumentų, susijusių su atstovavimu bylų procese, parengimą (išskyrus dokumentus, kuriais šalinami procesinių dokumentų trūkumai) rekomenduojama priteisti 0,1 maksimalaus užmokesčio dydžio. Rekomendacijų 8.18. punkte įtvirtinta, kad už kiekvieną paklausimą renkant bylai reikalingus įrodymus rekomenduojama priteisti 0,01 maksimalaus užmokesčio dydžio.

Pareiškėja teismui pateikė 2019-08-26 prašymą dėl papildomų įrodymų prijungimo, kuriuo prašė prijungti 2019-08-19 architekto išvadą bei kitus rašytinius įrodymus. Minėti raštai teismui pateikti 2019 metų II ketvirtį, todėl priteistina rekomenduojama maksimali suma skaičiuojama pagal vidutinį mėnesinį bruto darbo užmokestį šalies ūkyje (be individualių įmonių) buvusį 2018 m. IV ketvirtį, kuris buvo 970,3 Eur. Darytina išvada, jog už prašymo dėl papildomų rašytinių įrodymų prijungimo, parengimą prašoma priteisti 150,00 Eur dydžio suma viršija Rekomendacijose nustatytą maksimalų dydį (970,3 Eur x 0,1 = 97,03 Eur), todėl galėtų būti priteista 97,03 Eur. Suma prašoma priteisti už klausimų architektui suformulavimą dėl išvados pateikimo (150,00 Eur) taip pat viršija Rekomendacijose nustatytą maksimalų dydį (970,3 Eur x 0,01 = 9,703 Eur), todėl galėtų būti priteista 9,7 Eur.

Spręsdama dėl pareiškėjui priteistino užmokesčio už suteiktas teisines paslaugas dydžio, teisėjų kolegija atsižvelgia į aplinkybę, kad aptarti raštai teismui buvo teikiami elektroninių ryšių priemonėmis, į bylos pobūdį, apimtį, sudėtingumą į tai, kad nurodyti dokumentai iš esmės buvo parengti paties pareiškėjos iniciatyva, nesant teismo įpareigojimo ir daro išvadą, jog iš atsakovo prašoma priteisti išlaidų už minėtų dokumentų surašymą 106,73 Eur (97,03 + 9,70) suma yra per didelė, todėl mažintina iki 75,00 Eur.

Pažymėtina, jog atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjos reikšti reikalavimai teismo sprendimu patenkinti iš dalies, todėl iš atsakovės priteisiamos visos pagrįstos pareiškėjos turėtos bylinėjimosi išlaidos patenkintų reikalavimų dalyje. Be kita ko, minėta, kad teismas, vertindamas bylinėjimosi išlaidų pagrįstumą, turi atsižvelgti ir į bendruosius teisės principus – išlaidos turi atitikti teisingumo, protingumo, sąžiningumo principus, reikalaujančius, be kita ko, kad asmenys, reikalaujantys jų atlyginimo, elgtųsi apdairiai, rūpestingai. Rekomendacijų 2 punkte įtvirtinta, kad teismas, nustatydamas priteistino užmokesčio už teikiamas teisines paslaugas dydį, atsižvelgia į šiuos kriterijus: bylos sudėtingumą (2.1 papunktis); ankstesnį (pakartotinį) dalyvavimą toje byloje (2.3 papunktis); sprendžiamų teisinių klausimų naujumą (2.7 papunktis); advokato darbo laiko sąnaudas (2.9 papunktis). Spręsdama dėl pareiškėjai priteistino užmokesčio už suteiktas teisines paslaugas dydžio, teisėjų kolegija atsižvelgia į aplinkybę, kad skundas teismui buvo teikiamas elektroninių ryšių priemonėmis, į bylos pobūdį, apimtį, sudėtingumą, protingumo sąžiningumo ir teisingumo principus, į tai, jog skundas tenkintinas tik iš dalies, ir daro išvadą, jog iš atsakovės priteistina išlaidų 1575,00 Eur (1 500,00 Eur už skundo surašymą + 75,00 Eur už dokumentų bei paklausimo parengimą) dydžio suma yra per didelė, todėl mažintina iki 1 000,00 Eur.

Prašyme prašoma priteisti žyminio mokesčio (23,00 Eur) išlaidas. Iš pateikto vietinio mokėjimo nurodymo matyti, kad pareiškėja Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos sumokėjo 23,00 Eur dydžio žyminį mokestį. Administracinėse bylose už kiekvieną skundą, nepaisant to, kiek jame keliama reikalavimų, mokamas 30,00 Eur žyminis mokestis, o paduodant skundą elektroninių ryšių priemonėmis, mokama 75 proc. už atitinkamą skundą (ABTĮ 35 straipsnio 1, 3 dalys). Teisėjų kolegija sprendžia, kad pareiškėjos naudai iš atsakovės priteistinas 22,50 Eur žyminis mokestis, nes pareiškėja vadovaudamasi ABTĮ 35 straipsnio 1 ir 2 dalimis teismui privalėjo sumokėti 22,50 Eur, o ne 23,00 Eur dydžio žyminį mokestį.

Nustatytų teisinių ir faktinių aplinkybių pagrindu, teisėjų kolegija pareiškėjos                      prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo tenkina iš dalies ir pareiškėjai iš atsakovės priteisia 1022,50 Eur (1000,00 Eur už skundo bei kitų dokumentų surašymą + 22,50 Eur žyminis mokestis) bylinėjimosi išlaidų. Kitoje dalyje prašymas atmestinas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 86 - 87 straipsniais, 88 straipsniu, 132 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija

n u s p r e n d ž i a:

Pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Jūros smeltė” skundą atsakovei Palangos miesto savivaldybės administracijai dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus tenkinti iš dalies.

Panaikinti atsakovės Palangos miesto savivaldybės administracijos 2019-02-08 raštą Nr. (4.27)-D3-693 „Dėl leidimo prekiauti ar teikti paslaugas”.

Įpareigoti atsakovę Palangos miesto savivaldybės administraciją iš naujo išnagrinėti pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Jūros smeltė” 2019-01-11 prašymą suderinti laikinų prekybos įrenginių projektą bei išduoti leidimus prekybai.

Kitoje dalyje pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Jūros smeltė” skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Priteisti pareiškėjai uždarajai akcinei bendrovei „Jūros smeltė” iš atsakovės Palangos miesto savivaldybės administracijos 1022,50 Eur (vienas tūkstantis dvidešimt du eurai ir 50 euro centų) išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme. Kitoje dalyje prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų atmesti.

Sprendimas per 30 kalendorinių dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą per Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmus.

Teisėjai                                                                                               Laimutė Jokubauskaitė

                                                                                                            Eglė Kiaurakytė 

     Aušrelė Mažrimienė