Vieša sprendimų paieška



Pavadinimas: nuasmenintas nutarimas byloje [A2.6.-1077-537-2014].docx
Bylos nr.: A2.6.-1077-537/2014
Bylos rūšis: administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teismas: Marijampolës rajono apylinkës teismas
Raktiniai žodžiai:
Teisiniai terminai:
Šalys:
Vardas/Pavardė/Pavadinimas Kodas Byloje kaip
Marijampolės apskrities policijos vyriausiasis komisariatas Kazlų Rūdos PK 191207757 institucija/pareigūnas, surašęs ATP protokolą
Kategorijos:
Administracinių teisės pažeidimų bylos
Pažeidimai transporte, kelių ūkio bei ryšių srityje (ATPK 111-155 straipsniai)
ADMINISTRACINIŲ TEISĖS PAŽEIDIMŲ BYLOS
Bendrieji administracinės atsakomybės klausimai
Administracinių nuobaudų skyrimas
Pažeidimai transporte, kelių ūkio bei ryšių srityje (ATPK 111-155 str.):
Transporto priemonių vairavimo ir eksploatavimo tvarkos pažeidimai (ATPK 123-134, 137-1373 str.):

Administracinio teisės pažeidimo byla: Nr

Administracinio teisės pažeidimo byla: Nr. A2.6.-1077-537/2014.

Proceso Nr.28-3-00855-2014-2

Procesinio sprendimo kategorija: 45.4.; 39.2.

(S)

 

 

MARIJAMPOLĖS RAJONO APYLINKĖS TEISMAS

NUTARIMAS  

 

2014-05-28

Marijampolė

                           

Marijampolės rajono apylinkės teismo teisėjas Raimundas Krušinys, sekretoriaujant M. D., dalyvaujant administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui, jo gynėjui advokato padėjėjui A. Z., išnagrinėjęs R. S.,  a.k (duomenys neskelbtini) gim. duomenys neskelbtini), gyv. duomenys neskelbtini), administracinio teisės pažeidimo bylą,

 

NUSTATĖ:

 

R. S. 2014-05-02, apie 08 val. 00 min., K. R. sav., Šalniškės km., vairavo transporto priemonę – automobilį R. M. 460.19, v/n (duomenys neskelbtini) vairuodamas transporto priemonę buvo neatidus, sukdamas į dešinę apgadino šalia keliuko augančią gyvatvorę ir stulpelį. Tokiais savo veiksmais R. S. pažeidė KET 14 p. ir padarė pažeidimą numatytą LR ATPK 127 str.2d..

Taip pat R. S. buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas ir dėl pažeidimo, numatyto LR ATPK 130 str. 1d., padarymo, t.y., už tai, kad jis pažeidė (duomenys neskelbtini) p. o būtent,  2014-05-02, apie 08 val. 00 min., K. R. sav., Šalniškės km., vairavo transporto priemonę – automobilį R. M. 460.19, v/n (duomenys neskelbtini) vairuodamas transporto priemonę buvo neatidus, sukdamas į dešinę apgadino šalia keliuko augančią gyvatvorę ir stulpelį, iš eismo įvykio pasišalino nepranešęs policijai.

Apklaustas bylos nagrinėjimo metu R. S. pripažino, jog, vairuodamas krovininį automobilį su puspriekabe, kurių ilgis apie 18 m., kliudė priekabos šonais eglių šakas. Tačiau, kad būtų automobilis ar puspriekabė apgadinusi eglių kamienus bei stulpelį, nematė. Prie jo automobilio buvo priėjęs nukentėjęs, tačiau apie jo turto apgadinimą nieko nesakė. Jei būtų matęs, jog apgadino svetimą turtą, nebūtų pasišalinęs iš eismo įvykio vietos. Eismo įvykio metu padarytą žalą nukentėjusiajam yra atlyginęs.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje praktikoje laikomasi pozicijos, kad ATPK130 str. 1 d. numatyto pažeidimo esmę sudaro tyčinis neteisėtas vairuotojo pasišalinimas iš eismo įvykio, su kuriuo jis susijęs, vietos, t. y., asmuo turi suvokti ne tik tai, kad jis sukėlė eismo įvykį, bet ir tai, kad iš šio įvykio vietos jis pasišalina neteisėtai. Tai reiškia, kad kiekvienu atveju teismas privalo nustatyti, jog konkrečioje situacijoje asmuo suvokė savo pareigą pasilikti eismo įvykio vietoje ir ją ignoruodamas pasišalino. Eismo įvykį sukėlusio ir iš įvykio vietos pasišalinusio asmens kaltės turinys nustatomas pagal bylos medžiagą, vertinant visas reikšmingas įvykio aplinkybes. Duomenys, rodantys, kad pasišalindamas asmuo tikėjosi apsunkinti kaltininko nustatymą, eismo įvykio aplinkybių atskleidimą, išvengti pareigos atlyginti nukentėjusiajam padarytą žalą, stengėsi paslėpti eismo įvykio pėdsakus, iš įvykio vietos pasišalino skubiai ir pan., atskleidžia, kad asmuo suvokė, jog, pasišalindamas iš eismo įvykio vietos, jis elgiasi neteisėtai. Priešingai, jeigu byloje nustatyta, kad eismo įvykį sukėlęs asmuo nevengia administracinės atsakomybės, pareigos atlyginti žalą nukentėjusiajam, neneigia savo kaltės dėl eismo įvykio ir pan., tokie duomenys paprastai rodo, kad asmuo iš įvykio vietos tyčia nepasišalino (arba pasišalino ne tyčia, o sąžiningai klysdamas dėl savo veiksmų teisėtumo) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartys administracinėse bylose Nr. 2AT-11-2012; Nr. 2AT-8-2013). Taigi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje, sprendžiant dėl asmens veikos kvalifikavimo pagal ATPK130 str. 1 d., akcentuojamas asmens siekis išvengti administracinės atsakomybės, pasitraukiant iš įvykio vietos, pažeidžiant KET taisykles.

Apibūdinant subjektyviuosius pasitraukimo iš eismo įvykio požymius, pažymėtina, kad šis pažeidimas gali būti padaromas tik tiesiogine tyčia – tada kai asmuo suvokia, kad jis susijęs su tokiu įvykiu (pvz., pats jį sukėlęs), ir iš jo pasišalina, suprasdamas tokio savo elgesio neteisėtumą, priešingumą KET taisyklėms, t. y., nori taip elgtis. Toks asmuo, suvokdamas savo pareigą pasilikti eismo įvykio vietoje, šią pareigą sąmoningai ignoruoja, t. y., pasišalina iš įvykio vietos, paprastai, siekdamas išvengti administracinės atsakomybės ir pareigos atlyginti padarytą žalą, nuslėpti savo neblaivumą, paslėpti eismo įvykio pėdsakus ir pan.

Taigi, pagrindžiant atsakomybę pagal ATPK 130 str. 1 d., turi būti atskleidžiamas kaltės (tiesioginės tyčios) turinys, be to, išsiaiškinamas ir pasišalinimo iš įvykio vietos motyvo, tikslo turinys. Tai ypač aktualu, kai eismo įvykio metu kilusi turtinė žala yra akivaizdžiai mažareikšmė, pasireiškianti nežymiais transporto priemonės apgadinimais ar kito turto sužalojimu. Todėl svarbu išsiaiškinti, kodėl asmuo nutarė pasišalinti, kaip jis vertino eismo įvykio kilimo priežastis, ar jis suvokė, kad tokiais savo veiksmais pažeidžia kito eismo dalyvio teisėtus interesus ir pan.

Kita vertus, sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą, būtina vadovautis ir Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu bei iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai.

Nagrinėjamu atveju, remiantis R. S. paaiškinimu, tarnybiniu pranešimu, eismo įvykio vietos schema, foto lentele, nustatyta, jog administracinėn atsakomybėn patraukto asmens R. S. vairuojama transporto priemonę – automobilis „R. M.“, su puspriekabe, sukdamas į dešinę, apgadino šalia keliuko augančią gyvatvorę ( eglučių kamienus prie pat žemės) ir išvertė stulpelį. Iš pačios administracinėn atsakomybėn patraukto asmens paaiškinimo policijos pareigūnams, teismo posėdyje duotų parodymų, teismas nustatė, jog jis nuo pat pradžių teigė, kad nepajuto, kad kliudė augančias eglutes ir stulpelį. Iš byloje pateiktos foto lentelės bei automobilio ir puspriekabės duomenų matyti, kad eglučių apgadinimai nėra žymūs, o automobilio R. M. su puspriekabe dydis ( bendras ilgis apie 18 m. ) galėjo leisti nepajusti, kad  susidūrimo su eglėmis metu buvo apgadinti minėtų eglučių kamienai ir stulpelis. Atsižvelgiant į paminėtas aplinkybes, darytina išvada, kad R. S. galėjo nesuvokti sukėlęs eismo įvykį ir iš eismo įvykio nepasišalino tyčia, taip nesiekdamas išvengti atsakomybės. Todėl administracinio  teisės pažeidimo teisena R. S. atžvilgiu pagal LR ATPK 130 str. 1 d. nutrauktina, nesant pažeidimo sudėties.

Ištyrus byloje surinktus įrodymus, nustatyta, kad R. S. savo veiksmais  padarė pažeidimą, numatytą LR ATPK 127 str.2d. Tai pripažino pats administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo bei administracinėn atsakomybėn patraukto asmens gynėjas. Įrodymų pakanka nustatyti visas faktines aplinkybes ir kaltę, abejoti jais nėra pagrindo.

R. S. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, jog jis prisipažįsta ir gailisi dėl padaryto pažeidimo, savanoriškai atlygino nukentėjusiajam padarytą turtinę žalą.. Atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažintina tai, kad R. S. pakartotinai per metus padarė tokios pačios rūšies teisės pažeidimą, už kurį jam jau buvo paskirta administracinė nuobauda.

Skiriant nuobaudą atsižvelgiama į padaryto administracinio teisės pažeidimo pobūdį, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Įvertinus šias aplinkybes, vadovaudamasis LR ATPK 30str. teismas sprendžia, jog R. S. pagal LR ATPK 127 str.2d.- skirtina sankcijos vidurkyje numatyta bauda. Administracinio  teisės pažeidimo teisena R. S. atžvilgiu pagal LR ATPK 130 str. 1 d. nutrauktina.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATPK 30-32 str., 286-288 str., teismas

 

NUTARĖ:

 

R. S. pripažinti kaltu, padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą LR ATPK 127 sr.2d. ir už tai jam paskirti jam 150 Lt (vieno šimto penkiasdešimt litų) baudą.

Administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną R. S. atžvilgiu pagal LR ATPK 130 str. 1 d. nutraukti.

Sutinkamai su LR ATPK 313 str. pažeidėjui išaiškintina, jog bauda turi būti sumokėta per 40 d. nuo nutarimo nuorašo įteikimo dienos, o apskundus nutarimą-ne vėliau kaip per 40 dienų  nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos. Jei baudos pažeidėjas sumokėti negali, - turi teisę, rašytiniu prašymu, kreiptis į baudą paskyrusią instituciją ar pareigūną dėl paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo, priimant nutarimą arba ne vėliau kaip per 40d. nuo nutarimo priėmimo dienos. Laiku nesumokėjus baudos ir nepaprašius jos mokėjimą išdėstyti per ilgesnį laiką, pažeidėjui gresia papildomos išlaidos. Bauda turi būti sumokėta į VMI prie LRFM sąskaitą, įplaukos kodas – 6030, kvitas M. M. apskrities VPK K. R. PK. Laiku nesumokėjus baudos, nutarimas perduodamas antstoliui vykdymui, tokiu atveju iš nubausto asmens išieškomos ir vykdymo išlaidos. Nutarimas per 20 dienų gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui M. M. rajono apylinkės teismą.

 

 

Teisėjas                                                         Raimundas Krušinys