Civilinė byla Nr. e2-176-1142/2022

Teisminio proceso Nr. 2-25-3-00835-2021-3

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.4.2.2;

 (S)

2.4.2.9.1; 3.2.6.1

PLUNGĖS APYLINKĖS TEISMAS

S P R E N D I M A S  

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. gegužės 2 d.

Kretinga

Plungės apylinkės teismo Kretingos rūmų teisėjas Žilvinas Jaraminas,

sekretoriaujant Nijolei Mikaločienei, Danutei Šolinskienei,

dalyvaujant ieškovės atstovui advokatui Eduardui Puškoriui,

atsakovės atstovui advokatui Dainiui Motužiui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės A. N. ieškinį atsakovei J. G. dėl naudojimosi gyvenamuoju namu tvarkos nustatymo, savavališkos statybos padarinių pašalinimo, neturtinės žalos atlyginimo bei atsakovės J. G. priešieškinį ieškovei A. N. dėl naudojimosi gyvenamuoju namu tvarkos nustatymo, išvadą byloje teikianti institucija – Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos.

Teismas

n u s t a t ė :

I.                      Šalių reikalavimų ir atsikirtimų esmė

1.       Ieškovė A. N. kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovei J. G. dėl naudojimosi gyvenamuoju namu tvarkos nustatymo, savavališkos statybos padarinių pašalinimo, neturtinės žalos atlyginimo. Ieškovė patikslintu ieškiniu teismo prašo: 1) įpareigoti atsakovę per 1 mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos atstatyti iki teisės pažeidimo buvusią padėtį – namo mansardos nuotekų vamzdį vertikaliai prijungti prie name esamo nuotekų tinklo, prie mansardos inžinerinių įrenginių ir prie rūsyje esančio nuotakyno per patalpą 1-4 pagal pridedamą nuotekų vamzdžio schemą, o atsakovei nevykdant šio teismo sprendimo – paskirti jai 50 Eur dydžio baudą už kiekvieną teismo sprendimo nevykdymo dieną; 2) nustatyti naudojimosi gyvenamuoju namu, esančiu (duomenys neskelbtini), tvarką: ieškovei paskirti naudotis patalpas, inventorinėje namo byloje pažymėtas numeriais 1-7, 1-8, 1-9, 1-10, 1-11, 1-12, 1-13, R-5 ir 0-1 patalpą, atsiradusią pagal pridedamą pastato paprastojo remonto projektą, atsakovei paskirti naudotis patalpas, inventorinėje namo byloje pažymėtas numeriais 1-1, 1-2, 1-3, 1-4, 1-5, 1-6, R-3, R-4, o patalpas R-1, R-2 ir patalpą 0-2, atsiradusią pagal pridedamą pastato paprastojo remonto projektą, šalims paskirti naudotis bendrai. Įpareigoti ieškovę savo lėšomis atlikti namo laiptinės R-1 pertvarkymus, įrengiant patalpas 0-1 ir 0-2 pagal paprastojo remonto projektą; 3) priteisti ieškovei iš atsakovės 500 Eur neturtinei žalai atlyginti ir bylinėjimosi išlaidas.

1.1.                      Ieškinyje ir teismo posėdžio metu ieškovė (jos atstovas) nurodė, kad 2020 m. rugsėjo 12 d. mirus šalių mamai S. G. pagal Kretingos rajono 2-ojo notaro biuro notarės 2019 m. birželio 6 d. patvirtintą testamentą ieškovė A. N. paveldėjo 1/3 dalį gyvenamojo namo, pastatą – garažą, pastatą – sandėlį, 1/3 dalį kitų inžinerinių kiemo statinių, 1/6 dalį žemės sklypo, esančių (duomenys neskelbtini). Kitas 2/3 dalis gyvenamojo namo, pastatą – šiltnamį, 2/3 dalis kitų inžinerinių statinių, 5/6 dalis žemės sklypo paveldėjo atsakovė J. G.. Toks palikėjos sprendimas buvo pagrįstas aplinkybe, kad ieškovė daug metų gyveno su mama ir naudojosi gyvenamojo namo antro aukšto palėpės patalpomis, kurios įrengtas kaip atskiras butas, o jos mama naudojosi pirmuoju namo aukštu. Gyvenamojo namo bendras plotas yra 180,95 kv. m., iš jo palėpės gyvenamas plotas sudaro 48,53 kv. m., pirmo aukšto gyvenamas plotas – 65,70 kv. m. Šiuo metu ieškovė naudojasi visa namo palėpe (patalpos 1-7, 1-8, 1-9, 1-10, 1-11, 1-12, 1-13), o atsakovė naudojasi visa namo pirmo aukšto dalimi (patalpos 1-1, 1-2, 1-3, 1-4, 1-5, 1-6). Šalys bendrai naudojasi laiptais, vedančiais į bendras rūsio patalpas ir koridoriumi pirmajame namo aukšte. Šalys taip pat bendrai naudojasi 23,46 kv. m. rūsio patalpa R-2 (katilinė), 3,71 kv. m. rūsio koridoriumi (tambūras, laiptai R-1). Ieškovė naudojasi 7,82 kv. m. rūsio patalpa R-5, atsakovė naudojasi likusiomis 16,31 kv. m. (R-4) ir 15,42 kv. m. (R-3) rūsio patalpomis. Atsakovė iš viso asmeniškai naudojasi 97,43 kv. m. ploto gyvenamojo namo patalpomis, iš jų 65,70 kv. m. gyvenamosios paskirties ir 31,73 kv. m. rūsio patalpų, o ieškovė asmeniškai naudojasi 56,35 kv. m. gyvenamojo namo patalpų, iš jų 48,53 kv. m. gyvenamosios paskirties ir 7,82 kv. m. rūsio patalpų. Bendrai šalys naudojasi 31,99 kv. m. ploto viso namo patalpų.

1.2.                      Į ieškovės naudojamas namo antrojo aukšto patalpas ir atsakovės naudojamas pirmojo aukšto patalpas bei rūsį visada buvo patenkama per du įėjimus, kurie liko ir po palikimo priėmimo. Ieškovės teigimu, atsakovė į savo faktiškai naudojamų patalpų dalį patenka naudodamasi bendru įėjimu, tačiau nepagrįstai nesinaudoja įėjimu iš fasadinės namo pusės. Be to, atlikusi remonto darbus, atsakovė įsirengė trečią įėjimą (duris – langą) į vidinį namo kiemą, į kurį patenkama iš virtuvės patalpos 1-6. Atsakovei buvo siūloma patekti į jos naudojamas patalpas per fasadinę namo pusę, per kurią patenkama į patalpą 1-5, taip pat per virtuvės patalpą 1-6, tačiau atsakovė nesutiko ir pageidauja toliau naudotis visais trimis įėjimais į namą. Ieškovės nuomone, siekiant privatumo būtų optimalu, jog šalys naudotųsi atskirais įėjimais į namą. Šiuo tikslu ieškovė parengė paprastojo remonto projektą, pagal kurį namo laiptinė būtų padalinta į dvi dalis (atsirastų naujos patalpos 0-1 ir 0-2), iš kurių patalpa 0-1 būtų priskirta naudoti ieškovei, o patalpa 0-2 būtų priskirta šalims naudoti bendrai. Įgyvendinant šio projekto sprendinius iš atsakovės naudojamo koridoriaus, pažymėto 1-2, būtų užveriama anga, pašalintos durys, kurie dabar naudojami patekti į namo laiptinę, taip pat būtų atveriama anga iš koridoriaus 1-2 į tambūrą 1-1. Ieškovė šiuos pertvarkymus atliktų savo sąskaita. Pagal ieškovės siūlomą naudojimosi namu tvarką šalys turėtų atskirus įėjimus į namą, todėl tokia tvarka būtų optimali, sumažintų konfliktų kilimo tikimybę, užtikrintų šalių privatumą.

1.3.                      Ieškovė taip pat nurodė, kad 2021 metais atsakovė be ieškovės sutikimo atliko savo naudojamos gyvenamojo namo dalies remonto darbus. Remonto metu atsakovė 2021 m. rugsėjo mėnesį išardė nuotekų sistemos dalį, kuri užtikrino palėpės nuotakyno funkcionavimą. Dėl šių atsakovės veiksmų ieškovės naudojamai palėpės patalpai buvo atjungta nuotekų sistema. Ieškovė paaiškino, kad atsakovės neteisėtai pašalintas nuotekų vamzdis, kurį prieš daug metų buvo įrengusi ankstesnė namo savininkė, iš mansardos buvo nuvestas į rūsį per pirmo aukšto patalpas ir rūsyje buvo prijungtas prie bendro nuotekų tinklo. Dėl atsakovės pašalinto nuotekų vamzdžio ieškovė neteko galimybės naudotis nuotekų sistema savo faktiškai naudojamoje gyvenamojo namo dalyje. Prasidėjus ginčui, atsakovė savo nuožiūra ir savavališkai įrengė konstrukciją nuotakynui funkcionuoti, t. y. nuotekų stovo dalį 90 laipsnių kampu pirmo aukšto ir mansardos perdangoje sujungė su gulsčiąja dalimi, kurią, namo sienoje išgręžusi angą, išvedė į lauką, o lauke 90 laipsnių kampu sujungė su dar viena horizontalia dalimi ir, namo pamate išgręžusi angą, horizontaliai nuvedė į namo rūsį. Rūsyje ši konstrukcija 90 laipsnių kampu sujungta su buvusio nuotekų stovo vertikaliąja dalimi, kuri susijungia su išvadu. Ieškovės teigimu, toks sprendinys neatitinka statybos veiklą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų, ši atsakovės savavališkai įrengta inžinerinė konstrukcija nėra tinkama naudoti, kelia nuotakyno avarijos ir nuostolių atsiradimo grėsmę, todėl atsakovė įpareigotina atstatyti nuotakyną į iki pažeidimo buvusią padėtį pagal pateiktą mansardos nuotekų schemą.

1.4.                      Ieškovė taip pat nurodė, kad dėl atsakovės veiksmų (nuotekų vamzdžio pašalinimo) ji ilgai negalėjo naudotis savo gyvenamuoju būstu pagal paskirtį, gyventi visaverčio gyvenimo, savo fiziologinius poreikius privalėjo tenkinti naudodamasi kaimynų turtu. Visa tai ieškovei sukėlė nepatogumus ir neigiamus išgyvenimus, todėl atsakovė privalo atlyginti ieškovei jos patirtą 500 Eur neturtinę žalą.

2.       Atsakovė J. G. pareiškė priešieškinį ieškovei A. N. dėl naudojimosi gyvenamuoju namu tvarkos nustatymo, juo prašo ieškovės patikslintą ieškinį atmesti ir nustatyti atsakovės siūlomą naudojimosi gyvenamuoju namu, esančiu (duomenys neskelbtini) tvarką: ieškovei priskirti asmeniškai naudoti patalpas, inventorinėje namo byloje pažymėtas indeksais 1-7, 1-8, 1-9, 1-10, 1-11, 1-12, 1-13, R-5, o patalpomis R-1, R-2, R-3 (rūsio patalpos) bei pirmo aukšto koridoriumi paskirti naudotis bendrai pagal šalims priklausančias gyvenamojo namo dalis (1/3 ieškovei, 2/3 atsakovei), iš viso ieškovei paskiriant naudotis 70,54 kv. m. gyvenamojo namo; atsakovei priskirti asmeniškai naudoti patalpas, inventorinėje namo byloje pažymėtas indeksais 1-1, 1-2, 1-3, 1-4, 1-5, 1-6, R-4, o patalpomis R-1, R-2, R-3 (rūsio patalpos) bei pirmo aukšto koridoriumi paskirti naudotis bendrai pagal šalims priklausančias gyvenamojo namo dalis (1/3 ieškovei, 2/3 atsakovei), iš viso atsakovei paskiriant naudotis 110,39 kv. m. gyvenamojo namo; priteisti atsakovei iš ieškovės 4 132,71 Eur kompensaciją ir bylinėjimosi išlaidas.

2.1.                      Atsakovė (jos atstovas) procesiniuose dokumentuose ir teismo posėdžio metu nurodė, kad ieškovei priklauso 1/3, o atsakovei – 2/3 dalys gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini). Tai reiškia, kad ieškovei priklauso 60,31 kv. m., o atsakovei – 120,63 kv. m. namo ploto. Pagal šiuo metu esančią nusistovėjusią naudojimosi namu tvarką ieškovė asmeniškai naudojasi patalpomis, pažymėtomis indeksais R-5 (rūsio patalpos), 1-7, 1-8, 1-9, 1-10, 1-11, 1-12, 1-13, o atsakovė asmeniškai naudojasi patalpomis, pažymėtomis indeksais R-4 (rūsio patalpa), 1-1, 1-2, 1-3, 1-4, 1-5, 1-6. Likusiomis patalpomis, pažymėtomis indeksais R-1, R-2, R-3, šalys naudojasi bendrai. Atsakovė nesutinka su ieškovės reikalavimu sukurti dvi naujas patalpas 0-1 ir 0-2 pagal jos pateiktą paprastojo remonto projektą, nes koridoriaus patalpa, iš kurios prašoma sukurti šias dvi naujas patalpas, pagal atnaujintus kadastrinių matavimų duomenis nėra pažymėta kaip patalpa, ji nėra pažymėta pastato patalpų eksplikacijoje, todėl ši patalpa nepatenka į gyvenamojo namo bendrą plotą. Atsakovė taip pat nurodo, kad ieškovės siūloma naudojimosi gyvenamuoju namu tvarka, sukuriant naujas patalpas 0-1 ir 0-2, neužtikrins racionalaus turto naudojimo ir bendraturčių interesų pusiausvyros. Ieškovės siūlomi sprendiniai neužtikrina atsakovės teisės tinkamai patekti į rūsį, kuriame ji laiko sodo techniką, daržoves, vaisius ir kt., todėl vienintelis protingas ir racionalus būdas atsakovei patekti į rūsį yra tiesiai per koridorių, į kurį patenkama per pagrindinį namo įėjimą iš kiemo pusės. Pagal ieškovės siūlomą tvarką atsakovė visą sodo techniką, įrankius, daržoves ir kitus daiktus į rūsį turėtų gabenti per verandą (1-5), iš jos per svetainę (1-4), iš jos į patalpą, pažymėtą indeksu 1-2, iš jos į sandėliuką, pažymėtą indeksu 1-1, kurio plotas tik 0,84 kv. m., o iš jo į ieškovės prašomą sukurti patalpą 0-2 ir tik tada į rūsį. Tokia tvarka nebūtų protinga ir pažeistų atsakovės interesus. 

2.2.                      Atsakovės teigimu, priimtiniausias sprendimas šiuo atveju būtų nustatyti naudojimosi namu tvarką, kuri jau yra nusistovėjusi ir kurią atsakovė siūlo nustatyti priešieškiniu. Pagal atsakovės siūlomą naudojimosi gyvenamuoju namu tvarką ieškovei tektų 10,23 kv. m. bendro namo ploto daugiau, nei jai priklauso pagal turimą nuosavybės teisės idealiąją dalį. Dėl to atsakovei iš ieškovės priteistina 4 132,70 Eur kompensacija, kuri apskaičiuota pagal VĮ Registrų centro duomenis apie namo rinkos vertę (403,98 Eur (1 kv. m. kaina) x 10,23 kv. m. = 4 132,71 Eur).

2.3.                      Atsakovė nesutinka su ieškovės reikalavimu atkurti iki teisės pažeidimo buvusią padėtį dėl nuotekų sistemos. Ši nuotekų sistema buvo sumontuota prieš 20 metų ir nebuvo teisiškai registruota. Ieškovės valdomos mansardos patalpos registruotos tik 2022 m. vasario 11 d. Tai reiškia, kad iki šios datos pati ieškovė nebuvo registravusi šios nuotekų sistemos, todėl jos reikalavimas pašalinti savavališkos statybos padarinius, kurie nebuvo nustatyti, yra neteisėtas. Be to, ieškovės naudojamas vamzdis buvo pravestas per atsakovės naudojamą patalpą, pažymėtą 1-4 (svetainę), o tai neatitiko jokių sanitarinių reikalavimų. Kadangi buvusi nuotekų sistema buvo įrengta seniai ir savavališkai, dėl avarijos grėsmės atsakovė savo lėšomis ją pertvarkė, išvesdama nuotekų vamzdį į lauką, ties namo išorine siena. Ieškovės nurodyti statybą reglamentuojantys teisės aktai yra tik rekomendacinio pobūdžio, jie nedraudžia nuotekų vamzdžio įrengti namo išorėje. Vien tai, kad ieškovės netenkina estetinis vamzdyno vaizdas namo išorėje nesuteikia jai teisės reikalauti šį vamzdį pašalinti. Šiuo metu nuotekų sistema funkcionuoja ir ieškovė ja naudojasi.

2.4.                      Atsakovė taip pat nesutinka su ieškovės reikalavimu dėl neturtinės žalos atlyginimo. Atsakovės teigimu, bet kokie remonto darbai sukelia tam tikrų laikinų nepatogumų, kurie yra neišvengiami, tačiau būtini. Be to, ginčo namų valdoje ieškovei priklauso pagalbiniai pastatai, todėl ieškovė turėjo galimybę naudotis ten esančiu vandentiekiu, taip pat lauko tualetu. Kol vyko nuotekų sistemos remonto darbai, ieškovė jais naudojosi. Atsakovės nuomone, ieškovės reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo turi būti atmestas.

Teismas

k o n s t a t u o j a :

Ieškinys ir priešieškinis tenkintini iš dalies.

Faktinės aplinkybės ir byloje kilusio ginčo esmė

3.       Iš byloje esančių įrodymų nustatyta, kad ieškovė ir atsakovė yra nekilnojamojo turto, esančio (duomenys neskelbtini), bendraturtės. Ieškovei nuosavybės teise priklauso 1/3 dalis pastato – gyvenamojo namo, pastatas – garažas, pastatas – sandėlis, 1/3 dalis kitų inžinerinių statinių – kiemo statinių, o atsakovei nuosavybės teise priklauso 2/3 dalys pastato – gyvenamojo namo, pastatas – šiltnamis, 2/3 dalys kitų inžinerinių statinių – kiemo statinių, esančių (duomenys neskelbtini). Byloje nustatyta, kad 2022 m. vasario 11 d. Nekilnojamojo turto registre buvo įregistruoti patikslinti pastato – gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), kadastriniai duomenys pagal 2021 m. spalio 20 d. nekilnojamojo daikto kadastro duomenų bylą, taip pat 2021 m. spalio 21 d. deklaracija apie statybos užbaigimą / paskirties pakeitimą. Byloje nėra ginčo dėl to, kad atlikdama dalies gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), remonto darbus, atsakovė pertvarkė nuotekų sistemą, namo išorėje įrengdama nuotekų vamzdį, kuris užfiksuotas antstolės Vidos Daugirdienės 2021 m. gruodžio 13 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokole.  

4.       Šioje byloje ieškovė reiškia atsakovei reikalavimą dėl naudojimosi gyvenamuoju namu tvarkos nustatymo, savavališkos statybos padarinių pašalinimo, neturtinės žalos atlyginimo. Atsakovė priešieškiniu reiškia ieškovei reikalavimą dėl naudojimosi gyvenamuoju namu tvarkos nustatymo. Atsižvelgiant į tai, byloje nagrinėti šie klausimai: 1) dėl naudojimosi gyvenamuoju namu, esančiu (duomenys neskelbtini), tvarkos nustatymo; 2) dėl ieškovės reikalavimo įpareigoti atsakovę pašalinti savavališkos statybos padarinius, atkuriant iki pertvarkymo buvusią nuotekų sistemos būklę; 3) dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Dėl naudojimosi gyvenamuoju namu tvarkos nustatymo

5.       Šioje byloje pareikštu ieškiniu ir priešieškiniu yra prašoma nustatyti šalių naudojimosi gyvenamuoju namu, esančiu (duomenys neskelbtini), tvarką. Tiek patikslintu ieškiniu, tiek patikslintu priešieškiniu naudojimosi gyvenamuoju namu tvarką prašomą nustatyti pagal 2022 m. vasario 11 d. Nekilnojamojo turto registre įregistruotos 2021 m. spalio 20 d. gyvenamojo namo kadastrinių matavimų bylos duomenis, jame esančius gyvenamojo namo patalpų planus ir juose nurodytus patalpų žymėjimus. Taigi tarp šalių nėra ginčo dėl to, kad naudojimosi namu tvarka turi būti nustatyta kadastrinių matavimų byloje esančių duomenų ir patalpų planų pagrindu.

6.       Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.75 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama bendraturčių sutarimu. Kai yra nesutarimas, valdymo, naudojimosi ir disponavimo tvarka nustatoma teismo tvarka pagal bet kurio iš bendraturčių ieškinį.

7.       Kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad teismas, spręsdamas bendraturčių ginčą dėl naudojimosi bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektu tvarkos nustatymo, nepriklausomai nuo to, pagal kurio bendraturčio ieškinį nagrinėjama byla, turi paisyti visų bendrosios dalinės nuosavybės dalyvių įstatymų saugomų interesų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. kovo 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-303/2003); priimti abiem pusėms priimtiniausią sprendimą, atsižvelgdamas į ginčo šalių turimas bendrosios nuosavybės dalis, įvertindamas šalių nesutarimo priežastis, siekdamas, kad nustatoma naudojimosi tvarka būtų patogi bendraturčiams, racionali ir padėtų geriau valdyti nuosavybę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-291/2007, 2010 m. sausio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-13/2010).

8.       Kasacinis teismas taip pat yra nurodęs, kad savininko teisių užtikrinimą geriausiai atitinka tokia naudojimosi tvarka, kai kiekvienam bendraturčiui paskiriama naudotis realioji daikto dalis atitinka jo idealiąją dalį pagal bendrosios dalinės nuosavybės teisę ir visiems bendraturčiams tenka pagal savo naudingąsias savybes vienodo vertingumo daikto dalys. Praktikoje nustatyti tokią naudojimosi tvarką ne visada galima, todėl leistini tam tikri nukrypimai nuo šio modelio ir tai nelaikytina netinkama naudojimosi tvarka. Neteisėtu naudojimosi bendru daiktu tvarkos nustatymu gali būti pripažinti tokie atvejai, kai šia tvarka, be kita ko, nepagrįstai suteikiama pirmenybė vienam iš bendraturčių, paskirtos naudotis dalys labai skiriasi nuo bendraturčiams tenkančių idealiųjų dalių dydžių ir už tai nekompensuojama, kai tvarka objektyviai įtvirtina prielaidas kilti konfliktams dėl bendro daikto naudojimo, kai tvarka neracionali, nustato neefektyvų, neekonomišką daikto naudojimą, kai tvarka pažeidžia teisės aktų reikalavimus ar trečiųjų asmenų teises (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. liepos 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-418-611/2015).

9.       Iš byloje pateiktos gyvenamojo namo 2021 m. spalio 20 d. kadastrinių matavimų bylos matyti, kad ginčo gyvenamasis namas susideda iš pirmo aukšto patalpų, kurios kadastrinių matavimų byloje esančiame plane žymimos indeksais 1-1, 1-2, 1-3, 1-4, 1-5, 1-6, pastogės patalpų, kurios kadastrinių matavimų byloje esančiame plane žymimos indeksais 1-7, 1-8, 1-9, 1-10, 1-11, 1-12, 1-13 ir rūsio patalpų, kurios kadastrinių matavimų byloje esančiame plane žymimos indeksais R-1, R-2, R-3, R-4, R-5. Be to, gyvenamajame name yra koridorius (laiptinė), kuriame yra laiptai, vedantys į rūsį ir pastogės patalpas. Byloje tarp šalių iš esmės nėra ginčo dėl to, jog šiuo metu ieškovė faktiškai naudojasi antrajame namo aukšte esančia pastoge, o atsakovė faktiškai naudojasi pirmuoju namo aukštu. Iš šalių atstovų paaiškinimų ir byloje esančių rašytinių įrodymų matyti, kad tiek pirmojo aukšto, tiek pastogės patalpos yra pritaikytos gyventi, turi atskirus sanitarinius mazgus ir sudaro sąlyginai atskiras ir viena nuo kitos nepriklausomas, iš esmės vienodo vertingumo gyvenamąsias patalpas. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, nustatytina, kad ieškovė naudojasi gyvenamojo namo pastogės patalpomis, plane pažymėtomis indeksais 1-7, 1-8, 1-9, 1-10, 1-11, 1-12, 1-13, o atsakovė naudojasi gyvenamojo namo pirmo aukšto patalpomis, plane pažymėtomis indeksais 1-1, 1-2, 1-3, 1-4, 1-5, 1-6.

10.       Byloje nėra ginčo dėl to, kad ieškovė šiuo metu faktiškai naudojasi 7,82 kv. m. ploto rūsio patalpa, plane pažymėta indeksu R-5, kurią tiek ieškiniu, tiek priešieškiniu yra prašoma priskirti asmeniškai naudoti ieškovei. Byloje nėra ginčo ir dėl to, kad atsakovė šiuo metu faktiškai naudojasi 16,31 kv. m. ploto rūsio patalpa, plane pažymėta indeksu R-4, kurią tiek ieškiniu, tiek priešieškiniu yra prašoma priskirti asmeniškai naudoti atsakovei. Šalys sutaria ir dėl to, kad rūsio patalpos, plane pažymėtos indeksais R-1 ir R-2, abiejų šalių yra naudojamos bendrai, tokią naudojimosi šiomis rūsio patalpomis tvarką ir prašoma nustatyti tiek ieškiniu, tiek priešieškiniu, t. y. priskirti šias patalpas naudoti bendrai abiem šalims. Šalys nesutaria dėl 15,42 kv. m. ploto rūsio patalpos, plane pažymėtos indeksu R-3, naudojimo. Ieškovė ieškiniu prašo šią patalpa priskirti naudoti atsakovei, o atsakovė priešieškiniu prašo nustatyti, jog šią patalpą abi šalys naudos bendrai. Iš priešieškinyje nurodytų aplinkybių ir teismo posėdžio metu atsakovės atstovo teiktų paaiškinimų matyti, jog atsakovės priešieškinio reikalavimas dėl bendro R-3 patalpos naudojimo iš esmės grindžiamas tuo, kad šioje patalpoje yra vandens apskaitos prietaisai ir nuotekų vamzdynas. Vis dėlto, teismo posėdžio metu ieškovės atstovas paaiškino, kad šiuo metu ieškovės vandens apskaitos prietaisai iš patalpos R-3 yra perkelti į patalpą, plane pažymėtą indeksu R-2, todėl R-3 patalpoje nėra jokių ieškovei priklausančių apskaitos prietaisų ir ieškovė šia patalpa faktiškai nesinaudoja. Teismo posėdžio metu atsakovės atstovas šių aplinkybių neginčijo. Teismo vertinimu, vien tai, kad per šią patalpą eina namo nuotekų vamzdis savaime nelemia poreikio abiem šalims naudoti visą šią patalpą bendrai, juolab, kad ieškovė nepageidauja šia patalpa naudotis ir prašo ją priskirti atsakovei. Įvertinus tai, kad ieškovė faktiškai nesinaudoja rūsio patalpa R-3 ir ieškiniu neprašo leisti naudotis šia patalpa, ieškovės naudojami vandens apskaitos prietaisai buvo perkelti į rūsio patalpą R-2, atsižvelgiant į tai, jog atsakovės idealioji nuosavybės teisės dalis ginčo name yra didesnė, siekiant sumažinti bendro naudojimo patalpų kiekį, nustatytina, kad 15,42 kv. m. ploto rūsio patalpa, plane pažymėta indeksu R-3, naudojasi atsakovė. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, nustatytina, kad ieškovė naudojasi rūsio patalpa, plane pažymėta indeksu R-5, atsakovė naudojasi rūsio patalpomis, plane pažymėtomis indeksais R-4 ir R-3, o rūsio patalpomis, plane pažymėtomis indeksais R-1 ir R-2, šalys naudojasi bendrai.

11.       Šioje byloje esminis šalių ginčas kilo dėl patekimo į gyvenamąjį namą tvarkos. Ieškovė prašo nustatyti naudojimosi tvarką, pagal kurią iš kiemo pusės esančiu įėjimu į namą naudotųsi tik ieškovė, o atsakovė į namą galėtų patekti iš namo fasadinės pusės per patalpą 1-5 (veranda) bei padidintą langą-duris, per kurias patenkama į virtuvės patalpą 1-6. Šiuo tikslu pagal ieškovės pateiktą paprastojo remonto projektą siūloma iš esamos koridoriaus (laiptinės) patalpos įrengti dvi naujas patalpas, projekte žymimas 0-1 ir 0-2. Įgyvendinant projekto sprendinius iš atsakovės naudojamo koridoriaus 1-2 būtų užveriama anga, pašalintos durys, kurie dabar naudojami patekti į namo laiptinę, taip pat būtų atveriama anga iš koridoriaus patalpos 1-2 į tambūrą, plane pažymėtą indeksu 1-1. Šis ieškovės reikalavimas grindžiamas poreikiu užtikrinti šalių privatumą ir sumažinti konfliktinių situacijų kilimo tikimybę. Atsakovė su šia ieškovės siūloma tvarka nesutinka, pageidauja ir toliau naudotis iš kiemo pusės esančiu įėjimu.

12.       Iš byloje esančių įrodymų matyti, kad šiuo metu į gyvenamąjį namą galima patekti per iš kiemo pusės esantį įėjimą, per kurį yra patenkama į laiptinę, vedančią laiptais į pastogės ir rūsio patalpas, taip pat yra įėjimas į namą per fasadinę namo pusę, t. y. į patalpą, plane pažymėtą indeksu 1-5 (veranda). Nors ieškovė teigia, kad atlikdama remonto darbus, atsakovė padidino virtuvės patalpoje 1-6 esantį langą, todėl faktiškai į namą gali būti patenkama ir per 1-6 patalpą, tačiau kaip matyti iš byloje esančių nuotraukų, antstolės faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo, šis langas iš lauko pusės turi palangę, ties šia namo siena yra įrengta veja, todėl aptariamas langas iš esmės nėra pritaikytas naudoti kaip įėjimas į namą.

13.       Teismas atsižvelgia į tai, kad pagal byloje pateiktus kadastrinių matavimų bylos duomenis matyti, jog ieškovės siūloma pertvarkyti koridoriaus (laiptinės) patalpa yra kiek daugiau nei 2 kv. m. ploto, todėl ją padalijus į dvi atskiras patalpas pagal ieškovės parengtą paprastojo remonto projektą, naujai įrengiamų patalpų plotas sumažėtų iš esmės dvigubai. Tai reiškia, jog norėdama patekti į rūsį, atsakovė iš pirmo aukšto patalpos, plane pažymėtos indeksu 1-2, per ieškovės siūlomas įrengti duris turėtų patekti į 0,86 kv. m. ploto patalpą, plane pažymėtą indeksu 1-1, kuri šiuo metu naudojama kaip sandėliukas, iš jos per duris patekti į ieškovės siūlomą įrengti apie 1 kv. m. ploto patalpą 0-2 ir iš jos laiptais patekti į rūsį. Teismas sutinka su atsakovės argumentais, jog tokia ieškovės siūloma patekimo į rūsį tvarka, itin maža patalpos 1-1 ir siūlomos įrengti patalpos 0-2 kvadratūra, neatitiktų racionalaus turto naudojimo, patogumo ir bendraturčių interesų pusiausvyros principų.

14.       Teismas taip pat neturi pagrindo sutikti su ieškovės argumentais, jog bendras įėjimas į namą iš kiemo pusės iš esmės pažeidžia ieškovės teisę į privatumą ir lemia poreikį atlikti ieškovės siūlomus pertvarkymus. Pažymėtina, kad ginčo namas šalims priklauso bendrosios dalinės nuosavybės teise, todėl tai savaime lemia tam tikrus privatumo ribojimus, kiek tai susiję su kito bendraturčio bendrosios dalinės nuosavybės teisės įgyvendinimu. Be to, šiuo atveju atsižvelgtina į tai, kad per bendrą įėjimą į namą iš kiemo pusės yra patenkama ne tiesiogiai į ieškovės asmeniškai valdomas patalpas, o į laiptinę, vedančią į antrame namo aukšte esančias pastogės patalpas, kuriomis naudojasi ieškovė, taip pat namo rūsį. Vadinasi, vien tai, kad atsakovė gali patekti į pirmą aukštą per įėjimą į namą iš kiemo pusės nereiškia esminio ieškovės teisės į privatumą pažeidimo. Nors ieškovė nurodė, kad jos siūlomu būdu siekiama išvengti konfliktinių situacijų atsiradimo, tačiau kaip matyti iš bylos duomenų, atsakovė ginčo name šiuo metu faktiškai negyvena. Teismo posėdžio metu atsakovės atstovas patvirtino, kad atsakovė gyvena ir dirba Klaipėdoje, o ginčo name ketina gyventi tik išėjusi į pensiją, o tai bus ne anksčiau kaip po kelerių metų. Taigi šios aplinkybės taip pat nepagrindžia būtinybės naudotis atskirais įėjimais į namą. Įvertinus anksčiau aptartus argumentus, ieškovės reikalavimas nustatyti naudojimosi tvarką pagal paprastojo remonto projektą įrengiant dvi naujas patalpas netenkintinas ir nustatytina, jog šalys bendrai naudojasi įėjimu į gyvenamąjį namą iš kiemo pusės ir namo koridoriumi su laiptine, vedančia į antrojo aukšto patalpas bei rūsį.

15.       Įvertinęs anksčiau aptartus argumentus ir byloje esančius įrodymus, šalių siūlymus dėl naudojimosi namu tvarkos nustatymo, remdamasis turto naudojimo racionalumo, patogumo ir bendraturčių interesų pusiausvyros principais, teismas nustato tokią naudojimosi gyvenamuoju namu, esančiu (duomenys neskelbtini), tvarką: ieškovė asmeniškai naudojasi gyvenamojo namo pastogės patalpomis, plane pažymėtomis indeksais 1-7, 1-8, 1-9, 1-10, 1-11, 1-12, 1-13, rūsio patalpa, plane pažymėta indeksu R-5; atsakovė asmeniškai naudojasi gyvenamojo namo pirmo aukšto patalpomis, plane pažymėtomis indeksais 1-1, 1-2, 1-3, 1-4, 1-5, 1-6, rūsio patalpomis, plane pažymėtomis indeksais R-4 ir R-3; šalys bendrai naudojasi rūsio patalpomis, plane pažymėtomis indeksais R-1 ir R-2. Šalys taip pat bendrai naudojasi iš namo kiemo pusės esančiu įėjimu į namą bei namo laiptine, vedančia į pastogės bei rūsio patalpas.

16.       Atsakovė priešieškiniu prašo priteisti iš ieškovės 4 132,71 Eur kompensaciją už tai, kad pagal priešieškiniu siūlomą tvarką ieškovei tenka 10,23 kv. m. bendro namo ploto daugiau, nei jai priklauso pagal turimą nuosavybės teisės idealiąją dalį. Byloje nustatyta, kad ginčo gyvenamasis namas šalims priklauso bendrosios dalinės nuosavybės teise, šalių idealiosios nuosavybės teisės dalys nėra vienodos, t. y. ieškovei priklauso 1/3, atsakovei – 2/3 gyvenamojo namo dalys. Iš bylos duomenų matyti, kad ginčo gyvenamojo namo bendras plotas yra 180,95 kv. m., todėl 1/3 dalis šio ploto sudaro 60,32 kv. m. Pagal teismo nustatomą naudojimosi namu tvarką, ieškovei asmeniškai naudoti tenka pastogės patalpos, kurių bendras plotas pagal byloje esančią kadastrinių matavimų bylą sudaro 48,53 kv. m., taip pat 7,82 kv. m. ploto rūsio patalpa R-5, iš viso ieškovei asmeniškai naudoti priskiriama 56,35 kv. m. Taigi ieškovei asmeniškai naudoti tenkanti gyvenamojo namo patalpų dalis neviršija jos idealiosios nuosavybės teisės dalies. Ieškovei kartu su atsakove bendrai naudoti priskiriamos rūsio patalpos R-1 ir R-2, kurių bendras plotas 27,17 kv. m., taip pat įėjimas į namą bei name esanti laiptinė. Vadinasi, ieškovei tenkanti naudotis gyvenamojo namo dalis, vertinant kartu su abiejų šalių bendrai naudojamomis patalpomis, viršija idealiąją ieškovės nuosavybės teisės dalį.

17.       Vis dėlto, remiantis anksčiau minėta kasacinio teismo praktika, neteisėta naudojimosi tvarka gali būti pripažintas tik toks atvejis, kai paskirtos naudotis dalys labai skiriasi nuo bendraturčiams tenkančių idealiųjų dalių dydžių ir už tai nekompensuojama. Nagrinėjamu atveju asmeniškai ieškovei paskirtos naudoti namo dalys neviršija jos idealiosios nuosavybės teisės dalies, o vien tai, kad šalims bendrai paskiriama naudoti rūsio patalpos R-1 ir R-2, taip pat name esanti laiptinė, šiuo atveju nelaikytina esminiu nukrypimu nuo šalių idealiosios nuosavybės teisės dalies. Pažymėtina, kad rūsio patalpa R-1 yra rūsio laiptinė (tambūras), kuris yra būtinas patekti į rūsį, kurio dalis priklauso ir ieškovei. Rūsio patalpoje R-2 yra katilinė, joje, be kita ko, įrengti ieškovės vandens apskaitos prietaisai, šildymo katilas. Name esanti laiptinė yra būtina siekiant patekti tiek į pastogės, tiek į rūsio patalpas. Tai reiškia, kad šių patalpų naudojimas abiem šalims yra būtinas siekiant tinkamai naudotis gyvenamuoju namu pagal jo paskirtį. Dėl šios priežasties teismas nevertina, kad dalį pagalbinio pobūdžio patalpų ieškovei paskyrus naudoti bendrai su atsakove ir tokiu būdu nežymiai viršijus idealiąją ieškovės nuosavybės teisės dalį, būtų iš esmės suvaržoma atsakovės, kaip šio namo bendraturtės, nuosavybės teisė. Pažymėtina, kad šalims paskirsčius jų faktiškai naudojamas gyvenamąsias patalpas, ieškovei bendrai su atsakove paskyrus naudotis namo laiptinę ir dalį rūsio patalpų, yra siekiama užtikrinti racionalų bendro turto naudojimą, bendraturčių lygiateisiškumą, šalių interesų pusiausvyrą. Teismo nuomone, esant anksčiau aptartoms aplinkybėms, susidarantis skirtumas tarp realiosios ir idealiosios bendrosios nuosavybės dalies yra pateisinamas, juolab, kad tokia naudojimosi tvarka atitinka nusistovėjusią tvarką, o ir pati atsakovė priešieškiniu iš esmės prašo nustatyti tokią naudojimosi tvarką, pagal kurią dalis pagalbinio pobūdžio patalpų šalių yra naudojama bendrai. Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, teismas daro išvadą, jog pagal šioje byloje nustatytas aplinkybes nėra pagrindo priteisti atsakovei kompensacijos, todėl ši priešieškinio dalis atmetama.

Dėl reikalavimo įpareigoti atsakovę pašalinti savavališkos statybos padarinius

18.       Ieškovė ieškiniu teismo prašo įpareigoti atsakovę per 1 mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos atstatyti iki teisės pažeidimo buvusią padėtį – namo mansardos nuotekų vamzdį vertikaliai prijungti prie name esamo nuotekų tinklo, prie mansardos inžinerinių įrenginių ir prie rūsyje esančio nuotakyno per patalpą 1-4 pagal pridedamą nuotekų vamzdžio schemą, o atsakovei nevykdant šio teismo sprendimo – paskirti jai 50 Eur dydžio baudą už kiekvieną teismo sprendimo nevykdymo dieną. Atsakovė su šiuo ieškovės reikalavimu nesutinka.

19.       Pagal CK 4.75 straipsnio 1 dalį bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama bendraturčių sutarimu. Dėl to bendrosios nuosavybės teisė traktuojama kaip tam tikras savininko teisių įgyvendinimo suvaržymas, kuris atsiranda dėl kitų to paties nuosavybės teisės objekto savininkų, ir kiekvieno iš bendraturčių teisė keisti bendrai valdomą daiktą ribojama draudimu pažeisti kitų bendraturčių teises ir teisėtus reikalavimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gruodžio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-680/2013).

20.       Iš byloje esančios kadastrinių matavimų bylos matyti, kad gyvenamojo namo pastogės patalpose, kuriomis naudojasi ieškovė, yra įrengtas sanitarinis mazgas (patalpa 1-9), taip pat virtuvė (patalpa 1-10). Iš ieškovės paaiškinimų nustatyta, kad pastogės patalpas su atskiru sanitariniu mazgu ir virtuve prieš apytiksliai 20 metų įrengė ieškovės mama (palikėja). Šios patalpos įrengtos tam, kad ieškovė ir jos mama galėtų gyventi atskirai, t. y. ieškovės mama atskirai naudotųsi pirmuoju namo aukštu, o ieškovė – namo pastoge. Kartu iš mansardos per namo pirmo aukšto patalpas buvo įrengta buitinių nuotekų sistema, t. y. buitinių nuotekų vamzdis, kuris rūsyje buvo prijungtas prie bendro nuotekų tinklo. Bylos nagrinėjimo metu atsakovė iš esmės neginčijo ieškovės nurodytos aplinkybės, kad iki atsakovės atliktų namo remonto darbų pradžios per jos naudojamą patalpą 1-4 iš ieškovės naudojamų pastogės patalpų į rūsį buvo nuvestas buitinių nuotekų vamzdis. Atsakovė neginčija ir tos aplinkybės, jog dalį šio vamzdžio ji pašalino. Kaip matyti iš byloje esančių nuotraukų bei antstolės Vidos Daugirdienės faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo, minėtas vamzdis nupjautas vietose ties pirmo aukšto lubomis (pirmo aukšto ir pastogės patalpų perdanga) bei pirmo aukšto grindimis. Byloje taip pat nėra ginčo ir dėl to, kad atsakovė 2022 m. gruodžio – sausio mėnesiais, vietoje buvusio nuotekų vamzdžio, pertvarkė nuotekų sistemą, namo išorinėje dalyje įrengdama naują nuotekų vamzdį (nuotekų stova su gulsčiosiomis dalimis). Ieškovė nurodė, o atsakovė neginčijo, kad nuotekų stovo dalis 90 laipsnių kampu pirmo aukšto ir mansardos perdangoje buvo sujungta su gulsčiąja dalimi, kuri, namo sienoje išgręžus angą, buvo išvesta į lauką, o lauke 90 laipsnių kampu sujungta su dar viena horizontalia dalimi ir, namo pamate išgręžus angą, horizontaliai nuvesta į rūsį. Rūsyje ši konstrukcija 90 laipsnių kampu sujungta su buvusio nuotekų stovo vertikaliąja dalimi, kuri susijungia su išvadu.

21.       Ieškovė pertvarkytą nuotekų sistemą vertina kaip savavališką statybą, kurios padarinius ieškiniu yra prašoma pašalinti. Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 2 straipsnio 46 dalyje nustatyta, kad savavališka statyba yra laikoma statinio ar jo dalies statyba neturint galiojančio statybą leidžiančio dokumento arba jį turint, bet pažeidžiant esminius statinio projekto sprendinius. Iš byloje pateiktos Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos išvados nustatyta, jog gyvenamajame name, esančiame (duomenys neskelbtini), atliktiems paprastojo ar kapitalinio remonto darbams nebuvo privalomas statybos projektas ir statybą leidžiantis dokumentas. Vadinasi, remiantis Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 2 straipsnio 46 dalimi, atsakovės atlikti nuotekų sistemos pertvarkymo darbai nelaikytini savavališka statyba.

22.       Nors minėti nuotekų sistemos pertvarkymo darbai šiuo atveju nelaikytini savavališka statyba, tačiau ši aplinkybė nepašalino atsakovės pareigos bendrosios dalinės nuosavybės objekto pertvarkymo darbus atlikti tik gavus ieškovės, kaip namo bendraturtės, sutikimą. Nagrinėjamu atveju nėra įrodymų apie tai, jog atsakovė būtų derinusi nuotakyno sistemos pertvarkymo darbų atlikimą su ieškove, prieš atlikdama darbus atskleidusi jai planuojamų remonto darbų sprendinius, kiek tai susiję su buvusio nuotekų vamzdžio pašalinimu ir naujo vamzdyno įrengimu. Byloje taip pat nėra įrodymų, kad ieškovė būtų davusi sutikimą minėtiems darbams atlikti, bylos nagrinėjimo metu ieškovė nuosekliai laikėsi pozicijos, jog šie darbai atlikti be jos sutikimo ir išimtinai pačios atsakovės nuožiūra. Nors pagal bylos duomenis matyti, kad 2021 m. spalio 21 d. buvo parengta deklaracija apie atliktą statinio (jo dalies) paprastąjį remontą, tačiau pagal byloje esančius įrodymus tuo metu nuotekų vamzdis namo išorėje dar nebuvo įrengtas. Vadinasi, ši deklaracija negali būti vertinama kaip ieškovės pritarimas atsakovės atliktiems remonto darbams, susijusiems su nuotekų sistemos pertvarkymu. Bylos nagrinėjimo metu atsakovė iš esmės neginčijo aplinkybės, jog darbai atlikti be ieškovės sutikimo. Nors teismo posėdžio metu atsakovės atstovas teigė, kad anksčiau buvęs nuotekų vamzdis buvo blogos būklės, kėlė užliejimo riziką, tačiau jokių tai patvirtinančių įrodymų į bylą nepateikė, todėl byloje nėra įrodyta, jog atsakovė privalėjo skubiai be ieškovės sutikimo atlikti aptariamus darbus. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, darytina išvada, jog gyvenamajame name buvusią nuotekų sistemą atsakovė pertvarkė be ieškovės, kaip namo bendraturtės, sutikimo, tuo pažeisdama bendrąją CK 4.75 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą taisyklę, pagal kurią nepriklausomai nuo bendraturčių turimų dalių dydžio, bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama visų bendraturčių bendru sutarimu.

23.       Nustačius, kad namo pastogės nuotekų sistemos pertvarkymo darbai atlikti be ieškovės sutikimo, toliau byloje spręstinas klausimas, ar be ieškovės sutikimo atsakovės atlikti nuotekų vamzdyno pertvarkymo darbai ir jos pasirinkti sprendiniai pažeidžia ieškovės, kaip namo bendraturtės, teises ir teisėtus interesus. Šiuo aspektu teismas, visų pirma, atsižvelgia į tai, kad ieškovė ginčija atsakovės įrengto nuotekų vamzdžio atitiktį STR 2.07.01:2003 „Vandentiekis ir nuotekų šalintuvas. Pastato inžinerinės sistemos. Lauko inžineriniai tinklai“ (toliau – ir Reglamentas) reikalavimams. Šiame Reglamente kaip atskiros sistemos yra išskirtos pastato vandentiekis (11 punktas), lauko vandentiekis (12 punktas), pastato nuotekų šalintuvas (13 punktas) ir lauko nuotakynas (14 punktas). Pažymėtina, kad nuotekų stovas (per pastato aukštus einanti nuotakyno dalis (paprastai vertikali), prie kurios jungiasi nuotaka, Reglamento 13.22 punktas), pagal aptariamo Reglamento nuostatas laikoma sudėtine pastato nuotekų šalintuvo dalimi ir nėra numatytas kaip lauko nuotakyno sistemos dalis. Įvertinus šią aplinkybę, taip pat sistemiškai vertinant ir aiškinant aptariamo Reglamento nuostatas, sutiktina su ieškovės argumentais, jog Reglamento nuostatos nenumato galimybės įrengti nuotekų stovo išorinėje namo dalyje. Kaip matyti iš byloje pateiktų nuotraukų, namo lauko sienoje išvestas vamzdis nėra izoliuotas ar apšiltintas. Teismo posėdžio metu atsakovės atstovas nurodė, kad, jo žiniomis, vamzdį įrengė pagal skelbimą rasti santechnikai, jam įrengti buvo naudotos kokybiškos medžiagos, tačiau jokių tai patvirtinančių įrodymų byloje nėra pateikta. Dėl to lieka nepaneigti ieškovės argumentai, jog kyla reali grėsmė, kad žiemos sezono metu dėl šalčio nuotekų vamzdžio funkcionalumas gali sutrikti. Be to, kaip matyti iš byloje esančios pastato pjūvio schemos, atsakovės įrengtas nuotekų vamzdis turi net 3 statmenus (90 laipsnių) kampus, o tai neatitinka Reglamento 248 punkto nuostatų, pagal kurias nuotekų stovai daromi vertikalūs, o atotraukos ar gulsčiosios dalys gali būti įmontuotos tik tais atvejais, kai dėl konstrukcinių sumetimų reikia pakeisti stovo vietą. Nagrinėjamu atveju byloje nėra įrodymų, jog dėl konstrukcinių sumetimų nuotekų vamzdis negalėjo būti anksčiau buvusioje vietoje, juolab, kad tarp šalių nėra ginčo dėl to, kad minėtas vamzdis namo viduje buvo įrengtas ir naudojamas apie 20 metų. Teismas neturi pagrindo sutikti su atsakovės atstovo atsikirtimais, jog Reglamento nuostatos yra tik rekomendacinio pobūdžio, nes Reglamento 5 punkte imperatyviai nustatyta, jog Reglamentas privalomas visiems statybos dalyviams, viešojo administravimo subjektams, inžinerinių tinklų bei susisiekimo komunikacijų savininkams (ar naudotojams), kitiems juridiniams ir fiziniams asmenims, susijusiems su šia veikla.

24.       Teismo vertinimu, Reglamento reikalavimų neatitinkantys nuotekų sistemos pertvarkymai šiuo atveju yra pakankamas pagrindas konstatuoti, kad be ieškovės sutikimo atlikti remonto darbai pažeidė ieškovės teises. Be to, teismas atsižvelgia ir į tai, kad ieškovė, kaip namo bendraturtė, turi pagrįstą lūkestį, jog namo fasado estetinis vaizdas be jos sutikimo nebūtų gadinamas, o dėl atsakovės namo išorėje įrengto nuotekų stovo toks ieškovės lūkestis akivaizdžiai buvo pažeistas. Atsakovės atsikirtimai, jog pašalintas vamzdis ėjo per atsakovės naudojamą gyvenamąją patalpą 1-4 ir dėl to neatitiko sanitarinių reikalavimų šiuo atveju taip pat nepagrindžia jos atliktų veiksmų teisėtumo, nes atsakovė turėjo (turi) teisę imtis veiksmų, kad jos patalpų dalyje esantis nuotekų stovas būtų izoliuotas ar kitokiu teisėtu būdu būtų išspręstas jo estetinio vaizdo klausimas.

25.       Įvertinęs byloje esančią medžiagą ir anksčiau nurodytus argumentus, teismas daro išvadą, jog ieškovės ieškinio reikalavimas dėl įpareigojimo atkurti iki teisės pažeidimo buvusią padėtį yra pagrįstas, todėl tenkintinas – atsakovė įpareigotina savo lėšomis atkurti iki pažeidimo buvusią nuotekų sistemos dalį, t. y. pagal ieškovės pateiktą mansardos nuotekų schemą prie pastogės nuotekų vamzdžio, ties pastogės ir pirmojo aukšto perdanga, vertikaliai prijungti nuotekų stovą ir jį per pirmo aukšto patalpą, plane pažymėtą 1-4, prijungti prie rūsyje esančio nuotakyno. Šiems veiksmams atlikti nustatytinas 2 mėnesių terminas, kuris, įvertinus įpareigojimo pobūdį, teismo nuomone, yra pakankamas. Teismo nustatytu terminu atsakovei nurodyto įpareigojimo neįvykdžius, atsakovei nustatytina 10 Eur dydžio bauda už kiekvieną teismo sprendimo nevykdymo dieną (CPK 273 straipsnio 3 dalis).

Dėl neturtinės žalos atlyginimo 

26.       Ieškovė patikslintu ieškiniu taip pat prašo priteisti iš atsakovės 500 Eur neturtinei žalai atlyginti. Ieškovė jai padarytą neturtinę žalą grindžia tuo, kad dėl atsakovės neteisėtai ir be jos sutikimo atliktų remonto darbų metu buvo pašalintas nuotekų vamzdis, dėl to ieškovė tam tikrą laiką negalėjo naudotis gyvenamosiomis patalpomis pagal jų paskirtį, nes nebuvo užtikrintas buitinių nuotekų šalinimas.

27.       CK 6.250 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinė žala atlyginama tik įstatymų nustatytais atvejais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais (CK 6.250 straipsnio 2 dalis).

28.       Vertindamas ieškovės reikalavimo dėl neturtinės žalos atlyginimo pagrįstumą, teismas, visų pirma, atsižvelgia į tai, kad įstatymuose nėra numatyta galimybė reikalauti neturtinės žalos atlyginimo tais atvejais, kai ji grindžiama bendraturčio atliktais statinio remonto darbais, neturint kito bendraturčio sutikimo. Dėl to ieškovės reikalavimas neatitinka CK 6.250 straipsnio 2 dalyje numatytos sąlygos, jog neturtinė žala atlyginama tik įstatymų nustatytais atvejais. Teismas atsižvelgia ir į tai, kad atsakovės atliktas nuotekų sistemos pertvarkymas iš tiesų galėjo sukelti ieškovei tam tikrus nepatogumus ir neigiamus išgyvenimus bei emocijas. Vis dėlto, ieškovės pažeistos teisės yra apginamos įpareigojant atsakovę atkurti iki pažeidimo buvusią nuotekų sistemos būklę. Pažymėtina, kad asmens teisių pažeidimas, poreikis jas ginti ir dėl to patiriami neigiami išgyvenimai dažnai yra neišvengiami asmeniui dalyvaujant teisiniuose santykiuose, taip pat ir santykiuose su bendraturčiais, tačiau ne visais atvejais tai lemia teisės reikalauti neturtinės žalos atlyginimo atsiradimą. Šiuo atveju byloje nėra pateikta įrodymų, jog ieškovė būtų patyrusi išskirtinai stiprius neigiamus išgyvenimus, kurie būtų sukėlę ilgalaikius neigiamus padarinius jos fizinei ar psichologinei savijautai.

29.       Įvertinęs nurodytus argumentus, teismas daro išvadą, jog šioje byloje nėra įrodyta, kad dėl atsakovės atliktų nuotekų sistemos pertvarkymo darbų ieškovė būtų patyrusi išskirtinai stiprius neigiamus dvasinius išgyvenimus, lėmusius atitinkamų neigiamų padarinių atsiradimą, todėl atsakovės pareigų ieškovei pažeidimo fakto pripažinimas, įpareigojimas atkurti iki teisės pažeidimo buvusią padėtį, teismo vertinimu, pagal šioje byloje nustatytas aplinkybes yra pakankamas ieškovės patirtiems neigiamiems išgyvenimams kompensuoti. Esant šioms aplinkybėms, ieškovės reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo atmetamas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo

30.       CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. CPK 93 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai.

31.       Iš byloje esančios medžiagos nustatyta, kad už ieškiniu ir patikslintu ieškiniu reiškiamus reikalavimus, taip pat už prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ieškovė iš viso sumokėjo 229 Eur dydžio žyminį mokestį. Ieškovė taip pat pateikė įrodymus apie patirtas 2 650 Eur dydžio išlaidas advokato pagalbai apmokėti, taip pat 337,16 Eur išlaidų antstolei už faktinių aplinkybių konstatavimą ir teismo nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo vykdymą. Iš viso ieškovė šioje byloje patyrė 3 216,16 Eur bylinėjimosi išlaidų.

32.       Atsakovė šioje byloje patyrė iš viso 706 Eur bylinėjimosi išlaidų, iš jų 106 Eur žyminis mokestis už priešieškinį ir 600 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti.

33.       Įvertinus byloje kilusio ginčo pobūdį, ieškinio ir priešieškinio forma šalių pareikštus reikalavimus, šalių atstovų teiktų procesinių dokumentų kiekį, jų dalyvavimą teismo posėdžiuose, teismas pripažįsta, jog šalių patirtos bylinėjimosi išlaidos advokato pagalbai apmokėti yra pagrįstos ir nelaikytinos per didelėmis. Be to, šalių patirtos išlaidos advokato pagalbai apmokėti neviršija Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio numatytų maksimalių dydžių.

34.       Šioje byloje ieškovė buvo pareiškusi atsakovei iš viso tris materialinio teisinio pobūdžio reikalavimus, t. y. prašė nustatyti naudojimosi gyvenamuoju namu tvarką, įpareigoti atsakovę atkurti iki pažeidimo buvusią nuotekų sistemos būklę ir priteisti neturtinės žalos atlyginimą. Atsakovė byloje pareikštu priešieškiniu prašė nustatyti naudojimosi gyvenamuoju namu tvarką, priteisti atsakovei iš ieškovės kompensaciją. Teismo sprendimu ieškinys ir priešieškinis yra tenkinami iš dalies, t. y. teismas nustato naudojimosi gyvenamuoju namu tvarką su atitinkamomis abiejų šalių pasiūlytų naudojimosi tvarkų korekcijomis, patenkina reikalavimą dėl įpareigojimo atkurti iki teisės pažeidimo buvusią nuotekų sistemos būklę bei atmeta ieškovės reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo, taip pat atsakovės reikalavimą dėl kompensacijos priteisimo. Atsižvelgiant į byloje pareikštų reikalavimų kiekį, jų pobūdį bei bylos išnagrinėjimo rezultatą, spręsdamas dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo, teismas daro išvadą, jog šioje byloje iš viso patenkinta ir atitinkamai atmesta 50 proc. reikalavimų, todėl skirstydamas bylinėjimosi išlaidas teismas taiko šią proporciją. Atsižvelgiant į tai, šalims viena kitai priteistina po 50 proc. jų patirtų bylinėjimosi išlaidų, t. y. ieškovei iš atsakovės priteistina 1 608,08 Eur, o atsakovei iš ieškovės –  353 Eur bylinėjimosi išlaidoms atlyginti (CPK 93 straipsnio 2 dalis).

Dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo

35.       Teismo sprendimui įsiteisėjus, panaikintinos Plungės apylinkės teismo 2022 m. sausio 5 d. nutartimi taikytos laikinosios apsaugos priemonės, kuriomis atsakovė įpareigota netrukdyti ieškovei patekti ir naudotis gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), pirmajame aukšte esančia vonios patalpa, nes šių laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindai išnyko.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 260 straipsniu, 270 straipsniu,

n u s p r e n d ž i a :

ieškinį ir priešieškinį tenkinti iš dalies.

Nustatyti ieškovės A. N. ir atsakovės J. G. naudojimosi pastatu – gyvenamuoju namu, unikalus Nr. 5697-7002-4014, esančiu (duomenys neskelbtini), tvarką:

-       ieškovė A. N. asmeniškai naudojasi gyvenamojo namo pastogės patalpomis, 2021 m. spalio 20 d. kadastrinių matavimų byloje esančiame statinio plane pažymėtomis indeksais 1-7, 1-8, 1-9, 1-10, 1-11, 1-12, 1-13 ir rūsio patalpa, statinio plane pažymėta indeksu R-5;

-       atsakovė J. G. asmeniškai naudojasi gyvenamojo namo pirmo aukšto patalpomis, 2021 m. spalio 20 d. kadastrinių matavimų byloje esančiame statinio plane pažymėtomis indeksais 1-1, 1-2, 1-3, 1-4, 1-5, 1-6 ir rūsio patalpomis, statinio plane pažymėtomis indeksais R-4 ir R-3;

-       ieškovė A. N. ir atsakovė J. G. bendrai naudojasi rūsio patalpomis, 2021 m. spalio 20 d. kadastrinių matavimų byloje esančiame statinio plane pažymėtomis indeksais R-1 ir R-2, taip pat bendrai naudojasi iš namo kiemo pusės esančiu įėjimu į namą bei namo laiptine (pažymėjimas plane 2a1/p), vedančia į pastogės bei rūsio patalpas.

Įpareigoti atsakovę J. G. per 2 (du) mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos savo lėšomis atkurti iki teisės pažeidimo buvusią pastato – gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), nuotekų sistemos dalį – pagal mansardos nuotekų schemą prie pastogės patalpų nuotekų vamzdžio, ties pastogės ir pirmojo aukšto perdanga, vertikaliai prijungti nuotekų stovą ir jį per pirmo aukšto patalpą, statinio plane pažymėtą 1-4, prijungti prie rūsyje esančio nuotakyno. Per nustatytą terminą šio įpareigojimo neįvykdžius, nustatyti atsakovei J. G. 10 Eur dydžio baudą už kiekvieną teismo sprendimo nevykdymo dieną.

Kitą ieškinio ir priešieškinio dalį atmesti.

Priteisti ieškovei A. N. iš atsakovės J. G. 1 608,08 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti atsakovei J. G. iš ieškovės A. N. 353 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Teismo sprendimui įsiteisėjus, panaikinti Plungės apylinkės teismo 2022 m. sausio 5 d. nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones.

Apie priimtą sprendimą informuoti valstybės įmonę „Registrų centras“.

Sprendimas per 30 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui per Plungės apylinkės teismo Kretingos rūmus.

Teisėjas                                                                                  Žilvinas Jaraminas