Civilinė byla Nr. e3K-3-308-823/2020

Teisminio proceso Nr. 2-29-3-02610-2019-7

Procesinio sprendimo kategorijos: 3.3.1.13; 

3.3.4.2.2; 3.3.4.3; 3.3.4.4 

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. lapkričio 19 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Godos Ambrasaitės-Balynienės (pranešėja), Virgilijaus Grabinsko (kolegijos pirmininkas) ir Donato Šerno,  

teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal suinteresuoto asmens R. K. kasacinį skundą dėl Šiaulių apygardos teismo 2020 m. kovo 17 d. nutarties dalies, kuria, pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Vėjo technologijų projektai“ prašymą atnaujinus procesą išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. e2SP-6074-721/2019, atsisakyta tvirtinti taikos sutartį, peržiūrėjimo. 

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

1.       Kasacinėje byloje sprendžiama dėl proceso teisės normų, reglamentuojančių prašymo atnaujinti procesą nagrinėjimo tvarką, apeliacinės instancijos teismo įgaliojimus tuo atveju, kai paduodamas atskirasis skundas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria procesą atnaujinti atsisakyta, aiškinimo ir taikymo.

2.       Telšių apylinkės teismas 2019 m. spalio 17 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2SP-6074-721/2019 Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) XXXIX skyriuje nustatyta supaprastinto proceso tvarka patvirtino R. K. ir UAB „Vėjo technologijų projektai“ 2019 m. rugsėjo 4 d. sudarytą taikos sutartį (toliau – ir Taikos sutartis).

3.       Pareiškėja UAB „Vėjo technologijų projektai“ kreipėsi į teismą prašydama atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. e2SP-6074-721/2019 ir atsisakyti tvirtinti Taikos sutartį. Prašymą atnaujinti procesą pareiškėja grindė CPK 366 straipsnio 1 dalies 2, 7 ir 9 punktuose įtvirtintais proceso atnaujinimo pagrindais.   

4.       Pareiškėja nurodė, kad į teismą su prašymu patvirtinti Taikos sutartį kreipėsi suinteresuoto asmens R. K. advokatas, pareiškėjai apie tai nežinant. Apie Taikos sutarties patvirtinimą teisme pareiškėjai tapo žinoma tik jos darbuotojui gavus teismo šaukimą į teismo posėdį dėl vykdomojo rašto išdavimo. Kreipiantis į teismą su prašymu patvirtinti taikos sutartį supaprastinto proceso tvarka turi būti išreikšta abiejų sutarties šalių suderinta valia, jų bendras prašymas, tačiau pareiškėja tokios valios nebuvo išreiškusi. Nei iš Telšių apylinkės teismo 2019 m. spalio 17 d. nutarties, į kurią įtrauktas Taikos sutarties tekstas, nei iš pareiškimo patvirtinti Taikos sutartį supaprastinto proceso tvarka nėra aišku, kokiomis aplinkybėmis Taikos sutartis buvo sudaryta. Taikos sutartyje įtvirtinta pareiškėjos prievolė sumokėti suinteresuotam asmeniui 140 000 Eur sumą neatitinka tikrųjų šalių ketinimų, prieštarauja viešajai tvarkai ir gerai moralei. Taikos sutarties projektą, kuriame dar nebuvo suinteresuoto asmens R. K. parašo, pareiškėja pasirašė dėl suklydimo ir pasidavusi ekonominiam spaudimui. Suinteresuoto asmens pasirašyto Taikos sutarties egzemplioriaus pareiškėja nėra gavusi. Suinteresuotam asmeniui nepasirašius Taikos sutarties projekto ir nepateikus jo pareiškėjai, pareiškėja atsisakė ketinimų sudaryti Taikos sutartį ir nesikreipė dėl Taikos sutarties teisminio patvirtinimo, o suinteresuotas asmuo, pateikdamas Taikos sutartį tvirtinti teismui, elgėsi nesąžiningai. Teismas, nesant pareiškėjos valios dėl Taikos sutarties patvirtinimo, patvirtino Taikos sutartį, kuri prieštarauja imperatyvioms teisės normoms ir yra nesąžininga pareiškėjos atžvilgiu.

5.       Suinteresuotas asmuo R. K. prašė pareiškėjos prašymą atnaujinti procesą atmesti. Nurodė, kad pareiškėja nepagrindė proceso atnaujinimo pagrindų egzistavimo. Pagal Taikos sutarties 4 punktą bet kuri iš šalių turi teisę teikti šią taikos sutartį tvirtinti teismui, todėl teismui negalėjo kilti jokių abejonių dėl abiejų šalių valios patvirtinti šią sutartį buvimo. Pareiškėja neginčija nei Taikos sutarties pasirašymo, nei susidariusios skolos fakto. Nepriklausomai nuo to, ar Taikos sutartis yra ar nėra teismo patvirtinta, šalims ji turi įstatymo galią ir turi būti vykdoma. Taigi, teismo nutartis, kuria patvirtinta Taikos sutartis, nesukūrė pareiškėjai jokių materialiųjų teisių ir pareigų – tokias teises ir pareigas pareiškėjai sukėlė jos pasirašyta Taikos sutartis.

II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesinių sprendimų esmė

6.       Telšių apylinkės teismas 2020 m. sausio 17 d. nutartimi pareiškėjos UAB „Vėjo technologų projektai“ prašymą atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. e2SP-6074-721/2019 atmetė, priteisė R. K. iš pareiškėjos 726 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.

7.       Teismas nustatė, kad Telšių apylinkės teismas 2019 m. spalio 17 d. nutartimi patvirtino Taikos sutartį, kuria šalys susitarė, jog UAB „Vėjo technologijų projektai“ sumokės R. K. 140 000 Eur per 90 kalendorinių dienų nuo sutarties pasirašymo dienos. 2019 m. gruodžio 6 d. R. K. kreipėsi į teismą prašydamas išduoti vykdomąjį raštą dėl 140 000 Eur skolos išieškojimo iš UAB „Vėjo technologijų projektai“. 2019 m. gruodžio 16 d. teisme gautas UAB „Vėjo technologijų projektai“ prašymas atidėti teismo posėdį, nes bendrovė tik 2019 m. gruodžio 16 d. sužinojo apie patvirtintą Taikos sutartį.

8.       Teismas nurodė, kad teismo nutartimi yra tvirtinama pasirašyta taikos sutartis, o ne šalių prašymas patvirtinti taikos sutartį. Taikos sutarties 4 punkte aiškiai nustatyta, jog bet kuri iš šalių turi teisę teikti šią sutartį tvirtinti teismui ir šis susitarimas yra pakankamas konstatuoti buvus jų valią dėl Taikos sutarties patvirtinimo teismine tvarka. Teismo vertinimu, pasirašydamos Taikos sutartį šalys turėjo ir galėjo suprasti, kad išreiškė atitinkamą sutikimą. Teismas atmetė kaip nepagrįstą pareiškėjos argumentą, kad suinteresuotas asmuo neturėjo teisės teikti teismui tvirtinti Taikos sutartį, kurios sąlygas pasirašė abi sutarties šalys.

9.       Teismas pažymėjo, kad nors res judicata (galutinis teismo sprendimas) galią pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.985 straipsnio 1 dalį turi tik teismo patvirtinta taikos sutartis, nepriklausomai nuo to, patvirtinta teismo ar ne, teisėtai sudaryta ir galiojanti taikos sutartis, kaip ir bet kuri kita civilinė teisinė sutartis, šalims turi įstatymo galią (CK 6.189 straipsnio 1 dalis) ir turi būti vykdoma. Teismo nutartis, kuria buvo patvirtinta šalių Taikos sutartis, nesukūrė pareiškėjai jokių materialiųjų teisių ir pareigų, jos buvo sukurtos Taikos sutartimi. 

10.       Teismas konstatavo, kad pareiškėja neįrodė CPK 366 straipsnio 1 dalyje nustatytų proceso atnaujinimo pagrindų, pažymėdamas, jog pareiškėjai, kaip juridiniam asmeniui, taikomi aukštesni atidumo, rūpestingumo ir operatyvumo standartai, taigi pasirašydama Taikos sutartį ji turėjo ir galėjo žinoti, jog tai sukels atitinkamas teisines pasekmes.

11.       Šiaulių apygardos teismas, išnagrinėjęs pareiškėjos atskirąjį skundą, 2020 m. kovo 17 d. nutartimi panaikino Telšių apylinkės teismo 2020 m. sausio 17 d. nutartį ir ginčą išsprendė iš esmės – atnaujino procesą civilinėje byloje Nr. e2SP-6074-721/2019 ir atsisakė tvirtinti Taikos sutartį.

12.       Teismas, atsižvelgdamas į kasacinio teismo išaiškinimus 2017 m. balandžio 7 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-161-248/2017, pažymėjo, kad teismas gali patvirtinti (atsisakyti tvirtinti) taikos sutartį tiek byloje, kurioje sprendžiamas šalių ginčas, tiek ir tada, kai procesas teisme nepradėtas. Pastaruoju atveju su prašymu patvirtinti taikos sutartį šalys gali kreiptis į teismą CPK XXXIX skyriuje (CPK 579–582 straipsniuose) nustatyta supaprastinto proceso tvarka ir šiuo atveju turi būti išreikšta abiejų šalių suderinta valia, jų bendras prašymas, nes toks taikos sutarties patvirtinimas galimas tik tada, kai nėra taikos sutarties šalių ginčo dėl šios sutarties sąlygų ir dėl sutarties teisminio patvirtinimo. Civilinė byla Nr. e2SP-6074-721/2019 pagal R. K. pareiškimą dėl Taikos sutarties patvirtinimo buvo nagrinėjama ypatingosios teisenos tvarka ir buvo baigta Telšių apylinkės teismui 2019 m. spalio 17 d. nutartimi patvirtinus Taikos sutartį.

13.       Teismas pripažino pagrįstu pareiškėjos argumentą, kad ji nežinojo, jog R. K. atstovas advokatas D. V. pateikė 2019 m. rugsėjo 4 d. pasirašytą Taikos sutartį teismui ir teismas ją patvirtino. 2019 m. spalio 16 d. pareiškimas dėl Taikos sutarties patvirtinimo pasirašytas tik R. K. atstovo. Atsižvelgdamas į tai teismas nusprendė, kad pirmosios instancijos teismas patvirtino Taikos sutartį neturėdamas vienos iš šalių išreikštos valios dėl tokios sutarties teisminio patvirtinimo. 

14.       Teismo vertinimu, Taikos sutarties 4 punkto nuostata nepašalina teismo pareigos patikrinti ir įsitikinti, ar Taikos sutartyje išreikšta tikroji abiejų šalių valia, ar sutarties sąlygos joms aiškios ir priimtinos, taip pat išaiškinti šalims šių procesinių veiksmų teisinius padarinius.

15.       Teismas konstatavo, kad pareiškėjos pateikti argumentai ir nurodomi pagrindai atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. e2SP-6074-721/2019 atitinka visas įstatyme nustatytas privalomas proceso atnaujinimo sąlygas (CPK 365 straipsnio 1 dalis, 366 straipsnio 1 dalies 2 punktas), t. y. nurodytos aplinkybės dėl Taikos sutarties vienašališko pateikimo teismui buvo nagrinėjant bylą ir priimant sprendimą, tačiau pareiškėjai jos nebuvo žinomos, nes prašymą patvirtinti Taikos sutartį pateikė kitos šalies atstovas ir šios aplinkybės pareiškėjai tapo žinomos tik teismui priėmus neskundžiamą nutartį; šios aplinkybės turi esminę reikšmę bylai, nes Taikos sutarties 1 punkte nustatyti įsipareigojimai išplečia pareiškėjos, kaip skolininkės, atsakomybės ribas, su kuriomis ji nesutinka, kadangi pagal 2018 m. birželio 5 d. statybos rangos sutartį Nr. 2018-06-05 ji nėra prisiėmusi tokių įsipareigojimų.

16.       Teismas konstatavo, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė teisės normas, reglamentuojančias proceso atnaujinimą, ir panaikinęs pirmosios instancijos teismo nutartį ginčą išsprendė iš esmės – atnaujino procesą išnagrinėtoje civilinėje byloje bei atsisakė tvirtinti Taikos sutartį.

III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

17.       Kasaciniu skundu suinteresuotas asmuo R. K. prašo panaikinti Šiaulių apygardos teismo 2020 m. kovo 17 d. nutartį ir palikti galioti Telšių apylinkės teismo 2020 m. sausio 17 d. nutartį. Palikus nepakeistą Šiaulių apygardos teismo 2020 m. kovo 17 d. nutartį, suinteresuotas asmuo prašo pašalinti iš šios nutarties motyvuojamosios dalies motyvus – „Taikos sutarties 1 punkte nustatyti įsipareigojimai išplečia pareiškėjos, kaip skolininkės, atsakomybės ribas, su kuriomis ji nesutinka, nes pagal 2018 m. birželio 5 d. statybos rangos sutartį Nr. 2018-06-05 nėra prisiėmusi tokių įsipareigojimų“. Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

17.1.                      Apeliacinės instancijos teismas netinkamai taikė CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto, CK 6.983 straipsnio 1 dalies, 6.985 straipsnio 1, 2 dalių nuostatas, nepagrįstai konstatavo, kad yra nustatytos aplinkybės, sudarančios pagrindą atnaujinti procesą (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. spalio 28 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-437-686/2016): 

17.1.1.                      Byloje nenustatyta, kad pareiškėjai nebuvo ir negalėjo būti žinoma aplinkybė, jog Taikos sutartis buvo pateikta teismui tvirtinti, ir ji tapo žinoma tik įsiteisėjus teismo nutarčiai. Nepagrįsta teismo išvada, kad Taikos sutarties 4 punktas nepašalina teismo pareigos patikrinti ir įsitikinti, ar taikos sutartyje išreikšta tikroji abiejų šalių valia, ar sutarties sąlygos joms aiškios ir priimtinos, taip pat išaiškinti šalims šių procesinių veiksmų teisinius padarinius. Apeliacinės instancijos teismas nenurodė jokių faktinių aplinkybių, kurios pirmosios instancijos teismui, tvirtinusiam Taikos sutartį, turėjo sukelti abejonių dėl abiejų šalių valios patvirtinti Taikos sutartį teisme, ar aplinkybių, kad pareiškėja nesutinka su tuo, juolab kad Taikos sutarties tekstas buvo parengtas pačios pareiškėjos. Taikos sutarties 4 punkto turinys, suteikiantis vienodas galimybes šalims kreiptis į teismą dėl Taikos sutarties patvirtinimo, pasirašant sutartį pareiškėjai buvo žinomas ir atitiko jos interesus.  

17.1.2.                      Nepagrįstos teismo išvados, kad aplinkybės dėl Taikos sutarties teisminio patvirtinimo turėjo esminę reikšmę bylai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gruodžio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-643-219/2015). Teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis šalims turi įstatymo galią ir turi būti vykdoma bei gali sukelti tam tikrus padarinius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. birželio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-409-701/2015). Taikos sutarties patvirtinimas teisme per se (pats savaime) nenustatė pareiškėjai jokių įsipareigojimų, juolab neišplėtė jos atsakomybės ribų, nes pareiškėjos įsipareigojimas sumokėti suinteresuotam asmeniui 140 000 Eur atsirado nuo Taikos sutarties pasirašymo ir galioja iki šiol.

17.2.                      Teismas netinkamai taikė CPK 12 straipsnio, 370 straipsnio 3, 4 dalių nuostatas, neatskleidė bylos esmės, peržengė bylos nagrinėjimo ribas, priėmė siurprizinį sprendimą. CPK reguliavimas suponuoja, kad proceso išnagrinėtoje byloje atnaujinimas gali būti suskirstytas į dvi dalis: 1) nutarties dėl proceso atnaujinimo priėmimas nustačius vieną iš CPK 366 straipsnyje nustatytų pagrindų; 2) pakartotinis bylos išnagrinėjimas iš esmės. Bylos nagrinėjimas iš esmės be papildomo pasirengimo galimas tik šalims sutikus. Šiuo atveju teismas atnaujintą bylą išnagrinėjo iš esmės be papildomo pasirengimo, negavęs šalių sutikimo. Taigi buvo apribota suinteresuoto asmens galimybė pateikti savo poziciją ne tik dėl proceso atnaujinimo pagrindų (ne)buvimo, bet ir dėl ginčo esmės, pateikti įrodymus, pagrindžiančius Taikos sutartyje nurodytos 140 000 Eur sumos sudėtį ir tai, kad pareiškėja yra prisiėmusi atitinkamus įsipareigojimus suinteresuotam asmeniui. Teismas priėmė siurprizinį sprendimą, nes nesuteikė suinteresuotam asmeniui galimybės pasisakyti dėl ginčo esmės (šalys procesiniuose dokumentuose Taikos sutarties pasirašymo aplinkybių nenurodė).  

17.3.                      Nagrinėjamoje byloje nespręstas klausimas dėl Taikos sutarties galiojimo, pareiškėja reikalavimo pripažinti Taikos sutartį negaliojančia nereiškė. Teismas negalėjo išeiti už pareikšto reikalavimo ribų ir spręsti dėl Taikos sutarties sąlygų teisėtumo ir pagrįstumo, juolab rangos sutarties šalių teisių ir pareigų, nes tai nebuvo nagrinėjamos bylos dalykas. Todėl, vadovaujantis kasacinio teismo išaiškinimais 2015 m. balandžio 23 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-238-915/2015, iš skundžiamos nutarties pašalintini teismo motyvai, kad Taikos sutartis 1 punkte nustatyti įsipareigojimai išplečia pareiškėjos, kaip skolininkės, atsakomybės ribas, su kuriomis ji nesutinka, nes pagal 2018 m. birželio 5 d. statybos rangos sutartį Nr. 2018-06-05 nėra prisiėmusi tokių įsipareigojimų. Šios teismo išvados ateityje gali daryti poveikį tolesniems šalių santykiams tiek pagal Taikos sutartį, tiek pagal rangos sutartį.

17.4.                      Teismas nukrypo nuo kasacinio teismo formuojamos praktikos, pagal kurią nėra draudžiamas vienos šalies kreipimasis į teismą dėl taikos sutarties patvirtinimo, jei iš pateiktų dokumentų teismui nekyla abejonių dėl kitos taikos sutarties šalies valios kreiptis į teismą buvimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-486/2013).  

18.       Pareiškėja atsiliepimu į suinteresuoto asmens kasacinį skundą prašo jį atmesti, priteisti pareiškėjai bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Atsiliepime nurodomi šie argumentai.

18.1.                       Nepagrįsti kasacinio skundo argumentai, kad apeliacinės instancijos teismas neteisingai konstatavo proceso atnaujinimo pagrindą, nustatytą CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkte. Prašymą patvirtinti Taikos sutartį teismui pateikė suinteresuoto asmens atstovas ir šios aplinkybės pareiškėjai tapo žinomos tik teismui priėmus neskundžiamą nutartį. Be to, šios aplinkybės turi esminę reikšmę bylai, kadangi su Taikos sutarties 1 punkte nurodytais įsipareigojimais pareiškėja nesutinka ir nėra tokių įsipareigojimų prisiėmusi.

18.2.                      Pareiškėja yra nutraukusi tiek Taikos, tiek rangos sutartis (2020 m. kovo 17 d. pranešimais), be to, pateikusi priešieškinį suinteresuotam asmeniui dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu, kadangi suinteresuotas asmuo pareiškė naują ieškinį, remdamasis Taikos sutartimi (Šiaulių apygardos teismo civilinė byla Nr. e2-425-372/2020).

18.3.                      Suinteresuotas asmuo pasisakė tiek dėl proceso atnaujinimo pagrindų, tiek dėl Taikos sutarties patvirtinimo, pateikdamas atsiliepimą į pareiškėjos atskirąjį skundą dėl Telšių apylinkės teismo 2020 m. sausio 17 d. nutarties.

18.4.                      Taikos sutartis patvirtinta supaprastinto proceso tvarka, taigi ir jos (ne)tvirtinimo atnaujinus procesą klausimas sprendžiamas ta pačia tvarka. Nustatęs, kad viena iš šalių išreiškė valią netvirtinti taikos sutarties, teismas negali jos patvirtinti (privalo priimti naują procesinį sprendimą) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. birželio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-409-701/2015; 2020 m. kovo 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-76-403/2020). 

18.5.                      Suinteresuotas asmuo nepagrįstai teigia, kad pareiškėja nereiškė reikalavimo pripažinti Taikos sutartį negaliojančia. Pareiškėjos valia netvirtinti Taikos sutarties buvo aiškiai išreikšta, Taikos sutartis prieštarauja imperatyvioms įstatymų nuostatoms ir viešajam interesui bei yra kitų sandorių negaliojimo pagrindų. Spręsdamas klausimą dėl Taikos sutarties (ne)tvirtinimo teismas turėjo vertinti šios sutarties sąlygas, spręsti, ar jos neprieštarauja viešajam interesui.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

Dėl bylos nagrinėjimo kasaciniame teisme ribų

19.       Vadovaujantis CPK 353 straipsnio 1 dalimi, kasacinis teismas, neperžengdamas kasacinio skundo ribų, patikrina apskųstus sprendimus ir (ar) nutartis teisės taikymo aspektu. Į bylos nagrinėjimo kasaciniame teisme ribas patenka tik ta apeliacinės instancijos teismo procesinio sprendimo dalis, dėl kurios įstatymo nustatyta tvarka yra paduotas ir priimtas kasacinis skundas (CPK 340 straipsnio 1 dalis, 353 straipsnis).

20.       Kasacinio skundo priėmimo klausimą sprendžia Lietuvos Aukščiausiojo Teismo pirmininko ar šio teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininko iš trijų teisėjų sudaryta atrankos kolegija, kurios nutartis kasacinio skundo priimtinumo klausimu yra galutinė ir neskundžiama (CPK 350 straipsnis).  

21.       Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegijos 2020 m. balandžio 10 d. nutartimi buvo priimtas suinteresuoto asmens R. K. kasacinis skundas dėl Šiaulių apygardos teismo 2020 m. kovo 17 d. nutarties dalies, kuria, atnaujinus procesą, atsisakyta tvirtinti Taikos sutartį, tuo tarpu kasacinį skundą dėl Šiaulių apygardos teismo 2020 m. kovo 17 d. nutarties dalies, kuria procesas civilinėje byloje Nr. e2SP-6074-721/2019 atnaujintas, buvo atsisakyta priimti. Atsižvelgdama į tai teisėjų kolegija konstatuoja, kad proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. e2SP-6074-721/2019 teisėtumo klausimas nepatenka į nagrinėjamos bylos kasacijos ribas, todėl su tuo susiję kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai teisėjų kolegijos nebus analizuojami ir vertinami.

22.       Savo nesutikimą su Šiaulių apygardos teismo 2020 m. kovo 17 d. nutarties dalimi, kuria, atnaujinus procesą, buvo priimtas naujas procesinis sprendimas – atsisakyti tvirtinti Taikos sutartį, suinteresuotas asmuo grindžia proceso teisės normų pažeidimu, t. y. tuo, kad šis klausimas apeliacinės instancijos teismo buvo išspręstas ta pačia nutartimi, kuria procesas byloje buvo atnaujintas, tokiu būdu apribojant suinteresuoto asmens procesines teises (CPK 370 straipsnio 3 dalis, 12 straipsnis). Suinteresuotas asmuo taip pat teigia, kad bylą nagrinėjęs apeliacinės instancijos teismas peržengė bylos nagrinėjimo ribas, kadangi skundžiamoje nutartyje pasisakė dėl šalių teisių ir pareigų pagal Taikos sutartį apimties, nors reikalavimas pripažinti Taikos sutartį negaliojančia byloje nebuvo reiškiamas (CPK 265 straipsnio 2 dalis, 370 straipsnio 4 dalis). Šioje nutartyje teisėjų kolegija teisiškai įvertins šiuos suinteresuoto asmens argumentus, kurie sudaro kasacinės bylos nagrinėjimo dalyką.

Dėl prašymo atnaujinti procesą nagrinėjimo tvarkos, CPK 371 straipsnyje reglamentuojamo procesinio sprendimo priėmimo apeliacinės instancijos teisme

23.       Prašymo atnaujinti procesą nagrinėjimą reglamentuoja CPK 370 straipsnis, iš kurio matyti, kad toks prašymas turi būti nagrinėjamas trimis etapais. Pirma, teismas, gavęs prašymą atnaujinti procesą, sprendžia prašymo priėmimo klausimą, t. y. patikrina, ar pareiškėjas laikėsi formalių reikalavimų – ar prašymo turinys atitinka CPK 111, 113, 369 straipsnių reikalavimus, ar sumokėtas žyminis mokestis, ar laikytasi teismingumo taisyklių, ar prašymą padavė veiksnus bei tinkamai įgaliotas asmuo ir pan. (CPK 370 straipsnio 1 dalis). Jei nenustato formalių prašymo trūkumų, teismas jį priima. Antra, priėmus prašymą atnaujinti procesą, skiriamas teismo posėdis, apie kurį informuojamos bylos šalys ir kuriame sprendžiamas klausimas dėl proceso atnaujinimo byloje. Spręsdamas šį klausimą, teismas patikrina, ar prašymas atnaujinti procesą paduotas nepraleidus CPK 368 straipsnyje nustatyto termino ir ar egzistuoja CPK 366 straipsnio 1 dalyje įtvirtinti proceso atnaujinimo pagrindai (CPK 370 straipsnio 2 dalis). Trečia, teismo posėdyje vyksta atnaujintos bylos nagrinėjimas iš esmės, kurio metu teismas bylą nagrinėja pakartotinai pagal bendrąsias CPK taisykles, tačiau neperžengdamas ribų, kurias apibrėžia proceso atnaujinimo pagrindai, t. y. pagal atnaujinimo pagrindus patikrinamas ankstesnio teismo sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas ir sprendžiamas klausimas, ar pareiškėjo nurodytas proceso atnaujinimo pagrindas leidžia abejoti byloje priimtų ir įsiteisėjusių teismo procesinių sprendimų teisėtumu bei pagrįstumu (CPK 370 straipsnio 4 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. liepos 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-313/2011).

24.       Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad antrojoje prašymo atnaujinti procesą nagrinėjimo stadijoje (spręsdamas, ar yra pagrindas atnaujinti procesą byloje) teismas neatlieka išsamios proceso atnaujinimo pagrindų analizės, o įvertina procesines prielaidas procesui byloje atnaujinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. birželio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-228/2007). Nustatęs, kad terminas nepraleistas ir yra proceso atnaujinimo pagrindas, teismas priima nutartį atnaujinti procesą (CPK 370 straipsnio 3 dalis). Taigi, antrajame etape nagrinėdamas klausimą dėl proceso atnaujinimo, teismas sprendžia, ar yra CPK 366 straipsnyje nustatytų proceso atnaujinimo pagrindų, tačiau galutinai dėl ginčo esmės nepasisako, todėl teismo nutarties, kuria atnaujinamas bylos nagrinėjimas, paskirtis yra procesinė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. liepos 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-347/2010).

25.       Trečiojoje prašymo atnaujinti procesą nagrinėjimo stadijoje (nagrinėdamas atnaujintą bylą pakartotinai) teismas CPK 370 straipsnio 4 dalies tvarka sprendžia, ar atnaujinant procesą nustatyti proceso atnaujinimo pagrindai leidžia abejoti byloje priimto ir įsiteisėjusio sprendimo (nutarties) teisėtumu ir pagrįstumu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. liepos 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-347/2010). CPK 370 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad, atnaujinus bylos nagrinėjimą, teismas bylą nagrinėja pakartotinai pagal bendrąsias CPK taisykles, tačiau neperžengdamas ribų, kurias apibrėžia proceso atnaujinimo pagrindai. Teismas pareiškėjo nurodytus proceso atnaujinimo pagrindus turi analizuoti atsižvelgdamas į visas bylos aplinkybes, nes tik šitaip galima atsakyti į klausimą, ar pareiškėjo nurodyti proceso atnaujinimo pagrindai iš tikrųjų lemia byloje priimtų teismų procesinių sprendimų neteisėtumą bei būtinybę juos keisti ar naikinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gruodžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-550/2009).

26.       Antrojoje ir trečiojoje prašymo atnaujinti procesą nagrinėjimo stadijoje nagrinėtinų klausimų apimtis ir pobūdis lemia, kad paprastai atnaujinus procesą šalims turi būti sudaryta galimybė tinkamai pasiruošti atnaujintos bylos nagrinėjimui. Dėl šios priežasties CPK 370 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad, priėmęs nutartį atnaujinti procesą, teismas paskiria pakartotinio bylos nagrinėjimo iš esmės teismo posėdyje datą. Kartu įstatyme nustatyta šios taisyklės išimtis – pagal CPK 370 straipsnio 4 dalį, jeigu teismo posėdžio, kuriame procesas buvo atnaujintas, metu paaiškėja, kad papildomas pasirengimas bylą nagrinėti teisme nereikalingas, dalyvaujančių byloje asmenų sutikimu teismas pradeda nagrinėti bylą iš esmės. Taigi, pagal CPK nuostatas kitas teismo posėdis atnaujintos bylos procese gali būti neskiriamas, kai tiek šalys, tiek bylą nagrinėjantis teismas sutaria dėl to, jog papildomas pasirengimas bylą nagrinėti teisme nereikalingas. Šio reikalavimo pažeidimas yra CPK 370 straipsnio 4 dalyje įtvirtintos proceso teisės normos pažeidimas.

27.       CPK įtvirtinti dviejų rūšių procesiniai pažeidimai, kurie skiriasi vieni nuo kitų sukeliamais procesiniais teisiniais padariniais. Pirmoji procesinių pažeidimų rūšis yra pažeidimai, laikytini pagrindu panaikinti teismo procesinį sprendimą apeliacinės instancijos teisme tik tuomet, kai dėl jų galėjo būti neteisingai išspręsta byla, t .y. šiuo atveju būtina nustatyti atitinkamo procesinio pažeidimo įtaką materialiam bylos rezultatui (CPK 329 straipsnio 1 dalis). Antroji procesinių pažeidimų rūšis yra esminiai procesiniai pažeidimai, sietini su pagrindinių civilinio proceso principų nepaisymu. Nustačius šiuos pažeidimus nėra reikšminga, ar būtent dėl šių pažeidimų byla galėjo būti išspręsta neteisingai, nes laikoma, kad jie lemia pirmosios instancijos teismo proceso neteisėtumą ir absoliutų priimto teismo procesinio sprendimo negaliojimą (CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalys).

28.       Kasacijos pagrindus reglamentuojantis CPK 346 straipsnis proceso teisės pažeidimų nekonkretizuoja, įtvirtindamas tik tai, kad proceso teisės normų pažeidimas, kaip kasacijos pagrindas, turi būti esminis ir galėjęs turėti įtakos neteisėto sprendimo (nutarties) priėmimui. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad kasacijos pagrindu pagal CPK 346 straipsnį gali būti abi aptariamos procesinių pažeidimų rūšys, t. y. tiek procesiniai pažeidimai, paveikę materialų bylos rezultatą ar galėję turėti jam įtakos, tiek esminiai procesiniai pažeidimai, kuriuos nustačius teismo priimtas procesinis sprendimas turi būti besąlygiškai naikinamas papildomai nevertinant šių pažeidimų reikšmės teisingam bylos išsprendimui (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. rugsėjo 13 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-444/2004; 2019 m. balandžio 4 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-114-1075/2019 42, 44, 46, 51 punktus).

29.       Kasacinio teismo praktikoje taip pat pažymėta, kad tam tikrais atvejais, atsižvelgiant į proceso atnaujinimo byloje priežastį (iš esmės lemiančią, jog proceso atnaujinimo pagrindu ir ankstesnio teismo procesinio sprendimo panaikinimo pagrindu esančios teisiškai reikšmingos aplinkybės sutampa, todėl papildomų aplinkybių tyrimas nėra reikalingas), CPK 370 straipsnio 4 dalyje įtvirtintų proceso teisės normų pažeidimas gali būti formalus, nesudarantis pakankamo pagrindo panaikinti iš esmės teisėtą ir pagrįstą teismo procesinį sprendimą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. liepos 1 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-313/2011). Tačiau aptariama kasacinio teismo praktika suformuota byloje, kurioje tiek sprendimą atnaujinti procesą, tiek vieną iš CPK 371 straipsnio 1 dalyje nurodytų procesinių sprendimų nesilaikydamas CPK 370 straipsnio 4 dalyje įtvirtintų reikalavimų priėmė tos pačios, t. y. pirmosios, instancijos teismas. Tuo tarpu nagrinėjamoje byloje procesinį sprendimą atsisakyti tvirtinti Taikos sutartį priėmė apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas atskirąjį skundą dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria procesą buvo atsisakyta atnaujinti.

30.       Pagal CPK 370 straipsnio 3 dalį dėl teismo nutarties, kuria procesą atnaujinti atsisakyta, gali būti paduotas atskirasis skundas, išskyrus atvejus, kai atnaujinti procesą atsisakyta apeliacinės instancijos arba kasaciniame teisme. Atskirasis skundas dėl teismo nutarties, kuria procesą atnaujinti atsisakyta, nagrinėjamas pagal CPK XVI skyriaus antrajame skirsnyje įtvirtintas atskirųjų skundų nagrinėjimo taisykles.

31.       Apeliacijos objektas yra neįsiteisėjęs pirmosios instancijos teismo sprendimas (nutartis) (CPK 301 straipsnio 1 dalis). Apeliacinio proceso metu patikrinamas pirmosios instancijos teismo sprendimo (nutarties) teisėtumas ir pagrįstumas. Tai lemia, kad apeliacinės instancijos teismas negali pakeisti pirmosios instancijos teismo ir nagrinėti klausimų, kurių pirmosios instancijos teismas nenagrinėjo ir neišsprendė. Nagrinėjant reikalavimą, kurio pirmosios instancijos teismas nėra išnagrinėjęs, apeliacijos dalyku tampa ne pirmosios instancijos teismo sprendimas (nutartis), o šalių ginčas, kurio turinį sudaro pareikšto reikalavimo teisinis ir faktinis pagrindai, atsakovo atsikirtimai, tačiau tai neatitinka įstatymo imperatyviųjų nuostatų dėl apeliacijos paskirties, apeliacinės instancijos teismo procesinių galių. Tokiu atveju grąžinti bylą pakartotiniam nagrinėjimui būtina dėl to, kad pirmosios instancijos teisme nebuvo tinkamo proceso ir jį reikia pakartoti, kad šalys neprarastų galimybės pasinaudoti dar viena teismo instancija. Apeliacinės instancijos teismui tokioje situacijoje priėmus sprendimą dėl pareikšto reikalavimo, netenkama galimybės skųsti sprendimą faktiniu pagrindu aukštesnės instancijos teismui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. vasario 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-52/2007). 

32.       Pagal CPK 329 straipsnio 2 dalies 7 punktą atvejai, kai pirmosios instancijos teismas išsprendė ne visus byloje pareikštus reikalavimus ir bylos negalima išskirti šio kodekso 327 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka, pripažįstami absoliučiais sprendimo negaliojimo pagrindais, kuriuos nustačius byla turi būti grąžinama nagrinėti pirmosios instancijos teismui (CPK 327 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 2 dalis). Taigi, proceso įstatymas draudžia apeliacinės instancijos teismui perimti pirmosios instancijos teismo funkcijas ir spręsti klausimus, kurie prieš tai įstatymo nustatyta tvarka nebuvo išspręsti pirmosios instancijos teisme.

33.       Atskiruoju skundu apskundus teismo nutartį, kuria procesą atnaujinti atsisakyta, apeliacijos dalyku yra būtent šios nutarties teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Išnagrinėjęs bylą pagal tokį atskirąjį skundą apeliacinės instancijos teismas gali priimti vieną iš CPK 337 straipsnyje nustatytų procesinių sprendimų: skundžiamą nutartį palikti nepakeistą, pakeisti arba, panaikinęs skundžiamą nutartį, išspręsti klausimą iš esmės – atnaujinti procesą byloje. Tačiau, panaikinęs pirmosios instancijos teismo nutartį, kuria procesą atnaujinti atsisakyta, ir klausimą išsprendęs iš esmės (atnaujinęs procesą byloje), apeliacinės instancijos teismas negali kartu spręsti ir dėl vieno iš CPK 371 straipsnyje nurodytų procesinių sprendimų priėmimo, kadangi šis klausimas įstatymo nustatyta tvarka nebuvo nagrinėtas pirmosios instancijos teisme ir šiuo klausimu nėra priimto ir įstatymų nustatyta tvarka apeliacinės instancijos teismui apskųsto pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo.

34.       Remdamasi išdėstytais argumentais teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliacinės instancijos teismas, skundžiama nutartimi ne tik atnaujinęs procesą, bet ir atnaujintą bylą išnagrinėdamas iš esmės – atsisakydamas tvirtinti Taikos sutartį (CPK 371 straipsnio 1 dalies 3 punktas), veikė ultra vires (viršydamas įgaliojimus), nes išsprendė klausimą, kuris prieš tai nebuvo nagrinėtas pirmosios instancijos teisme. Teisėjų kolegija sutinka su kasacinio skundo argumentu, kad toks apeliacinės instancijos teismo procesinis sprendimas taip pat laikytinas siurpriziniu, kadangi byloje dalyvaujantys asmenys negalėjo pagrįstai tikėtis, jog bylą nagrinėjęs apeliacinės instancijos teismas imsis spręsti klausimą, kurio, atsižvelgiant į konkrečios bylos apeliacijos ribas, neturėjo teisės spręsti.

35.       Atvejis, kai apeliacinės instancijos teismas išsprendžia jo kompetencijai nepriskirtą klausimą, pripažintinas esminiu proceso teisės normų pažeidimu, sudarančiu besąlyginį pagrindą panaikinti viršijus kompetenciją priimto apeliacinės instancijos teismo procesinio sprendimo dalį (šios nutarties 27–28, 31–32 punktai). Kadangi šis pažeidimas apeliacinės instancijos teisme negali būti pašalintas, panaikinus skundžiamą apeliacinės instancijos nutarties dalį atitinkama bylos dalis (dėl Taikos sutarties (ne)tvirtinimo atnaujintoje byloje) perduotina iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui, kuris įstatymų nustatyta tvarka turės spręsti dėl CPK 370 straipsnio 4 dalyje nustatytų procesinių veiksmų atlikimo ir CPK 371 straipsnio 1 dalyje nurodytų procesinių sprendimų priėmimo (CPK 360 straipsnis).

36.       Teisėjų kolegija neanalizuoja atsiliepime į kasacinį skundą nurodytų argumentų, susijusių su esamomis teismo galimybėmis patvirtinti Taikos sutartį supaprastinto proceso tvarka, pareiškėjai ginčijant šios sutarties galiojimą ir tarp Taikos sutarties šalių esant pradėtam ir nagrinėjam teisminiam ginčui Šiaulių apygardos teismo civilinėje byloje Nr. e2-425-372/2020, – šios aplinkybės turės būti įvertintos pirmosios instancijos teismo, įstatymo nustatyta tvarka spręsiančio dėl vieno iš CPK 371 straipsnio 1 dalyje nurodytų procesinių sprendimų priėmimo. Kartu teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, jog nurodytos aplinkybės yra susijusios su bylos faktų nustatymu ir vertinimu, kuris kasacinio teismo nėra atliekamas (CPK 353 straipsnio 1 dalis).  

Dėl skundžiamos apeliacinės instancijos teismo nutarties dalies motyvų

37.       Kasaciniu skundu taip pat prašoma pašalinti iš skundžiamos apeliacinės instancijos teismo nutarties dalies motyvus, kad „Taikos sutarties 1 punkte nustatyti įsipareigojimai išplečia pareiškėjos, kaip skolininkės, atsakomybės ribas, su kuriomis ji nesutinka, nes pagal 2018 m. birželio 5 d. statybos rangos sutartį Nr. 2018-06-05 nėra prisiėmusi tokių įsipareigojimų“, tačiau šis prašymas reiškiamas tik kaip alternatyvus tuo atveju, jei skundžiama apeliacinės instancijos teismo nutarties dalis kasacinio teismo nebūtų panaikinta.

38.       Šia nutartimi nusprendus, kad skundžiama Šiaulių apygardos teismo 2020 m. kovo 17 d. nutarties dalis turi būti besąlygiškai panaikinta, o bylos nagrinėjimas atnaujintame procese perduotas pirmosios instancijos teismui, kuris turės savarankiškai spręsti dėl vieno iš CPK 371 straipsnio 1 dalyje nurodytų procesinių sprendimų priėmimo, kasaciniame skunde reiškiamo alternatyvaus prašymo nagrinėjimas netenka teisinės reikšmės, todėl teisėjų kolegija dėl šio prašymo nesprendžia ir dėl su šiuo prašymu susijusių kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentų nepasisako.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

39.       Panaikinus skundžiamos nutarties dalį, dėl kurios buvo priimtas kasacinis skundas, t. y. iš esmės patenkinus suinteresuoto asmens R. K. kasacinį skundą, suinteresuotam asmeniui turėtų būti atlygintinos bylą nagrinėjant kasaciniame teisme patirtos bylinėjimosi išlaidos. Suinteresuotas asmuo nepateikė teismui įrodymų, pagrindžiančių bylą nagrinėjant kasaciniame teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas, todėl jų atlyginimo priteisimo klausimas nesprendžiamas.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 360 straipsniu,  362 straipsnio 1 dalimi,

n u t a r i a :

Šiaulių apygardos teismo 2020 m. kovo 17 d. nutarties dalį, kuria atsisakyta tvirtinti UAB „Vėjo technologijų projektai“ (j. a. k. 301420533) ir R. K. 2019 m. rugsėjo 4 d. sudarytą taikos sutartį, panaikinti ir perduoti šią bylos dalį nagrinėti Telšių apylinkės teismui.

Šiaulių apygardos teismo 2020 m. kovo 17 d. nutarties dalį, kuria atnaujintas procesas civilinėje byloje, palikti nepakeistą.

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Teisėjai                                                                                                                            Goda Ambrasaitė-Balynienė

Virgilijus Grabinskas

                                                                                                             Donatas Šernas