Civilinė byla Nr. 2A-824-657/2014

Teisminio proceso Nr. 2-69-3-02117-2013-7

                            Procesinio sprendimo kategorija:

(S)

42.10.; 121.14.; 121.18.; 121.21.

KAUNO APYGARDOS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2014 m. kovo 31 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Žibutės Budžienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Raimondo Buzelio, Leono Jachimavičiaus teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Kelių remonto grupė“, atstovaujamos bankroto administratoriaus uždarosios akcinės bendrovės „Bankrotas“, apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 16 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-5309-192/2013 pagal ieškovo BUAB „Kelių remonto grupė“ ieškinį atsakovei AB „ortopedijos technika“ dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais.

Kolegija, išnagrinėjusi apeliacinį skundą,

n u s t a t ė:

I. Ginčo esmė

Ieškovė BUAB „Kelių remonto grupė“ atstovaujama bankroto administratoriaus kreipėsi į teismą prašydama pripažinti negaliojančiais ab initio 2011 m. vasario 17 d. paskolos sutartį, 2011 m. gegužės 17 d. susitarimą Nr. 1 dėl paskolos sutarties Nr. 17/02/2011 pakeitimo, 2011 m. birželio 20 d. paskolos sutartį, 2011 m. birželio 29 d. paskolos sutartį bei 2011 m. liepos 7 d. paskolos sutartį ir priteisti bylinėjimosi išlaidas (T.1, 3-8). Nurodė, kad dėl sudarytų sandorių buvo pažeisti ieškovės kreditorių turtiniai interesai, nes dėl sudarytų paskolos sutarčių buvo sąmoningai padidinti ieškovės finansiniai įsipareigojimai priskaičiuotomis palūkanomis ir delspinigiais pagrindiniam akcininkui, tokiu būdu dirbtinai sumažinant kitų ieškovo kreditorių galimybes gauti savo finansinių reikalavimų  patenkinimą. Pagal paskolų sutartis priskaičiuotos palūkanos ir delspinigiai buvo iš dalies padengti ieškovo 2011 m. gruodžio 23 d. susitarimu dėl mokėjimo tvarkos ir terminų Nr. 13324 perleista reikalavimo teise į AB „Kauno tiltai“, kuri sumokėjo 1.270.807,56 Lt, taip pat iš dalies atsakovei įskaitant 399.000,00 Lt pagal 2012 m. vasario 29 d. pranešimą apie dalinį įskaitymą Nr. 110. Atlikus šiuos veiksmus ieškovės skola atsakovei nesumažėjo ir atsakovas toliau skaičiavo palūkanas ir delspinigius nuo visos paskolos sumos. Pagal 2012 m. rugpjūčio 31 d. kreditorinį reikalavimą Nr. 413 iš viso pagal ginčijamas paskolos sutartis buvo priskaičiuota 1.684.170,84 Lt palūkanų ir delspinigių, todėl paskolos sutartys reikšmingai pažeidžia ieškovo kreditorių turtinius interesus. Ieškovės nuomone, ginčijami sandoriai buvo sudaryti, kai ieškovas turėjo kitų kreditorių, o Kauno apygardos teismo 2012 m. lapkričio 12 d. nutartimi patvirtintas ieškovo kreditorių sąrašas,
todėl susitarimais buvo pažeistos kitų kreditorių teisės, sandorių sudarymo momentu įmonė buvo nemoki, paskolos sutarčių sudarymo metu ieškovo finansinė padėtis buvo labai bloga. 2011 m. gruodžio 31 d. ir 2012 m. rugpjūčio 2 d. balansų duomenimis, ieškovės turtas sumažėjo, o  per  vienerius metus mokėtinos sumos ir trumpalaikiai įsipareigojimai didėjo, todėl Kauno apygardos teismas 2012 m. gegužės 8 d. nutartimi ieškovui iškėlė bankroto bylą. Be to, pažymėjo, kad nebuvo jokios sutarties, įstatymo ar teismo sprendimo, kuris būtų įpareigojęs atsakoves sudaryti ginčijamas sutartis, o sandorio šalys buvo nesąžiningos, nes turėjo žinoti, kad sutartimis pažeidžiami kitų kreditorių interesai. Ieškovo administratoriaus teigimu, ji nėra praleidusi ieškinio senaties termino, kadangi ieškinys yra reiškiamas nepraėjus vieneriems metams nuo bankroto bylos iškėlimo (2012 m. gegužės 8 d.).

Atsakovė AB „Ortopedijos technika“ su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas (T.1, b.l. 85-93). Nurodė, kad nėra pateikiama įrodymų, kuriais grindžiant būtų galima nustatyti kreditorių interesų pažeidimą. Atsakovės įsitikinimu, ieškovo kreditorių interesai nebuvo pažeisti, o ginčo paskolų sudarymas nelėmė ieškovės nemokumo, nes ginčijamos sutartys buvo sudarytos vadovaujantis būtent kreditorių interesais, o sutartyse numatytos sąlygos labai palankios ir atitinkančios tuometinę finansinę situaciją Lietuvoje. 2011 m. ieškovė vykdė sutartis, kurių bendra vertė buvo virš 14.000.000,00 Lt. Tam, kad galėtų įvykdyti prisiimtus įsipareigojimus ir gauti sutartimis numatytą atlygį, ieškovė turėjo turėti apyvartinių lėšų. Tuo atveju, jei atsakovė nebūtų suteikus paskolų, sutarčių vykdymas būtų neįmanomas, ieškovas nebūtų gavusi pajamų, atsirastų naujų kreditorių. Tokiu būdu, paskolų suteikimu buvo apsaugoti ieškovės kreditorių interesai. Paskolos sutartys buvo sudaromos siekiant įgyvendinti projektus, kurių atsiperkamumas buvo iš anksto apskaičiuotas ir žinomas. Ieškovė 2011 du kartus papildomais įnašais didino įmonės įstatinį kapitalą, kas rodo, jog bet kuris asmuo galėjo pagrįstai manyti, jog įmonė, nors ir turi finansinių sunkumų, savo veiklą žada vystyti ir toliau. Ieškovė, būdama verslo įmone, veikia savo rizika ir sudarytais susitarimais prisiėmė su verslu susijusią riziką, o savo galimai pažeistas teises gali ginti ir kitais būdais, pateikdamas ieškinį dėl bendrovės vadovo padarytos žalos jo vadovautai bendrovei.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Kauno apylinkės teismas 2013 m. gruodžio 16 d. sprendimu ieškinį atmetė (T.3, b.l. 79-86). UAB „Kelių remonto grupė“ bankroto byla iškelta 2012-05-05, todėl, teismo nuomone, administratorius bendrovės dokumentus perėme po šios datos. Ieškinys pareikštas 2013 m. vasario 11 d., todėl teismas sprendė, kad BUAB Kelių remonto grupė“ nėra praleidusi nustatyto vienerių metų termino pažeistai teisei ginti. Teismas pažymėjo, jog ieškovė neįrodinėjo, kad paskolomis suteikti pinigai panaudoti netinkamai. Teismas nustatė, kad 2011-06-20 paskolos sutartimi suteiktos paskolos grąžinimo terminas nustatytas iki ieškovė gaus apmokėjimą iš Jurbarko rajono savivaldybės administracijos už Veliuonos miestelio infrastruktūros ir gerbūvio sutvarkymo darbus, o 2011-06-29 sutartimi ir 2011-07-07 sutartimi paskolos gražinimo terminas nustatytas iki paskolos gavėja gaus apmokėjimus iš AB „Kauno tiltai“ už subrangos darbus. Nustačius šias aplinkybes ir ieškovei jų nenuginčijus, teismas sprendė, kad neturi pagrindo netikėti sutarčių duomenimis, ir laikė neįrodytais ieškovės argumentus, kad atsakovė, sudarydama paskolos sutartis, žinojo ar turėjo žinoti, kad UAB „Kelių remonto grupė“ nebus pajėgi paskolas grąžinti sutartyse nustatytais terminais, priešingai, iš pateiktų rašytinių įrodymų matyti, kad paskolos sutartimis buvo numatyti konkretūs paskolų grąžinimo šaltiniai. Teismas akcentavo, kad byloje yra nagrinėjamas klausimas ne dėl įmonės vadovo atsakomybės, laiku nesikreipus į teismą dėl bankroto bylos įmonei iškėlimo, o siekiama panaikinti konkrečius sandorius, kaip sudarytus pažeidžiant kreditorių interesus. Actio Pauliana pagrindu pareikštam ieškiniui tenkinti keliama sąlyga – ginčijamas sandoris turi pažeisti kreditoriaus teises ir teisėtus interesus. Teismas pažymėjo, kad atsakovė neneigia aplinkybių susijusių su bedrovės finansine padėtimi. Teismo nuomone, byloje pateikti rašytiniai įrodymai ir žodiniai paaiškinimai patvirtina, kad UAB „Kelių remonto grupė“, turėdama finansinių sunkumų, vykdė ir pelningus projektus bei ginčo sutarčių sudarymo metu planavo tokią veiklą vykdyti ateityje, ieškovė turėjo pasirašiusi statybos rangos sutarčių, leidžiančių užtikrinti veiklos tęstinumą. Teismas darė išvadą, kad ieškovei neįrodžius, kad ginčo paskolos sutartimis buvo finansuoti žinomai nuostolingi projektai, nėra pagrindo konstatuoti, kad ginčo sandoriai sudaryti pažeidžiant ieškovės kreditorių interesus. Atsakovė pateikė teismui įrodymus, kad, jeigu ieškovė ginčo paskolų sudarymo metu būtų kreipusis į kredito įstaigą dėl paskolos gavimo, jai būtų tekę mokėti maždaug 6 proc. palūkanų normą, kas yra beveik dvigubai daugiau, nei numatyta ginčo sutartimis. Kredito įstaigai atsakovė buvo įsipareigojusi mokėti lygiai tokio paties dydžio delspinigius, kaip ir pagal ginčo paskolos sutartis įsipareigojo mokėti ieškovė. Atsakovė nurodė, kad ginčijamose paskolos sutartyse numačius analogiško dydžio delspinigius, kokie numatyti atsakovės sudarytoje kredito sutartyje, buvo siekiama ne pasipelnyti iš sudaromų paskolų sutarčių, tačiau užtikrinti ir atsakovės interesus tuo atveju, jei ieškovė nevykdytų savo prievolės laiku. Teismo nuomone, atsakovei įrodžius, kad sutartyje nurodyti delspinigiai yra minimalūs paskolos davėjo nuostoliai, laikytina, kad nustatyti delspinigiai nelaikytini akivaizdžiai per dideliais. Jie atitinka protingumo, teisingumo ir sąžiningumo kriterijus ir neprieštarauja Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikai. Teismas sutiko su atsakovės argumentais, kad ginčo sutartyse nustatytos sąlygos dėl 0,08 proc. delspinigių bei 3 ir 3,5 proc. dydžio palūkanų nelaikytinos savaime nesąžiningomis ir pažeidžiančiomis kreditorių teises. Teismas konstatavo, kad bylos medžiaga neįrodyta, kad atsakovė, sudarydama su BUAB „Kelių remonto grupė“ ginčijamus sandorius, kuriais suteikė apyvartinių lėšų bendrovei, buvo nesąžininga, taip pat neįrodyta, kad ieškovė, siekdama įvykdyti rangos sutartimis prisiimtus įsipareigojimus, sudarydama ginčo sutartis buvo nesąžininga ir ginčijamais sandoriais sąmoningai padidino ieškovės finansinius įsipareigojimus pagrindiniam akcininkui priskaičiuotomis palūkanomis ir delspinigiais, t.y. nėra pagrindo konstatuoti, kad, sudarydamos ginčijamą sandorį, jo šalys buvo nesąžiningos, o tai  reiškia, kad nėra actio Pauliana taikymui būtinų sąlygų. Sandoriui pripažinti negaliojančiu CK 6.66 straipsnio pagrindu būtinas šių nurodytų sąlygų visetas. Teismas darė išvadą, kad byloje nėra įrodyta, kad ginčijamo sandorio šalys buvo nesąžiningos, kad ginčijami sandoriai pažeidė kreditorių teises, todėl ieškovės reikalavimus pagal CK 6.66 straipsnį atmetė kaip neįrodytus ir nepagrįstus. Teismas nevertino ieškovės nurodytų aplinkybių dėl ieškovės ir atsakovės sudarytų susitarimų dėl piniginių reikalavimų įskaitymo, kadangi byloje nėra pareikšta reikalavimo dėl šių susitarimų. Visiškai atmetęs ieškinį, teismas bylinėjimosi išlaidas atsakovei bei valstybės naudai priteisė iš ieškovės.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Apeliaciniu skundu ieškovė BUAB „Kelių remonto grupė“, atstovaujama bankroto administratoriaus UAB „Bankrotas“ prašo Kauno apylinkės teismo 2013-12-16 sprendimą panaikinti ir ieškinį patenkinti, priteisti bylinėjimosi išlaidas (T.3, b.l. 89-95). Apeliantės nuomone, sprendimas yra nepagrįstas ir neteisėtas, kadangi teismas nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos Actio Pauliana instituto taikymo bei įrodymų vertinimo praktikos. Teismas darė išvadas apie tam tikrų aplinkybių egzistavimą/neegzistavimą, tinkamai neįvertinęs visų byloje esančių įrodymų. Nesutinka su teismo išvada, jog paskolų grąžinimo atsakovei terminai buvo susieti su apmokėjimo gavimu už konkrečius ieškovo atliekamus darbus, kuriems užbaigti buvo skolinamasi. Sprendžiant iš faktinių bylos aplinkybių, paskolos turėjo būti grąžintos nepriklausomai nuo to, kaip ieškovei sekasi vykdyti veiklą. Skundžiamame sprendime nepagrįstai aiškinama, kad atsakovė nežinojo ir negalėjo žinoti, jog ieškovė ginčijamose paskolos sutartyse nurodytais terminais paskolų negrąžins. Atsakovė, būdama verslininke, galėjo numatyti, kad faktiškai nemoki ieškovė nesugebės tokiais trumpais terminais sugeneruoti tiek pajamų, kiek reikėjo paskoloms grąžinti ginčijamose sutartyse nurodytais terminais. Atitinkamai atsakovė, dar prieš sudarydama paskolos sutartis, turėjo žinoti, kad ieškovei bus skaičiuojami delspinigiai. Teismas nepagrįstai ieškovės sudarytų statybos darbų sutarčių tęsimą panaudojant paskolas laikė naudingomis ieškovei ir jos kreditoriams. Ieškovės sudarytų statybos darbų sutarčių tolimesnis vykdymas (veiklos tęsimas) buvo nenaudingas ieškovės kreditoriams, kadangi tik padidino jos nuostolius. Skundžiamame sprendime nepagrįstai daroma išvada, kad delspinigių numatymas ginčijamose sutartyse aptartomis sąlygomis nepažeidė ieškovės ir jos kreditorių teisių ir teisėtų interesų. Verslo požiūriu nebuvo pagrindo sudaryti paskolos sutarčių, nes jos tik padidino ieškovės skolas. Į bylą nepateikta įrodymų, kad tęsiant veiklą būtų buvę galima atkurti ieškovės mokumą ir pelningumą. Tolimesnis ūkinės veiklos tęsimas iš pasiskolintų lėšų buvo nenaudingas ieškovei ir jos kreditoriams. Būdama faktiškai nemoki, ieškovė sudarė paskolos sutartis, nors nebuvo ekonominio pagrindo jas sudaryti. Tokiu būdu pablogino savo finansinę padėtį, nes prisiėmė papildomus finansinius įsipareigojimus, o tai pažeidžia kitų ieškovės kreditorių turtinius interesus. Teismas nepagrįstai pripažino ginčijamų sutarčių sudarymą įprasta verslo praktika. Sprendime neįvardinta, dėl kokių konkrečių priežasčių atsakovė laikoma sąžininga. Teismo sprendimo motyvuojamoji dalis neatitinka CPK jai keliamų reikalavimų. Atsakovė į bylą teikė ieškovės su trečiaisiais asmenimis sudarytas sutartis ir kitus ieškovės vidinius dokumentus, todėl atsakovei negalėjo būti nežinomos su ieškovės sunkia finansine situacija susijusios aplinkybės. Dėl to, sudarydama ginčijamas sutartis, atsakovė elgėsi nesąžiningai ieškovės kreditorių atžvilgiu. Atsakovė, kaip verslininkė, prieš sudarydama ginčijamas paskolos sutartis, turėjo pareigą veikti aktyviai ir domėtis ieškovės finansine būkle. Atsakovė turėjo suprasti, jog paskolos sutarčių sudarymas atitinkamomis aplinkybėmis pažeidžia ieškovės kreditorių interesus, nes ieškovė per neprotingai trumpus terminus negrąžins paskolų ir privalės mokėti delspinigius atsakovei, tokiu būdu padidinant ieškovės įsipareigojimus atsakovei ir atitinkamu dydžiu sumažinant kitų ieškovės kreditorių galimybes gauti savo reikalavimų patenkinimą. Dėl kitų Actio Pauliana sąlygų teismas sprendime nepasisakė, todėl apeliantė dėl jų pakartotinai nepasisako, o vadovaujasi ieškinyje, rašytiniuose paaiškinimuose ir kituose procesiniuose dokumentuose nurodytais argumentais apie jų egzistavimą.

Atsiliepime į ieškovės apeliacinį skundą atsakovė AB „Ortodedijos technika“ prašė apeliacinį skundą atmesti, pirmos instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą ir priteisti bylinėjimosi išlaidas (T.3, b.l. 98-106). Atsakovės nuomone, sprendimas yra pagrįstas, motyvuotas ir teisėtas. Teismas nešališkai, visapusiškai ir objektyviai pagal savo vidinį įsitikinimą išnagrinėjo ir įvertino visas bylos aplinkybes. Sprendimas priimtas, esant įrodymų pakankamumui ir leistinumui. Apeliaciniame skunde nėra nurodyta įrodinėjimą reglamentuojančių procesinės teisės normų pažeidimų, kurie keltų pagrįstų abejonių teismo išvadomis dėl nustatytų faktų. Sprendimas priimtas, nepažeidžiant įrodinėjimą  reglamentuojančių procesinės teisės normų. Be to, atsakovė prašo priimti papildomus įrodymus - AB „Ortopedijos technika“ 2014-03-14 pažymą Nr. 95 (T.3, b.l. 114-115). Teigia, kad ši pažyma reikšminga tuo, kad paneigia apeliantės argumentus ir nurodytus skaičius dėl mokėtinų palūkanų ir delspinigių dydžio.

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.).

Teisėjų kolegija pripažįsta, kad priimant skundžiamą sprendimą, buvo pažeistos teismingumo taisyklės, todėl jis turi būti panaikintas dėl absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 329 str. 2 d. 6 p.).

Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad ginčas dėl sandorio yra turtinis ginčas, o jo įkainojimo klausimas sprendžiamas priklausomai nuo ieškiniu siekiamų ir ginčo sprendimu sukuriamų teisinių padarinių. Ieškovė BUAB „Kelių remonto grupė“, atstovaujama bankroto administratoriaus UAB „Bankrotas“ pareikšdama ieškinį CK 6.66 straipsnio (actio Pauliana) pagrindu, prašė pripažinti negaliojančiais ab initio (nuo sudarymo momento) penkis sandorius – 2011 m. vasario 17 d. paskolos sutartį, 2011 m. gegužės 17 d. susitarimą Nr. 1 dėl paskolos sutarties Nr. 17/02/2011 pakeitimo, 2011 m. birželio 20 d. paskolos sutartį, 2011 m. birželio 29 d. paskolos sutartį bei 2011 m. liepos 7 d. paskolos sutartį ir nurodė, kad ieškiniu yra siekiama išvengti ieškovės prievolės mokėti atsakovei palūkanas ir delspinigius (T.1, b.l. 3-8). Nagrinėjamu atveju ieškovė, ginčydama sandorius, nepagrįstai teigė, kad jos pareikšti reikalavimai laikytini neturtiniais vien dėl to, kad jokių sumų ieškinio patenkinimo atveju priteisti neprašo, ir nesvarstytinas restitucijos taikymas.

Įstatyme paskolos sutartis apibrėžiama kaip sutartis, kuria viena šalis (paskolos davėjas) perduoda kitos šalies (paskolos gavėjo) nuosavybėn pinigus arba rūšies požymiais apibūdintus suvartojamuosius daiktus, o paskolos gavėjas įsipareigoja grąžinti paskolos davėjui tokią pat pinigų sumą (paskolos sumą) arba tokį pat kiekį tokios pat rūšies ir kokybės kitų daiktų ir mokėti palūkanas, jeigu sutartis nenustato ko kita (CK 6.870 str. 1 d.).

Taigi apeliantė, kaip paskolos gavėja pagal aukščiau nurodytus sandorius, ginčydama juos neabejotinai turi materialinį interesą, nes yra prisiėmusi turtinius įsipareigojimus prieš paskolos davėją atsakovę AB „Ortopedijos technika“. Iš išdėstyto seka, kad šioje byloje tenkinus apeliantės ieškinį ir pripažinus ginčijamus sandorius negaliojančiais nuo jų sudarymo momento, apeliantė išvengtų turtinės prievolės atsakovei, t.y. nepatirtų turtinių padarinių – ne tik išvengtų ieškinyje nurodytos pareigos – mokėti palūkanas ir delspinigius, bet ir neturėtų pareigos grąžinti skolos, nes ieškinio tenkinimo atveju teismo sprendimu būtų panaikinta atsakovės turtinė reikalavimo teisė ir dėl to atsakovė patirtų turtinių praradimų. Todėl ieškinio reikalavimas pripažinti 2011 m. vasario 17 d. paskolos sutartį, 2011 m. gegužės 17 d. susitarimą Nr. 1 dėl paskolos sutarties Nr. 17/02/2011 pakeitimo, 2011 m. birželio 20 d. paskolos sutartį, 2011 m. birželio 29 d. paskolos sutartį bei 2011 m. liepos 7 d. paskolos sutartį negaliojančiais ab initio, akivaizdžiai yra turtinio pobūdžio.

Pažymėtina, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinė teisėjų sesija, vienodindama teismų praktiką ir pasisakydama dėl actio Pauliana pagrindu reiškiamo reikalavimo kvalifikavimo turtiniu ar neturtiniu, nurodė, kad actio Pauliana pagrindu reiškiamas reikalavimas laikytinas turtiniu, kurio suma nustatoma ir šis ieškinys įvertinamas pagal ginčijamu sandoriu perleisto turto rinkos vertę (2012-11-06 nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-311/2012). Plenarinė sesija atkreipė dėmesį į tai, kad tokiu ieškiniu kreditorius iš esmės siekia pripažinti negaliojančiu tam tikro turto perleidimo sandorį ir taikyti restituciją, t.y. ginčijama sutartimi perleistą turtą grąžinti skolininko nuosavybėn, kad kreditorius galėtų iš šio turto patenkinti savo reikalavimą. Tokios pačios nuostatos yra tiesiogiai įtvirtintos CPK 85 straipsnio 1 dalies 11 punkte (nuo 2011-10-01), kur nustatyta, kad bylose dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais ieškinio suma nustatoma pagal atsakovo grąžintinas sumas arba atsakovo grąžintino turto rinkos vertę, jeigu pripažinus sandorį negaliojančiu būtų taikoma restitucija.

Analogiškos nuostatos taikytinos ir pripažįstant turtiniu ieškinį, kai nesiekiama konkrečiai prisiteisti pinigų sumą, turtą, bet siekiama išvengti turtinės prievolės, nes atmetus tokį reikalavimą, ieškovui liktų turtinė pareiga, o ieškinio tenkinimo atveju teismo sprendimu būtų panaikinta atsakovo turtinė reikalavimo teisė ir dėl to jis patirtų turtinių praradimų.

Nuo to, kokia teisinio ginčo prigimtis (turtinis ar neturtinis ginčas), priklauso ir bylos teismingumas. Pagal CPK 27 straipsnio 1 punktą apygardos teismai, kaip pirmosios instancijos teismai, nagrinėja civilines bylas, kuriose ieškinio suma didesnė kaip vienas šimtas penkiasdešimt tūkstančių litų, išskyrus šeimos ir darbo teisinių santykių bylas ir bylas dėl neturtinės žalos atlyginimo. Nagrinėjamu atveju, apeliantė savo skunde nurodė, kad siekia išvengti 1.684.170,84 Lt palūkanų ir delspinigių mokėjimo. Pripažinus negaliojančiais ginčijamus sandorius būtų panaikinta atsakovės turtinė reikalavimo teisė į pagal paskolos sutartis suteiktą paskolų sumą – 2.081.962,29 Lt.

Nustačius absoliutaus teismo sprendimo negaliojimo aplinkybes, teismas nebeanalizuoja kitų apeliacinio skundo argumentų.

Esant tokiam teisiniam reglamentavimui, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai nustatė ginčo pobūdį (turtinis ar neturtinis) ir išnagrinėjo sau neteismingą bylą, pažeidė rūšinio teismingumo taisykles. Dėl nurodytų priežasčių pirmosios instancijos teismo sprendimas naikintinas, o byla perduotina Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkui (CPK 27 str. 1 p., 327 str. 1 d. 1 p., 329 str. 2 d. 6 p.).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 327 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 329 straipsnio 2 dalies 6 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Kauno apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 16 d. sprendimą panaikinti ir perduoti bylą Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkui.

Teisėjai                                                                                                                    Žibutė Budžienė

                                                                                    Raimondas Buzelis

                 Leonas Jachimavičius