TELŠIŲ APYLINKĖS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2023 m. spalio 16 d.

Telšiai

Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų teisėja Edita Gailienė,

sekretoriaujant teismo posėdžių sekretorėms Laurai Rimeikei ir Danutei Dokšienei,

dalyvaujant ieškovui T. R. ir jo atstovei advokatei Eugenijai Povilaitienei,

atsakovei L. M. ir jos atstovui advokatui Vaclovui Akavickiui,

teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą, iškeltą pagal ieškovo T. R. ieškinį atsakovei L. M., tretiesiems asmenims L. L. ir D. R. dėl buto pirkimo-pardavimo sutarties dalyje, kurioje atsakovė L. M. nurodyta pirkėja, pripažinimo apsimestine ir pirkėjo teisių šioje sutartyje perkėlimo ieškovui T. R., ir atsakovės L. M. priešieškinį atsakovui T. R. dėl bendro gyvenimo neįregistravus santuokos (faktinė santuoka) metu įgyto turto padalijimo tarp sugyventinių.

Teismas

n u s t a t ė :

ieškovas T. R. kreipėsi į teismą ieškiniu, kuriuo prašė: 1) pripažinti 2016 m. lapkričio 29 d. Pirkimo-pardavimo sutartį (notarinio registro Nr.(duomenys neskelbtini)) apsimestiniu sandoriu dalyje dėl pirkėjo; 2) perkelti pirkėjo teises ir pareigas pagal 2016 m. lapkričio 29 d. Pirkimo-pardavimo sutartį (notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini) ieškovui; 3) priteisti iš atsakovės visas patirtas bylinėjimo išlaidas. Ieškovas ieškinyje nurodė, kad jis 2016 metais nutarė sau asmeninės nuosavybės teise įsigyti butą T.. Buto ieškojo ilgai, o radęs jį tenkinantį butą, su jo savininkais D. ir D. V. susiderėjo kainą, apmokėjimo ir kitas sąlygas. Iš savo asmeninių lėšų ir savo asmeninės sąskaitos bankiniais pavedimais į pardavėjos D. V. sąskaitą sumokėjo susitartą 29 000 Eur sumą, Pirmąjį bankinį 2 000 Eur pavedimą atliko 2016 m. lapkričio 9 d, paskirtyje nurodydamas „Pirmoji įmoka už perkamą butą“, antrąjį 2 000 Eur pavedimą atliko 2016 m. lapkričio 9 d., paskirtyje nurodydamas „Antroji įmoka už perkamą butą“, o 2016 m. lapkričio 25 d. atliko 25 000 Eur pavedimą, paskirtyje nurodydamas „Galutinis atsiskaitymas už butą“.  2016 m. lapkričio 29 d. buvo sudaryta buto, unikalus Nr. .(duomenys neskelbtini), esančio adresu.(duomenys neskelbtini), pirkimo–pardavimo sutartis (notarinio registro Nr. .(duomenys neskelbtini)). Nors butą pirko sau, tačiau atsakovės įkalbėtas, kad butu disponuoti bus lengviau, butą perkant atsakovės vardu, pirkimo–pardavimo sutartį sudarė atsakovės vardu. Tokiu atveju, atsakovė, būdama T. ir gyvendama bute, galės savo vardu sudarinėti buto komunalinių paslaugų sutartis, bendrauti su namo bendrija, dalyvauti jos susirinkimuose, o svarbiausia, ieškovas, dirbdamas Š., galės savo lėšomis sėkmingai vykdyti buto remontą. Atsakovė pasisiūlė savo vardu pasirūpinti jo buto remontui būtinais leidimais, dokumentais, reikalui esant tarpininkauti įgyjant jo lėšomis reikiamas remontui būtinas medžiagas bei jo vardu duoti nurodymus statybininkams, prižiūrėti, kad nepadarytų žalos ir broko. Grįžęs iš Š., sužinojo, kad atsakovė jam buvo neištikima, todėl nutarė atstatyti objektyvią tiesą ir buto pirkimo-pardavimo sutartį pripažinti apsimestiniu sandoriu, nes tikrasis buto savininkas yra būtent jis. 2023 m. vasario 9 d. atsiliepime į atsakovės 2023 m. sausio 31 d. patikslintą priešieškinį, ieškovas nurodė, kad atsakovė nepagrįstai siekia pripažinti, kad jai ir ieškovui gyvenant bendrai kaip sugyventiniams, buvo sukurta bendroji dalinė nuosavybė (butas, žemės sklypai, pastatas -gyvenamasis namas su priklausiniais ir lengvasis automobilis), kuri, nustačius lygias abiejų šalių dalis turte, turi būti atidalinta. Ieškovas nurodė, kad atsakovė suabsoliutina jungtinės veiklos institutą reglamentuojančias teisės normas, nedetalizuoja kiekvienos šalies indėlio įgyjant turtą ir neteisingai prašo spręsti dėl bendrosios nuosavybės dalių ir šalių įnašų dydžio. Atsakovės teiginiai pagrįst tik jos pačios paaiškinimais, kurių nepagrindžia jokie rašytiniai įrodymai. Ji skirtingai aiškina bendro gyvenimo laikotarpį: Priešieškinyje ir 2022 m. lapkričio 7 d. Patikslintame priešieškinyje atsakovė nurodė, kad faktinėje neregistruotoje santuokoje gyveno iki 2022 metų balandžio galo, o 2023 m. sausio 31 d. Patikslintame priešieškinyje – kad kartu nebegyveno jau 2022 m. balandžio 21 d., kai ieškovas pardavė lengvąjį automobilį, kad automobilio pardavimo metu jau buvo kilęs ginčas dėl bendro gyvenimo metu įgyto turto pasidalinimo. Ieškovas pastoviai gyveno ir dirbo Š., į L. parvykdavo kas 6-7 savaites, pabūdavo apie 10 dienų, 4 savaites per vasaros atostogas ir 2 savaites per žiemos atostogas. Ieškovas pripažino, kad atsakovė už jo pervestas lėšas įsigydavo maisto produktų, pagamindavo maisto, skalbdavo, kad ieškovo pinigais sumokėdavo mokesčius už butą, meistrams už buto remontą, bet atsakovė mokėjo ne savo, o ieškovo pinigais, atsakovės darbas buvo paslauga, savanoriška pagalba, už kurią ieškovas atsilygino atsakovei, pervesdamas lėšų į jos sąskaitą jos asmeninių poreikių tenkinimui. Tokia savanoriška pagalba nėra pakankamas pagrindas konstatuoti, kad atsakovė tokiais veiksmais kūrė bendrąją dalinę nuosavybę, juo labiau, kad atsakovė gyveno ieškovo pinigais nupirktame ir suremontuotame bute, naudojosi jo lėšomis įsigytu automobiliu ir už tai nemokėjo. Šalies savanoriška pagalba, neįrodžius susitarimo dėl bendrosios dalinės nuosavybės nepatvirtina bendrosios dalinės nuosavybės sukūrimo, todėl prašė atsakovės patikslintą priešieškinį bei atsakovės Pareiškimą dėl priešieškinio reikalavimų patikslinimo atmesti.

Atsakovė L. M. pateikė atsiliepimą į ieškinį, priešieškinį, du patikslintus priešieškinius, o taip pat 2023 m. balandžio 18 d. Pareiškimą dėl priešieškinio reikalavimų patikslinimo (toliau – atsakovės Pareiškimas). Teismo posėdžio metu palaikė 2023 m. sausio 31 d. Patikslintame ieškinyje nurodytas faktines aplinkybes bei atsakovės Pareiškime nurodytus reikalavimus. Minėtame Patikslintame priešieškinyje atsakovė teigia, kad ieškovas ieškinyje nurodė, jog 2016 metais ginčo butą jis įsigijo iš savo asmeninių lėšų asmeninės nuosavybės teise, o ji, t. y. atsakovė, tuo metu ieškovo sugyventinė, iš tiesų buto nepirko, o nuosavybės teisė į butą jai buvo įregistruota tik apsimestiniu sandoriu. Nurodė, kad tai yra ieškovo bandymas pasisavinti iš jos turto, kurį įsigijo gyvendami bendrai neįregistravus santuokos ir partnerystės dalį. Butas, dėl kurio ieškovas pareiškė ieškinį ir prašo jo įsigijimą pripažinti apsimestiniu sandoriu, Nekilnojamojo turto registre nurodytas kaip asmeninė atsakovės nuosavybė, buvo įgytas ne apsimestiniu sandoriu, o šalims vykdant jungtinę veiklą, todėl pripažintinas bendrąja daline jų nuosavybe. Sandoris nebuvo apsimestinis, jis atspindėjo tikrąją atsakovės ir ieškovo valią – buto įsigijimu nesiekė jokių kitų tikslų, o tik įsigyti butą, nebandėme pridengti kitų sandorių, sudarant sandorį buvo išreikšta tikroji jos ir ieškovo valia įsigyti butą atsakovės vardu. Atsakovė pažymėjo, kad bendras jos ir ieškovo gyvenimas truko nuo 2012 metų pradžios iki 2022 metų balandžio mėnesio galo. Bendro gyvenimo su atsakovu metu santuokos ir partnerystės neįregistravo, tačiau gyveno kaip sutuoktiniai ir partneriai, gyveno faktinėje santuokoje. Mano, kad to įrodinėti net nereikia, nes pats ieškovas savo ieškinyje keliose vietose nurodo, kad gyveno faktinėje santuokoje kaip sugyventiniai. Bendro gyvenimo metu vedė bendrą namų ūkį, kartu planavo ir įsigydavo pirkinius, kurių įsigijimą aptardavo kartu, kartu gyveno nuolat, o kai atsakovas išvykdavo dirbti į užsienį, nuolat bendravo telefonu bei internetinio vaizdo ryšio priemonėmis. Tarp mūsų nerašytiniu susitarimu egzistavo įprastas ir faktiniams sutuoktiniams būdingas gyvenimo ir namų ūkio vedimo būdas, kiekvienas prie jungtine veikla įgyto turto prisidėdavome savo darbu, žiniomis, pinigais. Pažymėjo, kad jų gyvenimo pradžioje ieškovas gyveno jos valdomame bute, adresu.(duomenys neskelbtini). Šį butą prieš tai ketino įsigyti ji su buvusiu partneriu ir vaiko tėvu S. Š., šiuo metu gyvenančiu J. K.. Butą turėjo įsigyti išsimokėtinai iš jos partnerio S. Š. darbdavio ir draugo, Latvijos Respublikos piliečio, kuris šį butą nusipirko savo vardu, o ji ir S. Š. išsimokėtinai mokėjo už šio buto nuosavybės įgijimą. Iširus bendram gyvenimui su buvusiu partneriu, ji liko gyventi šiame bute su dukra, o pas ją apsigyveno naujas partneris, t. y. ieškovas T. R.. Šiame bute T. R. nemokamai gyveno 2012-2017 metais. Sąlygas gyventi bute sudarė ji, nes su dukros tėvu S. Š. buvo sutarę, kad jis toliau mokės įmokas, o ji šiame bute gyvensiu su bendra dukra. Taigi, buvęs partneris ir vaiko tėvas mokėjo šio buto išpirkimo mokestį, o ji jame gyveno su dukra, apmokėjo buto mokesčius bei leido gyventi ieškovui T. R., kuris nuo 2012 metų buvo jos nuolatinis gyvenimo partneris ir abu gyveno žodžiu sudarytoje jungtinėje partnerystėje, kurioje kiekvienas savo indėliu kūrė bendrą turtą pinigais, darbu, gyvenamosios patalpos suteikimu nemokamai ir kitais būdais. Tokiu būdu ji įnešė ženklų indėlį į jungtinės veiklos (partnerystės) būdu kaupiamą turtą, nes ieškovas T. R. tuo metu net penkerius metus neturėjo mokėti už buto nuomą ir komunalinius patarnavimus, viskuo pasirūpindavo ji. Bendru žodiniu sutarimu ir vesdami bendrą namų ūkį įsigijo nekilnojamąjį turtą ir jį registravo vieno iš jų vardu pagal abipusį susitarimą – butą, unikalus Nr. .(duomenys neskelbtini), esantį adresu.(duomenys neskelbtini), kuris įregistruotas ieškovės vardu 2016 m. lapkričio 29 d. Pirkimo–pardavimo sutartimi; 2021 m. balandžio 22 d. Pirkimo–pardavimo sutartimi įsigijo pastatą–gyvenamąjį namą, unikalus Nr. .(duomenys neskelbtini), su priklausiniais (viralinė, daržinė, ūkiniai pastatai, malkinė ir. t.t), nurodytais Nekilnojamojo turto registro Nr. .(duomenys neskelbtini) išraše, esantį (duomenys neskelbtini) vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų paskirties žemės sklypą prie gyvenamojo namo, esančio.(duomenys neskelbtini)., unikalus Nr. .(duomenys neskelbtini). Žemės sklypas įsigytas 2021 m. balandžio 22 d. Pirkimo-pardavimo sutartimi ieškovo T. R. vardu; kitos žemės Ūkio paskirties žemės sklypą prie gyvenamojo namo, esančio(duomenys neskelbtini), unikalus Nr. .(duomenys neskelbtini) įsigijo 2021 m. gegužės 31 d. Dovanojimo sutartimi Nr. 6912 T. R. vardu. Šis sklypas buvo įsigytas perkant sodybą, esančią.(duomenys neskelbtini)., pirkimo–pardavimo sandorio metu, o jo įsigijimas buvo įformintas 2021 m. gegužės 28 d. L. L. ir T. R. žemės sklypo, unikalus Nr. .(duomenys neskelbtini), dovanojimo sutartimi. Iš tiesų šis sandoris buvo sodybos pirkimo-pardavimo sandorio dalis. Šio sandorio pripažinti apsimestiniu sandoriu bei restitucijos taikyti neprašo dėl didelių nepatogumų šalims sukėlimo. Mano, kad restitucijos taikymas nepagrįstai apsunkintų abiejų sandorių šalių teisinę padėtį ir kartu butų neproporcinga civilinių teisių gynimo priemonė. Be to, bendro gyvenimo metu buvo įgiję automobilį „(duomenys neskelbtini) Grand Turismo“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kaip sugyventiniai. Prašė pripažinti, kad nurodytas turtas buvo įgytas ieškovui ir atsakovei gyvenant faktinėje neregistruotoje santuokoje jungtinės veiklos pagrindu, nustatyti, kad kiekvienas turto objektas įgytas lygiomis dalimis ir priteisti iš ieškovo 51 055 Eur kompensaciją: 1) pripažinti, kad butas, esantis adresu.(duomenys neskelbtini), unikalus Nr. .(duomenys neskelbtini), yra įsigytas L. M. ir T. R. gyvenant jungtinėje veikloje (faktinėje neregistruotoje santuokoje), kaip sugyventiniams bei nustatyti, kad ieškovui ir atsakovei bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso po ½ dalį aukščiau nurodyto nekilnojamojo turto. ½ dalį aptariamo buto vertina 40 000 Eur suma, todėl prašo iš ieškovo priteisti jai 40 000 Eur kompensaciją, o jam asmeninės nuosavybes teise priteisti butą, esantį adresu.(duomenys neskelbtini), unikalus Nr. .(duomenys neskelbtini); 2) pripažinti, kad gyvenamasis namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), su priklausiniais (viralinė, daržinė, ūkiniai pastatai, malkinė ir. t.t), esantis (duomenys neskelbtini), vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų paskirties žemės sklypas prie gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), yra įsigyti L. M. ir T. R. gyvenant jungtinėje veikloje (faktinėje neregistruotoje santuokoje), kaip sugyventiniams bei nustatyti, kad ieškovui ir atsakovei bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso po ½ dalį aukščiau nurodyto nekilnojamojo turto, kurio ½ dalį vertina 6 000 Eur suma ir šią sumą, kaip kompensaciją, prašo priteisti iš ieškovo, o šį nekilnojamojo turto objektą priteisti ieškovui asmeninės nuosavybes teise; 3) pripažinti, kad žemės ūkio paskirties žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini)., unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)., įsigytas T. R. 2021 m. gegužės 31 d. dovanojimo sutarties pagrindu (faktiškai antrame reikalavimo punkte nurodyto nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutarties tęsinys), notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini), yra įsigytas jos ir ieškovo jungtinėje veikloje (gyvenant faktinėje neregistruotoje santuokoje) pirkimo-pardavimo sutartimi, kaip sugyventiniams bei nustatyti, kad ieškovui ir atsakovei bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso po ½ dalį. ½ dalį šio nekilnojamojo turto vertina 2 000 Eur suma ir prašo iš ieškovo priteisti 2 000 Eur kompensaciją, o jam asmeninės nuosavybes teise priteisti šį nekilnojamojo turto objektą; 4) pripažinti, kad automobilis „(duomenys neskelbtini) Grand Turismo“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) įsigytas L. M. ir T. R. gyvenant jungtinėje veikloje (faktinėje neregistruotoje santuokoje), kaip sugyventiniams bei nustatyti, kad ieškovui ir atsakovei bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausė po ½ dalį transporto priemonės. ½ dalį automobilio vertina 3 055,00 Eur suma ir prašo iš ieškovo priteisti 3 055,00 Eur kompensaciją už ieškovo parduotą transporto priemonę; 5) netenkinti ieškovo T. R. ieškinio reikalavimų, kuriais prašoma pripažinti 2016 m. lapkričio 29 d. Pirkimo–pardavimo sutartį (notarinio registro Nr. 8056 ) apsimestiniu sandoriu dalyje dėl pirkėjo (L. M.), perkelti pirkėjo teises ir pareigas pagal 2016 m. lapkričio 29 d. Pirkimo–pardavimo sutartį (notarinio registro Nr. 8056 ) ieškovui T. R.; 6) netenkinti reikalavimo priteisti iš jos sumokėtą žyminį mokestį bei kitas bylinėjimosi išlaidas; 7) priteisti iš ieškovo jos sumokėtą žyminį mokestį ir kitas su byla susijusias bylinėjimosi išlaidas. Taigi, atsakovė prašo priteisti 48 000 Eur kompensaciją už nekilnojamąjį turtą, įsigytą jungtinės veiklos pagrindu, ir 3 055 Eur kompensaciją už kilnojamąjį turtą, įsigytą jungtinės veiklos pagrindu.  

Ieškovas T. R. teismo posėdžio metu nurodė, kad su atsakove L. M. 2012 m pradžioje pradėjo susirašinėti internetu 1-1,5 mėn., pradėjo susitikinėti gyvai, tai truko dar kokius 2 mėnesius, o kartu gyveno apie metus, o po to jis pradėjo važinėti į Š. dirbti. Pradžioje apsigyveno pas atsakove ir jos dukra bute, kuriuo atsakovės buvęs sugyventinis buvo leidęs naudotis jai su dukra. To buto savininkas buvo Latvijos Respublikos pilietis. Tame bute gyveno iki 2017 m. gruodžio mėnesio. Mokesčius už butą mokėjo pats arba pervesdavo pinigus atsakovei. Atsakovė buvo įsiskolinusi buto mokesčių apie 800-900 Eur, kuriuos jis taip pat sumokėjo. Tuo metu atsakovė turėjo mokėti antstoliui, kiek jis žino, iš jos buvo priteista kažkokia tai suma. Atsakovė tai dirbdavo, tai nedirbdavo, gaudavo pinigus vaiko išlaikymui, o jis taip pat pervesdavo pinigų. Maždaug po metų jis buvo pradėjęs galvoti apie šeimos sukūrimą, tačiau atsakovė kurti šeimos nenorėjo, vaikų turėti taip pat nenorėjo. Išvykęs į užsienį, apie santuoką jis nebegalvojo, tačiau su atsakove ryšių nenutraukė, bendraudavo telefonu, tačiau aptarimo dėl pinigų panaudojimo su atsakove nebuvo. Išvykimas į užsienį buvo jo sprendimas, jo nederino su atsakove, vykti dirbti į Š. pasiūlė L. buvęs darbdavys. Būstas, kuriame gyveno su atsakove, buvo prastos būklės, todėl jis norėjo užsidirbti pinigų ir pasigerinti gyvenimą. Kadangi(duomenys neskelbtini) g. bute gyvenimo sąlygos nebuvo geros, jis nusprendė įsigyti savo būstą, susirado 2016 metais butą, kurį įregistravo atsakovės vardu. Taip sutarė dėl to, kad būtų lengviau tvarkyti su butu susijusius dokumentus. Pinigus už perkamą butą jis sumokėjo buvusiems savininkams trimis pavedimais. Atsakovė pradėjo įtikinėti, kad butą užrašytų jos vardu, nes bus lengviau tvarkyti visus reikalus. Jei būtų galvojęs apie bendrą gyvenimą, būtų butą įregistravęs lygiomis dalimis – tiek jam, tiek atsakovei. Butą jis norėjo susitvarkyti pagal save, reikėjo griauti sienas, pertvarkymui buvo reikalingi leidimai, projektai, kiti dokumentai. Kadangi didžiąją dalį laiko būdavo Š., galimybės fiziškai tvarkyti reikalų nebuvo, todėl nupirko atsakovės vardu. Kadangi reikėjo gauti statybos leidimą, persirašyti sutartį su UAB „Litesko“ ir kt., rengti buto projektą, sutartis buvo sudaryta atsakovės vardu. Susitarimo dėl bendro gyvenimo nebuvo, kai jis grįždavo iš užsienio, gyvendavo kartu, nes jam grįžus būdavo taip patogu gyventi. Būdamas užsienyje atsakovei pravesdavo pinigų sumokėti mokesčius, parvesdavo jos pragyvenimui, iš esmės ją išlaikė. Pirkdamas butą apie įgaliojimą nepagalvojo. Sodybą pirko jau savo vardu, tačiau atsakovei buvo įgaliojęs tvarkyti dokumentus. Pinigų pervedimuose atsakovei nurodydavo, kad tai skola, pinigai laisvalaikiui ir pan. dėl to, kad mokesčiai neprisikabintų. Jokio susitarimo, kad butas, sodyba ir kt. bus bendras turtas, kad jo darbo užmokestis bus bendras taip pat susitarimo nebuvo. Atsakovei pervedami pinigai buvo skirti mokesčiams, pragyvenimui, automobilio remontui. Už buto remontą taip pat vedė pinigus atsakovei, kad nupirktų medžiagas buto remontui, o grįžęs, už buto remontui skirtas medžiagas mokėdavo jis iš savo sąskaitos. Prie buto įsigijimo atsakovė visiškai neprisidėjo, viskas buvo daroma jo pinigais, didžiąją dalį organizacinių darbų atlikdavo nuotoliu, meistrus taip pat surasdavo jis. Atsakovės indėlis – ji sumokėdavo jo atsiųstus pinigus, gal kažką pašluodavo. Ji ir jos giminės kažkiek prisidėjo darbu, bet jis visada sumokėdavo grynais pinigais tiems žmonėms. Sodybą jam padėjo surasti turto agentė, už ją sumokėjo taip pat savo pinigais, atsakovė tik formaliai sutvarkė dokumentus. Atsakovė prie sodybos neprisidėjo niekuo, sodyba pagerinta nebuvo, buvo tik iškirsti medžiai ir nugriauti beverčiai pastatai. Besiribojantį žemės sklypą L. L. jam padovanojo, už tai jis jokių pinigų nemokėjo, nes už sodybą kaina buvo užkelta. Dėl automobilio „BMW“ – jį apžiūrėjo, 2021 m. vasario 20 d. sudarė pirkimo-pardavimo sutartį. Kadangi automobilis buvo daužtas, todėl pinigus sumokėjo vėliau, po to, kai automobilis buvo suremontuotas. Dėl automobilio pirkimo su atsakove visiškai nesitarė. Ji automobiliu nesirūpino, neremontavo jo, tik jo leidimu naudojosi. Automobilis buvo draudžiamas jo pinigais. Bute visus daiktus – baldus, buitinę techniką nupirko jis savo pinigais, išleido apie 13 000 Eur. Atsakovė yra nusipirkusi tik sekciją ir dulkių siurblį, jis dėl atsakovės pirktų daiktų jokių pretenzijų neturi. Visus ginčo daiktus įsigijo sau asmeniškai, kaip investiciją į ateitį. Perkelti buto pirkėjo teises nutarė po 6 metų dėl to, kad išsiskyrė jo ir atsakovės keliai. Jokio susitarimo dėl turto sukūrimo jungtinės veiklos pagrindu nebuvo.

Atsakovė L. M. 2023 m. birželio 15 d. teismo posėdžio metu (20:04-22:30) prašė pateiktą byloje priešieškinį nagrinėti pagal 2023 m. vasario 1 d. teisme gautą Patikslintą priešieškinį, (2023 m. sausio 31 d. Patikslintas priešieškinis) bei jame pateiktą teisinę argumentaciją ir faktines aplinkybes, nurodydama, kad palaiko reikalavimus, nurodytus 2023 m. balandžio 18 d. atsakovės Pareiškime, reikalaudama priteisti piniginę kompensaciją ir bylinėjimosi išlaidas, jos pareikšti reikalavimai yra galutiniai ir daugiau jų nebetikslins.

Atsakovė nurodė, kad su ieškovu pradėjo gyventi kaip šeima 2012 metais. Ieškovas atsikraustė pas ją gyventi po trijų mėnesių draugystės, parsinešė savo daiktus. Mokesčius mokėjo ir ji, ir ieškovas, galimai po lygiai. Ji tuo metu dirbo, gaudavo minimalią algą, o kiek konkrečiai uždirbdavo ieškovas, ji nežino, bet jis gaudavo daugiau. Ieškovas maždaug po metų pradėjo važinėti į darbą Š., tokį sprendimą priėmė ieškovas vienas pats, bet ji žinojo apie ieškovo ketinimą vykti į užsienį dirbti. Jam išvykstant dar nebuvo aptarę kur dės uždirbtus didesnius pinigus. Kad pirks butą pradėjo svarstyti gal po trijų metų. Su ieškovu kas vakarą bendraudavo per Messenger programėlę. Ieškovas užsienyje būdavo 5-6 savaites, į L. grįždavo 10 dienų. Ji buvo vieną kartą nuvykusi pas ieškovą į Š., buvo savaitę. Į užsienį ieškovas išvyko nusprendęs daugiau užsidirbti, sprendimą taupyti pinigus priėmė abu. Jis taupydavo, o ji mokėdavo mokesčius, nors ieškovas taip pat atsiųsdavo pinigų. Skolingas jai ieškovas niekada nebuvo, nors pavedimuose ir buvo įrašyta, kad tai skola, kartais siųsdavo pinigus, nurodydamas, kad tai laisvalaikiui, pagrinde pinigus naudojo mašinos remontu. Su ieškovu vedė bendrą ūkį, viską planuodavo, pvz. atostogas. Jos pačios pinigų pragyventi su dukra ne visada pakakdavo, tai pravesdavo ieškovas, jis pravesdavo pinigų net kai jai ir nereikėdavo. Viena gyvendama nei dalies tokio turto nebūtų įsigijusi. Kaip naudos ieškovo gautus didesnius pinigus aptarė tik tada, kai nusprendė pirkti butą. Butą pirko ne jai asmeniškai, pirko kaip šeimai, o jos vardu įregistravo tik todėl, kad būtų lengviau tvarkyti dokumentus, nes ieškovas daugiausia buvo užsienyje. Butą pirkti ieškojo abu, įsigyti butą jos vardu pasiūlė ieškovas, kad būtų lengviau tvarkyti dokumentus – projektą ir kt., ką nurodė ieškovas. Buto remontu rūpinosi ji, ieškovas internetu užsakinėdavo ir pirkdavo medžiagas internetu. Meistrus buto remontui surasdavo ieškovas per Facebook, nes ji nežinodavo, kokius darbus reikia atlikti. Ieškovas sugrįžęs taip pat nupirkdavo statybines medžiagas, o meistrai nupirkdavo ko trūkdavo. Apdailos medžiagas, pvz. plyteles važiavo pirkti kartu su ieškovu. Buto remonto metu ji bendraudavo su meistrais – mokėdavo jiems už darbą, beveik kasdien važiuodavo į remontuojamą butą, nufotografuodavo padarytus darbus ir nusiųsdavo ieškovui. Baldų ieškovas ieškojo internetu, tačiau rinkosi kartu. Buitinę techniką taip pat internetu rinko ieškovas, bet tardavosi ir su ja. Taikos sutarties sąlygos jos netenkina, nes nori daugiau nei siūlomi 25 000 Eur. Apie tai, kad ieškovas dukrai pardavė automobilį, ji nežinojo, nes dukra nesakė, mano, kad ieškovas neleido sakyti. Gyvenant kartu ieškovas rūpinosi jos dukra, bet tuo metu ji su dukra nelabai sutarė. Po išsiskyrimo su ieškovu su dukra pradėjo sutarti geriau. Ji ėjo išimti leidimą buto rekonstrukcijai, o kokių reikia pertvarkymų naujam butui sugalvojo abu. Kiek jai reikėjo valandų buto remontui, neįmanoma atsakyti. Abu kartu ieškojo nusipirkti sodybą, mokėjo 14 000 Eur. Sodybą nutarė įsigyti ieškovo vardu, nes jos vardu jau buvo nupirktas butas. Dovanojimo sutartis buvo sudaryta dėl to, kad buvo keblumų su dokumentais. Sodyba buvo pirkta ir dovanota dalyvaujant nekilnojamojo turto agentei, sodybos kaina aukštesnė nebuvo, o dovanojimo sutartis buvo sudaryta dėl to, kad mažiau reikėtų mokėti mokesčių. Būdamas Lietuvoje, sodyboje darbuodavosi ir ieškovas, o kai jo nebūdavo, sodyboje tvarkėsi ji, padėdavo jos sesuo ir brolis. Broliui ir seseriai ieškovas mokėjo iš bendrų pinigų, tačiau kiek, ji tiksliai nežino, gal 50 Eur. Žino, kad už butą ieškovas mokėjo 29 000 Eur, avanso buvo sumokėta 4 000 Eur. Perkant daiktus (duomenys neskelbtini) g., tardavosi abu, jis nupirko linoleumą, skalbimo mašiną, kurią parsivežė į naują butą, dujinės viryklės nepirko, tik keitė kažkokią dalį orkaitei. Jai atsiskaityti už gautus iš ieškovo pinigus netreikėjo. Automobilį „BMW“ važiavo apžiūrėti abu kartu su ieškovo draugu. Mašina buvo sudaužyta, iš karto už ją pinigų nemokėjo, sutarė, kad automobilis bus nupirktas, kai sutvarkys. Kai ieškovas būdavo užsienyje, automobiliu naudojosi ji. Pinigus ieškovas mokėdavo pavedimais, už butą, atrodo, kad mokėjo grynais. Ji prie daiktų pirkimo pinigais neprisidėjo, sutaupyti jai nepavykdavo, nes gyveno su dukra iš minimumo. 2018 metais santykiai galėjo nutrūkti tik dėl ieškovo gėrimo. Ieškovui grįžus į Lietuvą, ji rūpinosi juo – plaudavo rūbus, gamindavo valgį, jis taip pat padėdavo tai daryti.  Mano, kad jai priklauso turto dalis, nes kartu gyveno 10 metų kaip šeima, pertraukų nebuvo.

Trečiasis asmuo D. R. parodė, kad sūnus, t. y. ieškovas jai pasakė, kad nori duoti į teismą L. ir jam reikia pinigų, todėl ji nupirko iš sūnaus automobilį, už kurį sumokėjo 6 100 Eur. Ji vairuoja nusipirktą automobilį, važiuoja visur, į Šiaulius, Rygą, Kauną, tai mato visi aplinkiniai, ji turi dvi mašinas. Teisę vairuoti turi apie 40 metų. Kai sūnus grįžta, duoda vairuoti tai vieną, tai kitą automobilį ir jam. Automobilį nupirko už sūnaus prašomą kainą, nes pinigai buvo reikalingi teismui. Apie sūnaus bendrą gyvenimą su L. nieko nežino, tik žino, kad po L. neištikimybės sūnus buvo pradėjęs gerti, nes ją mylėjo. Žino, kad sūnus butą nupirko L. vardu, kad būtų paprasčiau tvarkyti dokumentus jam nesant. Apie įgaliojimą nežino nieko. Ji sūnaus gyvenimą nesikišo, L. kartais atvykdavo pas ją pasikalbėti.

Trečiasis asmuo L. L. parodė, kad ji per nekilnojamojo turto agentūrą pardavė po tėvų mirties 2018 metais likusią sodybą(duomenys neskelbtini) rajone. Gyvena V., todėl pasidarė per sunku prižiūrėti sodybą, žemės sklypuose reikėjo šienauti žolę. Pirkimas buvo suderintas brokerės, į kurią ji kreipėsi pagal skelbimą. Už namo pardavimą pinigus sumokėjo L., bet kiek žino, sodybą pirko T.. Nebenorėjo toliau važinėti iš V. į T. rajoną, nebeturėjo sveikatos, nušienauti žolę prašydavo kaimynų. Džiaugėsi pardavusi namą, todėl brokerei pasakė, kad nori tą žemės sklypą dovanoti. Brokerė I. suderino su T. dovanojimą, kai jis grįžo iš užsienio susitiko notarinėje kontoroje ir ten sudarė dovanojimo sutartį. Pirkimas–pardavimas buvo sudarytas anksčiau, o žemės sklypo dovanojimo sutartis buvo sudaryta vėliau. Kiek pamena, sodybą pardavė maždaug už 6 tūkst. Eur. Sodybos kaina jai neatrodė didelė, ji gyvena V. ir tėvų likusi sodyba, jos priežiūra tapo našta. Suprato, kad pinigus moka T., nes buvo skambinama jam, suprato, kad perka jis per draugę ar žmoną.

Liudytoja S. Š. parodė, kad atsakovė yra jos sesuo. L. gyveno su T. ilgus metus kartu, vedė bendrą ūkį, kartu viską planavo, tarėsi. Pradžioje L. gyveno su T. dukters tėvui priklausančiame bute, kuris mokėjo darbdaviui, gyvenančiam L., už butą, ketindamas jį įsigyti. Kaupė pinigus buto pirkimui, nors būdavo, kad ji kartais dirbdavo, kartais ne. Ji gaudavo pinigus išlaikymui iš dukters tėvo, kažkiek prisidėdavo T. Mokesčius už butą mokėjo L., ir ji yra tuo metu paskolinusi apie 70 Lt mokesčiams. Žino, kad nusipirko butą(duomenys neskelbtini)., jį įsirenginėjo, kaip pirko medžiagas, kaip ji tarėsi su T. dėl buto, nežino. Paskui už (duomenys neskelbtini) įsigijo sodybą, ten L. daugiausiai įdėjo darbo, padėjo L. broliai ir seserys, nes šeimoje yra 8 vaikai. Ji pati nevažiavo dirbti, bet L., sesuo I. su broliu T. griovė senus pastatus, pjovė žolę. Susitikdavo ji nedažnai, dažniau su L., su T. retai. T. toje sodyboje lankydavosi labai retai, kadangi būdavo išvykęs. Jie gyveno kaip šeima, jam grįžus, kartu lankydavo draugus, šventė kartu šventes, žino, nes L. sakydavo. L. su T. kartu keliaudavo tiek L., vyko į užsienį. L. sakė, kad žada pirkti butą. Dar iki sodybos pirkimo abi buvo nuvažiavusios pasižiūrėti. Visą turtą pirko kaip pora, veikdami bendroje jungtinėje veikloje, planavo bendrą ateitį. Dėl santuokos sudarymo Lina sakė, kad ateis laikas. Buto pirkimas buvo suplanuotas, joks ne apsimestinis, kartu gyveno jau apie 6 metus, dokumentus tvarkė L. vardu, vienas kitu pasitikėjo. Kodėl tik L. vardu butas perkamas, klausimas jai nekilo, sodybą planavo pirkti kartu, planavo daryti kaimo sodybą, automobilį pirko šeimos reikmėms. Viską tardavosi, nes L. jai pasakojo, kad žada automobilį, sodybą pirkti. Pas gimines kartu nevažinėdavo, bet buvo pas ją atvažiavę į J., kalbėjo apie sodybos pirkimą. Butą padėjo tvarkyti brolis T. su I., sodyboje taip pat apie porą mėnesių, o mėnesį tikrai dirbo nuo ryto iki vakaro. Kiek žino, seseriai I. dar iki šiol nėra sumokėti pinigai už darbą. Pinigus, jos žiniomis, mokėdavo T.. Ar broliui sumokėjo, nežino. Sesuo I. jai sakė, kad kažkiek užsidirbs, nes jie tuo metu niekur nedirbo. Jų susitarimų nežino, kaip buvo su pinigais – bendri ar ne, nežino. Kas L. neturint darbo ją išlaikė, nežino, bet kiek žino, L. užsidirbdavo neoficialiai, dirbo virėja. Kieno pinigais buvo atsiskaitoma už butą, kieno pinigais perkamos medžiagos ir atsiskaitoma už darbus, nežino, žino, kad mokėdavo iš savo kortelės. Yra pati parvežusi L. su maišais su statybinėmis medžiagomis. Pinigų vidinio judėjimo nežino, kas ir už ką mokėjo, negali atsakyti. Sesuo I. pjovė daug vaismedžių, tvarkė aplinką, kiek žino, namo neremontavo. Kas ir kokius pinigus dėjo, ir ar dėjo į sodybą, ji nežino.

Liudytoja I. M. parodė, kad yra L. M. sesuo. Ji visą laiką padėdavo L.. Kai nusipirko butą, kartu su broliu T. M. padėjo jį remontuoti, griauti. Tame bute buvo ir ieškovas T.. Kartu dirbo ir jos brolis T.. Dirbo gal 1, o gal 3 savaites, už darbą T. R. sumokėjo tik vieną kartą apie 50 Eur, tiksliai nepamena, kainos nebuvo sutarę. Ar mokėjo broliui, nežino. Padėjo ir sodyboje, ten išgriovė vasarnamį, padėjo išvežti nuogriuvas, malkas krovė, rinko obuolius, pjovė žolę. Jos sugyventinis taip pat dirbo prie buto remonto ir prie sodybos. Padėjo seseriai, atlyginimo iki šiol negavo, nors tikėjosi gauti kažkokį užmokestį. Pradėjo jie gyventi(duomenys neskelbtini) g. bute, kam priklausė tiksliai butas, nežino, apie mokesčių mokėjimą nieko nežino. T. su L. planavo gyvenimą, butą įsigijo kartu, atrodo, kad T. taupė, o iš L. gyveno. Žino, kad L. dirbo, T. važiuodavo dirbti į užsienį. Kai T. grįždavo, kas pirkdavo viską, nežino. Kad T. taupė butui, sakė L., sakė, kad gyvena iš jos, gyvena skurdžiau. Buto remonte ir sodybos tvarkyme padėjo kaip seseriai. Medžiagų pirkti padėjusi nėra, tik sunešti padėjo. Sodyboje dirbo apie 2 mėnesius. Ji pati tuo metu nedirbo, gyveno iš sugyventinio gaunamų pajamų. Kaip planavo pirkti butą, sodybą, kaip kaupė pinigus, nežino. Už kiek pirko butą, kiek kainavo remontas, kiek kainavo sodyba, nežino. Kiek jos darbas padidino sodybos vertę, nežino.

Liudytoja I. S. parodė, kad jos vyras ir ieškovas yra draugai, klasiokai. Vyras jai buvo nupirkęs automobilį, tačiau jai nepatiko, todėl 2021 m. vasario 20 d. automobilį iš jos nupirko T.. Pinigus sumokėjo tik 2021 m. liepos mėnesį, taip buvo sutarę, kad sumokės kai automobilis bus suremontuotas, remontas truko iki liepos mėnesio, sumokėjo 6 110 Eur. Pinigai už remontą buvo sumokėti jos vyrui, kuris pats atliko remontą, atsiskaitė T. R.. L. M. nebuvo atvykusi, sandorio sudaryme nedalyvavo, yra buvusi tik atvykusi remontuoti automobilio.

Faktinės bylos aplinkybės ir įrodymai

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) trečiosios knygos normos reglamentuoja tik sutuoktinių (santuoką sudariusių asmenų) turtinius santykius. Nesusituokę kartu gyvenantys asmenys nėra prilyginami sutuoktiniams, todėl tokių asmenų įgytam turtui negalioja bendrosios jungtinės nuosavybės prezumpcija. Kartu gyvenančių santuokos nesudariusių asmenų turtinių santykių šeimos teisės normos nereglamentuoja, dėl to iš tokių santykių kilę ginčai sprendžiami vadovaujantis bendrosiomis nuosavybės teisę reglamentuojančiomis teisės normomis.

Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinio teismo nuosekliai formuojamą praktiką, jeigu kartu gyvenantys santuokos nesudarę asmenys buvo susitarę siekti tam tikro tikslo, vertinama, kad jie saistomi sutartinių turtinių santykių. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad nesusituokusių asmenų gyvenimas drauge, ūkio tvarkymas kartu, bendro turto kūrimas asmeninėmis lėšomis ir bendru jų pačių darbu teismui gali būti pakankamas pagrindas pripažinti buvus asmenų susitarimą dėl jungtinės veiklos (partnerystės) sukuriant bendrąją dalinę nuosavybę. Bendrosios jungtinės veiklos pradžia siejama su tuo laiku, kai šalys pradėjo kartu gyventi ir vesti bendrą ūkį. Tokių asmenų turtinių santykių apsaugai į bendrai įgytą turtą taikytinos CK ketvirtosios knygos normos, kuriose nustatyta bendroji nuosavybės teisė bendraturčiams Atsižvelgiant į tai, tiek pagal teisinį reguliavimą, tiek ir pagal kasacinio teismo praktiką santuokos nesudariusių asmenų tarpusavio turtiniai santykiai nelaikomi lygiaverčiais santuoką sudariusių asmenų turtiniams santykiams.

Kasacinio teismo taip pat pažymėta, kad reikalavimas, jog kartu gyvenantys nesusituokę asmenys (sugyventiniai), bendrai įgydami turtą, visus klausimus vienas su kitu derintų tik rašytiniais susitarimais, neatitinka sąžiningumo ir protingumo principų (CK 1.5 straipsnis). Taigi, nepaisant CK 6.969 straipsnio 4 dalies, nustatančios privalomą rašytinę jungtinės veiklos sutarties formą, imperatyvumo, teismų praktikoje nesusituokusių asmenų tarpusavio santykiai yra vertinami kaip jungtinės veiklos (partnerystės) sutartiniai santykiai, nepaisant to, ar santuokos nesudarę asmenys buvo sudarę tokią rašytinę sutartį. Nerašytinis susitarimas dėl jungtinės veiklos (partnerystės) sutartinių teisinių santykių, kuriais siekiama sukurti bendrąją dalinę nuosavybę, įrodinėjamas tokiomis aplinkybėmis kaip šalių bendras gyvenimas (ypač jei jis ne epizodinis, bet trunka ilgą laiką, yra nuolatinis ir pastovus), ūkio tvarkymas kartu, bendro turto kūrimas asmeninėmis lėšomis ir (ar) savo darbu ir kt. Nesusituokusių asmenų (sugyventinių) gyvenimas drauge, bendro ūkio tvarkymas, bendro turto kūrimas asmeninėmis lėšomis ir bendru jų pačių darbu gali būti įrodinėjamas visais įmanomais įrodymais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-133-421/2019).

Dėl apsimestinio sandorio pripažinimo negaliojančiu, buto įsigijimo šalių jungtinės veiklos (partnerystės) teisinių santykių pagrindu ir kompensacijos priteisimo

Ginčo, jog butas, esantis adresu(duomenys neskelbtini), buvo įgytas sudarant apsimestinį sandorį, jo pirkėja nurodant atsakovę L. M., byloje nėra. Atsakovė neneigė, jog butas buvo nupirktas jos vardu, ieškovui sumokėjus pinigus buto savininkams. Tiek ieškovas, tiek atsakovė nurodė, kad buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), įsigyto 2016 m. lapkričio 29 d. Pirkimo–pardavimo sutartis, (notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini).), buvo sudaryta ieškovės vardu tik dėlto, kad ieškovas tuo metu dirbo Š.e ir būtų buvę labai nepatogu tvarkyti pirkimo, buto rekonstrukcijos ir kitus dokumentus. Be to, atsakovė priešieškinyje nurodė, kad sutartis jos vardu buvo sudaryta ir dėl to, kad ieškovas jautėsi skolingas jai už tai, kad neturėjo mokėti už buto nuomą ir komunalinius patarnavimus, nes viskuo pasirūpindavo ji. Atsakovė ginčijo aplinkybę, kad butą ieškovas įsigijo asmeninėn nuosavybėn, nurodydama, kad 2012 m. susipažino su ieškovu ir po trijų mėnesių bendravimo atsakovas parsikraustė pas ją. Mokesčius už buto šildymą ir komunalinius patarnavimus mokėjo ji, tačiau teismo posėdžio metu neneigė, kad kartais prisidėdavo ir ieškovas, nurodė, kad ieškovo pajamos buvo didesnės, tačiau kiek jis uždirbo, nežino. Ji neneigė, kad turėjo įsiskolinimą, kurį ieškovas padengė, sumokėdamas už ją apie 500 Eur antstoliams. Po metų ieškovas išvyko dirbti į Š.. Teikdama parodymus, nurodė, kad jam išvykstant dar nebuvo aptarę kur dės uždirbtus didesnius pinigus, kad pirks butą pradėjo svarstyti gal po trijų metų. Atsakovės tvirtino, gyveno žodžiu sudarytoje jungtinėje partnerystėje, kurioje kiekvienas savo indėliu kūrė bendrą turtą pinigais, darbu, gyvenamosios patalpos suteikimu nemokamai ir kitais būdais ir tokiu būdu ji įnešė ženklų indėlį į jungtinės veiklos (partnerystės) būdu kaupiamą turtą. Atsakovė teismo posėdžio metu teigė, kad apie buto pirkimą jie pradėjo kalbėti tik po trijų metų, kas leidžia daryti išvadą, kad iki 2016 metų susitarimo tarp šalių vykdyti jungtinę veiklą  nebuvo. Tai patvirtina ir ieškovo teiginiai, pagrindžia ir byloje esantys rašytiniai įrodymai. Ieškovas nuo pat pradžių laikėsi nuoseklios pozicijos ir tvirtino, kad visą turtą jis įsigijo asmeninėn nuosavybėn, tačiau atsakovės tiek priešieškinyje bei kituose procesiniuose dokumentuose reiškiami reikalavimai buvo keičiami, dokumentuose ir paaiškinimuose nurodomos aplinkybės prieštaravo vienos kitoms, ankstesni paaiškinimai prieštaraudavo vėlesniems, todėl pateikti atsakovės įrodymai, jos paaiškinimai, jos seserų liudytojų S. Š. ir I. M. paaiškinimai vertinti itin atidžiai ir kruopščiai, vadovaujantis teismų praktikoje taikytinomis patikimumo bei tikėtinumo taisyklėmis, teismo vidiniu įsitikinimu, pagrįstu visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaujantis įstatymais. Nors atsakovė bandė įrodyti, kad ieškovas jų bendro gyvenimo pradžioje gyveno jos buvusio sugyventinio suteiktame bute, nemokėdamas už jį jokių mokesčių, tačiau pateikti įrodymai rodo, kad jis prisidėjo, sumokėdamas komunalinius mokesčius, savo pinigais keisdamas linoleumą, nupirkdamas skalbimo mašiną, remontuodamas viryklę, o kad maždaug 500 Lt atsakovės skolą, atsiradusią iš baudžiamosios bylos, sumokėjo ieškovas, patvirtino ir atsakovė teismo posėdžio metu.

Byloje esančių raštinių įrodymų pagrindu spręstina, kad ieškovas bendro gyvenimo su atsakove metu neabejotinai uždirbo keleriopai daugiau nei atsakovė, tai pagrindžia pateikti bankų išrašai, iš kurių matyti tiek ieškovo, tiek atsakovės gautos pajamos, tai, kad už įgyjamą butą buvo mokėta tik ieškovo pinigais pagrindžia 2016 m. lapkričio 9 d. iš ieškovo banko sąskaitos padaryti su tiksliniai Europiniai SEPA pervedimai po 2 000 Eur, viso 4 000 Eur, nurodant „pirmoji įmoka už perkamą butą“ ir „Antroji įmoka už perkamą butą“, o taip pat 2013 m. lapkričio 25 d. Europinis SEPA pervedimas – 25 000 Eur, nurodant „Galutinis atsiskaitymas už butą“ į gavėjos D. V., t. y. vienos iš buto savininkų, sąskaitą. Šalių gyvenimo laikotarpiu didelę dalį pervedimų ieškovas padarė į atsakovės sąskaitą, nurodydamas „skola“, tačiau bylos nagrinėjimo metu atsakovė patvirtino, kad ieškovas skolingas jai niekada nebuvo, tą patį patvirtino ir pats ieškovas, nurodydamas, kad tai būdavo siunčiami pinigai L. M. pragyvenimui, o pervedimų paskirtyje nurodydavo, jog tai skola, nes manė, kad gali kilti problemų dėl mokesčių. Be to, ieškovas parodė, kad pinigus jis taip pat siųsdavo į L. M. sąskaitą, nurodydamas kitas paskirti, pvz. mašinos remontui, laisvalaikiui, buto, mašinos remontui ir pan. Atsakovė taip pat patvirtino, kad už buto kapitalinį remontą buvo mokama ieškovo pinigais, darbininkus, meistrus ir medžiagas ieškovas surasdavo internetu, nes ji tokių reikalų ir darbų neišmano. Patvirtino, kad yra pirkusi kai kurias medžiagas, bet įrodymų, patvirtinančių, kad tai darė iš savo uždirbtų pinigų, nepateikė. Ieškovas neneigė, kad buto pirkimo–pardavimo sutartis buvo sudaryta dokumentų tvarkymo patogumui, kad atsakovei su dukra leido įsigytame bute, tačiau butą įsigijo sau asmeniškai. Atsakovė yra nupirkusi tik sekciją ir dulkių siurblį-robotą. Byloje dalyvavę liudytojos S. Š. ir I. M. nepatvirtino, kad atsakovė pinigais prisidėjo prie buto įsigijimo, tik nurodė, kad ji rūpinosi dokumentų tvarkymu, remonto eiga. Liudytoja I. M. parodė, kad jai ir broliui T. M. už pagalbą remontuojant butą buvo mokami pinigai, nors dalį darbų jie atliko padėdami seseriai.

Teismas, vertindamas byloje esančius įrodymus dėl buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini)., 2016 m. lapkričio 29 d. Pirkimo–pardavimo sutarties (notarinio registro Nr.(duomenys neskelbtini)) dalyje, kurioje atsakovė L. M. nurodyta pirkėja, pripažinimo apsimestine ir pirkėjo teisių šioje sutartyje perkėlimo ieškovui T. R., sprendžia, kad nėra pagrindo pripažinti, jog butas buvo perkamas atsakovei L. M. asmeninės nuosavybės teise. Tai patvirtino ir šalys. Nustatytos aplinkybės, pateikti duomenys neginčijamai įrodo, jog šis sandoris yra apsimestinis, buvo sudarytas ne su tikrąja sandorio šalimi, t. y. ieškovu, kuris tuo metu didžiąją laiko dalį faktiškai gyveno ir dirbo Lietuvoje, o su statytiniu, t. y. atsakove. Tai patvirtina šalių paaiškinimai, pačios L. M. šiuo atveju nuosekli pozicija, kad sutartį su pardavėjais notarų biure ji pasirašė tik dėl to, kad su ieškovu buvo sutarę, kad taip bus lengviau tvarkyti visus su buto remontu ir kt. būtinais atlikti veiksmais susijusius dokumentus. Atsakovė net neteigė, kad sutarties sudarymo metu ji su ieškovu buvo susitarusi, kad butas bus jų abiejų bendras turtas, tačiau aiškino, kad jos vardu sutartis buvo pasirašyta būtent dėl to, kad nebūtų kliūčių juo disponuoti atsakovui esant užsienyje. Tai, kad butą pirko ieškovas, įrodo tiek šalių paaiškinimai, tiek ieškovo pateikti pinigų pervedimo dokumentai, iš kurių matyti, kad butas buvo nupirktas ieškovo lėšomis, po sandorio sudarymo ieškovas, kaip tikroji sandorio šalis įgijo ir vykdė pirkėjo teises ir pareigas – rūpinosi buto kapitaliniu remontu, samdė meistrus, pirko statybines medžiagas, ir tai darė savo lėšomis. Šalys neneigė, kad atsakovė taip pat rūpinosi buto remontu, nufotografuodavo ir nusiųsdavo ieškovui padarytų darbų nuotraukas, atsiskaitydavo ieškovo lėšomis su meistrais, atliko tam tikrus valymo darbus ir kt. Atsakovės gautų pajamų analizė 2016 metais rodo, kad vidutinės jos mėnesio pajamos sudarė apie 106 Eur, iš kurių ji turėjo pragyventi ne tik pati, bet ir išlaikyti nepilnametę dukrą. Kaip matyti iš ieškovo ir atsakovės banko išrašų, ieškovas rėmė atsakovę, atsakovės dukters išlaikymui pinigus siuntė ir buvęs atsakovės sugyventinis S. Š.. 2017 metais atsakovės pajamos kiek padidėjo, jos siekė apie 408 Eur per mėnesį, tačiau akivaizdu, kad gaunat tokias pajamas ir išlaikant ne tik save, bet ir nepilnametę dukrą, atsakovė neturėjo jokios galimybės naudoti savo lėšas buto pirkimui ar jo kapitaliniam remontui. Atsakovės dokumentų tvarkymą, remonto darbų priežiūrą, atsiskaitymą su meistrais ir pan. teismas vertina kaip savanorišką pagalbą, toks jos indėlis negali būti vertinamas pakankamu, norint pripažinti atsakovės teisę įgyti dalį šio buto. Bylos duomenys patvirtina, kad pati atsakovė buto įsigijimo metu buvo remiama ieškovo, jos gaunamos pajamos buvo minimalios. Teismas, išsiaiškinęs tikruosius sandorio šalių ketinimus, pripažįsta, kad minėta buto pirkimo–pardavimo sutartis yra apsimestinė dalyje, kurioje atsakovė L. M. nurodyta pirkėja, todėl šioje dalyje naikintina, o pirkėjo teisės ir pareigos pagal 2016 m. lapkričio 29 d. Pirkimo-pardavimo sutartį (notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini)) perkeltinos ieškovui (CK 1.87 straipsnis).

Ieškovas neneigė, kad jis su atsakove buvo pora, iki jo išvykimo dirbti į užsienį 2013 metais apie metus laiko nuolat kartu gyveno atsakovės buvusio sugyventinio jai suteiktame bute, gyveno kai grįždavo keletui savaičių per metus iš užsienio, tačiau tai savaime nepatvirtina jo ir atsakovės bendro siekio kartu, faktiniu jungtinės veiklos pagrindu įsigyti ginčo butą. Nuosavybė yra įgyjama vienu iš CK 4.47 straipsnyje nurodytų pagrindų, kurių atsakovė neįrodė. Bylos duomenys patvirtina, kad tarp šalių nebuvo sudaryta žodinė jungtinės veiklos sutartis, šalys nebuvo susitarusios, kad atsakovės dalis (pusė ginčo buto) bendrame bute susidarytų vien tik iš pagalbos tvarkant buto kapitaliniam remontui reikalingus leidimus bei kt. dokumentus, prižiūrint atliekamą buto remontą, jame gyvenant. Byloje nebuvo ginčijami šalių kaip poros santykiai, prie išlaidų, kurios susidarydavo grįžus ieškovui į L., kaip atsakovė nurodė teismo posėdžio metu, prisidėjo tiek ji, tiek ieškovas, abu pirkdavo maistą, gamindavo, tvarkydavo namus, skalbdavo. Bylos nagrinėjimo metu nenustatyta, kad šalys turėjo bendrų pinigų, o ir pati atsakovė patvirtino, kad kiek uždirbo ir kiek turėjo pinigų ieškovas, ji nežinojo.

Asmuo, siekiantis, kad kartu gyvenant įgytas turtas būtų pripažintas bendrąja daline nuosavybe, privalo įrodyti aplinkybes, patvirtinančias šalių siekį šį konkretų turtą įsigyti bendrosios dalinės nuosavybės teise, taip pat ir kiekvieno iš narių įnašo dydį. Butas gali būti pripažįstamas bendru sutarties dalyvių turtu, jeigu būtų įrodyta, kad jis įsigytas kelių asmenų lėšomis ir turint tikslą sukurti bendrąją nuosavybę, arba esant patikimų įrodymų, kad butas buvo iš esmės pagerintas. Kasacinio teismo praktikoje ne kartą konstatuota, kad nedidelės dalies statybos ar remonto medžiagų įsigijimą, prisidėjimą darbu pagrindžiantys įrodymai nėra pakankami buto bendrosios dalinės nuosavybės faktui nustatyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-196-421/2020 ir kt.). Tam tikrų buičiai skirtų daiktų, įrankių, laisvai pastatomų baldų (kaip šiuo atveju sekcijos ir dulkių siurblio-roboto) įgijimas nevertintinas kaip nekilnojamojo daikto pagerinimas.

Atsakovei neįrodžius šalių susitarimo įgyti butą, esantį adresu(duomenys neskelbtini) jungtinės veiklos pagrindu, neįrodžius jos piniginio indėlio įsigyjant butą, svaraus indėlio iš esmės pagerinant ieškovo įsigyto buto būklę savo lėšomis ar kitais būdais, nėra pagrindo pripažinti, jog šis butas ieškovui ir atsakovei priklauso dalinės nuosavybės teise, kaip jungtinės veiklos (partnerystės) teisinių santykių rezultatas, todėl atsakovės reikalavimas dėl 40 000 Eur kompensacijos priteisimo atmestinas.

Dėl gyvenamojo namo su priklausiniais ir žemės sklypų įsigijimo šalių jungtinės veiklos (partnerystės) teisinių santykių pagrindu ir kompensacijos priteisimo

Atsakovė L. M. prašė pripažinti, kad pastatas–gyvenamasis namas su priklausiniais (viralinė, daržinė, ūkiniai pastatai, malkinė ir. t.t), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir 0,2321 ha žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantys (duomenys neskelbtini)., yra įsigyti L. M. ir T. R. gyvenant faktinėje neregistruotoje santuokoje, kaip sugyventiniams bei nustatyti, kad ieškovui ir atsakovei bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso po ½ dalį ir priteisti jai iš ieškovo 6 000 Eur piniginę kompensaciją, o ieškovui asmeninės nuosavybės teise priteisti šį nekilnojamojo turto objektą.

Šį reikalavimą atsakovė taip pat grindžia ilgalaikiu bendru gyvenimu, bendro ūkio vedimu, nuolatiniu bendravimu telefonu bei vaizdo ryšio priemonėmis, pirkinių įsigijimo planavimu, jų įsigijimu, jos pačios bei sesers ir brolio prisidėjimu darbu, nugriaunant nereikalingus statinius, tvarkant sklypą, kertant medžius. Pateikti įrodymai pagrindžia, kad įsigyjant šį turtą atsakovė savo lėšomis neprisidėjo, įrodymų, kad turto vertė ženkliai pakilo, taip pat atsakovė nepateikė. Ieškovas nurodė, kad šį turtą įsigijo, turėdamas tikslą investuoti savo uždirbtas lėšas.

Teismas sutinka, kad su ieškovo atstovės nurodyta praktika dėl žemės sklypo specifiškumo šioje byloje yra aktuali.

Kaip nurodyta kasacinio teismo formuojamoje praktikoje, tokio objekto kaip žemės sklypas specifiškumas lemia, kad jį sukuriant (įsigyjant) nėra galimybės prisidėti savo darbu, nes šis įgyjamas sandoriu, t. y. sumokant nustatytą kainą, todėl sklypas negali būti pripažįstamas bendru sutarties dalyvių turtu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėse bylose Nr. 3K-3-62-684/2015; e3K-3-543-695/2016, Nr. 3K-3-181-969/2016).

Nagrinėjamu atveju pastatas–gyvenamasis namas su priklausiniais (viralinė, daržinė, ūkiniai pastatai, malkinė ir t. t.) ir 0,2321 ha žemės sklypas, esantys (duomenys neskelbtini)., yra įgyti ieškovo asmeninės nuosavybės teise. Bylos duomenimis nustatyta, kad šis turtas buvo nupirktas iš trečiojo asmens L. L., pirkimo-pardavimo sutartį pasirašė atsakovė, turėdama ieškovo įgaliojimą, ką bylos nagrinėjimo metu patvirtino ir pati atsakovė. Iš Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašo matyti, kad turtas įregistruotas ieškovo asmeninės nuosavybės teise. Atsakovė nepateikė jokių įrodymų, kad ji prisidėjo savo lėšomis įsigyjant šį turtą, kaip ir nepateikė įrodymų, kad savo darbu ar lėšomis jį pagerino iš esmės, ženkliai padidindama jo vertę.

Teismų praktikoje nustatyta, kad žemės sklypas gali būti pripažįstamas bendru sutarties dalyvių turtu, jeigu būtų įrodyta, kad jis įsigytas kelių asmenų lėšomis ir turint tikslą sukurti bendrąją nuosavybę, arba esant patikimų įrodymų, kad žemės sklypas buvo iš esmės pagerintas – nusausintas, pertvarkytas kraštovaizdis ar pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. sausio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-684/2015; 2016 m. gruodžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-72-686 ir kt.).

Nustatytos aplinkybės leidžia teismui pripažinti, kad nėra jokio pagrindo pripažinti, kad šis turtas buvo įgytas šalių jungtinės veiklos pagrindu, įrodymų, kad atsakovė prisidėjo piniginėmis lėšomis ar iš esmės pagerino šį turtą savo lėšomis ar darbu, atsakovė taip pat nepateikė, todėl priešieškinio reikalavimas dėl pastato–gyvenamojo namo su priklausiniais (viralinė, daržinė, ūkiniai pastatai, malkinė ir t. t.), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir 0,2321 ha žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)., esantys (duomenys neskelbtini)., 2021 m. balandžio 22 d. įgyti iš trečiojo asmens L. L., yra įgyti ieškovo asmeninės nuosavybės teise ir pripažinti šį turtą šalių bendrąja daline nuosavybe, įgyta kaip jungtinės veiklos (partnerystės) teisinių santykių rezultatą, nėra jokio pagrindo, todėl atsakovės reikalavimas dėl 6 000 Eur kompensacijos priteisimo atmestinas.

Atsakovė teikia reikalavimą pripažinti, kad 0,8691 ha žemės ūkio paskirties žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)., esantis(duomenys neskelbtini)., kurį ieškovui T. R. 2021 m. gegužės 31 d. padovanojo trečiasis asmuo L. L., ir kurį atsakovė laiko faktišku aukščiau nurodyto nekilnojamojo turto, t. y. sodybos ir žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutarties tęsiniu, yra įgytas jos ir ieškovo jungtinės veiklos (partnerystės) teisinių santykių pagrindu ir nustatyti, kad šalims minėtas sklypas priklauso lygiomis dalimis po ½, priteisti jai iš ieškovo 2 000 Eur kompensaciją, o ieškovui šį turtą priteisti asmeninės nuosavybės teise.

 Atsakovė neprašė panaikinti ar modifikuoti dovanojimo sutarties, ši sutartis yra galiojanti, ir kol nenuginčyta, laikoma teisėta. Turtas ieškovui pagal šią sutartį priklauso asmeninės nuosavybės teise, todėl atsakovės reikalavimas dėl kompensacijos priteisimo už ieškovo asmeninės nuosavybės teise valdomą turtą negali būti tenkinamas.

Kaip teisingai nurodė ieškovo atstovė, atsakovė, prašydama pripažinti bendrąja daline nuosavybe ir padalinti ieškovo gautą dovanų turtą, prieštarauja pati sau. Atsakovė nuosekliai įrodinėja, kad ji ir ieškovas buvo sugyventiniai, kurių santykiai yra artimi sutuoktinių, tačiau net ir sutuoktiniams padovanotas turtas yra laikomas kiekvieno jų asmenine nuosavybe (CK 3.89 straipsnio 1 dalies 2 punktas), todėl negali būti dalijamas.

Paminėtina, kad gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)., su priklausiniais (viralinė, daržinė, ūkiniai pastatai, malkinė ir. t.t), esantį (duomenys neskelbtini)., vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų paskirties žemės sklypą prie gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)., atsakovas įgijo 2021 m. balandžio 26 d. pirkimo–pardavimo sutarties pagrindu, o  žemės ūkio paskirties žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)., esantis (duomenys neskelbtini)., padovanotas buvo vėliau, t. y. 2021 m. gegužės 28 d., praėjus daugiau kaip mėnesiui.

VĮ „Registrų centro“ Nekilnojamojo turto duomenų bazėje 0,8691 ha žemės ūkio paskirties žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini)., unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)., asmeninės nuosavybės teise įregistruotas T. R. minėtos 2021 m. gegužės 31 d. Dovanojimo sutarties pagrindu, notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini)., Ši dovanojimo sutartis nėra nuginčyta ar ginčijama, todėl laikoma teisėta, viešojo registro duomenys teisingi, todėl reikalavimas laikyti žemės sklypą įsigytu pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu yra nepagrįstas. Esant paminėtoms aplinkybėms, atsakovės reikalavimas atmestinas.

Dėl piniginės kompensacijos už parduotą automobilį priteisimo

Atsakovė nurodė, kad lengvasis automobilis „(duomenys neskelbtini) Gran Turismo“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) yra šalių bendroji dalinė nuosavybė, įsigyta jungtinės veiklos sutarties pagrindu, ir jai priklauso jo ½ dalis, todėl prašė priteisti 3 055,00 Eur kompensaciją iš ieškovo.

Byloje esantys įrodymai, banko išrašas pagrindžia, kad automobilį ieškovas įsigijo savo asmeninėmis lėšomis. Įrodymų, kad tarp šalių buvo susitarimas įgyti šį automobilį šalys įsigys jungtinės veiklos pagrindu, kad automobilis bus dalinė nuosavybė ir kiekvienam priklausys po ½ dalį, atsakovė nepateikė.  

Atsakovė nedalyvavo automobilį renkantis, jį apžiūrint, tariantis dėl kainos, sudarant pirkimo-pardavimo sutartį. Ieškovas už perkamą automobilį sumokėjo grynais pinigais, 2021 m. liepos 23 d. nuo savo banko sąskaitos nuimdamas 6 247,77 Eur, iš kurių 6 110 Eur  sumokėjo automobilio pardavėjai I. S., o 247,77 Eur pervedė VĮ „Regitra“ už automobilio įregistravimą ieškovo vardu. Automobilis ieškovo vardu teisiškai įregistruotas 2021 m. liepos 23 d., tą pačią dieną ieškovas automobiliu pradėjo naudotis. Pateikta Transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutartis buvo sudaryta 2021 m. vasario 20 d., joje pažymėta, kad automobilis yra daužtas, todėl pinigai, kaip minėta, buvo sumokėti vėliau. Ieškovas vienas pats apžiūrėjo automobilį, susitarė dėl jo kainos, remonto bei mokėjimo termino. Šias aplinkybes patvirtino ir automobilio pardavėja I. S..

Atsakovė nepateikė jokių įrodymų, kad šį automobilį šalys buvo susitarusios įsigyti lygiomis dalimis jungtinės veiklos sutarties pagrindu. Duomenų, kad ji atliko einamąjį automobilio remontą, savo lėšomis ir dėl to itin pagerėjo jo būklė, atsakovė nepateikė. Ieškovas neneigė, kad jam nesant Lietuvoje, automobiliu naudojosi atsakovė, dėl ko jai ir kilo pareiga tvarkyti automobilio vidų, palaikydavo gerą jo būklę. Ieškovas su savo nusipirktu automobiliu galėjo elgtis kaip jam atrodė geriausia, dovanoti jį, parduoti ir pan. Atsakovė nepaneigė ieškovo bei trečiojo asmens D. R. teiginių, kad automobilis buvo parduotas už įsigijimo kainą ieškovo mamai, norėdamas gauti pinigų, kurie buvo reikalingi kreipiantis į teismą dėl pirkėjo teisių į butą, teisiškai įregistruotą atsakovės vardu, perkėlimo, o teisinei pagalbai apmokėti, dokumentų rinkimui buvo reikalingos lėšos.  

Atsakovei neįrodžius, jog lengvasis automobilis „(duomenys neskelbtini) Gran Turismo“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) yra šalių bendroji dalinė nuosavybė, įsigyta jungtinės veiklos sutarties pagrindu, reikalavimas dėl 3 055,00 Eur kompensacijos priteisimo iš ieškovo atmestinas.

Apibendrindamas, teismas daro išvadą, kad atsakovė L. M. neįrodė, jog tarp jos ir ieškovo T. R. bendru sutarimu buvo sudarytas žodinis susitarimas vedant bendrą ūkį, jungtinės veiklos (partnerystės) būdu kaupti turtą. Atsakovės pajamos visą laikotarpį, kol šalys gyveno kartu, buvo mažesnės, nei minimalios, ieškovas prisidėjo prie jos pačios išlaikymo, leido jai naudotis jam priklausančiu turtu. Bylos duomenys leidžia pripažinti, kad šalys kartu gyveno apie dešimt metų, tačiau didžiąją šio laiko dalį jis praleisdavo Š., ką patvirtino abu. Pati atsakovė nurodė, kad ieškovas jai siūlė susituokti, susilaukti vaikų, tačiau ji nesutiko, atsisakė, kas leidžia pripažinti, kad pati atsakovė nebuvo suinteresuota kurti glaudžius šeiminius ryšius, šalys gyveno kaip sugyventiniai (partneriai), tačiau bendro gyvenimo nepakanka pripažinti, jog tarp jų buvo sudarytas žodinis susitarimas įsigyti turtą jungtinės veiklos sutarties pagrindu bendrojoje dalinėje nuosavybėje. Atsakovė neįrodė, kad ji savo darbu ar lėšomis prisidėjo prie turto įsigijimo ar ženkliai pagerino jo vertę.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

Teismas, taikydamas CPK 88 straipsnį, pagal realumo, būtinumo ir pagrįstumo kriterijus sprendžia, ar šalis turėjo bylinėjimosi išlaidų, ar jos turi būti apmokamos, o pagal CPK 98 straipsnio 2 dalį – ar advokatui už teisinę pagalbą civilinėje byloje visa asmens sumokėta suma pripažįstama bylinėjimosi išlaidomis ir jos turi būti atlyginamos. Ne visos faktiškai šalių sumokėtos sumos advokato pagalbai teismo gali būti pripažįstamos pagrįstomis, nes teismas neturi toleruoti pernelyg didelio ir nepagrįsto šalies išlaidavimo. Jeigu realiai išmokėtos sumos neatitinka pagrįstumo kriterijaus, tai teismas nustato jų pagrįstą dydį, o kitos dalies išlaidų nepriteisia. Taigi, kaip išlaidavimo nuostoliai jie liktų neatlyginti juos padariusiai šaliai. Išvadą dėl advokato pagalbai apmokėti išleistos išlaidų dalies pagrįstumo teismas turi motyvuoti (CPK 291 straipsnio 1 dalies 5 punktas, 270 straipsnio 4 dalies 4 punktas ir kt.). Spręsdamas dėl jų dydžio teismas turi vadovautis CPK 98 straipsnio 2 dalimi ir atsižvelgti į: 1) Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) nurodytus maksimalius dydžius bei šiame teisės akte nurodytus kriterijus; 2) bylos sudėtingumą; 3) advokato darbo ir laiko sąnaudas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-533/2008).

Ieškovas T. R. nagrinėjant bylą teisme patyrė 5 615,00 Eur bylinėjimosi išlaidas, kurias sudaro 615,00 Eur žyminis mokestis už ieškinio pareiškimą ir 5 000,00 Eur išlaidos advokatės pagalbos išlaidos.

Pateiktos advokatės pagalbos išlaidos neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 1R-77 „Dėl teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymo Nr. 1R-85 „Dėl Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ pakeitimo“ rekomenduojamų dydžių. Byloje buvo pareikštas ieškinys, teikti atsiliepimai į atsakovės priešieškinius, prašymus. Ginčas buvo perduotas teisminei mediacijai, tačiau susitarimo nepavyko pasiekti, po ko atsakovė pakeitė reikalavimus, dėl ko ieškovas turėjo teikti atsiliepimus.   

Byla laikytina sudėtinga, ieškovo patirtos išlaidos laikytinos būtinomis ir pagrįstomis, todėl iš atsakovės priteistina ieškovui jo 5 615,00 Eur suma (CPK 88 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 5 dalis, 7 dalis, 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 93 straipsnio 1 dalis).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 263, 270 straipsniais

nusprendžia:

ieškinį patenkinti, o priešieškinį atmesti.

Pripažinti 2016 m. lapkričio 29 d. Pirkimo–pardavimo sutartį, (notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini)) dalyje dėl pirkėjo – L. M. – apsimestiniu sandoriu nuo jo sudarymo momento ir pirkėjo teises šioje sutartyje perkelti ieškovui T. R..

Priteisti ieškovui T. R. iš atsakovės L. M. 5 615,00 Eur (penkių tūkstančių šešių šimtų eurų 00 ct) bylinėjimosi išlaidas.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Šiaulių apygardos teismui per Telšių apylinkės teismą.

Teisėja                                                                                                                             Edita Gailienė